Vyšnių uogienė: 10 gaminimo receptų

Vyšnių uogienė daugumos šeimininkių yra tarp favoritų. Ją galima virti pagal klasikinį receptą arba maišyti su papildomais ingredientais. Pastebimas rūgštumas ją skiria nuo kitų rūšių skanėstų, o sodrus aromatas iškart pritraukia visus prie stalo, vos tik užplikius arbatos ir atidarius brangų stiklainėlį.

Vyšnių paslaptys

Pavasarį apylinkės tiesiog skęsta baltame žydinčių medžių putojime. Vyšnią galima atpažinti iš elegantiškų žiedų ant ilgų kotelių. Ji žydi gausiai, suformuoja daug kiaušidžių, tačiau derliaus kiekis dažnai priklauso nuo oro sąlygų. Kultūra nepakenčia pavasario šalnų ir gausių liūčių, greitai numesdama visą puošnumą ant žemės. Bet jei metai būna derlingi, reikia ruošti kibirus. Nuo vieno medžio nuimama iki 20 kg uogų. Atsižvelgiant į tai, kad net nedideliame sklype sodinama po kelis skirtingų veislių medžius, gausa yra tiesiog garantuota. Iš karto kyla natūralus klausimas apie vertingo produkto išsaugojimo būdus. Uogas galima:

• šaldyti, neišimant kauliukų, kad neprarastumėte vertingų sulčių;
• džiovinti natūraliu būdu arba elektrinėje džiovykloje;
• vyti;
• konservuoti savo sultyse be cukraus;
• naudoti skaniam deserto gaminimui.

Populiariausias bŪdas išlaikyti vyšnias žiemai lieka uogienė. Joje išlieka didžioji dalis naudingų medžiagų, o receptų skaičius nėra suskaičiuojamas. Kiekviena šeimininkė turi savo ypatingą būdą virti kvapnią uogą. Jos sudėtis labai turtinga vitaminais ir mikroelementais. Liaudies medicinoje augalas vertinamas dėl gebėjimo stiprinti imunitetą. Nuovirai ir užpilai iš lapų, žievės ir uogų naudojami kompleksiniam peršalimo ir kitų ligų gydymui.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Mažos tamsiai bordo spalvos uogos savo minkštime saugo:

• ląstelieną;
• pektinas;
• gliukozę ir fruktozę;
• antocianinai;
• organinės rūgštys;
• vitaminus A, C, E, PP, B grupės;
• kalis;
• varis;
• manganas;
• cinkas;
• magnis;
• jodas;
• kalcis;
• fluoras;
• molibdenas;
• geležis;
• kumarinai;
• chlorogeno rūgštis;
• inozidą;
• antocianinai.

Retas derinys viename produkte didelio kiekio geležies, folio rūgšties, vario ir kobalto palankiai veikia kraujodaros procesą, gelbėdamas nuo anemijos. Mikroelementų kompleksas palaiko kraujagyslių elastingumą, šalina toksinus. Vyšnia turi karščio mažinančių, priešuždegiminių ir antioksidantinių savybių.

Kalorijų kiekis saujoje uogų yra mažas, 100 g ne daugiau 52 kcal.

Vyšnių lapuose yra taninų ir organinių rūgščių. Iš kotelių gaminami nuovirai, turintys stiprų diuretikų poveikį, jie gali būti naudojami kaip fiksuojanti priemonė nuo viduriavimo ir kaip spazmolitikai. Kauliukų branduoliai yra žaliava aliejui, naudojamam kosmetologijoje, gaminti.

Reguliarus vyšnių vartojimas atkuria dvasinę pusiausvyrą, malšina depresijos požymius, stabilizuoja emocinę būseną.

Kuo naudinga vyšnių uogienė

Didžioji dalis šviežių uogų savybių išlieka trumpai termiškai apdorojant. Didžiausius nuostolius patiria B grupės vitaminai – jų lieka tik 20–25% pradinio kiekio. Kiti elementai šiek tiek praranda tūrį. Penkių minučių receptas ir greito virimo būdas leidžia išsaugoti triptofaną, atsakingą už slopinimo procesus nervų sistemoje. Keli šaukštai uogienės 2–3 valandas prieš miegą pagerins jo kokybę ir sutrumpins užmigimo laiką.

Beveik nepraranda savo savybių karotinas ir tokoferolis, lėtinantys senėjimo procesus, išlaikantys regėjimo aštrumą ir odos elastingumą. Geležies, vario, kumarinų ir vitamino C kompleksas ramiai toleruoja kaitinimą, išlaikydamas pradines savybes gerinti kraujo sudėtį. Chromas ir uogienėje toliau aktyvina insulino gamybą.

Pektinai ir fitoncidai palaiko atsparumo peršalimo ligoms lygį, sudarydami kliūtį patogeniniams mikrobams. Bet jei jie jau sugebėjo prasiskverbti į organizmą, arbata su vyšnių skanėstu sutrumpins ligos laiką ir palengvins jos simptomus.

Svarbu: gaminant uogienę, gatavo produkto kaloringumas išauga iki 256 kcal.

Puikus priedas prie skanėsto bus arbata iš jaunų vyšnių šakelių, pridedant aviečių lapų ir džiovintų serbentų uogų. Gėrimas sušildys ir suteiks jėgų kovai su infekcijomis.

Rekomenduojama atkreipti dėmesį į vyšnių skanėstą tiems, kurie kenčia nuo kraujavimo iš nosies. Esant polinkiui į anemiją, venų varikozę, kraujo tirštėjimą, susilpnėjusį imunitetą ir protinius gebėjimus, emocinį nestabilumą, apatiją, uogienė padės sumažinti simptomų aštrumą.

Verta atsižvelgti: griežtų kontraindikacijų vartoti vyšnių uogienę nėra, tačiau dietologai rekomenduoja apriboti jos kiekį sergant cukriniu diabetu, nutukimu, alergija ir individualiu netoleravimu.

Kaip išsirinkti vyšnias uogienei

Šios uogos atveju būtina „aukso vidurys“. Neprinokę vaisiai dar neatskleidė skonio ir gali šiek tiek kartūs, ypač jei renkamos laukinės vyšnios. Perbrendusiuose prasideda fermentacijos procesas, jie tampa minkšti ir subyra į košę jau pirmuosiuose virimo bandymuose. Pripažinti favoritai ruošiant žiemos skanėstą:

• Žukovskaja.
• Russkaja.
• Novella.
• Šokoladnica.
• Assol.
• Liubskaja.
• Charitonovskaja.
• Turgenievka.
• Apuchtinskaja.
• Molodežnaja.

Jei prekyboje yra tik viena veislė – vyšnios, tuomet reikia orientuotis į produkto išvaizdą ir kvapą. Vaisiai turi būti prinokę, lengvai atsiskirti nuo kotelio, turėti rūgštokai saldų kvapą be fermentacijos priemaišų. Neverta rinktis uogų, jau davusių sulčių į kibirą.

Idealiu variantu būtų rytinis pirkimas turguje ir įsigytų uogų apdorojimo pradžia tą pačią dieną. Jei vyšnios surinktos sodyboje, dar paprasčiau. Jas galima laikyti vėsioje vietoje parą, neuždengiant polietilenu. Maksimalus sausų uogų be sulčių pėdsakų laikymo šaldytuve laikas neviršija 7 dienų. Geriau iki to neprisidėti ir nuspręsti jų likimą pirkimo ar rinkimo dieną. Beje, iš šiek tiek transportavimo metu apgadintų uogų gausite puikią užpilą, tačiau į uogienę jų jau neverta dėti.

Kaip greitai pašalinti kauliukus iš vyšnių

Daugelis receptų reikalauja naudoti uogas be kauliukų. Gaminant tyrę, užduotis gerokai supaprastėja – pakanka suminkyti uogas ir pertrinti per sietą. Tačiau jei reikia sveikų vyšnių su minimaliais pažeidimais, teks šiek tiek padirbėti. Taip, tai nuobudu ir neįdomu, bet paskui taip skanu! Galima eiti keliais būdais.

1. Speciali rankinė mašinėlė kauliukams šalinti atrodo primityviai: susideda iš pagrindo su skylute, į kurią dedama uoga, ir spyruoklinio stūmoklio su aštriu žvaigždutės formos galu. Jį paspaudus, kauliukas greitai iššoka veikiant slėgiui, nesunaikindamas uogos struktūros. Mašinėlė leidžia greitai apdoroti didelį kiekį produkto, kainuoja nebrangiai, tačiau ne visada būna parduodama, ypač uogų sezono įkarštyje.
2. Jei mašinėlė nepasisekė, naudojamos po ranka esančios priemonės. Labai patogu dirbti mediniu lazdele iš japoniškos virtuvės patiekalų, išspaudžiant kauliuką į išorę plačiąja puse.
3. Šalinant kauliuką padės plati plaukų segtukas, sąvaržėlė ar smeigtukas.
4. Kai uogos vientisumas nėra svarbus ir patiekalui tinka puselės, galima naudoti arbatinį šaukštelį, pakeliant kauliuką rankena prie kotelio prisitvirtinimo vietos.
5. Kokteilio šiaudelis taip pat pasitarnaus kaip svirtis išspausti kauliuką per uogos minkštimą.

Svarbu: Darbo vietą verta rinktis atokiau nuo sienų ir būtinai užsidėti prijuostę, nes vyšnių dėmės labai sunkiai nuplaunamos nuo paviršių ir beveik nepašalinamos iš audinių.

Kaip išvirti vyšnių uogienę: receptai

Patyrę kulinarai perspėja, kad ilgalaikis vyšnių virimas neigiamai veikia galutinio produkto skonio savybes ir išvaizdą. Uogos pradeda deformuotis, šonuose atsiranda rudos dėmės, prarandamas sirupo skaidrumas. Optimaliu variantu vitaminų kompleksui išsaugoti laikoma vyšnių tyrė, pertrinta su cukrumi santykiu 1:2. Šį skanumyną teks laikyti tik šaldytuve arba rūsyje ne aukštesnėje kaip +5°C temperatūroje, kitaip yra didelė tikimybė, kad sufermentuos.

Uogienei teks rinktis pačius švelniausius būdus su trumpalaikiu virimu.

Klasikinis

Cukraus sunaudojimas daugumoje vyšnių receptų yra nemažas, nes uoga yra gana rūgšti. Tradiciniame variante 1 kg uogų imama 1,2 kg cukraus. Uogos užberiamos nakčiai, o po to verdamos ant silpnos ugnies 20 minučių nuolat maišant. Putas būtina nugriebti. Jos ne tik gadina gatavo produkto išvaizdą, bet ir trumpina jo galiojimo laiką. Tada karšta masė išpilstoma į stiklainius ir sandariai uždaroma. Šiuo būdu uogos neišlaiko pradinės išvaizdos, o tampa panašesnės į razinas, tačiau skoniui tai nekenkia. Jei norima elegantiškesnių variantų, teks skirti gerokai daugiau laiko.

Su kauliuku

Likeriuose ir tinktūrose, kurie gaminami ant spirito, kauliukas yra pavojingas, nes išskiria cianido rūgštį. Tačiau uogienėje to bijoti nereikia – be spirito komponento jis elgiasi neutraliai. Yra ir dar vienas privalumas. Tokios uogienės valgomaisiais šaukštais neprisivalgysi, jei nenori susilaužyti danties, todėl skanėsto sunaudojama labai ekonomiškai.

Paruošimui reikės po 4 kg cukraus ir uogų, 1 l vandens. Labai svarbus pirmasis etapas. Jį tinkamai atlikus, vyšnios išliks elastingos ir prisigėrusios sulčių. Uogos perrinkiamos, pašalinami koteliai, nuplaunamos po tekančiu vandeniu ir leidžiama nuvarvėti drėgmės pertekliui. Tada šalia pastatomas puodas, kuriame bus verdamas skanėstas, kiekviena uoga duriama mediniu dantų krapštuku ir iš karto dedama atgal. Vėliau jų pernešti nerekomenduojama, kad neprarastų formos ir sulčių. Tarp talpos krašto ir sluoksnių būtina palikti ne mažiau kaip 7 cm – geriau numatyti atsargą. Uogienė stipriai putoja užvirimo metu. Gatava masė užpilama vandeniu, užvirinama ir paliekama nakčiai šiltoje vietoje. Ryte sultys nupilamos ir atskirai verdamos kartu su cukrumi 5 minutes, tada atvėsinamos ir vėl verdamos tiek pat laiko. Tada sirupas supilamas prie uogų, palaikomas ant ugnies 5–6 minutes nuolat maišant medine mentele ir iš karto išpilstomas į stiklainius.

Be kauliuko

Naudojamas kaip savarankiškas desertas ir įdaras pyragams. Uogų ir cukraus proporcijos yra 1:1,5. Sirupui prireiks 1 stiklinės vandens. Paruoštos uogos sudedamos į virimo indą. Atskirame puode storu dugnu sirupas verdamas, kol tampa tirštas. Tada jis supilamas prie uogų ir užvirinamas ant vidutinės ugnies. Verdama vienu kartu ne trumpiau kaip 25 minutes, tada greitai paskirstoma į laikymo indus.

Penkių minučių

Šis receptas pagal maistingųjų medžiagų išsaugojimą užima antrąją vietą po vyšnios, pertrintos su cukrumi. Minimalus virimo laikas garantuoja šviežią aromatą ir didelę produkto naudą. Pirmenybė teikiama tamsioms uogų veislėms. Skanėstas ruošiamas iš anksto palaikant uogas po cukraus sluoksniu 2–3 valandas. Išsiskyrus sultims, indas perkeliamas ant viryklės ir pradedamas skaičiuoti laikas. Užvirus nugriebiamos putos, pavirinama ne ilgiau kaip 5 minutes ir iš karto sandariai uždaroma į stiklainius.

Uogų spalvos išsaugojimo paslaptis slypi tinkamai parinktuose induose. Tokiam skanėstui naudojamas tik emaliuotas, tefloninis puodas arba indas iš nerūdijančio plieno.

Su želatina

Dėl trumpo virimo laiko vyšnių uogienė išeina per skysta. Padėti gali želatinavimas – į receptą dedama želatina. Desertas gaminamas be kauliukų. Reikės:

• vyšnios – 1 kg;
• cukrus – 700 g;
• želatina – 40 g;
• vanduo – 100 ml.

Iš pradinio kiekio gausite 3 pusės litro stiklainius. Jei reikia daugiau, imkite dvigubą arba trigubą produktų dozę. Uogas apiberkite cukrumi, atsargiai, bet gerai išmaišykite ir palikite vėsioje vietoje 12 valandų. Jei vyšnios gerai prinokusios ir sultys išsiskyrė greičiau, nebūtina laukti viso laiko – pradėti virti galima jau po 2–3 valandų. Mišinį virkite ant silpnos ugnies 5 minutes.

Želatiną iš anksto pamirkykite šaltame vandenyje 30 minučių, tada vandens vonelėje kaitinkite, kol visiškai ištirps. Paruoštą tirpalą perkoškite, kad pašalintumėte galimus permatomus gumuliukus. Tada plona srovele supilkite į verdančią uogienę ir nedelsdami nukelkite nuo viryklės. Masę gerai išmaišykite ir dar karštą paskirstykite į stiklainius.

Su obuoliais

Įdomi perkamų džemų ypatybė yra ta, kad dauguma jų turi obuolių tyrę kaip pagrindą, o vėliau dėl skonio pridedama uogų ar kitų vaisių. Panašiai galima elgtis ir namuose, naudojant ne tyrę, o obuolių griežinėlius, apskritimus ar kubelius.

Recepte numatytas cukrus, vyšnios ir obuoliai lygiomis dalimis. Iš uogų išimkite kauliukus, vaisius nulupkite odelę, išimkite šerdis su sėklomis, minkštimą supjaustykite bet kokiu būdu. Mišinį apiberkite cukrumi; jei sulčių mažai, įpilkite pusę stiklinės vandens. Desertą virkite vienu kartu – prireiks apie 40 minučių. Kriterijus bus obuolių paruoštumas. Liko tik karštą masę paskirstyti į stiklainius. Tokia uogienė ramiai atlaikys bet kokias laikymo sąlygas. Jos net nebūtina sandariai uždaryti dangteliais – pagal močiutės metodą galima uždengti kakliuką vaškuotu popieriumi ir gražiai aprišti ryškiu siūlu ar juostele.

Su riešutais

Kaip pagrindą imkite klasikinį receptą, bet likus 5 minutėms iki paruošimo įdėkite graikinių riešutų (100 g branduolių 1 kg uogų). Galima naudoti kedro riešutus arba lazdyno riešutus, padalintus per pusę.

Iš veltininės vyšnios

Kai kuriuose regionuose ši veislė vadinama kiniška. Augalas skiriasi nuo įprastų aukštaūgių medžių – yra kuklesnio dydžio ir primena šakotą krūmą. Uogos pailgos, tvirtai prispaudžiamos prie šakelių, nes sėdi ant labai trumpų lapkočių. Jų minkštimas švelnus, sultingas, odelė plona. Veislė pavadinimą gavo dėl veltinio pūkelio ant lapų galiukų ir vos pastebimo plaukuotumo vaisių kotelio srityje. Pasižymi dideliu derlingumu.

Šios rūšies populiarumas yra daug mažesnis nei tradicinių veislių, tačiau uogienė įgauna ypatingą, labai švelnų skonį, ir ją tikrai verta pagaminti. Receptas labai paprastas, kaip ir gaminimo procesas. Reikia cukraus ir uogų lygiomis dalimis. Mišinys paliekamas 2 valandoms, kad išsiskirtų sultys; kauliukų galima neišimti. Tada masė virinama 3 kartus po 2 minutes su pusvalandžio pertraukomis, kad atvėstų iki šiltos būsenos. Po paskutinio karto išpilama į sterilizuotus stiklainius.

Multivarkėje

Nuostabus išradimas gerokai palengvino daugelio patiekalų gaminimo procesą. Tarp privalumų – nėra purslų ir nereikia nuolat maišyti patiekalo gaminimo metu. Uogienė išeina labai aromatinga, sugaištant minimaliai laiko ir pastangų. Produktų santykis 1:1, cukrus ir vyšnios be kauliukų dedami į dubenį vienu metu; norint gauti sultis, gaminimo laikas nustatomas su 2 valandų atidėjimu. Laikmatis nustatomas į troškinimo režimą 1 valandai. Svarbu kontroliuoti užvirimo procesą, kad pašalintumėte putas, tada kas 10 minučių maišyti masę. Jei yra funkcija „Uogienė“, galima pamiršti visas problemas, sudėti produktus, nustatyti programą ir vėliau išpilstyti gatavą desertą į stiklainius.

Iš šaldytų vyšnių

Uogos puikiai pakenčia šaldymą, neprarasdamos skonio ir aromato. Gaminant jos apibarstomos cukrumi, skaičiuojant 1 kg tokiam pačiam vyšnių kiekiui. Kai tik jos atitirpsta ir duoda sulčių, indas perkeliamas ant ugnies. Paruošimo kriterijus – reikiamas tirštumas. Ypatingų skanėstų nebus, bet kaip įdaras ar greitas desertas tai visai tinka.

Svarbu: Uogienė iš šaldytų uogų nėra skirta laikyti, ją reikia suvalgyti per kelias dienas.

Kodėl uogienė išeina skysta

Vyšnių sudėtyje beveik nėra želėdančių medžiagų. Jose daug sulčių, yra keletas variantų norimam tirštumui pasiekti.

1. Užberti uogas cukrumi, skaičiuojant 100 g cukraus 1 kg pagrindinio produkto. Tada nupilti išsiskyrusias sultis ir tik tada pradėti virti.
2. Padidinti gaminimo laiką, kad išgaruotų skysčio perteklius.
3. Įdėti želatiną.

Ar galima išvirti uogienę iš džiovintų vyšnių

Techniškai tai įmanoma, jei iš anksto pamirkyti jas šaltame vandenyje parai, tačiau praktiškai pastangos visiškai nepasiteisina. Geriau paruošti kompotą, džiovintų vaisių nuovirą ar kisielių.

Įdomūs faktai apie vyšnią

1. Slyva yra artimiausia šio augalo giminaitė.
2. Medis yra vienas iš atspariausių šalčiui.
3. Egzistuoja aukštaūgės ir žemaūgės rūšys.
4. Kauliukuose yra nuodingos medžiagos, kuri suaktyvėja susilietus su alkoholiu.
5. Vyšniukė laikoma saldaus patiekalo užbaigtumo sinonimu.
6. Pumpurai ant medžio išsiskleidžia anksčiau nei lapai.
7. Saujelė uogų gali pakeisti aspirino tabletę.
8. Rūšies tėvyne laikoma Persija.
9. Japonų sakura taip pat priklauso vyšnioms, tačiau jos vaisiai nevalgomi.
10. Remiantis statistika, vienas suaugęs medis per metus užaugina apie 700 uogų.

Vyšnių uogienės nuotrauka