Greipfrutas: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Greipfrutas yra medžio vaisius, priklausantis Citrusinių šeimai. Jo pavadinimas sudarytas iš dviejų angliškų žodžių – su „fruit“ viskas daugmaž aišku, tai „vaisius“, o priešdėlis „grape“ (išvertus „vynuogė“) rodo, kad vaisiai ant šakų auga kekėmis. Tiesa, kitų panašumų su vynuogėmis greipfrutas neturi. Jis daug labiau panašus į savo citrusinius „giminaičius“.

Kuo skiriasi greipfrutas nuo pomelo

Biologiniu požiūriu atsakymas į šį klausimą paprastas: greipfrutas yra atsitiktinio (t. y. natūralaus, gamtinio) apelsino ir pomelo kryžminimo vaisius. Be to, greipfrutas yra pastebimai mažesnis už pomelą, jo skersmuo siekia tik 10–20 cm, o jo „protėvio“ skersmuo gali siekti 30 cm.

Greipfrutas pasižymi rūgštoku minkštimu, kuris gali būti tiek šviesiai rožinio, tiek geltono ir raudono atspalvio. Baltomis permatomis plėvelėm is yra padalintas į skilteles. Šių skiltelių viduje yra sėklų.

Kalbant apie pomelą, jo žievė yra storesnė, o minkštimas yra padalintas į skilteles tankesne ir kietesne plėvele. Minkštimo spalva gali būti tiek blyškiai žalia, tiek gelsva. Skonis rūgštokai saldus, su kartėliu, o minkštime yra mažiau sulčių nei greipfrute (ir net nei kituose citrusiniuose). Užtat pomelo vaisiai yra didžiausi – jų svoris gali siekti 10 kg.

Kas naudingiau: greipfrutas ar pomelo

Į šį klausimą sunku atsakyti vienareikšmiškai. Jei vertinsime vitamino C kiekio požiūriu, tai pomelo jo yra 1,5 karto daugiau, todėl jis labiau tinka imuniteto stiprinimui. Be to, jame yra daugiau skaidulų, kurios padeda normalizuoti virškinimą. Pomelo yra daug kalio, kuris padeda pašalinti iš organizmo skysčių perteklių ir gerina širdies bei kraujagyslių veiklą.

Kita vertus, greipfrutuose yra daugiau vitamino PP, būtino normaliai angliavandenių ir riebalų apykaitai. Jis taip pat normalizuoja gliukozės kiekį kraujyje, o šiuose vaisiuose esančios organinės rūgštys pagreitina medžiagų apykaitą. Taip pat greipfrute yra daug magnio, kuris apsaugo nuo spazmų ir palankiai veikia širdies veiklą. Taigi pomelas, galbūt, naudingesnis širdžiai, užtat greipfrutas padeda lieknėti.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Greipfruto energinė vertė yra gana nedidelė – 35 kcal 100 g. Tačiau reikia suprasti, kad vaisiai yra gana dideli, o vieno greipfruto kalorijų kiekis jau gali siekti 70–100 kcal.

Šių vaisių cheminė sudėtis lėmė jų neįprastas gydomąsias savybes. Ją sudaro:

1. Įvairūs cukrūs – iki 7%.
2. Organinės rūgštys, įskaitant citrinų rūgštį – iki 3%.
3. Eterinis aliejus, pats savaime turtingas naudingomis medžiagomis. Jo yra tiek vaisiaus minkštime, tiek jo žievelėje.
4. Askorbo rūgštis (vitaminas C). Vienoje vidutinio dydžio greipfruto puselėje yra šios medžiagos paros norma. Vitamino svarbą sunku pervertinti. Tai medžiaga, būtina normaliam kraujodaros ir audinių atsinaujinimo procesui, taip pat užtikrina imuninės sistemos veiklą ir padeda normalizuoti virškinimo procesus.
5. B grupės vitaminai, įskaitant riboflaviną, kuris, be to, kad suteikia minkštimui rausvai geltonus atspalvius, gerina regėjimą ir stiprina smegenų veiklą.
6. Didelis kiekis makro- ir mikroelementų, įskaitant geležį, kuri apsaugo nuo anemijos, širdžiai naudingą kalį, medžiagų apykaitą greitinantį fosforą, taip pat cinką su jo priešuždegiminėmis savybėmis.
7. Pektino medžiagos, normalizuojančios virškinimą.
8. Glikozidas naringinas, suteikiantis vaisiams šiek tiek kartaus skonio.

Į greipfruto sudėtį taip pat įeina fitoncidai – tai medžiagos, dažnai vadinamos natūraliais antibiotikais. Iš tiesų, jie veiksmingai slopina daugumos ligas sukeliančių mikroorganizmų vystymąsi.

Taip pat greipfruto sudėtyje esančios medžiagos normalizuoja „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje (visiškai jo atsikratyti beveik neįmanoma, o tuo tarpu būtent jis tampa insulto priežastimi).

Kuo naudingas greipfrutas

Bendroji nauda

Greipfrutas yra vaisius, naudingas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Jį rekomenduojama įtraukti į racioną:

• sergant išemine širdies liga ir kraujotakos patologijomis;
• sergant odos ligomis, siekiant sumažinti uždegimą ir pagydyti odą;
• sergant dantenų patologijomis;
• siekiant išvengti cholesterolio plokštelių susidarymo ir aterosklerozės išsivystymo;
• kepenų funkcijos normalizavimui;
• patinimų mažinimui (nepriklausomai nuo skysčių pertekliaus susikaupimo priežasties);
• kaip profilaktinė priemonė nuo anemijos.

Be to, tiek patys vaisiai, tiek sultys rekomenduojami žmonėms, sveikstantiems po ilgų infekcinių ligų.

Moterims

Moterims greipfrutas naudingas tuo, kad turi hormoninį foną stabilizuojančių medžiagų. Praktiškai tai reiškia, kad reguliarus šio vaisiaus vartojimas leidžia normalizuoti mėnesinių ciklą, palengvina būklę „kritinėmis dienomis“, padeda sumažinti nugaros ir pilvo srities skausmus PMS metu.

Taip pat greipfrutai labai naudingi menopauzės metu, nes leidžia sumažinti šį procesą lydinčias komplikacijas. Vaisiuose esančios medžiagos sumažina karščio bangų intensyvumą.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams greipfrutas naudingas tuo, kad jame gausu antioksidantų, likopeno ir cinko. Šios medžiagos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl leidžia užkirsti kelią prostatito vystymuisi, juolab kad šio vaisiaus sudėtyje yra junginių, laikomų natūraliais antibiotikais.

Taip pat greipfrutas svarbus tuo, kad leidžia sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, o su šia problema vyrai susiduria dažniau nei moterys.

Greipfruto žievelė, ypač kartu su tokiais priedais kaip šokoladas ir cinamonas, yra lengvas afrodiziakas ir padeda kovoti su erekcijos disfunkcija.

Nėštumo metu

Greipfrutas naudingas būsimoms mamoms tuo, kad yra tikras vitaminų lobynas. Jis leidžia atsikratyti tinimo, yra puiki nutukimo prevencija. Greipfrutą verta įtraukti į racioną, norint atsikratyti tokių nemalonių nėštumo komplikacijų kaip padidėjęs nuovargis, sumažėjusi dėmesio koncentracija ir kt.

Nepaisant to, tyrimais nenustatyta kontraindikacijų vartoti greipfrutą nėštumo metu. Tačiau yra duomenų, kad dideliais kiekiais jis gali paveikti estrogeno kiekį, todėl reikia laikytis saiko – pusės vaisiaus per dieną visiškai pakaks, juolab kad tai yra labai alergizuojantis produktas.

Žindymo laikotarpiu

Pogimdyviniu laikotarpiu greipfrutas gali būti naudingas tuo, kad padės normalizuoti svorį, stabilizuoti hormonų pusiausvyrą, pagerinti plaukų, odos ir nagų būklę. Be to, jis laikomas puikia priemone nuo pogimdyvinės depresijos.

Tačiau reikia būti atsargiems, nes produktas yra labai alergizuojantis. Tai reiškia, kad pirmuosius du mėnesius jo reikia visiškai pašalinti iš raciono, vėliau galima pabandyti įtraukti, bet pradėti nuo labai mažo kiekio. Tik patikrinus kūdikio reakciją ir įsitikinus, kad viskas gerai, galima retkarčiais suvalgyti pusę greipfruto.

Vaikams

Šis vaisius gali būti labai naudingas vaikams, nes leidžia visiškai patenkinti augančio organizmo poreikius vitaminu C ir kitais makro bei mikroelementais. Greipfrutas padeda stimuliuoti virškinimo organų veiklą (vaikams ši sistema vystosi gana lėtai ir dažnai reikalauja pagalbos). Taip pat šie vaisiai naudingi tuo, kad skatina smegenų ir centrinės nervų sistemos vystymąsi apskritai. Galiausiai, greipfruto vartojimas stiprina imuninę sistemą, o tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku.

Tačiau reikia prisiminti, kad greipfruto vartojimas gali sukelti tokią pat stiprią alergiją kaip ir apelsinų įtraukimas į racioną. Todėl vaikams iki trejų metų jų duoti visiškai negalima. O vėliau su vaisiais supažindinama palaipsniui, pradedant nuo 2–3 lašų sulčių, o po to po truputį didinant kiekį iki kelių skiltelių.

Kuris greipfrutas naudingesnis: baltas ar raudonas

Greipfruto nauda labai priklauso nuo jo veislės. Iš viso jų yra apie dvidešimt, tačiau orientuotis jose lengva, nes jos skirstomos į dvi grupes – baltuosius ir raudonuosius. Pirmieji turi daugiau skaidulų, todėl jie naudingesni gydant vidurių užkietėjimą. Raudonieji turi daugiau antioksidantų ir likopeno, naudojami gydant uždegimines ir onkologines ligas.

Greipfruto žievelės (luobelės) nauda

Greipfruto žievelė yra naudinga tuo, kad joje yra visi tie patys vitaminai kaip ir minkštime, taip pat eterinis aliejus ir fitoncidai, pasižymintys antibakterinėmis savybėmis. Tačiau vartoti ją kaip maistą ar vaistą galima tik tuo atveju, jei esate tikri, kad vaisiai nebuvo apdoroti žemės ūkio chemikalais. Tada greipfruto žievelę galima smulkinti, džiovinti, o vėliau dėti į kepinius ar arbatą, kad gautumėte skanų ir sveiką gėrimą, stiprinantį imunitetą ir gerinantį virškinimą.

Greipfrutų sulčių nauda ir žala

Greipfrutų sultyse yra visos tos pačios medžiagos kaip ir minkštime, tik labiau koncentruotos. Dėl to greipfrutų sultys pagreitina medžiagų apykaitą, normalizuoja virškinimą, stiprina imunitetą. Tačiau dėl didesnės visų pirmiau minėtų junginių, įskaitant rūgštis, koncentracijos, jos taip pat daro žalą – pavyzdžiui, padidėjusi skrandžio sulčių gamyba, dėl kurios produktas draudžiamas sergant virškinimo trakto ligomis. Taip pat joje yra medžiagų, mažinančių kai kurių vaistų veiksmingumą, kurie bus aptarti toliau.

Kuo naudingos greipfruto sėklos

Priklausomai nuo veislės, kiekviename greipfruto vaisiuje gali būti 5–12 baltų sėklų, turinčių kartų poskonį dėl didelio glikozido kiekio. Kadangi tai yra sėklos, kuriomis šie augalai dauginasi, jos turi natūralią antibakterinę apsaugą. Sėklose yra visas kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų. Tai kvercetinas (vienas iš flavonoidų, pasižyminčių priešuždegiminėmis savybėmis), rutinozidai ir įvairūs vitaminai. Jų negalima vartoti kaip maisto, tačiau iš jų gaminamas ekstraktas, plačiai naudojamas tiek oficialioje, tiek liaudies medicinoje, nes jis pasižymi dezinfekuojančiu, priešgrybeliniu ir priešmikrobiniu poveikiu.

Paprastai ekstraktas naudojamas kaip išorinis preparatas. Jis neturi kontraindikacijų ir gerai dera su kitais vaistais.

Greipfrutų aliejus: savybės ir naudojimas

Be mineralų ir vitaminų, šiame aliejuje taip pat yra medžiagų, sudarančių jo subtilią aromatinę kompoziciją ir tuo pat metu pasižyminčios gydomosiomis savybėmis. Pavyzdžiui, geraniolis, kuris turi antibakterinį poveikį ir leidžia reguliuoti kraujospūdį, taip pat myrcenas, turintis panašių savybių.

Aromaterapijoje greipfrutų aliejus naudojamas galvos skausmui ir įtampai malšinti, regėjimui gerinti, kaip priemonė nuo peršalimo, o kosmetologijoje – kovai su celiulitu.

Kaip valgyti greipfrutą norint sulieknėti

Greipfrute yra medžiagos, vadinamos naringinu. Viena vertus, jis suteikia jam kiek kartoką skonį, kita vertus – padeda greičiau virškinti maistą ir trukdo kauptis riebalams – priešingai, organizmas juos suvartoja daug greičiau. Taip pat į greipfruto sudėtį įeina inozitolis, kuris priskiriamas vitaminų kategorijai ir tuo pačiu metu pasižymi natūralaus riebalus deginančio preparato savybėmis. Galiausiai nepamirškime antioksidantų, kurie taip pat padeda deginti riebalus ir normalizuoti cukraus kiekį, be to, jie pašalina skysčių perteklių iš organizmo.

Nebūtina laikytis greipfrutų dietos, kad įsitikintumėte tokios cheminės sudėties veiksmingumu. Pakanka atsisakyti riebaus ir kepto maisto ir prieš valgį suvalgyti pusę greipfruto arba išgerti stiklinę šviežių šio vaisiaus sulčių. Ir tada per mėnesį galima atsikratyti 3–4 kg antsvorio.

Jei rezultato reikia skubiai, verta išbandyti ekspres dietą. Ji siūlo gana kuklų racioną. Pusryčiams galite suvalgyti skrebutį, pusę greipfruto ir vieną kiaušinį, užgeriant puodeliu kavos be cukraus. Pietums – dar pusę greipfruto, 100 g virtos mėsos, puodelį arbatos. Vakarienei – pusę greipfruto ir vėl vieną kiaušinį. Taip per tris dienas galima numesti 4–5 kg. Tačiau iš anksto reikia pasitarti su gydytoju, nes tokia dieta tinka tik labai sveikiems žmonėms.

Greipfrutas medicinoje

Platus greipfruto naudojimas oficialiojoje medicinoje lemia jo unikali sudėtis. Visos šio augalo dalys turi antioksidacinių savybių, kurios padeda išvengti priešlaikinio senėjimo. Jos taip pat turi priešgrybelinį ir antibakterinį poveikį. Yra duomenų, kad greipfrutas gali susidoroti su šimtu skirtingų bakterijų ir net su kai kuriais virusais. Be to, jis mažina cholesterolio kiekį kraujyje, mažina cukraus kiekį ir padeda kovoti su paburkimais.

Sergant cukriniu diabetu

Izraelyje atlikti tyrimai įrodė, kad greipfrutas yra svarbi gydomoji priemonė sergant antrojo tipo cukriniu diabetu. Be to, naudingi yra tiek švieži vaisiai, tiek gėrimas iš susmulkintų džiovintų žievelių (1 arbatinis šaukštelis stiklinei verdančio vandens). Kartokas glikozidas narindženinas turi antioksidacinių savybių ir kartu didina jautrumą insulinui.

Svarbu: greipfruto glikemijos indeksas — 25 vienetai.

Sergant pankreatitu

Šis vaisius draudžiamas tiek sergant ūminiu, tiek lėtiniu pankreatitu. Jo negalima vartoti nei šviežio, nei gėrimų ar desertų pavidalu. Tačiau milteliai iš jo žievelės gali numalšinti skausmą, jei jų nedidelį kiekį įdedama į maistą.

Sergant gastritu

Kadangi greipfrute yra medžiagų, kurios skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, sergant gastritu jis draudžiamas taip pat kaip ir sergant pankreatitu. Išimtis yra tik žievelės milteliai.

Žarnynui

Sergant opalige greipfrutas draudžiamas, nes jame esančios medžiagos dirgina gleivines.

Esant vidurių užkietėjimui

Greipfrutas laikomas gera priemone nuo vidurių užkietėjimo. Paprasčiausias variantas – prieš valgį išgerti stiklinę greipfrutų sulčių, bet ne tuščiu skrandžiu. Taip pat naudinga vaisių dėti į salotas, kad pagerintų virškinimą.

Sergant podagra

Greipfrute beveik nėra purinų, todėl sergant podagra jį vartoti galima ir netgi būtina, nes jis padės sumažinti skausmo pojūčius. Taip pat yra tyrimų, rodančių, kad didelis vitamino C kiekis leidžia naudoti šį vaisių ligos profilaktikai.

Kepenims

Sergant kepenų ligomis, greipfrutas į racioną įtraukiamas atsargiai. Tuo pačiu metu yra tyrimų, įrodančių, kad sergant hepatitu C, greipfrutų vartojimas leidžia paspartinti pasveikimą būtent dėl flavonoidų ir kartaus glikozido, kurie neleidžia virusui plisti.

Sergant hemorojumi

Sergant hemorojumi, greipfruto, turtingo skaidulomis, vartojimas leidžia pašalinti pačią ligos priežastį. Taip pat šis vaisius padeda sustiprinti kraujagyslių sieneles, o tai sumažins kraujavimo riziką.

Sergant cholecistitu

Gydant šią ligą, greipfrutas atskirai reikšmės neturi, tačiau jį galima įtraukti į racioną, siekiant pagerinti bendrą savijautą.

Liaudies medicinos receptai su greipfrutu

Iš greipfruto gaminamos įvairiausios liaudies medicinos priemonės:

Kompresai nuo venų nepakankamumo

Po šilto dušo prie kojų odos pridėti plonus greipfruto griežinėlius tiesiai su žievele ir minkštimu. Iš viršaus kompresą uždengti pergamentiniu popieriumi arba polietileno plėvele, užfiksuoti elastiniu tvarsčiu ir palikti 30 minučių. Kompresas padės sumažinti patinimą, sustiprinti kraujagysles ir užkirsti kelią venų varikozei.

Greipfrutų vonia nuo peršalimo

Esant aukštai temperatūrai, tokia procedūra nerekomenduojama. Bet jei žmogus bijo, kad po peršalimo gali užsikrėsti virusu, tai yra geriausia profilaktinė priemonė. Vonai reikia paimti 5 raudonus greipfrutus tiesiai su žievele, supjaustyti apskritimais, užpilti karštu vandeniu ir palikti prisitraukti 2–3 valandas. Tada šių greipfrutų sultis išspausti per marlę ir kartu su vandeniu, kuriame jie brinko, supilti į vonią. Greipfruto likučius suvynioti į marlę ir taip pat panardinti į vandenį. Vaisiuose esantys fitoncidai ir eteriniai aliejai padės užkirsti kelią ligai.

Dantenoms

Nuo dantenų kraujavimo padės masažas, atliekamas su greipfruto gabalėliu (kad ant jo būtų ir minkštimo, ir žievelės). Procedūros trukmė – 10–15 minučių.

Sergant angina

Gydant tonzilitą, pakanka ištirpinti 3 lašus ekstrakto arba 5 lašus aliejaus 100 ml šilto vandens, kad gautumėte veiksmingą priemonę gargaliavimui.

Nuo sinusito

Kompleksinės sinusito terapijos metu rekomenduojama naudoti 1 lašą sėklų ekstrakto 30 ml vandens lašinimui į nosį.

Nuo akių nuovargio

Ši priemonė gerai padeda dirbant kompiuteriu (taip pat tiems, kurių darbas susijęs su susikaupimu ties smulkiomis detalėmis). Darbo vietoje reikia palikti lėkštutę su smulkiai supjaustytu greipfrutu. Jame esantys eteriniai aliejai mažina nuovargį ir skatina dėmesio koncentraciją.

Nuo nuospaudų

Tam reikia ant probleminės vietos uždėti gabalėlį greipfruto minkštimo su žievele ir fiksuoti tvarsčiu visai nakčiai. Organinės rūgštys padeda suminkštinti nuospaudą, o vėliau ją bus galima neskausmingai pašalinti. Gydymo kursas truks vieną savaitę.

Džiovintą ir susmulkintą į miltelius greipfruto žievelę rekomenduojama vartoti sergant skrandžio skausmais, po truputį dedant jos į maistą. Tai taip pat daroma siekiant sustiprinti kraujagyslių sieneles. Be to, greipfrutų aliejus laikomas gera bendrąją organizmo būklę stiprinančia ir priešuždegimine priemone. Greipfrutų sultimis nuvaloma oda, kad numalšintų niežulį po vabzdžių įkandimo.

Greipfrutas kosmetologijoje

Greipfrutas kosmetologijoje rado plačiausią pritaikymą. Šio vaisiaus sultimis, sumaišytomis su augaliniu aliejumi, nuvaloma sausa oda ant alkūnių ir kelių, kad pašalintų pleiskanojimą. Taip pat jos balinamos nagų plokštelės. Dar jos naudojamos kaip priemonė pigmentinėms dėmėms šalinti, probleminės ir riebios odos gydymui.

Veidui

Greipfrutą galima naudoti taip:

1. Padalinti griežinėliais, nuvalyti nuo plėvelės, užšaldyti šaldiklyje ir naudoti veido masažui vietoj kosmetinio ledo.
2. 2 valgomuosius šaukštus greipfruto minkštimo sumaišyti su 1 valgomuoju šaukštu ryžių miltų ir tiek pat grietinės. Užtepti ant veido 20 minučių, tada nuplauti šiltu vandeniu. Kaukė turi jauninantį poveikį, o taip pat balina odą.
3. Greipfruto sultis sumaišyti lygiomis dalimis su riebia grietine ir morkų sultimis, tada įdėti krakmolo, kad gautųsi tirštesnė konsistencija. Priemonę užtepti 20–25 minutėms, tada nuplauti. Gaunasi puiki maitinamoji kaukė.

Taip pat greipfruto sultimis galima nuvalyti veidą, kad nebūtų spuogų.

Plaukams

Pažeistų plaukų gydymui reikia paimti pusę stiklinės greipfruto sulčių, įdėti 2 valgomuosius šaukštus sodos ir 3–4 lašus šalavijų eterinio aliejaus. Kaukę užtepti pagal bendrąsias taisykles – ant galvos odos, švelniai masažuojant, 20 minučių. Būtinai reikia uždengti galvą polietilenu ir apvynioti viršuje rankšluosčiu. Nuplauti priemonę šampūnu.

Taip pat naudojamas eterinis aliejus. Jei į 1 valgomąjį šaukštą šampūno įlašinti 2–3 lašus aliejaus, gausis puiki maitinamoji priemonė, kuri apsaugo nuo seborėjos.

Žala ir kontraindikacijos

Greipfrutų vaisiai ir jų sultys draudžiami esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Taip pat šį vaisių negalima vartoti, jei yra alergija citrusiniams.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad į greipfrutų sudėtį įeina medžiaga furanokumarinas. Ji gali tiek sustiprinti, tiek neutralizuoti farmacinių preparatų poveikį. Todėl greipfrutas ir jo sultys draudžiami vartojant antibiotikus, kai kuriuos vaistus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, taip pat statinus, kurių veikimas nukreiptas į cholesterolio kiekio mažinimą ir lipidų apykaitos normalizavimą.

Greipfrutas draudžiamas žmonėms, kurie vartoja analgetikus, antidepresantus, vaistus kraujospūdžiui mažinti, hormoninius geriamuosius kontraceptikus ir priemones, naudojamas piktybinių navikų terapijai. Dėl tos pačios priežasties išvardytų vaistų negalima užgerti greipfrutų sultimis. Bet kuriuo atveju prieš įtraukiant šį vaisių į savo racioną, žmonėms, nuolat vartojantiems kokias nors tabletes, verta pasitarti su gydytoju.

Su kuo negalima valgyti greipfruto

Egzistuoja daugybė apribojimų, su kuo būtent negalima vienu metu valgyti greipfruto. Iš esmės tai susiję su produktais, kuriuose yra daug angliavandenių ir krakmolo, taip pat baltymų. Be bulvių ir bananų, čia taip pat patenka beveik visi ankštiniai, taip pat datulės, mėsa ir žuvis. Reikalas tas, kad baltymai, proteinai ir krakmolas, vartojami kartu su greipfrutu, gali sukelti nemalonius pojūčius skrandyje.

Todėl greipfrutą rekomenduojama suvalgyti pusvalandį prieš valgį, tada jis bus naudingas.

Kaip pasirinkti ir laikyti greipfrutą

Rinktis reikėtų tik sveikus, nepažeistus vaisius. Prieš perkant rekomenduojama pasverti vaisių rankoje – kuo daugiau jame sulčių, tuo jis sunkesnis.

Greipfruto skoniui tiesiogiai įtakos turi jame esantis beta karotino kiekis. Kuo jo daugiau, tuo vaisius skanesnis ir saldesnis. Tačiau beta karotinas taip pat yra pigmentas. Raudonuosiuose greipfrutuose jo daugiau, todėl jie skanesni už baltuosius. Tuo pačiu metu yra žalių ir rudų veislių, kurios taip pat turi malonų skonį. Suprasti, kiek prinokęs greipfrutas, galima ir pagal kvapą. Kuo jis stipresnis, tuo saldesnis vaisius.

Skaniausios raudonosios veislės – Flame, Rio Red, Ruby. Visos jos buvo išvestos Amerikoje 1950-aisiais. Raudonosios veislės laikomos ir sveikesnėmis, nes jose yra daug likopeno, o ši medžiaga yra gana stiprus antioksidantas. Tačiau yra skanių baltųjų greipfrutų, jų minkštimas yra gelsvo atspalvio. Kartais jie painiojami su sweetie, bet tai pomelo ir greipfruto hibridas (taip pat žinomas kaip oroblanco). Taip pat yra gana skanių greipfruto ir mandarino hibridų. Jie vadinami tangelo ir mineola.

Šviežių greipfrutų nereikėtų ilgai laikyti. Maksimalus laikymo laikas namų šaldytuve yra 10 dienų. Net jei vaisiai formaliai nesugedo, jų skonis bus gerokai prastesnis nei šviežių. Šaldytuve juos rekomenduojama laikyti apatinėje lentynoje arba vaisiams skirtoje krepšyje.

Kaip teisingai valgyti greipfrutą

Greipfrutas yra labai naudingas produktas, tačiau tik tada, jei jis teisingai vartojamas. Šio vaisiaus įtraukimo į racioną ypatybės bus aptartos toliau.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Atrodytų, kad esant tokiam vitaminų kiekiui, esančių greipfrute, principas gali būti tik vienas: kuo daugiau – tuo geriau. Tačiau iš tikrųjų tai nėra visiškai tiesa, ir per didelis šio vaisiaus vartojimas gali sukelti labai nemalonių pasekmių. Jos susijusios su tuo, kad vaisiuje yra gana daug agresyvių vaisių rūgščių. O tai reiškia, kad per daug vartojant, jos neigiamai veiks skrandžio gleivinę. Be to, dideliais kiekiais šios rūgštys daro destruktyvų poveikį burnos ertmei apskritai ir ypač dantims. Jeigu burnoje yra kokių nors žaizdelių, rūgštys jas dirgins ir pablogins būklę. Tuo tarpu dantų emalis bus ardomas rūgščių, o dantų jautrumas – didės. Iš principo, jei šiame etape atsisakyti greipfruto, po kurio laiko sveikų dantų emalis atsistatys. O jei pradėjo irti emalis dantų, kurie ir taip buvo pažeisti karieso, jų būklė tik pablogės.

Kad greipfrutas duotų tik naudą, be jokių neigiamų pasekmių, per dieną reikia suvalgyti ne daugiau kaip vieną vidutinio dydžio vaisių. Tai yra dvigubai daugiau nei paros vitamino C poreikis, todėl visas greipfrutas jau yra vitaminų bomba. Tačiau visą vaisių negalima suvartoti per vieną valgį, jį reikia padalinti į dvi porcijas taip, kad tarp jų būtų bent 6 valandos, kad būtų neutralizuotas rūgščių poveikis.

Jeigu vis dėlto vartojant greipfrutą jaučiamas lengvas diskomfortas, jį galima vartoti kartu su kitais nekrakmolingais vaisiais salotų pavidalu.

Ar galima valgyti vakare ir nevalgius

Dėl to, kaip ir kada reikia vartoti greipfrutą, gydytojai vis dar neturi vieningos nuomonės. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose vaisiuose yra labai daug vitamino C, kuris turi tonizuojantį poveikį, būtų logiška manyti, kad vaisius reikia vartoti nevalgius arba bent jau ryte. Medžiagos, esančios šiuose vaisiuose, skatina apetitą, o eiti miegoti tuščiu skrandžiu labai sunku. Jau nekalbant apie tai, kad kai kuriems žmonėms gali tiesiog pritrūkti kantrybės, ir jie būtinai surengs naktinį reidą prie šaldytuvo, kad „numalšintų alkį“.

Tuo pačiu metu greipfrutas aktyvina medžiagų apykaitos procesus, o miego metu lipidų apykaita vyksta greičiau. Tiems, kurie laikosi dietos, tai labai svarbu. Todėl gydytojai pataria rinktis laiką, atsižvelgiant į individualų toleravimą.

Kaip nulupti ir supjaustyti greipfrutą

Nuo greipfruto būtina nuimti ne tik žievelę, bet ir plėvelę. Tokia yra visuose citrusiniuose, tačiau apelsinuose ir mandarinuose ji tiesiog būna beskone, o greipfrutuose ji karti. Tai paaiškinama tuo, kad greipfruto plėvelėje yra tam tikro glikozido ir chinino rūgšties. Teoriškai šios medžiagos gali būti netgi naudingos, tačiau šiuo atveju jos suteikia vaisiui nemalonų kartumą, todėl jų reikia atsikratyti.

Taigi, vaisių reikia nuplauti po tekančiu vandeniu. Tai reikia daryti labai atsargiai, bet kruopščiai. Kadangi žievelė yra apdorojama vaško priemonėmis, reikia stengtis nuvalyti ir jas.

Žievelės galima atsikratyti dviem būdais. Paprasčiausias variantas – perpjauti vaisių pusiau (skersai), o tada pasiekti minkštimą naudojant arbatinį šaukštelį. Jis leidžia atskirti minkštimą ir nuo plėvelių. Geriausia naudoti specialius šaukštelius su dantukais.

Būna, kad greipfruto minkštimas vėliau naudojamas įvairiems patiekalams gaminti. Tokiu atveju geriau supjaustyti vaisių skiltelėmis. Jos būna gana didelės, ir jas galima lengvai nuvalyti nuo plėvelių. O tada jas galima arba sveikas dėti į patiekalus, arba smulkinti.

Ar galima valgyti žievelę

Teoriškai greipfruto žievelę valgyti galima. Problema yra kita. Praktiškai visuose regionuose, kur auginami greipfrutai, gamintojai stengiasi apsaugoti medžius nuo ligų ir kenkėjų. Tam jie apdorojami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Deja, dauguma šių junginių lieka žievelėje – jie ten kaupiasi. Be to, siekiant geresnio vaisių išsilaikymo transportavimo metu, jie padengiami specialiais vaško mišiniais – tai paaiškina ir jų patrauklią išvaizdą. Nuo šios priemonės nuvalyti žievelę yra labai sunku. Atsižvelgiant į visa tai, geriau greipfruto žievelės nevartoti.

Ar galima valgyti greipfrutą po treniruotės

Kaip žinoma, tik 20 % prarasto svorio yra treniruočių rezultatas. Visa kita priklauso nuo to, kaip žmogus maitinasi prieš užsiėmimą ir iškart po jo. Greipfrutas yra vienas iš nedaugelio produktų, kuriuos galima vartoti iškart po treniruotės. Jame yra pakankamai angliavandenių energijos atsargoms papildyti, bet tuo pačiu jų nėra tiek daug, kad nusėstų ant juosmens.

Ką galima pagaminti iš greipfruto: receptai

Greipfrutas naudojamas įvairiems patiekalams ruošti, įskaitant salotas, desertus, marmeladą ir želė. Yra daug receptų, kur šio vaisiaus skiltelės paverčiamos garnyru prie mėsos ar žuvies, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, geriau nebandyti likimo ir nederinti greipfruto su tokiais baltymais. Vienintelė išimtis – derinys su jūros gėrybėmis, pavyzdžiui, midijomis ir krevetėmis. Tokiu atveju neatsiranda jokio diskomforto skrandyje ar žarnyne, tačiau yra didelė alergijos tikimybė, todėl pirmiausia reikia įsitikinti, kad greipfrutas nesukelia panašios reakcijos.

Sultys

Geriausia spausti sultis rankine sulčiaspaude iš šviežio greipfruto. Iš vieno 500 g sveriančio vaisiaus gausite 230–250 ml sulčių ir apie 50 g minkštimo. Bet to visiškai pakaks, nes sultys vis tiek ilgai nelaikomos.

Salotos

Greipfrutas gali būti daugelio salotų sudėtinė dalis. Jis puikiai dera ne tik su krevetėmis ir kitomis jūros gėrybėmis, bet ir su įvairiomis sūrio rūšimis, avokadu (subalansuodamas jo riebią tekstūrą), kitais citrusiniais vaisiais ir obuoliais. Salotoms rekomenduojama greipfrutą padalyti skiltelėmis (liaudyje vadinamomis „filė“) ir nulupti aštriu peiliu. Beje, su šaltu vaisiumi šią procedūrą atlikti bus lengviau.

Pavyzdžiui, galima paruošti šias salotas – 2 vidutiniams raudoniems greipfrutams imkite 200 g pomidorų, 200 g bet kokio minkšto sūrio, 50 g alyvuogių, 1 arbatinį šaukštelį smulkintų mairūnų (arba raudonėlio) žalumynų, 3 valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus. Greipfrutą nulupkite nuo odelės ir plėvelių, išardykite riekelėmis. Pomidorus supjaustykite apskritimais, o sūrį sutrupinkite mažais kubeliais. Į lėkštę dėkite pomidorų apskritimus ir greipfruto riekeles, jas kaitaliodami. Ant viršaus pabarstykite sūrio trupiniais ir alyvuogėmis, užpilkite padažu iš aliejaus, mairūnų ir greipfrutų sulčių. Šios salotos tiks prie virtų krevečių arba ant grotelių keptų jūros gėrybių.

Daugumai salotų rekomenduojama maišyti užpilą iš augalinio aliejaus, įdedant šviežių greipfrutų sulčių, kurios susidaro dalijant vaisių į skilteles. Jei norite, į užpilą galite įberti šiek tiek pipirų ar medaus. Taip pat kai kurie virėjai trumpam šiek tiek marinuoja nuluptą greipfrutą.

Smučis

Gėrimui paruošti reikės 1 vidutinio raudono greipfruto, 3 mažų mandarinų, 3 abrikosų, 10–12 uogų braškių ir 0,5 l vandens. Šio kiekio užteks 2 porcijoms.

Išspauskite sultis iš greipfruto ir plakite trintuvu su braškėmis. Gautą mišinį perpilkite į atskirą indą. Abrikosus ir mandarinus sutrinkite iki vientisos masės, praskieskite virintu vandeniu, vėl suplakite. Į stiklines sudėkite ledo, pirmiausia įpilkite oranžinį mandarinų ir abrikosų mišinį, o ant viršaus – greipfrutų ir braškių, kad gautųsi dviejų fazių gėrimas. Jei norite, įdėkite ledo.

Uogienė

Šis desertas yra vienas iš paprasčiausių būdų šiek tiek pratęsti greipfruto galiojimo laiką. Yra keletas populiarių receptų. Vienas iš jų atrodo taip: 4–5 vidutiniams raudoniems greipfrutams (tai maždaug 600–700 g) reikia vienos citrinos, 350 g cukraus (pusantro stiklinės) ir žiupsnelio cinamono miltelių.

Citrusinius vaisius reikia kruopščiai nuplauti, nulupti nuo žievelės, išimti minkštimą be gyslų ir plėvelių, kad uogienė nekarstų, taip pat išimti sėklas. Teoriškai, jei žievelė bus kruopščiai nuplauta, jos nedidelį kiekį galima įdėti į uogienę, kad sustiprėtų aromatas.

Minkštimą ir žievelę sudėkite į puodą, ten pat supilkite sultis, kurios susidaro valant ir pjaustant greipfrutą. Įdėkite citrinos sulčių, o jei norite – ir jos minkštimo. Visa tai užberkite cukrumi ir pastatykite ant viryklės, tada užvirkite, retkarčiais pamaišydami, kad uogienė neprisviltų. Kai masė užvirs, palikite ant silpnos ugnies dar valandai–pusantros, kol jos tūris puode sumažės perpus. Po to pačioje gaminimo pabaigoje įdėkite cinamono.

Kompotas

2 l kompoto reikės 3–4 vidutinių raudonųjų greipfrutų, kelių šviežios mėtos šakelių, 150 g cukraus (geriau naudoti cukranendrių). Gaminimo algoritmas paprastas:

1. Pirmiausia sirupas – į puodą suberkite cukrų, įpilkite vandens, išmaišykite ir užvirinkite.
2. Tada sudėkite nuo plėvelės nuvalytus greipfruto griežinėlius, virkite 10–15 minučių, įmeskite mėtos lapelius ir palikite atvėsti.
3. Po valandos atvėsusį kompotą perpilkite į skaidrų grafiną ir įdėkite kelis greipfruto ar apelsino griežinėlius papuošimui.

Vasarą šis gėrimas patiekiamas su ledu. Jis puikiai atgaivina net per didžiausią karštį.

Ar galima duoti greipfrutą gyvūnams

Greipfrutai, kaip išdžiovintos skaidulos ar ekstraktai, įeina į daugelio naminių gyvūnų pašarų sudėtį. Tačiau, kaip ir kitus citrusinius vaisius, juos galima duoti gyvūnui ir šviežius. Tai rekomenduojama daryti žiemą ir rudenį, kai gyvūnui ypač reikia vitaminų. Vienkartinė greipfruto porcija turėtų būti ne didesnė kaip 2–3 skiltelės, jei gyvūnui nėra neigiamos reakcijos. Jei duosite daugiau, gyvūnas gali sureaguoti į tokį kiekį vėmimu ar viduriavimu.

Įdomūs faktai apie greipfrutą

Citrusiniai vaisiai žmonijai žinomi nuo senų laikų. O štai greipfrutai buvo atrasti palyginti neseniai – 1750 metais. Atradimas priklausė kunigui Griffitsui Chjudžesui, kuris domėjosi botanika. Jis davė vaisiui pavadinimą „uždraustas vaisius“. Tačiau vėliau Britanijoje jis pradėtas vadinti mažuoju šedoku, nes jo panašumas su pomelu buvo akivaizdus. Reikalas tas, kad į Europą pomelas pateko per Angliją, o atvežė jį iš Barbadoso salos ne koks nors kapitonas Šedokas.

Pavadinimas „greipfrutas“ atsirado tik prieš 200 metų. Iš pradžių vaisius buvo auginamas Jamaikoje. Tačiau šiandien jo gamybos lyderiai yra JAV, PAR, Brazilija ir Izraelis.

Greipfruto nuotrauka