Rūgpienis: kas tai yra, naudingos savybės, kaip paruošti

Rūgpienis yra vienas populiariausių rauginto pieno produktų slavų virtuvėje. Nors manoma, kad jis buvo išrastas Ukrainoje, panašius gėrimus iš kepto pieno gamindavo šeimininkės ir Rusijoje, ir Baltarusijoje. Šiandien rūgpienis dažniausiai gaminamas pramoniniu būdu, nors jį galima pasigaminti ir namuose – tuomet jis bus net naudingesnis nei parduotuvėse parduodamas.

Kas yra rūgpienis

Kreminis rūgpienis, turintis švelnią tekstūrą, – tai rauginto pieno gėrimas, gaminamas iš kepto pieno. Dažniausiai parduotuvėse rasite 2,5 % riebumo rūgpienio. Tačiau viskas priklauso nuo pieno riebumo rodiklių, o lentynose galima rasti 3,2 % ir net 5 % riebumo gėrimą.

Kuo rūgpienis skiriasi nuo kefyro

Ir kefyras, ir rūgpienis yra rauginto pieno gėrimai. Tačiau naudojamos skirtingos žaliavos ir technologijos. Net išoriškai galima juos atskirti: kefyras visada yra baltos spalvos gėrimas, o kokybiškas rūgpienis turi būti gelsvos, kreminės ar net smėlio spalvos atspalvio. Reikalas tas, kad kefyras gaminamas iš nenugriebto ar nugriebto pieno, o fermentacijos procesams šiuo atveju reikalingi kefyro grybeliai – šis terminas apima apie 20 skirtingų mikroorganizmų rūšių.

Rūgpienis gaminamas iš kepto pieno, o pieno rūgštinei fermentacijai šiuolaikinėmis sąlygomis naudojami termofiliniai pieno streptokokai ir bulgarų lazdelė (kuri naudojama jogurto gamybai). Taigi rūgpienis pasižymi švelnesniu skoniu ir aukštesne energetine verte.

Kuo keptas pienas skiriasi nuo rūgpienio

Varenecas taip pat yra rauginto pieno gėrimas. Be to, pagal gamybos technologiją jis daug artimesnis rūgpieniui nei kefyrui, nes jis taip pat gaminamas iš kepto pieno.

Riaženka – tai tradicinis ukrainiečių virtuvės produktas. Jis gaminamas rauginant keptą pieną. Senovėje šis gėrimas būdavo ruošiamas krosnyje, dažniausiai šaltuoju metų laiku, nes jo paruošimui reikėdavo ilgai palaikyti šilumą. Visas pienas būdavo pilamas į molinius indus (vadinamuosius glečikus), užvirinamas. O vėliau paliekamas įkaitintoje krosnyje 5–6 valandoms. Tokiu būdu gaudavo keptą (arba pražytą) pieną. Nuo virinto pieno jis skiriasi tuo, kad čia ilgiau vyksta aukštos temperatūros sukelti procesai, ir dėl to nelieka pieno cukraus (laktozės), kuris sukelia vidurių pūtimą ir kitus nemalonumus. Kai pienas įgaudavo reikiamą konsistenciją ir atvėsindavo maždaug iki 40 laipsnių, į jį būdavo dedama rūgščios grietinės – iš esmės tai ir yra raugas. Gautas gėrimas būdavo išpilamas į kriukus ir dar kelioms valandoms pastatomas šiltoje vietoje.

Rusų virtuvėje varenecas buvo ruošiamas panašiai. Tačiau tik pradžioje į pieną būtinai būdavo dedama grietinėlės, o tik po to statoma į įkaitintą krosnį 6–8 valandoms, kad išgaruotų skysčio perteklius. Viršutinis sluoksnis puodynėliuose šiek tiek iškepdavo, ant jo susiformuodavo skani auksinės rudos spalvos puta, gana tiršta. Ji būdavo nuimama, o į pieną dedama raugo, tik ne grietinės, o rūgpienio. Po to varenecas būdavo išpilamas į negilius dubenėlius, ant viršaus dedamas putos sluoksnis ir paliekamas atvėsti 6 valandas.

Taigi, skirtumas yra tas, kad riaženka turi ryškesnį kepto pieno skonį. Dėl grietinės pridėjimo riaženka gali turėti didesnę energinę vertę, net ir atsižvelgiant į grietinėlės pridėjimą į varenecą. Tačiau šiuolaikinėmis pramoninėmis sąlygomis raugui abiem atvejais naudojami termofiliniai (t. y. mėgstantys šilumą) pieno rūgšties streptokokai. Tik gaminant riaženką dar pridedamos grynos bulgarų lazdelės kultūros, todėl šis produktas organizmo geriau pasisavinamas.

Kas sveikesnis: rūgpienis ar kefyras

Riaženka laikoma riebesne lyginant su kefyru, ir dėl to ji yra kaloringesnė. Tačiau vartojant saikingai, ji yra sveikesnė už kefyrą, nes nesukelia padidėjusio dujų susidarymo ir vidurių pūtimo.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Nors apskritai riaženka laikoma mažai kalorijų turinčiu produktu, iš tiesų jos energinė vertė tiesiogiai priklauso nuo pieno, iš kurio ji pagaminta, riebumo. Todėl 100 ml neriebios 2,5% riaženkos turi tik 54 kcal, 3,2% riebumo produkte jau yra 57 kcal, o 5% – 70 kcal. Kadangi riaženka paprastai geriama ne 100 ml, o 200–250 ml porcijomis (tai yra maždaug stiklinė), galima laikyti, kad vienoje porcijoje yra nuo 110 iki 170 kcal.

Tuo pat metu riaženka laikoma labiausiai subalansuotu iš rūgštaus pieno produktų. 2,5% riaženkoje atitinkamai yra 2,5 g riebalų, 2,9 g baltymų, 4,2 g angliavandenių 100 g produkto. Be to, didėjant riebumui, baltymų ir angliavandenių santykis išlieka.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad riaženka turi šiuos komponentus:

• vitaminas A, pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis;
• askorbo rūgštis, stiprinanti kraujagysles;
• B grupės vitaminai, atsakingi už normalią medžiagų apykaitą;
• kalcis, būtinas dantims ir kaulams;
• fosforas, dalyvaujantis medžiagų apykaitos procesuose ir gerinantis pažinimo funkciją;
• magnis ir kalis, dalyvaujantys širdies ir kraujagyslių sistemos darbe.

Be to, stiklinėje raženkos yra maždaug pusė paros kalcio normos ir apie 20 % dienos fosforo normos. Likę elementai, įskaitant vitaminą PP, yra mažesniais kiekiais, bet vis tiek yra šio nepaprastai naudingo gėrimo sudėtyje.

Kuo naudingas rūgpienis

Bendroji nauda

Šis gėrimas turi daug naudingų savybių:

1. Unikali sudėtis leidžia aprūpinti organizmą visais reikalingais vitaminais.
2. Raženkoje esantys baltymai skaidosi greičiau nei nenugriebto pieno ar kefyro baltymai, jie geriau įsisavinami, todėl atlieka keletą funkcijų – stiprina imunitetą, stiprina raumeninį audinį, aprūpina energija.
3. Dėl joje esančių antioksidantų raženka turi priešuždegiminių savybių, todėl, skirtingai nei kefyras, ją galima vartoti net sergant virškinimo trakto ligomis.
4. Produkte yra naudingų bakterijų, kurios padeda apsaugoti organizmą nuo pienligės ir užtikrina normalų virškinimą.
5. Reguliarus gėrimo vartojimas padeda sumažinti paburkimus ir pašalinti vidurių užkietėjimą.

Raženka laikoma idealiu gėrimu vasaros karščiui. Ji numalšina troškulį ir puikiai dera su vaisiais.

Moterims

Moterims raženka naudinga tuo, kad aprūpina organizmą baltymais ir daugybe medžiagų, tačiau nesukelia papildomų kilogramų.

Raženka labai naudinga menopauzės laikotarpiu. Šiuo metu staigūs hormonų lygio svyravimai gali sukelti antsvorio atsiradimą, paburkimus, lipidų apykaitos sutrikimus ir osteoporozę, susijusią ir su kalcio trūkumu. Raženka yra produktas, turintis subalansuotų pieno riebalų, tačiau mažai kaloringas. Be to, joje yra padidintas fosforo ir magnio kiekis, kuris padeda susidoroti su paburkimais. Tai susiję su pačiu raženkos gaminimo procesu, nes pienas termiškai apdorojamas, o po išgarinimo tokių medžiagų koncentracija padidėja.

Vyrams

Vyrams raženka ypač svarbi kaip baltymų šaltinis. Bet kurio rūgštaus pieno gėrimo baltymus, kaip ir nenugriebto pieno, galima suskirstyti į du tipus – albuminus ir globulinus. Pirmieji labai greitai organizmo įsisavinami, patekę į kraują. Jie reikalingi medžiagų apykaitos procesų intensyvinimui ir imuniteto stiprinimui, taip pat raiščių aparato ir raumenų palaikymui. Globulinai įsisavinami lėčiau, skatina skysčių susilaikymą organizme, didina uždegiminių procesų riziką.

Raženkos privalumas yra tai, kad gaminant gėrimą pienas yra kaitinamas, dėl to globulinai praktiškai neveikia organizmo. Daugiausia įsisavinamas albuminas, kuris yra naudingas būtent raiščiams ir raumenims.

Nėštumo metu

Būsimoms mamoms rjaženka naudinga tuo, kad yra mažai kaloringas baltymų šaltinis. Ji taip pat aprūpina organizmą daugybe būtinų mineralų, įskaitant kalcį, kuris šiuo laikotarpiu ypač reikalingas. Be to, rjaženka padeda sustiprinti imunitetą ir atsikratyti patinimo.

Būsimos mamos dažnai kenčia nuo vidurių užkietėjimo, kuris susijęs su žarnyno veiklos pablogėjimu. Tačiau tai pavojinga moters sveikatai, ypač paskutiniame trimestre. Rjaženka padeda išvengti šios bėdos. Be to, ji beveik niekam nesukelia meteorizmo – skirtingai nei nenugriebto pieno produktai.

Žindymo laikotarpiu

Žindant krūtimi, jaunoms mamoms labai naudingi baltyminiai mažai kaloringi produktai. Tačiau pienas, net ir nugriebtas, dažnai būna draudžiamas, nes jo baltymai gali sukelti alergiją, be to, daugelis kūdikių blogai toleruoja laktozę. Rjaženkos privalumas yra tas, kad tokios formos baltymai retai sukelia alerginę reakciją. O laktozė suyra gaminant gėrimą, todėl šiuo požiūriu rjaženką drąsiai galima gerti, nebijant šalutinio poveikio, pavyzdžiui, meteorizmo ir pilvo pūtimo.

Vaikams

Mažyliams naudingi rūgštaus pieno produktai. Prie kefyro ir varškės vaiką galima pratinti nuo 7–8 mėnesių amžiaus.

Rjaženka taip pat naudinga vaikams. Joje yra baltymų, kurie gerai įsisavinami net trapios virškinimo sistemos. Be to, joje daug vitaminų ir mineralų, kurie labai svarbūs normaliam kūdikio vystymuisi, jo raumenų ir raiščių, stuburo kaulų ir dantų stiprinimui. Galiausiai, rjaženka teigiamai veikia virškinimo procesus ir padeda sustiprinti imunitetą. Kadangi joje nebėra laktozės, tik pėdsakų, ji taip pat laikoma geru pasirinkimu vaikams. Pabaigai, ji daug skanesnė nei kefyras, todėl daugelis vaikų mieliau gers būtent ją.

Ir tai puiku, nes, nepaisant santykinai mažo kaloringumo, rjaženka padeda gana greitai numalšinti alkį ir suteikti vaikui energijos fizinei veiklai. Štai kodėl rjaženka laikoma puikia popiečio užkandžio galimybe. Ji padės sutramdyti alkį iki vakarienės, nepersivalgant.

Tačiau šį gėrimą į kūdikio racioną įveda tik po kefyro. Geriau palaukti, kol vaikui sueis 10–11 mėnesių. Reikalas tas, kad rjaženka padeda susidoroti su arterine hipertenzija ir padidėjusiu kraujospūdžiu, nes leidžia pagreitintu tempu pašalinti skysčių perteklių ir atsikratyti patinimo. Viena vertus, tai privalumas, kita vertus, sukuria papildomą apkrovą inkstams. Suaugęs žmogus to net nepajus, tačiau kūdikio iki 10–11 mėnesių ši sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl papildomos apkrovos jam nereikia.

Pradedant duoti rūgpienio kūdikiui reikia atsargiai, kaip ir bet kurį kitą produktą, pradedant nuo mažo kiekio – 1 arbatinio šaukštelio per dieną. Jei alerginės reakcijos nebus, per 5–7 dienas galima padidinti iki normalios porcijos – iki pusantrų metų vaikas per dieną gali išgerti ne daugiau kaip 100 ml rūgpienio. Iki dvejų metų šį kiekį jau galima padidinti iki 200 ml, tai yra nepilnos stiklinės.

Šiandien gamintojai retai gamina vaikišką rūgpienį, nes ekonomiškai tai nenaudinga. Bet jei mama bijo, kad parduotuvėse parduodamos klastotės arba žemos kokybės produktai, ji gali pasigaminti rūgpienį pati, orkaitėje arba multivarke. Tam rekomenduojama paimti vaikišką pieną, kurį gamintojai dažnai papildomai praturtina vitaminais, ir atitinkamas bakterijų kultūras, parduodamas sveiko maisto parduotuvėse.

Vaikui rūgpienis turi būti savarankiškas valgis. Bet jei nori, mažylis gali jį derinti su vaisiais. Geriausia gerti rūgpienį po pietų, nes tuo metu kalcis geriau pasisavinamas. O prieš miegą gerti neverta, nes dėl šlapimą varančio poveikio mažylis naktį bus neramus.

Metant svorį

Rūgpienis – mažai kaloringas produktas, be to, turintis daug naudingų medžiagų, įskaitant ir tas, kurios padeda pagreitinti medžiagų apykaitą. Nenuostabu, kad jis naudojamas ir dietologijoje. Be to, rūgpienis monodietoje laikomas netgi naudingesniu produktu nei kefyras.

Rūgpienis naudojamas iškrovos dienomis, juolab kad jis puikiai dera su daržovėmis ir vaisiais. Bet svarbu atsiminti, kad šis gėrimas neleidžia tinkamai aprūpinti organizmo skysčiu, todėl papildomai šiuo laikotarpiu reikia gerti žaliąją arbatą arba mineralinį vandenį. Iškrovos dienomis galima išgerti iki 0,5 l, o visą tūrį padalinti į 5–6 lygias dalis.

Jei dieta bus ne tokia griežta, galima sudaryti tokį meniu:

1. Pusryčiai – 100 ml rūgpienio, 100 g neriebios varškės.
2. Antrieji pusryčiai – bet koks nekrakmolingas ir ne per saldus vaisius.
3. Pietūs – 100 g virtos vištienos krūtinėlės ir šiek tiek šviežių daržovių.
4. Pavakariai – 100 ml rūgpienio.
5. Vakarienė – 150 g salotų iš bet kokių vaisių, užpiltų rūgpieniu.

Taigi bendras rūgpienio kiekis sumažinamas iki 300 ml per dieną, bet jį galima padalinti tik į 3 porcijas.

Rūgpienis medicinoje

Rūgpienis rekomenduojamas esant įvairioms ligoms, taip pat ir tiems žmonėms, kurie kenčia nuo laktozės netoleravimo.

Sergant cukriniu diabetu

Rūgpienis priklauso produktų, rekomenduojamų sergant cukriniu diabetu, skaičiui, nes jis pasižymi mažu kaloringumu ir žemu glikemijos indeksu (30). Tačiau geriau vartoti rūgpienį kaip savarankišką valgį – pavyzdžiui, antriesiems pusryčiams arba pavakariams. Jis padės numalšinti alkį, tuo pačiu nesutrikdant medžiagų apykaitos.

Tačiau šios ligos atveju ryazhenkos negalima gerti naktį, nes būtent tuo metu ji gali sukelti staigų insulino šuolį kraujyje. Todėl produktą pageidautina vartoti iki 18 val. Ir vienu metu galima išgerti ne daugiau kaip 100–200 ml neriebios ryazhenkos.

Sergant pankreatitu

Sergant ūmine ligos forma, draudžiami bet kokie rauginto pieno produktai, įskaitant rūgpienį. Jis leidžiamas tik remisijos stadijoje ir po 1 stiklinę per dieną.

Sergant gastritu

Sergant šia liga gėrimas ne visada dirgina gleivines, tačiau gydytojai vis tiek mano, kad geriau būti atsargiems ir vartoti rūgpienį tik esant lėtinei formai ir nesant skausmų. Ir ne daugiau kaip stiklinę per dieną!

Žarnynui

Ryazhenka nesukelia tokio stipraus dujų susidarymo kaip kefyras, tačiau vis tiek reikia elgtis atsargiai ją vartojant, ypač esant dirgliosios žarnos sindromui.

Esant vidurių užkietėjimui

Manoma, kad rūgštaus pieno produktai daro išskirtinai teigiamą poveikį žarnynui. Rūgpienis nėra išimtis. Reikia gerti po stiklinę du kartus per dieną per antrus pusryčius ir popietinį užkandį, kad pagerintumėte virškinimą.

Sergant podagra

Riaženka padeda pagerinti druskų apykaitą ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl laikoma naudinga sergant podagra.

Sergant kolitu

Rūgpienis yra leidžiamas sergant žarnyno uždegimu tik esant lėtinei formai remisijos būsenoje ir ne daugiau kaip 200 ml per dieną.

Sergant hemorojumi

Sergant šia liga labai svarbu sureguliuoti virškinimo procesą, kad nebūtų vidurių užkietėjimo. Todėl rūgpienis būtinai įtraukiamas į gydomąjį racioną sergant hemorojumi. Be to, kad jis gerina žarnyno peristaltiką ir turi naudingų bakterijų, jame esantys vitaminai ir mineralai stiprina kraujagyslių sieneles.

Sergant cholecistitu

Sergant šia liga, rūgpienis yra bene vienintelis leidžiamas rauginto pieno produktas, tačiau tik su sąlyga, kad liga yra remisijos stadijoje.

Esant pienligei

Sergant kandidoze (tai teisingas pienligės pavadinimas) būtina laikytis tam tikros dietos. Visų pirma reikia atsiminti, kad pacientų šiuo laikotarpiu vartojami vaistai naikina ne tik patogeninę, bet ir naudingą mikroflorą (žarnyno, burnos ertmės, makšties). Jei naudingųjų bakterijų nepakaks, jų vietoje vystysis kenksmingų mikrobų ir grybelių kolonijos, o tai veda prie ligos atkryčių. Norint to išvengti, būtina greitai atkurti mikrofloros pusiausvyrą. Tam reikia probiotikų ir prebiotikų. Pirmiesiems priskiriami kefyras ir ryazhenka. Pastarojoje yra kultūrų, kurios saugo organizmą nuo patogenų. Štai kodėl ryazhenka įtraukiama į gydomąją mitybą sergant pienlige.

Apsinuodijus

Apsinuodijus maistu pirmosiomis dienomis rekomenduojamas gydomasis badavimas. Tačiau ir vėliau savaitę negalima valgyti rauginto pieno produktų. Ir ryazhenka nėra taisyklės išimtis. Tik po 7–10 dienų po apsinuodijimo ją bus galima įtraukti į racioną.

Rūgpienis kosmetologijoje

Kadangi ryazhenka turi daug naudingų medžiagų, ji gerai veikia odą, padeda kovoti su su amžiumi susijusiais pokyčiais, šalina spuogus ir inkštirus, grąžina gražų tolygų atspalvį ir netgi šiek tiek balina strazdanas ir pigmentines dėmes.

Veidui

Veidui tinka tokie variantai:

1. Riebiai odai – į 1 valgomąjį šaukštą rūgpienio dedama 10 g sausų mielių ir plaktas šviežias kiaušinio trynys, į kurį dar įlašinama šlakelis citrinos sulčių. Viskas sumaišoma, užtepama ant odos, po 20 minučių nuplaunama gausiu kiekiu vėsaus vandens.
2. Brandžiai odai. Į 100 ml rūgpienio imama 1 arbatinis šaukštelis medaus, išmaišoma plaktuvu ir šiek tiek pakaitinama, tada į mišinį įdedama maždaug 5 g bet kokio veido kremo. Mišinys užtepamas ant odos 15 minučių, nuplaunamas vėsiu vandeniu.

Po bet kurios iš kaukių galima naudoti toniką.

Plaukams

Plaukų augimui galima pasidaryti kaukę su sausomis mielėmis ir rūgpieniu – panašią į anksčiau aprašytą sudėtį, tik rūgpienio imama daugiau, kad užtektų galvos odai.

Kitas geras variantas – rūgpienis, sumaišytas su ricinos aliejumi lygiomis dalimis. Mišinys tepamas ant plaukų šaknų, užmaunamas polietileninis gaubtuvas, viršuje galva apvyniojama rankšluosčiu. Kaukė laikoma ne mažiau kaip dvi valandas, paskui nuplaunama.

Žala ir kontraindikacijos

Kaip ir bet kuris kitas produktas, rūgpienis turi kontraindikacijų. Pavyzdžiui, jo nerekomenduojama vartoti paūmėjus gastritui, pankreatitui ir kepenų ligoms. Taip pat nereikėtų jo gerti sergant opalige. Atsargiai į savo racioną gali įtraukti žmonės, sergantys inkstų nepakankamumu.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Klasikiniame rūgpienyje turėtų būti tik du ingredientai – kokybiškas pienas ir raugas. Dauguma gamintojų naudoja jau minėtas termofilines bakterijas. Ant rūgpienio pakuotės būtinai turi būti nurodyta, ką būtent naudoja šis prekinis ženklas. Bet kartais gamintojai ingredientų sąraše nurodo tik pieną ir raugą, nepatikslindami, kokios būtent bakterijos. Pagal įstatymą tai priimtinas variantas. Ko rūgpienyje tikrai neturėtų būti – tai konservantų, kvapiųjų medžiagų, natrio glutamato, pieno miltelių, dažiklių ir kitų kenksmingų medžiagų. Kai kurie gamintojai į sudėtį gali dėti grietinėlės – tai irgi leidžiama.

Pirkdami atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką. Jis turėtų būti ne ilgesnis nei 7–14 parų, ir tai jei kalbama apie produktą tetrapakuose (kartoninėse pakuotėse) arba plastikiniuose buteliuose. Maišeliuose galiojimo laikas yra 3–5 dienos.

Ar galima šaldyti

Teoriškai rūgpienį galima užšaldyti, nors ypatingos naudos iš atšildyto produkto jau nebus. Tačiau daugelis šeimininkių taip daro, kad paskui iš atšildyto rūgpienio pagamintų labai švelnios tekstūros varškės desertą arba minkštą sūrį pagal receptus, kurie bus aptarti toliau. Rūgpienį galima šaldyti tiesiai maišeliuose, kuriuose jis parduodamas.

Kaip pasigaminti rūgpienį namuose

Nebūtina ruošti rauginto kepto pieno orkaitėje, tiks ir paprasta orkaitė. Paruošimui reikės 2 l tam tikro riebumo pieno ir 6–7 valg. š. riebios grietinės. Pienas pilamas į storadugnį puodą, uždedamas ant ugnies ir užvirinamas. Po to indas (geriausia naudoti kazanėlį) su pienu dedamas į įkaitintą orkaitę (150°C) ir laikomas keletą valandų, kol pienas įgauna smėlio ar rusvą atspalvį. Tada indas išimamas iš orkaitės, dedama grietinė, išmaišoma ir paliekama vėsioje vietoje 12 valandų.

Kai kurios šeimininkės kaip raugą naudoja juodos duonos gabalėlį. Tačiau daug patogesnis variantas yra bifidobakterijų naudojimas, kurios parduodamos sveiko maisto parduotuvėse.

Kaip paruošti daugiafunkciame puode

Naminis raugintas keptas pienas, pagamintas multivaryklėje, gali būti daug sveikesnis nei pirktinis. Jo paruošimui prireiks tik dviejų ingredientų – pieno ir grietinės (tik didelio riebumo). Pienas pilamas į multivaryklės dubenį, įjungiamas „Troškinimo“ režimas ir paliekamas 6 valandoms. Po to prietaisas išjungiamas, o pienas atšaldomas maždaug iki 30 laipsnių. Multivaryklės dubenys, žinoma, išplaunami.

Iš viso paruošto pieno kiekio atskiriama 1 stiklinė. Į ją dedama keli šaukštai tirštos ir riebios grietinės ir išplakama šakute arba mikseriu. Kuo daugiau grietinės bus pridėta, tuo tirštesnis gausis raugintas keptas pienas.

Gautas mišinys supilamas į bendrą tūrį, viskas išmaišoma medine mentele. Tada ruošinys vėl supilamas į multivaryklės dubenį ir pastatomas pašildyti 25 minutėms. Po to prietaisas išjungiamas, tačiau gėrimas dar porą valandų laikomas dubenyje, kuris palaipsniui praranda šilumą, kad raugintas keptas pienas būtų pasiekęs tinkamą būklę.

Kaip teisingai gerti rūgpienį

Reikia atsiminti, kad raugintas keptas pienas yra veikiau maistas nei gėrimas. Todėl geriau jį padaryti atskiru valgymu. Pageidautinas variantas – popietės užkandis, nes tuo metu kalcis pradedamas geriau įsisavinti.

Kiek galima gerti per dieną

Sveikas žmogus per dieną gali išgerti 250–500 ml rauginto kepto pieno be jokių pasekmių. Tačiau jei jaučiamas diskomfortas, šį kiekį geriau sumažinti iki 100–250 ml per parą.

Ar galima gerti naktį ir nevalgius

Gerti raugintą keptą pieną tuščiu skrandžiu nerekomenduojama, nes jame vis dėlto yra rūgščių, kurios gali dirginti gleivinę, net jei jų ten yra nedidelis kiekis.

Gerti raugintą keptą pieną naktį taip pat neverta. Pirma, jis gali turėti diuretinį poveikį, ir išsimiegoti jau nepavyks. Antra, gali įvykti insulino išsiskyrimas (kaip parodė naujausi tyrimai).

Ką galima pagaminti iš rūgpienio: receptai

Iš rauginto kepto pieno gaminami įvairūs desertai, jo pagrindu galima taip pat daryti sūrį ir varškę – dar tokią švelnią, kad net pats įnoringiausias mažylis neatsisakys jos paragauti.

Oladai

Šio recepto pranašumas yra tas, kad blyneliai išeina labai purūs ir orūs. Jų paruošimui imama 0,5 l rauginto kepto pieno, 2 vištų kiaušiniai (vidutinio dydžio), 2 valg. š. cukraus, žiupsnelis druskos, 1/2 arb. š. sodos (ji gesinama actu) ir apie 500 g miltų.

Pirmiausia į indą supilkite rjaženką, tada įmuškite kiaušinius, įberkite druskos ir cukraus, ir gerai išmaišykite plaktuvu. Tešla turi būti tiršta, todėl miltų galima dėti pagal poreikį. Šiame etape į tešlą taip pat įberkite sodos. Masės neplakite plaktuvu, o tik maišykite, todėl tešla bus ir gumuliasta, ir šiek tiek nevienalytė dėl burbuliukų.

Indą su tešla įstatykite į didesnį dubenį, į kurį iš anksto pripilkite karšto vandens. Ji turi taip pastovėti 20 minučių. Tuo metu dubenį su tešla uždenkite rankšluosčiu.

Po to kepkite blynelius gerai įkaitintoje keptuvėje, geriausia – su nepridegančia danga ir su minimaliu kiekiu augalinio aliejaus. Blynelius kepkite po 2–3 minutes iš kiekvienos pusės.

Blynai

Blynai su rjaženka išeina ypač ploni ir gležni. Jie tinka su bet kokiais įdarais, tiek saldžiais, tiek sūriais. Tiesa, pastaruoju atveju cukraus kiekį tešloje teks sumažinti, palyginti su pradiniu receptu. Blynams paruošti prireiks 0,3 l rjaženkos, 1 kiaušinio, 1 stiklinės miltų, 3 valg. šaukštų cukraus, žiupsnelio druskos, maždaug tiek pat kepimo sodos, augalinio aliejaus – 3 valg. šaukštų (tešlai ir šiek tiek kepimui).

Kiaušinį gerai išmaišykite su cukrumi, nebūtina naudoti plaktuvo, galite imti ir mikserį. Į gautą masę įpilkite rjaženkos, dar kartą gerai išmaišykite ir tik tada įberkite persijotus miltus, gesintą sodą ir druską. Visus ingredientus sumaišykite ir pačioje pabaigoje įpilkite augalinio aliejaus. Galiausiai gausite tešlą, primenančią konsistencija riebią grietinėlę, be gumuliukų.

Keptuvę su nepridegančia danga labai smarkiai įkaitinkite. Galite ją šiek tiek patepti aliejumi. Tada į keptuvę supilkite pirmąją tešlos porciją, stengdamiesi, kad gautųsi plonas tešlos sluoksnis, kuris greitai ims burbuliuoti – tuojau po to blyną apverskite į kitą pusę ir kepkite dar porą minučių.

Mannikas

Šio pyrago paruošimui prireiks 200 g manų kruopų, 0,2 l rjaženkos, 2/3 stiklinės cukraus, 1 kiaušinio, 3 valg. šaukštų augalinio aliejaus, 0,5 arbatinio šaukštelio kepimo sodos, šiek tiek druskos.

Į manų kruopas supilkite rjaženką, įberkite cukrų ir druską, pagal norą – aguonų. Šią masę padėkite į šaldytuvą 2 valandoms, kad kruopos išbrinktų. Po to įberkite plaktą kiaušinį ir augalinį aliejų. Jei tai padarysite anksčiau, manų kruopos nesuminkštės. Paskutinis komponentas – gesinta soda, kurią įberkite pačioje pabaigoje. Tešlą sumaišykite ir supilkite į formą, pateptą aliejumi arba išklotą kepimo popieriumi. Manų pyragą kepkite maksimaliai įkaitintoje orkaitėje 20–30 minučių.

Aguonų galite ir nedėti, pakeisdami jas šviežiais vaisiais, uogomis arba cukatais. Pyragą viršuje rekomenduojama pabarstyti tarkuotu šokoladu, cukraus pudra arba kokosų drožlėmis.

Varškė

Kai kurios šeimininkės varškę gamina iš šaldytų kepto pieno, tačiau ją galima gaminti ir iš šviežio. 0,7 l kepto pieno imkite 0,5 l vandens, sumaišykite, supilkite į puodą, pastatykite ant mažos ugnies ir kaitinkite, kol atsiskirs išrūgos, bet neužvirinkite. Kai išrūgos atsiskirs, išjunkite dujas, bet nuo viryklės nenuimkite dar 15 minučių. Tada paimkite kitą puodą, įstatykite į jį sietelį, ant kurio dugno padėkite kelis kartus sulankstytą marlę arba vaflinį rankšluostį. Vanduo per juos nutekės, o rankšluosčio viduje susiformuos varškės masė.

Sūris

Iš kepto pieno galite pasigaminti minkšto sūrio. Iš 1 litro 4% riebumo gėrimo gaunama maždaug 350–370 g sūrio.

Gaminimui reikės 1 litro kepto pieno, sietelio, marlės, kurią reikia sulankstyti į 4 sluoksnius, kad gautųsi kvadratas 40x40 cm. Taip pat prireiks patogaus puodo ir marlės raiščio.

Kepto pieno pakuotės užšaldomos. Tam jos dedamos į šaldiklį ne mažiau kaip 12 valandų. Tada jos išimamos ir panardinamos į dubenį su karštu vandeniu tiesiog minutei. Po to jos perpjaunamos, ir tada užšaldytas keptas pienas lengvai iš jų išslys, neprisliess prie jų paviršiaus.

Keptas pienas dedamas į sietelį, kurio dugne padedama kelis kartus sulankstyta marlė. Marlės kampai fiksuojami taip, kad gautųsi kūgiai („funtikai“). Ši konstrukcija uždedama ant puodo, kuris vėliau statomas į šaldytuvą. Per tam tikrą laiką keptas pienas natūraliai atitirps, o marlė reikalinga, nes tada atsiskiria išrūgos. Sūris bus paruoštas maždaug per 36–38 valandas. Jo brandą rodo tankis. Kuo ilgiau produktas bręsta, tuo jis tankesnis.

Po dviejų parų galima išvynioti funtiką. Ten bus vienalytė masė, kuri perkeliama į indą. Tinkamai pagamintas sūris neišsisluoksniuoja ir nesuskystaja. Tačiau jis neturės ryškaus skonio, todėl į jį galima įdėti prieskonių ir druskos, taip pat džiovintų grybų kvapui. Galima ir nieko išto nedėti, o sumaišyti su šokoladiniu kremu ir naudoti kaip kremą profiteroliams ar tortui.

Sufle

Šis desertas iš kepto pieno ypač tinka derinyje su vaisiais. Jo gaminimui prireiks: 0,5 l kepto pieno, pusės stiklinės cukraus, 20 g želatinos, 50 ml šalto vandens, uogų – pagal norą (šviežių, šaldytų arba iš uogienės). Geriausiai tokiais atvejais imti juoduosius serbentus, nes jie patys savaime pasižymi gelinančiomis savybėmis.

Želatiną užpilama šaltu vandeniu. Į keptą pieną suberiamas cukrus ir plakama šluotele, kol visiškai ištirps. Po to įdedamos atitinkamai paruoštos uogos. Želatina tuo tarpu išlydoma iki vientisos masės, bet neužvirinama, tada nuimama nuo viryklės, išpilama į keptą pieną, jau sumaišytą su vaisiais ir cukrumi. Viskas gerai išmaišoma, tada išpilama į kremines ir paliekama šaldytuve, kol sustings.

Panakota

Tai tradicinis šiaurės italų desertas (panna cotta, kas vertime reiškia „virti grietinėlė“). Aišku, kad originale jis pasižymi aukšta energetine verte. Bet galima pakeisti grietinėlę rūgpieniu – skonis bus toks pat švelnus, o kalorijų kiekis žymiai sumažės.

Patiekalui pagaminti prireiks 0,5 l rūgpienio (2,5 %), 1 valg. š. medaus, 1,5 valg. š. kakavos miltelių be cukraus, 1 valg. š. želatinos, 100 ml šalto vandens. Pagal skonį galima pridėti cinamono ir vanilino. Vietoj medaus galima naudoti cukrų arba fruktozę.

Želatina supilama į indą, užpilama šaltu vandeniu ir paliekama brinkti 30–40 minučių. Į atskirą indą supilamas rūgpienis, dedama kakavos ir medaus, gerai išmaišoma. Tuo tarpu išbrinkusi želatina kaitinama vandens vonelėje, kol visiškai ištirps vandenyje. Dar karšta želatina dedama į saldžią masę, išmaišoma ir išpilama į formeles, kurios netrukus dedamos į šaldytuvą, kad sustingtų.

Ledai

Rūgpienio ledai yra daug lengvesni ir sveikesni nei grietinėlės, bet tuo pačiu ne mažiau skanūs. Gamybai prireiks 0,5 l rūgpienio, 80 g kartaus juodojo šokolado, 1 vištos kiaušinio, 2 valg. š. cukraus, 1 valg. š. grietinėlės.

Baltymas atskiriamas nuo trynio, išplakamas su labai mažu kiekiu druskos. Šokoladas sulaužomas į gabaliukus, išlydomas mikrobangų krosnelėje arba vandens vonelėje, gerai maišant. Trynys išplakamas su cukrumi ir vanilinu. Rūgpienis išplakamas mikseriu. Tada visi ingredientai sumaišomi ir dar kartą išplakami, o paskui išpilami į silikonines formeles (galima naudoti specialias ledams). Desertas dedamas į šaldiklį mažiausiai 5–6 valandoms, kad spėtų tinkamai atvėsti.

Tešla

Iš rūgpienio galima paruošti puikią mielinę tešlą. 0,5 ml gėrimo imama 2 kiaušiniai, 100 ml šilto pieno, 3 valg. š. cukraus, žiupsnelis druskos, 100 g sviesto, 40 g paprastų mielių, maždaug 5 stiklinės miltų. Miltai beriami lėtai, nuolat maišant, nes jų gali prireikti daugiau ar mažiau priklausomai nuo tešlos konsistencijos.

Mielės užberiamos cukrumi, tuo tarpu antrame dubenyje kiaušiniai išplakami su likusiu cukrumi ir žiupsneliu druskos. Vandens vonelėje ištirpinamas sviestas ir tada supilamas į kiaušinių mišinį, išmaišoma ir dedama rūgpienis. Į mieles įpilama šilto pieno, abu tešlos ruošiniai sujungiami, išmaišomi, pridedama miltų ir dar kartą išmaišoma. Toliau tešla ruošiama kaip bet kuri mielinė tešla, paliekant šiltoje vietoje, kad pakiltų. Iš jos gerai gaminti bandeles prie arbatos.

Ar galima duoti gyvūnams rūgpienį

Daugeliui naminių gyvūnų šeimininkų kyla klausimas, ar galima duoti jiems rjaženkės. Reikalas tas, kad daugelis augintinių labai mėgsta būtent šį gėrimą. Abejonių kyla dėl to, kad su amžiumi katėms blogėja pieno įsisavinimas. Jos patiria tą patį, kas ir žmonės – sumažėja atitinkamų fermentų gamyba. Tačiau jie reikalingi tik nenugriebto pieno virškinimui, o ne rūgštaus pieno produktams apskritai ir ypač rjaženkei. Taigi katėms šį gėrimą duoti galima. Jis nepakenks ir šunims. Bet ir vienu, ir kitu atveju kalbama apie palyginti nedidelius kiekius.

Įdomūs faktai apie rūgpienį

Manoma, kad rjaženkė pirmą kartą atsirado ne senovėje, o tik prieš 300–400 metų. Nors tas pats kefyras Gruzijoje buvo išrastas daug anksčiau, o Senovės Egipte egzistavo gėrimas lebenas, šiek tiek primenantis šiuolaikinę rjaženkę.

Kad ir kaip būtų, jos savybės buvo ištirtos palyginti neseniai. Tačiau mokslininkai ir toliau atlieka tyrimus, nes daugelis atrastų efektų dar neįdiegti į praktiką. Pavyzdžiui, dalis eksperimentų parodė, kad rjaženkės vartojimas padeda susidoroti net su stipriomis migrenomis.

Svarbiausia – nevartoti šio produkto su kitomis baltymų rūšimis, nes tada jie bus prasčiau įsisavinami organizmo. Būtent todėl rjaženkė laikoma idealiu variantu savarankiškam maisto priėmimui. Kraštutiniu atveju ją galima derinti su vaisiais ir uogomis.

Rjaženkės nuotrauka