Kiek laiko galima laikyti mielinę tešlą šaldytuve

Retai kuriai šeimininkei pavyksta užmaišyti tiek mielinės tešlos, kiek reikia iškepimui reikiamo kiekio skanių ir aromatingų gaminių. Kad tešlos tikrai užtektų, daugelis mieliau šiek tiek padidina ingredientų kiekį – galiausiai lieka perteklius. Išmesti tokį gėrį niekam nepakyla ranka, juolab kad su duona (prie jos galima priskirti mielinę tešlą) pagal tradiciją taip elgtis negalima. Tada kyla klausimas, kaip ją išsaugoti, kad ką nors skanaus būtų galima iškepti vėliau, kai švieži kepiniai baigsis arba šeimininkę aplankys naujos idėjos.

Visiems žinoma, kad mielinė tešla gali perrūgti, jei laiku jos nepanaudojama, tada iš jos nieko, išskyrus rūgščius paplotėlius, nebus. Pirmiausia, beveik kiekvienas pagalvoja apie šaldytuvą, juk būtent jis leidžia mums ilgai išlaikyti daugelį produktų šviežius. Tačiau su tešla ne viskas taip paprasta.

Rūgimo procesas šaltame ore žymiai sulėtėja, tačiau nesustoja, todėl ilgai joje laikyti nepavyks. Gali padėti šaldiklis, tačiau ir šis laikymo būdas turi laiko apribojimų. Šaldiklyje tikimybė, kad produktas suges, yra maža, tačiau po tam tikro laiko jis neabejotinai praras daugumą savo savybių. Taigi, norint tiksliai žinoti, kurį laikymo būdą pasirinkti, būtina išsamiau susipažinti tiek su pačiu produktu, tiek su galimybėmis jį išsaugoti iki kito noro ką nors pagaminti.

Kas yra mielinė tešla

Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad tešla, į kurios sudėtį įeina mielės, vadinama mieline. Ji skiriasi nuo kitų rūšių purumu, elastingumu. Gaminiai iš jos gaunasi orūs, minkšti. Mielinė tešla yra pagrindas ruošiant įvairius gaminius ir patiekalus – pradedant paprasta duona, baigiant bandelėmis, velykiniais pyragais, pyragais. Netgi tinkamas picos pagrindas gaminamas iš šios rūšies tešlos.

Jis dar vadinamas rūgščiu, nes brandinimo metu vyksta fermentacijos procesas, kuris suaktyvina mielių veiklą saldžioje aplinkoje. Reikalas tas, kad miltuose yra pakankamai angliavandenių, kad susilietę su vandeniu jie taptų maistiniu pagrindu šios rūšies vienaląsčiams grybams. Gyvybinės veiklos metu susidaro anglies dioksidas, kuris pakelia, purena ir suminkština tešlą. Kepant ir skrudinant gaminius aukštoje temperatūroje dujos pradeda kilti greičiau ir išsiskirti didesniu kiekiu, todėl mielinės tešlos kepiniai tampa tokie minkšti ir orūs.

Yra įvairių mielinės tešlos rūšių. Pagrindinės išskiriamos dvi:

1. Duonos. Iš jos gaminama duona ir duonos gaminiai.
2. Sodri. Ji skirta bandelių, velykinių pyragų, keksų, pyragų gamybai.

Į duonos tešlos sudėtį paprastai įeina tik vanduo, mielės ir miltai. Taip pat dedama šiek tiek druskos, kad atsirastų malonus skonis. Kartais kai kurie virėjai ir šeimininkės į duonos tešlą įdeda šiek tiek cukraus. Taip skonis tampa įdomesnis, o mielių fermentacijos procesas vyksta šiek tiek greičiau.

Sodrioje tešloje, be jau išvardytų ingredientų, turi būti tam tikras sodrumas. Tai kiaušiniai, pienas, grietinėlė, cukrus, grietinė, sviestas. Gauti gerą sodrią tešlą yra žymiai sunkiau, tam reikia tam tikrų įgūdžių ir patirties. Priežastis ta, kad sodrumas lėtina fermentacijos procesą. Dėl to tešla gali tiesiog nepakilti. Gaminant bet kokios rūšies mielinę tešlą būtina griežtai laikytis receptūros, proporcijų ir gamybos technologijos, o sodrios – ypač.

Norint pasiekti gerą rezultatą, reikia suprasti, kad pridedant sodrumo reikėtų didinti mielių kiekį. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka tinkama oro ir ingredientų temperatūra. Šalti produktai žymiai sulėtina mielių gyvybinę veiklą. O aukšta temperatūra ją visiškai sustabdo. Rekomenduojama temperatūra – 25–30 laipsnių. Taip pat po minkymo tešla paliekama pakilti šiltoje vietoje.

Kaip pasidaryti mielinę tešlą

Yra du pagrindiniai mielinės tešlos gaminimo būdai: su raugu ir be raugo. Raugo būdas yra ilgesnis ir sudėtingesnis. Pirmiausia užmaišoma skysta tešla, į kurią dedami arba visi ingredientai, arba dalis ir mielės. Miltų naudojama du kartus mažiau. Kai tik raugas pakankamai pastovėjęs ir gerai pakilęs, į jį suberiami likę produktai ir miltai. Tešla gerai išminkoma ir paliekama fermentuotis. Taikant būdą be raugo visi produktai iš karto sumaišomi viename inde, tada taip pat paliekama laiko, kad gerai pakiltų.

Paprastai raugo metodas naudojamas, kai į sudėtį įeina labai daug sodrumo. Raugas padeda pirmiausia visiškai suaktyvinti mieles skystoje sodrioje terpėje, o tada jau įdedama miltų, kad būtų pasiekta norima konsistencija. Sodrumas labai sulėtina mielių gyvybinę veiklą. Tokiai tešlai labai sunku pakilti, naudojant raugą galima išvengti šių problemų.

Beoparis metodas reikalingas, kai reikia paruošti įprastą mielinę tešlą, kurioje arba visai nėra priedų, arba jų naudojama labai mažai, pavyzdžiui, augalinio aliejaus ar pieno.

Labai svarbu nepamiršti temperatūros režimo. Tai taikoma tiek patalpai, tiek produktams. Todėl kiaušiniai iš anksto išimami iš šaldytuvo, kad sušiltų iki kambario temperatūros. Skysti ingredientai šiek tiek pakaitinami ant viryklės arba mikrobangų krosnelėje. Svarbiausia – neperkaitinti, kitaip mielės žus. Rekomenduojama temperatūra – ne aukštesnė kaip 38 laipsniai. Liesdami ingredientai turi būti maloniai šilti. Verta iš anksto paruošti miltus, jei jie laikomi vėsioje patalpoje.

Specialistai taip pat pataria pirmiausia leisti mielėms atskirai pakilti. Taip tešla greičiau pradės kilti ir bus purgesnė. Tam mieles reikia suberti į indą, įberti šiek tiek cukraus, užpilti šiltu skysčiu – pienu arba vandeniu, priklausomai nuo recepto. Kai viršuje susidarys tiršta putų kepurė, jas galima sumaišyti su kitais ingredientais. Mielių kiekį reikia apskaičiuoti pagal receptą ir gamintojo rekomendacijas ant pakuotės.

Tešla su raugu

Opariniam metodui šiltą pieną arba vandenį, kitus ingredientus sumaišyti su pakilusiomis mielėmis, išmaišyti. Į mišinį suberti dalį miltų, paprastai pusę recepte nurodyto kiekio. Kai kurie virėjai pataria berti mažiau ir, oparai brinkstant, berti daugiau. Tada oparą palikti šiltoje vietoje 45–60 minučių. Paprastai ji padidėja 1,5–2 kartus. Visiškai fermentuota opara pradeda kristi. Tada reikia įdėti likusius priedus, miltus ir druską. Druska visada dedama paskutinė. Ji taip pat sulėtina organizmų gyvybinę veiklą. Tačiau be jos visiškai nebus skonio. Tešlą reikia gerai išminkyti iki glotnumo. Ji turi nustoti lipti prie rankų ir atsiplėšti nuo indo sienelių. Miltų daugiau nebedėti. Po to tešla kyla 1,5–2 valandas. Tada vyksta apminkymas. Taip pašalinamas anglies dioksido perteklius ir prisotinama deguonimi. Galima formuoti gaminius. Po formavimo gaminiai turi gerai pastovėti.

Tešla be raugo

Naudojant beoparį metodą, skysti ingredientai taip pat pirmiausia turi būti pašildyti, tada prie jų dedamos pakilusios mielės, druska ir miltai. Tešla vėl minkoma iki glotnumo. Po to ji paliekama šiltoje vietoje 1,5–2 valandoms. Naudojant beoparį metodą, tešla prieš pradedant formuoti gaminius turi pakilti 2 kartus. Todėl ji apminkoma ir paliekama dar šiek tiek, kad pakiltų antrą kartą.

Svarbu! Negalima leisti, kad tešla perrūgtų. Ji įgauna nemalonų rūgštoką poskonį, pradeda stipriai kvepėti mielėmis, o iš jos pagaminti gaminiai būna prastos kokybės.

Didelėse gamyklose į mielinę tešlą dedama kepimo miltelių. Tai leidžia kepiniams geriau išlaikyti formą ir ilgiau išlikti šviežiems.

Kiek laiko galima laikyti mielinę tešlą šaldytuve

Jei po gaminių paruošimo liko tešlos, ją reikia nedelsiant padėti į saugyklą. Negalima leisti jai pakilti. Rūgimo procesas šaldytuve nesiliauja, o tik šiek tiek sulėtėja, todėl pakilusi tešla perstovi, pradės rūgti. Produktas bus sugadintas. Iš jos galima tik kepti papločius ar pyragėlius ir juos kepti keptuvėje aliejuje. Laikymo trukmė šaldymo kameroje ir šaldiklyje labai skiriasi. Šaldytuve geriau laikyti produktą, jei planuojama iš jo ką nors pagaminti per parą, o į šaldiklį galima dėti tešlą, kai artimiausiu metu nieko neplanuojama virti.

Šaldytuve

Taigi, šaldytuve tešla išsilaikys ne ilgiau kaip parą. Jei modelis leidžia sumažinti temperatūrą iki 1–2 laipsnių, tuomet produktas gali išsilaikyti ir dvi dienas.

Pirma, nerekomenduojama laikyti didelio kiekio tešlos, nes ji nespės visiškai atvėsti, rūgimo procesas vyks beveik tokiu pačiu greičiu kaip kambaryje. Tuomet geriau padalinti ją į mažas dalis, sudėti į skirtingus maišelius ar indus. Jei planuojama naudoti ne visą tešlą, geriau mažą dalį padėti į šaldymo kamerą, o likusią – užšaldyti.

Antra, tešlą į šaldytuvą reikia padėti iškart po gaminių formavimo. Jau pakilęs produktas toliau rūgs ir po kelių valandų pradės kristi. Tokia tešla jau nepakils, be to, pablogės jos skonis.

Tešlą šaldytuve galima laikyti tankiame maiše, inde, dubenyje. Prieš tai jos paviršių geriau patepti aliejumi. Maiše reikia palikti laisvos vietos, kad tešla galėtų augti, ir tvirtai užrišti. Jei nepaliksite vietos, tešla gali perplėšti maišą ir išlįsti ant šaldytuvo lentynos. Taip pat galite ją įdėti į dubenį, tuomet indą iš viršaus reikia uždengti maistine plėvele, kurioje padaryti nedideles skylutes. Taip pat nereikia pamiršti palikti vietos augimui.

Kai ateis laikas, tešlą reikia išimti, perkelti į indą ir palikti kambaryje, kad sušiltų, o vėliau pakiltų.

Šaldiklyje

Šaldiklyje mielinė tešla gali būti laikoma 3 mėnesius neprarandant savo savybių. Vėliau ji tiesiog praranda skonį. Užšaldant rūgimo procesas taip pat nesustoja, bet labai sulėtėja. Tešla nekils, tačiau ilgai laikant gali atsirasti nemalonus poskonis. Jei produktą laikyti dideliu kiekiu, laikas gerokai pailgėja. Tačiau verta atsižvelgti, kad atšildytos tešlos negalima vėl užšaldyti. Todėl, jei neplanuojama iš karto naudoti viso produkto, verta jį padalinti į mažas porcijas, suvolioti į rutulį, patepti paviršių aliejumi, įdėti į maišą ar indą ir išsiųsti saugoti į šaldiklį. Vėliau išimti pagal poreikį.

Užšaldymo variantas turi privalumų, be ilgo saugojimo. Užšaldant beveik nesikeičia skonis, kai kurios šeimininkės tvirtina, kad tešla po atšildymo tampa geresnė, elastingesnė, skanesnė.

Bet yra didelis trūkumas. Jo negalima išimti iš šaldiklio ir iškart pradėti gaminti. Reikalingas laipsniškas atšildymo procesas.

Mielinės tešlos atšildymo taisyklės

1. Tešlą reikia atšildyti lėtai, leisti jai gerai sušilti ir iškilti. Tai galima padaryti ir naudojant specialią mikrobangų krosnelės funkciją, bet rezultatas bus prastesnis.
2. Tešlą iš šaldiklio pirmiausia reikia perkelti į šaldytuvą. Kai jis visiškai atšils, galima palikti sušilti ir iškilti kambaryje.
3. Galima tešlą iš šaldiklio atšildyti tiesiog kambario temperatūroje. Tačiau taip susidarantis kondensatas suteiks per daug drėgmės. Tada produktą geriau padėti ant gerai drėgmę sugeriančio paviršiaus.

Vėlgi verta priminti, kad atšildyta tešla antrą kartą neužšaldoma. Ją reikia panaudoti visą.

Kiek laiko mielinė tešla laikoma kambario temperatūroje

Patalpoje paruošta, visiškai iškilusi mielių tešla laikoma ne ilgiau kaip 2 valandas. Po to ji pradeda rūgti. Produkte vystosi pieno rūgšties bakterijos, kurios žymiai pablogina jos skonį ir struktūrą.