Raudonosios pupelės: naudingos savybės ir paruošimo receptai

Ankštiniai produktai laikomi vertingu dietiniu maistu: jie gausūs augalinių baltymų, bet nėra tokie riebūs kaip riešutai. Todėl jie vartojami organizmui palaikyti ir prisotinti net metant svorį ir aktyviai sportuojant. Raudonosios pupelės išsiskiria iš kitų savo giminaičių didžiule nauda širdies ir kraujagyslių, lytinei sistemoms, taip pat nervų sveikatai palaikyti. Skaitykite toliau apie naudą ir geriausius receptus su raudonosiomis pupelėmis – visa, ką norėjote žinoti.

Raudonųjų pupelių sudėtis

Raudonosios pupelės pasižymi dideliu geležies ir vario kiekiu savo sudėtyje, kas užtikrina kraujo sveikatą ir bendrą organizmo stiprinimą. Todėl produktą dažnai rekomenduojama įtraukti į racioną po ilgų peršalimo ligų, sergant anemija, netekus kraujo, esant mažam svoriui ir daugeliui kitų negalavimų.

Taip pat pupelėse yra:

1. Magnis – itin svarbus komponentas nervų sistemos sveikatai. Jo vartojimas užtikrina atsistatymą po stresų ir emocinių sukrėtimų, skatina aiškų mąstymą ir atmintį, perjungimo greitį ir kitas reakcijas, be to, jis dalyvauja medžiagų apykaitoje.
2. Kalis – vienas pagrindinių elementų, palaikančių sveiką širdies darbą, taip pat skatinantis inkstų veiklą. Padeda pašalinti iš organizmo skysčių perteklių.
3. Kalcis, palaikantis kaulų sveikatą ir normalų kraujospūdį.
4. Fosforas, būtinas nerviniams procesams vykdyti, stiprinantis kaulus ir dantis.
5. Jodas – nepakeičiamas skydliaukės veiklos reguliatorius, nuo kurio priklauso hormonų pusiausvyra, gera savijauta ir medžiagų apykaita.
6. Siera, padedanti kovoti su intoksikacijomis ir infekcijomis, užtikrina dezinfekuojamąjį ir priešuždegiminį poveikį. Taip pat ji padeda atsikratyti pleiskanų, lupimosi ir dermatitų, aktyviai kovodama su grybelinėmis ligomis.
7. Cinkas užtikrina sveiką medžiagų apykaitą, valo odą ir skatina vyriškų hormonų susidarymą.

Tarp vitaminų, esančių pupelėse:

1. Karotinas, būtinas gijimo, atsistatymo procesams, taip pat regėjimo aštrumui palaikyti.
2. B grupės vitaminai, palaikantys imunitetą ir nervų sistemos sveikatą, įskaitant folio rūgštį, būtiną hormonų pusiausvyrai išlyginti.
3. Vitaminai E, K, C, šalinantys toksinus, užtikrinantys ląstelių ir kraujo sveikatą.

Be to, pupelės turi svarbų junginį diabetikams – argininą. Ši medžiaga padeda skaidyti cukrų ir palaikyti normalų jo lygį kraujyje, mažindama reikiamą insulino dozę.

Pupelės veikia kaip antioksidantas, padedamos išvalyti organizmą ir suteikdamos naudingų medžiagų atsinaujinimui, todėl jos turi jauninantį poveikį. Pupeles rekomenduojama vartoti nuo mažens, ypač suaugusiems, nėštumo metu, sportuojant ir sergant peršalimo ligomis, kad paspartėtų atsistatymo procesai.

Kaloringumas ir maistinė vertė

Subrendusios pupelės laikomos džiovintos arba konservuotos. Jų kaloringumas yra iki 300 kcal 100 gramų, tačiau paruoštos virtos pupelės suteikia tik 90–120 kcal. Tai vidutinio kaloringumo produktas, galintis pakeisti sunkesnius gyvūninius baltymus ir papildyti racioną esant alergijai javams.

Maistinės vertės požiūriu pupelės turi apie 8 g baltymų, 15 g angliavandenių ir tik 0,5 g riebalų. 7 g tenka maistinėms skaiduloms, likusi dalis – vanduo. Produkte nėra cholesterolio ir jis gali visiškai pakeisti mėsos ir žuvies komponentus racione, todėl pupelės naudojamos:

• pasninko metu;
• laikantis vegetariškos mitybos;
• laikantis dietų sergant širdies ir kraujagyslių ligomis;
• sportinėse dietose ir lieknėjimui;
• vaikų mityboje ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Pupelių vartojimas padeda išlaikyti sotumo jausmą 6–8 valandas, o tai labai naudinga žmonėms su nereguliuojamu darbo grafiku, žygiuose, esant intensyviam fiziniam krūviui ir intensyvaus augimo laikotarpiu vaikams.

Pakanka suvartoti iki 800 g pupelių per savaitę, jas dedant tiek į karštus pirmuosius ir antruosius patiekalus, tiek į šaltus užkandžius. Ankštiniai geriausiai įsisavinami ryte ir dieną, suteikiant maistingus pusryčius ir sotų pietus. Valgyti pupeles naktį nepageidautina: baltymai virškinami apie 6 valandas, o tai turėtų vykti budrumo laikotarpiu.

Per dieną moterys turėtų suvalgyti ne daugiau kaip 200 g pupelių, o vyrai – 250–300 g. Vyresniame amžiuje vartojimą reikia sumažinti 2–3 kartus ir stebėti, ar organizmas susidoroja su ankštinių komponentais.

Raudonųjų pupelių veislės

Per daržovės auginimo laiką visoje planetoje buvo išvesta daugiau nei 100 pupelių veislių, kurios skiriasi skonio niuansais, maistine verte ir tam tikrų elementų buvimu jų sudėtyje. Raudonosios pupelės paprastai yra stabilios naudingųjų medžiagų kiekio atžvilgiu, todėl ieškoti specifinių veislių visiškai nebūtina: kiekviena iš jų bus vertinga organizmui.

Pupelių rūšis yra svarbesnė daržininkams, kurie siekia pasodinti ankstyvas ir derlingas veisles.

1. Paprastosios raudonosios pupelės pasižymi gana dideliais vaisiais ir sunoksta per 2 mėnesius. Derlingumas – iki 2,5 kg iš kvadratinio metro.
2. Šokoladinė – tai labai skani ir švelni stambi pupelė, kuri bręsta 100 dienų ir duoda iki 3,5 kg derliaus iš 1 kv. m.
3. Pupelės 'Raudonkepuraitė' – tai dviejų spalvų tipas, duodantis apie 3 kg tankių, gerai laikomų pupelių. Vaisiai subręsta per daugiau nei 3 mėnesius.
4. Taip pat yra meksikietiška veislė 'Pinto' – tai skanios geltonos pupelės su gyslomis. Ji duoda mažesnį derlių, bet pasižymi pilnesniu skoniu.

Raudonųjų pupelių veislės priskiriamos sausoms, kurias reikia lupti. Nuo saldžiųjų pupelių tokių pupelių ankštys skiriasi šiurkštumu ir negali būti vartojamos maistui. Užtat pačios pupelės visada turtingos baltymais ir krakmolu. Tinkamai paruoštos pupelės išverda į minkštą ir švelnią tyrę, kuri tampa labai lengvu ir skaniu užkandžiu.

Paprastai raudonosios pupelės turi tankesnes membranas, todėl jas prieš verdant reikia gerai išmirkyti. O raudonųjų pupelių ankštys naudojamos vaistiniams užpilams, širdies ir šlapimo bei lytinės sistemos gydymui. Išorinis vaisių lukštas turi aukštą apsauginių medžiagų koncentraciją, užtikrinančių dezinfekcinį ir priešuždegiminį poveikį.

Naudingos raudonųjų pupelių savybės

Bendroji nauda

Pupelės, turtingos visu vitaminų ir mikroelementų kompleksu, gali būti laikomos visavertiu pagrindiniu patiekalu racione, aprūpinančios organizmą visomis būtinomis aminorūgštimis ir naudingais junginiais.

Pupelės visiškai pakeičia mėsą, žuvį ir kiaušinių produktus vegetarų racione, per pasninką ir dietas. Tai padeda žymiai palengvinti organizmą, nes pupelių virškinimui sunaudojama mažiau energijos. Pupelės lengvai įsisavinamos ir skatina riebalų deginimą. Tarp vertingų raudonųjų pupelių veislių savybių:

1. Kompleksinis organizmo valymas, inkstų veiklos stimuliavimas ir skysčių pertekliaus šalinimas, atsikratymas šlakų.
2. Širdies veiklos stimuliavimas, raumenų audinio ir kraujagyslių sienelių stiprinimas, odos elastingumo didinimas ir regeneracijos procesų pagreitinimas.
3. Antioksidacinis ir jauninamasis poveikis, medžiagų apykaitos normalizavimas, apetito ir hormonų pusiausvyros kontrolė.
4. Nervų sistemos stiprinimas, miego ciklo normalizavimas, atsikratymas lėtinio nuovargio ir depresijos, didelio nerimo ir degeneracinių sutrikimų vystymosi stabdymas.
5. Dalyvavimas kraujodaroje, eritrocitų lygio didinimas.
6. Sveiko imuniteto formavimas ir organizmo apsauginių jėgų didinimas.
7. Priešuždegiminis poveikis, ypač dubens organams: šalinimo ir lytinėms sistemoms, – vyrų ligų prevencija.
8. Cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje sumažinimas, spaudimo normalizavimas.
9. Odos ligų, įskaitant grybelines ir bakterines, gydymas, pleiskanų ir otomikozės šalinimas.
10. Organizmo palaikymas gydant nevaisingumą.

Pagrindinėmis laikomos pupelių savybės prisotinti kraują, saugoti širdies ir kraujagyslių sistemą, taip pat natūralus raminamasis poveikis. Todėl ji yra nepakeičiama racione vėlyvą rudenį, prasidėjus šalčiams, ir pavasarį, po ilgo žiemos streso. Ji padeda sustiprinti organizmą ir papildyti naudingųjų medžiagų atsargas, be to, gelbsti nuo streso sukeltos persivalgymo, prisotindama visai dienai ir atbaidydama potraukį saldumynams.

Moterims

Moterys labai vertina jauninančias pupelių savybes. Jos geba išvalyti odą nuo bėrimų, normalizuoti veido spalvą, pašalinti nuovargio žymes. Be to, pakelti nuotaiką, stabilizuoti emocinį foną, padidinti libido, sumažinti įtampą. Tai ypač aktualu kritinių dienų metu ir po menopauzės.

Taip pat raudonosios pupelės skatina vaisingumą ir didina nėštumo galimybes žmonėms, turintiems problemų šioje srityje. Pupelės ne tik apsaugo nuo uždegimų ir normalizuoja hormonų gamybą, bet ir paruošia moters kūną vaisiaus nešiojimui, aprūpindamos jį folio rūgštimi.

Pupelių vaisiai skatina lengvą svorio metimą, didina organizmo tonusą ir ištvermę, todėl yra naudingi treniruotėms sporto salėje ir fitneso užsiėmimams. Pupelės greitai numalšina alkį ir leidžia negalvoti apie užkandžius, dėl to tampa lengviau ne tik numesti svorio, bet ir atsikratyti žalingų įpročių.

Vyrams

Stipriajai lyčiai pupelės padės apsisaugoti nuo širdies ligų, sumažins infarkto ar aterosklerozės išsivystymo riziką. Taip pat jos yra geros impotencijos ir prostatos ligų profilaktikai. Pupelėse esantis cinkas skatina sveiko sėklinio skysčio ir pakankamo testosterono kiekio gamybą. Kalcis, geležis ir vitaminai prisideda prie potencijos ir lytinės ištvermės didinimo.

Sportininkams pupelės padeda palaikyti normalų vandens balansą organizme, lengvai prakaituoti ir papildyti druskų sudėtį. Raudonojo pupelių produkto komponentai didina ištvermę jėgos apkrovų metu ir padeda greičiau atgauti jėgas.

Paaugliams pupelės racione padės švelniau pereiti pereinamąjį laikotarpį ir organizmo pertvarkas, išlaisvins nuo spuogų bėrimų ir padidėjusio jaudrumo, prisidės prie raumenų masės formavimo.

Vaikams

Kadangi prinokusios pupelės yra gana tankus produktas, o ankštinių baltymai kartais sukelia alergines reakcijas, vaiko organizmą prie naujo komponento reikia pratinti palaipsniui ir stebėti, ar nėra bėrimų ir žarnyno sutrikimų.

Pupelės įvedamos po 2 metų. Kol mažylis maitinasi nesavarankiškai, jas reikia sutrinti į tyrę ir po šaukštą dėti prie pagrindinių patiekalų. Laikui bėgant porciją galima didinti. Pupelių negalima duoti kartu su gyvūniniais baltymais: mėsa, kiaušiniais – arba duonos gaminiais, košėmis. Vaikui pupelių galima duoti 2–3 kartus per savaitę.

Ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje vaikams siūlomos pilnavertės „mėsos pakaitalo“ porcijos, bet ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę, kaitaliojant su kitais maisto produktais. Jei vaikas noriai valgo pupeles ir prašo jų dažniau, vertėtų patikrinti mažylį dėl magnio ar geležies trūkumo ir papildyti racioną žalumynais: brokoliais, špinatais, riešutais. Esant anemijai, vaiką pupelėmis galima šerti reguliariai, pavyzdžiui, 5 kartus per savaitę, kol geležies lygis padidės. Po to būtinai daroma pertrauka.

Pupelių vaikų racione neturėtų būti per daug: jų komponentai gali dirginti skrandį, o vaikų gleivinė dar labai jautri. Be to, vaikystėje baltymus ir kalcį iš augalinio maisto būtina papildyti pieno produktais ir kaitalioti su jais.

Metant svorį

Priežastis numesti keletą kilogramų gali būti ne tik siekis lieknumo, bet ir medicininės indikacijos. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu ar širdies ligomis, antsvoris gerokai perkrauna organizmą. Čia į pagalbą ateina pupelės, galinčios visiškai pakeisti cholesterolio turinčius produktus: mėsą, kiaušinius, aliejus.

Dėl maistinių skaidulų kiekio pupelės valo žarnyną, šalina toksinus, taip pagerindamos naudingųjų medžiagų įsisavinimą, medžiagų apykaitos normalizavimą ir savijautą. Laikantis pupelių dietos, iš pradžių galima jausti diskomfortą, kol organizmas valysis ir persitvarkys. Tačiau jau po 3–5 dienų galima pajusti lengvumą, ištvermės ir darbingumo padidėjimą, nervų sistemos stiprėjimą ir vidinių procesų stabilizavimą: reguliarų tuštinimąsi, normalų apetitą, greitą užmigimą, sumažėjusį potraukį saldumynams, nikotinui ir alkoholiui.

Kadangi pupelių baltymai gali dirginti skrandį, dietinėje mityboje geriausia juos derinti su dideliu kiekiu lengvų skaidulų: kopūstais, agurkais, cukinijomis, obuoliais. Taip pat greitam virškinimui padeda gausus šiltas gėrimas.

Negalima derinti pupelių su agresyviais rūgščiais sultimis, kad neišprovokuotų pankreatito, gastrito ir rėmens priepuolių. Todėl pupelės nederinamos su greipfrutais, granatais, vyšniomis.

Jei gyvenime yra daug aktyvumo, fizinių krūvių ar dažnai pasitaiko peršalimų, pupelių vartojimą galima padidinti, tačiau esant mažam aktyvumui, produktas neprisidės prie riebalų deginimo, o tik padės pagerinti virškinimą ir ilgiau išbūti be užkandžių.

Pupeles svarbu pagardinti aliejumi, dietoms tam geriausiai tiks delikatesiniai riešutų ir grūdų aliejai: sezamų, kanapių, linų, moliūgų.

Periodiškai reikia daryti pertraukas, išbraukiant ankštinius iš raciono, kad organizmas atprastų nuo jų poveikio. Nepaisant to, pupeles galima įtraukti į reguliarų meniu. Dėl tokio komponento daug lengviau išeiti iš griežtų dietų, kad papildomi kilogramai negrįžtų.

Nėštumo metu

Moterims, laukiančioms kūdikio, pupelės racione yra būtinos. Jos palaikys normalų hemoglobino lygį, imunitetą ir organizmo jėgas, prisidės prie teisingo kūdikio skeleto ir vidaus organų formavimosi. Nuolatinis pupelių vartojimas prieš nėštumą ir pirmuoju trimestru prisotins kūną folio rūgštimi, o tai svarbu tinkamam vaiko nervų sistemos vystymuisi.

Su pupelėmis racione moteris mažiau pavargs ir jausis ramiau. Tačiau šio produkto persivalgyti negalima. Per didelis vartojimas gali sukelti ne tik vidurių užkietėjimą ir nepageidaujamą diuretiko poveikį, bet ir alergines reakcijas.

Žindymo laikotarpiu

Turtinga kalciu, fosforu ir geležimi raudonoji pupelė žymiai pagerina pieno kokybę, tačiau vartoti ją reikia atsargiai, nes vaikui gali prasidėti vidurių užkietėjimas arba vadinamosios dieglys. Išbandyti įtraukti ją į savo racioną galima praėjus 1 mėnesiui po gimdymo. Žindymo laikotarpiu pageidautina sumažinti produkto vartojimą iki 1–2 kartų per savaitę ir atidžiai stebėti kūdikio reakciją.

Raudonosios pupelės medicinoje

Kardiologai rekomenduoja į savo racioną įtraukti pupelių sergant širdies ligomis, o endokrinologai siūlo šį produktą sergant ateroskleroze ir diabetu. Pupelės gana greitai normalizuoja kraujo sudėtį, šalina cholesterolį ir mažina cukraus kiekį, išvengiant staigių jo lygio šuolių. Taip pat produktas privalomai įtraukiamas į racioną sergant anemija ir po sunkių ligų organizmo atstatymui.

Sergant pankreatitu

Nereikėtų per daug vartoti šio produkto sergant pankreatitu. Kai kurie sudėtingi pupelių baltymai gali išprovokuoti ligos paūmėjimą, todėl prieš įtraukiant jį į racioną patartina pasitarti su gydytoju. Kadangi tokia liga dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, jiems gydytojai rekomenduoja atsisakyti dažno ankštinių augalų vartojimo. Nepaisant to, pupelių lukštų antpilas gali teigiamai paveikti organizmą.

Sergant cukriniu diabetu

Pupelės yra turtingos vertingu junginiu argininu, kuris veikia panašiai kaip insulinas. Vartojant patiekalus su raudonosiomis pupelėmis, cukraus kiekis sumažėja beveik perpus, o kartu galima sumažinti insulino dozes.

Be kita ko, pupelės kontroliuoja apetitą ir alkio jausmą, skatina svorio metimą, o tai aktualu žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo dėl diabeto. Vitaminai A, E ir kitos medžiagos padeda pagerinti regėjimą ir odos sveikatą, kurios dažnai nukenčia esant pažengusioms ligos formoms.

Pupelės gaminamos ne tik kaip pagrindinis patiekalas, bet ir kaip desertas, o tai padės diabetikams pakeisti kenksmingus produktus, neatimant sau skanėsto.

Svarbu: Raudonųjų pupelių glikemijos indeksas — 35 vnt. Didžiausias GI yra konservuotų pupelių — 74 vnt.

Sergant virškinimo trakto ligomis

Jei yra virškinimo trakto pažeidimų, gydytojai paprastai draudžia vartoti pupeles. Produkto sudedamosios dalys gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą ir sutrikdyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą, todėl prieš įtraukiant pupeles į racioną būtina pasitarti su gydytoju kiekvienu konkrečiu atveju.

Sergant inkstų akmenlige

Nors pupelės turi šlapimą varantį poveikį ir padeda pašalinti iš organizmo vandens perteklių, taip pat mažina uždegimą, vartoti jų be gydytojo konsultacijos nevertėtų. Tokios būklės kaip podagra, nefritai, cistitai netoleruoja didelio šlapimo rūgšties kiekio, o pupelėse yra junginių, skatinančių jos susidarymą.

Liaudies medicinos receptai su raudonosiomis pupelėmis

Liaudies medicina siūlo nemažai receptų, pagrįstų naudingomis raudonųjų pupelių savybėmis. Gydomuoju poveikiu pasižymi tiek džiovinti pupelių ankštys, tiek užplikyti žiedai, vaisiai. Jos padeda sergant gastritu ir pankreatitu, edemomis ir bronchitu, artritu ir cukriniu diabetu, akmenimis inkstuose ir šlapimo pūslėje.

1. Pankreatitas. Esant lėtinei eigai rekomenduojamas ankštinių pupelių sulčių vartojimas pieninės brandos stadijoje. Į pusę stiklinės sulčių įdedama pusę šaukšto medaus ir tris kartus per parą vartojama.
2. Cukrinis diabetas. Sergant 2 tipo diabetu, naudojamos garintos raudonųjų pupelių skiltys, kuriose yra gliukokinino. 3 šaukštai sumaltų išdžiovintų skiltelių užplikomi termose su 2 stiklinėmis verdančio vandens 6 valandoms. Vartojama po šaukštą pusvalandį prieš valgį.
3. Šlapimo akmenligė. Raudonųjų pupelių žiedų nuoviras naudojamas akmenims iš tulžies pūslės ir inkstų šalinti. 20 g žiedų užplikomi stikline verdančio vandens 10 minučių ir geriama po pusę stiklinės iki 4 kartų per parą.
4. Žaizdų gijimas. Raudonosios pupelės, sumaltos į miltus, turi žaizdas gydančių savybių. Jos sumaišomos su vandeniu santykiu 1:1 ir įdedama šiek tiek medaus. Gautas paplotėlis dedamas ant nudegimų, pūlinių, egzemos židinių. Toks kompresas turi antibakterinį poveikį ir džiovina uždegimus.

Raudonųjų pupelių naudojimas kosmetologijoje

Iš pupelių ankščių gaminami užpilai, stiprinantys plaukų ir nagų struktūrą bei didinantys odos elastingumą. Plaukų skalavimas tokiu kondicionieriumi ir veido toniko naudojimas apsaugo epidermį nuo neigiamo aplinkos poveikio, padeda pašalinti spuogų žymes, malšinti dirginimą, o kaukės iš pupelių masės gerai maitina odą ir garbanas, šalina lupimąsi ir pleiskanas, mažina uždegimines reakcijas ir padeda išlaikyti drėgmę.

Pupelės – tai savotiškas «jauninantis obuolys», saugantis nuo raukšlių, suglebimo ir pavargusios odos išvaizdos. Jos gerina veido spalvą ir daro odą šviežią, pagreitindamos ląstelių regeneraciją. Produktas labiau tinka sausai ir normaliai odai, taip pat esant su amžiumi susijusiems veido pokyčiams.

Ką galima pagaminti iš raudonųjų pupelių

Raudonosios pupelės – tai unikali žaliava, iš kurios galima gaminti šaltus ir karštus patiekalus, garnyrus, užpilus pirmiesiems patiekalams, įdarus pyragams ir net desertus. Mūsų stalai dažniausiai puošiami kaukazietiškais pupelių patiekalais. Jie gana sotūs, bet lengvi. Pavyzdžiui, galite pagaminti pupeles su kalendra ir česnaku acto-aliejiniame padaže – tai bus puikus užkandis prie vasarinių mažai kaloringų salotų, o keliaujant prie šašlykų pakeis mėsą veganams.

Raudonosios pupelės dietai

1. Norint gauti lengvą daržovių užkandį, galima troškinti virtas pupeles su salierais ir brokoliais, įdedant prieskonių: porų, kalendrų, česnako. Patiekalą galima pagardinti smulkintais riešutais: graikiniais arba kedriniais. Toks garnyras tinka tiek karštas, tiek šaltas.
2. Yra puikus aštrių pupelių receptas. Tam virtas produktas troškinamas su bulgariniais pipirais, svogūnais, aštriomis paprikomis ir pomidorų pasta. Tokį patiekalą galima patiekti su ruginiais arba baltais sėlenų paplotėliais.
3. Norint sočiai papusryčiauti, pupelės troškinamos su kukurūzais ir morkomis. Galima įdėti česnako ir sojos padažo. Laikantis dietų, toks patiekalas patiekiamas su liesais ryžiais, o įprastoje mityboje košę galima patroškinti aliejuje kartu su daržovėmis.

Sotūs užkandžiai su pupelėmis

Yra labai įdomus receptas žuvies patiekalo su raudonomis pupelėmis. Virtos pupelės marinuojamos su svogūnais (galima rinktis raudoną veislę) ir pridedama sūdyta silkė gabaliukais. Patiekalą galima pabarstyti mėgstamomis žolelėmis.

Kai kuriems patinka raudonos pupelės su grybais. Tam austrių grybai ar kiti grybukai apkepami aliejuje, į keptuvę dedamos pupelės, pabaigoje pridedami svogūnai, kad jie nespėtų apskrusti, ir rozmarinas. Prieš patiekiant galima įlašinti šiek tiek citrinos sulčių.

Pirmieji patiekalai su pupelėmis

Būtent raudonomis pupelėmis dažniausiai pakeičiamas ar papildomas mėsos komponentas liesoje soliankoje ar sriubose su rūkytais produktais. Galima pasigaminti ir pupelių sriubą. Tam į pupelių sultinį pridedama vištienos sultinio (nebūtinai), šiek tiek bulvių, keptų svogūnų, saldžiųjų paprikų ir pastarnokų. Sriuba gaunasi lengva ir soti.

Norint paruošti skanią kreminę sriubą, virtos pupelės sumaišomos su baziliku, česnaku, morkomis ir sviestu. Kitas variantas – su špinatais ir pomidorais.

Šviežios salotos su virtomis raudonosiomis pupelėmis

Produktas puikiai papildo žalias salotas. Pavyzdžiui, jo galima dėti vietoj grybų ar alyvuogių į „graikišką“ užkandį. Skanios salotos su pupelėmis, kininiais kopūstais, salotomis ir obuoliuku.

Dar yra variantas:

• Pomidorai.
• Raudonasis svogūnas.
• Tamsios virtos pupelės.
• Špinatai ir kita žaluma.

„Sunkiuose“ užkandžiuose pupelės dedamos į „Kinietiškas“ salotas iš marinuotų morkų, kiaušinių, vištienos filė ir svogūnų, kurios pagardinamos majonezu.

Pupeles, sutrintas į tyrę su česnaku ir prieskoniais, galima apvolioti džiūvėsėliuose ir apkepti kaip daržovių kotletus, kurie pakeičia mėsą. Jie valgomi su garnyrais ir užkandžiuose su lavašu bei šviežiomis daržovėmis.

Norint paruošti desertą su pupelėmis, jos troškinamos puodelyje grietinėlėje su pridėtu cukrumi ir gvazdikėliais. Patiekale gali būti razinų, džiovintų abrikosų, slyvų ir riešutų. Taip pat yra egzotiškas receptas su apelsinais. Tam pupelės troškinamos sirupe su citrusinių vaisių sultimis ir minkštimu.

Daržovių troškinius su pupelėmis ar marinuotas pupeles galima uždaryti žiemai: naminiai ruošiniai išlaiko daugiau naudingųjų medžiagų nei gamykliniai konservai. Galima pasiruošti ir pusgaminį – sūdytas pupeles, kurias žiemą galima dėti į bet kokius patiekalus. Taip daroma dažniausiai, kai turima savų šviežių pupelių iš daržo, kad jų nereikėtų džiovinti.

Raudonųjų pupelių pasirinkimas ir laikymas

Raudonosios pupelės virtuvei paprastai perkamos sausos. Renkantis būtina atkreipti dėmesį į pupelių būklę:

• jos neturi būti susiraukšlėjusios ir perdžiūvusios;
• neleistina, kad būtų pažeidimų ir įtrūkimų;
• grūdeliai turi būti vienodo dydžio, be apnašų ar drėgmės;
• sausos pupelės neturi kvapo.

Skirtingas veisles galima laikyti bendrame inde kambario temperatūroje. Pageidautina rinktis stiklinius ar keraminius indus – stiklainius su dangteliais. Pupeles galima laikyti ir maišuose, jei patalpoje nėra perteklinės drėgmės.

Žala ir kontraindikacijos

Kai kurios ankštinių veislės gali sukelti alergiją (individualaus netoleravimo atvejais). Todėl, jei pastebėsite diskomfortą žarnyne, rėmenį, niežėjimą, bendrą negalavimą, turėtumėte atsisakyti produkto. Kartais per didelis dujų susidarymas organizme atsiranda dėl šlakų. Saikingas vartojimas paprastai nesukelia jokio diskomforto.

Kai kuriais atvejais pupelės gali sukelti vidurių užkietėjimą arba virškinimo sutrikimus. Tuomet galima išbandyti švelnesnes veisles arba žaliąjį variantą ankštyse. Persivalgius pupelių, gali sutrikti kai kurių naudingų medžiagų įsisavinimas ir sudirginti gleivinės, atsirasti sunkumo jausmas. Baltymai organizme nesikaupia, todėl jų vartoti daugiau nei norma nerekomenduojama.

Vengti produkto patariama sergant inkstų ir virškinimo trakto ligomis tiek ūminėje, tiek lėtinėje stadijoje, taip pat tiems, kurie linkę į druskų nusėdimą sąnariuose. Atsargiai ir normuotai pupeles turėtų valgyti vyresnio amžiaus žmonės, vaikai ir nėščios moterys.

Įdomūs faktai apie pupeles

1. Pupelės buvo rastos visuose pasaulio žemynuose; jas mėgo indėnai, kinai, indai, taip pat šiaurės Afrikos tautos. Jau tada buvo paplitusios įvairios ankštinių veislės, kai kurios iš jų pasižymėjo didesniu cukraus kiekiu ir buvo vartojamos kaip desertas.
2. Pupelės naudojamos ne tik kaip savarankiškas produktas, bet ir kaip drėgmę sulaikanti priemonė bei svoris kepant pyragus. Ankštinių užpildas leidžia suformuoti reikiamos formos pagrindą.
3. Žali vaisiai turi nuodingą medžiagą fenaziną, kuri yra toksiška žmogaus organizmui. Šis komponentas suyra ilgai termiškai apdorojant. Todėl pupeles būtina virti mažiausiai 45 minutes, o geriau iš anksto išmirkyti. Tai ne tik pagreitins pupelių paruošimą, bet ir pašalins į vandenį perteklinį krakmolą, padarydamas grūdelius minkštesnius.

Pupelės sutinkamos beveik visose pasaulio virtuvėse ir išlieka mėgstama daržove ant daugelio stalų. Jei mėgstate gardžiuotis sočiu užkandžiu su raudonosiomis pupelėmis, drąsiai tai darykite žinodami, kokią naudą turi maistingi vaisiai.

Raudonųjų pupelių nuotrauka