Kriaušė: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Švelni, sultinga ir saldi kriaušė aktyviai naudojama kulinarijoje, tai išskirtinis ir malonus kasdienis valgis. Vaisius yra labai naudingas ir nuo pat atradimo buvo aktyviai naudojamas medicinoje. Dėl puikaus skonio netgi Homeras savo didžiame veikale „Odisėja“ pavadino kriaušę dievų dovana. Iš pradžių vaisiai atkeliavo iš Azijos, tačiau jie buvo žinomi jau seniausiose Mesopotamijos civilizacijose, o Senovės Graikijos laikais buvo auginami Europoje. Kriaušę galima vartoti šviežią, konservuoti, gaminti sultis, virti kompotus, kepti arba kitaip termiškai apdoroti.

Kas naudingiau: kriaušė ar obuolys

Tai du panašūs vaisiai, kurie dažnai naudojami tuose pačiuose receptuose. Tačiau išrinki vienareikšmį lyderį tiesiog neįmanoma. Idealu dietoje naudoti ir obuolius, ir kriaušes, juo labiau, kad skonio požiūriu jie puikiai papildo vienas kitą.

Vidutinis obuolys (vitaminų ir mineralų pasiskirstymas labai priklauso nuo veislės) turi šiek tiek daugiau vitaminų, ypač A, E, B5 ir B6. Jei žiūrėti į kalorijas, skirtumas minimalus – 52 prieš 57 kriaušei 100 g. Tačiau prinokęs obuolys turi daugiau organizmui tinkamų maistinių skaidulų nei analogiška kriaušė. Taip pat reikia atsižvelgti, kad naudingiausios rūgštokos veislės, vartojamos žalios, gali sukelti apetitą.

Kriaušė turi gausią mineralinę sudėtį, būtent geležies, kalcio, kalio, vario, cinko. Be to, pranašumas yra labai didelis. Tarp vitaminų didelį pranašumą turi K – daugiau nei 100%, palyginti su obuoliu, ir B3. Jei žiūrėti į likusią sudėtį, tai esant vienodam kenksmingų riebalų kiekiui, kriaušė turi daug mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra ypač naudingos.

Obuolyje, be abejo, yra daugiau vitaminų ir naudingų maistinių skaidulų. O kriaušė pasižymi gausybe mikro- ir makroelementų, yra reikšmingas vitamino K tiekėjas, taip pat polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Reikia suprasti, kad nėra universalios kriaušės sudėties. Vitaminų ir mineralų kiekį veikia augimo vieta, dirvožemio prisotinimas, konkreti veislė. Vidutiniškai 100 g kriaušės yra:

• kalorijos – 57 kcal;
• angliavandeniai – 15,22 g;
• riebalai – 0,14 g;
• baltymai – 0,36 g;
• pelenai – 0,32 g;
• vanduo – 83,86 g.

Atskirai reikėtų išskirti maždaug 9 g vaisių cukrų ir 3 g skaidulų. Tarp vitaminų, mikro- ir makroelementų yra:

• vitaminas K – 4,4 μg arba 3,9% paros poreikio;
• vitaminas B3 – 0,2 mg;
• vitaminas C – 4,3 mg;
• vitaminas E – 0,1 mg;
• kalcis – 9 mg;
• kalis – 116 mg arba 3% paros normos;
• varis – 0,1 mg arba 9% paros poreikio;
• manganas – 0,2 mg;
• magnis – 7 mg;
• geležis – 0,2 mg;
• fosforas – 12 mg;
• cinkas – 0,1 mg.

Kuo naudinga kriaušė

Bendroji nauda

Kriaušė aktyviai naudojama ir dietose. Tai mažai kaloringas, bet labai skanus, organizmą stiprinantis produktas. Daugybės elementų, poli- ir mononesočiųjų riebalų rūgščių bei vitamino K buvimas daro kriaušę universalia priemone, papildančia organizmo poreikius.

Ypatinga medžiaga – arbutinas – turi lengvą antibakterinį poveikį, todėl kriaušę gerai įtraukti į dietas sergant įvairiomis būtent bakterinio pobūdžio ligomis.

Geras medžiagų ir cukrų derinys pašalina rėmenį. Dietologai rekomenduoja valgyti kriaušę ryte sergant kepenų ligomis ir gastritu.

Kalis kartu su vitaminais daro teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Taip pat pastebėtas teigiamas vaidmuo normalizuojant virškinimo trakto darbą, šalinant sąstingio procesus žarnyne ir atkuriant normalų tuštinimąsi.

Moterims

Kriaušė – tai itin lengvai virškinamas maistingas vaisius. Jis puikiai tinka bet kuriai dietai, apsaugo nuo atkritimo rizikos, puikiai numalšina norą suvalgyti ką nors saldaus ir kenksmingo. Ypatingos medžiagos – kvercetinai – yra puikūs antioksidantai, tačiau tam reikia valgyti kriaušę su žievele, būtent joje yra 82% šios medžiagos.

Vaisius yra hipoalergiškas, moteris gali jį be baimės vartoti net nėštumo ir žindymo metu.

Vyrams

Senovės Kinijoje kriaušė buvo laikoma ilgaamžiškumo simboliu. Ir tai ne be pagrindo. Didelis kalio ir mineralų kiekis puikiai palaiko širdies ir kraujagyslių sistemą, ypač pažeidžiamą vyrų.

Eteriniai aliejai ir maistinės skaidulos padeda atsikratyti vakarėlio pasekmių. Jie stimuliuoja virškinimo procesus, apsaugo nuo sąstingio reiškinių. Dietologai rekomenduoja suvartoti 1 kriaušę ryte po šventės.

Vyrams, norintiems išlaikyti savo figūrą, rekomenduojama rengti kriaušines dienas kartą per dvi savaites. Tokią dieną reikėtų vartoti tik kriaušes ir produktus, kuriuose dominuoja šis vaisius.

Nėštumo metu

Kriaušę rekomenduojama vartoti nėštumo metu, bet ne tuščiu skrandžiu. Taip sumažėja toksikozės apraiškos, pastebimas mažesnis skundų dėl vidurių užkietėjimo ir skrandžio sutrikimų.

Vitaminų kompleksas teigiamai veikia kraujo kokybę, ypač vitaminai B3 ir B9. Tai ypač svarbu nėščiosios organizmui. Vaisius yra visiškai hipoalergiškas ir nekelia jokios grėsmės vaisiui.

Žindymo laikotarpiu

Maitinančiai motinai rekomenduojama suvartoti nuo 1 iki 3 vaisių kasdien, su dienos pertraukomis per savaitę. Kriaušė puikiai tinka dietai, ji aprūpina organizmą ir pieną reikalingais mineralais.

Esminę įtaką daro bendras stiprinamasis veiksnys ir virškinimo normalizavimas, o tai pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina įvairias žindymo rizikas. Tačiau tyrimai nepatvirtino pieno gamybos padidėjimo vartojant kriaušių dietas.

Vaikams

Kriaušė yra kiekvienam vaikui geidžiamas vaisius. Ją galima duoti jau nuo 8 mėnesio, pradžioje kaip tyrę, ne daugiau kaip 20–30 g. Po metų galima ruošti keptas kriaušes gabaliukais.

Kalis ir B grupės vitaminai stiprina vaiko širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti vaikų anemijos rizikos. Taip pat kriaušes rekomenduojama duoti kaip tyrę, šiltą sultis ar kompotą kaip pagalbinę terapiją sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis.

Metant svorį

Tai nepakeičiamas produktas norintiems sulieknėti. Kriaušė puikiai tinka bet kokiai dietai, be to, ji yra mažai kaloringa ir itin naudinga organizmui apskritai.

Yra ir ypatingų būdų organizmo valymui. Pavyzdžiui, įvedamos specialios kriaušių dienos vieną ar du kartus per savaitę, kai vartojamos tik įvairių formų kriaušės. Kitomis dienomis vaisiaus vartojimas naktį leis apkrauti virškinimo traktą darbu ir užkirsti kelią riebalų kaupimuisi. Kriaušė pusryčiams stimuliuoja virškinimą visai dienai, užtikrindama geresnį visų vėlesnių produktų įsisavinimą.

Džiovintų ir vytintų kriaušių nauda

Švieži vaisiai yra sezoniniai, jie prastai laikosi ir reikalauja konservavimo ar džiovinimo. Vytinimas ir džiovinimas beveik nekeičia pradinės sudėties. Prarandama tik šiek tiek B grupės vitaminų. Tačiau tokį produktą galima naudoti ištisus metus, mirkyti gėrimuose, virti kompotus ar dėti į kitus patiekalus.

Dėl bendros koncentracijos padidėjimo 100 g džiovinta ir vytinta kriaušė turi ryškesnį diuretinį, atsikosėjimą lengvinantį ir karščiavimą mažinantį poveikį. Be to, tokie vaisiai, nors ir stimuliuoja virškinimo sistemą, šiek tiek padidina sulčių rūgštingumą ir turi nedidelį fiksuojantį poveikį. Todėl juos atsargiai turėtų vartoti žmonės, kenčiantys nuo vidurių užkietėjimo.

Vytintų kriaušių nuovirai nuo seno buvo naudojami kovai su per dideliu nervingumu ir nemiga. Tačiau konkretūs veikimo mechanizmai šiuo metu dar nėra išaiškinti.

Kaip džiovinti

Džiovinti kriaušes gana paprasta, nes žievelės pašalinti nereikia. Reikėtų rinktis prinokusius, bet nepernokusius vaisius, be didelių pažeidimų ir puvimo židinių. Mažas kriaušes galima džiovinti visas. Tačiau smulkinimo būdas yra laisvas. Galima pjauti per pusę, į tris dalis, griežinėliais arba apskritimais.

Džiovinama orkaitėje 55–60 laipsnių temperatūroje. Ant kepimo skardos reikėtų išdėlioti griežinėlius arba visas kriaušes vienu sluoksniu tolygiai. Pagal laiką tai užtruks 12–18 valandų. Didesnė temperatūra leidžiama, bet tik paskutinėse stadijose. Priešingu atveju sultys pradės virti, griežinėliai praras išvaizdą, pradės trūkinėti.

Galimas klasikinis džiovinimo būdas saulėje. Reikia išdėlioti kriaušes ar griežinėlius ant grotelių ir pastatyti gerai vėdinamoje saulėtoje vietoje. Bute galima naudoti balkoną. Džiovinimas trunka dvi saulėtas dienas ir dar dvi dienas gerai vėdinamoje, bet jau tamsioje ar pavėsingoje vietoje.

Kriaušės lapų nauda

Dažnai viskas sukasi apie vaisius, o kita nepelnytai pamirštama. Tačiau kriaušės lapai yra nepaprastai naudingi. Juose yra žymiai daugiau vitaminų, įskaitant ir C, jie turi antiseptinių medžiagų, todėl anksčiau buvo rekomenduojama gerti arbatą iš kriaušės lapų peršalus ir sergant angina.

Jauni lapai turi daug fungicidų, tai puiki natūrali priešgrybelinė priemonė. Būtent ji dedama į daugelį tepalų. Iš tokių lapų galima pasidaryti košelę ir tepti pažeistas kūno vietas.

Ar naudingos kriaušių sultys

Dar didysis senovės Romos gydytojas Galenas skyrė kriaušės sultis nuo karščiavimo. Jas gėrė patricijai puotų metu. Jos nepaprastai malonaus skonio, šiek tiek žvalina ir gaivina, lengvai įsisavinamos organizmo, todėl rekomenduojamos sergant įvairiomis skrandžio ir žarnyno ligomis.

Kriaušės sultys aprūpina organizmą vitaminais, poli- ir mononesočiosiomis riebalų rūgštimis, taip pat mineralais. Eteriniai aliejai padeda kovoti su infekcijomis, mažina uždegimo intensyvumą. Taip pat sultys skatina virškinimo sistemą, šalina sąstingio efektus ir mažina toksikozes.

Kaip pasigaminti

Išgauti sultis iš kriaušės – gana sudėtinga užduotis. Idealiu atveju reikės sulčiaspaudės. Su ja viskas paprasta: pakanka sumalti vaisius, sudėti į aparatą ir gauti šviežių, aromatingų sulčių. Iš 1 kg kriaušių gaunama apie 600 ml skysčio buitiniu spaudimu. Tačiau šviežias sultis reikia išgerti iškart. Jei reikia laikyti, būtina sterilizuoti 20 minučių, galima tiesiai stiklainyje.

Kai nėra sulčiaspaudės, galima naudoti blenderį arba mėsmalę, tačiau reikės daugiau pastangų, o sulčių išeiga bus mažesnė. Vaisių reikia sumalti į vientisą tyrę. Tada tyrę supilti į marlę, sulankstytą 6–8 sluoksniais, ir, padėjus sietelį, išspausti sultis. Geriausią rezultatą duoda sukimas, taip galima pasiekti maksimalią jėgą. Sulčių išeiga paprastai svyruoja apie 500 ml iš 1 kg.

Kriaušė medicinoje

Šiuolaikinė medicina vienareikšmiškai rekomenduoja įtraukti kriaušę į rekomenduojamų produktų sąrašą. Tačiau vaisius vertinamas išimtinai kaip naudingas dietose, o ne kaip gydomasis.

Liaudies medicina naudoja sutrintas kriaušės sėklas kovai su kirmėlėmis. Sutrintais lapais galima gydyti dermatitus ir grybelines ligas. Specialus kompotas palengvindavo prostatito ir inkstų akmenligės simptomus. Kepti vaisiai buvo naudojami sergant tuberkulioze.

Sergant cukriniu diabetu

Kriaušė visada įtraukiama į bet kokio tipo diabetu sergančių pacientų dietą. Produktui įsisavinti nereikia insulino, todėl jis yra itin lengvas organizmui. Be to, vaisius turi daug naudingų medžiagų ir vitaminų.

Kovojant su antsvoriu ir patinimu rekomenduojama gerti kriaušės sultis po 70–100 ml pusvalandį prieš valgį. Tai skatina virškinimo sistemą ir suteikia lengvą diuretinį poveikį.

Svarbu: kriaušės glikemijos indeksas — 38 vienetai.

Sergant pankreatitu

Leidžiama įtraukti kriaušę į dietą. Tai leidžia paįvairinti racioną, neapkraunant kasos, nes šviežias vaisius įsisavinamas vos per 40 minučių.

Tačiau yra ir rimtų kontraindikacijų. Kriaušėje yra kalcio karbonato, kutino ir silicio dioksido, o esant tam tikrai ligos eigai šie elementai gali rimtai pabloginti būklę. Todėl kriaušė įtraukiama į dietą sergant pankreatitu tik prižiūrint gydytojui.

Sergant gastritu

Liga reikalauja diagnostikos. Kriaušė turi savybę didinti rūgštingumą ir pablogina būklę sergant tam tikra gastrito forma. Jei gydytojas pritaria įtraukimui į racioną (paprastai esant lėtinei ar hipoacidinei ligos eigai), tuomet kriaušes reikėtų vartoti keptas ir be žievelės.

Žarnynui

Kriaušė turi stimuliuojantį poveikį visai žarnyne. Sultys ir kompotai turi sutraukiantį poveikį – jie šiek tiek tvirtina, o sistemingai vartojant gali sukelti vidurių užkietėjimą.

Šviežios arba keptos kriaušės turi švelnų vidurius laisvinantį poveikį. Be to, jos tiekia organizmui būtinas maistines skaidulas, o tai veda prie išmatų normalizavimo.

Esant vidurių užkietėjimui

Nerekomenduojama vartoti sulčių ir bet kokių kriaušių formų be minkštimo. Tai silpna, bet vis tiek tvirtinanti priemonė, tai yra ji tik pablogins situaciją.

Vartoti šviežią arba keptą kriaušę leidžiama, bet pageidautina nedaug ir kartu su aiškiai vidurius laisvinančiais vaisiais ar uogomis, pavyzdžiui, su džiovintomis slyvomis.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad sistemingas kriaušių minkštimo vartojimas normalizuoja žarnyno veiklą ir atsikrato lėtinių vidurių užkietėjimų, sukeltų užsistovinčių procesų ir silpnos peristaltikos.

Sergant podagra

Kriaušė įtraukta į klasikinę dietą Nr. 6, kuri skiriama sergant podagra. Tai lengvas ir naudingas produktas, kuris paįvairins racioną ir turi bendrą stiprinantį poveikį. Tačiau, kaip parodė šiuolaikiniai medicininiai tyrimai, reguliarus ir sistemingas kriaušių vartojimas įvairiais pavidalais neturėjo įtakos nusiskundimų kortelei ir bendrai pacientų gyvenimo kokybei.

Sergant kolitu

Draudžiama vartoti kriaušę žalią. Šiurkščios skaidulos dirgins žarnyno sieneles ir pablogins būklę. Gydytojas, remdamasis objektyvia diagnostika, gali į dietą įtraukti keptas, virtas, troškintas kriaušes nedideliais kiekiais. Sultyse ir kompotuose nėra skaidulų, todėl jie gali būti laisvai įtraukiami į racioną.

Kepenims

Organinės rūgštys turi švelnų stimuliuojantį poveikį inkstams ir kepenims. Todėl kriaušę galima įtraukti į dietas sergant kai kuriomis kepenų ligomis. Taip pat ji gerai malšina vakarykščio vaišių požymius. Tačiau sergant rimtomis ligomis sprendimą dėl kriaušės formos, kiekio ir įtraukimo į racioną turi priimti gydytojas.

Sergant hemorojumi

Nerekomenduojama vartoti sulčių ir kompotų, jie sukels išmatų masių sutankėjimą, o tai reiškia – hemorojaus mazgai bus labiau traumuojami.

Šviežias arba keptas minkštimas rekomenduojamas sistemingai vartoti, jame yra maistinių skaidulų ir jis apskritai turi normalizuojantį poveikį. Tačiau dietologai sudaro specialius meniu sergant hemorojumi, kur vaisius derinamas su aiškiai vidurius laisvinančiu poveikiu pasižyminčiais vaisiais ar uogomis.

Sergant cholecistitu

Privaloma diagnostika. Apskritai, kriaušės stimuliuojantis poveikis yra nedidelis, tačiau galbūt būtent jo trūksta staigiam būklės pablogėjimui ir neatidėliotinai operacijai. Esant lėtinei ir vidutinio sunkumo eigai, kriaušė rekomenduojama bet kokia forma. Ji padės atsikratyti rėmens ir pagerinti bendrą būklę.

Kriaušė kosmetologijoje

Šiuolaikinė kosmetologija aktyviai naudoja kriaušę odos prisotinimui ir vizualiam atgaivinimui. Ypatingos medžiagos vaisiuose duoda puikų rezultatą ant paauglių probleminės odos. Lapai naudojami kaip priemonė, mažinanti riebios odos uždegimą ir dirginimą. Kriaušių aktyviųjų medžiagų ekstraktai įeina į jauninančių, maitinamųjų kremų ir priešgrybelinių priemonių sudėtį.

Veidui

Dažniausiai naudojamos kaukės, netgi viensudėtės. Pagrindinė normaliai odai, kuri ją maitins, vizualiai atjaunins ir pagreitins spuogelių gijimą, susideda iš sutrintos kriaušės be odelės. Mišinį reikia užtepti ant marlės servetėlės su išpjovomis akims ir uždėti ant veido 20 minučių.

1. Šiandien populiari jauninimo procedūra atliekama naudojant tokią sudėtį: du šaukštai kriaušių tyrės, vienas arbatinis šaukštelis migdolų aliejaus, šiek tiek grietinės. Viską sumaišyti ir užtepti ant odos, ne tik ant veido, bet ir iškirptės ar rankų srityje. Palikti 25 minutes, o po to nuplauti ramunėlių, ugniažolės ir čiuželės nuoviru.
2. Priešuždegiminė ir atkuriamoji kaukė ruošiama iš vieno arbatinio šaukštelio svogūnų sulčių, trijų šaukštų kriaušių tyrės ir tokio pat kiekio pieno. Į mišinį įdėti smulkiai sutrintą aspirino tabletę ir išmaišyti iki vientisumo. Užtepti ant probleminių odos vietų, palaikyti 15 minučių, po to nuplauti šiltu vandeniu.

Plaukams

1. Kosmetologai aktyviai naudoja kaukes su kriauše plaukų stiprinimui ir trapumo pašalinimui. Be to, dėl prisotinimo vitaminais ir naudingomis medžiagomis atsiranda apimties, plaukai tampa gyvesni. Visą kriaušę reikia panardinti į verdantį vandenį 30–40 sekundžių, tada nuvalyti odelę ir sėklytes, sumalti į tyrę. Kad mišinys nenubėgtų, jį reikia sutirštinti vienu arbatiniu šaukšteliu želatinos ir tada užtepti ant plaukų nuo šaknų iki galiukų 15 minučių.
2. Atkuriamajai kaukei paruošti reikia sutrinti vieną kriaušę į tyrę, įdėti kiaušinio trynį ir vieną šaukštą medaus. Viską sumaišyti ir užtepti ant ką tik išplautų plaukų. Laiko atžvilgiu kaukė veikia 20 minučių, po to nuplauti šiltu vandeniu.
3. Plaukus stiprinanti kaukė ruošiama iš sutrintos kriaušės be odelės, vieno vištos kiaušinio, vieno šaukšto varnalėšų aliejaus ir citrinos sulčių. Viską gerai išmaišyti ir užtepti ant plaukų, o dalį masės reikia įtrinti į galvos odą. Po 20 minučių kaukę nuplauti šiltu vandeniu.

Žala ir kontraindikacijos

Kriaušių nerekomenduojama vartoti iškart po riebaus ar rūkyto maisto, jos labai apsunkins virškinimą tokiu atveju. Geriau palaukti 2–3 valandas, toks stimuliavimas paskatins gerą sunkaus maisto virškinimą, užkirs kelią sąstingio procesams.

Pernokę vaisiai gali sukaupti acto rūgštį, tačiau jos koncentracija nedidelė ir nereikšminga sveikam žmogui.

Kontraindikacijos susijusios tik su atskiromis vartojimo formomis. Taip, esant opoms, gastritui ir kolitams, negalima valgyti žalių vaisių. Esant vidurių užkietėjimui, nerekomenduojama gerti kriaušių sulčių ar kompoto.

Ar gali būti alergija kriaušei

Kriaušė priklauso hipoalerginių vaisių grupei. Tačiau tai nereiškia, kad rizikos visiškai nėra. Kartais užregistruojami tikrosios alergijos atvejai. Todėl būtina laikytis atsargumo priemonių ir pirmiausia duoti šiek tiek kriaušių tyrės, o vėliau stebėti vaiko būklę.

Kaip išsirinkti ir laikyti kriaušę

Skaniausios, aromatingiausios ir naudingiausios – prinokusios kriaušės. Tačiau derliaus nuėmimo laikotarpis yra gana trumpas ir matuojamas keliomis savaitėmis. Todėl svarbu išsirinkti būtent gerą ir sultingą kriaušę.

1. Iš pradžių reikia apčiuopti vaisių, jis neturi būti kietas ar pernelyg minkštas.
2. Atkreipti dėmesį į tekstūrą: jei ant žievelės atsiranda pastebimas grūdėtumas, tai yra natūralaus prinokimo rodiklis, vadinasi, vaisius subrendo ant medžio.
3. Kai prie uodegėlės pradeda atsirasti rudos dėmės, tai reiškia, kad ši kriaušė jau pradėjo gesti.
4. Deja, negalima orientuotis į spalvą, tai priklauso nuo veislės, o ne nuo prinokimo. Pageidautina paprašyti gabalėlio išbandymui arba pažiūrėti į pjūvį. Vaisius turi būti tolygiai tankus, be aiškių minkštų vietų. Saldumas – taip pat rodiklis, kuo kriaušė prinokusi, tuo ji saldesnė.

Prinokusi kriaušė laikoma labai trumpai, kelias dienas. Galima įsigyti neprinokusių vaisių, tai ne ananasai, jie subręs tamsioje vėsioje vietoje, nors bus mažiau aromatingi nei tie, kurie brendo ant medžio. Neprinokusi kriaušė šaldytuve gali bręsti iki dviejų mėnesių.

Geriausias būdas išsaugoti puikų skonį, aromatą ir naudingas medžiagas žiemai – konservavimas.

Ar galima šaldyti

Kriaušė gerai pakenčia užšaldymą bet kokia forma – visą, supjaustytą griežinėliais, įdarytą uogomis, su sirupu ir cukrumi. Pakanka nuplauti vaisių, nušluostyti ir išdžiovinti rankšluosčiu, o vėliau užšaldyti patogia forma. Vienintelis niuansas – šiuo metu rekomenduojama naudoti hermetiškus indus arba vakuuminius maišelius, kad kitų produktų kvapai neprasiskverbtų į kriaušę. Tokią žaliavą galima laikyti iki metų.

Svarbiausia – teisingai atšildyti. Yra net taisyklė: „Užšaldyk greitai, atšildyk lėtai“. Negalima pakartotinai užšaldyti produkto, todėl geriau iš karto daryti mažas porcijas. Ruošinį išdėlioti ant lėkštės, ant apatinės šaldytuvo lentynos. Jis turi atitirpti lėtai, pusantros – dvi dienas. Tada išliks vaisiaus forma ir tekstūra.

Ką galima pagaminti iš kriaušių: receptai

Kriaušės aktyviai naudojamos kulinarijoje, ir ne tik desertams, bet ir pietums. Iš jų gaminama daug įdomių patiekalų, daromos tinktūros, sidras ir net vynas. Kriaušės unikalumas tas, kad jos pagrindu galima sukurti tikrą kulinarinį šedevrą, vos per pusvalandį su minimaliomis pastangomis. Štai paprastas pavyzdys, kuriam reikės:

• trys kriaušės;
• smulkinti riešutai;
• medus;
• cinamonas;
• sluoksniuota tešla iš parduotuvės.

Kriaušes nuplaukite ir perpjaukite pusiau. Pašalinkite šerdį ir kotelį. Minkštimą pabarstykite cinamonu, tada padėkite ant kepimo skardos. Iš viršaus sandariai apvyniokite parduotuvės sluoksniuota tešla, pradurkite ją dantų krapštuku ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Po 15–20 minučių skanumėlis yra paruoštas. Apverskite, pabarstykite riešutais ir šaukšteliu medaus. Paprasta, greita, gražu ir labai skanu!

Uogienė

Iš kriaušių galima išvirti nuostabaus skonio uogienę. Tai visiškai nesudėtinga, vaisius puikiai derinamas su įvairiais saldžiais prieskoniais, obuoliais, citrusiniais vaisiais ir daugeliu uogų. Klasikinis ir paprasčiausias receptas susideda iš šių komponentų:

• kriaušės – 2 kg;
• cukrus – 2 kg;
• cinamono lazdelė, bet galima naudoti ir maltą;
• dvi citrinos;
• 200 ml vandens.

Svarbu pasirinkti geras ir skanias kriaušes, jos neturi būti pernokusios ar pažeistos. Jas galima supjaustyti kubeliais arba smulkiais griežinėliais, tiesiai su odele. Sudėkite jas į puodą ar dubenį ir užberkite 1,5 kg cukraus, tada uždenkite ir palikite pritraukti dvi valandas.

Nuo citrinos nutarkuokite žievelę, tada pašalinkite baltąją odelę ir supjaustykite vaisius apskritimais, pašalindami sėklas. Sudėkite į dubenėlį, užberkite likusiu cukrumi ir palikite 2–3 valandoms. Tada uždėkite ant ugnies, įpilkite 200 ml vandens ir užvirinkite, o tada palaikykite verdant 10 minučių. Iš karto karštą supilkite viską į dubenį ar puodą su kriaušėmis ir palikite dar 4–5 valandoms, galima iki ryto.

Dabar laikas visą mišinį pastatyti ant ugnies, užvirinti ir palikti troškintis 10–12 minučių, atsargiai maišant. Tada vėl padarykite pertrauką 4–5 valandoms. Idealiai atlikti 4 virimus pagal šią schemą, tada uogienė bus sodri ir puikiai išsilaikys. Trečiojo virimo metu įdėkite lazdelę arba maltą cinamoną.

Galima dėti tik į sterilizuotus stiklainius, be to, uogienė turi būti karšta, tiesiai iš puodo.

Kompotas

Tai paprastas ir labai skanus ruošinys žiemai. Kompotą galima gerti, o minkštimą dėti į kepinius, blynelius, naudoti saldžiuose padažuose. Gaminimui reikalingi:

• kriaušės – 10 vienetų;
• cukrus – 200 g;
• vanduo – 2,5 l.

Galima įdėti šiek tiek vanilino, cinamono, kitų vaisių. Taip pat svarbu rinktis tik sveikus ir nepažeistus vaisius. Viena supuvusi kriaušė lengvai sugadins visą stiklainį.

Kriaušes nuplaukite ir supjaustykite porcijiniais gabalėliais, tada sudėkite į puodą ir užpilkite vandeniu su cukrumi. Užvirinkite, o tada, sumažinę kaitrą, virkite 20 minučių. Užtenka vieną kartą pamaišyti, kad vaisiai nesuirtų.

Kompotą laikyti galima tik sterilizuotuose stiklainiuose. Pilama karšta, o skystis turi siekti iki pat kaklelio, tada hermetiškai uždarykite dangteliu. Atvėsęs kompotas yra paruoštas vartoti.

Vynas

Naminis kriaušių vynas derina išskirtinį skonį su vidutiniu stiprumu, jis lengvai geriamas ir bus sutiktas su dideliu susidomėjimu šventiniame stala. Gaminimui reikės:

• kriaušės rūgščios arba rūgščiai saldžios – 10 kg;
• cukrus – 5 kg;
• vanduo – 10 l.

Galima dėti įvairius ingredientus: šermukšnio ir citrinos sultis, obuolius, vanilę, medų. Gaminimo schema išliks nepakitusi.

Gaminimui geriau turėti specialų indą – fermentavimo indą. Tokiam produktų santykiui reikės 20 litrų talpos butelio. Vanduo turi būti švarus filtruotas, bet ne virintas, sumaišytas su cukrumi ir supiltas į indą. Kriaušes supjaustykite griežinėliais ir sudėkite į sirupą. Viską dar kartą išmaišykite. Klasikinis rūgimo indikatorius – paprasta medicininė pirštinė su pradurtu pirštu. Ji užmaunama ant indo kaklelio, todėl geriau naudoti didelius butelius.

Svarbiausios yra išorinės sąlygos. Kad nesugadintumėte masės, reikia palaikyti 19–24 laipsnių temperatūrą. Rūgimo procesas truks nuo mėnesio ir daugiau. Kai tik viskas nurims, pirštinė nusileis. Tai reiškia, kad skystį galima filtruoti į vyno butelius ilgalaikiam saugojimui. Jauną kriaušių vyną galima vartoti iš karto, tačiau žinovai pataria jį dar brandinti 2–3 mėnesius rūsyje.

Sidras

Minkštą, labai aromatingą mažai alkoholio turintį gėrimą galima pasigaminti iš kriaušių tiesiog namuose. Reikės laiko natūraliam rūgimui, tačiau visos operacijos elementarios. Reikalingi tik baziniai produktai:

• kriaušės – 8 kg;
• cukrus – 1,3 kg;
• razinos – 50 g.

Galima eksperimentuoti su receptūra, pridėti įvairių prieskonių ir ingredientų.

Kriaušes geriau rinkti rūgščių arba rūgščiai saldžių veislių su minkšta vaisiaus struktūra. Pašalinkite sėklinę dalį ir kotelį, supjaustykite ketvirčiais ir sumalkite mėsmale arba blenderiu, kad gautumėte vienalytę masę.

Į masę įdėkite cukraus ir kruopščiai išmaišykite iki vientisos masės. Dabar galima perkelti į butelius arba stiklainius, ten pridėti saują razinų ir kriaušių tyrės su cukrumi. Mišinys rūgs, todėl būtina palikti ne mažiau kaip trečdalį talpos tuščią.

Stiklainius arba butelius reikia uždengti marle, sulankstyta 4–5 sluoksniais. Reikia palaukti, kol prasidės rūgimas. Tada skystį reikia filtruoti į kitus stiklainius arba butelius. Visą minkštimą surinkite į marlės maišelį ir kruopščiai išspauskite iki paskutinio lašo. Toliau dirbkite tik su skysčiu – būsimuoju sidru. Talpą padėkite tamsioje ir vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje, ir palikite bręsti iki pusantro mėnesio.

Kai visi skystyje vykstantys procesai baigsis, reikia dar kartą filtruoti nuosėdines frakcijas ir viską perpilti į butelius. Aromatingas kriaušių sidras yra paruoštas.

Povidlas

Skani ir tiršta kriaušių uogienė – puikus žiemos ruošinys. Tai universalus desertas, juo galima gardinti blynelius, tepti ant bandelės arba naudoti kaip įdarą kepiniams. Tradicinės kriaušių uogienės gaminimui reikės:

• tinkamos veislės kriaušės – 2 kg;
• cukrus – 1 kg;
• citrina;
• stiklinė vandens.

Kriaušes supjaustykite trečdaliais arba ketvirčiais, pašalinkite šerdį. Jei planuojama naudoti blenderį arba mėsmalę smulkinimui, geriau pašalinti odelę, o jei pasirinktas trynimo per sietą metodas, jos galima ir nešalinti.

Perkelkite susmulkintus vaisius į puodą, įpilkite vandens ir įjunkite kaitinimą. Reikia virti, kol vaisiai suminkštės. Tada išimkite ir sumalkite į tyrę. Galite naudoti blenderį, maišytuvą, mėsmalę arba pertrinti per metalinį sietelį. Tęskite kriaušių virimą dar maždaug valandą, kol masė sumažės perpus. Įdėkite citrinos rūgšties ir cukraus, išmaišykite ir dar palaikykite ant ugnies pusvalandį. Tada išpilstykite į sterilizuotus stiklainius arba patiekite šaltą.

Salotos

Kriaušė yra sudėtinė dalis daugelio tiek paprastų, tiek rafinuotų salotų. Be to, vaisius gali būti naudojamas keptas arba keptas orkaitėje. Tačiau itališkos salotos su rukola, kriauše ir graikiniais riešutais yra įdomiausios, naudingiausios ir lengviausiai paruošiamos. Reikės:

• trys gana sultingos kriaušės;
• graikiniai riešutai – 180 g;
• sūris parmezanas arba Dor Blue – 100 g;
• šviežia rukola – 100 g;
• arbatinis šaukštelis prancūziškų garstyčių;
• du arbatiniai šaukšteliai medaus;
• trečdalio citrinos sultys;
• trys šaukštai alyvuogių aliejaus.

Galite įdėti keptų sėklų, baziliko, špinatų, kvapiųjų pipirų. Iš pradžių reikia nuplauti, nusausinti ir suplėšyti rukolą į mažus gabaliukus.

Kriaušes supjaustykite porcijiniais griežinėliais, odelę geriau nenuimti. Dalis graikinių riešutų tiesiog suskaidykite į didesnius gabaliukus, maždaug trečdalį sutrinkite.

Pagaminkite užpilą atskirame dubenėlyje, į jį įdėkite garstyčių, medaus, aliejaus ir išspauskite trečdalio citrinos sultis. Viską išmaišykite iki vientisumo, galite paragauti ir įdėti bet kokių prieskonių.

Salotos renkamos dubenyje: ant dugno išdėliokite rukolos lapus, tada kriaušę ir tarkuotus riešutus. Įpilkite užpilą ir švelniai išmaišykite. Iš viršaus pabarstykite dideliais riešutų gabaliukais ir patiekite.

Smučis

Paruošti kriaušių smoothie labai lengva, užtenka tiesiog sutrinti ją blenderiu. Bus skanu net vaikams. Tačiau tikras sveikatos ir naudos eliksyras ruošiamas su jogurtu ir riešutais. Tam reikės šių produktų:

• viena vidutinė kriaušė;
• 20 g graikinių riešutų;
• šaukštas medaus;
• 250 ml balto jogurto.

Naudingą pagrindą, tai yra jogurtą, galima pakeisti kefyru arba rūgpieniu. Riešutus reikia sumalti blenderiu, kavamale arba grūstuvėje. Dabar supilkite jogurtą į blenderį ir įdėkite kriaušę be žievelės, supjaustytą gabaliukais. Trumpai paplakę, berkite riešutus ir medų, plakite iki norimos smoothie konsistencijos. Galima išpilstyti į stiklines ar kokteilių taures, įdėti mėtų lapelį. Tai puikus rytinis kokteilis geros dienos pradžiai.

Kriaušių tyrė žiemai

Skanią, aromatingą ir švelnią kriaušių tyrę galima paruošti visai žiemai. Tai bus puikus desertas, juo galima gardinti batoną arba naudoti kaip įdarą blyneliams. Gaminimui reikės:

• 7 vidutinės kriaušės;
• 50 ml vandens arba obuolių sulčių;
• pusė citrinos;
• stiklinė cukraus;
• šiek tiek vanilės.

Ilgalaikiam laikymui būtinas terminis apdorojimas, todėl kriaušes reikia supjaustyti be žievelės į tinkamus blenderiui gabaliukus ir sudėti į puodą. Ten supilkite pusės citrinos sultis, kad vaisiai netamsėtų, taip pat vandenį arba obuolių sultis. Visa tai pašildykite ir virkite ant silpnos ugnies 20 minučių.

Prieš smulkinimą kriaušės turi atvėsti, tada jas tiesiog reikia sudėti į blenderį ir sutrinti iki vientisos tyrės. Po to masę reikia grąžinti į puodą, įdėti cukraus ir vanilino, virti, kol pasieks norimą konsistenciją, nuolat maišant.

Laikymui masę reikia dėti tik į sterilizuotus stiklainius su sandariais dangteliais. Laikyti vėsioje tamsioje vietoje iki 8 mėnesių.

Kriaušių tartas Taten

Iš kriaušių galima pagaminti puikų pyragą, kuris užims garbingą vietą šventiniame stalo. Šiandien tai ypač paprasta, nes galima įsigyti geros šaldytos sluoksniuotos tešlos (400 g). Belieka tik paruošti įdarą, o būtent:

• šešios kriaušės;
• viena citrina;
• graikiniai riešutai – 100 g;
• sviestas – 50 g;
• cukrus – 100 g.

Prie tarto Taten puikiai tinka vanilinas ir cinamonas, galima naudoti šiek tiek džiovintų vaisių ir keletą saldaus obuolio skiltelių.

Nuo kriaušių nuimti odelę ir išpjauti šerdį. Supjaustyti skiltelėmis, bet galima naudoti ir didesnius kubelius. Nuskusti visos citrinos žievelę, tada nupjauti trečdalį ir išspausti sultis ant susmulkintų kriaušių – tai išsaugos jų šviesią ir natūralią spalvą.

Į kastruolį suberti cukrų, jį ištirpinti ir virti karamelę. Tada įdėti sviestą, žievelę ir parūgštinti likusios citrinos sultimis. Išmaišius įdėti susmulkintas kriaušes ir virti 5–7 minutes.

Naudojant kiaurasamtį, išimti griežinėlius arba didesnius vaisiaus kubelius ir sudėti juos į kepimo formą, iš anksto pateptą sviestu. Karamelę virti dar 5 minutes, tada užpilti ant kriaušių. Iš viršaus pabarstyti tarkuotais graikiniais riešutais, cinamonu ir vanilinu. Tada uždengti sluoksniuota tešla, užlenkus kraštus į vidų, padaryti kraštelį ir pašauti kepti pusvalandžiui 180 laipsnių temperatūroje.

Tartą Taten prieš patiekiant reikia apversti – tai galima padaryti tiesiog naudojant kepimo skardą, laikant pyragą lėkšte.

Konfitiūras

Itin sveiką ir skanų konfitūrą iš kriaušių galima pasigaminti net namuose. Leidžiama pridėti įvairių ingredientų, pavyzdžiui, kavos pupelių ar karamelės. Skonis gali labai skirtis priklausomai nuo recepto tipo. Tarp kitų reikėtų išskirti itin sveiką kriaušę su imbieru, kuriai reikės šių produktų:

• saldžios kriaušės – 1,5 kg;
• cukrus, galima rudasis, – 800 g;
• šviežios imbiero šaknies – 30 g;
• pusė citrinos.

Kriaušę reikia nuplauti ir supjaustyti kubeliais. Kad ji nesutemtų, apšlakstyti viską citrinos sultimis – užtenka kelių lašų.

Dabar reikia išvirti karamelę: cukrų suberti į puodą, įpilti likusias citrinos sultis ir įpilti 150 ml vandens. Karamelę virti ant vidutinės ugnies, kol visiškai iškeps. Įdėti smulkiai sutarkuotą imbierą, o tada – kriaušių kubelius. Viską maišyti, nenukeliant nuo ugnies. Vaisius labai greitai išskirs sultis ir netgi atrodys per daug vandeningas, tačiau po valandos virimo konsistencija taps normali.

Karštą konfitūrą išpilstyti į sterilizuotus stiklainius ir iš karto sandariai uždaryti. Patiekti patiekalą šaltą.

Kaip iškepti

Kriaušė gana paprastai iškepa, užtenka vaisių įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 180–200 laipsnių. Vidutinis gaminimo laikas – 20 minučių, bet jį galima keisti; norint minkštesnės konsistencijos, kepti ilgiau. Geriausia gaminti skanų ir sveiką desertą:

• iš vienos didelės kriaušės;
• šaukšto graikinių riešutų;
• dviejų valgomųjų šaukštų medaus;
• žiupsnelio malto cinamono;
• arbatinio šaukštelio citrinos sulčių.

Kriaušę perpjauti pusiau, arbatiniu šaukšteliu išskobti šerdį, kad susidarytų tvarkinga įduba. Kietą kotelį galima nupjauti peiliu.

Į įdubą sudėti graikinius riešutus, visą kriaušę apipilti medumi, pabarstyti cinamonu. Skardą šiek tiek patepti aliejumi ir išdėlioti vaisius. Kepti orkaitėje aukštoje temperatūroje (180–200 laipsnių). Po 15 minučių ištraukti, apipilti citrinos sultimis ir likusiu medumi. Kepti dar 5 minutes. Pasirengimą galima patikrinti dantų krapštuku.

Patiekti karštą. Restorano lygis – kepti su cinamono lazdele. Prie kriaušės puikiai tiks šaukštelis ledų ar riebios grietinės.

Kaip teisingai valgyti kriaušę

Kriaušę galima vartoti bet kokia forma ir be ypatingų apribojimų. Vienintelis virškinimo sunkumas – tai ypatingos ląstelės su tankia struktūra, jos netgi jaučiamos burnoje kaip tam tikri akmenėliai. Todėl kriaušės nerekomenduojama valgyti iš karto po sunkaus ir kieto maisto. Geriau palaukti 2–3 valandas, tuomet ji neapkraus virškinimo sistemos, o priešingai – tęs stimuliavimą.

Keptą kriaušę galima vartoti sveikimo laikotarpiu po operacijų ar traumų, net ir laikantis griežčiausių dietų. Nėra skirtumo – tuščiu skrandžiu ar kartu su kitu maistu.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Rekomenduojama norma suaugusiam žmogui – 1–2 kriaušės per dieną arba panašus sulčių, kompoto, perdirbtų produktų kiekis. Galima valgyti daugiau, tačiau prisisotinus vitaminų ir mineralų, naudingumas mažės.

Vaikams nuo 8–10 mėnesių geriau pradėti su virtu ar keptu pūre, kiekis 30–50 g. Nuo pusantrų metų galima duoti iki 1 kriaušės per dieną. Taip bus naudingiausia.

Ar galima valgyti vakare ir nevalgius

Nerekomenduojama valgyti kietų veislių kriaušių, jos turi per kietas skaidulas, kurios rimtai dirgins žarnyną ir sukels diskomfortą.

Valgyti kriaušę tuščiu skrandžiu ir naktį – tai tam tikrų dietų sąlyga, kuri tikrai atsikratys sąstingio procesų ir padės numesti svorio.

Dietologai rekomenduoja valgyti vieną kriaušę ryte tuščiu skrandžiu, ypač po sunkių vakarinių vaišių. Tai padės atsikratyti sunkumo jausmo, rėmens ir nustatyti virškinimo sistemą naujai dienai.

Ar galima duoti gyvūnams kriaušę

Įtraukti nedidelę vaisių lėkštelę į kačių ir šunų savaitės racioną yra labai rekomenduojama, tai padės virškinimui ir organizmo prisotinimui būtinomis medžiagomis. Vaisius reikia perpjauti ir pašalinti šerdį. Normalus racionas – nuo 1 iki 2 kriaušių per savaitę, daugiau nereikia.

Naminiai žiurkėnai ir kiti smulkūs gyvūnai taip pat gali pasimėgauti kriauše, tačiau geriau nepernelyg tenkinti jų norų. Svarbus momentas: vidutinis žiurkėnas gali suvalgyti per dieną visą vaisių. Tačiau tai sukels rimtų virškinimo problemų, netgi galima mirtis. Todėl negalima palikti gyvūno su kriauše be priežiūros. Optimalu duoti dalimis mažus gabalėlius, skaičiuojant ketvirtį kriaušės per savaitę.

Papūgos taip pat mėgsta šį skanėstą, ypač sėklas. Nereikėtų duoti jų per daug, tačiau įtraukti į racioną tikrai verta.

Įdomūs faktai apie kriaušes

1. Prieš tabako atsiradimą Europoje rūkyti buvo būtent kriaušių lapai. Jie buvo džiovinami, susmulkinami ir rūkomi.
2. Kriaušė nuo seno buvo vertinama ne tik dėl vaisių, bet ir dėl medienos – ji ypač tvirta ir tekstūringa. Iš jos gamino muzikos instrumentus, sudėtingus mokslinius prietaisus, tikslias liniuotes ir karališkuosius baldus.
3. Pirmą kartą kriaušė pradėta auginti senovės Kinijoje apie 1100-uosius metus pr. Kr. Vaisius į Europą atkeliavo labai anksti, tačiau sodus pradėta kurti tik apie 200-uosius metus pr. Kr. Amerika apskritai nepažino kriaušių iki 1620 m., tačiau kai medis ten pateko, jis puikiai prigijo ir tapo daugiau nei 500 amerikietiškų veislių pradininku.
4. Senovės graikai aukojo kriaušę deivėms Herai ir Afroditei, o Romoje – Junonai ir Venerai. Homeras savo kūrinyje „Odisėja“ jos vaisius vadino dievų dovanomis.

Kriaušių nuotraukos