Vanilinas (prieskonis): naudingos savybės ir kontraindikacijos

Toks prieskonis kaip vanilinas yra beveik kiekvienoje virtuvėje. Jis turi malonų aromatą, dažnai naudojamas ruošiant kulinarinius šedevrus. Šio prieskonio kvapas – stipriausias meilės afrodiziakas.

Kas yra vanilinas ir iš ko jis pagamintas

Vanilė yra visžalis daugiametis vijoklinis augalas, priklausantis orchidėjinių (Orchidaceae) šeimai. Vanilinas, puikiai žinomas daugeliui virėjų, gaunamas iš vanilės ankščių, susidarančių po to, kai augalas nužydi. Prieskoniui gaminti naudojamos neprinokusios ankštys, kurios yra specialiai apdorojamos. Augalas džiovinamas gerai vėdinamoje patalpoje apie du tris mėnesius, kol pasirodo balta danga, kuri simbolizuoja prieskonio paruošimą perdirbimui.

Šio aromatingo augalo tėvynė yra Meksika. Europiečiai, kadaise susipažinę su šiuo prieskoniu, norėjo jį išplatinti kituose daugybės kolonijų regionuose, tačiau kultūra nedavė vaisių. Ir tik 1836 metais mokslininkui iš Belgijos pavyko išsiaiškinti, kad gėlių apdulkinimu užsiima meliponai, be geluonies bitės, gyvenančios tik Meksikoje. Jokie kiti vabzdžiai to negalėjo padaryti.

1841 metais paprastas berniukas surado dirbtinio vanilės gėlių apdulkinimo būdą. Jis plonu pagaliuku atitraukdavo membraną, kuri trukdė gėlės savaiminiam apdulkinimui, ir nykščiais perkeliodavo žiedadulkes ant piestelės. Tai reikėdavo daryti su kiekviena gėle. Šis būdas paplito visame pasaulyje.

Tačiau apdulkinti gėlę – tai tik pusė darbo. Būtina surinkti ankštis tam tikru prinokimo laikotarpiu, o kiekvienos nokimo laikas yra skirtingas. Po surinkimo jas reikia termiškai apdoroti, kad būtų sustabdyta nepalanki fermentacija. Po to ankštis reikia suvynioti į natūralios vilnos audinį ir maždaug dvi savaites palikti pagulėti po saulės spinduliais ne ilgiau kaip valandą. Toliau jas reikia ilgai džiovinti, kol atsiras balti kristalėliai – tai ir yra vanilinas. Tokioje būsenoje jis turi dar bręsti maždaug porą mėnesių.

Rūšys

Gamybai kaip prieskonis auginamos šios vanilės veislės:

• kvapiąją;
• taitietiškąją;
• antilinę.

Kvapioji vanilė turi stambius šviesiai žalius lapus, gana didelius šviesiai geltonus žiedus. Kiekviename žiedyne yra apie 7–9 žiedus. Ši rūšis auga Indonezijoje, Karibuose, o taip pat ją galima rasti Centrinėje Amerikoje.

Iš Antilės vanilės gaunamas ekstraktas. Šiam prieskonių tipui augti reikalingas karštas klimatas, o aukštis virš jūros lygio neturi viršyti 500 m. Ją gamina Centrinėje Amerikoje ir Panamoje.

Kryžminant Antilės ir kvapniąsias vaniles atsirado Taitio vanilė. Ji auginama Polinezijoje, kai kuriuose Ramiojo vandenyno regionuose. Šiam augalui augti reikalingas drėgnas pietinis klimatas. Prieskonis naudojamas kaip dekoras.

Vanilinas gali būti kelių formų: kristalinės, miltelių ir skystos.

1. Kristalinė forma pasižymi klasikiniu vaniliniu kvapu, aukštoje temperatūroje nepraranda savo prieskoninių savybių. Jis dažnai dedamas į kepinius, ledus.
2. Miltelių pavidalo vanilinas – tai tam tikras mišinys su įvairiais skonių ir kvapų stiprikliais. Jis turi smulkią struktūrą palyginti su kristaliniu. Naudojamas gaminant šokoladą.
3. Skysta vanilinio aromatizatoriaus forma naudojama gaminant patiekalus iš pieno produktų, įvairių gėrimų ir konditerijos kepinių. Jis gaunamas iš kristalinės formos, ištirpintos spirite.

Kuo skiriasi vanilinas nuo vanilinio cukraus

Vanilinis cukrus gaunamas sumaišius vanilino miltelius ir paprastą cukrų arba pudrą, o vanilinas – tai dirbtinė medžiaga, kuri yra vanilės analogas. Paprastai su dviem ankštimis gaminimo metu sumaišoma 500 g cukraus arba pudros.

Vanilė ir vanilinas: kuo skiriasi

Vanilė yra natūralios kilmės. Ji gaunama iš vanilės vaisių. O vanilinas – tai milteliai, turintys kristalų struktūrą ir būdingą malonų vanilės aromatą, neturintys spalvos. Šie milteliai puikiai tirpsta vandenyje. Dėl augalo brangumo ir sunkaus auginimo buvo sukurti milteliai, į kuriuos pridedama vanilės ekstrakto.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Į vanilės sudėtį įeina aromatinės medžiagos, eteriniai aliejai, balzamai, riebalai, cukrūs ir dervos. Be to, joje taip pat yra daug angliavandenių, šiek tiek baltymų ir riebalų, taip pat B grupės vitaminų, PP, riboflavino, pantoteno rūgšties, niacino ir piridoksino.

100 g vanilino – 288 kcal.

Naudingos vanilės savybės

Bendroji nauda

1. Turii malonų saldoką švelnų aromatą, kuris padeda žmogui atsipalaiduoti ir nusiraminti.
2. Padeda mažinti nervinę įtampą, padeda susidoroti su dirglumu, pašalinti nerimo jausmą.
3. Padeda nuo nerimo ir nemigos.
4. Pasižymi sveikatinamuoju poveikiu gydant nervų sistemą.
5. Yra galingas antikancerogenas, antioksidantas ir antidepresantas.
6. Gali sumažinti kraujospūdį.
7. Padeda esant alerginėms reakcijoms, traukuliams, karščiavimui, artritui.
8. Kovoja su uždegimais organizme.
9. Normalizuoja virškinimo procesus.

Moterims

Vanilė padeda normalizuoti menstruacinį ciklą, palengvina būklę priešmenstruacinio sindromo metu, padeda susidoroti su skausmingais pojūčiais. Kadangi vanilė turi raminamąjį poveikį, ji vartojama esant uždegimams virškinimo, taip pat širdies ir kraujagyslių, šalinimo ir kvėpavimo sistemose. Ji naudojama įvairiose kosmetinėse procedūrose.

Vyrams

Vanilė gali palankiai veikti virškinimo organus. Apetitą gerina eteriniai aliejai, kurie yra prieskonio sudėtyje. Liaudies medicinoje yra daug receptų pagal vanilę tokioms ligoms gydyti kaip dispepsija, reumatas, traukuliai, karščiavimas, kurie taip dažnai pasitaiko vyrams.

Nėštumo metu

Vanilės vartojimas nėštumo metu nerekomenduojamas. Šis prieskonis skatina apetitą ir gali sukelti alerginę reakciją.

Žindymo laikotarpiu

Pirmaisiais žindymo mėnesiais ypač norisi saldžių kepinių. Bet, kaip žinoma, parduotuvėse parduodami saldumynai turi įvairių skonio stipriklių ir kvapiųjų medžiagų, kurios gali neigiamai paveikti mažo vaiko sveikatą. Todėl jų vartojimą reikia vertinti labai atsargiai. Dėl malonaus aromato pirmiausia norisi suvalgyti saldumynų, kurių sudėtyje yra vanilino. Tačiau reikia būti atsargiems, nes kvapioji medžiaga gali sukelti alergiją kūdikiui. Reikia pradėti nuo mažo gabalėlio skanėsto ir palaukti maždaug dvi paras. Jei kūdikiui neatsirado bėrimų ant veido, neatsirado problemų su pilvuku, tai prieskonį galima vartoti, bet mažais kiekiais.

Vaikams

Vanilinas yra labai stiprus alergenas, todėl jį vartoti reikia labai atsargiai. Vaikams iki trejų metų jo įtraukti į racioną draudžiama.

Dėl vanilino sudėtyje esančių eterinių aliejų jie palankiai veikia virškinimo sistemą. Prieskonis mažina cukrinio diabeto riziką, dėl sudėtyje esančių antioksidantų gerina regėjimą, padeda sumažinti nervinę įtampą ir susidoroti su stresu.

Metant svorį

Liaudies medicina teigia, kad vanilė padeda atsikratyti antsvorio. Prieskonis naudojamas kaip kvapioji medžiaga, galinti „numalšinti“ alkį, o tai padės greičiau iš raciono pašalinti miltinius ir saldžius produktus.

Įdėjus vanilino į kavą ar arbatą, prieskonis padeda sumažinti hormono, atsakingo už alkio jausmą, gamybą. Šis gėrimas paprastai išgeriamas 30 minučių prieš valgį. Tai padės suvalgyti mažiau maisto ir taip palankiai paveiks svorio metimo procesą.

Vanilinas medicinoje

Malonų prieskonį reikėtų įtraukti į kasdienę mitybą, kai iškyla sveikatos problemų, pasireiškia neurozė ir agresijos protrūkiai, nemiga, priešmenstruacinis sindromas, nereguliarios menstruacijos, menopauziniai sutrikimai, polinkis į per didelį alkoholio vartojimą, cukrinis diabetas, meteorizmas, kolitas, žarnyno diegliai. Jis vartojamas esant nervų sistemos sutrikimams, reumatui, dispepsijai gydyti, apetitui skatinti. Vanilinas – puiki liaudies medicinos priemonė, naudojama sergant mažakraujyste, gebanti stimuliuoti ir aktyvinti raumenų sistemos veiklą.

Vanilės ekstraktu negalima tepti burnos gleivinės, lašinti į ausies landą ir šnerves, skalauti ar daryti mikroklizmų. Visi kiti gydymo eteriniu vanilės aliejumi būdai yra visiškai taikomi.

Vanilinu aromatizuojamas oras, iš jo gaminami įtrynimai, kompresai, naudojama odos priežiūrai, dedama į vonias. Vanilės aliejus didina odos elastingumą, daro ją minkštą, šalina dirginimą ir išbėrimus, mažina uždegiminius procesus.

Vanilės ekstraktas naudojamas kaip priedas daugeliui medicininių preparatų, pašalinant jų kartų skonį ir nemalonų kvapą.

Sergant cukriniu diabetu

Vanilino galima dėti į patiekalus, specialiai pagamintus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Tačiau tai netaikoma vaniliniam cukrui, kurio vartoti sergant šia liga draudžiama, nes jis smarkiai padidina cukraus kiekį kraujyje. Šio prieskonio pagalba diabetikams galima paruošti daug naudingų patiekalų, paįvairinti, padaryti įprasto maisto skonį sodresnį ir turtingesnį.

Sergant pankreatitu

Pankreatitas – tai kasos uždegimas. Norint atsikratyti šios ligos, reikėtų peržiūrėti savo įprastą mitybos racioną ir laikytis griežtos dietos. Sergant šia liga, specialistai rekomenduoja iš patiekalų pašalinti visus aštrius prieskonius, kiek įmanoma sumažinti vartojamos druskos kiekį.

Siekiant paįvairinti meniu, dažnai naudojamas vanilinas kaip priedas prie kepinių ir kitų leidžiamų patiekalų. Tai padaro meniu patrauklesnį ir skonio prasme turtingesnį.

Naudojimas kosmetologijoje

Vanilė kosmetologijoje pradėta naudoti jau labai seniai. Plaukams suteikti minkštumo ir šilkingumo buvo naudojamas vanilės aliejus, tepant per visą ilgį. Šiuo metu kosmetikos įmonės gamybos procese naudoja vanilės ekstraktą.

Iš vanilės ekstrakto galima pasidaryti atpalaiduojančią vonią. Pakanka tik įlašinti kelis lašus vanilės ekstrakto į medaus-pieno, šiek tiek pasūdytą mišinį. Gautą mišinį įpilti į vandens pripildytą vonią.

Iš vanilino galima pasidaryti anticeliulitinę kūno kaukę. Tam reikia sumaišyti šiuos ingredientus: 250 g cukraus, 50 g maltos kavos, 15 lašų vanilės aliejaus. Tepkite ant odos masažuojamaisiais judesiais, bet ne ant veido ar uždegusių ir jautrių kūno vietų.

Vanilė pasižymi nuostabiu aromatu, todėl ji dažnai dedama į tualetinį vandenį ir kvepalus.

Siekiant suminkštinti ir suteikti plaukams sveiko blizgesio, priežiūrai reikėtų naudoti kondicionierius ir šampūnus su vanilės aliejumi.

1. Norint pagreitinti plaukų augimą, galima pasigaminti šią kaukę. Reikia sumaišyti 10 g smulkiai tarkuotos imbiero šaknies, 25 g riebios grietinės ir 3 lašus vanilės aliejaus. Gautu mišiniu ištepti plaukų šaknis, palikti 20 minučių, po to nuplauti vandeniu. Efektui sustiprinti galima išskalauti plaukus ramunėlių nuoviru.
2. Ši kaukė padės susidoroti su per didelio plaukų slinkimo problema. Jai paruošti reikia sumaišyti 2 lašus vanilės aliejaus, 7 g kokosų aliejaus ir 5 g varnalėšų aliejaus. Sumaišius ingredientus, pašildyti juos vandens vonelėje, po to paskirstyti ant galvos odos. Laikyti mišinį visą naktį, apvyniojus galvą rankšluosčiu. Nuplauti kaukę naudojant šampūną.
3. Norint sustiprinti plaukus, suteikti jiems blizgesio, reikia pasigaminti šią kaukę. Pradžioje sumaišyti 2 lašus vanilės aliejaus su 3 kiaušinių tryniais, į gautą mišinį įdėti 30 g alaus mielių. Užtepti priemonę ant švarių, šiek tiek drėgnų plaukų. Apvynioti galvą rankšluosčiu 1 valandai, po to nuplauti naudojant šampūną. Šią kaukę rekomenduojama naudoti ne daugiau kaip 5 kartus per mėnesį.
4. Norint suteikti plaukams šilkingumo ir glotnumo, reikia naudoti šią kaukę. Sumaišyti 3 lašus vanilės eterinio aliejaus, 20 ml šviežiai spaustų citrinų sulčių ir tiek pat ml saulėgrąžų aliejaus. Gerai sumaišyti visus ingredientus, užtepti ant sausų švarių plaukų. Apvynioti galvą plėvele ir maždaug 10 minučių šildyti plaukus šiltu oru iš džiovintuvo. Po to nuplauti kaukę naudojant šampūną.
5. Ši priemonė padės suteikti plaukams tankumo. Jai paruošti reikės 3 lašų vanilės aliejaus, 5 ml migdolų aliejaus. Atskirame inde sumaišyti 20 g maltos chnos su arbata. Į mišinį įpilti aliejų ir išmaišyti iki vientisos masės. Kaukę užtepti ant šaknų, po to apvynioti plaukus rankšluosčiu. Laikyti kaukę apie 2 valandas. Nuplauti priemonę naudojant šampūną.

Namines kaukes, kurių sudėtyje yra vanilės, reikėtų naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę. Plaukai taps puresni, įgis sveiką blizgesį, išnyks suskilinėjusių galiukų ir slinkimo problema.

Vanilės aliejus taip pat naudojamas ruošiant namines veido kaukes.

1. Ši kaukė padės atsikratyti raukšlių. Jai paruošti reikia sumaišyti 2 lašus vanilės aliejaus su 1 avokado ir 1 banano tyre. Gautą mišinį storu sluoksniu užtepti ant veido odos. Nuplauti kaukę po 30 minučių. Šį mišinį galima naudoti 1 kartą per savaitę.
2. Jei vargina dažni bėrimai, spuogai, vertėtų išbandyti šią kaukę. Sumaišyti 2 lašus vanilės aliejaus su 20 lašų vynuogių kauliukų aliejaus, įdėti 10 g badagos ir tiek pat kukurūzų krakmolo. Viską atskiesti mineraliniu vandeniu iki tirštos grietinės konsistencijos. Kaukę užtepti ant probleminių vietų ir palaikyti apie 10 minučių.
3. Kad susidorotumėte su veido odos sausumu, reikėtų naudoti šią kaukę. Norėdami ją paruošti, sumaišykite 2 lašus vanilės aliejaus su 10 ml alyvuogių aliejaus, 2 lašus sandalmedžio aliejaus, į gautą mišinį įmaišykite 1 kiaušinio trynį, viską išplakite. Gautą mišinį pašildykite vandens vonelėje ir užtepkite ant išgarintos švarios veido odos. Rekomenduojama palikti kaukę ant veido visai nakčiai arba palaikyti apie 3 valandas. Nuplaukite kaukę ir užtepkite riebų kremą.

Vanilino naudojimas kulinarijoje

Vanilinas ir vanilinis cukrus, perdirbtas prieskonis, dažnai naudojamas gaminant kulinarinius šedevrus. Dažniausiai jis naudojamas sirupo pavidalu arba maišomas su cukraus smėliu. Tikra vanilė dedama į desertus, konditerijos ir miltinius gaminius. Siekiant suteikti ypatingą skonį ir malonų aromatą, ji dedama į įvairius likerius, pyragų įdarus, karšto vyno gėrimus, kokteilius ir naminius konservus.

Dažniausiai parduotuvėje randamas dirbtinis vanilinas – natūralios vanilės pakaitalas. Skirtingai nuo originalo, dirbtinis prieskonis turi aštrų kvapą. 20 g vanilino miltelių pakeičia 1 kg vanilės lazdelių.

Gamyboje prieskonis dedamas į saldainius, šokolado gaminius. Norint suteikti patiekalams ir gėrimams vanilės aromato, pusvalandį prieš patiekiant reikėtų į juos įdėti vanilės lazdelę, maždaug 15 cm ilgio, o prieš išnešant patiekalą ją reikia išimti. Į tešlą ir desertus dažniausiai dedamas vanilinis cukrus.

Vanilės sirupas naudojamas tortams ir biskvitams padengti. Norėdami paruošti vanilės sirupą, paimkite 400 g cukraus smėlio ir sumaišykite su 1 stikline vandens. Ištirpinkite mišinį ant silpnos ugnies, tada leiskite atvėsti. Atskirai sumaišykite 3 g vanilino ir 50 g degtinės. Supilkite mišinį į atvėsusį cukraus sirupą, viską išmaišykite iki vientisos masės.

Kuo galima pakeisti

Vanilė yra gana brangus prieskonis, todėl ji dažnai pakeičiama dirbtinai pagamintu vanilinu arba vaniliniu cukrumi. Be to, vaniliną galima pakeisti ne mažiau aromatingais prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu, cikorija, vanilės sirupu ar milteliais.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant to, kad vanilė turi daug naudingų savybių, taip pat yra kontraindikacijų jos naudojimui, kurių nepaisydami galite padaryti pastebimą žalą organizmui. Šis prieskonis yra draudžiamas nėštumo metu, atsargiems reikia būti ir žindymo laikotarpiu. Prieskonis gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Vanilė padidina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams, todėl užtepę kaukę ar kremą, kuriame yra šio prieskonio, kurį laiką neturėtumėte išeiti į atvirą saulę.

Ar galima dėti vanilino

Vanilinas naudojamas kaip skonio priedas įvairiuose naminiuose konservuose.

Į uogienę

Vanilinas, dedamas į saldų ruošinį, suteikia uogienei dar didesnį sodrumą, saldumą ir aromatą bei labiau atskleidžia vaisiaus ar uogos skonį. Nors kai kurios šeimininkės mano, kad vanilinas užgožia natūralų produkto skonį, ir jo dėti neverta. Tad ar dėti šį prieskonį į uogienę, priklauso nuo šeimininkės skonio pageidavimų.

Į blynus

Dažnai šeimininkės, ruošdamos blynelius, į tešlą deda vanilinio cukraus. Šis prieskonis suteikia desertui švelnų aromatą ir ypatingą skonį, žadina apetitą. Blynelių tešlos pagrindui tinka bet kokie produktai – tai gali būti vanduo, pienas, kefyras, rūgpienis.

Į kavą

Šį prieskonį deda ruošiant įvairius kokteilius, tokius kaip vanilinis moka, latte ir kitų rūšių. Vanilinio cukraus dedama į Raf kavą. Jungtinėse Valstijose gaminamas gėrimas, vadinamas „Prancūziška vanile“.

Tik kaitinant vanilinas ar vanilė atiduoda savo aromatą ir salstelėjusį poskonį gėrimui. Todėl šaltoje kavoje jie bus beveik nepastebimi, tačiau espreso kavai suteiks pikantiškumo natą. Jų reikėtų dėti virimo metu. Taip pat kavos gėrimams gaminti naudojami vaniliniai sirupai. Geriausia į kavą dėti vanilinio cukraus, natūralus prieskonis suteiks gana savitą poskonį.

Į kompotą

Gaminant kompotus vanilinas dedamas virimo proceso metu. Prieskonis sustiprina natūralų saldų vaisių ir uogų, iš kurių verdamas gėrimas, skonį.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Patyrę kulinarai pataria atkreipti dėmesį į prieskonio išvaizdą. Tai turėtų būti lygios, ne per plonos, pakankamai elastingos ankštys, kurios lenkiant neturėtų lūžti. Jei ant vanilės paviršiaus susidarė balkšva danga – tai aukštos kokybės produkto požymis.

Prieskonis gali būti laikomas uždarytoje pakuotėje iki trejų metų. Jei pakuotė turi plastikinį užsegimą, vanilės ankštys joje dar apie tris mėnesius nesuges. Tačiau jas reikėtų laikyti kambario temperatūroje ne aukštesnėje kaip 26 laipsniai, kitaip ankštys pradės išskirti drėgmę. Šaldytuve vanilės geriau nelaikyti, nes ji palaipsniui praranda drėgmę, o ant paviršiaus susidaro pelėsis.

Geriausia laikymo priemonė yra maistinė plėvelė arba vaškuotas popierius. Prieskonines lazdelės reikia įvynioti į popierių arba apvynioti maistine plėvele keliais sluoksniais, įdėti į stiklinį indą. Stiklinį indą reikėtų pastatyti vietoje, kur nekris tiesioginiai saulės spinduliai, kurioje būtų sausa ir vėsu. Indą reikia gerai uždaryti, kitaip prieskonis sugers visus pašalinius kvapus, taip pat gali išdžiūti. Po poros savaičių vanilės ankštis reikia išimti ir palikti ketvirtį valandos vėdinti.

Taikant šiuos paprastus priežiūros ir laikymo būdus, galima porai metų užtikrinti prieskonio išsaugojimą pradiniu pavidalu. Praktikoje yra atvejų, kai vanilė buvo tinkama naudoti net praėjus 30 laikymo metų.

Dažnai ant prieskonių paviršiaus atsiranda baltų kristalinių nuosėdų, daug nepatyrusių šeimininkių gali supainioti jas su pelėsiu ir išmesti tinkamas ankštis. Šios nuosėdos patvirtina, kokios kokybiškos yra vanilės lazdelės. Kad jų nesupainiotumėte su pelėsiu, turėtumėte atidžiai apžiūrėti ankštis. Vanilino kristalai šviesoje blizga, o pelėsis yra matinio atspalvio. Be to, sugedęs produktas kvepia labai specifiškai.

Įdomūs faktai apie vanilę

1. Vanilės aromatas skatina malonumo hormono gamybą.
2. Vanilė laikoma viena brangiausių prieskonių pasaulyje dėl savo auginimo sudėtingumo.
3. Birželį prieskonio tėvynėje Meksikoje kasmet vyksta vanilės festivalis.
4. Yra daugiau nei šimtas vanilės rūšių, tačiau specialiai auginamos tik trys veislės. Jos auga Madagaskaro saloje.
5. Actekams XVI amžiuje vanilė tarnavo kaip pinigų ekvivalentas.
6. Dirbtinis vanilinas neturi nieko bendra su natūralia vanile. Jis gaminamas sintetiškai iš tokių produktų: pušies žievė, gvazdikėlių aliejus, popieriaus gamybos atliekos, ryžių sėlenos, šiuo metu – naftos chemijos junginiai.
7. Kulinarai labiausiai vertina vanilės sėklas, jos turi labai intensyvų aromatą. Jos naudojamos gaminant kepinius, dedamos į pieno produktus.
8. Vanilė – vienas stipriausių afrodiziakų pasaulyje.
9. Iki šiol vanilė renkama tik rankomis, niekam dar neteko automatizuoti jos rinkimo.
10. Anksčiau vanilės plantacijoše numeruodavo kiekvieną ankštį, bijant vagysčių, nes vanilė kainavo labai brangiai.
11. Tolimoje praeityje vanilė tarnavo kaip vaistas, šiuo metu ji dedama į medicininius preparatus, kad suteiktų jiems malonų aromatą ir sušvelnintų nemalonų skonį.