Cukinija: rūšys, sudėtis, naudingos savybės ir kontraindikacijos

Žalios cukinijos su švelniu minkštimu – tai saugiausia ir tuo pačiu naudingiausia vasarinių daržovių veislė. Jos itin retai sukelia alerginę reakciją. Jų minkštimas neturi ryškaus skonio, todėl gali puikiai derėti su bet kokiomis daržovėmis, ankštinėmis, grūdinėmis kultūromis, mėsa ir kitu baltyminiu maistu. Nenuostabu, kad iš cukinijų gaminama tiek patiekalų – nuo jau įprastų cukinijų ikrų iki išskirtinių salotų. Jos troškinamos, kepamos, marinuojamos ir net verdama uogienė.

Cukinijų rūšys

Egzistuoja skirtingos cukinijų rūšys – pavyzdžiui, italinės cukinijos, patisonai, kruknekai.

1. Patisonai išsiskiria neįprasta forma, primenančia skraidančias lėkštes iš komiksų. Spalva gali būti bet kokia, ir žalia, ir geltona. Patisonai pasižymi kietesniu ir tankesniu minkštimu nei įprasta cukinija. Tai leidžia juos naudoti įvairiems terminio apdorojimo būdams – kai kurie kulinarai tikina, kad ypač skani būna mėsa, troškinta su patisonais ir čili pipirais.
2. Dar viena veislė – kruknekas, liaudyje vadinamas moliūgu arba kreivakakle cukinija. Jo viršūnė iš tiesų yra išlenkta. Tokie moliūgai dažniausiai būna ryškiai geltonos spalvos, o jų žievelė gali būti lygi arba reljefinė. Minkštimo tankis gali skirtis, tai labai priklauso nuo veislės.
3. Artimuosiuose Rytuose ir Meksikoje auginamos kouza cukinijos. Jos pasižymi saldesniu minkštimu, palyginti su dauguma vietinių veislių.

Kuo skiriasi paprastosios cukinijos nuo itališkųjų

Iš tiesų cukinijos nėra atskira daržovė, tai tiesiog mažiau įprasta Rusijos vartotojui cukinijų veislė. Ir abi jos priklauso tai pačiai šeimai, kuriai vadovauja moliūgas. «Cukinijos» yra mažybinis žodis nuo itališko «zucca», t. y. «moliūgas». Tačiau išoriškai jos skiriasi viena nuo kitos. Cukinijos dažniausiai būna tamsiai žalios spalvos (šiame fone matosi šviesesnės juostelės). Rečiau pasitaiko geltonų vaisių. Jos skiriasi ir labiau pailga bei iš šonų suplokšta forma.

Cukinijų žievelė būna tankesnė nei kitų cukinijų rūšių. Minkštimas gana kietas ir sultingas, be to, jis pasižymi ryškesniu skoniu, bet saldumo jame nėra.

Kuo skiriasi baklažanas nuo cukinijos

Pirmiausia verta paminėti, kad biologiniu požiūriu abi daržovės priklauso skirtingoms šeimoms. Taigi, baklažanas yra Bulvinių (Solanaceae), kurioms priklauso pomidorai, bulvės ir paprikos. O cukinija – tai Moliūginių (Cucurbitaceae) šeima. Iš to – ir skirtinga cheminė sudėtis, minkštimo ir žievelės spalva (beje, baklažanuose ją lemia galingi antioksidantai antocianinai, o cukinijose jų nėra). Taigi, bendro tarp jų, ko gero, tik vaisių forma ir didelis naudingųjų medžiagų kiekis.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Cukinijų energetinė vertė nedidelė – vos 20–30 kcal 100 g. Dėl to cukinijos įtraukiamos į bet kokią dietinę mitybą, nes tokio kaloringumo jos aprūpina organizmą viskuo, ko reikia, ir kartu padeda numesti svorio.

Cukinijų sudėtyje yra daug vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui:

1. Tokoferolis – vitaminas E, vienas iš stipriausių natūralių antioksidantų, jis lėtina organizmo senėjimo procesus. Be to, jo yra ne tik minkštime, bet ir cukinijų sėklose.
2. Askorbo rūgštis ir beta karotinas taip pat yra stiprūs antioksidantai. Be to, vitaminas C naudingas kraujagyslėms ir organizmo imuninės sistemos stiprinimui, o vitaminas A (beta karotinas) – regėjimui.
3. B grupės vitaminai ir PP padeda sureguliuoti normalią medžiagų apykaitą ir centrinės nervų sistemos veiklą.
4. Mineralai – natris, kalis, geležis, fosforas, magnis – kiekvienas jų atlieka itin svarbų vaidmenį hormonų sintezėje ir kraujodaros procese.
5. Pektinai – tai visa grupė medžiagų, kurios padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Be to, būtent dėl jų lengvai įsisavinamas bet koks maistas.

Įdomu, kad kalio ir natrio santykis cukinijose yra toks, kad jos pasižymi lengvu šlapimo varomuoju poveikiu, susijusiu su galimybe pašalinti natrio druskų perteklių. Būtent todėl cukinijas rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių sistemos patologijomis. O askorbo rūgšties ir geležies derinys apsaugo nuo anemijos išsivystymo.

Kuo naudingos cukinijos

Cukinijos jei ir nėra panacėja, tai artima jai priemonė. Iš esmės ji dažniausiai naudojama virškinimui normalizuoti, nors jos galimybės yra daug platesnės.

Moterims

Kaip ir daugelis kitų augalų, cukinijoje yra junginių, kurie apskritai teigiamai veikia hormoninį foną. Tai ypač svarbu moterims menopauzės laikotarpiu. Šiuo atveju ji beveik nejaučia karščio bangų ir kitų būdingų nemalonumų (psichoemocinės įtampos ir t.t.).

Be to, cukinijos padeda pašalinti skysčių perteklių ir taip užkerta kelią venų sąstoviui ir venų varikozei. Galiausiai, cukinijose yra medžiagų, kurios padeda pagerinti plaukų ir nagų būklę.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams cukinija yra gera dėl gebėjimo reguliuoti „blogojo“ cholesterolio kiekį – o juk su šia problema susiduria didžioji dauguma vyrų. Be to, cukinijose gausu geležies, kuri dalyvauja ne tik kraujodaroje, bet ir vyriško lytinio hormono testosterono gamyboje. Taigi, cukinijų vartojimas padės išvengti problemų reprodukcinėje sistemoje.

Nuo tam tikro amžiaus visiems vyrams rekomenduojama kuo dažniau įtraukti cukinijas į racioną, nes tai puiki galimybė profilaktikai nuo insulto ir kitų panašių ligų. Taip pat šios daržovės naudingos esant kepenų problemoms.

Nėštumo metu

Dauguma dietologų ir akušerių-ginekologų mano, kad cukinija labai naudinga būsimoms mamoms – žinoma, nedideliais kiekiais, kad neišprovokuotų viduriavimo. Minkštime esantis vitaminas A teigiamai veikia kūdikio augimą ir vystymąsi, B grupės vitaminai reikalingi medžiagų apykaitos procesų normalizavimui ir naudingi CNS, o vitaminas C būtinas kraujagyslių sienelių stiprinimui. Cukinijose esantis kalcis užkirs kelią mėšlungiui, kuris būsimoms mamoms gali būti ypač skaudus. Kalis ir natris naudingi mamos ir kūdikio širdies ir kraujagyslių sistemai.

Tačiau bet kuriuo nėštumo laikotarpiu cukinijas geriau valgyti virtas arba keptas, bet ne marinuotas ir ne keptas. Net blynelius geriau kepti orkaitėje beveik be aliejaus.

Žindymo laikotarpiu

Cukinijos laikomos visiškai saugiomis ir netgi laktaciją skatinančiomis daržovėmis. Beje, būtent jos pirmosios įvedamos į kūdikių papildomą maitinimą, nes yra neutraliausios – tiek skoniu, tiek savybėmis. Be to, jos normalizuoja medžiagų apykaitą ir padeda jaunai mamai greičiau atgauti formą. Todėl maitinanti motina gali ramiai jas įtraukti į savo meniu. Tačiau vis tiek geriau vartoti jas virtas ir keptas, be česnako.

Vaikams

Kūdikiams, kaip jau minėta, cukinija turėtų būti pirmasis papildomas maistas. Ji mirkoma šaltame vandenyje 15–20 minučių, kad bent iš dalies atsikratytų chemijos, tada nulupama odelė ir dar kartą kruopščiai nuplaunama. Ruošiant kūdikių tyrę, imamas gabalėlis iš vidurinės cukinijos dalies, išimamos sėklos, supjaustoma kubeliais ir verdama ant silpnos ugnies 7–10 minučių. Kad daržovėje išliktų daugiau vitaminų, rekomenduojama ją panardinti į verdantį vandenį. Druska nededama. Paruošta cukinija pertrinama per plastikinį sietelį. Tyrė turėtų būti skystoka. Prieš duodant kūdikiui, daržovių masė išplakama šakute.

Metant svorį

Cukinija padeda sulieknėti jau vien dėl to, kad pati savaime yra mažai kaloringas produktas, kurio vidutinė energetinė vertė yra 24 kcal 100 g. Tačiau lieknėjimui ji naudinga ne tik dėl to. Cukinija atlieka savotiškos kempinės vaidmenį, kuri sugeria įvairius nemalonius dalykus ir kovoja su priešlaikiniu senėjimu, nes antioksidantų joje yra netgi daugiau nei vynuogėse.

Dietologai pataria bent vieną patiekalą per dieną pakeisti cukinijos patiekalu, ir tai padės per parą numesti iki 1 kg. Be to, per tris dienas galima pasiekti gana įspūdingų rezultatų, jei dar atsisakysite saldumynų.

Dietinio meniu variantas gali atrodyti taip:

1. Pirmoji diena. Pusryčiai – cukinijų apkepas, pietūs – daržovių sriuba iš salierų, paprikų, cukinijų, pomidorų, o antram – virta vištienos filė. Galima išgerti stiklinę pomidorų sulčių. Vakarienei – cukinijos, įdarytos ryžiais ir grybais.
2. Antroji diena. Pusryčiams – 100 g nesaldintos neriebios varškės, tiek pat cukinijų ikrų ir daugiausia vienas skrebutis iš ruginės duonos. Pietums – virta vištienos filė ir cukinijų ikrai kaip garnyras, popietės užkandžiui – vaisių salotos, bet be plaktos grietinėlės. Vakarienei – ryžiai su cukinijų ikrais.
3. Trečioji diena. Pusryčiams – cukinijų blyneliai iš viso grūdo miltų. Pietums – salotos iš cukinijų su salierų stiebais ir įvairiomis žolelėmis. Vakarienei – daržovių troškinys.

Per tris dienas galima atsikratyti 3–5 kg antsvorio be ypatingų pastangų. Žinoma, iš anksto reikia pasitarti su gydytoju.

Ar naudingos keptos cukinijos

Iš vienos pusės, keptose cukinijose yra dalis vitaminų, esančių šviežiose daržovėse. Iš kitos – daug kas priklauso nuo to, kaip jas paruošti. Cukinijos kepdamos sugeria gana daug aliejaus, todėl organizmas gauna riebalų daugiau nei reikia. Pridedama kalorijų, ir tai tikrai neskatina lieknėjimo. Jei cukinija kepama su česnaku, tai neabejotinai kenkia virškinamojo trakto organams. Taigi, šio patiekalo neigiamų pusių yra gerokai daugiau nei teigiamų.

Cukinijų sultys: nauda ir žala

Cukinijų sultyse iš dalies yra tie patys vitaminai ir mikroelementai, kaip ir šviežiuose vaisiuose. Tai magnis, kalis, geležis, fosforas ir kiti, taip pat junginiai, dalyvaujantys svarbiausiuose biocheminiuose procesuose (B grupės vitaminai ir askorbo rūgštis, turinti stiprių antioksidacinių savybių). Kaip ir pačių vaisių, šių sulčių glikemijos indeksas neviršija 15 vienetų, todėl jas galima vartoti net ir diagnozavus 2 tipo diabetą bei nutukimą. Tai daroma tam, kad:

• aprūpinti organizmą vitaminais;
• kontroliuoti apetitą;
• pašalinti edemą;
• pagerinti žarnyno peristaltiką;
• sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį;
• atsikratyti antsvorio;
• pasiekti gražią veido spalvą;
• sureguliuoti inkstų veiklą.

Be to, šios sultys padeda greičiau pašalinti iš organizmo toksinus. Jos pasižymi apgaubiančiomis savybėmis ir gali stiprinti centrinę nervų sistemą. Šias sultis taip pat rekomenduojama vartoti sergant hipertenzija, uždegiminėmis virškinamojo trakto ir inkstų ligomis, cholecistitu ir tulžies akmenlige.

Tačiau, kaip sakydavo senovės gydytojai, bet koks produktas yra ir nuodas, ir vaistas vienu metu, viskas priklauso nuo dozės. Tai tinka ir kabakų sultims. Per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 1 litrą šio gėrimo, kitaip bus garantuotas viduriavimas ir dispepsija (nemalonūs pojūčiai pilve). Be to, neverta gerti kabakų sulčių esant inkstų uždegiminių ligų paūmėjimui. Jos padidina šio organo apkrovą, kuris jau ir taip kenčia šioje ligos stadijoje. Galiausiai, jei yra individualus kabakų netoleravimas, tuomet sulčių taip pat geriau negerti.

Cukinijų sėklų nauda organizmui

Ruošiant kabakus dažniausiai sėklų atsikratoma. Ir visiškai veltui, nes jos turi šlapimą varančių savybių, kas leidžia jomis pašalinti edemą. Šiam tikslui sėklos neskrudinamos, kaip moliūgų, o tiesiog džiovinamos orkaitėje. Optimalus variantas – 15–25 vienetai per dieną, tai pašalins net stiprią edemą.

Cukinijų ikrų nauda ir žala

Teoriškai namuose paruošti kabakų ikrai turi tik naudingų medžiagų. Tačiau iš tikrųjų tai nėra visiškai tiesa. Po terminio apdorojimo, kurį kabakas patiria gaminant ikrus, didžioji dalis askorbo rūgšties sunaikinama.

Užtat kabakų ikruose vis dar yra daug kalio, todėl toks produktas naudingas esant polinkiui į edemą arba sutrikus žarnyno ir tulžies pūslės darbui. Be to, juose lieka folatų. Jie neleidžia kauptis homocisteinui organizme, kuris neigiamai veikia ne tik bendrą sveikatos būklę, bet ir pažinimo funkcijas. Taip pat kabakų ikrai turi pektino, vadinasi, jie apsaugo skrandžio ir žarnyno gleivinę nuo pažeidimų.

Cukinija medicinoje

Kabakas plačiai taikomas gydomosiose dietose dėl savo savybių, mažo kaloringumo ir unikalios cheminės sudėties.

Sergant cukriniu diabetu

Beveik visų rūšių kabakai pasižymi mažu glikemijos indeksu – apie 15 vienetų. Kabakuose esantis kalis ir pektinas leidžia normalizuoti gliukozės kiekį. Termiškai apdorojant GI šiek tiek padidėja, bet vis tiek daržovė išlieka naudinga diabetikams.

Bet tai taikoma tik virimui ir gaminimui garuose. Net kepimas padaro jį daug mažiau naudingą. O kepimo atveju glikemijos indeksas siekia 75 vienetus. Tokie kabakai yra kenksmingi diabetikams.

Sergant pankreatitu

Pirmosiomis pankreatito paūmėjimo dienomis skiriamas gydomasis badavimas, vėliau palaipsniui galima pereiti prie įprasto mitybos režimo. Kabakus į racioną galima įtraukti tik po poros savaičių nuo paūmėjimo momento, jei pastebimas pagerėjimas.

Iš pradžių galima tik troškinti ir kepti kabakus, prieš patiekiant juos paverčiant vientisa tyre. Ilgos remisijos būsenoje pacientams, sergantiems pankreatitu, galima vartoti ir omletą arba sriubą su kabakais.

Sergant gastritu

Sergant šia liga kabakai vartojami tik po terminio apdorojimo. Be to, paūmėjimo metu iš jų gaminama tyrė. Remisijos metu kabakus galima valgyti virtus.

Žarnynui

Cukinijose esantys pektinai padeda pagerinti virškinimą, todėl daugelio ligų atveju šios daržovės yra naudingos, nes padeda pašalinti iš organizmo toksinus.

Esant vidurių užkietėjimui

Nedideliais kiekiais cukinijos padeda išvengti vidurių užkietėjimo, įskaitant susijusį su žarnyno peristaltikos pablogėjimu. Tačiau per dideliais kiekiais jos gali sukelti viduriavimą.

Sergant podagra

Ši liga susijusi su druskų apykaitos sutrikimais ir purinų kiekio padidėjimu. Cukinija šių medžiagų neturi, todėl sergant podagra ją galima įtraukti į racioną. O kadangi joje daug askorbo rūgšties, pasižyminčios priešuždegiminėmis savybėmis, ji netgi padės sumažinti skausmą sergant šia liga.

Sergant kolitu

Sergant šia patologija negalima vartoti keptų cukinijų, marinuotų daržovių, taip pat blynų ir paplotėlių iš jų. Tačiau virtos cukinijos bus tik naudingos.

Sergant hemorojumi

Sergant šia liga labai svarbu, kad tuštinantis raumenys ir kraujagyslės neįsitemptų, nes tai gali sukelti kraujavimą. Kadangi cukinija žymiai pagerina virškinimą ir žarnyno peristaltiką, ji padeda ir sergant šia liga.

Sergant cholecistitu

Sergant šia patologija cukinija yra netgi naudinga dėl savo priešuždegiminių savybių. Be to, jos sudėtyje yra medžiagų, kurios padeda normalizuoti druskų apykaitą, o tai užkerta kelią tolesniam cholecistito vystymuisi. Reikalas tas, kad cukinijose yra iki 95% vandens, kuris gali pašalinti druskų perteklių (ypač fosforo).

Liaudies medicinos receptai su cukinijomis

Liaudies medicinoje dažniausiai naudojami cukinijų žiedai ir sėklos, o antrasis variantas yra labiau pageidautinas dėl didesnės naudingųjų medžiagų koncentracijos.

Sėklos naudojamos, pavyzdžiui, kaip antiparazitinė priemonė. Imkite 50 g nuluptų ir išdžiovintų sėklų, užpilkite stikline verdančio vandens, uždėkite ant ugnies, sumažinkite iki minimumo ir laikykite dar 15 minučių. Po to priemonę dar dvi valandas infuzuokite vandens vonioje, perkoškite ir gerkite po 100 ml du ar tris kartus per dieną, tarp pagrindinių valgymų.

Sėklos gali būti veiksminga priemonė nuo cukrinio diabeto. Reikia išdžiovintas cukinijų sėklas sutrinti grūstuvėje, įpilti šiek tiek vandens ir medaus, kad gautųsi žalsvo atspalvio „pienelis“. Jis taip pat laikomas veiksmingu vaistu nuo pielonefrito ir inkstų funkcijos sutrikimų, sukeltų cukrinio diabeto. Vaistas vartojamas kasdien – žinoma, pasitarus su gydančiu gydytoju.

Žiedai naudojami rimtesnėse situacijose – pavyzdžiui, Rytų šalyse iš jų ruošiamas nuoviras pūlingoms žaizdoms gydyti (1 arbatinis šaukštelis džiovintų žiedynų stiklinei verdančio vandens).

Cukinijos kosmetologijoje

Cukinijos kosmetologijoje naudojamos rečiau nei vaisiai. Nepaisant to, iš jų galima pasidaryti kaukes.

1. Pakanka susmulkinti cukinijos minkštimą. Sausai odai į šią masę įlašinkite kelis lašus alyvuogių aliejaus, riebiai odai geriau naudoti tiek pat citrinos sulčių. Mišinys paliekamas ant veido 10–15 minučių, nuplaunamas.
2. Kaukę galima pasidaryti iš virtos cukinijos. Tam ji pertrinama per sietelį, kad gautųsi 2–3 valg. šaukštai tyrės, kuri sumaišoma su kiaušinio tryniu ir medumi. Dar šiltas mišinys užtepamas ant veido odos 10-15 minučių, po to nuplaunamas vandeniu.
3. Gerą kaukę sausai odai galima pasidaryti iš vienos žalios cukinijos, sutarkuotos, ir šaukšto maltų arba sutrintų "Hercules" dribsnių. Šią kaukę, skirtingai nuo ankstesniųjų, užtepama ant sausos odos ir nuplaunama žaliu pienu, tik jei pasitikite jo gamintoju.

Žala ir kontraindikacijos

Kalbant apie kontraindikacijas, jų cukinijoms nedaug. Jas draudžiama valgyti žalias sergant tokiomis ligomis kaip gastritas, kolitas, pankreatitas, kiti virškinimo trakto organų veiklos sutrikimai. Reikalas tas, kad žalioje cukinijoje labai dideliais kiekiais yra vitamino C, kuris ardo gleivines. Atsižvelgiant į stiprias diuretines savybes, geriau nevartoti cukinijų sergant pielonefritu ir kitomis inkstų ligomis, kad sumažėtų jų apkrova. Bet kuriuo atveju konsultacija su gydytoju nepakenks.

O alergija cukinijoms pasitaiko retai, nors visiškai jos atmesti nereikėtų. Pasitaiko net ne tiek alergija, kiek padidėjęs jautrumas panašioms daržovėms. Vaikams ji pasireiškia dažnais atpylimais (kūdikiams), diateze ir dermatitu, suaugusiesiems – gleivinių uždegimu, paraudimu ir bėrimu ant odos (netgi dilgėline ir angioneurozine edema). Taigi, atsiradus tokiems simptomams, reikia būti atsargiems ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kaip pasirinkti ir laikyti cukinijas

Žinoma, naudą teikia tik kokybiškos cukinijos. Jos turi turėti pakankamai elastingą baltą, žalsvą ar šiek tiek gelsvą minkštimą. Jokiu būdu minkštimas neturi būti purus ir suglebęs. Be to, svarbi ir odelės būklė. Ji turi būti lygi, be įtrūkimų, dėmių ar kitų pažeidimų. Tada cukinija gali net be džiovinimo ar šaldymo ilgai išsilaikyti. Laikyti šviežias daržoves reikia šaldymo kameroje. Vidutiniškai jos gerai atlaiko atšildymą. Galima rasti joms vietą ir šaldytuve – ten jaunos cukinijos gali išgulėti apie dvi savaites. Geriausia jas laikyti atskirai nuo kitų daržovių, kad jos nesugestų. Idealus variantas – laikyti cukinijas uždaromuose polietileniniuose maišeliuose. Iš anksto jų plauti nereikia.

Ar galima šaldyti

Cukinijas galima ir netgi reikia šaldyti, kad išliktų visi vitaminai. Tam yra keli būdai. Pavyzdžiui, galima tiesiog paimti cukinijas, nuimti odelę, pašalinti sėklas, nusausinti ant popierinių rankšluosčių, supjaustyti kubeliais, išdėlioti į maišelius ir nusiųsti į šaldymo kamerą.

Antrame variante cukinijas galima užšaldyti kaip vieną iš mišinio ingredientų, į kurį taip pat įdėti šiaudeliais pjaustytas morkas ir bulgarinę papriką. Šaldymo principas čia lygiai toks pat, tik reikia atsižvelgti, kad skirtingiems ingredientams šaldymas užtruks skirtingą laiką.

Kaip teisingai valgyti cukinijas

Jokių ypatingų išminties dalykų čia nėra. Svarbiausia – saikas, kaip ir su bet kokiomis kitomis daržovėmis.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Kai kurie dietologai tvirtina, kad per dieną galima suvalgyti iki 1,5 kg cukinijų. Tačiau atsižvelgiant į individualias organizmo savybes, net toks kiekis gali sukelti viduriavimą.

Ar galima valgyti naktį

Teoriškai cukinijas galima valgyti naktį – tai mažai kaloringas maistas. Ir kadangi jos turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, rytas prasidės nuo žarnyno išsituštinimo. Bet jei šiek tiek persistengsite su jų kiekiu, naktis praeis neramiai, nes cukinijos taip pat turi šlapimą varantį poveikį, nors ir silpną.

Ar galima valgyti žalias

Teoriškai cukinijas galima valgyti žalias, ypač yra veislių su salstelėjusiu skoniu. Dažniausiai tokios formos jų dedama į salotas. Tačiau esant aukščiau išvardintoms ligoms, jos yra kontraindikuotinos.

Ką galima pagaminti iš cukinijų: receptai

Iš cukinijų galima pagaminti įvairiausių patiekalų. Reikia tik parodyti šiek tiek fantazijos.

Oladai

0,4 kg cukinijų imkite 3 valgomuosius šaukštus miltų, 2 kiaušinius, 0,5 stiklinės grietinės, druskos pagal skonį, alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus kepimui. Nuo daržovių nupjaukite odelę, pašalinkite sėklas, susmulkinkite minkštimą stambia tarka, bet galite ir sutrinti blenderiu. Tarkuota cukinija būtinai išskiria sultis, jas reikia nupilti, o daržovių masę nuspausti. Tik tada galima į ją dėti miltus ir ištrintus trynius, vėliau atskirai išplaktus baltymus. Įkaitintoje keptuvėje blynus kepkite įprastu būdu.

Apkepas

0,4 kg cukinijos imkite 100 g neriebaus kieto sūrio, 2 kiaušinius, 100 g grietinės, pusę arbatinio šaukštelio sodos, užgesintos actu, 150 g varškės. Cukiniją reikia nulupti, kartu su sūriu stambiai sutarkuoti, sudėti likusius ingredientus, išmaišyti, kepti 30–40 minučių įkaitintoje iki 180°C orkaitėje.

Troškinys

Tai paprastas, bet skanus patiekalas, tinkantis net diabetikams. Jį galima gaminti tiek puode ant viryklės, tiek ir multivarke (pastaruoju atveju išeina daug greičiau). Paruošimui prireiks poros vidutinio dydžio cukinijų, 1 svogūno galvutės, 3 bulvių gumbų, 1–2 morkų, po vieną papriką ir pomidorą.

Visas daržoves reikia nuvalyti. Svogūną ir morką reikia susmulkinti stambia tarka ir šiek tiek patroškinti su aliejumi iki pusiau paruošto būvio, tada į patiekalą sudėti pjaustytas bulves ir troškinti dar 10 minučių. Tada ateina eilė paprikai ir pomidorui. Jiems skiriama 5–10 minučių. Reikia atsižvelgti, kad pomidoro išskiriama rūgštis neleidžia bulvėms išvirti minkštai. Paskutiniu etapu į troškinį tiesiogiai sudėti cukiniją, nes ji verda labai greitai. Iš prieskonių naudoti druską. Prieš patiekiant papuošti žalumynais.

Salotos

Šis patiekalas paruošiamas labai paprastai ir greitai. 0,4 kg cukinijų imkite po kelias morkas ir agurkus, didelį svogūną, o padažui – sezamo aliejų ir žolelių, galima paprasčiausią petražolę ir krapą. Visas daržoves sutarkuokite, galima naudoti tą tarka, kuri skirta korėjietiškoms morkoms. Tik svogūną supjaustykite žiedeliais, o žalumynus tiesiog smulkiai supjaustykite. Visus ingredientus sumaišykite, įberkite druskos ir pagardinkite sezamo aliejumi.

Bulviniai blynai

Šiam tradiciniam baltarusiškos virtuvės patiekalui reikia bulvių. Tačiau yra variantas iš cukinijų – tam imkite 2–3 vaisius, 2 nedidelius kiaušinius, 4 v. š. viso grūdo miltų, šiek tiek žalumynų, alyvuogių aliejaus kepimui, prieskonių. Paruošimas užtruks apie pusvalandį.

Cukinijas sutarkuokite vidutine tarka, įmuškite kiaušinį, suberkite miltus, išmaišykite, kad gautųsi tokios pat konsistencijos tešla kaip bulviniams blynams. Rekomenduojama tokiu atveju sultis taip pat išpilti, o pačią daržovių masę išspausti.

Po 3–4 minučių apverskite blyną ir apkepkite jį iš kitos pusės. Rekomenduojama tam naudoti medinę mentelę. Patiekite blynus karštus su grietine ir žalumynais.

Sriuba

Iš cukinijų gaminamos įvairiausios sriubos – pavyzdžiui, jų dedama į minestronę ar sriubą su salierais. Tačiau galima paruošti cukinijų kreminę sriubą. Tam prireiks 0,5 kg cukinijų, 1 kiaušinio, 1 vidutinio dydžio svogūno, 400 ml vandens, 1 a. š. viso grūdo miltų, nedidelio gabalėlio sviesto, 100 ml rūgštaus pieno arba nesaldintos jogurto be priedų.

Cukinijas nulupkite, supjaustykite griežinėliais, užpilkite vandeniu ir virkite ant silpnos ugnies, kol suminkštės, tada sutrinkite trintuvu. Miltus šiek tiek pakepinkite svieste, sudėkite prie cukinijų tyrės. Jei reikia, įpilkite šiek tiek vandens ir virkite ant vidutinės ugnies 4–5 minutes. Kiaušinį išplakite su rūgščiu pienu arba jogurtu, supilkite į sriubą, pabarstykite smulkintais žalumynais (bazilikais, rozmarinais, petražolėmis).

Kotletai

Paruošimui reikės šių ingredientų: 0,5 kg vištienos filė, vienos didelės cukinijos, 100 g virtų apvalių ryžių, vienos morkos, didelio svogūno, 1 kiaušinio, druskos ir pipirų pagal skonį. Mėsą, svogūną ir morką sumalkite mėsmale. Cukiniją nulupkite ir stambiai sutarkuokite, išspauskite, kad neliktų sulčių, tada sudėkite į faršą kartu su ryžiais. Į šią masę įmuškite kiaušinį, suberkite druską ir pipirus, išmaišykite, suformuokite kotletukus, kuriuos dar reikia apvolioti miltuose arba džiūvėsėliuose, tada juos įprastai iškepkite.

Blynai

Iš cukinijų dažniau gaminami ne plonieji blyneliai, o storosios tešlos blynai. Tačiau ir blyneliai gali būti labai skanūs, pagrindinė jų paslaptis – svogūno įdėjimas. Paruošimui prireiks 1 mažos cukinijos arba pusės vidutinio dydžio daržovės, 1,5 stiklinės viso grūdo kvietinių miltų, 2 vidutinių kiaušinių, 1 v. š. cukraus, 1 a. š. druskos, 1 svogūno, aliejaus kepimui.

Cukiniją turite nulupti, pašalinti sėklas, smulkiai sutarkuoti. Į šią masę įdėkite sutarkuotą svogūną, cukrų, druską, gerai išmaišykite. Kiaušinius išplakite atskirame inde. Tuo metu iš cukinijos ir svogūno išsiskiria sultys. Jas galite iš dalies nupilti, bet daržovių nereikia spausti. Į jas įpilkite pieno ir išplaktų kiaušinių, išmaišykite, o tada suberkite miltus. Tešlos konsistenciją galite reguliuoti. Ji turėtų būti vidutiniškai skysta. Kad blynai vėliau nepriliptų prie keptuvės, į tešlą turite iš karto įpilti augalinio aliejaus. Toliau jie kepami taip pat, kaip paprasti blynai. Patiekite karštus su grietine.

Padažas

Tai tradicinis patiekalas, kuris gaminamas su bulvėmis ir kitais sezoniniais daržovėmis. Ir net šiuo atveju jis yra mažai kaloringas – tik 89 kcal 100 g. Gaminimui prireiks: 1 vidutinio dydžio cukinija, 2 mažos saldžiosios paprikos, 2–3 skiltelės česnako, 200 ml pomidorų sulčių arba pastos, 8 bulvės, petražolės, druska, augalinis aliejus ir juodieji pipirai – pagal skonį.

Cukinijas turite nulupti, pašalinti sėklas ir smulkiai supjaustyti. Iš paprikos pašalinkite kotelį ir sėklas, supjaustykite šiaudeliais. Svogūną nulupkite ir smulkiai supjaustykite, česnaką perspauskite per spaudą. Inde sumaišykite visas daržoves, įberkite druskos ir pipirų. Jaunas bulves nuplaukite, nulupkite, supjaustykite griežinėliais, sudėkite į kepimo formos dugną, ant viršaus uždėkite daržovių mišinį, apšlakstykite augaliniu aliejumi ir pomidorų sultimis. Tada formą uždenkite dangčiu, įdėkite į įkaitintą orkaitę. Gaminimo laikas – maždaug 40 minučių, nors viskas priklauso nuo bulvių veislės.

Tokį padažą galite gaminti ir be bulvių, o vėliau patiekti prie spagečių ar mėsos patiekalų.

Čeburekai

Šis patiekalas kartais vadinamas netikrais čeburekais, bet tai nėra visiškai teisinga, nes ir įdaras, ir tešla čia yra visiškai tikri. Tam prireiks: 0,5 kg cukinijų, 1 svogūnas, 2 valg. šaukštai smulkintų šviežių krapų, 1,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, stiklinė miltų, maltos mėsos, druskos, juodųjų pipirų – pagal skonį.

Cukinijas ir svogūną turite nulupti ir stambiai sutarkuoti, įpilti pieno ir išplaktų kiaušinių, druskos, augalinio aliejaus ir prieskonių. Tešlą užmaišykite, kad ji būtų tirštesnė nei blynams. Maltą virtą mėsą sumaišykite su smulkintais keptais svogūnais. Ant gerai įkaitintos keptuvės įpilkite porciją tešlos kaip paprastam blynui, iš vienos pusės uždėkite įdaro, kurį uždenkite laisvu kraštu, kad gautųsi čeburekas. Kraštus užspauskite, o čebureką apkepkite iki auksinės spalvos.

Korėjietiškos cukinijos

Tai puikus daržovių užkandis. 8 porcijoms reikės: 0,8–1 kg jaunų cukinijų, 200 g morkų, 1 saldžioji paprika, 2–3 skiltelės česnako, 1 valg. šaukštas cukraus, druskos ir prieskonių pagal skonį, 3 arb. šaukšteliai stalo acto, 3 valg. šaukštai augalinio aliejaus (pageidautina alyvuogių), šviežių bazilikų ir krapų pagal skonį.

Jaunųjų cukinijų net nereikia lupti, galima jas iš karto supjaustyti plonomis juostelėmis (tam rekomenduojama naudoti specialų peilį ar tarką, skirtą morkoms korėjietiškai). Morkas supjaustyti tokiu pat būdu, pipirus – plonomis juostelėmis paprastu peiliu. Krapus ir baziliką (galima naudoti tiek žalią, tiek raudoną) susmulkinti patogiu būdu. Sumaišyti paruoštas daržoves ir žalumynus, į juos įdėti per spaudą perspaustas česnako skilteles.

Padažui naudoti druską, cukrų, prieskonius (parduotuvėse galima įsigyti specialų mišinį korėjietiškoms morkoms), augalinį aliejų ir actą. Viską gerai išmaišyti. Gatavą patiekalą perkelti į indą, atsargiai sutankinti daržoves šaukštu, kad jos galėtų įsigerti padažu. Indą uždengti dangčiu ir palikti šaldytuve bent pusvalandžiui. Po to daržoves galima perkelti į salotinę ir patiekti kaip šaltą užkandį.

Cukinijų ikrai

Šiandien cukinijų ikrų galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre. Bet, žinoma, naminiai yra daug skanesni, o juos paruošti nėra taip sudėtinga, kaip galėtų atrodyti. Jiems paruošti reikės: 3 vidutinio dydžio cukinijų, 1–2 morkų, 2 svogūnų, poros česnako skiltelių, 2 valg. šaukštų pomidorų pastos arba naminio pomidorų padažo, augalinio aliejaus daržovėms kepti, druskos ir pipirų pagal skonį.

Svogūną reikia nulupti ir susmulkinti, morką – stambiai sutarkuoti, cukinijas – nulupti ir supjaustyti kubeliais. Svogūną ir morką pakepinti nedideliame kiekyje aliejaus, galima įpilti šiek tiek vandens. Cukinijas lengvai apkepti atskirai keptuvėje su nepridegančia danga, stengiantis naudoti minimalų aliejaus kiekį, kad ikrai nebūtų per riebūs. Visus ingredientus sudėti į vieną indą, įberti druskos, pipirų, įpilti šiek tiek vandens ir troškinti valandą, retkarčiais pamaišant. Maždaug likus 15 minučių iki patiekalo paruošimo, į šią masę įdėti pomidorų pastą ir per spaudą perspaustą česnaką. Po 15 minučių išjungti ugnį, daržovių masę šiek tiek atvėsinti ir sutrinti blenderiu. Gaunami cukinijų ikrai, kuriuos galima patiekti kaip šaltą daržovių užkandį.

Marinuotos cukinijos

Yra daugybė marinuotų cukinijų receptų. Jie daugiausia skiriasi naudojamais prieskoniais ir jų proporcijomis, o paruošimo principas visur yra tas pats. 0,5 kg cukinijų imama 2–3 česnako skiltelės, 1 arb. šaukštelis smulkios druskos, 3 valg. šaukštai obuolių acto (6%), 5 valg. šaukštai rafinuoto augalinio aliejaus, 1 valg. šaukštas skysto gėlių medaus, maltų pipirų ir kitų prieskonių pagal skonį (galima imti petražoles ir krapus).

Cukinijas nulupti ir supjaustyti plonomis riekelėmis. Iš aliejaus, acto, medaus ir prieskonių paruošti padažą. Šviežius žalumynus susmulkinti, sumaišyti su cukinijomis, užpilti paruoštu padažu ir padėti į šaldytuvą mažiausiai trims valandoms, kad daržovės spėtų pasimarinuoti.

Cukinijos ant žarijų

Klasikiniame variante šis receptas turi minimalų ingredientų kiekį. Jam reikės tik cukinijų, augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių), česnako, pipirų ir druskos pagal skonį.

Reikia gerai įkaitinti groteles. Priklausomai nuo jų formos, cukinijos pjaustomos griežinėliais arba apskritimais, kad jos neįkristų pro tarpus. Jei cukinijos jaunos, net nereikia nuimti žievelės. Aliejus įkaitinamas su česnaku, kol atsiranda ryškus aromatas. Šiuo paprastu padažu ištepami cukinijų griežinėliai iš abiejų pusių, pabarstomi druska ir bet kokiais prieskoniais, kepami, kaip ir bet kokios kitos daržovės ant grotelių, po 5–10 minučių iš kiekvienos pusės.

Jei pageidaujate, kartu su jomis ant grotelių galite kepti grybus, saldžiąsias paprikas, bulves ar baklažanus.

Kaip troškinti

Cukinijos dažniausiai troškinamos su svogūnais ir morkomis. Be to, svogūnai ir morkos pirmiausia kelias minutes pakepinami, tada dedama cukinija, kuri išskiria skystį, ir daržovės troškinamos po uždaru dangčiu 15–20 minučių. Taip pat galima įdėti grietinės.

Kaip kepti

Šis receptas labai paprastas. Cukinijos supjaustomos plonais apskritimais, pabarstomos druska ir pipirais, kiekvienas griežinėlis apvoliojamas miltuose, išdėliojamas ant įkaitintos keptuvės, išteptos česnakiniu aliejumi. Cukinijos kepamos iš abiejų pusių, kol pasidaro auksinė plutelė.

Ar reikia lupti cukinijas prieš kepant

Į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo. Daugelis šeimininkių mano, kad vis dėlto geriau lupti, net ir jaunas cukinijas, nes daržovių žievelėje dažnai kaupiasi įvairios kenksmingos medžiagos (įskaitant tas, kurios skirtos apsaugoti cukinijas nuo kenkėjų ar užtikrinti jų išsaugojimą transportuojant). Problema ta, kad jei nuo jaunų cukinijų nulupti žievelę, tai terminio apdorojimo metu jos praras formą. Todėl dažnai kaip kompromisas kulinarai pataria nulupti tik seniai prinokusios cukinijos šiurkščią žievelę. O jaunas cukinijas reikia tiesiog labai kruopščiai nuplauti, kad būtų pašalinti bent tie toksinai ir chemikalai, kurie lieka paviršiuje.

Kaip pašalinti kartumą iš cukinijų

Cukinijos retai būna kartokos, bet jei taip atsitiko, nuo jų reikia nuimti žievelę, supjaustyti riekelėmis ar apskritimais ir pabarstyti druska. Po pusvalandžią ją kartu su išsiskyrusiomis kartaus sultimis galima nuplauti tekančiu vandeniu ir gaminti įprastu būdu.

Ar galima duoti cukinijų gyvūnams

Nors augintiniams naudingi toli gražu ne visi produktai iš tų, kuriuos valgo jų šeimininkai, būtent cukinijų šunims ir katėms galima duoti. Šios daržovės yra visiškai saugios gyvūnams. Be to, jos yra kalcio, kalio ir beta karotino šaltiniai, kurių augintiniams reikia ne mažiau nei žmonėms. Tačiau cukinijas geriau duoti virtas. Ypač jos naudingos vidurių užkietėjimo profilaktikai, nes turi daug maistinių skaidulų. Keptų ir marinuotų cukinijų gyvūnams duoti negalima.

Įdomūs faktai apie cukinijas

1. Kabachkai į Europą pateko maždaug prieš 500 metų, po Naujojo Pasaulio atradimo. Tačiau ilgus metus jie buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai dėl jų didelių ir gražių žiedų. Beje, jau tada tarp botanikų vyravo nuomonė, kad tai yra uoga.
2. Pirmieji sumanė vartoti maistui kabachkus (o ne tik jų sėklas ir žiedus) italai. O Prancūzijoje su kabachkais gaminamas garsusis ratatui. Nors kulinarinių tradicijų tyrinėtojai mano, kad kaip tik šis patiekalas buvo išrastas ne Paryžiuje ir Marselyje, o Nicoje, ir be to, tai buvo ne liaudies, o autoriaus patiekalas. Tiesa, istorijai neišliko to žmogaus vardas, kuris garsiajame „Pixar“ animaciniame filme „Ratatui“ pateikiamas kaip tam tikras kolektyvinis virėjų įvaizdis.
3. Patiekalai iš kabachkų ir baklažanų gaminami visoje Viduržemio jūros pakrantėje. Kiekvienoje šalyje jie vadinami skirtingai – pavyzdžiui, Ispanijoje – „pisto“, Italijoje – „caponata“. Jis yra ir Turkijoje, kur vadinamas „imam bayıldı“.
4. Skirtingai nei Rusijoje, Italijoje labiau mėgstamos cukinijos. Be to, ten pirmenybė teikiama jų pieninei veislei, kurių vaisiai ilgiu maždaug prilygsta pirštui. Šiuos miniatiūrinius kabachkus galima kepti aliejuje sveikus su Provanso žolelėmis. Beje, jei Rusijoje kabachkai dažniau valgomi su mėsa ir bulvėmis, tai Italijoje – su makaronais ir jūros gėrybėmis, pavyzdžiui, su krevetėmis, taip pat su ančiuviais, sezamo sėklomis ir kitais skaniais priedais.

Kabachkų nuotrauka