Persikų uogienė: 8 gaminimo receptai

Persikų uogienė – neįtikėtinas skanėstas, kuris patiks visų amžiaus žmonėms. Ji puikiai tinka vartoti tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku, pasižymi puikiomis skonio savybėmis, kilnia gintaro-aukso spalva, lengvumu ir plačia gaminimo variacija.

Uogienė iš šių vaisių – tikra vitaminų bomba, kuri tikrai pravers šaltą ir niūrią žiemą. Estetiška peršviečiama uogienė esant blogam orui primins apie ryškią saulę. Šis skanėstas – idealus skonio ir naudos derinys, turintis niekuo nepakartojamą aromatą ir didžiulį kiekį savybių, teigiamai veikiančių žmogaus organizmo sveikatą.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Pagrindiniai komponentai: geltoni persikai, cukraus smėlis, vanduo ir citrinos rūgštis. Egzistuoja ir supaprastinta sudėtis, kuriai reikia tik persikų ir cukraus. Paruoštas mišinys gausus daugelio vitaminų (A, B1, B2, B9, C, E, PP) ir mineralų (fosforo, cinko, kalio, kalcio, geležies, natrio).

Energetinė vertė priklauso nuo pridėto cukraus kiekio. Vidutinė energinė vertė – 258 kcal 100 g gatavo produkto:

• baltymai – 2 kcal (0,5 g);
• angliavandeniai – 257 kcal (66,8 g).

Riebalų visiškai nėra. Jų yra tik branduoliuose.

Į persikų skanėsto sudėtį įeina (100 g):

• 66,8 g monosacharidų ir disacharidų;
• 31,4 g vandens;
• 0,6 g organinių rūgščių;
• 0,4 g maistinių skaidulų;
• 0,3 g pelenų.

Kuo naudinga persikų uogienė

1. Persikai nuo seno žinomi kaip puiki natūrali raminamoji priemonė, antidepresantas ir geros nuotaikos stimuliatorius. Uogienė išsaugo praktiškai tas pačias naudingas savybes, kurias turi švieži vaisiai.
2. Didelis kalio ir fosforo kiekis persikuose padeda pagerinti atmintį ir susidoroti su širdies ir kraujagyslių ligomis, kraujotakos problemomis. Šie mineralai taip pat gerina smegenų veiklą ir stiprina kraujagyslių sieneles.
3. Geležis padeda padidinti hemoglobiną (persikuose yra medžiagų, gerinančių kraujo gamybos procesus) ir normalizuoti medžiagų apykaitą (gerinant vidaus sekrecijos liaukų darbą).
4. Reguliarus persikų uogienės vartojimas padeda susidoroti su nuovargiu, stresu, nervine įtampa ir nemiga.
5. Ši uogienė tinka tiems, kurie kenčia nuo sumažėjusio skrandžio rūgštingumo, vidurių užkietėjimo, ankstyvos kepenų cirozės stadijos.
6. Persikų uogienė padeda atjauninti organizmą, apsaugoti jį nuo priešlaikinio senėjimo.
7. Persikuose esantys mineralai teigiamai veikia odą (pašalina bėrimus ir pagerina veido spalvą) bei plaukus (stiprina juos, daro sveikesnius, spindinčius ir šilkinius).
8. Uogienė turi diuretinį poveikį, o tai teigiamai veikia gydant inkstų akmenligę. Tačiau švieži vaisiai tam tinka geriau.
9. Selenas, esantis vaisiuose, gali būti vėžinių ligų prevencija.

Kaip pasirinkti persikus uogienei

1. Norint pasiekti subtilią konsistenciją ir malonų uogienės aromatą, reikia rinktis tik visiškai sunokusius (bet ne pernokusius ir ne per minkštus) arba šiek tiek neprinokusius vaisius, kurių odelė lengvai nusilupa. Vaisiai turėtų būti kieti.
2. Norint gauti nepakartojamą gintaro spalvą, reikia rinktis geltonos spalvos vaisius.
3. Net jei persikų odelė nėra puri, ją būtina pašalinti, nes virimo metu ji atsiskiria nuo vaisių.
4. Persikai turi būti sultingi, skanūs, be matomų pažeidimų. Virimui tinka ir ankstyvosios, ir vėlyvosios veislės.

Be to, tinka ne tik įprasti purūs persikai, bet ir nektarinai. Reikalavimai jiems analogiški.

Bendros taisyklės ir rekomendacijos

1. Visų pirma, reikia pasirinkti tinkamą indą. Geriausiai tiks žema emaliuota talpa storu dugnu. Siekiant išsaugoti kuo daugiau naudingų mikroelementų, nereikėtų persikų virti per ilgai. Jei receptas numato ilgą virimą, vaisius galima virti po 5 minutes kiekvieną dieną.
2. Persikai verdami sveiki, per pusę, supjaustyti griežinėliais arba smulkiais gabalėliais. Prieš verdant sveikus vaisius reikia keletoje vietų pradurti, antraip jie gali sprogti. Kietus persikus pirmiausia reikia užpilti karštu vandeniu ir laikyti kelias sekundes, tada užpilti šaltu vandeniu.
3. Vaisius pageidautina nulupti. Tai nesusiję su nektarinais, nes jų odelė minkšta ir gležna. Tačiau jei odelė nepašalinama, vaisiai geriau išlaikys formą, o spalva bus malonesnė – ne tik auksinė, bet ir su oranžiniu atspalviu.
4. Kad nulupti vaisiai netamsėtų, juos reikia trumpam užpilti vandeniu, parūgštintu citrinos rūgštimi.
5. Virimui geriau naudoti gilią puodą storu dugnu.
6. Idealiausias cukraus ir vaisių santykis – 1:1. Jei cukraus bus mažiau, uogienė gali surūgti. Maksimalus leistinas cukraus kiekis – 1,5 kg 1 kg vaisių.
7. Į uogienę būtinai reikia dėti citrinos rūgšties. Ji padės tinkamai sutirštėti ir neleis cukruotis.
8. Uogienę reikia kelis kartus virti ir visiškai atvėsinti. Tam prireiks nemažai laiko, tačiau tik taip ji gali gerai įsigerti sirupu, tapti tirštesnė ir aromatingesnė, įgyti sodrų skonį.
9. Dangtelius iš verdančio vandens reikia ištraukti tik tada, kai jų prireiks stiklainiams uždaryti.
10. Uogienei labai nepageidautina imti baltųjų veislių persikus: tokiu atveju ji bus karti.
11. Per daug neprinokę vaisiai, kaip uogienės sudėtinė dalis, lems, kad skanėsto skonis bus sutraukiantis.
12. Geriausia naudoti geležinius dangtelius. Kaproniniai dangteliai tiks tik „tinginiam“ variantui (šiuo atveju kalbama apie persikus, sutrintus su cukrumi).
13. Jei uogienė atrodys per skysta, ją reikia pavirti dar šiek tiek laiko.
14. Kadangi uogienė paliekama ilgam laikui, reikia užkirsti kelią vabzdžių patekimui, pavyzdžiui, uždengti ją marle ir užrišti.

Kaip išvirti persikų uogienę: receptai

Įprasta persikų uogienė žiemai

Reikės:

• 1 kg persikų;
• 1 kg cukraus;
• 1 arb. š. citrinos rūgšties;
• vanilinas;
• stiklinė verdančio vandens.

Švarius persikus palaikyti verdančiame vandenyje 15–20 sekundžių, po to perkelti juos į indą, pripildytą šalto vandens, parūgštinto citrinos rūgštimi. Ištraukti iš ten vaisius ir nuvalyti.

Cukrų išberti į vandenį, išmaišyti ir pastatyti ant vidutinės ugnies. Palaukti, kol mišinys užvirs, nuimti susidariusias putas. Persikus supjaustyti skiltelėmis, sėklas išmesti, minkštimą įmerkti į sirupą. Pakartoti ankstesnius veiksmus. Tada padėti į tamsią vietą ir palikti atvėsti. Tada vėl pradėti virimo procesą ir užvirus sumažinti ugnį bei virti ant silpnos ugnies pusvalandį. Kai uogienė beveik visiškai išverda, reikia įdėti citrinos rūgšties. Uogienę sudėti į mažus stiklinius stiklainius, apversti juos dangteliais žemyn ir apvynioti šilta antklode ar pledu.

Antrasis uogienės žiemai variantas
Šiame recepte naudojami tie patys ingredientai kaip ir pirmajame variante.

Persikus nulupti nuo odelės, sėklas pašalinti ir išmesti. Minkštimą apibarstyti cukrumi, kad susidarytų sultys. Po kelių valandų sultis nupilti į puodą, užvirti ir, nuėmus nuo ugnies, užpilti jomis minkštimą. Šiuos veiksmus reikia pakartoti keletą kartų. Rezultatas – graži permatoma uogienė su dideliais neišvirusiais persikų gabalėliais.

Persikų uogienė su migdolais

Reikės:

• 1 kg prinokusių geltonųjų persikų (paprastų arba nektarinų);
• 1 kg cukraus;
• stiklinė migdolų;
• 2 žiupsneliai cinamono.

Persikus nulupti nuo odelės, supjaustyti skiltelėmis, apibarstyti cukraus smėliu ir palikti pastovėti porai valandų. Po šio laiko pastatyti puodą ant viryklės, palaukti, kol mišinys užvirs, ir pavirti dar 10 minučių. Tada nuimti putas ir palikti per naktį, uždengus marle.

Migdolus pavirti 5 minutes, nuvalyti, padalinti į puseles. Vėl pastatyti uogienę ant ugnies, palaukti, kol ji užvirs, ir įberti migdolų bei cinamono. Šį mišinį reikia virti dar 10 minučių, o tada išdėlioti į sterilizuotus stiklainius.

Persikų uogienė „Kvapioji“ su cinamonu

Reikės:

• 1–1,5 kg prinokusių, geltonų ir kietų persikų;
• 1 kg cukraus;
• cinamonas (milteliai ar lazdelė);
• citrinos rūgštis ant peilio galo arba 1 citrina.

Persikus išlaisvinkite nuo kauliukų ir supjaustykite griežinėliais (pagal šį receptą vaisių odelės lupti nereikia). Griežinėlius sudėkite į gilią keptuvę. Į kitą gilų indą supilkite stiklinę vandens ir suberkite visą cukrų, pastatykite ant ugnies ir užvirkite, retkarčiais pamaišydami. Gautu karštu sirupu užpilkite persikų griežinėlius, įdėkite cinamono ir citrinos rūgšties. Mišinį užvirinkite, visiškai atvėsinkite, tada dar kartą užvirkite ir atvėsinkite.

Jei vietoj citrinos rūgšties naudojama įprasta citrina, iš jos reikia išspausti sultis ir įpilti į uogienę. Tada uogienę vėl užvirinkite ir virkite dar pusvalandį. Baigus virti, išimkite cinamono lazdelę. Gautą uogienę sudėkite į sterilizuotus stiklainius ir užsukite.

Minimalistinė uogienė iš sveikų persikų

Ingredientai: persikai ir cukraus smėlis lygiomis dalimis.

Persikus nuplaukite, nulupkite ir subadykite šakute. Sudėkite į paruoštą dubenį, užberkite cukraus smėliu ir palikite kelioms valandoms. Tada vaisius pastatykite ant ugnies ir virkite ant silpnos ugnies porą valandų.

Minimalistinė uogienė iš persikų puselių

1. Persikus kelioms sekundėms užpilkite verdančiu vandeniu, o tada šaltu vandeniu, kad būtų lengviau nulupti odelę. Pašalinkite kauliukus, minkštimą perpjaukite per pusę. Paruoštus vaisius sluoksniuokite su cukrumi ir palikite kelioms valandoms, kol išsiskirs sultys.
2. Po to persikus su susidariusiom sultimis pastatykite ant ugnies, užvirinkite, pavirkite dar porą minučių ir visiškai atvėsinkite.
3. Išimkite persikų puseles iš sirupo, o patį sirupą dar kartą pavirkite ant silpnos ugnies, retkarčiais nugriebdami putas.
4. Sudėkite persikų puseles atgal į sirupą. Mišinį vėl užvirinkite ir išdėstykite į sterilizuotus stiklainius.

Vitamininė persikų uogienė tinginiams graikiškai

Ingredientai: persikai ir cukraus smėlis lygiomis dalimis.

Vaisius perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus. Puseles sumalkite trintuvu arba mėsmale, sudėkite į tinkamą gilų indą ir kruopščiai sumaišykite su cukraus smėliu, kol jis visiškai ištirps. Gautą mišinį perkelkite į stiklainius ir uždarykite plastikiniais dangteliais.

Šis variantas leidžia išlaikyti maksimalų vitaminų ir mineralų kiekį. Tačiau reikia atsiminti specifines laikymo taisykles: šiuo atveju uogienė laikoma tik šaldytuve, ir gana trumpą laiką.

Persikų-apelsinų uogienė

Ingredientai:

• 1 kg šiek tiek neprinokusių persikų;
• 1 kg cukraus;
• 1 apelsinas;
• stiklinė verdančio vandens.

Persikus nulupkite, pašalinkite kauliukus, minkštimą supjaustykite nedideliais gabalėliais ir sudėkite į paruoštą dubenį. Nuo apelsino nuimkite žievelę ir išspauskite sultis (geriausia per rankinę sulčiaspaudę). Sultis perkoškite.

Išvirkite sirupą iš recepte nurodyto cukraus ir vandens, įpilkite apelsinų sulčių ir pavirkite dar kelias minutes. Karštu mišiniu užpilkite persikų skilteles. Palaukite, kol visiškai atvės. Ištraukite vaisius, sirupą vėl užvirinkite ir vėl juo užpilkite persikus bei apelsinus. Kai mišinys atvės, sirupą kartu su vaisių gabalėliais pavirkite ant silpnos ugnies. Užpildykite mišiniu išsterilizuotus stiklainius ir užsukite.

Pikantiška uogienė

Reikės:

• 1 kg kietų prinokusių persikų;
• 1 kg cukraus;
• žiupsnelis šafrano ir citrinos rūgšties;
• stiklinė vandens.

Nuimkite vaisių odelę, trumpam pamerkite į vandenį su citrinos rūgštimi, kad minkštimas nepatamsėtų. Perpjaukite persikus pusiau, išimkite kauliukus, sudėkite į dubenį. Puodelyje išvirkite sirupą naudodami cukrų ir vandenį, juo užpilkite paruoštas puseles. Palikite 24 valandoms. Po paros sirupą reikia išpilti į puodelį ir užvirinti. Vėl palikite parai. Po to uogienę vėl reikia užvirinti, karts nuo karto nuimant putas, ir virinti iki tirštumo. Pačioje pabaigoje įdėkite citrinos rūgšties ir šafrano. Uogienę išdėliokite į švarius sausus stiklainius. Vietoj dangtelio naudokite pergamentą, užrištą špagatu.

Nektarinų uogienė

Reikės:

• 1 kg prinokusių nektarinų;
• 1 kg cukraus;
• citrinos sulčių pagal skonį;
• stiklinė vandens.

Nektarinus perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus. Tada minkštimą supjaustykite gabalėliais. Puodelyje išvirkite sirupą iš vandens ir cukraus. Kai jis šiek tiek atvės, įpilkite citrinos sulčių (jei jų nėra, galite naudoti paprastą citrinos rūgštį). Į sirupą sudėkite susmulkintus vaisius, išmaišykite ir palikite 24 valandoms. Praėjus šiam laikui, reikia užvirinti mišinį, karts nuo karto pašalinant susidarančias putas. Vėl palikite uogienę 24 valandoms. Tada virinkite ją apie 10 minučių. Atvėsusią nektarinų uogienę išdėliokite į sterilizuotus stiklainius.

Uogienės laikymo taisyklės

1. Geriausia persikų uogienei naudoti pusės litro stiklinius stiklainius (iš anksto sterilizuotus).
2. Reikia atsiminti, kad didelis cukraus kiekis padidina dangtelio išsipūtimo riziką. Kad to išvengtumėte, į uogienę reikia dėti citrinos rūgšties arba citrinos sulčių.
3. Uogienės tirštumas taip pat turi įtakos laikymo patikimumui: kuo tirštesnis produktas, tuo ilgiau jis išsilaikys.
4. Idealiu atveju persikų uogienę reikia laikyti šaldytuve. Tačiau tokia galimybė yra prieinama tik turint du–tris stiklainius. Jei stiklainių daugiau, o vietos šaldytuve nėra, uogienę galima laikyti ir kambario temperatūroje.
5. Pageidautina stiklainius laikyti vietoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių (pavyzdžiui, sandėliuke).
6. Nereikia laikyti uogienės rūsyje: temperatūros šuoliai gali lemti, kad stiklainis įtrūks.

Jei receptūra laikytasi, uogienė gali būti laikoma keletą metų. Jei dėl kokių nors priežasčių persikų uogienė išvirta kartu su kauliukais, ją reikia laikyti labai trumpai, nes išsiskiria itin pavojingi nuodai – ciano vandenilio rūgštis. Jei kauliukai nebuvo pašalinti iš vaisių, šios uogienės negalima laikyti ilgiau nei 7–8 mėnesius.

Atidarytą stiklainį reikia laikyti tik šaldytuve.

Jei pasirinktas supaprastintas uogienės variantas (be virimo), stiklainius reikia laikyti griežtai šaldytuve.

Persikų uogienė: kontraindikacijos ir atsargumo priemonės

1. Uogienė kategorikškai draudžiama vartoti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ir nutukimu.
2. Labai atsargiai uogienę turėtų vartoti moterys žindymo laikotarpiu, nes kūdikiui gali kilti aleriginė reakcija.
3. Persikų uogienę galima duoti vaikams, pasiekusiems vienerių metų amžių.
4. Žmonėms, sergantiems ūminiu pankreatitu, vartoti persikų uogienę draudžiama: tokiems asmenims ji žymiai padidina cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Tačiau remisijos laikotarpiu uogienė, priešingai, bus naudinga, bet tik vartojant nedideliais kiekiais.
5. Esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, reikia vartoti rūgščią uogienę, o esant padidėjusiam – saldžią. Sergant gastritu ar skrandžio opa, prieš vartojant uogienę, būtina pasitarti su gydytoju.
6. Esant individualiam netoleravimui atskirų uogienės sudėtyje esančių ingredientų ir atsiradus alerginėms reakcijoms, persikų uogienę reikia pašalinti iš raciono.

Įdomūs faktai apie persikus

1. Nors persikai yra labai naudingi, jie taip pat gali pakenkti organizmui. Taip yra todėl, kad vaisiai turi savybę kaupti pesticidus. Be to, dauguma jų nesunaikinami net virimo metu.
2. Kinijoje iki šiol persikų medis yra ilgaamžiškumo simbolis. Tai susiję su tuo, kad šioje šalyje nuo seno žinomos naudingos šių skanių ir aromatingų vaisių savybės.
3. Persikų kauliukų branduoliai turi ne tik vandenilio cianido rūgštį, bet ir persikų aliejų – ingredientą, plačiai naudojamą kosmetologijoje.
4. Branduoliai yra kai kurių alkoholinių produktų (pvz., likerio, vyno) ingredientas.
5. Kartais kauliuką labai sunku atskirti nuo minkštimo. Tokiu atveju naudojamas specialus šaukštelis.
6. Persikų medžiai atsirado dėl daugkartinių kitų rūšių – laukinių persikų, slyvų, abrikosų ir t.t. – kryžminimų.
7. „Persikas“ mūsų kalboje kilęs iš žodžio „persiškas“ (persikas – persiškas obuolys).
8. Persiko kilmės šalis, greičiausiai, yra šiaurinė Kinija.
9. Vaisių lygumas arba „plaukuotumas“ ir minkštimo atskyrimo nuo kauliuko lengvumas leidžia skirstyti persikus į porūšius (paprasti persikai, nektarinai, briunionai ir t.t.).
10. Nektarinai – tie patys persikai, bet lygia odele. Jie buvo išvesti kaip alternatyva paprastiems persikams, kurie prastai pakenčia šaltį.
11. Persikai aktyviai naudojami kosmetologijoje. Jie padeda drėkinti odą.
12. Egzistuoja persikai skirtingų formų. Mums įprasti apvalūs vaisiai – ne vienintelis variantas. Galima rasti persikų net plokščios formos.
13. Mūsų šalyje persikai pradėti kultivuoti 16 amžiuje pietiniuose kraštuose.
14. Persikų auginimo lyderis – Kinija. Antroje vietoje – Italija.
15. Persikų kauliukai yra labai pavojingi. Jų branduoliuose yra vandenilio cianido rūgšties, kuri yra nuodai.
16. Laukiniai persikai buvo vartojami Senovės Kinijoje dar 2000 m. pr. m. e.
17. Persikai teigiamai veikia nervų sistemą, yra galingas antidepresantas, padeda atsikratyti nemigos, pakelia nuotaiką, turi raminamąjį poveikį.
18. Persikų buvo valgyta net Mėnulyje. Būtent šis vaisius buvo pirmasis, kurį astronautas suvalgė per ekspediciją į Žemės palydovą.
19. Švieži persikai yra mažai kaloringi, tačiau greitai ir ilgai suteikia sotumo jausmą. Juose visiškai nėra riebalų.
20. Persikai gausūs mineralų, kurie stiprina raumenis ir raumenų bei kaulų sistemą.
21. Amerikos žemyne persikai atsirado dėl Kristupo Kolumbo ekspedicijos.
22. Terminis apdorojimas beveik neatima iš persikų vitaminų ir mineralų, ko negalima pasakyti apie daugumą kitų vaisių.
23. Vitaminas A, kuriuo gausūs vaisiai, ypač naudingas atostogų metu, nes padeda tolygiai įdegti ir neperdegti.
24. Viename vaisiuje yra pusė paros vitamino C normos.
25. Senovės Graikijoje persikas atsirado IV a. pr. Kr.
26. XVII–XVIII a. persikų ir nektarinų auginimo lyderė buvo Prancūzija.
27. Persikas yra vaisius, o ne uoga, nes jis yra sultingas medžio vaisius iš žiedo mezginės ir turi vieną kauliuką.
28. Šiuolaikinės Europos teritorijoje persikas pagal populiarumą užima trečią vietą tarp vaisių po obuolių ir kriaušių.
29. Persikas – natūralus afrodiziakas (skatina libido didėjimą). Kai kuriose Azijos šalyse (Japonijoje ir Kinijoje) jis simbolizuoja vaisingumą.
30. Tai, kad persiko tėvynė yra Persija (kas matyti iš pavadinimo), yra mitas. Ilgą laiką taip iš tiesų buvo manoma, bet ši prielaida pasirodė esanti klaidinga. Persikmedžio tėvynė – Kinija.
31. Haidao – vaisių kauliukų (ypač persikų) raižybos menas.