Ličis: kas tai yra, naudingosios savybės ir kontraindikacijos

Pirmasis paminėjimas apie egzotinius vaisius datuojamas II amžiumi prieš mūsų erą. Laikotarpis siejamas su didžiojo Kinijos imperatoriaus Wu Di valdymo laikais. Tuo metu Kinijos teritorija jau buvo padalinta į šiaurinę ir pietinę.

Pagal vieną iš legendų, valdovas bandė įvežti kultūrą iš pietų ir pradėti aktyviai ją auginti priešingoje valdų dalyje. Tačiau dėl nepakankamo drėgmės kiekio, šilumos ir mažo žemių derlingumo augalo išauginti nepavyko. Imperatorius įsiuto ir įsakė nužudyti visus sodo darbininkus rūmuose.

Kas yra ličiai

Ličiai – tai nedidelės rūgščiai saldžios uogos, padengtos tankia luobele. Vaisinis medis priklauso Sapindinių šeimai. Vaisius taip pat galima vadinti lisi, laisi, ličži, lidži arba kiniška slyva.

Veislės

Profesorius Grofas savo veikale «Ličiai ir lunganas» teigė, kad aukščiausios rūšies kiniškos slyvos auginimas yra ne tik šeimos pasididžiavimo objektas, bet ir vietos gyventojų, su ypatinga pagarba besielgiančių su šia uoga, varžymosi objektas.

XV amžiaus pabaigoje Fudziano metraščiuose buvo paskelbtas sąrašas, apimantis 40 laisi porūšių, kuriems pavadinimai buvo suteikti tik pagal gyventojų pavardes.

Grofas, išstudijavęs pirmtakų užrašus, padarė išvadą, kad jo kataloge bus ne tik kalnų ir vandens augalų tipai, bet ir rūšys, besiskiriančios pagal minkštimo ir sėklos spalvą. Iš viso profesorius nustatė 16 veislių. Tarp labiausiai paplitusių:

1. No Mai Tsze – kitaip vadinamas lipniais ryžiais.
2. Kwa Iuk – išsiskiria žaliu galiuku ir tipiškomis salotinėmis juostelėmis.
3. Kuei Wei – su būdingu cinamono kvapu, saldžiu ir aromatingu minkštimu.
4. Hsiang li – su mažais šiurkščiais, dygliuotais vaisiais.
5. Hei yeh – su aštriais susisukusiais lapais, geriausia «vandens» uogų veislė.
6. Ta tsao – pažodžiui verčiama kaip «svarus derlius», kiaušinio formos vaisiai plačiai paplitę Kantone.
7. Fei tsu hsiao – su gintariniais vaisiais ir nenuspėjamo dydžio sėkla – gali būti tiek didžiulė, tiek maža.

Kaip atrodo

Kinijos slyva auga ant visžalių medžių išsiskleidusiomis lajomis. Natūraliomis sąlygomis ji išauga nuo 10 iki 30 m aukščio. Augalo lapai yra sudėtingos plunksniškos struktūros ir susideda iš 5–9 lancetiškų arba pailgų kiaušiniškų elementų smailiomis viršūnėmis. Jų apatinė pusė yra pilko atspalvio, o išorinė – tamsiai žalios spalvos su blizgesiu.

Žiedai renkasi i gausius vekslius skėčius iki 0,7 m ilgio. Žiedynai susideda iš žalsvų arba gelsvų taurelių be vainiklapių. Paprastai iš žiedų išsivysto 10–15 mezginių, o visi pertekliniai nubyra.

Ličių vaisiai – nuo 25 iki 40 mm, sveria ne daugiau kaip 40 g. Mažos uogos turi raudoną arba rusvą odelę, kurią visą dengia smulkus šiek tiek aštrūs spygliai. Ličio minkštimas yra želė pavidalo, baltas arba gelsvas, vos juntamo vyno ar vynuogiu-braškių poskonio. Viduje yra tamsiai ruda ovali kauliuke. Natūralioje aplinkoje ličiai sunoksta gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.

Kur auga

Istorine ličių tėvyne laikoma žema kalvota vietovė, esanti tarp dviejų pietinių Kinijos provincijų Kvantungo ir Fudziano. Upinis ir jūrinis klimatas sukuria priimtiną klimatą ličių augimui.

Egzotiškas vaisius pasižymi ilga ir išskirtine istorija. Pirmieji bandymai jį auginti buvo atlikti dar II amžiuje prieš mūsų erą. XVII amžiaus pradžioje ličių vaisiai pradėti kultivuoti Birmos teritorijoje, o po šimtmečio – Indijoje. Iki Karibų salų kininė slyva pasiekė tik XVIII amžiaus 70-ųjų viduryje.

Anglų ir prančūzų šiltnamiūse ličiai išplito XIX amžiaus pradžioje, o iš ten Europos sodininkai juos pervežė į Rytų Indiją. Havajuose augalas pasirodė maždaug 1870 metais, o Floridoje ir Kalifornijoje – po 1895-ųjų.

XX amžiaus pradžioje metinis uogų derlius Kinijos provincijose viršijo 13 mln. kg. 1938 metais Fudziane surinko rekordinį vaisių kiekį – maždaug 16,5 mln. kg. Pirmaujanti pozicija pagal ličių gamybą įsitvirtino Kinijos regionuose, tačiau antrąją vietą pagal bendrą pasėlių plotą tvirtai užėmė Indija. Jų plotas sudaro apie 13 tūkst. ha.

Didelės plantacijos taip pat yra Pakistano, Bangladešo, Birmos, Japonijos, Filipinų, Madagaskaro ir Brazilijos teritorijose. Ličiai komerciniu pagrindu kultivuojami daržuose, esančiuose šiaurinėse Kvinslando ir Pietų Velso srityse. Iš viso ant amerikiečių teritorijų pasodintų medžių skaičius viršija 4,5 tūkst. vienetų.

Havajuose daug augalų yra kiemuose, o privačių plantacijų gana mažai. Ličiai aptinkami vietinėse prekybos vietose, o nedidelė dalis eksportuojama.

Kuo ličiai skiriasi nuo rambutano ir longano

Jei užėjus į šiuolaikinį prekybos centrą, ten galima rasti daug tropinių vaisių. Egzotiškiems vaisiams priklauso ir ličiai, ir longanai, ir rambutanai. Tačiau pirkėjams kyla visiškai pagrįstas klausimas – kuo gi skiriasi šie svetimų kraštų gardumynai? Pagal skonio pojūčius jie beveik nesiskiria. Tačiau iš tikrųjų kiekvienas vaisius kuo nors išsiskiria iš bendros masės, ir ne tik dėl išvaizdos.

Visi vaisiai, grubiai tariant, yra broliai, nes jų tėvynė ta pati – tropinė Azija. Jie auga Indijos, Kinijos, Tailando ir kaimyninių šalių teritorijose. Šis trejetas priklauso Sapindinių šeimai, juos vienija baltas sultingas minkštimas ir tik vienas kauliukas viduje.

Rambutanas – tai vaisius, išsiskiriantis minkštais plaukeliais padengta odele. Minkštimas, primenantis saldų melioną, turi rūgštokai saldų kreminį poskonį ir ryškų gėlių aromatą. Kininės slyvos vaisių odele yra gumburiuota ir plonesnė, palyginti su rambutanu.

Longanui būdingas aitrus, sodrus skonis. Priklausomai nuo vaisiaus brandos, jis gali būti rūgštokas arba ryškiai saldus. Longano minkštimas slepiasi po ruda odele su geltonu ar raudonu atspalviu. Tropinių vaisių odelė yra šiurkšti liesti, bet neturi plaukelių ir iškilimų.

Ir ličiai, ir longanai auga ant plačialajų medžių, bet ličių laja tankesnė. Longanai (ličio brolis) skiriasi 25–30 mm skersmeniu, o ličiai yra didesni. Abiem vaisiams būdingas baltas, šiek tiek vandeningas turinys. Longano minkštimas yra peršviečiamas, o ličio – minkštesnis. Tačiau abu turi tik vieną sėklą, ir abu vaisius galima valgyti iškart nuskynus nuo šakų.

Longanas pasižymi beveik tomis pačiomis naudingomis žmogaus sveikatai savybėmis kaip ir kininė slyva, nes jau kelis šimtmečius naudojamas tradicinėje medicinoje:

• gydant kraujagyslių ir širdies sieneles, akies dugną;
• esant dažniems stresiniams sukrėtimams;
• siekiant pagerinti kraujo sudėties komponentus;
• imuninės funkcijos stiprinimui.

Longane yra nedaug riebalų ir jis pasižymi maža maistine verte, todėl puikiai tinka tiems, kurie svajoja apie riebalinio sluoksnio mažinimą organizme. Taip pat jo minkštimas naudojamas kaip:

1. Antidepresantas – skatina natūralų nervų sistemos atsipalaidavimą, mažina nuovargį ir dirglumą.
2. Antioksidantas – kovoja su laisvaisiais radikalais ir juos šalina, apsaugodamas širdies raumenį nuo lėtinių ligų progresavimo, o kitus organus – nuo vėžinių navikų.
3. Kraujotakos stimuliatorius – padidina geležies įsisavinimą, užkertant kelią anemijos vystymuisi.
4. Vaistas nuo neurasteninės neurozės ir nemigos.
5. Energijos stipriklis.

Longanas ir ličiai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, o saikingais kiekiais, laiku kontroliuojant cukraus kiekį, leidžiami netgi diabetikams.

Rambutanas, skirtingai nei ličiai, yra padengtas raudona, kiek stora odele su smulkiais šerelius primenančiais plaukeliais. Jo minkštimas skoniu primena sultingą saldų melioną. Viduje, kaip ir ličiuose, yra mažas rudas kauliukas. Rambutano odelė gana sunkiai atsiskiria nuo tankaus minkštimo, todėl pirmiausia peiliu padaromi pjūviai, o tik tada nuimama tanki luobelė.

Egzotiniai vaisiai išoriškai primena ličius. Istorine rambutano tėvyne laikoma Malaizija ir Indonezija. Medžiai, ant kurių auga šis vaisius, siekia 6 m.

Šiame vaisiuje yra daug žmogui būtinų naudingų elementų ir mikroelementų. Pagal maistinę vertę rambutanas pranoksta kininę slyvą.

Įtraukiant tropinius vaisius į racioną:

• vyksta odos atjauninimas ir žmogaus skeleto stiprinimas;
• mažėja galvos skausmai;
• inkstai išvalomi nuo druskų pertekliaus;
• drėkinamos odos dangos;
• išnyksta dusulys ir slogos apraiškos.

Vaisiuje taip pat nustatyta daugiau maistinių skaidulų, jų kiekis yra 3 g 100 g minkštimo, o ličiuose atitinkamas rodiklis yra 1.

Malaizietiškas ličių giminaitis – askorbo rūgšties ir geležies šaltinis. Tuose pačiuose 100 g yra apie 40% vitamino C nuo bendros suaugusio žmogaus normos.

Jei lygintume ličius ir rambutaną, drąsiai galime teigti, kad jie vienas nuo kito skiriasi nežymiai: šiek tiek skiriasi išvaizda ir minkštimo tankio laipsnis.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Kininė slyva pelnytai laikoma vitaminų lobynu. O Azijos šalyse šis vaisius patenka į dešimtuką pagal naudingų savybių lygį. Uoginis minkštimas pasižymi maža maistine verte 100 g – 60 vienetų. Ličiai yra nepakeičiama dietinės mitybos sudedamoji dalis.

Ličių naudingumas lengvai paaiškinamas ne tik sudėtingu vitaminų ir elementų komplekso deriniu, bet ir santykiu:

• vandens – nuo 77 iki 84 ml;
• angliavandenių (sacharidų) – 14–15 g;
• baltymų – 0,82 g;
• riebalų – 0,30 g;
• skaidulų – 1,48 g.
• kaloringumas — 66.

Proporcija nurodyta pagal 100 g minkštimo. Vaisiuose yra daug vitaminų, tiesiogiai veikiančių kai kurias organizmo funkcijas:

1. B1 ir B2 – daro įtaką ląstelių medžiagų apykaitai.
2. C – stiprina kaulus, nagus, plaukus ir padeda sergant virusinėmis infekcijomis, bronchine astma ir tuberkuliozės apraiškomis.
3. E – yra stiprus antioksidantas, padeda šalinti šlakus ir toksinus.
4. K – teigiamai veikia kraujo krešėjimo greitį.
5. Askorbo rūgštis – 200 g ličių visiškai padengia organizmo paros poreikį šios rūgšties.

Mikroelementams, įeinančiems į kininės slyvos sudėtį, galima priskirti junginius:

1. Kalio – stiprina kraujagyslių ir širdies sieneles.
2. Fosforo – būtini angliavandenių skaidymui, naudingų cukrų pasisavinimui ir medžiagų apykaitos procesuose.
3. Kalcio – padeda stiprinti kaulus, nagus, dantis, nervus, imuninę sistemą.
4. Geležies – normalizuoja bendrą medžiagų apykaitą.
5. Natrio – gerina šlapimo ir virškinimo sistemos funkcijas, apsaugo nuo dehidratacijos.
6. Cinkas – šalina sunkiuosius metalus, prailgina ląstelių gyvenimo trukmę ir mažina streso lygį, teigiamai veikia odos ir plaukų būklę.
7. Selenas – turi priešnavikinį poveikį, apsaugo nuo skydliaukės ligų.
8. Manganas – būtinas tinkamam smegenų darbui, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
9. Varis – gydo endokrininę sistemą ir žarnyną, palaiko tirozino aminorūgšties gamybą.
10. Nikotino rūgštis – apsaugo nuo aterosklerozės ir demencijos, užtikrina normalią kasos ir skydliaukės funkciją.

Dėl angliavandenių ličio vaisiai yra saldaus malonaus skonio. Jų kiekis priklauso nuo veislės, vidutiniškai 100 g produkto yra 14 g. Kininės slyvos (ličio) sveikatą gerinančias savybes lemia vario, kalio, vitamino C ir nikotino rūgšties derinys.

Naudingos ličių savybės

Bendroji nauda

Jau senovės kinai pastebėjo, kad ličio vaisiai teikia naudą visam organizmui. Tradicinių gydymo metodų šalininkai įsitikinę, kad vaisius gali padėti:

• esant šlapimo takų sistemos sutrikimams;
• aterosklerozei;
• esant aukštam cholesterolio kiekiui;
• esant pirmiesiems klinikiniams senatvinės sklerozės požymiams;
• esant astmos priepuoliams;
• sergant tuberkulioze;
• bronchitui;
• sergant cukriniu diabetu;
• esant dažniems emociniams sutrikimams;
• esant pasikartojančioms depresijoms;
• sergant neurozėmis;
• esant greitam nuovargiui;
• sergant mažakraujyste ir turint polinkį į anemiją;
• esant susilpnėjusiam imunitetui;
• esant padidėjusiems fiziniams krūviams.

Kininėje slyvoje (ličio vaisiuose) yra daug mikroelementų, todėl minkštimas saikingai naudingas bet kuriame amžiuje ir bet kokioje būsenoje. Iš ličio ekstrakto gaminami maisto papildai, kurie šalina didžiąją dalį laisvųjų radikalų.

Ličio vaisiuose yra organinių junginių, kurie dalyvauja palaikant rūgščių-šarmų ir vandens-druskų pusiausvyrą. Kinijos provincijose ličiai kartu su schizandros vaisiais naudojami gydant vėžinius ir kitas sunkias ligas ankstyvose stadijose. Priešvėžines savybes užtikrina antioksidantas oligonolis.

Moterims

Kininių slyvų (ličio) vaisių naudingumas moterims yra dėl nesočiųjų riebalų rūgščių. Omega-3 ir 6 rekomenduojama esant ryškiems priešmenstruaciniams sindromams ir skausmingoms mėnesinėms.

Minkštime esantys pektinai padeda neutralizuoti toksinus ir sunkiųjų metalų druskas. Proceso metu susidaro vandenyje netirpūs junginiai, kurie pašalinami natūraliai. Todėl pektinų dedamoji teigiamai veikia žarnyno peristaltiką ir bendrą odos būklę.

Cholino junginiai padeda lengviau ištverti stresines situacijas, nes jie palaiko smegenų darbą ir skatina akimirkinį impulsų, ateinančių iš nervų sistemos, perdavimą.

Moterų organizmas bet kuriame amžiuje reikalauja folio rūgšties, kuri skatina leukocitų, veikiančių panašiai kaip imunomoduliatoriai, gamybą.

Ličio vaisiuose esantys amino junginiai – lizinas ir triptofanas – lėtina senėjimo procesus, gerindami plaukų, nagų ir odos kokybę.

Nikotino rūgštis naudinga sergant ateroskleroze. Net šiuolaikinės medicinos lygis neleidžia išgydyti ligos, o kininės slyvos minkštimas gali ją užkirsti arba sustabdyti. Į rizikos grupę patenka moterys, prasidėjus menopauzei.

Vyrams

Stiprioji pusė Kinijoje ir Indijoje pažymi, kad ličiai – galingas natūralus afrodiziakas. Manoma, kad uogos skatina lytinį potraukį, dėl to žymiai padidėja vyriška jėga. Norint pasiekti pikantiškų ir ilgalaikių rezultatų, rekomenduojama suvalgyti 10–12 vaisių kasdien.

Nėštumo metu

Moterims, esančioms įdomioje padėtyje, ličius į racioną reikia įtraukti palaipsniui, atidžiai stebint būklę. Jei jokių problemų nekilo, per dieną galima drąsiai suvartoti 8–10 uogų, kurios netrukdo kraujo tirštėjimui ir atkuria normalią peristaltiką, užkertant kelią vidurių užkietėjimui.

Rūgštokas skonis padės susidoroti su tipiškiausiu toksikozės pasireiškimu – pykinimu. Minkštimas turi lengvą diuretikų poveikį, o tai ypač svarbu esant edemoms II pabaigoje ir III trimestro pradžioje. Tačiau nėščiosios turi būti budrios, kartais suaktyvėję medžiagų apykaitos procesai išprovokuoja persileidimus.

Žindymo laikotarpiu

Vaisiai bus naudingi laktacijos laikotarpiu. Ličiai ne tik plečia mamos maistinį akiratį, bet ir papildo organizmą naudingu junginiu – nikotino rūgštimi, kuri yra prolaktino gamybos katalizatorius.

Jei motinos pieno trūksta, uogų minkštimą mama turi suvalgyti 30–40 minučių prieš maitinimo pradžią. Vienam priėmimui pakaks 4–5 vienetų. Tačiau pirmaisiais šešiais mėnesiais nuo tropinių skanėstų geriau atsisakyti, nes kūdikio virškinimo traktas dar nėra visiškai išsivystęs ir padidėja pilvo dieglių tikimybė.

Vaikams

Skanėstus mažyliams galima valgyti minimaliais kiekiais – ne daugiau kaip 110 g per dieną. O vaikams, nesulaukusiems dvejų metų, ličių į racioną geriau išvis neįtraukti. Vyresniems vaikams nerekomenduojama viršyti nurodyto kiekio, priešingu atveju gali atsirasti burnos gleivinės uždegimas ir prasidėti odos problemos. Nuluptus vaisius mažyliai turi suvartoti po pagrindinio valgio. Reikia stebėti vaiką, kad jis atsitiktinai neprarytų kauliuko. Įtraukti į meniu naują produktą reikia palaipsniui, pradedant nuo vieno vaisiaus.

Metant svorį

Dėl didelio maistinių skaidulų kiekio ir mažo kaloringumo ličiai puikiai tinka dietiniam stalui. Vaisių turinys žymiai sumažina apetitą, pagreitina medžiagų apykaitą ir pradeda riebalinio audinio skaidymą. Rinkoje neseniai pasirodė kininės slyvos ekstraktas. Maisto papildas padeda netekti nereikalingų kilogramų.

Kuo naudinga ličių luobelė

Tropinio vaisiaus lukštas taip pat naudojamas. Jis išverdamas ir vartojamas savaitę. Vartojamas mišinys šalina iš organizmo skysčių perteklių ir skatina natūralų energijos antplūdį.

Odelė naudojama po džiovinimo ir smulkinimo. Iš miltelių ruošiami tirpalai, veiksmingi sergant gerklės ligomis: 250 ml vandens atskiedžiamas 1 valgomasis šaukštas mišinio ir vartojamas prieš valgį porą kartų per dieną. Jis taip pat dedamas į kosmetinius losjonus, naudojamus probleminei veido ir nugaros odai gydyti.

Maltas liči lukštas tarnauja kaip vėžinių navikų profilaktika. Milteliai iš liči sumaišomi su citrinžole ir 1 valgomasis šaukštas atskiedžiamas litre švaraus vandens. Vartojama prieš valgį 3 kartus per dieną.

Ličių sėklų nauda ir žala

Sėklose yra nuodingų medžiagų, kurios nuodija organizmą, todėl jų vartoti kartu su liči minkštimu griežtai nerekomenduojama.

Toksiškos sėklos naudojamos kinų tradicinėje medicinoje. Išradingi gydytojai kruopščiai džiovina sėklas, tada sumala iki miltelių pavidalo. Gautas mišinys skiriamas esant ūmiam viduriavimui arba kaip helmintų profilaktika. Tačiau gydytojai kruopščiai apskaičiuoja reikiamą dozę. Savavališkas sėklų vartojimas neleistinas.

Ličių aliejus: savybės ir naudojimas

Eterinis ekstraktas iš kininės slyvos naudojamas kaip pagalbinė priemonė, siekiant pratęsti kūno grožį ir jaunystę. Liči aliejus yra dažnas daugelio kosmetinių priežiūros priemonių komponentas. Sudėtis suteikia plaukams natūralų blizgesį ir norimą glotnumą, pašalina statinę įtampą, prisotina mikroelementais ir atkuria jų sveiką struktūrą.

Taip pat aliejus naudojamas kaip patalpų kvapiklis, nes turi subtilų, vos juntamą malonų kvapą, suteikiantį gaivumo, jėgų ir atskleidžiantį kūrybinį potencialą.

Gryna forma aliejaus ekstrakto iš liči ant odos nenaudojama, o įdedama keletą lašų į kūno losjoną. Nėštumo metu naudojama atsargiai. Aliejus turi ne itin malonią savybę – fototoksiškumą, todėl prieš ilgą buvimą saulėje geriau jo atsisakyti. Sudėtis skirta tik išoriniam naudojimui, gerti draudžiama.

Prieš tepant ant kūno reikia atlikti alergijos testą. Pakanka lašinti lašą aliejaus, iš anksto sumaišyto su arbatiniu šaukšteliu augalinio aliejaus, ant alkūnės linkio ar riešo. Reakciją patikrinti po pusvalandžio.

Konservuotų ličių nauda

Parduotuvių lentynose dažnai sutinkami liči saldžiame sirupe. Konservuoti vaisiai pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir švieži. Jie taip pat gali pakeisti įprastus desertus ir dėl mažo kaloringumo tinka besilaikantiems dietos. Marinuotos kininės slyvos skiriasi tik didesniu angliavandenių kiekiu. Liči stiklainiuose nėra deficitinė prekė ir vartotojams prieinama ištisus metus.

Ličiai medicinoje

Gydytojai rekomenduoja egzotinių vaisių vartojimą daugumai pacientų, ypač turintiems polinkį ir pasireiškus anemijai, cukriniam diabetui, hipoglikemijai, gastritui, skrandžio opai. Liči nauda atsiskleidžia ir gydant kvėpavimo sistemos ligas – minkštimas padeda pašalinti patinimus, skystina ir šalina skreplius, mažina skausmingus pojūčius.

Tropinis vaisius padės ir esant problemoms su išmatomis bei antsvoriu. Ličio minkštimo vartojimas nurodytas daugelyje dietinių stalų – dėl jame esančių skaidulų, kurios normalizuoja kūno masę.

Sergant cukriniu diabetu

Dėl antioksidantų ličiai šalina laisvuosius radikalus, kurie dažnai sukelia negrįžtamus oksidacinius procesus. Diabetikams ličiai yra būtini imuninės funkcijos palaikymui ir metabolizmo normalizavimui.

Svarbu: Ličių glikemijos indeksas — 57 vienetai.

Sergant pankreatitu

Dėl sudėtyje esančios nikotino rūgšties ličiai žymiai sumažina sindromų, stebimų sergant kasos uždegimais, aštrumą. Junginys neleidžia dideliam fermentų kiekiui patekti į dvylikapirštę žarną, o tai svarbu, nes fermentai pradeda ją ardyti savaiminiu virškinimu.

Sergant gastritu

Pektinas mažina uždegimus, apgaubia gleivines ir atkuria rūgščių pusiausvyrą. Reguliariai vartojama uoga sutvarko visas virškinimo trakto dalis, įskaitant ir skrandį.

Kepenims

Dėl mikroelementų ir vitaminų visumos, normalizuojančių laisvojo cukraus ir cholesterolio kiekį, ličiai neleidžia susidaryti sąstingiui tulžies latakuose dešinėje organo skiltyje. Todėl kiniški vaisiai neleidžia progresuoti hepatozėms ir navikiniams dariniams.

Ličių vaisius kosmetologijoje

Ličiai dažnai naudojami ir kosmetiniais tikslais. Dėl antioksidacinių savybių lėtėja odos senėjimo procesas ir gerėja plaukų išvaizda.

Kaukė veidui nuo pigmentacijos

Dėmės kelia antipatiją visiems, kurie siekia idealiai tolygios odos spalvos. Ličių sultys palaipsniui išvalys odą nuo visko, kas nereikalinga.

Gydomojo mišinio paruošimui reikės 3–4 uogų minkštimo, kurį reikia sutrinti šakute iki vientisos konsistencijos. Į tyrę pamerkite vatos diskelius ir taškiškai apdorokite veidą. Laikyti 15–20 minučių ir nuplauti šaltu vandeniu. Nemalonių apraiškų pašalinimas vyksta dėl ličiuose esančios askorbo rūgšties.

Kaukė, skatinanti plaukų augimą

Dažni stresai, nepalanki aplinka daro didelę žalą plaukams. Ličių vaisiai skatina plaukų augimo aktyvaciją. Norint pagaminti priemonę, reikia išspausti sultis iš 8–9 vaisių ir sumaišyti su 2 valgomaisiais šaukštais alavijo gelio. Gautą kompoziciją masažuojamaisiais judesiais užtepkite ant galvos odos. Po valandos nuplaukite švelniu, sulfatų neturinčiu šampūnu. Plaukai pradeda sparčiai augti po to, kai folikulai reguliariai gauna tinkamą mitybą, kurią kaukėse, kurių pagrindą sudaro ličiai, užtikrina vario junginiai.

Žala ir kontraindikacijos

Nereikia pamiršti, kad ličiai yra mūsų platumose neįprastos uogos, todėl juos vartoti, ypač pirmą kartą, reikia atsargiai ir mažais kiekiais. Jei persistengsite su produktu, galite susilaukti virškinimo trakto sutrikimo.

Rekomenduojama apriboti arba visiškai pašalinti vaisius iš raciono, jei sergate podagra. Kai kuriose ličių rūšyse yra gana daug cukraus, o per dideli kiekiai provokuoja papildomų kilogramų atsiradimą. Ličiai retais atvejais gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą – nereikėtų piktnaudžiauti uogomis. Jų perteklius gali sukelti vidinius kraujavimus ir temperatūros pakilimą.

Ar gali būti alergija vaisiui
Jei vienu metu suvalgote daug ličių, gali atsirasti alerginė reakcija. Taip pat vaisiaus vartojimą turėtumėte apriboti, jei nustatytas maisto netoleravimas.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Perkant egzotiškas kiniškas slyvas būtina žinoti uogų požymius, kurie privalo būti:

1. Tankios, elastingos, be įdubimų.
2. Su blizgančia, vientisa odele, be įtrūkimų ar plyšimų, nes pernokę vaisiai greitai kietėja.
3. Su tamsiai rožine arba purpurine odele, rudas atspalvis atsiranda pasenusiuose egzemplioriuose.
4. Su maloniu aromatu, pernelyg saldžiu kvapu pasižymi sugadinti ličiai.

Neprinokusių ličių pirkti nereikia – jie nesunoks. Švelnus, šiek tiek vandeningas, rūgštokas minkštimas būdingas kokybiškam produktui. Gurmanai pažymi ličių skonio panašumą į vynuoges, o tam tikros veislės turi mėtų, ananasų, braškių atspalvių.

Ličiai laikomi tik kekėmis, šakelių ir kotelių šalinti nereikia. Įprastomis sąlygomis vaisiai išliks švieži apie 2–3 dienas, o padėjus į šaldytuvą – 7–10 parų. Jei norite, kiniškas slyvas galite užšaldyti, išdžiovinti arba konservuoti. Kinai įsitikinę, kad jokia terminio apdorojimo rūšis neatims iš ličių naudingųjų savybių.

Ar galima šaldyti

Prieš siunčiant į šaldiklį, vaisius nuplaukite ir nusausinkite. Uogų lupti nebūtina – procedūrą atlikite savo nuožiūra. Esant žemai temperatūrai, odelė įgaus rudą spalvą, tačiau tai skoniui neturės įtakos. Lukštas apsaugo sultingą turinį nuo drėgmės praradimo. Užšaldytų ličių skonis primena sorbetą.

Kaip teisingai valgyti ličius

Daugelis nežino, kaip teisingai vartoti ličius dėl jų neįprastos išvaizdos. Taip, vaisiai atrodo neįprastai vidurinės juostos gyventojams, tačiau sultingo minkštimo galite paragauti nulupę vaisius. Tad kaip tai padaryti?

Kaip nulupti ličius

Viskas gana paprasta: pirmiausia kiniškas slyvas nuplaukite po tekančiu vandeniu, tada tankią odelę atskirkite nuo minkštimo, pakelkite peiliu ir, pradėdami nuo kotelių, nulupkite lygiai taip pat, kaip kiaušinio lukštą. Tvirtų dantų turėtojams užtenka įkąsti vaisių. Uogos turinį padalykite į dvi dalis, kad išimtumėte kauliuką.

Iš prinokusių kokybiškų egzempliorių odelė atsiskiria be problemų. Ličių kategoriškai draudžiama valgyti tuščiu skrandžiu. Ličius valgykite kaip desertą po pietų ar vakarienės – kaip užkandį.

Yra keletas ličių vartojimo variantų:

• šviežius kaip atskirą patiekalą;
• kaip originalų salotų, deserto, kokteilio ingredientą;
• kaip pagrindą žuvies, mėsos padaže arba saldžiame sirupe;
• konservuotu pavidalu.

Taip pat galima paruošti egzotišką kinietišką gėrimą – Kongou. Jo pagrindas – juodoji lapinė arbata, kuri užpilama ant ličių žievelių. Patiekiama karšta arba šalta su ledo kubeliais.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Dienos norma – 250–300 g nuplautos nuo žievelės ir kauliuko baltojo minkštimo suaugusiam žmogui, o vaikams – 90–100 g. Dažnai vartojant maistui, tropinis produktas prisotina organizmą naudingomis medžiagomis ir stiprina daugelį funkcijų, įskaitant imuninę.

Ar galima valgyti kauliukus

Paplito stereotipas, kad ličių sėklas naudinga valgyti taip pat, kaip ir riešutų branduolius. Tačiau šis patarimas yra klaidingas ir gali sukelti nemalonių pasekmių, tokių kaip virškinimo trakto sutrikimai ir sunkūs apsinuodijimai, vedantys į bendros organizmo būklės pablogėjimą ir stiprų dehidrataciją.

Ką galima pagaminti iš ličių vaisiaus: receptai

Salotos «Egzotika»

Be neįprastos išvaizdos, patiekalas taip pat pasižymi naudingumu. Mažas kalorijų kiekis ir daug naudingų mikroelementų leidžia valgyti salotas net laikantis dietos.

Dviem porcijoms reikės:

• Vištienos filė – 400 g.
• Švieži arba konservuoti ličiai – 300 g.
• Šalotiniai svogūnai – 150 g.
• Bet kokie žalumynai – 1 ryšelis.
• Imbiero šaknis – 10 g.
• Laimo sultys – 10 ml.
• Alyvuogių aliejus ir prieskoniai – pagal skonį.

Vištienos mėsą išverdame šiek tiek pasūdytame vandenyje. Atšaldome ir supjaustome mažais kubeliais. Svogūnus nulupame ir smulkiai supjaustome plonomis juostelėmis. Pasirinktus žalumynus nuplauname po tekančiu vandeniu ir stambiai supjaustome. Šviežią imbierą sutarkuojame smulkia tarka. Dubenyje sumaišome visus sutrintus ingredientus ir sudedame ličių vaisius, prieš tai pašalinus kietą odelę. Gautą mišinį pagardiname padažu iš aliejaus, druskos, pipirų, imbiero ir laimo sulčių. Į stalą patiekiame porcijomis.

Vaisių vištiena

Keturioms porcijoms paruošti reikės:

• Brokolių – 600 g.
• Ryžių – 250 g.
• Vištienos šlaunelės – 4 vnt.
• Rafinuotas cukrus – 3 v.š.
• Obuolių actas – 250 ml.
• Aitrioji paprika – 1 ankštis.
• Ličių – 15 vnt.
• Šviežias ananasas – 1 vnt.
• Prieskoniai – pagal skonį.

Brokolių žiedynus nuvalome, nuplauname ir išardome į šakeles. Verdame ant vidutinės ugnies maždaug 8–10 minučių šiek tiek pasūdytame vandenyje. Atskirame puode verdame ryžius maždaug ketvirtį valandos.

Vištieną nuplauname ir pašaliname drėgmės perteklių popieriniu rankšluosčiu. Į keptuvę suberiame cukrų ir kaitiname, kol pasidaro rusvas. Suberiame vištienos šlauneles ir pagardiname prieskoniais. Įpilame vandens ir acto mišinį, troškiname apie 20 minučių.

Ananasą nulupame ir supjaustome nedideliais gabalėliais. Ličius nulupame, pašaliname kauliukus ir sutriname į tyrę. Iš paprikų ankščių pašaliname sėklas ir smulkiai supjaustome. Visus susmulkintus vaisius sudedame prie šlaunelių likus 3–5 minutėms iki gaminimo pabaigos. Patiekiame su ryžiais, papuošę šviežiu ananasu.

Šalta sriuba «Tropikas»

Patiekalo skonis ir švelnumas priblokš net išrankiausią gurmaną.

Dviem porcijoms imame:

• Ličių – 40 g.
• Mango – 1,5 vnt.
• Laimas – 1 vnt.
• Cukruoti imbiero žiedlapiai – 40 g.
• Alyvuogių aliejus – 2 v.š.
• Svogūnų – 20 g.
• Mėtų lapeliai – pagal skonį.

Cukruotus imbiero lapelius supjaustome šiaudeliais. Iš anksto atvėsiname ličio ir mango vaisius, nulupame, pašaliname kauliukus. Gautą minkštimą sudedame į blenderio dubenį, dedame svogūną, aliejų, laimo sultis ir smulkiname iki vientisos masės. Patiekiame porcijomis, prieš tai papuošę mėtų lapeliais ir pabarstę saldžiais prieskoniais.

Salotos «Meilės vaisiai»

2 asmenims reikės:

• Šaldytos krevetės – 400 g.
• Žali svogūnai – 1 ryšelis.
• Konservuotas ananasas – 200 g.
• Ličiai – 20 vnt.
• Sausas vynas – 125 ml.
• Citrina – 1/2 vnt.
• Prieskoniai – pagal skonį.
• Alyvuogių aliejus – kepimui.

Apkepame krevetes aliejuje, atvėsiname, nulupame, sudedame į salotų dubenį ir apšlakstome pusės citrinos sultimis. Stambiai supjaustome svogūną ir ananaso minkštimą. Nulupame ličius, išimame kauliukus. Troškiname pjaustytas daržoves kartu su ličių minkštimu ant likusio po jūros gėrybių aliejaus. Į mišinį dedame vyną ir paliekame ant ugnies dar 5–7 minutes. Sumaišome karštą keptuvės turinį su krevetėmis giliame dubenyje. Patiekiame porcijomis su supjaustytu ilgu batonu.

Želė «Švelnumas»

Tai naudingas kreminis skanėstas su maloniu šiek tiek rūgščiu skoniu. Laikantis dietos taisyklių, įprastas pienas pakeičiamas neriebiu.

Keturioms porcijoms reikės šių produktų:

• Pienas – 500 ml (nuo 3,2 %).
• Švieži arba konservuoti laisi vaisiai – 120 g.
• Želatina – 12 g.
• Cukrus – pagal skonį.
• Vanduo – 75 ml.

Greitai tirpstančios želatinos pakuotę (standartinėje kaip tik 12 g) užpilame vandeniu ir paliekame išbrinkti. Pieną supilame į puodą ir pašildome, dedame želatinos mišinį ir maišome, kol visiškai ištirps. Įberiame pagal skonį cukraus arba jį pakeičiančio saldiklio. Prisimename, kad nuo kristalinės medžiagos kiekio priklauso deserto maistinė vertė. Dėl kvapo galima įdėti žiupsnelį vanilinio cukraus arba šiek tiek to paties ekstrakto. Visą mišinį užviriname, atvėsiname, supilame į desertų indelius ir „supjaustome“ ličius. Ruošinius dedame į šaldytuvą 2–3 valandoms. Papuošiame šviežiomis braškių arba aviečių uogomis. Patiekalas paruoštas.

Salotos «Imperatoriškosios»

2 porcijoms paruošti reikės:

• Čerimojos – 300 g.
• Šviežias ananasas – 250 g.
• Papajos – 250 g.
• Ličiai – 200 g.
• Salotos latukas – 1/2 vnt.
• Jogurtas – 150 ml.

Vaisius nulupame, pašaliname žieveles ir kauliukus. Supjaustome nedideliais kubeliais, sudedame į gilų dubenį ir dedame į vėsią vietą 3–4 valandoms. Po nurodyto laiko išimame vaisių pjaustinį, pasūdome pagal skonį ir užpilame jogurtu (galima pasirinkti produktą su braškių arba daugiavaisiu užpildu), išmaišome. Serviravimo lėkštę papuošiame nuplautomis ir nusausintomis salotų latuko lapais. Išdėliojame vaisių salotas ir patiekiame.

Garsieji pyragėliai «Paryžius-Brestas»

Deserto pagrindas – plikyta tešla. Tačiau neįprastas įdaras suteikia saldumui dievišką, nepamirštamą skonį.

Skaičiuojant 4 porcijoms reikės:

Pagrindui:

• Išvalytas vanduo – 1 stiklinė.
• Kvietiniai miltai – 160 g.
• Valgomoji druska – 1 arb. š.
• Kristalinis cukrus – 1 arb. š.
• Sviestas – 110 g.
• Vištų kiaušiniai – 6 vnt.
• Tarkuoti migdolai – 40 g.

Kremui ir padažui:

• Baltas neporėtas šokoladas – 320 g.
• Grietinėlė, kurios riebumas didesnis nei 35% – 500 ml.
• Šviežios avietės – 180 g.
• Konservuoti ličiai – 25 vnt.

Prieš 2–3 valandas iki įdaro gaminimo paruošiame šokoladą – ištirpiname jį vandens vonioje. Uždedame puodą ant ugnies ir įpilame 1/2 grietinėlės. Užviriname ir supilame į ištirpintą šokoladą. Atvėsiname ir supilame likusią grietinėlės dalį. Kruopščiai išmaišome, uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą 5–6 valandoms, o geriausia per naktį.

Kad paruoštume tešlą mažame puode, sumaišome vandenį, druską, cukrų, aliejų, kaitiname ant vidutinės ugnies iki užvirimo. Persijojame miltus. Kai puodo turinys užvirs ir visi ingredientai ištirps, nuimame nuo viryklės. Lėtai įberiame paruoštus miltus. Tada vėl dedame ant viryklės ir laukiame, kol susidarys lengva plutelė.

Į dar karštą masę po vieną įmušame 5 kiaušinius, kol masė tampa plastiška. Perkeliame mišinį į konditerinį maišelį arba švirkštą, kurio skersmuo 1,2 cm.

Ant kepimo skardos dedame pergamentą ir tešla suformuojame mažus žiedelius. Vienam pyragėliui reikės 3–4 ruošinių. Patepame likusiu plaktu kiaušiniu ir apibarstome susmulkintais migdolais. Dedame į įkaitintą orkaitę iki 250°C, sumažiname iki 165°C ir kepame iki tankios auksinės plutelės.

Kol gaminiai baigia kepti, į paruoštą kremą dedame pusę aviečių ir ličių vaisius. Išimame ir atvėsiname būsimus pyragėlius, nupjauname viršūnėles, įdarome. Patiekiame su uogų sirupu, papuošę likusiomis uogomis ir cukraus pudra.

Limonadas «Kinijos imperatorienė»

Gaivus gėrimas su maloniu šviežiu skoniu greitai numalšins troškulį karštą vasaros dieną.

Dviem kokteiliams reikės:

• Ličiai – 50 g.
• Avietės – 60 g.
• Kalpis – 40 ml.
• Šeivamedžio sirupas – 40 ml.
• Limo sultys – 30 ml.
• Sodos gazuotas vanduo – 340 ml.

Ličius nulupame, išimame kauliuką. Gautą minkštimą sutriname, avietes sutriname šakute. Visus ingredientus dedame į šeikerį ir aktyviai purtome porą minučių. Gatavą gėrimą supilame į taures, papuošiame pora šviežių aviečių uogų, įdedame keletą ledo kubelių. Mėgaujamės neįprastu limonadu.

Ar galima duoti ličių vaisių gyvūnams

Naminiai gyvūnai valgo daug vaisių, nes jie negali žinoti apie kai kurių vaisių toksiškumą. Todėl prieš visiškai pamaitinus augintinį atogrąžų vaisiaus minkštimu, pirmiausia reikia duoti mažą gabalėlį ir pažiūrėti į jo organizmo reakciją – jei vėmimas ir viduriavimas, nutraukti papildomą šėrimą.

Jei po bandomojo suvalgymo nieko kritiško neįvyko, tai prieš vėl įtraukiant vaisius į augintinių racioną reikia patikrinti uogų brandą. Primename, kad subrendusių ličių žievelė yra rausva. Žaliose kininėse slyvose amerikiečių mokslininkai aptiko toksišką aminorūgštį.

Gyvūnas turėtų valgyti tik nuo lukšto ir kauliuko nuvalytą minkštimą. Tačiau nereikėtų piktnaudžiauti atogrąžų vaisiu, jei augintinis turi sveikatos problemų. Pakanka 3–4 vienetų.

Įdomūs faktai apie ličius

1. Kinai liči vadina „drakono akimi“ dėl vizualaus vaisių panašumo į mitinių būtybių odą.
2. Uogose yra daug nikotino rūgšties, kuri padeda pagerinti kraujotaką.
3. Vaisius Kinijoje simbolizuoja meilę ir romantiką.
4. Ličiai veiksmingi peršalimui ir šlapiam kosuliui.
5. Ličiai vartojami ne tik kaip desertas, nes jie puikiai papildo salotas ir pagrindinius patiekalus.
6. Uoga naudojama alkoholinių gėrimų gamyboje.
7. Ličius – daugiametis augalas. Gamtoje gali gyventi apie 1000 metų.
8. Maždaug I mūsų eros amžiuje uogos buvo tiekiamos į imperatoriaus rūmus specialia „kurjerio“ tarnyba tiesiai iš Guangdongo provincijos.

Ličių vaisiaus nuotrauka