Imbieras: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Imbieras – unikalus gydomasis augalas, kurio naudojimo istorija siekia daugelį amžių. Tačiau nepaisant viso teigiamo poveikio organizmui, nereikėtų ignoruoti kontraindikacijų, kurios būdingos ir šiam produktui. Ypač atsargiai aštrų šaknį turėtų vartoti žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.

Kaip atrodo ir kur auga imbieras

Daugeliui gerai žinoma, kaip atrodo imbiero šaknis. Ji yra keistos formos, apvalaus skersmens, padengta plona, bet kieta odele. Pats augalas savo forma primena mums įprastą nendrę, o jo žvynuoti stiebai gali užaugti iki 2 m ilgio. Žolė žydi, sudarydama kankorėžio formos ryškiai rožinės, oranžinės arba rudos spalvos žiedynus, tačiau imbieras neveda vaisių. Dauginasi auginiais iš šaknies.

Augalas jautrus šviesos ir drėgmės trūkumui, todėl geriausiu klimatu imbierui auginti laikomas atogrąžų. Žolė auga Pietryčių Azijos šalyse, kai kuriose Afrikos dalyse, taip pat didžiojoje Pietų Amerikos dalyje.

Faktas! Padžiūvusi imbiero šaknis yra aštresnė nei šviežia.

Pažymėtina, kad Kinijoje augintas imbieras dažnai turi azoto junginių, viršijančių leistiną normą. Tokio produkto negalima naudoti maistui ar gydymo tikslais.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Imbiero šaknis – mažai kaloringas produktas, 100 g kurio yra tik 80 kcal. Be to, jis turi unikalios vertingos sudėties:

1. Eteriniai aliejai – ne tik suteikia būdingą aromatą, bet ir yra vienas pagrindinių komponentų, dėl kurių imbieras naudojamas gydymui.
2. Aminorūgštys, įskaitant nepakeičiamąsias – jos padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, taip pat aktyviai dalyvauja raumenų skaidulų ląstelių generacijoje.
3. Nesočiosios riebalų rūgštys, palaikančios lipidų apykaitą tinkamame lygyje.
4. Mineraliniai elementai, įskaitant retus cinką ir chromą, kurių dažniausiai trūksta daugumos žmonių kasdienėje mityboje.
5. Skaidulinės medžiagos – universalus pagalbininkas virškinimo ir imuninei sistemai.
6. Vitaminai (A, B, C).
7. Kurkuminas – medžiaga, pasižyminti baktericidinėmis savybėmis ir stimuliuojančiu poveikiu imuninei sistemai.
8. Gingerolis – junginys, pagreitinantis medžiagų apykaitos procesus organizme ir skatinantis perteklinės riebalų sankaupos skaidymą.
9. Kapsaicinas – alkaloidas, kuris skatina skausmo malšinimą ir uždegimo mažinimą.

Naudingos imbiero šaknies savybės

Bendroji nauda

Šis produktas daro unikalų poveikį organizmui. Jį galima naudoti šviežią, džiovintą, marinuotą. Jo poveikis pasireiškia taip:

1. Imbieras normalizuoja medžiagų apykaitos procesus.
2. Riebalų rūgščių sintezė, veikiama šaknies, normalizuojasi, o deponuoti lipidai pradeda skaidytis į paprasčiausius junginius.
3. Augalas yra natūrali vidurius laisvinanti priemonė. Jis daro lengvą poveikį, tuo pačiu nepažeisdamas žarnyno sienelių.
4. Produktas gerina maisto virškinimą ir naudingųjų medžiagų bei skilimo produktų įsisavinimą.
5. Veikiant imbiero rūgštims ir mineralams, pagerėja dantenų ir dantų būklė. Tačiau norint pasiekti pastebimą poveikį, būtina reguliariai kramtyti šaknį.
6. Įvairūs augalo produktai sėkmingai pašalina pykinimo simptomus, su kuriais susiduria moterys pirmąjį nėštumo trimestrą ir keliautojai, kenčiantys nuo jūros ligos.
7. Žinomas imbiero skausmą malšinantis poveikis. Jis malšina lengvą galvos skausmą, taip pat prisideda prie raumenų spazmų silpninimo.
8. Aštrūs produktai iš šaknies ramina nervų sistemą, prisideda prie lėtinio streso mažinimo ir padeda kovoti su nemiga.
9. Imbiere esantys alkaloidai, aminorūgštys ir riebalų rūgštys palaiko širdies raumenį, prisideda prie jo prisotinimo deguonimi, stiprina didžiųjų kraujagyslių ir kapiliarų sieneles.
10. Dėl savo aštrumo imbieras turi antihelmintinį poveikį, todėl gali būti naudojamas tiek profilaktikai, tiek parazitinių ligų gydymui.

Sergant kai kuriomis ligomis imbieras naudojamas dažniausiai. Dažniausiai gydymas būna veiksmingas:

• sergant ankstyvomis sąnarių ir jungiamojo audinio ligomis;
• sergant kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip aterosklerozė ir venų varikozė;
• sergant nudegimais ir minkštųjų audinių uždegimais;
• sergant migrena, lengvu galvos ir dantų skausmu;
• sergant kvėpavimo sistemos ligomis, įskaitant virusinės kilmės.

Moterims

Imbieras – vertingas produktas moterų sveikatai. Jis ne tik mažina nervinę įtampą, stiprina imunitetą ir greitina medžiagų apykaitą, bet ir teigiamai veikia urogenitalinę sistemą. Šis produktas gali šalinti lengvus uždegimus moterų lytiniuose organuose, taip pat padeda išlaikyti gimdos tonusą, o tai svarbu reguliariam mėnesinių ciklui ir normaliai reprodukcinės sistemos veiklai apskritai. Vartojant imbiero šaknį periodinių išskyrų metu, galima atsikratyti skausmo pojūčių. Be to, jis padeda kovoti su stresu ir pervargimu.

Daugybė tyrimų parodė, kad moterys, reguliariai vartojančios imbiero šaknį kaip bendrą stiprinančią priemonę, kur kas rečiau susiduria su lytinių organų ligomis.

Vyrams

Vyriškajam organizmui vertę teikia amino rūgštys ir vitaminas C, esantys imbiero šaknyje. Šios medžiagos skatina laidumą lytinių organų raumenyse, dėl ko kraujotaka kirkšnies srityje pagreitėja. Šis poveikis yra prostatos uždegimo profilaktika. Be to, imbieras veikia kaip natūralus afrodiziakas vyrams, taip pat skatina mąstymo procesus smegenų žievėje.

Dar viena augalo nauda – kraujagyslių stiprinimas. Remiantis statistika, būtent vyrai dažniau patiria insultus, todėl kraujagyslių sienelių tonuso palaikymas yra vienas pagrindinių imbiero poveikių.

Nėštumo metu

Imbieras padės palengvinti toksikozės apraiškas pirmuosius kelis nėštumo mėnesius. Tačiau nuo antrojo trimestro jį vartoti griežtai draudžiama, nes gimdos stimuliacija šiuo laikotarpiu yra itin nepageidautina ir pavojinga vaisiui.

Ankstyvaisiais terminais naudojant imbiero šaknį galima greitai išgydyti peršalimo ligas, taip pat sustiprinti imunitetą, kad būtų lengviau tęsti nėštumą.

Žindymo laikotarpiu

Imbiero šaknies arbata žinoma tarp maitinančių mamų kaip priemonė, didinanti laktaciją. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad pirmiausia produktas yra prieskonis, galintis sukelti alergiją. Todėl vartojant šią priemonę reikia laikytis tam tikrų rekomendacijų:

1. Jei kūdikiui nustatytas hipertonusas, mamai negalima vartoti imbiero šaknies, nes per pieną jis stimuliuoja kūdikio nervų sistemą. Dėl tos pačios priežasties imbiero gėrimą geriau planuoti pirmoje dienos pusėje.
2. Maitinančiai motinai prieskoninę šaknį maistui leidžiama naudoti praėjus 2 mėnesiams po gimdymo. Vartojimą reikia pradėti nuo mažo kiekio. Geriau apsiriboti 1 arb. šaukšteliu per dieną, tuo pat metu stebint kūdikio reakciją į aštrų produktą.
3. Jei moteris turi kokių nors pogimdyvinių uždegiminių židinių (pavyzdžiui, hemorojaus), imbiero vartoti negalima. Jis gali pabloginti problemą ir sukelti kraujavimą.

Vaikams

Imbieras veikia kaip imunomoduliatorius, todėl vaikams jis yra veiksminga priemonė organizmo palaikymui peršalimo sezono metu. Be to, šis produktas yra visiškai natūralus.

Dažniausiai vaikai gerai priima imbiero arbatą, o jei pagardinti ją medumi, gers su malonumu.

Tačiau prieš pradedant gydymą ar profilaktiką vaikui, reikia pasikonsultuoti su pediatru, taip pat įsitikinti, kad nėra alergijos prieskoninei šakniai.

Vartojant imbierą vaikams, reikia būti atsargiems ir laikytis šių rekomendacijų:

1. Vaikų amžius iki 2 metų yra griežta kontraindikacija vartoti imbierą maistui.
2. Vaikų mitybai geriau naudoti šviežiai nuluptą ir susmulkintą augalo šaknį. Miltelių pavidalo forma nerekomenduojama, nes joje gali būti pėdsakinių kenksmingų priemaišų, kurios gali netikėtai paveikti nestiprų organizmą.
3. Duodant vaikui imbiero šaknį, reikia laikytis paros normos. Dozės viršijimas 0,5 arb. šaukštelio per dieną gali sukelti alergiją.

Produktą galima duoti vaikams ne tik peršalimo ir bronchų-plaučių sistemos ligų gydymui, bet ir normalios virškinimo funkcijos atstatymui vėmimo ar viduriavimo atveju.

Metant svorį

Augalas plačiai naudojamas ir svorio metimui. Egzistuoja daugybė gėrimų su imbierų šaknimi receptų, kurie padeda skaidyti riebalų sankaupas, pagreitinti medžiagų apykaitą ir įgyti stangresnę kūno formą.

Reikia pažymėti, kad rezultatą vartojant imbierą galima pasiekti tik tada, jei gėrimus su jo turiniu vartojate reguliariai.

Be pastebimo riebalus deginančio poveikio, imbieras teigiamai veikia virškinimą apskritai. Daugelis moterų, kurios laikėsi dietos, įtraukusios šį aštrų augalą į racioną, pažymi, kad jo vartojimas padeda pereiti prie subalansuotesnio ir sveikesnio maisto.

Populiariausi imbiero šaknies kompanionai svorio metimui yra:

• kefyras;
• ciberžolė;
• aštrūs pipirai;
• citrina.

Tie, kurie negali apsieiti be saldumo gėrimuose, net laikydamiesi dietos, naudoja medų kaip saldiklį. Jis ne tik papildo skonį ir daro jį malonesnį, bet ir aprūpina organizmą papildomomis maistinėmis medžiagomis.

Imbiero arbatos nauda ir žala

Arbata su imbieru – tikra panacėja tiems, kurie dažnai susiduria su sloga ir susilpnėjusiu imunitetu. Gėrimas pasižymi daugybe naudingų savybių:

1. Mažina uždegimą ir skatina smulkių žaizdų gijimą ant virškinimo trakto gleivinių.
2. Dėl sudėtyje esančių eterinių aliejų palengvina nosies kvėpavimą ir skatina kraujotaką.
3. Didina bendrą organizmo tonusą ir gaivina.
4. Yra profilaktinė priemonė nuo vėžio.
5. Normalizuoja rūgščių pusiausvyrą skrandyje, mažina spazmus, kovoja su pykinimu ir galvos svaigimu.
6. Padeda sumažinti nervinę įtampą.
7. Palengvina gerklės skausmą, mažina kosulį ir patinimą nosiaryklėje.
8. Yra pagalbinė priemonė kovojant su peršalimu.
9. Mažina kenksmingo cholesterolio kiekį kraujyje.
10. Šalina toksinus ir mažina šlakų susikaupimą žarnyne.

Nepaisant visų privalumų, imbiero arbata turi ir įspėjimų dėl vartojimo. Jos nereikėtų vartoti:

1. Esant polinkiui į alergiją šiam augalui.
2. Prieš miegą, nes gali sukelti miego sutrikimų.
3. Paūmėjus virškinimo ir išskyrimo sistemų ligoms, nes kai kurios aktyvios augalo medžiagos gali prisidėti prie problemų paaštrėjimo.

Kaip užplikyti

Klasikinis arbatos receptas numato supjaustytos imbiero šaknies, užpiltos verdančiu vandeniu, užplikymą ne trumpiau kaip 20 minučių. Norint gauti sodresnės aromatingos arbatos, susmulkintą šaknį reikėtų pavirinti vandenyje ant silpnos ugnies apie 10 minučių.

Gėrimo žinovai pažymi, kad turtingesnis imbiero arbatos skonis atsiskleidžia užplikius ją stikliniame arbatinuke.

Marinuotas imbieras: nauda ir žala

Keista, bet marinuotas imbieras išlaiko beveik visą maistinių medžiagų rinkinį, esantį šviežiame produkte. Be to, imbiero kaloringumas po marinavimo gerokai sumažėja ir sudaro tik 15 kcal 100 g produkto.

Marinuotas imbieras pasižymi daugybe naudingų savybių:

1. Skatina skrandžio sulčių gamybą, dėl ko pagerėja virškinimas.
2. Gerina smegenų kraujotaką ir gebėjimą suvokti informaciją.
3. Pasirodo kaip afrodiziakas, taip pat palaiko normalią reprodukcinės sistemos organų veiklą.
4. Padeda palengvinti krūtinės kvėpavimą sergant astma ir nosies kvėpavimą peršalimo ligų metu.
5. Padeda pašalinti toksinus ir deginti perteklinius riebalų sankaupas.

Kasdien vartojant marinuotą imbierą kaip pagardą prie įprastų patiekalų, galima atsikratyti papildomų kilogramų, neapsiribojant maistu.

Šis produktas gali pakenkti moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat asmenims, turintiems virškinimo trakto ligų anamnezėje.

Kai kurie marinuoto imbiero mėgėjai papildomai mirko jį cukraus sirupe ir apvolioja cukraus kristaluose. Taip gaunamas savotiškas desertas saldžiai aštriu skoniu.

Kaip marinuoti

Imbiero marinatui galima naudoti paprastą actą. Paruošimui reikės:

• imbiero šaknis (vidutinio dydžio – apie 100 g);
• vyno acto (6%) arba stalo acto (9%) (atitinkamai 150 arba 100 g);
• šviežių burokėlių (nedidelis kiekis dažymui);
• cukraus (4 v. š.);
• druskos (1 a. š.);
• vanduo.

Į puodą pilti vandens, įdėti druskos ir cukraus, išmaišyti, tada įpilti acto. Pastatyti indą ant vidutinės ugnies ir užvirti. Prieš tai nuvalyti imbiero šaknies odelę ir supjaustyti ją plonais griežinėliais pagal pjūvį.

Į stiklinį indą su dangteliu sudėti supjaustytą imbierą, įdėti keletą plonų burokėlių griežinėlių. Užpilti marinatu, kuris dar nespėjo atvėsti. Indą uždaryti dangteliu, o atvėsus padėti į šaldytuvą. Imbiero marinavimo laikas – ne mažiau 3 parų. Dėl burokėlių dažančios savybės prieskoniniai žiedlapiai įgauna švelnią rausvą spalvą.

Kuo naudingas džiovintas imbieras

Sausa miltelių forma – dažniausiai naudojama imbiero forma.

Šis produktas daro didžiulį teigiamą poveikį žmogaus organizmui:

• gerina kraujagyslių pralaidumą;
• pagreitina medžiagų apykaitą;
• padeda stiprinti imunitetą;
• skatina protinę veiklą ir gerina atmintį;
• palengvina būklę peršalimo ligų metu;
• turi dezinfekuojančių savybių;
• mažina uždegimą.

Prie žalingų produkto poveikio apraiškų galima priskirti:

1. Gebėjimas nežymiai padidinti kraujospūdį, o tai kelia pavojų žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos problemų.
2. Karščiavimo būklių pablogėjimas esant padidėjusiai kūno temperatūrai.
3. Vidinių žaizdų ir opų kraštų suminkštėjimas, kuris gali būti pavojingas sergant skrandžio opa ir daugeliu kitų virškinimo sistemos organų ligų.
4. Gimdos susitraukimų stimuliavimas, kuris yra labai nepageidautinas moterims paskutinėmis nėštumo stadijomis ir pogimdyminio atsigavimo laikotarpiu.

Kaip džiovinti

Yra du būdai, kaip namuose išdžiovinti imbiro šaknį:

1. Orkaitėje. Džiovinimas atliekamas 50⁰C temperatūroje (minimali ugnies degimo temperatūra) atidarius dureles. Imbierą supjaustyti plonomis juostelėmis arba griežinėliais, išdėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos, kurią vėliau reikia pastatyti centrinėje orkaitės dalyje. Pats džiovinimo procesas yra gana ilgas ir trunka ne mažiau kaip 150 minučių. Po ilgo troškinimo temperatūrą galima padidinti iki 70⁰C ir palaikyti imbierą karštyje dar maždaug 10 minučių.
2. Elektrinėje džiovykloje. Procesas reikalauja minimalių pastangų, tačiau užima daug laiko. Imbierą supjaustyti plonais griežinėliais, paskirstyti ant įrenginio grotelių, paliekant nedidelius tarpus. Temperatūros režimą nustatyti ties 60⁰C. Džiovinti apie 7–9 valandas. Kad šaknies griežinėliai išdžiūtų tolygiai, karts nuo karto juos reikia permaišyti.

Imbiero šaknis medicinoje

Keista, bet ne tik liaudies gydytojams žinomos gydomosios šio rytinio augalo savybės. Tradicinė medicina jau seniai pripažino imbiro naudą organizmui ir netgi pripažįsta jo, kaip maisto papildo, naudojimo tikslingumą. Tačiau yra būklių, kai aštraus šaknies vartojimas maiste arba gėrimo pavidalu gali būti pavojingas.

Sergant cukriniu diabetu

Imbieras yra naudingas tik sergant 2 tipo diabetu. Ilgalaikio gydymo kurso metu, naudojant imbiro šaknį kaip pagalbinę terapinę priemonę, pastebimas organizmo jautrumo gliukozei padidėjimas, o tai teigiamai atsiliepia bendram ligos eigos vaizdui.

Sergant 1 tipo diabetu, imbiro savybė mažinti cukraus kiekį kraujyje turi priešingą, neigiamą poveikį dėl to, kad šios ligos rūšies vystymosi mechanizmai iš esmės skiriasi nuo 2 tipo. Todėl sergant 1 tipo diabetu, vartoti bet kokius vaistus ir papildus, kurių pagrindą sudaro imbieras, draudžiama.

Svarbu: imbiero glikemijos indeksas — 15 vienetų.

Sergant pankreatitu

Produktų, kurie stimuliuoja virškinimą, vartojimas sergant pankreatitu yra itin nepageidautinas. Imbieras bet kokia forma gali išprovokuoti arba pabloginti pankreatito apraiškas ir sustiprinti skausmo pojūčius. Vartoti jį sergant šia liga draudžiama.

Sergant podagra

Kadangi ši liga yra susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimais, aštraus šaknies vartojimas ne tik yra parodytas, bet ir labai pageidautinas. Imbieras padeda normalizuoti medžiagų apykaitą, sustabdyti patologinių procesų vystymąsi sąnariuose, taip pat palengvinti faktines ligos apraiškas. Sergant podagra, rekomenduojama augalą vartoti arbatos pavidalu, derinant jį su medumi ir citrina. Kartu su aliejumi, imbieras, naudojamas masažui, gali lokaliai paveikti skausmo židinį ir jį pašalinti.

Sergant gastritu

Uždegusios skrandžio sienelės sergant gastritu yra itin jautrios šiurkščioms skaiduloms ir aktyvioms medžiagoms, esančioms imbiere. Ūminė šios ligos forma yra griežta kontraindikacija vartoti aštrų augalo šaknį. Esant lengvoms gastrito formoms ir remisijos laikotarpiu, imbierą vartoti leidžiama, nes jis pašalina nedidelius uždegimo židinius skrandyje ir skatina greitą organo atsigavimą.

Žarnynui

Imbieras yra virškinimo pagalbininkas ne tik skrandyje, bet ir žarnyne. Čia šiurkščios augalinės skaidulos veikia kaip peristaltikos stimuliatorius, riebalų rūgštys dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, o gingerolis pašalina sąstingio sritis, skatindamas žarnyno spindžio padidėjimą.

Ypač svarbi imbiero pagalba vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai susiduria su žarnyno aktyvumo sumažėjimu dėl su amžiumi susijusių pokyčių. Arbatos, užpilai ir net paprasti milteliai, naudojami kaip prieskonis, padeda išvengti problemų, susijusių su maisto virškinimu.

Esant vidurių užkietėjimui

Imbiero šaknis ir miltelių pavidalas pasižymi lengvu vidurius laisvinančiu poveikiu. Tuo tarpu gleivinės nėra traumuojamos, o uždegusios sritys gyja. Taip pat atkuriama normali mikroflora žarnyne, dėl ko vėlesnis atsipalaidavimas nuo skilimo produktų vyksta daug lengviau.

Kepenims

Imbieras teigiamai veikia kepenis. Jo aktyvūs komponentai paleidžia regeneracijos procesą šiame organe, taip pat skatina greitesnį toksinų išsiskyrimą, pagreitina tulžies cirkuliaciją. Imbiero šaknies vartojimas maiste yra vienas iš būdų užkirsti kelią hepatito vystymuisi.

Sergant cholecistitu

Nepaisant visos naudos ir gebėjimo malšinti uždegimą, imbieras yra kontraindikuotinas sergant cholecistitu. Jo poveikis šiai ligai yra toks, kad tulžies pūslės gleivinės dirginimas tik sustiprėja, ir liga gali pereiti į ūmesnę formą.

Dėl kraujospūdžio

Yra žinomi atvejai, kai imbieras naudojamas kraujo spaudimui reguliuoti. Tačiau šio augalo poveikis yra nenuspėjamas. Vartojant imbierą, spaudimas gali sumažėti arba padidėti. Be to, jei tuo pačiu metu vartojami vaistai spaudimui normalizuoti, jų aktyvumas taip pat gali sumažėti arba padidėti. Viskas priklauso nuo individualių organizmo savybių. Dauguma gydytojų sutinka, kad esant rimtiems spaudimo šuoliams, eksperimentuoti su imbiero šaknimi neverta. Jei pulso ir spaudimo svyravimai vargina tik retkarčiais ir yra nereikšmingi, augalą galima naudoti geros savijautos laikotarpiais, nepiktnaudžiaujant juo.

Imbieras kosmetologijoje

Senovės gražuolės žinojo, kaip išlaikyti veido ir plaukų šviežumą bei jaunystę. Tuo metu joms buvo neprieinami mokslo pasiekimai. Jos naudojo liaudies priemones, tarp kurių viena pagrindinių buvo imbieras. Dėl unikalios sudėties kaukės, ekstraktai ir eliksyrai šio augalo pagrindu pasižymi jauninančiu, priešuždegiminiu poveikiu, taip pat skatina žaizdų, smulkių randų gijimą, šalina strijas ir odos bėrimų pėdsakus, didina odos elastingumą ir gerina jos spalvą.

Veidui

Geriausi kosmetologiniai imbierų kompanionai veidui yra citrusiniai vaisiai, molis (mėlynas arba juodas) ir medus.

Veido odos priežiūros kaukių paruošimui galima naudoti:

• sausus imbiero miltelius;
• susmulkintą šaknį;
• eterinių aliejų ekstraktą.

Keista, bet aštri šaknis tinka bet kokio tipo odai. Jis džiovina riebią odą, pašalindamas riebalų perteklių, o sausą – priešingai, maitina iš vidaus ir padeda ją drėkinti.

Kai kurie kaukių receptai atkeliavo iki mūsų per amžius ir turi įrodytą veiksmingumą:

Regeneruojanti kaukė
Jauninančiam mišiniui paruošti reikės:

• banano (1 vnt.);
• špinatų (1 stiklinė lapų);
• mėtų (ketvirtadalis stiklinės šviežių lapų);
• imbiero (3 cm šviežios šaknies);
• medaus (2 valg. š.).

Imbierinę šaknį nulupti ir susmulkinti, sumaišyti su mėtomis ir špinatais, sumalti blenderiu. Tada įdėti šakute sutrintą bananą. Pagardinti kaukę medumi ir gerai išmaišyti. Masę uždėti ant nuvalyto nuo kosmetikos veido. Priemonės laikymo laikas – 15 minučių, po to ją reikia nuplauti švelniais judesiais vandeniu kambario temperatūros.

Riebiai ir mišriai odai skirta veido kaukė
Paruošimui reikia šių komponentų:

• baltas kosmetinis molis (1 valg. š.);
• imbiero miltelių (2 arb. š.);
• žolelių arbata (žalioji arba ramunėlių, apie 50 ml).

Sumaišyti sausas sudedamąsias dalis, o tada užpilti nedideliu kiekiu nuo arbatžolių nukoštos arbatos. Užtepti ant veido mentelėmis arba specialiu šepetėliu, vengiant srities aplink akis. Palaukti, kol kaukė visiškai išdžius, tada nuplauti vandeniu. Po to papildomai galima nusiprausti vėsiu vandeniu, kad odai suteiktų tonuso.

Vitamininė kaukė
Sudedamosios dalys:

• imbiero (2 valg. š. miltelių);
• granatų sulčių (0,5–1 valg. š.).

Sumaltą imbierą sumaišyti su sultimis, užtepti ant veido ir dekoltė srities 20 minučių. Nuplauti kaukę žolelių nuoviru arba žaliąja arbata.

Spindinčios odos kaukė
Paruošimui reikės:

• sumalto imbiero (1 valg. š.);
• jogurto (1 valg. š.);
• apelsinų sulčių (1 valg. š.);
• medaus (1,5 valg. š.).

Į indą suberti imbiero miltelius, tada įpilti po vieną kitus ingredientus ir gerai išmaišyti. Užtepti ant veido 20 minučių, po to nusiprausti vandeniu kambario temperatūros.

Kaukei su linkusia į dirginimą oda
Sudedamosios dalys:

• imbiero (2 valg. š.);
• citrinos sulčių (1 arb. š.);
• medaus (1 valg. š.).

Visas kaukės sudedamąsias dalis sumaišyti ir palikti pastovėti vėsioje tamsioje vietoje bent pusvalandį. Po to mišinys yra paruoštas tepti ant veido. Kaukės laikymo laikas – 15 minučių, po to ją reikia nuimti paprastu nusiprausimu.

Plaukams

Plaukų kaukių sudėtyje imbieras stiprina plaukų svogūnėlius, taip pat padeda pašalinti pleiskanas, atsikratyti niežėjimo, suminkštinti sausas garbanas, pamaitinti galvos odą vitaminais ir mikroelementais bei pagerinti kraujotaką. Dėl to pagerėja plaukų būklė, taip pat pagreitėja jų augimas.

Plaukų gydymui imbiero kaukes reikia naudoti ne mažiau kaip 2 mėnesius reguliariai 1 kartą per 3–4 dienas. Šias priemones reikia tepti tik ant galvos odos.

Veiksmingiausi mišiniai plaukų stiprinimui:

Atkuriamoji kaukė
Paruošimui reikės:

• imbiero sultys arba vaistinis ekstraktas (2 valg. š.);
• alavijo gelis (3 valg. š.);
• kokosų aliejus (1 valg. š.).

Imbiero sultis sumaišykite su alavijo geliu ir į masę įdėkite kokosų aliejų, kurį prireikus galima ištirpinti vandens vonelėje. Priemonę užtepkite ant šaknų, paeiliui perskiriant plaukus į atskiras dalis. Palikite ne mažiau kaip valandai, o tada nuplaukite įprastu šampūnu.

Sodos kaukė
Ingredientai:

• imbiero sultys (1 valg. š.);
• kepimo soda (1 valg. š.);
• skystas medus (2 valg. š.).

Komponentus sumaišykite ir užtepkite kaip masažinį aliejų, įtrindami į galvos odą. Ši kaukė stimuliuoja plaukų folikulų aktyvumą, padeda šalinti ragėjančias daleles ir gerina šaknų zonos odos mikrocirkuliaciją. Po maždaug 10 minučių masažo mišinį nuplaukite šampūnu.

Kefyro kaukė
Paruošimui prireiks:

• kefyras (50–70 ml);
• maltas imbieras (1 arb. š.);
• 1 kiaušinio trynys;
• medus (0,5 valg. š.).

Ingredientus sumaišykite, užtepkite ant plaukų prie šaknų, palikite maždaug valandai. Kad poveikis būtų stipresnis, galvą galite apvynioti plėvele arba rankšluosčiu. Nuplaukite šiltu vandeniu. Ši kaukė puikiai atkuria plaukus, pažeistus daugkartinių dažymų ir formavimo. Kad poveikis būtų ilgalaikis ir juntamas, plaukų priežiūros procedūrą reikia atlikti reguliariai mažiausiai mėnesį. Leidžiamas kaukės naudojimo dažnumas – 1–2 kartus per savaitę.

Kvapioji kaukė plaukų augimui
Paruošimui reikės šių ingredientų:

• imbiero šaknis (2 valg. š. sutarkuotos);
• konjakas (1 valg. š.);
• varnalėšų aliejus (2 valg. š.);
• rozmarinų aliejus (3–4 lašai).

Ingredientus sumaišykite ir masažuojamaisiais judesiais užtepkite prie plaukų šaknų. Ši kaukė neturėtų patekti ant viso plauko ilgio. Laikymo laikas – apie 15 minučių. Nuplaukite šiltu vandeniu naudodami šampūną.

Ypatingą dėmesį tepant kaukę reikia skirti viršugalvio sričiai ir sklastymui. Būtent šios dalys paprastai yra labiau linkusios slinkti. Dažnai plikimas prasideda būtent nuo šių vietų, todėl svarbu joms skirti daugiau laiko. Tai padės sušildyti viršutinį odos sluoksnį, pagerinti kraujotaką, dėl to pagerėja plaukų folikulų mityba. Šios kaukės dėka galima atgaivinti net tuos folikulus, kurie nustojo generuoti plaukus.

Imbiero ir kavos kaukė
Ingredientai:

• imbiero šaknis (apie 3 cm);
• kiaušiniai (2 vnt.);
• kavos tirščiai (2 arb. š.);
• medaus (2 valg. š.).

Šaknį sutarkuokite smulkia tarka, iš gautos masės išspauskite sultis (turėtų gautis apie 2 valg. š.), įdėkite kiaušinius. Vietoje vištų kiaušinių galite naudoti putpelių kiaušinius, tokiu atveju jų prireiks 4 vienetų.

Tada masę sumaišykite, šiek tiek paplakdami, tada įdėkite išgertą kavą ir šiek tiek pašildytą medų. Priemonę užtepkite išilgai sklastymų, tuo pat metu masažuodami.

Naudojimas kulinarijoje

Imbiero šaknis yra universalus prieskonis. Dėl jo patiekalai įgauna ypatingą aštrų skonį su užuomina į aitrumą. Naudingos produkto savybės lėmė jo visuotinį paplitimą. Daugelyje tautų netgi yra tradicinių patiekalų, į kuriuos dedama augalo šaknies – imbierinis elis, meduoliai, alus, duona ir net burokėliai, taip pat labai populiarus limonadas.

Prieskonis, naudojamas kaip pagardas mėsai, padeda lengviau virškinti riebų maistą, skatina virškinimo sulčių gamybą ir pagreitina naudingų medžiagų įsisavinimą į bendrą kraujotaką.

Imbiero naudojimas kulinarijoje šiuolaikiniame pasaulyje yra plataus masto. Jis naudojamas kaip prieskonis:

• prie mėsos ir žuvies patiekalų;
• prie padažų;
• prie salotų užpilų;
• prie marinatų;
• prie desertų;
• prie kepinių;
• prie daržovių troškinių ir apkepų;
• prie gėrimų, tokių kaip arbata ar daržovių kokteiliai.

Egzistuoja imbiero dėjimo į įvairius patiekalus taisyklės:

1. Į desertus prieskonis dedamas pačioje terminio apdorojimo pabaigoje.
2. Ruošiant padažus ir užpilus, imbieras įterpiamas kartu su kitais prieskoniais.
3. Į mėsos patiekalus prieskonį reikia dėti viduryje gaminimo.
4. Tešlą reikia pagardinti maišant.

Imbieras turi pluoštinę struktūrą, todėl jį geriau smulkinti peiliu. Tam reikia nulupti šaknį, nuimant viršutinį ploną sluoksnį, supjaustyti griežinėliais, šiaudeliais, o paskui smulkiais kubeliais.

Jei gaminimui naudojamas džiovintas imbieras, prieš dedant į patiekalą jį reikia pamirkyti vandenyje 10–15 minučių.

Imbiero šaknis puikiai dera su dauguma kruopų ir gali būti dedama į sriubas. Vienintelė kruopa, kuri netinka dermei su prieskoniu, yra grikiai. Visus kitus garnyrų variantus galima papildyti imbiero natomis.

Aštrus šakninis prieskonis gali įnešti įvairovę į įprastų patiekalų skonį. Jis pabrėžia valgytojui kiekvieno ingrediento skonio savybes. Japonų virtuvėje marinuotu imbieru užkandžiama prieš pereinant prie kito patiekalo. Taip pavyksta paragauti daugybę kulinarinių šedevrų, kurie dažnai derinami viename valgyme.

Žala ir kontraindikacijos

Imbiere yra labai aktyvių komponentų, kurie gali pakenkti šiais atvejais:

1. Moterims, kurios yra nėščios. Augalas kelia grėsmę, nes jis stimuliuoja kraujotaką mažajame dubenyje ir gimdos susitraukimus.
2. Žmonėms, kenčiantiems nuo hipertenzijos ar kraujospūdžio šuolių. Dažniausiai tokios būklės reikalauja vartoti vaistus, kurie gali neprognozuojamai veikti kartu su imbieru.
3. Asmenims, turintiems virškinimo trakto ligų ūminiu periodu. Esant lėtiniams uždegimams ir žaizdoms, imbieras gali jų negydyti, o priešingai – dar labiau dirginti.
4. Diabetikams. Jiems nereikėtų vartoti šio aštraus šaknies prieskonio. Be to, sergantiesiems 1 tipo diabetu griežtai draudžiama vartoti bet kokias augalo formas.
5. Esant kraujo krešėjimo problemoms ir vartojant vaistų, veikiančių kraujo sudėtį, imbiero vartojimas yra kontraindikuotinas.

Kaip išsirinkti ir laikyti imbiero šaknį

Rinkdamiesi šaknis savo kulinariniams šedevrams, gydymui ar kosmetinėms procedūroms, turėtumėte vadovautis šiais patarimais:

1. Pats naudingiausias – didžiausia šaknis, nes būtent joje yra daugiausiai vitaminų ir mikroelementų.
2. Atkreipdami dėmesį į žievę, turėtumėte ieškoti lygaus, blizgančio produkto.
3. Jei ant žievelės paviršiaus matote dėmes, neaiškius intarpus arba akeles, panašias į bulvinius, tokio produkto geriau neimkite, nes greičiausiai jis jau netinkamas maistui.
4. Jei yra galimybė, pabandykite sulenkti šaknį – tai turėtų lydėti būdingas traškėjimas.
5. Galite pakrapštyti žievę aštriu daiktu: ant šviežio produkto išryškės sulčių lašeliai, jis skleis būdingą aromatą.
6. Jokiu būdu nepirkite augalo dalių, iš kurių sklinda nebūdingas ar nemalonus kvapas.
7. Šviežios imbiero šaknies spalva – šviesiai auksinė, smėlio spalvos.

Imbiero šaknį laikykite šaldytuve su nenulupta žieve. Po savaitės produkto geriau nevalgykite. Kad laikymas būtų optimalus, šaknį įvyniokite į popierinį rankšluostį ir įdėkite į maišelį.

Yra keli būdai, kaip prailginti imbiero šaknies tinkamumo laiką maistui:

• padžiovinti saulėje – tai prailgina tinkamumo laiką iki 1 mėnesio;
• užpilti verdančiu vandeniu – laikant hermetiškame inde, produktas tinkamas iki 2 mėnesių;
• užšaldyti – 4–6 mėnesius;
• išdžiovinti – iki pusės metų.

Ar galima šaldyti

Manoma, kad laikant žemoje temperatūroje imbieras praranda savo naudingąsias savybes, todėl užšaldymas nėra prioritetinis laikymo būdas.

Kaip vartoti imbiero šaknį maistui

Prieskoniu piktnaudžiauti neverta. Suaugusiesiems nustatyta imbiero paros norma – 1 arbatinis šaukštelis maltos šaknies ir 1,5–2 arbatiniai šaukšteliai šviežios. Vaikams iki 10 metų amžiaus nerekomenduojama nuolat vartoti imbiero; jų paros norma yra trečdalis arbatinio šaukštelio.

Kaip nulupti

1. Didžioji dalis imbiero naudingųjų medžiagų yra po žieve, todėl ją reikia nupjauti kuo ploniau. Tam galite naudoti peilį, šaukštą arba metalinę kempinėlę.
2. Peiliu imbiero šaknis valoma greičiausiai. Pakanka paimti įrankį su aštria geležte, ir po kelių minučių valymas bus baigtas.
3. Metalinė kempinėlė valo imbierą grandymo principu. Tai daugiau darbo reikalaujantis procesas ir trunka apie 10 minučių.
4. Šaknies valymas šaukštu yra galimas, kai po ranka nėra tinkamo įrankio. Be to, tokiu būdu galite nuvalyti maksimaliai ploną žievelę, palikdami naudingiausią imbiero dalį gaminimui.

Ar galima valgyti žalią

Žalią imbiero šaknį galima naudoti visose srityse, kur jos gali prireikti. Šviežia ji turi intensyvesnį aromatą. Tuo tarpu marinuota ir miltelių pavidalo forma turi beveik identišką maistinių medžiagų sudėtį kaip ir šviežias augalas.

Ar galima gyvūnams duoti imbiero

Gyvūnams imbieras yra toks pat naudingas kaip ir žmonėms. Tačiau nedaugelis augintinių savanoriškai sutiks jį vartoti maistui dėl specifinio aromato. Nemažai kačių ir šunų maisto mišinių gamintojų šią problemą sprendžia dėdami imbiero miltelius į pašarus. Tai leidžia sustiprinti gyvūno imunitetą ir prisotinti jo organizmą vitaminais.

Įdomūs faktai apie imbierą

1. Koranas imbierą vadina „Rojaus prieskoniu“.
2. Slavams įprastas meduolis savo pavadinimą gavo nuo imbiero. Senovės Rusios laikais užjūrio pirkliai dažnai atveždavo imbiero sausainius, kuriuos vietiniai kulinarai bandė atkartoti, suteikdami savo gaminiui pavadinimą, išvestą iš atvežtojo.
3. Pirmieji istoriniai paminėjimai apie imbierą yra daugiau nei 5 tūkstančių metų senumo.
4. Senovės graikai ir romėnai laikė imbierą savo slaptu ingredientu. Jie griežtai laikėsi gydomųjų gėrimų gamybos paslapties, buvo įsitikinę, kad šis augalas išsaugos jų jaunystę, jėgą ir suteiks valdžios.
5. Daugelis kūno priežiūros procedūrų SPA salonuose atliekamos su imbiero ekstraktu arba malta šaknimi. Tokios paslaugos apima įvyniojimus, limfodrenažinius ir anticeliulitinius masažus.
6. Viduramžių Anglijoje už 0,5 kg imbiero šaknies buvo galima atsiskaityti visa suaugusia avimi.
7. Imbieras yra vienas iš nedaugelio augalų, kurių gydomąsias savybes pripažįsta tradicinė medicina.
8. Imbiero šaknis buvo naudojama kaip profilaktinė priemonė pasaulinės maro epidemijos metu.
9. Gamtoje egzistuoja juodos spalvos imbieras. Tuo tarpu šaknies žievė išlieka tokia pati kaip klasikinės rūšies. Juodasis imbieras auga Barbadoso saloje. Jis turi sodresnį aromatą, tačiau skonis nėra toks malonus kaip įprasto produkto, nes jis kartokas.
10. Egzotiška gėlė, kurią augina augalas, yra labai vertinama tarp floristų ir sodininkų. Ryškių, neįprastų formų žiedus galima užsiauginti namų sąlygomis. Taip pat yra namų auginimo metodų, skirtų pirmiausia šakniastiebio dauginimui.
11. Viduriniais amžiais Europoje imbieras buvo naudojamas kaip aromatizatorius likeriams ir tinktūroms.
12. Senovės Graikijoje aštrų šaknį susmulkindavo ir įmaišydavo į raugą kepant duoną.

Imbiero nuotrauka