Graikinių riešutų uogienė: 5 receptai

Graikinis riešutas žinomas nuo senų laikų. Galingas, besidriekiantis medis duoda gausų derlių, teikia šešėlį, laikomas gerovės ir ilgaamžiškumo simboliu. Pastebėtas įdomus riešuto minkštimo ir žmogaus smegenų panašumas. Iš tiesų, vaisiai stimuliuoja mąstymo procesus ir stabdo senėjimą. Jie laikomi iki naujo derliaus, aprūpindami organizmą reikalingomis medžiagomis. Vertingas produktas dedamas į daugelį patiekalų, naudojamas užkandžiams ir įeina į liaudies medicinos receptus, turėdamas stiprių gydomųjų savybių. Kulinarijoje naudojamas kaip kepinių ingredientas. Iš žalių vaisių pieninės brandos gaunama labai neįprasta, bet skani ir sveika uogienė.

Graikinio riešuto populiariumo istorija

Pirmieji dokumentais patvirtinti duomenys apie augalą datuojami VIII tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Archeologiniai radiniai buvo padaryti Persijos teritorijoje, todėl buvo spėjama, jog riešutų tėvynė yra būtent tose vietose. Pavadinimas buvo suteiktas pagal tiekėjus. O į Europą juos atveždavo graikų pirkliai, griežtai saugoję paslaptį, kur auga šie nuostabūs vaisiai. Kartais jie buvo vadinami persiniais arba angliškais.

Laukinėje gamtoje augalas aptinkamas Šiaurės Kinijoje, Indijoje, Tian Šanyje, Mažojoje Azijoje, Irane ir Graikijoje. Ypač dideli plotai yra Užkaukazėje. Reliktiniai miškeliai išlikę Turkmėnistane ir Kirgizijoje.

Augalas mėgsta lengvas, humusingas dirvas, šilumą ir saulės gausą, esant ilgesnėms šalnoms žemiau -28 laipsnių iššąla. Rajonuotos veislės gali duoti derlių Pavolgyje ir šiauresniuose rajonuose, tačiau jų kevalas storesnis, o patys vaisiai smulkesni. Selekcininkai išvedė daugybę veislių, besiskiriančių nokimo laiku, vaisiaus dydžiu ir atsparumu šalčiams. Tarp žinomiausių:

• Zaria Vostoka
• Iziaščnyj
• Piatiletka
• Desertnyj
• Astachovskij
• Krasnodarecas
• Pelanas
• Sadko
• Aurora

Kasmet graikinių riešutų eksporto apimtys didėja. Pirmauja Kinija, arti jos pagal rodiklius yra Turkija, Iranas, Meksika, Indija. Jei yra galimybė, geriau teikti pirmenybę vietiniams riešutams, užaugintiems Užkaukazėje ir savo sode.

Medis labai aukštas, siekia 25 m, šaknų sistema galinga. Centrinė šaknis dažnai nueina į 4–5 m gylį. Periferinis tinklas išsiskleidžia iki 20 m skersmens, todėl riešutmedis niekada nėra sodinamas arti pastato pamatų. Laikui bėgant, jo šaknys juos sugriaus.

Šie milžinai gyvena apie 400 metų, Gruzijoje yra egzempliorių, kurių amžius užtikrintai artėja prie 1000. Derlingumas priklauso nuo veislės ir augimo sąlygų. Vidutiniškai iš suaugusio medžio priskinama 150–300 kg vaisių. Derėjimo laikas prasideda rugpjūčio pabaigoje ir tęsiasi iki spalio. Kaulavaisis yra paslėptas minkštame pluoštiniame apvalkale. Jis palaipsniui džiūsta, keisdamas spalvą nuo sodriai žalios iki rudos, sutrūkinėja, po to riešutas iš jo iškrenta. Derliaus nuėmimo metu vaisiai skinami kartu su apvalkalu, o vėliau nuo jo išvalomi.

Svarbu: Išorinio apvalkalo sultys nudažo odą rudai ir palieka atsparias dėmes ant drabužių.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Medžiagų koncentracija žaliuose ir prinokusiuose vaisiuose skiriasi. Tačiau pagrindinis rinkinys išlieka:

• vitaminai A, K, C, E, PP, B grupė;
• kalcis;
• geležis;
• magnis;
• jodas;
• Kalis
• manganas
• cinkas;
• fosforas;
• fluoras;
• glutamino ir asparagino rūgštys;
• argininas;
• triptofanas;
• lizinas;
• glicinas;
• tirozinas;
• riebalų rūgščių;
• karotinoidai;
• alkaloidai;
• rauginės medžiagos;
• antioksidantai;
• eterinis aliejus.

Lapuose yra chinonų, flavonoidų ir organinių rūgščių. Gydymo tikslais vienodai naudojami pieninės ir visiškos brandos vaisiai. Kaloringumas labai didelis, apie 840 kcal, esant žemam glikemijos indeksui ir visiškai neturint glitimo.

Graikinių riešutų uogienės nauda ir žala

Unikali pieninės brandos vaisių sudėtis suteikia uogienei gydomųjų savybių, palaikančių beveik visas organizmo sistemas. Šį skanėstą gaminti labai ilgai, reikia įgūdžių, kantrybės ir tikslaus rekomendacijų laikymosi. Tačiau rezultatas puikus. Keletas šaukštelių tokio deserto pagreitina medžiagų apykaitą ir baltymų gamybą, o tai padeda deramai susidoroti su padidėjusiais fiziniais krūviais ir greitai po jų atsigauti. Prieštraukulinis poviekis pašalina nevalingą raumenų susitraukimą ir tempimo skausmą juose.

Skanėstas sumažina infarkto ir insulto riziką, sumažina aterosklerozės išsivystymo tikimybę. Riešutas stiprina kraujagyslių sieneles, išlaikydamas jų elastingumą ir turėdamas kraujagysles plečiantį poveikį.

Didelis geležies kiekis branduolių sudėtyje pagreitina organizmo atsigavimą po sunkių ilgalaikių ligų, užkerta kelią anemijai, gerina kraujo sudėtį. Graikinis riešutas pagreitina mąstymo procesus, gerina atmintį ir dėmesio koncentraciją, mažina žalingas streso pasekmes. Polinesočiųjų riebiųjų rūgščių buvimas sudėtyje lėtina sėnėjimo procesus, gerina regeneraciją, stiprina neuroninius ryšius.

Riešutų uogienė stabilizuoja virškinimo procesą, sukuria palankias sąlygas normalios žarnyno mikrofloros vystymuisui, stiprina kaulinį audinį ir palaiko skydliaukės funkciją.

Verta atsižvelgti: Riešutuose yra augalinių steroidų, padedančių tinkamai formuotis vyriškam organizmui aktyvaus augimo laikotarpiu.

Be to, 50–70 g riešutų kasdien kelis kartus sumažina prostatos adenomos išsivystymo riziką, stiprina kraujotaką mažojo dubens organuose. Branduoliai laikomi stipriu afrodiziaku ir rekomenduojami sumaišyti su medumi bei figomis esant potencijos problemoms. Uogienėje jie nepraranda savo savybių.

Moterims šis skanėstas taip pat padės sureguliuoti reprodukcinių organų veiklą, nėštumo metu papildys mineralinių medžiagų trūkumą. Tačiau juo teks mėgautis labai atsargiai ir ne daugiau kaip 1 arbatinį šaukštelį su arbata per dieną.

Nepaisant visos naudos, riešutų desertas negali būti vartojamas sergant diabetu, nutukimu ir skrandžio opa paūmėjimo laikotarpiu. Kontraindikacija taip pat yr individualus produkto netoleravimas.

Kaip išsirinkti graikinius riešutus uogienei

Ypatybė – tinkamas derliaus nuėmimo laikas. Gydomajam skanėstui tinka tik pieninės brandos vaisiai, kurių išorinis kaulavaisio apvalkalas dar nesusiformavęs. Apytikris vaisių rinkimo laikas yr gegužės pabaiga ir pačio birželio pradžia. Terminai skiriasi savaite priklausomai nuo regiono ir oro sąlygų. Tiksliau brandos lygį padės nustatyti dantų krapštukas. Jei jis laisvai perveria žievę ir išėina kiaurai, galima pradėti rinkti žaliavą uogienei.

Tokių riešutų valgyti žalių negalima, jie kartūs. Tačiau būten šiuo laikotarpiu juose yra padidėjęs askorbo rūgšties ir kitų naudingų medžiagų kiekis. Nuo kaulavaisio sukietėjimo momento koncentracija palaipsniui mažės iki standartinio lygio.

Vaisiai renkami tik su pirštinėmis, kitaip rankos greitai nusidažys tamsiai rudai ir neišsivalys kelias dienas.

Kaip išvirti uogienę iš graikinių riešutų: receptai

Europiečiams neįprasta uogienė nuo senų laikų gerai žinoma ir vertinama Artimuosiuose Rytuose, Azijos šalyse, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Moldavijoje. Vis didesnį populiarumą šis skanėstas įgyja ir Rusijoje. Kubanėje vienas iš receptų taip pat gerai žinomas ir perduodamas paveldėjimo būdu, leidžiantis išvengti daugelio su amžiumi susijusių ligų arba sumažinti simptomų intensyvumą.

Bendras gaminimo principas

Didžiausiu žinomumu naudojasi keli pagrindiniai receptai, būdingi skirtingoms šalims. Tačiau žaliavos paruošimas uogienei pradiniame etape yra praktiškai vienodas. Žalius vaisius reikia atlaisvinti nuo karčiųjų sulčių, skonį suteikia per didelis jodo kiekis išoriniame apvalkale. Tam naudojamas ilgas mirkymas, naudojant citrinos rūgštį arba kalkių tirpalą, proporcija 100 g 1 l vandens. Kalkės nedaro žalos ir neturi įtakos cheminei sudėčiai.

Prieš mirkymą vandenyje kiekvienas riešutas praduriamas mediniu iešmeliu arba dantų krapštuku. Laikymo skystyje procesas yra ilgas, trunka nuo 5 iki 21 dienos. Vaisiai turi tapti minkšti ir patamsėti. Indai parenkami iš nerūdijančio plieno arba imamas indas, kurio vėliau nebus gaila išmesti. Jo išplauti jau nepavyks.

Galite apsieiti be kalkių ir mirkyti paprastame vandenyje, bet keisti ją turėsite griežtai kas 12 valandų, ryte ir vakare. Išlaikymo laikas – 12 dienų. Išsami informacija gali skirtis priklausomai nuo paruošimo būdo.

Uogienė pagal klasikinį receptą

Virti žali riešutai skoniu ir išvaizda primena džiovintas slyvas. Surinkti vaisiai nuplaunami, užpilami vandeniu, kad virš viršutinio riešutų sluoksnio būtų ne mažiau kaip 5 cm skysčio. Du kartus per dieną vanduo keičiamas 6–7 paras. Jis nusidažys žalsva spalva. Tai normalu.

Toliau skiedžiamas kalkių tirpalas, kruopščiai išmaišomas, paliekamas nusistovėti. Skaidria dalimi užpilami išmirkyti riešutai parai. Tada jie nuplaunami tekančiu vandeniu. Dideli perpjaunami per pusę, maži iš visų pusių dar kartą praduriami dantų krapštuku. Visa masė perkeliama į verdantį vandenį ir blanširuojama 20 minučių. Procedūra pakartojama dar kartą, pakeitus vandenį. Vaisiai taps pastebimai tamsesni ir įgis alyvuogių rudą atspalvį. Jie paruošti virimui.

Uogienei reikės:

• riešutai – 4 kg;
• cukrus – 2,5 kg;
• citrinų rūgštis – 10 g;
• džiovinti gvazdikėliai – 10 vnt.;
• vanduo – 2 l.

Pirmiausia gaminamas sirupas, į jį panardinami riešutai ir verdami 5 minutes, o po to paliekami šone 1 valandai. Antrojo virimo metu įdedama citrinų rūgštis ir gvazdikėliai. Vėl masė atvėsinama 60 minučių. Iš viso atliekami 5 etapai po 4–5 minutes su atvėsinimo periodu tarp jų. Paskutinį kartą verdama ilgiau, 15 minučių, ir greitai išdėliojama karšta į stiklainius.

Armėniškas

Recepte numatytas alūno naudojimas. Ingredientai:

• riešutai – 100 vnt.;
• cukrus – 3 kg;
• vanduo – 1,5 l;
• alūnas – 75 g;
• gvazdikėliai, kardamonas – po 10 vnt.;
• cinamonas – 10 g.

Apskritai receptas daug nesiskiria nuo klasikinio.

1. Vaisiai nulupami nuo odelės.
2. Mirkomi vandenyje 6 paras, keičiant skystį kas 12 valandų.
3. Panardinami į kalkių tirpalą parai ir po to kruopščiai nuplaunami.
4. Praduriami keliose vietose ir išverdami vandenyje su alūnu 10 minučių.
5. Perkeliami į indą su šaltu vandeniu valandai.
6. Į verdantį sirupą dedami prieskoniai, po 3 minučių sudedami riešutai. Puodas nuimamas nuo ugnies po 5 minučių ir paliekamas pritraukti parai.
7. Procedūra kartojama dar 2 kartus. Paskutinio etapo metu virimo laikas pailginamas iki 30 minučių.
8. Paruoštas skanėstas išdėliojamas į stiklainius.

Itališkas receptas su šokoladu

Desertui prireiks po 1 kg cukraus ir jau apdorotų riešutų, 100 ml vandens ir 300 g kakavos miltelių. Pirmiausia perpjauti per pusę vaisiai verdami paprastame vandenyje 2,5 valandos, tada perkeliami į cukraus sirupą ir toliau verdami dar 90 minučių. Sirupe ištirpinti kakavos milteliai įmaišomi į masę likus 15 minučių iki paruošimo.

Siekiant suteikti aštrumo, į uogienę dedama anyžių, cinamono, kardamono arba imbiero. Galima sudaryti mėgstamų prieskonių mišinį. Svarbiausia – laikytis protingos pusiausvyros, kad skanėstas nebūtų pernelyg aštrus arba saldus.

Verta atsižvelgti: Riešutus, siekiant pašalinti kartumą, galima mirkyti vandenyje su citrinų rūgštimi, tuomet išlaikymo laikas padidėja iki 2 parų.

Medaus saldumas

Labai neįprastas ir turtingas skonis gaunasi iš šio skanėsto, jei į jį įdėsite medaus. Nauda padidėja, paspartėja imuniteto stiprinimas, pagerėja darbingumas ir atsparumas stresui. Paruošimui reikės:

• cukrus – 1,7 kg;
• pieninės brandos riešutai – 2 kg;
• medus – 250 g.

Iš prieskonių reikia paruošti po 1 vnt. kardamono ir cinamono, 5 gvazdikėlių pumpurus ir 1 g vanilės.

Nuvalyti vaisiai mirkomi savaitę, reguliariai keičiant vandenį, po to du kartus verdami po 15 minučių, keičiant skystį, ir atšaldomi. Kiekvienas riešutėlis duriamas šakute 2–3 kartus, po to užvirinamas vandenyje su medumi. Po pusvalandžio troškinimo ant silpnos ugnies jie perkeliami į puodą su verdančiu sirupu. Ten pat dedamas maišelis su prieskoniais. Masė lėtai verda 2 valandas, po to atsargiai išfasuojama į stiklainėlius.

Svarbu: vaisiai talpose turi būti visiškai padengti sirupu.

Gaunamas nuostabus vitamininis skanėstas su medaus skoniu.

Uogienė iš prinokusių riešutų su obuoliu

Kai derlius subrendo ir rūpestingai sudėtas saugojimui, galima skirti šiek tiek vaisių švelniai obuolių uogienei su riešutų aromatu paruošti. Tam reikės saldžios veislės obuolių ir dar ne visiškai išdžiūvusių, bet jau brandžių riešutų. 1 kg vaisių reikia vienodo kiekio cukraus ir 300 g riešutų.

Obuoliai nulupami, supjaustomi kubeliais ir sudedami į storadugnį puodą. Masė apibarstoma cukrumi, įpilama 100 ml vandens ir lėtai užvirinama. Pašalinus pirmąsias putas, į puodą dedamas maišelis su prieskoniais. Mišinys gali būti parenkamas savavališkai. Klasikiniame variante tai po 5 vnt. kvapiųjų pipirų ir gvazdikėlių su puse cinamono lazdelės.

Po 15 minučių virimo įdedami riešutų branduoliai, išskirstyti į ketvirtines, ir mišinys verdamas dar tiek pat. Verdantis desertas išpilstomas į stiklainius ir hermetiškai uždaromas. Uogienės galiojimo laikas – 1 metai, iš tikrųjų ji baigiasi daug greičiau.

Eksperimentai pagal klasikinį receptą yra sveikintini. Riešutai gerai dera su citrusinių vaisių sultimis ir žievele, originalus skonis gaunamas su avietėmis arba vyšniomis.

Kaip teisingai valgyti graikinių riešutų uogienę

Svarbiausia vartojimo taisyklė – protingos skanėsto dozės. Graikinių riešutų nauda neabejotina, tačiau per didelis jų pomėgis vaikams sukels diatezę, o suaugusiems – staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį. Per dieną suaugusiesiems užtenka 3–4 šaukštų skanėsto. Vaikui nereikia duoti daugiau nei 1–2 šaukštus.

Uogienė valgoma kaip savarankiškas desertas, ji puikiai pabrėžia juodosios arbatos skonį, tinka kaip pyragų įdaras. Esant jodo pertekliui organizme, nuo skanėsto teks atsisakyti.

Įdomūs faktai apie graikinius riešutus

1. Riešutų branduolių kaloringumas yra labai didelis. Jie maistingi, bet turi žemą GI.
2. Augalo tėvyne laikoma Mažoji Azija, o pavadinimas neturi nieko bendra su šiuo faktu.
3. Vaisius tik vadinamas riešutu, bet pagal botaninį apibrėžimą yra kaulavaisis.
4. Graikijoje vaisiai buvo vadinami „proto maistu“. Jais buvo leidžiama mėgautis tik kilmingiems žmonėms. Paprasti žmonės graikinio riešuto skonio nepažino.
5. Kasmet riešutų eksportas didėja.
6. Auginimo lyderiu pripažinta Kinija.
7. Renesanso epochoje iš augalų sulčių buvo gaminami aliejiniai dažai.
8. Mediena priskiriama vertingoms rūšims. Iš jos gaminami baldai ir interjero daiktai.
9. Jei suvalgysite daug branduolių, galite jausti mieguistumą. Taip pat pastebimas raminamasis poveikis dėl didelio magnio kiekio.
10. Graikinis riešutas rekomenduojamas kaip kompleksinės vyriškos impotencijos terapijos dalis.
11. Produkte esantis baltymas prilygsta gyvuliniam, bet pasisavinamas kelis kartus greičiau ir lengviau.
12. Žaliuose vaisiuose naudingųjų medžiagų koncentracija yra didesnė.
13. Kad organizmas visiškai pasisavintų naudingus elementus, branduolius teks sukramtyti iki košelės konsistencijos.
14. Dienos norma naudingųjų medžiagų yra 400 g vaisių. Tačiau per parą jų suvalgyti daugiau nei 100 g nepageidautina, kad išvengtumėte žarnyno problemų.
15. Kai kurios tautos medį laiko šventu.
16. Mokslininkai nustatė, kad Ferganos slėnio šlaituose šie medžiai auga jau 47 milijonus metų.
17. Vidutinė riešutmedžio gyvenimo trukmė yra 400 metų.
18. Pirmąjį derlių medis duoda 10–12-aisiais metais, pilną jėgą pasiekia tik apie 30 metų ir veda vaisius visą gyvenimą.
19. Didžiausis reliktinio miško plotas išliko Kirgizijoje. Ten medžių aukštis siekia 30 m.
20. Riešuto kevalas tarnauja kaip savotiškas bunkeris, saugantis naudingąsias medžiagas. Nulupti jie greitai praranda didžiąją dalį unikalių savybių.

Pagal receptą paruošta graikinių riešutų uogienė taps tikra vitaminų skrynia, saugančia nuo peršalimo ir blogos nuotaikos.

Graikinių riešutų uogienės nuotrauka