Žirniai: cheminė sudėtis, naudingos savybės ir kontraindikacijos

Žirniai — žolinių augalų gentis, priklausanti pupinių šeimai. Augalas yra šliaužiantis ir vijoklinis, turi ūselius, rožinės baltos spalvos žiedus ir ankštinius vaisius, kuriuose yra valgomos sėklos. Egzistuoja nemažas kiekis šios kultūros veislių, tačiau labiausiai paplitęs yra sėjamasis žirnis.

Žirnių kilmė

Nors žirnių kilmė nėra tiksliai nustatyta, jie yra viena seniausių kultūrų. Daugelis specialistų sutinka, kad augalas kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Tačiau verta paminėti, kad neseniai Artimuosiuose Rytuose buvo aptiktos šios kultūros senovinės liekanos, datuojamos vėlyvuoju neolitu. Matyt, jie į Europos žemyną pateko iš Artimųjų Rytų, o vėliau su Europos kolonizacija žirniai persikėlė į Amerikos žemyną ir kitas pasaulio dalis.

Rūšys ir veislės

Yra daugybė žirnių veislių, auginamų visame pasaulyje. Kiekviena veislė turi savo būdingą skonį. Augalus galima skirti pagal išorines savybes, auginimo būdą ir pan. Pažvelkime į kai kurias žirnių rūšis ir veisles.

1. Lupenamasis. Lupenamasis žirnis turi lygius grūdus. Paprastai derlius nuimamas, kai vaisiai dar nespėjo visiškai subręsti. Galima išskirti tokias veisles — Pervyj Rannij, Pervocvet, Vera, Saljut.
2. Sukutosios. Sukutosios rūšies žirniai turi tam tikrų skirtumų nuo kitų rūšių pagal pupelių tipą. Paprastai pupelės yra gana raukšlėtos, nelygios. Populiariausios veislės — Zelenyj Potok, Izumrudnyj Žemčug, Violena, Detskij Vostorg.
3. Saldusis. Saldusis žirnis pasižymi mėsingomis, švelniomis pupelėmis. Jas reikia vartoti šviežias, kol jos yra žalios spalvos ir nedidelio dydžio. Žirniuose valgomos ne tik pupelės, bet ir ankštys. Išskiriamos tokios veislės kaip — Medovaja Lopatka, Pervenec, Žegalova-112, Sacharnyj-2, Ambrozija, Neistoščimyj-195.
4. Žemaūgės veislės. Didžioji dalis žemaūgių žirnių veislių turi nedidelį stiebą. Augalai vijasi, todėl paprastai jie pririšami. Nykštukinių arba žemaūgių veislių aukštis – 30–70 cm. Populiarios veislės — alfa, Kelvedono stebuklas, kininė, močiutės staigmena.

Tarp šios kultūros rūšių yra ir neįprastų veislių — mėlynoji ankštis, ūsuotoji auklė, šliaužtinukas.

Cheminė sudėtis ir maistinė vertė

Maistinė vertė žirnių (100 g):

• Energinė vertė – 118 kcal.
• Baltymai – 8,34 g.
• Riebalai – 0,39 g.
• Angliavandeniai – 21,10 g (įskaitant paprastuosius cukrus – 2,90 g).
• Skaidulos – 8,3 g.
• Vitaminas C – 0,4 mg.
• Tiaminas – 0,190 mg.
• Riboflavinas – 0,056 mg.
• Niacinas – 0,890 mg.
• Vitaminas B6 – 0,048 mg.
• Folio rūgštis – 65 µg.
• Vitaminas A – 7 TV.
• Vitaminas E – 0,03 mg.
• Vitaminas K – 5,0 µg.
• Kalcis – 14 mg.
• Geležis – 1,29 mg.
• Magnis – 36 mg.
• Fosforas – 99 mg.
• Kalis – 362 mg.
• Natris – 2 mg.
• Cinkas – 1,00 mg.

Kuo naudingi žalieji žirneliai

Bendroji nauda

1. Gerina širdies būklę. Žirniai yra puikus skaidulų, liuteino ir likopeno šaltinis, kurie padeda normalizuoti širdies veiklą. Likopenas – tai mineralas, palaikantis ląstelių sveikatą ir apsaugantis jas nuo ligų. Žirniuose esantys junginiai stabilizuoja cholesterolio kiekį organizme, kartu mažindami MTL cholesterolio kiekį ir pagreitindami DTL cholesterolio gamybą. Per didelis MTL kiekis gali sukelti apnašų susidarymą ant arterijų sienelių, trukdančių normaliam širdies darbui.
2. Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kadangi žirniai yra turtingi skaidulomis ir baltymais, jie gali palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Reguliarus žirnių vartojimas padeda stabilizuoti cukraus kiekį.
3. Naudingi akims. Be liuteino, žirniuose taip pat gausu vitamino A, kuris labai naudingas regėjimui. Liuteinas apsaugo akis ląsteliniame lygmenyje, o vitaminas A palaiko normalią akies obuolio paviršiaus būklę. Todėl pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama reguliariai vartoti žirnius, nes jie gali žymiai sulėtinti regėjimo praradimą.
4. Padeda kontroliuoti kūno svorį. Žirniai yra puikus skaidulų šaltinis, o kaip žinoma, jos padeda kontroliuoti kūno svorį. Maistinės skaidulos aktyviai dalyvauja reguliuojant virškinimą, mažina apetitą ir didina sotumo jausmą. Be to, skaidulos veiksmingai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, kuris yra labai kenksmingas organizmui.
5. Apsaugo nuo skrandžio vėžio išsivystymo. Vienas iš ypatingų mineralų, esančių žirniuose, yra kumestrolis. Tai gana reta polifenolio rūšis, kuri apsaugo nuo skrandžio vėžio. Specialistai teigia, kad šios ligos profilaktikai organizmui reikia ne mažiau kaip 2 miligramų kumestrolio per dieną (vienoje standartinėje žirnių porcijoje yra 10 miligramų).
6. Palaiko imunitetą. Žirniuose gausu vitamino C, todėl jie yra vienas iš produktų, galinčių stiprinti imunitetą. Viena žirnio ankštis gali suteikti iki pusės organizmo paros vitamino C poreikio. Pupelių daiguose yra fitoaleksinų – tai antioksidantas, galintis slopinti Helicobacter pylori – bakteriją, dirginančią skrandį ir dvylikapirštę žarną, taip pat sukeliančią opas ir net skrandžio vėžį.
7. Puikus geležies šaltinis. Žirniai yra puikus geležies šaltinis. Kaip žinoma, geležies trūkumas organizme gali sukelti anemiją. Jei organizmui trūksta šio elemento, jis negali pagaminti pakankamo kiekio sveikų eritrocitų, pernešančių deguonį, o tai lemia hemoglobino trūkumą. Taip pat verta paminėti, kad geležis padeda kovoti su nuovargiu ir suteikia energijos.
8. Padeda virškinimui. Žirniai teigiamai veikia virškinimo sistemą. Didelis skaidulų kiekis ankštyse padeda palaikyti normalią virškinimo funkciją. Maistinės skaidulos padeda žarnynui šalinti toksinus iš organizmo.
9. Kaulų sveikata. Žirniuose yra vitamino K, kuris labai svarbus kaulų sveikatai ir stiprumui palaikyti. Viena standartinė žirnių porcija suteikia iki 50% dienos vitamino K normos, kurio reikia žmogui, nes jis atsakingas už kalcio sulaikymą kauluose. Kalcis yra pagrindinis elementas, palaikantis kaulų stiprumą ir sveikatą. Kuo jo daugiau, tuo geresnė kaulų būklė ir mažesnė tikimybė, kad liga juos paveiks.
10. Priešuždegiminės savybės. Žirniuose esantys antioksidantai gali malšinti uždegimą ir jo pasekmes. Žirniuose yra flavonoidų, karotinoidų, fenolinių rūgščių ir polifenolių, kurie pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Uždegimas yra pagrindinė tokių ligų kaip širdies ligos, diabetas, artritas ir net vėžys priežastis, todėl reguliarus žirnių vartojimas padės išvengti jų atsiradimo.
11. Gerina smegenų funkcinės savybes. Žirniai labai svarbūs tinkamam smegenų darbui. Su amžiumi jų funkcijos blogėja, o tai lemia atminties praradimą ir padidėjusią riziką susirgti Alzheimerio liga. Reguliarus žirnių vartojimas riboja smegenų neuronų pažeidimus. Jis apsaugo nuo su amžiumi susijusios smegenų disfunkcijos.
12. Mažina kenksmingo cholesterolio kiekį. Žirniuose gausu niacino, kuris mažina trigliceridų ir MTTP (labai mažo tankio lipoproteinų) gamybą. Dėl to DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis (gerasis) padidėja, o blogojo cholesterolio kiekis sumažėja.

Moterims

1. Žirniai naudingi odai. Juose yra vitamino C, kuris atlieka svarbų vaidmenį gaminant kolageną, galintį padaryti odą elastingą ir suteikti jai sveiką išvaizdą. Žirniuose esantys antioksidantai padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kurį sukelia didelis laisvųjų radikalų kiekis. Antioksidantai, tokie kaip flavonoidai, katechinai, epikatechinai, karotinoidai ir alfa karotinas, taip pat padeda užkirsti kelią senėjimo požymiams.
2. Naudingi plaukams. Gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų tiekimas plaukų folikulams yra būtinas optimaliam plaukų augimui ir sveikatai. Žirniai yra puikus maistinių medžiagų šaltinis, užtikrinantis šiuos procesus. Kaip minėta anksčiau, juose yra B grupės vitaminų, tokių kaip folatai, vitaminai B6 ir B12. Jie padeda formuoti raudonuosius kraujo kūnelius, kurie perneša deguonį ir maistines medžiagas į visas kūno ląsteles, įskaitant galvos odą, folikulus ir plaukų šaknis. Šių vitaminų trūkumas gali sukelti plaukų slinkimą, lėtą augimą arba silpnėjimą. Vitaminas C yra svarbus mineralas, nes jis dalyvauja kolageno, kuris būtinas plaukų folikulams optimaliam augimui, susidaryme. Net ir nedidelis šio vitamino trūkumas gali sukelti plaukų sausumą ir trapumą.

Vyrams

1. Žirniai naudingi vyrų sveikatai. Jie gali padidinti spermatozoidų skaičių ir jų judrumą. Glikodelinas – medžiaga, esanti žirniuose – veikia spermatozoidus, gerindama jų gebėjimą apvaisinti kiaušinėlį.
2. Žirniai yra baltymų šaltinis. Vertingiausias baltymas yra augalinis, kurio yra pupinių sėklose. Žirniai taip pat yra baltymų šaltinis, juose ypač daug lizino ir treonino, taip pat nepakeičiamų aminorūgščių. Baltymai padeda palaikyti raumenų tonusą ir padidinti raumenų masę. Žirnius taip pat rekomenduojama įtraukti į veganų ir vegetarų racioną.

Vaikams

Žalieji žirneliai yra puikus vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Nustatyta, kad jie gausūs vitaminų A, B1, B6, K ir C. Žirniai taip pat gausūs mineralų, tokių kaip magnis, kalis, geležis ir fosforas. Juose taip pat yra skaidulų, baltymų, angliavandenių, niacino ir folatų. Rekomenduojamas dietinis produktas vaikams.

Vaiką galima pradėti maitinti kietesniu maistu nuo šešių mėnesių amžiaus. Tačiau duoti jam žirnelių dar per anksti, nes jų šalutinis poveikis gali sukelti diskomfortą virškinimo trakte. Specialistai rekomenduoja žirnelius įtraukti į vaiko racioną, kai jam sukanka aštuoni mėnesiai.

Štai keletas žirnelių savybių, kurios teigiamai veikia vaikų organizmą:

• padeda stiprinti imunitetą;
• mažina homocisteino kiekį, taip sumažindamas širdies ligų riziką;
• padeda atsikratyti vidurių užkietėjimo, gerindamas virškinimą;
• stiprina kaulų sveikatą.

Džiovintų žirnių nauda ir žala

Džiovintuose žirneliuose yra daugybė vitaminų ir mineralų. 100 g džiovintų žirnelių yra:

• 75 mkg molibdeno (daugiau nei 100% rekomenduojamos paros normos);
• 0,4 mg mangano (20% rekomenduojamos paros dozės);
• 0,35 mg vario (20% rekomenduojamos paros dozės);
• 65 mkg folatų (15% rekomenduojamos paros normos);
• 0,2 mg vitamino B1 (15% rekomenduojamos paros dozės).

Verta paminėti, kad molibdenas, esantis žirniuose, yra vienas iš gyvybiškai svarbių mikroelementų. Jis slopina bakterijų vystymąsi, taip pat gali užkirsti kelią dantų ėduoniui.

Tačiau, kad ir kokios naudingos būtų džiovintos pupelės, jos taip pat turi šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, jas suvalgius gali atsirasti meteorizmas. Pilvo pūtimas atsiranda todėl, kad pupelėse yra daug nesuvirškinamų cukrų, kuriuos sunaikina storosios žarnos bakterijos, o tai lemia perteklinį dujų susidarymą.

Konservuotų žirnių nauda ir žala

Konservuoti žirniai turi neabejotinų vertingų savybių. Ypač naudingos laikomos žirnių sultys. Yra paplitusi nuomonė, kad žirnių negali vartoti žmonės, kurie stengiasi numesti svorio, argumentuojant, kad pupelės yra turtingos angliavandeniais. Tačiau iš tikrųjų yra atvirkščiai: pupelės yra labai naudingos laikantis mažai kalorijų turinčios dietos, nes žirniai, ypač konservuoti, turi puikų skonį ir praktiškai neturi riebalų.

Tačiau konservuoti žirniai turi tam tikrų trūkumų.

1. Cukrūs, esantys skonio stiprikliai, gali būti gana kenksmingi žmogaus organizmui.
2. Taip pat labai dažnai pridedama tam tikrų konservantų, kurie taip pat gali neigiamai paveikti sveikatą.

Daiginti žirniai: nauda ir žala

Daiginti žirniai turi daug naudingų savybių. Pirmiausia galima išskirti tai, kad jie gali palaikyti imuninę sistemą. Didelis maistingųjų medžiagų kiekis daro juos profilaktine priemone ir padeda organizmui būti atsparesniam ligoms.

Daigintuose žirniuose taip pat yra daug antioksidantų, kurie padeda išlaikyti tiek išorinę, tiek vidinę organizmo jaunystę. Verta paminėti, kad šio produkto naudos laipsnis priklauso nuo suvartojamų pupelių kiekio. Jei laikomasi leistinų ribų, žirniai nepadarys jokios žalos. Dietologai rekomenduoja reguliariai vartoti pupeles, nes žirniai yra tiesiog naudingų medžiagų lobynas.

Be naudingų savybių, daigintų žirnių vartojimas turi ir kontraindikacijų. Dietologai draudžia juos vartoti žmonėms, sergantiems virškinimo sistemos ligomis, nes pupelės gali sukelti perteklinį dujų susidarymą.

Ar žirnius galima vartoti nėščiosioms ir maitinančioms moterims

Galima išskirti keletą žirnių vartojimo privalumų nėštumo metu:

1. Žirniai yra turtingi folio rūgštimi. Kad vaikas gimtų sveikas, labai svarbu nėštumo metu vartoti pakankamai maistingų produktų, nes šiuo laikotarpiu motinos kūne yra dar viena gyva būtybė, kuri padidina organizmo poreikį papildomam maitinimui. Žirniai kaip tik yra toks produktas. Juose yra folio rūgšties, kuri gali skatinti DNR sintezę. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti žirnius, kad būtų išvengta vaisiaus nervinio vamzdelio defektų.
2. Turtingas vitaminu B9. Yra žinoma, kad vitaminas B9 sumažina vaisiaus defektų riziką nėštumo metu. Žirniuose yra daug vitamino B9, kuris, be to, kad yra svarbus siekiant išvengti vaiko nervinio vamzdelio defektų, taip pat būtinas sveikai vaisiaus pažintinei funkcijai palaikyti.

Žirniai medicinoje

Medicinos srityje naudojami šlapinimuisi skatinti, virškinimo sutrikimams palengvinti, edemai ir vidurių užkietėjimui gydyti.

Sergant cukriniu diabetu

Jei vartojama pakankamai žirnių, tai žymiai sumažina riziką susirgti 2 tipo diabetu. Žalieji žirneliai yra turtingi baltymais, kaliu, magniu ir geležimi, kurie apsaugo nuo staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių. Žirniai turi žemą GI, tačiau, kas dar svarbiau, jų glikeminė apkrova yra labai maža. Tai reiškia, kad cukrūs išsiskiria gana lėtai, ir tai teigiamai veikia diabetiko organizmą.

Svarbu žinoti: žaliųjų žirnelių glikemijos indeksas — 40 vienetų, džiovintų ir konservuotų — 25-45, virtų žirnelių GI — 45.

Sergant pankreatitu

Žirniai negali būti įtraukti į mitybą žmonėms, sergantiems ūmine pankreatito faze, nes tai gali sukelti: viduriavimą, meteorizmą (esant nepakankamam virškinimui), žarnyno dieglius ir naudingų mineralų išplovimą iš organizmo.

Jei liga eina lengva forma, žirnius vartoti leidžiama, juo labiau kad juose yra baltymų, kurie dalyvauja kasos atsistatymo procesuose. Paprastai sergant pankreatitu žirniai patiekiami kaip tyrė ar sriubos.

Sergant gastritu

Žmonėms, sergantiems gastritu, žirnius vartoti galima, bet saikingai. Jei po vartojimo atsiranda meteorizmas, nuo ankštinių reikia atsisakyti, nes per didelis dujų susidarymas gali labai neigiamai paveikti sveikatą. Taip pat verta paminėti, kad konservuoti žirniai yra pavojingi sergant gastritu, nes marinatas turi papildomo rūgštingumo, kuris gali išprovokuoti ūminę ligos fazę.

Liaudies medicinos receptai su žirniais

Žirniai – nepakeičiamas produktas racione. Jie susidoroja su daugybe negalavimų ir pasižymi gydomosiomis savybėmis, būtinomis organizmo sveikatai stiprinti.

Kai kamuoja rėmuo

Nuo rėmens gerai padeda miltai, pagaminti iš žirnių. Norint juos pasigaminti, reikia sumalti džiovintus žirnius iki miltelių būklės, atskiesti nedideliu kiekiu vandens ir gerti po 1 valgomąjį šaukštą tuščiu skrandžiu. Ši priemonė raminamai veikia skrandį ir mažina skrandžio sulčių sekreciją.

Esant galvos skausmui

Tam reikia sumalti sausus žirnelius į miltelius. Vartokite po 2 desertinius šaukštus po valgio. Žirniai greitai pašalina migreną, malšina skausmus ir kraujagyslių spazmus.

Nuo šlapimo akmenligės

Jeigu yra akmenų ir smėlio inkstuose, padės jaunų žirnių nuoviras. Juos reikia supjaustyti mažais gabalėliais, paimti 2 valgomuosius šaukštus, užpilti stikline verdančio vandens ir palikti kelioms valandoms. Po to gautą nuovirą reikia perkošti ir vartoti 3 kartus per dieną prieš valgį.

Esant blužnies cistai

Esant šiai rimtai ligai padės toks receptas: 8 valgomuosius šaukštus žirnelių reikia užmerkti karštame vandenyje vakare. Kitą dieną nupilkite užpilą, nuplaukite žirnelius ir užpilkite vandeniu. Virkite 20 minučių. Vartoti reikia 2 savaites – ryte prieš pusryčius ir porą valandų prieš miegą. Žirnelius rekomenduojama valgyti be duonos ir druskos, galima dėti žalumynų. Užmerkti žirniai turi naudingų elementų, šalina skysčių perteklių ir toksinus iš organizmo, malšina uždegimus. Dėl to cista greitai rezorbuosis.

Sergant cistitu

Priemonė nuo cistito ruošiama taip: 100 g žirnių užpilkite 500 ml vandens, užvirkite ant viryklės ir virkite dar 5 minutes. Nuovirui reikia leisti atvėsti, tada perkošti ir vartoti 3 kartus per dieną po kelis gurkšnius.

Esant kosuliui

Norėdami paruošti užpilą, užpilkite 5 g žirnių karštu vandeniu ir palikite po sandariu dangčiu 6 valandas. Vartokite po 2-3 gurkšnius 4 kartus per dieną.

Sergant dermatitu

Žirniai veiksmingai kovoja su uždegimais ir dirginimais ant odos. Reikia užpilti stikline verdančio vandens žirnių stiebus, ankštis arba pačius žirnelius. Leisti užsitraukti 5 valandas. Šią priemonę reikia tepti kaip losjonus ant uždegusių odos vietų.

Esant dantų skausmui

Žirniai pašalina dantų skausmą ir naudojami esant dantenų kraujavimui. 50 g sausų žirnių reikia užpilti 100 ml alyvuogių aliejaus ir virti 30 minučių. Po to priemonę reikia perkošti per marlę. Rekomenduojama skalauti burną nuoviru kelis kartus per dieną.

Naudingos žirnių savybės lieknėjant

Žirniai gausūs maistinių skaidulų, taip pat vitaminų ir baltymų, būtinų sveikai mitybai. Tai idealus produktas lieknėjantiems, nes tai puikus skaidulų ir vitaminų šaltinis.

Žirnių nauda metant svorį:

1. Žirniai gausūs netirpių maistinių skaidulų. Žmogaus organizme skaidulos suskyla, virškinamos ir sukelia sotumo jausmą. Jei žmogus jaučiasi sotus, jo dėmesys nėra sutelktas į tai, kad reikia ką nors suvalgyti.
2. Žirniai yra puikus baltymų šaltinis. 100 gramų šios pupelės yra apie 5 gramai baltymų.
3. Mažas riebalų kiekis. Ankštinius su mažu riebalų kiekiu galima naudoti tiek dietiniams patiekalams gaminti, tiek vartoti kaip užkandį tarp valgymų. Tai neturės įtakos svoriui.

O kaip dėl konservuotų žirnių? Jie kiek skiriasi nuo šviežių. Paprastai po konservavimo procedūros naudingumo lygis žymiai sumažėja. Konservuotuose žirniuose yra daug druskos, o, kaip žinoma, ji gali sulaikyti skysčius ir sulėtinti svorio metimo procesą. Nepaisant to, konservuoti žirniai nėra griežtai draudžiamas produktas žmonėms, kurie bando numesti svorio, tačiau nerekomenduojama jų vartoti dietos metu.

Žirniai kosmetologijoje

Žirniai kosmetologijoje naudojami tūkstantmečius. Jau senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai pastebėjo jų nepaprastas savybes. Vitaminų, mineralų ir antioksidantų kiekis žirniuose paskatino aktyvų jų naudojimą kosmetikos pramonėje.

Žirniai puikiai pasireiškia kaip pagrindinis ingredientas drėkinamuosiuose veido kremuose ir kūno balzamuose. Kosmetika, pagaminta iš žirnių, ypač vertinga žmonėms, gyvenantiems sauso klimato sąlygomis. Žirniai gali suteikti odai nemažą kiekį cukrų, kurie padidina hidratacijos lygį. Dėl to sumažėja vandens netekimas iš audinių. Jie pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kas taip pat labai naudinga sausai odai. Dažnai jie naudojami įvairių kaukių gamybai. Veido kaukės gali padėti atsikratyti bėrimų ir sumažinti patinimus.

Pupelėse yra mikroelementų: geležies, kalio, magnio ir kalcio, – kurie teigiamai veikia odą, todėl padidėja jos elastingumas. Žirniuose yra antioksidantų, tokių kaip vitaminai E ir C, kurie apsaugo odą nuo senėjimo. Vitaminas E pagreitina smulkių žaizdų gijimo procesą. Savo ruožtu vitaminas B1, esantis juose, sukuria švelnią apsauginę plėvelę ant odos, sumažindamas žalingo ultravioletinių spindulių, vėjo ir žemų temperatūrų poveikio lygį. Žirniuose taip pat yra ingredientų, kurie priešinasi neigiamam fermentų poveikiui odai – kolagenozei. Šie fermentai sukelia pagrindinių ląstelės baltymų skaidymą.

Ką galima pagaminti iš žirnių

Žirnių kotletai

Ingredientai:

• sausi žirniai – 200 g;
• morka – 70 g;
• miltai – 2 valg. š.;
• augalinis aliejus – 2 valg. š.;
• druska, pipirai.

Kaip gaminti:

1. Pirmiausia reikia paruošti produktus. Žirnius reikia mirkyti vandenyje per naktį. Po to vandenį reikia nupilti, žirnius geriau keletą kartų perplauti.
2. Žirnius reikia užpilti 500 ml vandens ir virti, kol jie suminkštės (45–55 min., jei pupelės perpus, ir iki pusantros valandos, jei sveikos).
3. Morką reikia sutarkuoti, svogūną supjaustyti kubeliais. Tada įpilti du valgomuosius šaukštus augalinio aliejaus ir apkepinti morką su svogūnu.
4. Sumaišyti virtus žirnius su keptomis daržovėmis.
5. Visa tai reikia sutrinti blenderiu iki vientisos masės.
6. Tada pasūdyti, pabarstyti pipirais, įdėti miltų ir išmaišyti žirnių faršą.
7. Rankas suvilgyti vandenyje ir suformuoti apvalius kotletus. Po to gautus kotletus reikia apvolioti miltuose.
8. Tada reikia juos išdėlioti į keptuvę su jau įkaitintu aliejumi ir pradėti kepti ant vidutinės ugnies.
9. Kotletus reikia kepti iš abiejų pusių, kol atsiras auksinė plutelė.

Daržovių sriuba su bulvėmis ir žirniais

Ingredientai:

• 1 kg pomidorų;
• 1/2 kg bulvių;
• 1/2 kg žirnelių;
• 2 svogūnai;
• 2 morkų;
• 2 l daržovių sultinio;
• 2 šaukštai augalinio aliejaus;
• pipirai ir druska;
• 4 šaukštai pomidorų tyrės.

Kaip gaminti:

1. Puode su nedideliu kiekiu aliejaus reikia troškinti smulkiai pjaustytą svogūną (2 galvutes). Kai tik jis suminkštės, įpilkite karšto sultinio (2 l) ir sudėkite pjaustytas bulves (0,5 kg). Taip pat reikia supjaustyti 2 morkas kubeliais ir įdėti jas į puodą.
2. Kai tik daržovės suminkštės, įdėkite pomidorus ir 4 šaukštus pomidorų pastos.
3. Sriuba turi virti keletą minučių. Tada įdėkite žirnelius (1/2 kg) ir prieskonius. Sriuba turi virti, kol visi produktai bus paruošti. Patiekiama karšta. Jei norite, galite pabarstyti šviežiomis petražolėmis arba baziliku.

Žirnių troškinys su vištiena

Ingredientai:

• vištiena;
• 800 g žirnelių;
• 1 morka;
• 3 pomidorai;
• 1 svogūnas;
• 1 šaukštas miltų;
• 3 šaukštai augalinio aliejaus;
• petražolės;
• druska.

Kaip gaminti:

1. Vištienos mėsą reikia supjaustyti gabaliukais ir apkepti keptuvėje su nedideliu kiekiu aliejaus (iki 3 šaukštų). Tada įdėkite smulkiai pjaustytą svogūną (1 galvutę) ir morką (1 vnt.). Kai morka suminkštės, įdėkite nuluptus ir supjaustytus pomidorus (3 vnt.).
2. Po to produktus reikia sudėti į gilų indą ir užpilti karštu vandeniu. Kai tik maistas pradės virti, sudėkite lukštentus žirnelius (800 g), pagardinkite pipirais ir druska. Virti reikia apie 15 minučių.
3. Sumaišykite miltus (1 šaukštą) su keliais šaukštais vandens dubenyje ir gerai išmaišykite. Virkite dar keletą minučių, kol sutirštės.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant to, kad žirniuose yra daug naudingų medžiagų, prieš vartojant reikia atkreipti dėmesį į jų kenksmingas savybes ir kontraindikacijas.

Tam tikra žmonių kategorija gali kentėti nuo pupelių netoleravimo, nes kai kurios iš jų, įskaitant žirnius, turi antimaistinių medžiagų, kurios paprastai kišasi į virškinimo procesą ir gali trukdyti mineralų įsisavinimui. Nors tokie šalutiniai poveikiai pasitaiko gana retai, vis dėlto reikia apie juos žinoti. Dažniausiai tokios reakcijos pasireiškia žmonėms, kurie pasikliauja ankštiniais kaip pagrindiniu maisto produktu. Jei vartosite žirnius saikingai, problemų su šiuo produktu nekils.

Verta pažymėti, kad per didelis pupelių vartojimas gali išplauti kalcį iš organizmo. Dėl to gali nukentėti kaulų ir sąnarių sveikata, nes kalcio trūkumas gali susilpninti kaulų tvirtumą. Taip pat per didelis žirnių vartojimas gali prisidėti prie šlapimo rūgšties kaupimosi. Laikui bėgant per didelis rūgšties kaupimasis gali sukelti podagrą. Prieš įtraukiant pupeles į savo racioną, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, nes šis produktas gali neigiamai paveikti organizmą.

Žirnių nerekomenduojama vartoti žmonėms, turintiems labai jautrų skrandį, sergantiems refliuksine ar opine liga. Žmonėms, sergantiems ūminiu nefritu, podagra, padidėjusiu kraujo krešėjimu ir tromboflebitu, taip pat draudžiama įtraukti žirnius į savo racioną.

Kaip pasirinkti ir laikyti žirnius

Perkant šviežius žirnius, rinkitės mažas ar vidutines ankštis, nes didelės greičiausiai bus pernokusios, o tai reiškia, kad žirniai gali būti mažiau švelnūs ir saldūs. Venkite įtrūkusių ar suvytusių ankščių. Gera ankštis, atidarant, skleis spragtelėjimo garsą. Viduje esantys žirniai turėtų būti maži, ryškiai žali, švelnūs ir saldūs.

Pasistenkite suvartoti pupeles iš karto po pirkimo, nes jų galiojimo laikas gana trumpas. Žirnius reikia laikyti vėsioje vietoje, pavyzdžiui, šaldytuve, plastikiniame inde, iki 4 dienų.

Įdomūs faktai apie žirnius

Štai keletas įdomių faktų apie žirnius.

1. Žirnis – tai augalas, kurio gyvenimo ciklas trunka tik vienerius metus.
2. Žalieji žirneliai savo laiku buvo labai populiarūs Šiaurės Amerikoje. Pirmosios Amerikos revoliucijos dalyvis Tomasas Džefersonas savo dvare augino apie 30 žirnių veislių.
3. Ankstyviausi archeologiniai žirnių radiniai datuojami vėlyvuoju neolito laikotarpiu. Šios kultūros liekanų buvo rasta dabartinės Graikijos, Sirijos, Turkijos ir Jordanijos teritorijoje.
4. Žirniai buvo auginami Gruzijoje 5 tūkstantmečius prieš mūsų erą. Taip pat jie buvo kultivuojami Afganistane 2000 m. pr. Kr., Pakistane ir šiaurės vakarų Indijoje 2250 m. pr. Kr.
5. Pirmajame mūsų eros amžiuje Lucijus Junijus Moderatas Kolumela rašė apie tai, kaip romėnų legionieriai rinko laukinius žirnius iš smėlingų Numidijos ir Judėjos dirvožemių, kad papildytų savo racioną.
6. Viduramžiais buvo labai populiarūs lauko žirniai, nes jie buvo pagrindinis produktas, padėjęs suvaldyti badą.
7. Įrodymai rodo, kad žmonės žirnius valgė net bronzos amžiuje.
8. Egzistuoja didžiulis kiekis žirnių veislių, kurios gali būti auginamos šiaurinėse platumose, o tai derliui neturės jokios įtakos.
9. Kai kurių rūšių žirnių ankštys yra valgomos. Tačiau daugumos veislių jos yra nevalgomos, todėl paprastai pašalinamos prieš vartojimą.
10. Žirniai greitai praranda saldų skonį po derliaus nuėmimo. Štai kodėl juos reikėtų suvalgyti iš karto po ankščių pašalinimo.
11. Gregoras Mendelis – šiuolaikinės genetikos tėvas. Jis atrado pagrindinius paveldimumo dėsnius XIX amžiuje kryžmindamas skirtingų spalvų, dydžių ir tipų žirnius.
12. Pirmą kartą žirniai buvo užšaldyti 1920-aisiais metais.
13. Egzistuoja etiketo taisyklės, kurių reikia laikytis valgant žirnius. Pagal jas, prieš vartojant pupeles, jas reikia sutrinti šakutės nugarėle.
14. Vokiečių karių racione iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo toks produktas kaip žirnių dešra. Ji buvo gaminama iš mėsos sulčių ir lašinių, pridedant žirnių miltų.

Žirnių nuotrauka