Burokėliai: sudėtis, naudingos savybės ir kontraindikacijos

Nuo XI amžiaus Rusioje auginami burokėliai. Įvairios jų rūšys naudojamos kaip pašarai, cukraus gamybai, kulinariniams receptams, kosmetologijoje, kaip žaliava gydomosioms ir profilaktinėms priemonėms. Baltarusijoje ir Ukrainoje burokėliai vadinami «buriaku», nes gaminant jie gali įgauti rudą spalvą. Rusijoje prigijo iškraipytas graikiškas pavadinimas «sfekeli» – burokėliai.

Kuo skiriasi cukriniai runkeliai nuo pašarinių runkelių

Visų rūšių runkelių pirmtakas yra laukinė jų atmaina, kilusi iš Tolimųjų Rytų ir Indijos regionų. Populiariausios runkelių rūšys – lapiniai runkeliai, valgomieji burokėliai (naudojami kulinarijoje), pašariniai runkeliai ir cukriniai runkeliai.

Cukriniai runkeliai yra techninė kultūra, auginama tolesniam perdirbimui. Iš jų gaunamas etanolis – žaliava spiritui, taip pat cukrus. Pagrindinis jų skirtumas nuo kitų rūšių yra didelis sacharozės kiekis šakniavaisiuose (iki 20%), karti gelsva žievė ir po ja ryškiai balti šakniavaisiai. Šakniavaisių forma dažniausiai pailga.

Pašariniai runkeliai pasižymi dideliu baltymų, augalinių skaidulų ir ląstelienos kiekiu. Svarbiausia šios rūšies savybė – primilžio didinimas. Galvijai juos mėgsta ėsti. Jei cukriniai runkeliai dažniausiai būna mažų dydžių, daugiausiai 3 kg, tai pašarinės veislės gali užaugti iki 30 kg. Žievė ir šakniavaisiai pas pašarinius runkelius ryškesni nei pas cukrinius. Šakniavaisiai gali būti įvairių formų, apvalūs, ovalūs. Jie dažnai auga virš žemės paviršiaus.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

100 g paprastųjų valgomųjų burokėlių yra 43 kcal, 8,8 g angliavandenių, 1,3 g baltymų ir 0,1 g riebalų.

Vitaminai:

1. A (retinolis) – būtinas kaulų, plaukų, odos, regos organų sveikatai. Palaiko imuninę sistemą.
2. B1 (tiaminas) – palaiko smegenų veiklą, skatina atmintį, dėmesio koncentraciją, teigiamai veikia mokymosi gebėjimą, nuotaiką ir apetitą.
3. B2 (riboflavinas) – skatina eritrocitų susidarymą, prisideda prie nagų, plaukų, odos sveikatos, teigiamai veikia endokrininę sistemą.
4. B5 (pantoteno rūgštis) – stimuliuoja antinksčių hormonų gamybą, padeda gydant artritą, kolitą, alergijas ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligas, stiprina imunitetą.
5. B6 (piridoksinas) – palaiko riebalų ir baltymų įsisavinimą, lėtina senėjimo procesus, mažina spazmus, yra natūralus diuretikas.
6. B9 (folio rūgštis) – būtina naujų organizmo ląstelių kūrimui, todėl ypač svarbu, kad moterys pirmąjį nėštumo trimestrą jos gautų pakankamai. Be to, B9 palaiko imuninę sistemą, teigiamai veikia širdies sveikatą ir kraujodarą.
7. C (askorbo rūgštis) – saugo organizmą nuo bakterijų ir virusų, stimuliuoja imunitetą, padeda gydyti žaizdas, teigiamai veikia kraujagysles ir širdį.
8. PP arba B3 (niacinas) – plečia kraujagysles ir gerina visų organų aprūpinimą krauju, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.
9. U – pasižymi antihistamininiu poveikiu, padeda kovoti su alergijos apraiškomis.

Mineralinės medžiagos:

1. Kalis – reguliuoja vandens kiekį organizmo ląstelėse, palaiko normalų širdies ritmą, skatina smegenų veiklą.
2. Kalcis – būtinas kaulų ir dantų sveikatai, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, reguliuoja hormonų ir fermentų gamybą.
3. Magnis – palaiko nervų sistemą, raumenų darbą; jo trūkumas gali sukelti inkstų ir skrandžio ligas, galvos svaigimą, nemigą, širdies problemas.
4. Cinkas – dalyvauja kaulinio audinio formavime, teigiamai veikia plaukų būklę, skatina protinę veiklą; pakankamas jo kiekis yra diabeto, epilepsijos, artrito ir reumato profilaktika.
5. Varis – būtinas virškinimo sistemos sveikatai, plaukų ir odos sveikatos palaikymui.
6. Manganas – reguliuoja gliukozės gamybą ir įsisavinimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, reguliuoja riebalų apykaitą organizme, palaiko nervų sistemos sveikatą ir smegenų veiklą.
7. Geležis – svarbi skydliaukės hormonų sintezei, būtina hemoglobino gamybai, skatina B grupės vitaminų įsisavinimą.
8. Jodas – skatina smegenų veiklą, teigiamai veikia kraujagyslių būklę, padeda įsisavinti riebalų perteklių, palaiko plaukų, nagų, odos sveikatą, būtinas skydliaukės veiklai.
9. Boras – būtinas endokrininės sistemos veiklai, skatina kalcio, magnio ir fluoro įsisavinimą.
10. Vanadis – dalyvauja riebalų ir angliavandenių įsisavinimo procesuose, padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, skatina ląstelių, kurios naikina ligas sukeliančius mikrobus, gamybą.
11. Fosforas – palaiko kaulų ir dantų sveikatą, aprūpina raumenis mityba.
12. Natris – būtinas tinkamai nervų ir raumenų sistemų veiklai, palaiko vandens ir druskų balansą organizme, plečia kraujagysles.

Kuo naudingi burokėliai

Bendroji nauda

Gausus vitaminų ir mikroelementų kiekis daro burokėlį naudingą visiems organizmo organams ir sistemoms. Ypač svarbu jį vartoti sergant kepenų ligomis, esant žarnyno problemoms. Burokėliai naudojami ne tik kaip sotus ir skanus produktas ar gydymo bei profilaktikos tikslais. Jie taikomi kulinarijoje kaip natūralus dažiklis, kosmetikos tikslais – palaikyti sveikatą ir grožį. Jie įeina į liaudies medicinos vaistinių priemonių sudėtį, naudojamų kompresų ar lašų pavidalu.

Moterims

Burokėliai yra nebrangi ir veiksminga priemonė, padedanti sulieknėti ir išlaikyti gerą fizinę formą. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, todėl toksinai šalinami iš organizmo, o riebalai greičiau skaidomi.

Vartojant 1–2 stiklines burokėlių sulčių per dieną, per mėnesį pagerėja veido spalva ir odos būklė, subalansuojama mikroflora virškinimo trakte ir lytinėje sistemoje.

Dėl vitaminų ir mikroelementų, reguliuojančių hormonų gamybą ir kraujodarą, burokėlių vartojimas kritinėmis dienomis gali palengvinti jų eigą.

Vyrams

Kalis, kalcis ir B grupės vitaminai skatina raumenų sistemos veiklą, o tai svarbu vyrams, užsiimantiems fiziniu darbu ar didelio krūvio sportu.

Manoma, kad dėl širdies ir kraujagyslių sistemos stimuliavimo, kraujagyslių išsiplėtimo bei teigiamo poveikio centrinei nervų sistemai, burokėliai teigiamai veikia libido ir potenciją.

Burokėliai skatina toksinų šalinimą. Dėl to jie naudingi vyrams, turintiems alkoholinę ar nikotino priklausomybę – tiek nuolat vartojant kenksmingas medžiagas, tiek atsisakymo laikotarpiu, mažina abstinencijos sindromo simptomus.

Nėštumo metu

Pakankamas folio rūgšties kiekis moters organizme yra įgimtų vaiko defektų profilaktika. Burokėliai, turtingi šiuo būtinu vitaminu, rekomenduojami nėščiosioms taip pat dėl to, kad padeda reguliuoti vandens balansą, mažinti edemą. Kita problema, su kuria susiduria besilaukiančios moterys, – vidurių užkietėjimas. Burokėliai yra natūrali vidurius laisvinanti priemonė, beveik neturinti kontraindikacijų.

Vienas iš esminių apribojimų nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims – žalių burokėlių ir jų sulčių kiekio mažinimas racione. Žali vaisiai lėtina kalcio įsisavinimą organizme, kurio reikia ir motinai, ir vaikui. Dėl to virti burokėliai nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra labiau tinkami nei žali.

Žindymo laikotarpiu

Burokėliai teigiamai veikia motinos sveikatą, valydami jos organizmą. Po gimdymo moterims neretai pasireiškia anemija, todėl geležies turtingi burokėliai yra svarbus mitybos elementas. Vitaminų ir mikroelementų kompleksas padeda sustiprinti nėštumo nusilpusį organizmą.

Medžiagos, patenkančios į motinos pieną iš burokėlių, nedaro neigiamo poveikio kūdikiui, jei motina nepiktnaudžiauja jų kiekiu. Kai kurios motinos pastebi, kad burokėlių vartojimas padeda sumažinti dujų susidarymą, sumažinti dieglius ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Vis dėlto nerekomenduojama vartoti virtų burokėlių pirmuosius 2–3 mėnesius po gimdymo. Adaptacijos laikotarpiu kūdikio organizmas gali blogai reaguoti į mikroelementais prisotintą burokėlį.

Žalių burokėlių maitinant krūtimi vartoti nerekomenduojama, išimtį galima padaryti tik nedideliems (200–300 ml per dieną) sulčių kiekiams. Daržovę reikia vartoti atsargiai, pradedant nuo kelių šaukštų per dieną. Tai būtina, kad įsitikintumėte, jog vaikui neatsiras alergija. Po to į racioną galima įtraukti virtus burokėlius su augaliniu aliejumi, barščius iš liesos mėsos.

Vaikams

Burokėliai naudingi vaikams, nes:

1. Juose yra daug skaidulų, normalizuojančių virškinimą, ir pektino rūgščių, turinčių vidurius laisvinantį poveikį.
2. Jie gausūs vitaminais A, C, folio rūgštimi, magniu, kurie reikalingi sveikam augančio organizmo vystymuisi.
3. Jie skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, užkertant kelią anemijai.

Burokėlius į vaiko racioną reikia įtraukti labai atsargiai. Jie kaupia nitratus, kurie neretai sukelia apsinuodijimą, gali sukelti alergiją ir viduriavimą. Rekomenduojamas amžius, kada galima pradėti dėti virtų burokėlių į vaikų meniu, skiriasi priklausomai nuo vystymosi ypatumų, paprastai tai yra 8–12 mėnesių. Be to, vaikas jau turėtų būti susipažinęs su kitomis daržovėmis (cukinijos, bulvės, morkos). Pageidautina neįtraukti burokėlių alerginių reakcijų fone ar kitų sveikatos problemų metu.

Burokėlių sultis galima įvesti tik po metų ir pagal pediatro rekomendaciją, nes jose yra vaisių rūgščių, kurios dirgina virškinimo sistemos organus.

Pirmųjų gyvenimo metų vaikams reikia duoti tyrės iš virtų burokėlių. Ji turi būti sumaišyta su kitomis daržovėmis, o burokėlių kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 30%. Burokėlių patiekalus rekomenduojama duoti pirmoje dienos pusėje, kad būtų galima pastebėti galimą alergiją ar kitas nepageidaujamas burokėlio įsisavinimo problemų apraiškas.

Vyresniems nei metai vaikams galima ruošti sriubas su burokėliais, salotas, apkepus, blynus.

Peršalimo ligų metu mažiems vaikams, kuriems dėl amžiaus netinka daug priemonių slogai gydyti ir kovai su virusais, galima lašinti į nosį vandeninį burokėlių tirpalą (viena dalis sulčių 3 dalims vandens). Svarbu atsiminti, kad ši priemonė nepadės esant slogai, sukeltai alergijos. Prieš naudojant burokėlių sultis kaip lašus, reikia pasitarti su pediatru ir neviršyti tirpalo koncentracijos, kad nesukeltumėte nudegimo ar gleivinių dirginimo. Žalius burokėlius galima siūlyti vaikams nuo pusantrų metų.

Burokėlių patiekalų receptai vaikų mitybai:

1. Supjaustykite 5 vienetus iš anksto pamirkytų džiovintų slyvų arba susmulkinkite trintuvu. Tada įdėkite pusę virtų burokėlių, sutarkuotų smulkia tarka. Salotą galima pagardinti augaliniu aliejumi arba grietine. Tokios salotos turėtų patikti dėl savo švelnaus ir salstelėjusio skonio.
2. Vieną obuolį, vieną morką ir pusę virtų burokėlių sutarkuokite smulkia tarka ir pagardinkite augaliniu aliejumi.
3. Burokėlių kotletai: 200 g virtų burokėlių sumalkite mėsmale arba susmulkinkite trintuvu. Įdėkite 20 g sviesto, kiaušinio trynį, taip pat miltų, kad susidarytų tiršta masė (4–6 valgomuosius šaukštus). Gautą mišinį virkite apie 5 minutes, tada atvėsinkite ir formuokite iš jo kotletus. Juos galima apvolioti miltuose arba džiūvėsėliuose, o po to kepti aliejuje arba virti garuose.

Druskos ir cukraus į burokėlių patiekalus vaikams reikėtų dėti minimaliais kiekiais, vadovaujantis pediatro rekomendacijomis. Vaisius vaikų maistui reikėtų rinkti prinokusius, lygius, be kenkėjų pažeidimo ar puvimo požymių.

Ar galima valgyti burokėlius lieknėjant

Burokėliai reguliuoja apetitą ir maisto pomėgius. Dėl didelio maistinių skaidulų ir pektino kiekio jų įtraukimas į racioną padeda greičiau pasiekti sotumo jausmą ir ilgiau jį išlaikyti. Toksinų šalinimas iš organizmo, diuretinis ir vidurius laisvinantis poveikis daro vaisių svarbiu daugelio dietų elementu. Tuo tarpu vaisiaus kaloringumas yra minimalus – apie 43 kcal.

Lieknėjimui gali būti naudojami žali burokėliai. Populiariausi patiekalai iš jų – įvairios salotos:

1. 2 šviežius burokėlius, 200 g brynzos, 2 skilteles česnako ir 2 valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus. Ingredientus susmulkinkite, pagardinkite aliejumi ir žalumynais pagal skonį (kalendra, petražolėmis ar kitomis rūšimis). Druskos dėti nereikia, nes brynza paprastai gana sūri. Taip pat galima naudoti fetos sūrį, tačiau jis yra pusanto karto kaloringesnis nei brynza, o metant svorį kalorijų skirtumas gali būti reikšmingas.
2. Salotos iš šviežių burokėlių, morkų, citrinų sulčių, alyvuogių aliejaus ir žaliųjų svogūnų yra mažiau kaloringos nei su minkštu sūriu, tačiau ir mažiau sotios.
3. Į salotas su žaliais burokėliais galima dėti virtos ar kitos liesos mėsos (vištienos ar kalakutienos filė, liesos jautienos).

Metant svorį organizmas gali ypač stipriai reaguoti į žalius burokėlius. Gali atsirasti nepageidaujamų šalutinių poveikių: viduriavimas, alergija, kraujospūdžio sumažėjimas. Jei jie atsiranda, reikėtų atsisakyti patiekalų su žaliais šakniavaisiais.

Virti burokėliai rečiau sukelia problemų su virškinimo ar širdies ir kraujagyslių sistema, o svarbiausios jų savybės išlieka. Receptas su virtais burokėliais dietiniam maitinimuisi:

1. 3 virtuus burokėlius, petražoles, citrinų sultis, alyvuogių aliejų sumaišykite, įdėkite druskos pagal skonį.
2. Įdėkite acto, pipirų, česnako ar kitų prieskonių ir pagardų.
3. Kad salotos būtų sotesnės, pabarstykite sutrintais graikiniais riešutais.

Burokėlių dieta savaitei (papildomai būtina gerti vandenį per dieną):

Pirmadienis

1. Pusryčiai: 150 g virtų burokėlių (be pagardų arba su citrinos sultimis) ir stiklinė vandens.
2. Antrieji pusryčiai: 100 g neriebios varškės, arbata.
3. Pietūs: salotos iš šviežių burokėlių su riešutų priedu arba 50 g mėsos, 50 g duonos.
4. Popietinis užkandis: obuolys, arbata.
5. Vakarienė: stiklinė kefyro, 200 g virtos žuvies.

Antradienis

1. Pusryčiai: stiklinė sulčių (1 dalis burokėlių sulčių, 1 dalis vandens, 1 dalis morkų sulčių) su 20 g augalinio aliejaus, kad įsisavintų vitaminą A iš morkų.
2. Antrieji pusryčiai: virtas kiaušinis, arbata.
3. Pietūs: salotos iš virtų burokėlių su džiovintomis slyvomis, pagardintos citrinos sultimis ir prieskoniais pagal skonį, 50 g duonos.
4. Popietinis užkandis: kriaušė, arbata.
5. Vakarienė: obuolys, keptas su medumi (ne daugiau kaip 20 g).

Trečiadienis

1. Pusryčiai: 200 g neriebaus jogurto, arbata.
2. Antrieji pusryčiai: 150 g burokėlių traškučių, vanduo su citrina.
3. Pietūs: 200 g neriebios mėsos su žiediniais kopūstais (150 g).
4. Popietinis užkandis: arbata su „Marijos“ sausainiais (100 g).
5. Vakarienė: salotos iš virtų burokėlių su žalumynais, pagardintos augaliniu aliejumi (200 g).

Ketvirtadienis

1. Pusryčiai: virti burokėliai, supjaustyti griežinėliais su dietiniais batonėliais (iš viso 200 g), arbata.
2. Antrieji pusryčiai: bananas, arbata.
3. Pietūs: burokėlių kotletai (burokėliai, manų kruopos konsistencijai, 1 kiaušinis, druska, pipirai) – 2 vienetai, 50 g duonos.
4. Popietinis užkandis: obuolys, arbata.
5. Vakarienė: 200 g neriebaus kefyro, 200 g grikių košės ant vandens.

Penktadienis

1. Pusryčiai: 150 g ryžių, stiklinė vandens su citrinos sultimis.
2. Antrieji pusryčiai: traškučiai iš burokėlių (100 g), arbata.
3. Pietūs: 200 g virtos mėsos (vištiena arba kalakutiena) su garnyru iš virtų burokėlių.
4. Popietinis užkandis: 100 g vynuogių.
5. Vakarienė: stiklinė neriebaus kefyro, 50 g dietinių duonelių.

Šeštadienis

1. Pusryčiai: avižinė košė, virta ant vandens, su džiovintų abrikosų priedu, arbata.
2. Antrieji pusryčiai: 150 g neriebios varškės.
3. Pietūs: salotos iš šviežių daržovių (burokėliai, baltagūžiai kopūstai, morkos, žalieji svogūnai, alyvuogių aliejus) su 50 g duonos.
4. Popietinis užkandis: kriaušė, arbata.
5. Vakarienė: 150 g virtos mėsos (liesa jautiena arba vištiena) su garnyru iš virtų morkų (100 g).

Sekmadienis

1. Pusryčiai: stiklinė šviežiai spaustų sulčių (1 dalis burokėlių, 1 dalis vandens, 1 dalis obuolio) ir 50 g „Marijos“ sausainių.
2. Antrieji pusryčiai: 150 g neriebaus jogurto.
3. Pietūs: kotletai iš burokėlių (2 vienetai), 50 g duonos, arbata.
4. Popietinis užkandis: 30 g juodojo šokolado, arbata.
5. Vakarienė: 150 g virtos mėsos, 150 g virtų burokėlių.

Tokia dieta gali nesukelti staigaus svorio metimo, bet sustiprins organizmą, pašalins kenksmingas medžiagas, pagerins nuotaiką, suteiks jauninantį efektą.

Virtų burokėlių nauda ir žala

Po terminio apdorojimo vitaminai ir mikroelementai burokėliuose išlieka beveik visiškai. Virti burokėliai organizmo pasisavinami geriau nei žali. Todėl norint sulieknėti, gydyti ar užkirsti kelią įvairioms sveikatos problemoms, geriau rinktis vaisius, kurie buvo termiškai apdoroti, įskaitant keptus arba garuose ruoštus burokėlius.

Virtą buroką naudinga vartoti esant anemijai, ligoms, susijusioms su jodo trūkumu, nuotaikai gerinti ir depresijos simptomams mažinti, kepenų, skrandžio, žarnyno veiklai normalizuoti. Virškinimo sistemos lėtinių ligų paūmėjimo laikotarpiu, sergant ligomis, susijusiomis su jodo pertekliumi organizme, inkstų patologijomis, cukriniu diabetu, virtą buroką reikėtų pašalinti iš raciono arba gerokai apriboti jo vartojimą.

Kas naudingiau: žali ar virti burokėliai

Virta ir žalia burokai savo sudėtimi skiriasi nedaug: 100 g virto produkto – 50 kcal, žaliavime – 43; baltymų – 2 g virtame, 1,6 žaliavime, angliavandenių – 11 ir 8 g atitinkamai. Riebalų virtame produkte nėra, o žaliavime jų yra apie 0,2 g.

Žalio buroko privalumai:

1. Termiškai apdorojant kai kurių naudingų medžiagų kiekis nežymiai sumažėja. Taip pat sumažėja vitamino C kiekis.
2. Teigiamas naudingų medžiagų poveikis pasiekiamas greičiau nei vartojant aukštoje temperatūroje apdorotą produktą.
3. Virtame buroke yra didesnis cukraus kiekis, todėl jis nerekomenduojamas asmenims, sergantiems cukriniu diabetu.

Virto buroko privalumai:

1. B grupės vitaminai sustiprina savo poveikį po kepimo ar virimo.
2. Termiškai apdorojant vaisiuje žūva galimos kenksmingos bakterijos.

Naudingos burokėlių sulčių savybės

Cukrinių burokų sultys turi daug naudingų savybių: jos teigiamai veikia sveikatą sergant skydliaukės ligomis, šalina toksinus, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, užkertant kelią trombų ir kitų kraujagyslių ligų susidarymui. Taip pat jos padidina eritrocitų kiekį kraujyje ir padeda sumažinti arterinį kraujospūdį. Anemija – dar viena būklė, kai burokų sultys gali palengvinti ligos eigą, sumažinti simptomų pasireiškimą.

Kaip paruošti sultis
Prieš ruošiant sultis vaisius reikia nuplauti, nusausinti ir nulupti. Galima naudoti sulčiaspaudę arba mėsmalę. Sumalus buroką, gautą masę reikia perfiltruoti, o gautas sultis laikyti šaldytuve. Jų naudingosios savybės išsilaiko parą.

Dažnai burokų sultys maišomos su kitomis, nes jų skonis yra gana aštrus. Skirtingai nei kitos šviežiai spaustos sultys, kurios geriamos iškart po paruošimo, burokų sultis reikėtų iš anksto pastovėti vėsioje vietoje apie dvi valandas. Per tą laiką iš jų pasišalina lakiosios medžiagos, suteikiančios joms nemalonų poskonį.

Vartojant gydymo ir profilaktikos tikslais, burokų sultys įvedamos palaipsniui, pradedant nuo 1/5 viso tūrio. Pavyzdžiui, sergant onkologinėmis ligomis, rekomenduojama derinti buroką ir morkas, sergant kepenų ir inkstų patologijomis, vietoj morkų naudojami obuoliai. Palaipsniui per 5 dienas burokų sulčių kiekis gali pasiekti 4/5 tūrio. Tokios sudėties vartojimo kursas turi būti ne trumpesnis nei 10 dienų.

Burokėlių giros nauda

Be to, išsamų naudingų burokėlių savybių rinkinį gira fermentacijos metu praturtina bakterijos, kurios neleidžia vystytis kenksmingiems mikroorganizmams. Taip sustiprėja naudingas burokėlių vartojimo poveikis.

Burokėlių gira padeda išvalyti šlakus ir toksinus, normalizuoja žarnyno veiklą. Sergant hipertenzija, ji mažina spaudimą ir mažina priepuolių dažnį. Galima vartoti lieknėjant, stiprinti plaukus ir nagus, gerinti veido odą. Kontraindikacijos jos vartojimui yra cukrinis diabetas, inkstų akmenligė, podagra, alergija ir ūminės būklės sergant virškinimo sistemos patologijomis.

Burokėlių girą galima gerti gryną arba dėti į okrošką ar šaltas sriubas.

Paprastas giros receptas, tinkamas gaminti namuose: vienas burokėlis, nuvalytas nuo žievelės, supjaustomas kubeliais ir užpilamas dviem litrais virinto vandens. Į tirpalą dedama 100 g juodos duonos, indas uždengiamas ne sandariai, kad į produktą patektų oras, ir paliekama pastovėti 3–7 dienas. Per šį laikotarpį būtina nuimti putas, kurios susidaro ant giros indo paviršiaus, ir neleisti kilti temperatūrai, kurioje yra pusgaminis. Jei jis laikomas per šiltoje patalpoje (esant aukštesnei nei +22 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai), giroje gali pradėti vystytis patogeninės bakterijos. Tada gira perfiltruojama, sandariai uždaroma dangčiu ir paliekama dar dvi paras. Po to ji yra paruošta vartoti. Girą galima laikyti maždaug mėnesį.

Ar naudingi burokėlių lapai

Lapuose yra tie patys vitaminai ir mineralai kaip ir vaisiuje, o kai kurių medžiagų lapuose yra net didesnė koncentracija nei šakniavaisiuose. Vitaminas P, esantis lapuose, didina kraujagyslių elastingumą, apsaugo nuo trombozių, vidinių kraujavimų, sklerozės. Vitaminas U pagerina būklę sergant gastritu, skrandžio ir žarnyno opalige, taip pat yra medžiaga, kurią daugelis sieja su senėjimo procesų lėtėjimu. Dėl lapuose esančio betaino iš organizmo pašalinamas „blogasis“ cholesterolis. Jodas, fosforas, kobaltas padeda pagerinti dėmesio koncentraciją ir atmintį.

Lieknėjant galima vartoti salotas su šviežiais burokėlių lapais, tai padės įsisavinti naudingas medžiagas ir pagreitinti medžiagų apykaitą.

Burokėlių lapai, naudojami kompresams, turi priešuždegiminį ir nuskausminamąjį poveikį.

Prieš vartojant lapus, juos reikia kelioms minutėms pamirkyti karštame vandenyje. Tai padės suminkštinti jų skonį ir sumažinti kartumą. Kulinarijoje jie naudojami sriuboms, marinuojami, sūdomi, džiovinami, dedami į pyragų įdarus, gaminamos salotos.

Burokėliai medicinoje

Naudingosios medžiagos burokuose daro juos svarbiu gydomųjų ir profilaktinių schemų elementu sergant įvairiomis ligomis. Visais atvejais prieš naudojant šakniavaisį kaip vaistą, reikėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat prieš pradedant gydymo kursą reikėtų įsitikinti, kad nėra alergijos ar kitų nepageidaujamų reakcijų. Dauguma ūminių organizmo sistemų ligų būsenų yra kontraindikacija gydymui burokais.

Sergant cukriniu diabetu

Šakniavaisis turi aukštą glikemijos indeksą ir angliavandenių koncentraciją. Dėl to, sergant cukriniu diabetu, runkelius reikia vartoti labai atsargiai, kad būtų išvengta cukraus kiekio kraujyje padidėjimo.

Cukraus kiekis žaliuose runkeliuose yra 2 kartus mažesnis nei virtų runkelių, be to, nepriklausomai nuo apdorojimo būdo, glikeminės apkrovos indeksas yra žemas. Todėl sergant 1 ir 2 tipo diabetu, asmenims, turintiems virškinimo problemų, leidžiama įtraukti šakniavaisį į racioną. Be to, jis teigiamai veikia kraujagysles ir širdį. Sergant diabetu kenčia širdies ir kraujagyslių sistemos organai, todėl runkelių vartojimas yra naudingas kaip trombozių ir sklerozės profilaktika.

Sergant diabetu svarbu palaikyti normalų svorį ir numesti svorio, jei yra papildomų kilogramų. Šakniavaisis padeda įsisavinti riebalus ir pagreitina medžiagų apykaitą, taigi jis naudingas siekiant išvengti problemų, kurias sukelia per didelis organų krūvis dėl antsvorio.

Svarbu: virtų burokų glikemijos indeksas – 65 vienetai, žalių – 30.

Sergant pankreatitu

Pankreatitas yra uždegiminė kasos liga, kai fermentai pažeidžia pačią kasą. Pagrindinės mitybos taisyklės sergant šia liga – riboti baltymų, riebalų, cukraus, dujas skatinančių produktų ir druskos kiekį. Ūminėje ligos stadijoje burokų vartoti nerekomenduojama jokiu pavidalu. Lėtinės ligos eigos metu ir kaip profilaktika reguliarus burokų vartojimas nedideliais kiekiais yra naudingas: jis valo žarnyno sieneles, veikia kaip natūralus diuretikas ir vidurius laisvinanti priemonė. Tuo tarpu į racioną leidžiama įtraukti tik termiškai apdorotus burokus, žali burokai draudžiami. Svarbu teisingai derinti virtus burokus su kitais produktais: nepagardinti salotų riebia grietine, nedėti į patiekalus česnako ir kitų sudedamųjų dalių, sukeliančių virškinimo sistemos gleivinių dirginimą.

Runkelių sultis vartoti galima, jas įvedant palaipsniui, pradedant mažomis dozėmis, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę. Jos turėtų pastovėti 3 valandas po paruošimo, pageidautina jas atskiesti moliūgų arba kitomis sultimis.

Sergant gastritu

Burokėliai padeda virškinti ir įsisavinti maistą, mažina uždegiminius procesus, gydo gleivinę, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, palaiko imunitetą. Taigi lėtinės ligos eigos stadijoje sergant gastritu leidžiama vartoti burokėlius nedideliais kiekiais. Paūmėjimo laikotarpiu nuo šios šakniavaisės vartojimo geriau susilaikyti.

Per didelis vartojimas (daugiau nei 100–200 g per dieną) gali sukelti ligos paūmėjimą dėl to, kad šakniavaisė padidina skrandžio rūgštingumą. Todėl svarbu neviršyti gydytojo leidžiamo burokėlių kiekio ir vartoti juos virtus ar keptus. Tuo tarpu sergant mažarūgšte sekrecija gydytojai rekomenduoja būtinai įtraukti burokėlius į gastritu sergančiųjų racioną, nes jie padeda sustiprinti skrandžio sulčių gamybą.

Žarnynui

Pektinas, kuriuo gausu burokėliai, naikina puvimo bakterijas ir padeda pašalinti toksinus iš organizmo. Organinės rūgštys, esančios šakniavaisyje, skatina skrandžio sulčių gamybą ir žarnyno peristaltiką. Skaidulos padeda kovoti su patogeninėmis bakterijomis virškinimo sistemoje.

Gydomojo-profilaktinio šakniavaisio vartojimo metu rekomenduojama atsisakyti riebaus, saldaus ir kepto maisto, nes tai gali sumažinti procedūrų naudingą poveikį.

Reikėtų atsisakyti burokėlių vartojimo žarnyno opinių ligų paūmėjimo laikot arpiu, nes tai gali paskatinti būklės pablogėjimą, skausmą, viduriavimą.

Esant vidurių užkietėjimui

Burokėliuose esanti ląsteliena stimuliuoja žarnyno raumenis, maitina jų bakterijas, o tai padeda atkurti peristaltiką. Jei vidurių užkietėjimo priežastis yra kepenų problemos, rekomenduojama vartoti burokėlių sultis arba šakniavaisį žalią. Burokėliuose esantis betainas ypač veiksmingas be terminio apdorojimo. Jei pacientas, turintis vidurių užkietėjimą, turi gretutinių virškinimo trakto ligų, rekomenduojama vartoti termiškai apdorotą daržovę.

Reikia nepamiršti laikytis protingų dozių vartojant burokėlius gydymo ir profilaktikos tikslais. Per didelis arba per dažnas jų vartojimas gali sukelti viduriavimą.

Sergant podagra

Burokėlius sergant podagra reikėtų vartoti labai atsargiai. Juose yra oksalo rūgšties, kuri dalyvauja druskų išskyrimo iš organizmo procesuose. Sutrikus šlapimo ir lytinių organų sistemos veiklai, druskų išskyrimas tampa sunkesnis, jos kaupiasi sąnariuose ir gali išprovokuoti podagros priepuolį – uždegimą, lydimą skausmo.

Podagra sergantiems ligoniams leidžiama vartoti burokėlius tik virtus, ne daugiau kaip 150 g per dieną. Taip pat leidžiama gerti girą arba praskiestas burokėlių sultis, bet ne daugiau kaip vieną stiklinę per parą. Dėl diuretinio poveikio iš organizmo išsiskiria druskos. Boras stiprina sąnarius, betainas mažina sąnarių uždegimą ir tinimą.

Sergant kolitu

Sergant žarnyno sienelių uždegimu, nerekomenduojama vartoti žalių daržovių, įskaitant burokėlius, nes jie stimuliuoja organo darbą. Per didelis krūvis ligos paūmėjimo metu gali sukelti skausmą ir viduriavimą. Lėtinėje stadijoje ar remisijos laikotarpiu leidžiama vartoti virtus burokėlius. Pradėti juos įtraukti į racioną reikėtų atsargiai, palaipsniui didinant iki 100–200 g per dieną. Virtos šakniavaisės padeda atkurti medžiagų apykaitos procesus organizme, teigiamai veikia virškinamojo trakto gleivines ir padeda užkirsti kelią kolito priepuoliams.

Kepenims

Šakniavaisyje esantis betainas teigiamai veikia kepenis. Ši medžiaga palaiko organo darbingumą, skatina baltyminio maisto įsisavinimo procesus, apsaugo nuo kepenų suriebėjimo. Burokėliai padeda pagreitinti tulžies judėjimą dėl jųse esančių flavonoidų. Taigi pagrindinė kepenų funkcija – kraujo filtravimas – atliekama efektyviau.

Sergant hemorojumi

Šakniavaisio vartojimas padeda reguliuoti tuštinimosi procesą, o tai yra pagrindinis hemorojaus profilaktikos ir gydymo veiksnys. Kompresai su burokėlių sultimis padeda esant ūmiam uždegimui.

Sergant cholecistitu

Sergant šia liga, stebimas tulžies pūslės sienelių uždegimas, dėl kurio sutrinka tulžies nutekėjimas, sunkėja riebalų įsisavinimas, veikia išmatas. Pirmąją ūmaus priepuolio parą leidžiama gerti tik šiltą vandenį arba silpną arbatą su baltos duonos džiūvėsėliais. Po paūmėjimo simptomų susilpnėjimo mityboje įvedami apribojimai: draudžiamas riebus maistas, gausus maitinimas, alkoholis ir produktai, dirginantys virškinimo sistemos organus. Tokiems produktams, be kita ko, priklauso ir žalieji burokėliai, kurie gana intensyviai veikia organizmą.

Virti, kepti burokėliai ir jų sultys yra cholecistito dietos dalis, nes mažina priepuolių dažnumą, padeda normalizuoti medžiagų apykaitos procesus organizme. Paūmėjimo profilaktikai ir gydymo pagalbai pakanka kasdien suvartoti apie 100 g burokėlių produktų.

Sergant anemija

Burokėliuose esanti geležis ir magnis daro juos svarbiu kompleksinės terapijos elementu sergant anemija. Reguliarus burokėlių vartojimas padeda pagerinti kraujo rodiklius, padidinti hemoglobiną ir raudonųjų kraujo kūnelių koncentraciją, normalizuoti krešumą (padaro jį mažiau klampų), išvalyti kraujagysles.

Liaudies medicinos receptai su burokėliais

Burokėliai yra naudingi gydant ir profilaktiškai sergant gerklės, nosies ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis:

1. Sergant angina, medus sumaišomas su burokėlių sultimis santykiu 1:2 ir vartojamas nevalgius 2–3 kartus per dieną. Tai padeda sumažinti gerklės skausmą, veikliosios medžiagos kovoja su ligos sukėlėjais ir gali sutrumpinti ligos trukmę.
2. Burokėlių sultys lašinamos į nosį esant slogai, siekiant kovoti su virusais ir bakterijomis. Procedūrai šviežiai spaustos sultys paliekamos šaldytuve 4 valandas, tada pašildomos iki komfortiškos temperatūros, praskiedžiamos vandeniu santykiu 1 dalis sulčių į 3 dalis vandens. Priemonę reikia vartoti 3–4 kartus per dieną po 3–5 lašus, kursą ne mažiau kaip 5 dienas. Vaikams iki trejų metų dozė sumažinama iki 1 lašo. Burokėlių sultys, paruoštos kaip aprašyta, taip pat naudojamos gydant ausies skausmą.
3. Sergant anemija, žemu hemoglobinu ir kitomis kraujotakos sistemos problemomis, galima atlikti profilaktinį burokėlių sulčių vartojimo kursą: burokėlius, ridikėlius ir morkas lygiomis dalimis perleidžiama per sulčiaspaudę arba mėsmalę. Mišinys vartojamas 15 minučių prieš valgį po 2 valgomuosius šaukštus. Siekiant stabilaus rezultato ir hemoglobino padidinimo, kursą reikia atlikti ne mažiau kaip vieną mėnesį.
4. Visi naudingieji burokėlių savybės vyriškos lyties šlapimo ir lytinių organų sistemos sveikatai gali būti gauti šviežiai spaustų sulčių pavidalu. Morkų, burokėlių, agurkų, saldžiųjų pipirų sultys sumaišomos lygiomis dalimis ir geriamos po 0,5 stiklinės tris kartus per dieną mėnesį. Jei reikia, kursą galima pakartoti po 10 dienų pertraukos.
5. Burokėlių lapai naudojami kaip vietinė skausmą malšinanti ir priešuždegiminė priemonė. Sergant odos ligomis, įskaitant kerpes, egzemą, dermatitą, galima naudoti kompresus iš virtų burokėlių lapų, susmulkintų ir sumaišytų su medumi santykiu 1:1. Svarbu naudoti priemonę, kai nėra atvirų žaizdų su išskyromis, tik ant sugijusių vietų.
6. Sergant mastitu, sutrinti lapai dedami ant sukietėjusių kūno vietų pusvalandžiui. Procedūra kartojama kasdien kaip kompleksinės terapijos dalis.
7. Sergant galvos skausmu, suminkštinti lapai, suvynioti į marlę, dedami ant smilkinių ar kaktos 15–20 minučių.
8. Nuospaudos ar įtrūkimai ant kojų tepami lapų sultimis. Iš viršaus kojos apvyniojamos tvarsčiu ir paliekama per naktį.

Burokėliai kosmetologijoje

Burokėliai yra paplitęs veido kaukių, plaukų priemonių ingredientas. Kosmetikos priemonėms gaminti naudojami ir lapai, ir šakniavaisiai.

Veidui

Siekiant sumažinti riebų blizgų, pagerinti veido spalvą, drėkinti ir atgaivinti odą, naudojamos kaukės iš virtų burokėlių. Joms pagaminti burokėliai verdami, nulupami, sutarkuojami smulkia tarka ir pašalinamos sultys. Poveikio laikas neturi viršyti 20 minučių, po procedūros odą reikia nuvalyti nuo priemonės ir užtepti drėkinamuoju kreemu. Įvairūs papildomi komponentai padės pasiekti norimą efektą esant skirtingoms problemoms:

1. Siekiant suteikti odai tolygų matinį atspalvį, į tarkuotus burokėlius dedamas vienas arbatiniis šaukštelis kamparo spirito. Tokia kaukė naudojama dvi savaites kas antrą dieną.
2. Odai drėkinti į 200 g tarkuotų virtų burokėlių įpilama 100 ml pieno, 100 ml jonažolės tinktūros ir 2 arbatiniai šaukšteliai alavijo sulčių.

Prausimasis burokėlių nuoviru su 5% obuolių acto priedu (1 arbatiniis šaukštelis 2 stiklinėms nuoviro) padės sumažinti bėrimus ant veido odos.

Veido kaukė iš suminkštintų smulkintų burokėlių lapų padeda sumažinti dirginimą, pašalinti bėrimus, pagreitinti pažeidimų gijimą.

Plaukams

Dažymas burokėlių sultimis – būdas suteikti plaukams sveiką blizgesį, sustiprinti juos, sumažinti galvos odos uždegimą. Šis būdas tinka tiems, kurie turi alergiją cheminiams dažams, taip pat asmenims, kuriems draudžiama naudoti nenatūralias priemones, pavyzdžiui, nėščioms ir maitinančioms moterims.

1. Dažui paruošti reikalinga stiklinė burokėlių sulčių, pausė pakelio chna miltelių ir 3 valgomieji šaukštai citrinų sulčių. Mišinys tepamas ant šaknų, paskui per visą plaukų ilgį ir paliekamas 15–30 minučių. Jei reikia tamsaus atspalvio, į mišinį galima įdėti basmos.
2. Morkų sulčių ar kokosų aliejaus pridėjimas padės pagerinti plaukų būklę, suteiks jiems stiprumo.
3. Jei esate moteris su šviesiais plaukais, turėkite omenyje, kad toks dažymas suteikia raudoną atspalvį sruogoms. Dažniau šia kosmetine procedūra naudojasi rusvaplaukės ir brunetės.
4. Kaip ir visi natūralūs dažikliai, burokėlių sultys kartu su chna turi matomą poveikį ne ilgiau kaip dvi savaites. Po to procedūrą turėtumėte pakartoti.

Kaukė iš tarkuotų virtų burokėlių, užtepta ant plaukų šaknų, padeda kovoti su pleiskanomis. Norėdami pasiekti stabilų teigiamą rezultatą, procedūrą turėtumėte kartoti 2–3 kartus per savaitę mėnesį.

Žala ir kontraindikacijos

Yra keletas ligų, kurių atveju turėtumėte apriboti burokėlių vartojimą:

1. Jei sergate hipotonija arba esate linkę į žemą kraujospūdį, burokėliai gali sukelti staigų spaudimo sumažėjimą.
2. Sergant inkstų akmenlige ir podagra, burokėliai gali pabloginti būklę, apsunkinti druskų šalinimą iš organizmo ir sukelti sąnarių uždegimą.
3. Paūmėjus virškinamojo trakto ligoms, šviežių burokėlių vartojimo turėtumėte atsisakyti, o virtus burokėlius ir jų sultis galima vartoti labai atsargiai.
4. Jei sergate diabetu, kasdien suvartojamų burokėlių kiekį turėtumėte apriboti iki 100–200 g, nes juose yra daug cukraus.
5. Vartodami burokėlius dėl vidurius laisvinančio poveikio, turėtumėte nepamiršti galimos perdozavimo ir su juo susijusio viduriavimo.
6. Burokėliai gali sukelti alerginę reakciją, todėl prieš pradėdami juos vartoti gydymo ar profilaktikos tikslais, turėtumėte atlikti jautrumo testą.

Burokėlių rinkimas ir laikymas

Šakniavaisiai išsikiša virš žemės paviršiaus, todėl burokėlių derliaus nuėmimą turėtumėte suplanuoti iki pirmųjų šalnų, kad išvengtumėte vaisių pažeidimų. Kai kurios veislės sunoksta liepą, tačiau dažniausiai derliaus nuėmimo laikas yra rugpjūtis arba rugsėjo pradžia. Pagrindinis vaisių brandumo požymis – išdžiūvę ir pageltę lapai. Šakniavaisio skersmuo turėtų būti apie 10 cm.

Rinkdami burokėlius, juos iškaskite ir atsargiai ištraukite iš žemės. Tada nukratykite žemės likučius ir nupjaukite lapus. Lapkočių likučiai turi būti ne didesni nei 2 cm. Kai pjūviai sukietėja, o vaisiai išdžiūsta nuo drėgmės pertekliaus, burokėlius galite padėti laikyti.

Vaisiai be įbrėžimų ir įtrūkimų gali būti laikomi iki 8 mėnesių. Patalpoje drėgmė neturi viršyti 85%, temperatūra – apie +3 laipsnius pagal Celsijų. Vaisius galima laikyti maišuose, užbertuose pjuvenomis. Kitas variantas – dėžės, pabertos durpėmis arba smėliu. Burokėlių kaimynystė su bulvėmis teigiamai veikia abi daržoves – jos ilgiau išlaiko savo savybes.

Ar galima šaldyti

Burokėlius galite užšaldyti tiek žalius, tiek virtus. Patogiausias būdas – išvirti vaisius, susmulkinti iki reikiamo dydžio (sutarkuoti arba supjaustyti), išdėlioti į porcijinius indus arba maišelius ir įdėti į šaldiklį. Pakartotinis užšaldymas po atšildymo nerekomenduojamas. Virti burokėliai šaldytuve laikomi nuo 0 iki +6 laipsnių temperatūroje ne ilgiau kaip dvi dienas, o užšaldyti, esant maždaug -18 laipsnių temperatūrai, gali būti laikomi iki vienerių metų.

Ką galima pagaminti iš burokėlių: receptai

Įvairūs patiekalai iš burokėlių naudojami daugelio pasaulio ir Rusijos tautų virtuvėje. Dažniausiai iš jų gaminamos salotos ir pirmieji patiekalai, tačiau yra daugybė kitų paprastų jų paruošimo būdų, kurie padės pagyvinti organizmą ir įnešti įvairovės į įprastą mitybos racioną.

Salotos

Salotoms naudojami žali arba virti burokėliai.

1. Švieži burokėliai puikiai dera su tarkuotu obuoliu, morkomis, ridikėliais ir kitomis daržovėmis. Kad salotos būtų maistingesnės, į jas galima dėti riešutų, razinų, džiovintų slyvų, minkšto sūrio ar liesos mėsos. Tokias salotas geriausia pagardinti augaliniu aliejumi arba grietine.
2. Virti burokėliai gali būti savarankiškas patiekalas – užtenka juos sutarkuoti, įberti druskos ir įpilti alyvuogių aliejaus. Įdėjus žaliųjų svogūnų, petražolių, kalendros, patiekalas taps aromatingesnis. Riešutai, mėsa, džiovintos slyvos ar česnakai suteiks salotoms aštrumo, saldumo ar kitokių skonių.

Kad ryškus vaisius savo sultimis nenuspalvintų kitų salotų ingredientų, prieš dedant burokėlius prie kitų produktų, juos reikia sumaišyti su augaliniu aliejumi.

Ikrai

Burokėlių ikrų gaminimui virtas daržoves sutarkuojama, sumaišoma su druska, česnaku, pipirais ir troškinama ant silpnos ugnies pusvalandį. Ikrų galima pagaminti ir iš žalios šakniavaisės, pridedant įvairių daržovių.

Pavyzdžiui, galima sumaišyti žalius sutarkuotus burokėlius su morkomis ir pomidorais, perleistais per mėsmalę, lygiomis dalimis. Tada įdėti tris šaukštus smulkiai pjaustytų svogūnų. Sumaišykite daržoves, įberkite druskos, pipirų, petražolių ir troškinkite ant silpnos ugnies dvi valandas. Keletą minučių iki gaminimo pabaigos įdėkite cukraus, acto. Po to ikrai yra paruošti vartojimui ar konservavimui.

Kotletai

Originaliems daržovių kotletams pagaminti reikės 300 g tarkuotų virtų burokėlių. Į juos dedama 50 g sviesto, vienas kiaušinis ir manų kruopos konsistencijai, taip pat druska ir pipirai pagal skonį. Gautos masės kotletai apvoliojami džiūvėsėliuose arba miltuose ir troškinami 40 minučių. Prie burokėlių galima dėti tarkuotų virtų morkų.

Pchali

Gaminimui reikės šių ingredientų: vienas virtas burokėlis, 2 skiltelės česnako, 200 g graikinių riešutų, kalendra, petražolės, žalieji svogūnai, 5% raudonasis actas. Riešutai sumalami trintuvu su žolelėmis. Tada į juos dedamas virtas burokėlis, supjaustytas gabalėliais, ir viskas perdirbama į vidutinio grūdėtumo masę. Į gautą masę dedamas actas, per spaustuvą išspaustas česnakas, druska ir kiti prieskoniai pagal skonį. Išmaišius formuojami rutuliukai ir patiekiami ant stalo.

Tyrė

Trintuvu sumalama virti burokėliai (3 vnt.), sumaišyti su alyvuogių aliejumi, 2 skiltelėmis česnako, druska ir puse stiklinės lieso jogurto. Gautas mišinys kaitinamas, neužvirinant, ir troškinamas 5–10 minučių.

Karpacio

Pirmasis žingsnis – paruošti marinatą. Tam sumaišykite pusę stiklinės alyvuogių aliejaus, 2 šaukštus balzaminio acto ir 2 šaukštus medaus. Tada virtą burokėlį supjaustykite plonomis riekelėmis ir marinuokite mažiausiai dvi valandas. Po to paruoškite kremą: sumaišykite maskarponę arba kitą minkštą nesūrų sūrį (200 g), 100 g grietinės, 10 g citrusinių vaisių žievelės ir 5 g kalendros. Burokėlio riekeles išdėliokite lėkštėje, pabarstykite žalumynais (rukola ar kitais, pagal skonį), ant viršaus uždėkite kremą, pabarstykite kedro riešutais ir smulkiai pjaustytais žaliaisiais svogūnais.

Gira

Tradiciniam rusiškam gėrimui paruošti reikės:

• 100 g cukraus
• trys litrai vandens;
• druska – pagal skonį;
• 1,5 kg burokėlių.

Žalius burokėlius nuplaukite, nulupkite odelę, supjaustykite griežinėliais. Tada sudėkite juos į šiltą vandenį, suberkite cukrų ir druską ir palikite savaitei šiltoje vietoje. Po 6–8 dienų gira bus paruošta.

Gaminant girą su cukrumi, papildomai skatinami fermentacijos procesai, dėl ko gėrime susidaro etilo alkoholis. Į tai reikėtų atsižvelgti vartojant girą prieš vairuojant automobilį ar atliekant darbus, reikalaujančius susikaupimo.

Giros sudėtyje esanti druska suteikia gėrimui papildomą skonio atspalvį, taip pat atlieka konservanto vaidmenį, užkirsdama kelią bakterijų dauginimuisi fermentacijos metu. Be to, ji padeda išgauti natūralius cukrus iš burokėlių. Todėl gira, pagaminta be cukraus, taip pat yra gana saldi.

Kad fermentacija vyktų greičiau, į vandenį galima įpilti rūgpienio išrūgų arba juodos duonos. Taip pat leidžiama naudoti razinas, džiovintus abrikosus, džiovintą imbierą ir kitus ingredientus skoniui ir aromatui praturtinti.

Barščiai

Yra daugybė barščių gaminimo variantų, jie skiriasi priklausomai nuo regiono, šeimininkės skonio ir turimų ingredientų. Paprastas ir greitas receptas:

1. Iš mėsos sultinio išimkite mėsą, lauro lapus ir kitus prieskonius. Į sultinį įdėkite 3 kubeliais pjaustytas bulves, 200 g tarkuotų kopūstų ir virkite apie 10 minučių.
2. Morką (1 vnt.) ir svogūną (1 vnt.) smulkiai supjaustykite ir pakepinkite keptuvėje 5–10 minučių. Tada į pakepintas daržoves įdėkite 1 burokėlį, sutarkuotą stambia tarka, pomidorų pastos (3 šaukštus) arba 2 pomidorus, permaltus per mėsmalę. Troškinkite mišinį apie 10 minučių.
3. Kepinį, bulves su kopūstais, iš anksto išvirtą ir supjaustytą mėsą sumaišykite, įdėkite šviežių žalumynų, druskos, pipirų pagal skonį ir virkite 10 minučių. Tada barščius palikite pusantros–dvi valandas ir po to patiekite ant stalo.

Padažas

Mažame puodelyje įkaitinkite pusę stiklinės balto sauso vyno, tada sudėkite 1 kubeliais pjaustytą virtą burokėlį, po to įpilkite 150 g mėsos sultinio. Po 15 minučių į mišinį įberkite druskos ir pipirų. Tada padaugą atvėsinkite ir sutrinkite trintuvu iki vientisos masės. Prieš baigdami gaminti, įdėkite 1 šaukštą grietinės, pagal skonį galite įdėti cukraus ar kitų prieskonių.

Burokėlių traškučiai

Traškučiai iš burokėlių griežinėlių – tai sotus ir naudingas užkandis arba originali užkandėlė. Jiems paruošti reikės 2–3 burokėlių ir prieskonių pagal skonį. Burokėlius supjaustykite plonais griežinėliais, išdėliokite ant kepimo skardos ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių, 15–20 minučių. Po džiovinimo traškučius galima pabarstyti druska, sezamo sėklomis, pipirais ar kitais prieskoniais. Kad jie būtų aromatingesni, prieš patiekiant galima įlašinti alyvuogių aliejaus.

Kaip marinuoti

Marinuoti burokėliai, paruošti žiemai, gali praversti ruošiant sriubas, salotas arba kaip garnyrai prie karštųjų patiekalų. Paruošimui 1,5 litro talpos stiklainyje reikės:

• burokėliai – 1 kg;
• 6% actas – 3 valgomieji šaukštai;
• vanduo – 1,5 litro;
• cukrus – 150 g;
• druska – 30 g;
• kvapieji pipirai – 5 žirneliai;
• gvazdikėliai – 5 vienetai.

Burokėlius reikia išvirti, tada supjaustyti ilgomis juostelėmis arba sutarkuoti stambia tarka. Įdarui paruošti cukrų, druską, pipirus ir gvazdikėlius pavirkite 5 minutes. Indą paruošimui išplaukite ir sterilizuokite. Tada sudėkite burokėlius, užpilkite marinatu ir actu. Indą su burokėliais uždenkite dangčiu, sterilizuokite 10 minučių. Iš karto po to stiklainius hermetiškai uždarykite ir palikite tamsioje vėsioje vietoje.

Kaip išvirti

Virti geriausiai tinka ne didesni nei 10 cm skersmens vaisiai, plona odele ir be išorinių pažeidimų. Prieš ruošiant burokėlius reikia kruopščiai nuplauti, nupjauti uodegėlę ir lapus.

1. Ant viryklės burokėliai verdami apie dvi valandas ant silpnos ugnies. Svarbu, kad vanduo visiškai apsemtų vaisius. Negalima sūdyti vandens, tai padarys daržovę kietesnę. Norint išsaugoti ryškiai raudoną spalvą, galima įberti 1–2 g citrinos rūgšties arba pusę šaukšto citrinos sulčių litrui vandens.
2. Norėdami pagreitinti procesą, galite į vandenį įpilti 3 šaukštus augalinio aliejaus ir virti burokėlius ant greitos ugnies apie 40 minučių. Po to burokėlius reikia padėti po tekančiu šaltu vandeniu dar 20 minučių. Temperatūrų skirtumas suminkština vaisių.
3. Lėtoje viryklėje burokėlius galima virti režimu „garuose“, padėjus ant grotelių, arba „troškinimas“. Gaminimo laikas priklauso nuo prietaiso modelio ir paprastai yra apie valandą. Taip pat galima naudoti režimą „kepimas“. Tam burokėliai įvyniojami į foliją, pateptą augaliniu aliejumi, dedami į lėtos viryklės dubenį ir paliekami vienai valandai.

Kaip iškepti

Kepimas orkaitėje yra patogus būdas, kai reikia paruošti didelį kiekį burokėlių, pavyzdžiui, kelioms salotoms. Reikia įkaitinti orkaitę iki 180–200 laipsnių. Burokėlius nuplaukite, pašalinkite drėgmės perteklių. Tada kiekvieną vaisių suvyniokite į foliją, pateptą augaliniu aliejumi. Kepkite burokėlius apie valandą.

Ar galima valgyti žalius burokėlius kiekvieną dieną

Jei nėra kontraindikacijų ir laikomasi protingų dozių, salotas ir užkandžius iš žalių burokėlių galima valgyti kasdien. Saugia norma laikoma apie 200 g per dieną, tačiau jei atsiranda nepageidaujamų reakcijų, reikėtų sumažinti žalio vaisiaus porcijos dydį arba vartoti jį rečiau, kaitaliojant su virtomis daržovėmis ar sultimis.

Ar galima valgyti vakare ir nevalgius

Burokėlių vartojimas prieš valgį skatina medžiagų apykaitos pagreitėjimą, geresnį vitaminų ir mikroelementų įsisavinimą bei apetito gerėjimą. Burokėlių naudojimas gydymo ir profilaktikos tikslais visada atliekamas tuščiu skrandžiu.

Burokėliai prieš miegą padeda įsisavinti per dieną suvalgytą maistą ir deginti riebalus. Salotos iš virto šakniavaisio su alyvuogių aliejumi, suvalgytos vakarienei, suteiks sotumo jausmą, skatins virškinimo trakto veiklą ir valys organizmą nuo toksinų.

Ar galima duoti gyvūnams burokėlių

Pašariniai burokėliai yra maistingas ir naudingas produktas raguotiems gyvuliams. Kitiems naminiams gyvūnams taip pat galima siūlyti vitaminų turtingą šakniavaisį, tačiau reikia būti atsargiems.

1. Šunims galima siūlyti nedidelį kiekį žalių ar virtų burokėlių kelis kartus per savaitę. Reikia nepamiršti, kad jie dažnai sukelia alergiją augintiniams, todėl pradėti reikia nuo minimalaus kiekio. Taip pat šunims su šviesiu kailiu jie gali sukelti spalvos pasikeitimą, suteikti jiems raudoną atspalvį.
2. Katėms galima siūlyti virtus burokėlius arba burokėlių sultis kaip šlapimo akmenligės ar virškinimo problemų prevenciją. Burokėliai dažnai įeina į paruoštų kačių pašarų sudėtį.
3. Žiurkėnai dažnai kenčia nuo viduriavimo ir alergijos net suvalgę minimalų kiekį burokėlių. Geriau jų nešerti šakniavaisiu arba daryti tai retai.
4. Jūrų kiaulytės gali gauti žalių, virtų ar džiovintų burokėlių. Jie prisotina jų organizmą vitaminais, yra daugelio ligų prevencija.
5. Triušiams patartina siūlyti pašarinius burokėlius, bet įtraukti juos į racioną palaipsniui, pradedant nuo 25 g per dieną. Jie naudingi jų sveikatai ir augimui, tačiau taip pat gali sukelti alergiją ir viduriavimą.
6. Banguotosios papūgos su malonumu valgo žalius burokėlius. Jie labai naudingi jų sveikatai ir turėtų reguliariai įeiti į jų racioną.
7. Vištos taip pat turėtų gauti priedą susmulkintų žalių ar virtų burokėlių pavidalu į savo racioną. Tačiau šakniavaisio kiekį reikia riboti, kad būtų išvengta virškinimo problemų.

Kodėl po burokėlių šlapimas nusidažo raudona spalva

Burokėlių sudėtyje yra betacianinų, kurie yra natūralūs dažantys pigmentai. Priklausomai nuo suvalgyto vaisiaus kiekio ir dažiklio koncentracijos jame, šlapimas gali įgauti atspalvį nuo rožinės iki raudonos. Betacianinas laikomas nekenksmingu sveikatai, jis plačiai naudojamas maisto pramonėje.

Kuo daugiau skysčių žmogus išgeria per dieną, tuo mažesnė dažiklio koncentracija organizmo ląstelėse, tuo mažiau intensyvi išskyrų spalva. Burokėlių veislė taip pat turi reikšmės – kai kuriose veislėse yra minimalus dažiklio kiekis. Taip pat svarbios laikymo sąlygos. Betacianinas skyla veikiamas saulės šviesos. Burokėliai, laikyti lauke, dažys mažiau nei tie, kurie buvo laikyti tamsoje. Kepti arba garuose paruošti burokėliai nudažo šlapimą stipriau nei virti, nes didžioji dalis dažiklio pereina į nuovirą.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas trukdo dažančio pigmento skaidymuisi. Jei runkelius valgysite nevalgius, šlapimo spalva nepasikeis. Jei derinsite šakniavaisį su citrinos sultimis, svogūnais, kitais didelio rūgštingumo produktais, pigmento koncentracija šlapime bus didelė, jo spalva – ryški.

Įdomūs faktai apie burokėlius

1. Senovės Romoje buvo vartojami runkelių lapai, išmirkyti acte ar vyne. Paminėjimai, kad šakniavaisiai tinkami maistui, atsirado daug vėliau nei informacija apie marinuotus lapus.
2. Senovės Romoje runkelius kartu su keliomis kitomis daržovėmis aukodavo dievui Apolonui. Šis vaisius buvo laikomas suteikiančiu jėgų ir jaunystės.
3. Lapiniai runkeliai pradeda įgyti populiarumą Rusijoje tiek tarp sodininkų, tiek tarp kulinarų. Jų ypatumas yra tas, kad jie neturi šios rūšies augalui įprasto šakniavaisio. Maistui naudojami tik lapai. Augalas pasižymi ryškiais lapais, kartais jis auginamas dekoratyviniais tikslais.

Runkelių nuotrauka