Karvės pienas: sudėtis, naudingos savybės ir kontraindikacijos

Pienas yra būtinas maisto produktas. Ir nors medikai nuolat diskutuoja apie jo naudą ir žalą, jis vis dar užima svarbią vietą tiek vaikų, tiek suaugusiųjų racione.

Koks būna pienas: rūšys

Yra skirtingi pieno klasifikavimo kriterijai. Pirma, viskas priklauso nuo to, iš kokio gyvūno jis gaunamas. Nors labiausiai paplitęs yra karvės pienas, populiarūs ir ožkos, avies pienas, o kai kuriose šalyse – elnio ar kupranugario pienas.

Antra, pienas klasifikuojamas pagal jo apdorojimo būdus. Šiuo atveju išskiriama:

1. Pasterizuotas pienas. Apdorojimo metu pienas kaitinamas iki 72 °C (ši temperatūra palaikoma 15–20 sekundžių), po to atšaldomas. Ši technologija naudojama patogeninei mikroflorai sunaikinti. Tuo pačiu ji leidžia išsaugoti visus vitaminus ir mineralus, nes kaitinama be deguonies. Šaldytuve toks pienas išsilaiko 3–4 dienas.
2. Ultrapasterizuotas. Ši technologija kaitinama iki 140 °C. Išpilstymas atliekamas visiškai steriliomis sąlygomis, o pakuotė yra visiškai sandari. Taigi visa mikroflora sunaikinama ir nė viename gamybos proceso etape bakterijos negali patekti į pieną. Kai kurie ekspertai mano, kad tai yra optimalios sąlygos gauti naudingą produktą. Tačiau yra ir tokių, kurie tokį pieną laiko „negyvu“, nes naudingųjų medžiagų kiekis jame lieka abejotinas.
3. Kepintas pienas taip pat termiškai apdorojamas, tačiau technologinis procesas yra ilgesnis. Kaitinama iki 85–98 °C temperatūros, tačiau ji palaikoma apie tris valandas, kol produktas įgauna gražų kreminį atspalvį. Tuo metu keičiasi cheminė produkto struktūra, suyra daug vitaminų, padidėja riebalų procentas, todėl jo nauda yra abejotina.

Taip pat išskiriamas sausas ir rekonstruotas pienas. Iš pirmojo skystis išgarinamas pagal tam tikrą technologiją – jis dažnai naudojamas vaikų košėse ir mišiniuose. Antrasis gaunamas į sausą pieną įpylus skysčio.

Kuo skiriasi nenugriebtas pienas nuo normalizuoto

Nenugriebtas pienas yra visiems įprastas produktas, kuriame išlaikytas pirminis riebalų, baltymų, angliavandenių ir vitaminų, buvusių šviežiame piene, kiekis. Tai nereiškia, kad jis nebuvo jokiu būdu apdorotas. Jis gali būti pasterizuotas – tai pašalina patogeninius mikrobus ir padidina galiojimo laiką.

Normalizuotame piene riebalų kiekis specialiai keičiamas, palyginti su pradiniu produktu. Be to, šie rodikliai patvirtinami pramonės standartais – būtent prie jų galiausiai priderinamas riebalų, baltymų ir angliavandenių procentinis santykis. Dažniausiai normalizuotas pienas yra pasterizuotas, tačiau taikomi ir kiti jo apdorojimo metodai, pavyzdžiui, sterilizacija arba separavimas, kai produkto riebumas dirbtinai padidinamas.

Kuris pienas naudingesnis: karvės ar ožkos

Be laktozės, piene yra kazeino – tai specifinis pieno baltymas. Ne visi žmonės jį normaliai pasisavina, nes jis gali apsunkinti maisto virškinimą. Kazeinas būna dviejų tipų – A1 ir A2. Įdomu, kad būtent pirmasis tipas, kurio daugiausia yra karvės piene, yra prastai pasisavinamas. Ožkų piene yra antrojo tipo – A2 – kazeino, kuris neturi įtakos virškinimui, todėl šį gėrimą galima laikyti naudingesniu.

Be to, pagal cheminę sudėtį šis produktas yra artimas maitinančios motinos pienui. Būtent todėl dar prieš atsirandant šiuolaikiniams dirbtiniams mišiniams, jei moteriai nepavykdavo nustatyti žindymo, vaikui būdavo duodamas ožkų pienas. Tai puikiai pasisavinamas produktas, turintis didelę vitaminų koncentraciją. Jo vartojimas nesukelia rėmens, meteorizmo ar kitų virškinimo trakto problemų, todėl jis yra naudingesnis, palyginti su karvės pienu.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Karvės pieno energetinė vertė priklauso nuo jame esančių riebalų kiekio. Gėrime, kurio riebumas yra 2,5%, kaloringumas siekia šiek tiek daugiau nei 60 kcal 100 g.

Kalbant apie cheminę sudėtį, jos negalima vadinti pastovia – daug kas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis laikomi gyvūnai. Šiame produkte yra pilnaverčių baltymų, tačiau daugiau nei 80 % jų sudaro kazeinas, o albuminui ir globulinui, kurie yra tokie svarbūs imuninei sistemai, tenka mažiau nei 1 %. Be to, pieno sudėtyje yra daugiau nei 20 aminorūgščių, o daugiau nei aštuonios iš jų yra nepakeičiamos.

Piene yra daug vitaminų ir mineralų, praktiškai visas jų rinkinys. Daugelis žino, kad tai kalcio šaltinis, o natrio šiame produkte yra daug mažiau. Tačiau verta paminėti ir kalį, magnį, fluorą, cinką bei retesnes medžiagas, tokias kaip vanadis, kobaltas ir litis. Taip pat čia yra B grupės vitaminų, A ir E bei net askorbo rūgšties.

Būtent dėl tokios sudėties pienas yra naudingas raumenims, kraujagyslėms, kaulams ir odai. Jis naudojamas dietologijoje ir kosmetologijoje.

Kuo naudingas pienas

Pienas pasižymi daugybe naudingų savybių. Pavyzdžiui, jis veikia miego hormono gamybą, todėl rekomenduojamas esant nemigai. Be to, šis gėrimas naudingas esant patinimams, nes pasižymi švelniu šlapimą varančiu poveikiu, tačiau neišplauna iš organizmo naudingų medžiagų. Taip pat pieną rekomenduojama gerti sergant infekcinėmis ir peršalimo ligomis, nes jame yra laktobakterijų – natūralių medžiagų, veikiančių kaip antibiotikai.

Moterims

Daugelis dailiosios lyties atstovių su amžiumi susiduria su tokia liga kaip osteoporozė, kurią sukelia kalcio trūkumas organizme. Norint to išvengti, reikėtų vartoti pieną – jame esantis kalcis gerai įsisavinamas.

Pienas taip pat bus naudingas tiems, kurie nori atsikratyti papildomų kilogramų, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Reikalas tas, kad jame yra toks fermentas kaip lipazė, o jis yra būtinas riebalų skaidymui. Žinoma, dietologijoje rekomenduojama vartoti vidutinio riebumo pieną.

Vyrams

Daugelis žino, kad stipriosios lyties atstovams ypač svarbūs baltymai raumenims auginti. Ir nors manoma, kad tam reikia vartoti mėsą, iš tikrųjų nereikėtų pamiršti ir pieno, nes jis yra puikus baltymų šaltinis. Žinoma, kalbama apie tuos atvejus, kai nėra laktozės netoleravimo.

Be to, vyrai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl pienas jiems naudingas tuo, kad apsaugo nuo aterosklerozės. Šio produkto sudėtyje yra fosfatidų. Tai riebalų panašūs junginiai, kurie aktyviai dalyvauja metabolizmo procese, reguliuoja lipidų apykaitą, mažina blogojo cholesterolio kiekį.

Tačiau tyrimai rodo, kad karvės pienas, pagamintas didelėse pramoninėse įmonėse, gali būti estrogenų šaltinis, kurių perteklius sukelia prostatos ligas. Taigi reikėtų arba gerti ūkininkų pieną, arba proporcingai sumažinti raudonos mėsos vartojimą (joje taip pat yra estrogenų).

Nėštumo metu

Jei būsimoji mama neturi problemų dėl laktazės gamybos, pienas bus labai naudingas produktas, nes jame yra pilnas vitaminų rinkinys. Žinoma, kai kurių iš jų kiekis yra labai mažas, tačiau vitamino A ir kai kurių B grupės medžiagų koncentracija yra labai didelė, bet apskritai šis produktas apsaugos nuo avitaminozės. Be to, jis padės kompensuoti galimą aminorūgščių trūkumą, su kuriuo moterys susiduria nėštumo metu. Šios medžiagos reikalingos vaisiaus audiniams kurti, tačiau daugelio jų organizmas nesintetina, todėl jų galima gauti tik iš maisto produktų.

Būsimoms mamoms labai svarbus kalcis, todėl pienas gali išspręsti jo trūkumo problemą. Be to, šiuo laikotarpiu dažnai prasideda dantų problemos, susijusios su tuo, kad į organizmą patenkantis fosforas dažniausiai naudojamas vaisiui. Pieno fermentai padeda geriau įsisavinti fosforą, todėl net ir esant tokiam pačiam suvartojimo lygiui, motinos organizmas gaus daugiau šio elemento, o tai palankiai paveiks dantų sveikatą.

Nėštumo laikotarpiu farmacinių preparatų vartojimas peršalimo atveju yra labai ribotas, o moterims su silpnu imunitetu šiuo metu tenka nelengva. Pieno išrūgų baltymai turi imunoglobulinų, kurie reikalingi antikūnų prieš virusus ir mikrobus gamybai. Taigi šis produktas leis saugiausiu būdu pakelti imunitetą.

Žindymo laikotarpiu

Priešingai paplitusiems klaidingiems įsitikinimams, pieno vartojimas praktiškai niekaip neveikia laktacijos. Reikalas tas, kad šis procesas priklauso nuo hormono prolaktino gamybos, ir tik jis nustato motinos pieno kiekį. Bet, žinoma, produktas vis tiek yra naudingas maitinančioms mamoms – dėl visų pirmiau išvardytų priežasčių. Be to, karvės pienas leidžia normalizuoti insulino, tiroksino ir kitų hormonų gamybą.

Vaikams

Kūdikiams iki vienerių metų karvės pienas yra kontraindikuotinas. Didelė alergijos tikimybė jame esantiems baltymams. Idealus maistas tokio amžiaus vaikams – motinos pienas. Kraštutiniu atveju, tiks specialiai pritaikyti dirbtiniai mišiniai.

Pirmasis susipažinimas su karvės pienu turėtų įvykti po metų. Jis dedamas tik į košę, ir tai turėtų būti specialus vaikų produktas, praturtintas visais reikalingais vitaminais. Tą pačią pieno rūšį vaikui galima pasiūlyti grynu pavidalu jau nuo dvejų metų. Kai mažyliui sukaks treji metai, jis gali gerti pieną ar pieno kokteilius, valgyti pienines košes ir sriubas su vermišeliais. Taip jis gaus visas reikalingas amino rūgštis, kalcį ir t.t.

Mokyklinio amžiaus vaikams pienas rekomenduojamas kaip užkandis, kuris bus daug naudingesnis nei sultys. Juo labiau kad šiandien vitaminizuotas produktas fasadojamas į mažas patogias kartonines pakuotes. Svarbiausia – rinktis pieną be maisto aromatizatorių ir priedų. Maksimalus kiekis, kurį vaikas gali išgerti per dieną, – 100 ml.

Šviežio pieno nauda

Bet koks produktas, kuris nebuvo termiškai apdorotas, maistinės vertės požiūriu laikomas naudingesniu. Ir šviežias pienas nėra išimtis. Jame yra daugiau naudingų pieno riebalų ir baltymų, vitaminų ir mineralų nei pasterizuotame produkte. Atitinkamai sustiprėja visos pirmiau išvardytos naudingos savybės.

Tačiau su šiuo produktu viskas nėra taip vienareikšmiškai. Reikalas tas, kad šviežiame piene yra daugiau laktozės, be to, jame gausu kenksmingų mikroorganizmų, nes karvės tešmuo nėra apdorojamas antibakterinėmis priemonėmis. Be to, daug kas priklauso nuo gyvūno sveikatos būklės, nes su šviežiu pienu gali būti perduodamos tokios pavojingos patologijos kaip tuberkuliozė ar bruceliozė. Galiausiai reikia žinoti, kuo buvo šeriama karvė, kitaip kyla rizika, kad gėrime atsidurs visi pašaruose esantys antibiotikai ir hormonai. Tad šviežias pienas bus naudingas tik tuo atveju, jei jį perkama iš patikrintų šeimininkų, kurie rūpinasi savo gyvūnų sveikata.

Sausas pienas: nauda ir žala

Kokybiški pieno milteliai išlaiko beveik visas anksčiau išvardytas naudingas medžiagas. Tačiau kai kurių vitaminų (pavyzdžiui, askorbo rūgšties) kiekis sumažėja. Nepaisant to, pieno milteliai yra naudingi, nes juose yra tiek pat baltymų ir kalcio, kiek ir įprastame piene. Ypač tai pasakytina apie pasterizuotą produktą – po terminio apdorojimo jo sudėtis yra artima miltelinei atmainai.

Taigi kokybiški pieno milteliai, tinkamai laikomi, žalos nedaro.

Ar galima gerti pieną metant svorį

Pieną lieknėjant gerti galima – kaip jau minėta anksčiau, jame yra fermento, skaidančio riebalus. Be to, egzistuoja pieno monodieta, leidžianti numesti keletą papildomų kilogramų. Nuo kitų monodietų ji skiriasi tuo, kad organizmas šiuo metu gauna naudingų baltymų, riebalų ir visą vitaminų rinkinį, kurio negali suteikti joks kitas produktas. Jau nekalbant apie kalcį, kuris tiesiogiai veikia riebalų deginimo procesą. Šio elemento trūkumas gali net lemti, kad laikantis mažai kaloringos dietos svoris nemažėja.

Pieno monodieta skirta 7 dienoms, ne ilgiau. Pieną galima vartoti nuo pat ryto iki 20:00. Pirmą dieną kas dvi valandas reikia išgerti ne daugiau kaip stiklinę šilto gėrimo, antrą dieną bendras gėrimo kiekis didėja, jį reikia gerti kas pusantros valandos, o trečią dieną – kas valandą. Per kitas keturias dietos dienas pertrauka tesiekia pusvalandį. Aišku, tokia mityba tinka tik labai sveikiems žmonėms, o prieš taikant dietą būtina pasitarti su gydančiu gydytoju.

Pienas medicinoje

Pienas medicinoje vertinamas kaip svarbi sveikos mitybos sudedamoji dalis, o kai kuriais atvejais – ir kaip vaistas.

Sergant cukriniu diabetu

Sergant šia liga iš esmės svarbus yra produkte esančių angliavandenių kiekis. Vieno valgymo norma sudaro 45–60 g, o stiklinėje pieno yra tik 12 g. Taigi šis produktas, vartojamas saikingai, yra gana saugus baltymų ir kalcio šaltinis diabetikams.

Svarbu: pieno glikemijos indeksas — 32 vienetai.

Sergant pankreatitu

Manoma, kad nenugriebtas pienas, sergant pankreatitu, sukelia per didelę apkrovą kasai, todėl kaip atskiras produktas jo vartoti nereikėtų. Košės verdamos iš lieso pieno, per pusę praskiesto vandeniu.

Sergant gastritu

Sergant gastritu su padidėjusiu rūgštingumu, pienas netgi laikomas savotišku vaistu. Reikalas tas, kad patekęs į skrandį jis sukrekia, ir tai leidžia jam paimti didžiąją dalį skrandžio rūgšties, laikinai sumažinant bendrą jos lygį. Taigi šiltas (bet ne karštas) pienas, sergant gastritu, gali palengvinti skausmo priepuolį. Tačiau šia priemone nerekomenduojama piktnaudžiauti.

Žarnynui

Pats savaime pienas visiškai nesutvarko virškinimo. Tačiau pieno cukrus (laktozė) apskritai sukuria palankias sąlygas naudingos mikrofloros vystymuisi, o tai leidžia kovoti su patogeniniais mikrobais. Tinkamai vartojamas produktas gali netgi slopinti fermentacijos ir puvimo procesus žarnyne. Tačiau reikia būti atsargiems – esant laktozės netoleravimui, jis gali išprovokuoti sunkias uždegimines ligas.

Esant vidurių užkietėjimui

Nenugriebtas pienas tik pablogins problemą, jei jį vartosite kaip atskirą gėrimą. Tačiau košes galima virti su pienu. Daugiau naudos duos rūgpienio produktai.

Sergant podagra

Sergant šia liga ribojami produktai, turintys purinų. Piene jų yra nedaug, todėl jį galima įtraukti į racioną ir netgi būtina, nes manoma, kad jis padeda pašalinti purinus iš organizmo. Juo labiau, kad esant sąlygoms, kai mėsos kiekis ribojamas iki minimumo, šis produktas tampa vertingu baltymų šaltiniu. Žinoma, viskas priklauso nuo toleravimo. Trūkstant laktazės fermento, pieną galima pakeisti jogurtu.

Sergant kolitu

Tai sunki uždegiminė žarnyno liga, kuri net ir remisijos laikotarpiu reikalauja gana griežtos dietos. Karvės pienas iš jos visiškai pašalinamas. Virškinant minėtą baltymą A1, išsiskiria medžiaga, trumpai vadinama BKM 7 (beta-kazomorfinas). Ji neturi jokios įtakos sveikiems žmonėms. Tačiau jei yra bent nedidelis žarnyno sienelių pažeidimas, ji pablogina jų būklę ir sustiprina uždegimą dėl savo oksidacinių savybių. Taigi nuo pieno teks atsisakyti.

Kepenims

Sergant kepenų ligomis rekomenduojama dieta Nr. 5. Ji leidžia vartoti vidutinio riebumo pieną. Jį taip pat galima naudoti ruošiant patiekalus – košes ir sriubas, kurios padeda normalizuoti kepenų veiklą.

Sergant hemorojumi

Sergant šia liga rekomenduojami rūgpienio produktai, nes jie geriau įsisavinami organizmo. O nenugriebtas pienas gali sukelti papildomų virškinimo problemų.

Sergant cholecistitu

Sergant šia liga mažo riebumo pienas gali būti vartojamas pats savaime ir kaip leidžiamų patiekalų dalis, tačiau tik saikingai ir su sąlyga, kad patologijos nelydi akmenų atsiradimas.

Liaudies medicinos receptai su pienu

Yra daugybė liaudies medicinos receptų su pienu. Pavyzdžiui:

Užpilas moterų reprodukcinei funkcijai gerinti

Į stiklinę karšto pieno dedama 3–4 šafrano gijelės ir paliekama brinkti, kol atšąla iki priimtinos temperatūros. Šis gėrimas vartojamas siekiant atjauninančio poveikio ir hormonų pusiausvyros normalizavimo.

Užpilas nuo kosulio

Į stiklinę ką tik užvirusio pieno dedama smulkiai tarkuota nedidelė svogūno galvutė ir kruopščiai išmaišoma. Priemonė paliekama 10 minučių, tada išgeriama, kol dar šilta. Gerti reikia lėtai, procesą ištiesiant per 10–15 minučių.

Nuoviras nuo nemigos

Į stiklinę pieno dedama visai nedaug (tiesiog ant peilio galelio) prieskonio – tarkuoto muskato riešuto, tada šis mišinys užvirinamas. Laukiama, kol atvės, ir išgeriama šilto pusvalandį prieš miegą.

Sergant gastritu

Pienas su 1 arbatiniu šaukšteliu medaus laikomas puikia priemone sergant gastritu su padidėjusiu rūgštingumu.

Pienas kosmetologijoje

Šis natūralus produktas kosmetologijoje naudojamas odos maitinimui, turi lengvą balinamąjį ir jauninamąjį poveikį (užtenka prisiminti legendines karalienės Kleopatros vonias). Iš šio produkto, praskiedus virintu vandeniu, gaminamas kosmetinis ledas, juo trinama veido ir dekoltė oda. Jis taip pat naudojamas plaukams stiprinti.

Veido kaukės su pienu

Egzistuoja daugybė receptų, konkretus variantas pasirenkamas atsižvelgiant į odos ypatybes:

1. Kaukė subrendusiai odai nuo pigmentinių dėmių. Paruošimui reikės 1/2 stiklinės pieno, 2 valg. šaukštų avižinių dribsnių, žiupsnelio boro miltelių (parduodama vaistinėse ir internetinėse parduotuvėse). Pienas pašildomas, užpilami avižiniai dribsniai, laukiama 10–15 minučių, kol jie išbrinks, tada dedama boro miltelių ir gerai išmaišoma. Priemonė tepama ant nuvalytos odos maždaug 15–20 minučių. Tada ji nuplaunama kambario temperatūros vandeniu. Kaukę daryti reikia ne dažniau kaip du kartus per savaitę. Priemonė skirta 12 procedūrų kursui.
2. Jauninamoji kaukė. Imamas 1 valg. šaukštas miltų, sumaišoma su šviežiu kiaušinio tryniu, įpilama virinto pieno, kad gautųsi tirštos grietinės konsistencijos masė. Masė tepama ant nuvalyto veido 15–20 minučių. Po to nuplaunama vėsiu vandeniu, į kurį išspaudžiamos kelios citrinos skilčių sultys – tai suteikia papildomą balinamąjį poveikį.
3. Drėkinamoji kaukė. Jai paruošti imamas 1 valg. šaukštas neriebios varškės, dedama 2 valg. šaukštai virinto pieno ir 1 arb. šaukštelis skysto medaus. Masė išmaišoma ir užtepama ant veido odos maždaug pusvalandžiui, tada nuplaunama nekarštu vandeniu.

Veiksmingos kaukės gaminamos ir iš ožkos pieno, jos puikiai tinka sausai odai.

Plaukų kaukės iš pieno

Tokios priemonės padeda išvalyti galvos odą ir sustiprinti plaukus. Pavyzdžiui:

1. Valomoji kaukė. 100 ml pieno imama 2 arb. šaukšteliai smulkios jūros druskos, ingredientai kruopščiai sumaišomi ir gauta priemonė tepama ant plaukų šaknų srities, taip pat per visą plaukų ilgį. Kaukė paliekama 4–7 minutėms. Ši priemonė leidžia normalizuoti liaukų veiklą, atsikratyti pleiskanų ir sustiprinti sruogas.
2. Atkuriamoji kaukė. Jai galima imti tiek rūgštaus, tiek šviežio pieno – 3 valgomuosius šaukštus. Tiek pat imama varnalėšų aliejaus, įdedama po 1 kapsulę vitaminų A ir E bei po porą lašų eterinių aliejų – levandų, ilang-ilang ir ramunėlių. Augalinį aliejų rekomenduojama iš pradžių pašildyti vandens vonelėje, o tik tada sumaišyti su kitais ingredientais. Kaukė užtepama ant sausų plaukų, galva uždengiama plastikine plėvele ir kilpiniu rankšluosčiu. Po 20 minučių ji nuplaunama įprastu šampūnu.

Žala ir kontraindikacijos

Pienas, vartojamas nesaikingai, gali sukelti virškinimo problemų ir net širdies bei kraujagyslių ligas, ypač jei pirmenybė teikiama tik riebioms veislėms.

Yra žmonių, kuriems pienas yra kontraindikuotinas. Kalbama apie tokius atvejus:

1. Laktozės netoleravimas, rodantis atitinkamo fermento trūkumą. Jei po pieno vartojimo žmogus jaučia diskomfortą skrandyje, kenčia nuo meteorizmo ar viduriavimo, šio produkto reikėtų atsisakyti.
2. Planinės operacijos būtinybė arba iškart po jos, kad nebūtų perkraunama kasa.
3. Alergija karvės pieno baltymui.
4. Kepenų ligos. Tačiau tokios patologijos yra santykinė kontraindikacija. Jei po stiklinės pieno nepasireiškia jokių nemalonių simptomų, tai ribotais kiekiais gėrimą galima vartoti.
5. Akmenų buvimas inkstuose. Tačiau tai susiję ne tiek su pačiu pienu, kiek su jo deriniu su kitais produktais. Tokiais atvejais susidaro junginiai, skatinantys akmenų susidarymą inkstuose. Pavyzdžiui, draudžiama bus arbata su pienu, nes cheminė reakcija tarp taninų ir kalcio sukelia būtent tokias pasekmes.

Kartais kalbama net ne apie pieno atsisakymą, o apie jo kiekio ribojimą – pavyzdžiui, viena stiklinė per savaitę. Bet vis dėlto geriau šį gėrimą pakeisti neriebiu kefyru ar jogurtu, ypač jei kalbama apie virškinimo trakto organų ligas.

Kaip pasirinkti ir laikyti pieną

Prekybos centre reikia labai atidžiai studijuoti informaciją, nurodytą ant produkto pakuotės. Jei parašyta, kad tai nenugriebtas pienas, tai rodo produkto natūralumą (tiesiog jis buvo termiškai apdorotas). Tačiau šiuolaikinėmis sąlygomis dažniausiai pasitaiko nenugriebto ir atstatyto pieno mišinys. Tai nereiškia, kad produktas yra žemos kokybės. Bet tai rodo, kad gamyboje buvo naudojami pieno milteliai, o juose yra mažiau naudingų medžiagų.

Prieš perkant reikia pažiūrėti į produkto pagaminimo datą ir jo galiojimo laiką. Taip pat reikėtų patikrinti, ar jame nėra dirbtinių priedų ir konservantų.

Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį į produkto riebumą. Aišku, kad jei pienas buvo pagamintas pramoniniu būdu, šis rodiklis spausdinamas ant pakuotės. Su naminiu pienu viskas sudėtingiau. Tokiu atveju paprastai ieškoma patikimo tiekėjo, tačiau nustatyti tos ar kitos karvės pieno riebumą tenka eksperimentiniu būdu. Tai yra, iš ūkininko galima nusipirkti bandomąjį indelį pieno ir palikti jį 7–8 valandoms iki ryto ar vakaro – pagal susidariusio viršuje grietinėlės sluoksnio storį bus galima suprasti, ar produktas yra pakankamai riebus.

Galima net išmatuoti apytikslį riebumo procentą. Tam liniuote išmatuojamas pieno lygis indelyje (jis laikomas 100%) ir gauto grietinėlės sluoksnio storis, o tada apskaičiuojama jo dalis.

Pasterizuotą pieną, net jei jo pakuotė nebuvo atidaryta, reikia laikyti šaldytuve. Jei pakuotė nepažeista, orientuojamasi į gamintojo nurodytą galiojimo laiką. Atidarytą pakuotę (visada prisiminkite tai!) reikia sunaudoti per tris paras.

Šviežią pieną, kaip teigia specialistai, šaldytuve galima laikyti tik dvi paras. Po virinimo tokiomis sąlygomis jį galima laikyti iki trijų dienų. Kalbant apie kambario temperatūrą, šviežią pieną leidžiama laikyti trumpai – ne ilgiau kaip 10 valandų. Po virinimo šis laikas pailgėja, tačiau tik keliomis valandomis. Atkreipkite dėmesį – ožkos pienas genda taip pat greitai kaip ir karvės.

Perkant pasterizuotą pieną reikėtų atkreipti dėmesį į pakuotę. Paprastai polietileniniuose maišeliuose produktas ilgai nelaikomas. Plastikiniai buteliai laikomi ne itin sėkmingu pasirinkimu, nes gėrimui suteikia pašalinį skonį ir kvapą. Stikliniai buteliai – geras variantas, tačiau brangesnis. Taigi, laikymo požiūriu optimali pakuotė yra kartoninis maišelis.

Ar galima šaldyti

Šviežią pieną galima užšaldyti, kad vėliau būtų naudojamas maistui ar patiekalų gamybai. Tokia patirtis būdinga Tolimosios Šiaurės gyventojams. Praktika rodo, kad šaldiklyje užšaldytas pienas išlaiko visas savo naudingas savybes.

Svarbu naudoti švarią ir sausą tarą užšaldymui. Tik taip galima išsaugoti naudingąsias pieno savybes. Tam gali būti naudojamos ledo formelės – vasarą tokius pieno kubelius galima mesti į arbatą ar kavą, taip pat jie tinka kosmetinėms procedūroms. Jei domina užšaldymas ruošiant kokius nors patiekalus ir desertus, verta rinktis polietileninius maišelius su Zip-Lock užsegimu.

Kai kurios šeimininkės užšaldo produktą plastikiniuose buteliuose. Tačiau naudojant šį būdą reikia būti atsargiems, nes užšaldamas pienas gali padidėti ir pažeisti plastiką. Todėl butelių pilti iki pat kaklelio negalima. Be to, prieš užsukant dangtelį, tokį indą reikia suspausti, visiškai išstumiant orą.

Šaldytas pagal visas taisykles pienas turėtų būti naudojamas gerti per 4–6 savaites. Jau net antrą laikymo mėnesį jis pradeda prarasti visas naudingas savybes, o trečią mėnesį šaltis netgi ardo baltymų junginius.

Šaldytą pieną galima atšildyti per 2 paras šaldytuve arba daug greičiau – virtuvėje kambario temperatūroje. Procesą galima pagreitinti kaitinant vandens vonelėje (bet tik ant minimalios ugnies).

Didelio riebumo šaldytas pienas įprastai atšildant šiek tiek atsiskiria. Bet jei jį išmaišyti ir tada puode užvirti, po to jį galima drąsiai gerti, taip pat naudoti kulinarijoje – pavyzdžiui, gaminti iš jo kokteilius ir desertus.

Pasterizuotas pienas atšildant dažnai genda. Tačiau jo šaldyme nėra jokios prasmės, nes šį produktą visada galima nusipirkti parduotuvėje.

Kaip teisingai gerti pieną

Kad gautumėte naudos iš pieno vartojimo, jį reikia gerti teisingai, tada jis gerai įsisavins, nesukeldamas pilvo skausmų ir viduriavimo. Taisyklės tokios:

1. Kadangi gydytojai mano, kad pienas yra produktas, kurio nereikia maišyti su kitais riebalais ir baltymais, geriau vartoti jį atskirai nuo viso kito. Vienintelė šios taisyklės išimtis – ant pieno virtos kruopų košės.
2. Geriausia gerti pieną tiksliai per vidurį tarp dviejų valgių, kad tiek nuo ankstesnio, tiek nuo kito valgio būtų bent dviejų valandų intervalas. Priešingu atveju pilvo pūtimo ir meteorizmo rizika žymiai padidėja.
3. Pienas neturi būti nei šaltas, nei karštas, nes abiem atvejais jis virškinamas blogiau ir tik kenkia skrandžio gleivinei. Geriau gerti pieną šiltą.

Ajurvedos medicinoje manoma, kad šis gėrimas geriau įsisavinamas tais atvejais, kai į jį dedama prieskonių. Indijoje prie jų priskiriami cinamonas, imbieras ir artima jam ciberžolė, taip pat muskato riešutas. Pavyzdžiui, jei į stiklinę pašildyto pieno įdėti 1/3 arbatinio šaukštelio ciberžolės, toks gėrimas daug geriau įsisavinamas organizmo ir netgi skatina svorio metimą.

Ar galima gerti nuo pagirių

Kai kurie mano, kad pienas neutralizuoja alkoholį. Iš tiesų, jau prasidėjus pagirioms, tai yra, iš esmės, alkoholinei intoksikacijai, reikia greičiau pašalinti toksinus. Pienas ne visada gerai įsisavinamas, jis padidins apkrovą kasai, o jame esantis triptofanas sulėtins toksinų šalinimą. Taigi geriau pagirių laikotarpiu šio gėrimo nevartoti, o gerti vandenį, kad būtų atkurtas skysčių praradimas.

Ar galima gerti nevalgius ir naktį

Šiandien gydytojai mano, kad sveikiems žmonėms, kurių organizmas normaliai įsisavina laktozę, galima gerti pieną ir ryte, ir dieną, ir prieš miegą. Tai darydami reikia tik laikytis saiko. Nevalgius rekomenduojama gerti šiltą pieną, į kurį įdėta tiesiog žiupsnelis cinamono – tai suteiks organizmui energijos. Bet pusryčiai gali įvykti ne anksčiau kaip po valandos po to.

Naktį galima gerti tik neriebų arba vidutinio riebumo pieną. Su šiuo gėrimu organizmas gaus kalcio, riebalų ir baltymų, kurie yra būtini normaliai hormonų gamybai. Be to, piene esančios medžiagos teigiamai veikia nervų sistemos būklę. Taigi stiklinė šio gėrimo padės atsipalaiduoti ir užtikrins sveiką miegą, nepakenkiant figūrai (jei, žinoma, išgersite ją valandą prieš eidami miegoti). Tačiau tai, kas pasakyta, netaikoma tiems, kurie turi sveikatos problemų – kalbama apie žmones, turinčius laktozės netoleravimą – jiems pienas naktį tik pakenks, todėl geriau jį pakeisti kefyru arba jogurtu.

Kiek galima gerti per dieną

Suaugusiesiems nerekomenduojama pieną gerti dažnai ir dideliais kiekiais. Manoma, kad nereikėtų suvartoti daugiau nei 200–300 ml (t. y. 1–1,5 stiklinės) per dieną. Tačiau kai kuriems žmonėms ir toks kiekis gali būti per didelis. Todėl nurodyto tūrio ribose kiekvienas žmogus eksperimentiškai gali nustatyti, kiek pieno jis gali išgerti. Galima pradėti nuo 100 ml, jei po to savijauta bus gera, jokių skrandžio problemų nebus, galima padidinti dozę.

Ar galima gerti pieną per pasninką

Per pasninką negalima vartoti gyvūninės kilmės maisto. Todėl karvės ir ožkos pienas yra draudžiamas. Tačiau juos galima pakeisti vadinamuoju augalinės kilmės pienu – pavyzdžiui, sojų, migdolų arba kokosų, juo labiau, kad šiuose gėrimuose yra daug baltymų ir kitų naudingų medžiagų – vitaminų ir mineralų. Be to, jie yra sveikesni, nes juose nėra cholesterolio.

Tačiau nėštumo ir laktacijos laikotarpiu bažnyčios taisyklės šiek tiek sušvelnėja, ir pieną vartoti maistui galima – protingais kiekiais.

Kodėl pienas kartėja

Iš tikrųjų pienas kartėja tada, kai pradeda gesti. Tačiau tai taikoma tik pasterizuotam produktui. Reikalas tas, kad pasterizuojant pašalinamos tik pieno rūgšties bakterijos, o sviesto rūgšties bakterijos lieka, nes jos ramiai toleruoja tokią apdorojimo temperatūrą.

Rūgstant paprastas, nepasterizuotas pienas nekartėja, nes jame yra pieno rūgšties mikroorganizmų, kurie slopina kitų bakterijų veiklą.

Ką galima pagaminti iš pieno: receptai

Iš pieno gaminami įvairūs gėrimai – pavyzdžiui, kai kurios kavos rūšys, kokteiliai ir "smoothie". Tačiau, žinoma, šio produkto panaudojimo galimybių yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui:

Pieno sriuba su avižinėmis kruopomis

Paruošimui prireiks 80 g avižinių dribsnių, 200 ml pieno, 300 ml vandens, 30 g šaldytų žaliųjų žirnelių, 1 arbatinio šaukštelio sviesto. Avižinius dribsnius išvirkite atskirai, tada sumalkite trintuvu iki tyrės, sumaišykite su karštu pienu ir virtais žaliaisiais žirneliais, įberkite druskos ir vėl užvirinkite. Patiekite su žalumynais ir skrebučiais, pagamintais su sviestu.

Pieno tyrė sriuba su bulvėmis ir salierais

1 litrui pieno reikės 4 didelių bulvių, 1 nedidelio saliero šaknies, 1 svogūno, 1 morkos, druskos pagal skonį. Daržovės verdamos pasūdytame vandenyje, sutrinamos trintuvu iki tyrės, užpilamos karštu pienu, įberiama druskos ir užvirinama.

Vaisių ir imbiero smoothie

Imamas stiklinė neriebaus pieno, keli šaukštai nesaldaus jogurto, didelis persikas, 3–4 braškių uogos, smulkintas imbiero šaknies gabaliukas. Patiekiama su cukrumi ir ledo kubeliais.

Taip pat iš pieno galima pagaminti moliūgų ryžių ar manų košę, blynelius ir sklindžius bei daugybę kitų sveikų patiekalų.

Ar galima duoti gyvūnams pieno

Daugelis mano, kad katės mėgsta pieną. Iš tiesų šis produktas nėra naudingas naminiams gyvūnėliams. Kačiukams tikrai reikia gerti pieno – kaip ir mažiems vaikams. Tačiau, kaip ir žmonių, kačių organizme su amžiumi mažėja fermentų, padedančių virškinti pieną, skaidant pieno cukrų. Tai palaipsniui sukelia laktozės netoleravimą ir visus su tuo susijusius nemalonumus – net suvartojus nedidelį kiekį pieno gali pasireikšti pilvo pūtimas, meteorizmas ar net viduriavimas. Todėl suaugusioms katėms veterinarijos gydytojai nerekomenduoja duoti pieno.

Įdomūs faktai apie pieną

Populiariausiu pienu laikomas karvės pienas – tai patvirtina statistiniai duomenys, rodantys, kad per metus jo pagaminama daugiau nei 400 mln. tonų. Viena karvė vidutiniškai duoda apie 90 puodelių produkto kasdien. Ožkų pieno pagaminama gerokai mažiau. Tačiau jame yra daugiau kobalto ir vitamino B12, todėl dietologijos požiūriu jis laikomas sveikesniu. Iš karvės pieno gaminami populiarūs kietieji sūriai. O minkštosios veislės, pavyzdžiui, feta, gaminamos iš ožkų pieno.

Įdomu, kad biologijos požiūriu ruoniai ir banginiai taip pat yra žinduoliai. Tačiau jų pienas laikomas riebiausiu – jame yra iki 50 % riebalų, o karvės piene – ne daugiau kaip 10–15 %. O mažiausias riebumo procentas – asilų ir arklių piene. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje ir Skandinavijoje, pasitaiko elnių ir briedžių pieno – tačiau veikiau kaip tam tikra egzotika. Iš pastarojo netgi bandyta pagaminti sūrio, tačiau bandymai didelės sėkmės neatnešė. Tačiau tikrai unikalus produktas yra kupranugarių pienas, kuriame gausu askorbino rūgšties. Jame nėra cholesterolio, tačiau laktozės vis tiek yra.

Beje, žmogaus gebėjimas įsisavinti pieną yra genetinė mutacija. Primityviems žmonėms nebuvo fermento, galinčio suvirškinti laktozę. O šiuolaikiniams žmonėms jis atsirado, tačiau ne visiems.

Pieno nuotrauka