Žemuogių uogienė: 8 receptai

Aromatingos uogos smalsiai žvelgia iš po raižytų lapelių. Norint prisirinkti puodelį skanėsto, teks žemai pasilenkti. Tačiau žemuogės yra tokios skanios ir naudingos, kad žmonės jas renka kibirais, negailėdami laiko ir jėgų. Jos visais atžvilgiais geros, tačiau gležnos uogelės labai greitai genda net ir šaldytuve. Populiariausias būdas išsaugoti jas žiemai lieka uogienės gaminimas.

Vertingos žemuogių savybės

Augalas yra daugiametis, todėl vieną kartą radę keletą laukymių, kitais metais galite drąsiai į jas sugrįžti. Krūmeliai nedideli, iki 20 cm aukščio, lapai lengvai atpažįstami iš trijų atskirų segmentų. Kultūra dauginasi ūgliais, kuriuos braškėse vadina ūsais. Esant geroms oro sąlygoms, ji greitai išauga. Žydėjimas prasideda gegužę ir tęsiasi beveik iki birželio pabaigos. Viename krūmelyje vienu metu galima stebėti pumpurus, pražydusius žiedus ir įvairaus subrendimo laipsnio uogas.

Įdomu: Moksliniu požiūriu užmezginys vadinamas netikru vaisiumi, tačiau liaudyje tai vis tiek uoga.

Subręsdama ji keičia spalvą nuo žalios iki baltos, vėliau pasidaro rausva ir tampa ryškiai raudona arba tamsiai raudona. Tuomet ateina derliaus nuėmimo metas. Saldumas atsiranda jau baltuose vaisiuose, tačiau uogienei reikia, kad skonis atsiskleistų visiškai.

Augale slypi nemažai naudingų medžiagų, o dalis jų išlieka ir verdant. Liaudies medicinoje naudojamos visos augalo dalys. Jos renkamos pavasarį, kruopščiai džiovinamos šešėlinėje vėsioje vietoje.

Šviežios uogos duoda didžiausią naudą, jos rekomenduojamos:

• esant organizmo šlakų pertekliui;
• lėtiniams vidurių užkietėjimams;
• edemoms;
• avitaminozei ir anemijai;
• apetito praradimui;
• nemaloniam burnos kvapui ir dantenų uždegimui.

Visų augalo dalių sudėtyje yra daug organinių rūgščių, vitaminų, skaidulų, rauginimo medžiagų, pektino. Žemuogėse yra kalio, magnio, fosforo, kobalto, eterinių aliejų. Produktą geriau vartoti šviežią, tačiau žemuogių derėjimo laikas trumpas ir greitai praskrenda, todėl tenka jas ruošti atsargai.

Verta atsižvelgti: Sodo ir laukinių uogų sudėtis yra labai panaši, o gydomosiomis savybėmis pasižymi abi veislės.

Uogų kaloringumas mažas – 34 kcal 100 g produkto. Ji naudojama dietų sudėtyje svorio kontrolės programose, siekiant suteikti skonio įvairovės dietiniam maistui.

Kuo naudinga žemuogių uogienė

Išvirtoje formoje ir net penkių minučių uogienėje naudingųjų medžiagų yra kur kas mažiau nei šviežiose uogose, tačiau produktas vis tiek turi nemažą vertę. Saldų skonį uogoms suteikia fruktozė ir gliukozė. Kartu su cukrumi, būtinu uogienei gaminti, ji tampa nesaugi diabetikams. Jei nevalgoma skanėsto stiklainiais ir vartojama saikingai, po kelis šaukštelius per dieną, normalizuojami medžiagų apykaitos procesai, atkuriama gyvybinė energija, sumažėja lėtinio nuovargio sindromas, pagerėja nuotaika.

Kada rinkti žemuoges uogienei

Miško uoga bręsta palaipsniui, pradedant birželiu, o paskui greitai, per 1–2 savaites, atiduoda derlių. Vėliau ieškoti saldžių uogų lašelių pievelėse beveik nenaudinga. Iki paskutinių liepos dienų krūmeliai beveik baigia derėti, pradeda džiūti lapai, kaupiasi naudingosios medžiagos, kurios padės išgyventi atšiaurią žiemą.

Yra du rinkimo variantai. Pirmasis – kuo dažniau lankytis brangiose pievelėse, pradedant nuo paskutinės birželio savaitės, ir rinkti uogas mažomis porcijomis, iškart jas perdirbant žiemai. Antrasis – nekantriems lengviau atvykti liepos pradžioje iš karto su kibiru. Tačiau reikia nusiteikti, kad rinkimo procesas yra kruopštus dėl smulkaus vaisių dydžio, o per parą viską teks perrinkti, išvirti arba užšaldyti, antraip gležnos uogos suges.

Verta prisiminti: Laukinė žemuogė atvirose vietose sunoksta savaite anksčiau už miškinę, o sodo braškė dera palaipsniui.

Kaip virti žemuogių uogienę: receptai

Daugelyje šeimų saugomi savi, šeimyniniai receptai ir būdai, kaip virti žiemos skanėstą. Pagrindinis ingredientas išlieka. Keičiasi laikymo ant ugnies trukmė, cukraus proporcijos, priedai. Tačiau uogų paruošimas ir gatavo produkto laikymo būdai lieka nepakitę.

Parengiamasis etapas
Atneštas uogas reikia kruopščiai perrinkti. Jei jos surinktos pačiam, reikia jas atskirti pagal brandos laipsnį, kad žaliava tolygiai išsivirtų.

Tada kelioms minutėms užpilti jas šaltu vandeniu ir palikti, kad suminkštėtų ir atsiskirtų smėlis ar žemės dalelės. Žemuoges iš vandens indo gaudyti patogiau kiaurasamčiu arba samčiu.

Kitas žingsnis – pašalinti kotelius. Kai kurie praleidžia šį etapą, manydami, kad mažos žalios šakelės neturės įtakos gatavo produkto kokybei. Dėl skonio ir spalvos nesiginčijama, bet klasikiniame variante jie pašalinami. Inde lieka tik švarios uogos be kotelių, maždaug vienodos spalvos.

Prieš užberiant jas cukrumi, būtina pašalinti vandens perteklių. Tam uogos išbarstomos ant smulkaus tinklelio arba kiaurasamtyje 30–40 minučių. Dabar galima pasirinkti skaniausią receptą arba paruošti po truputį kiekvieno, o paskui surengti degustaciją.

Klasikinis receptas

Tam reikės šių produktų:

• 3 kg žemuogių;
• 4,5 kg cukraus;
• 800 ml vandens;
• pusės citrinos sultys.

Pirmiausia verdamas cukraus sirupas, į verdančią masę atsargiai beriamos uogos.

Svarbu: Jei uogas tiesiog užpilsite, kad gautumėte sulčių, jos vėliau suirs į inertišką masę.

Būsimą uogienę užvirinkite ir nukelkite nuo viryklės ketvirtadaliui valandos. Reikia atlikti 4 pakartojimus. Penktą kartą į masę įpilkite citrinų sulčių, užvirusią išpilstykite į sterilizuotus stiklainius ir hermetiškai uždarykite.

Penkių minučių

Minimalus terminio apdorojimo laikas leidžia išsaugoti didžiąją dalį naudingųjų medžiagų.

Svarbu: Uždaroma tik hermetiškai, į sterilizuotus stiklainius.

Imkite po lygias dalis uogų ir cukraus, sluoksniais berkite ir padėkite į tamsią vėsią vietą iki kitos dienos ryto. Kad nepatektų dulkių, viršų uždenkite rankšluosčiu. Dangteliai ar kiti sandariai uždarantys indą prietaisai neleidžiami – mišinys turi „kvėpuoti“. Kad cukrus tolygiai ištirptų, turinį maišykite kas 2 valandas.

Kai žemuogės išskyrė sultis, o cukrus beveik ištirpo, mišinį užvirinkite ant silpnos ugnies, pavirkite ne ilgiau kaip 4–5 minutes ir iškart išpilstykite į stiklainius.

Neapdorota uogienė

Ši uogienė gaminama panašiai kaip serbentų ar aviečių. Iš esmės tai – pertrintos su cukrumi uogos be terminio apdorojimo. Paruošimui prireiks tik 2 ingredientų. 1 daliai uogų imkite 2 dalis cukraus. Kad žemuogės išsaugotų savo skonį ir aromatą, naudojama nedidelė gudrybė – visiškai vengiama kontakto su metalu. Tam iš anksto paruoškite keraminį indą ir medinį grūstuvą.

Kruopiščiai sutrintą uogų masę sudėkite į stiklainius, uždarykite tankiais plastikiniais dangteliais. Tokią strateginę atsargą galima laikyti tik šaldytuve, kur ji išsilaiko iki naujo derliaus, jei jos nesuvalgo.

Antras variantas yra skirtas išsaugoti visas uogas. Tam uogas perberkite cukrumi ir palikite parai, reguliariai maišydami. Ingredientų proporcijos 1:1. Tada taip pat sudėkite į stiklainius, laikykite šaldytuve, bet ne ilgiau kaip 3–4 mėnesius.

Verta atsižvelgti: Po sterilizavimo stiklainiai turi išdžiūti. Jei liks vandens lašelių, mišinys suplis net šaldytuve.

Mėtų mišinys

Keli švieži mėtų lapai suteiks uogienei nepaaprastą gaivų skonį. Pagrindą virkite kaip įprasta – iš 1 kg žemuogių ir tokio paties kiekio cukraus. Recepto ypatumas – susmulkintų mėtų lapelių įdėjimas tretijojo virimo metu. Iš pradžių uogas užberkite cukriumi parai, sirupą nupilkite ir užvirkite. Į jį sudėkite uogų masę, pavirkite 2–3 minutes ir atidėkite maždaug 1/3 valandos. Kad uogienė būtų paruošta, reikės 3 pakartojimų.

Paruoštą produktą išpilstykite į stiklainius. Patogiau imti mažesnės talpos indus, po 0,5 ar 0,3 litro. Hermetiškai uždarius tokią uogienę galima laikyti net lentynoje buto koridoriuje.

Skanus mišinys

Jei metai buvo nederlingi žemuogėms arba pavėlavote jas rinkti ir surinkote tik truputį, neverta nusiminti. Išgelbės kultūrų bendrystė. Braškių ir žemuogių derinys suteikia neprilygstamą aromatą. Abi uogos rūšiuojamos, pašalinami koteliai. Gaminimo būdas – klasikinis, penkių minučių geriau nevirti, tai rizikinga, nes braškėse yra didesnis rūgščių kiekis.

Multivarkėje

Kartais nėra laiko atidžiai stebėti uogų virimo proceso, nuolat jas maišant. O uogienė klastinga – ji tik ir laukia akimirkos, kad išbėgtų per kraštus arba apdegtų. Gaminimas lėtoje viryklėje pašalins šias problemas, juolab kad galima užprogramuoti prietaisą su atidėtu startu ir nustatyti patogų laiką. Proporcijos įprastos: po kilogramą cukraus ir uogų, įpilant 1 stiklinę vandens. Nustatant maksimalų kiekį, teks orientuotis pagal lėtos viryklės parametrus. Sudėjus produktus, atidaromas garų vožtuvas ir pasirenkamas troškinimo režimas. Užteks 30 minučių paruošti aromatingą uogienę be papildomų pastangų, putų nugriebimo ir nuolatinio maišymo.

Riešutų natos

Labai skanu gaunasi žemuogių uogienė su citrinos žievele ir graikinio riešuto gabaliukais. Jų dedama trečiojo virimo metu, kad būtų įvairesnis skonis. 1 kg uogų užtenka 2–3 žievelės drožlių ir 100 g smulkintų riešutų, pageidautina nuvalytų nuo plonos vidinės odelės, dengiančios branduolius.

Asorti

Nuostabus aromatas ir skonio puokštė gaunami sujungus keletą uogų rūšių, kuriose vyrauja žemuogės. Puikią triadą kartu su ja sudaro braškės ir avietės. Teks rinktis ankstyviausias aviečių veisles arba laukti pirmojo remontantinių aviečių derliaus, nes kai kuriuose regionuose viena uoga sunoksta anksčiau, o kita vėliau.

Labai įdomus variantas gaunamas pridėjus ankstyvųjų serbentų, raudonųjų arba juodųjų. Jų reikia visai nedaug, uogų skonis rūgštokas, aromatas stiprus ir gali nustelbti subtilius žemuogių skonio atspalvius.

Uogienės laikymo taisyklės

Kai žiemos atsargos paruoštos, iškyla klausimas, kaip jas išlaikyti kuo ilgiau. Žinoma, nuo namiškių tokį skanumėlį nuslėpti sunku, ir nereikia, nes jis buvo gaminamas būtent jiems. Kitas reikalas, jei viršutinę uogienės dalį padengė pelėsis arba ji surūgo.

Laikymo sąlygos tiesiogiai priklauso nuo uogienės gaminimo būdo.

1. Neapdorota, su cukrumi pertrinta uogienė išsilaikys tik šaldytuve lentynoje šviežioms daržovėms. Ten, be oro patekimo per dangtį, ji galės išsilaikyti 3–4 mėnesius. Atidarytą stiklainį teks suvalgyti per savaitę, todėl tokį produktą iš pradžių geriau pakuoti į mažus indelius „vienam kartui“.
2. Penkių minučių uogienę iš vienos rūšies uogų be papildomų ingredientų, su uogų ir cukraus santykiu 1:1, sandariai uždarytą galima nuleisti į rūsį nepažeidžiant produkto. Padidinus cukraus kiekį, stiklainis ramiai stovi ir buto sąlygomis.
3. Triskart virta uogienė, kurioje uogos buvo užpiltos verdančiu sirupu, – nesunaikinama. Ją galima laikyti bet kurioje namų, buto, garažo ar rūsio vietoje. Ji nerūgsta, nepelija ir neužšąla.

Žemuogių atliekų nebūna

Iš miško atvežta uoga pati savaime yra labai vertinga, tačiau iš jos galima gauti papildomos naudos. Paruošus uogienę, lieka visa krūva taurėlapių. Jų nereikėtų išmesti. Jie pravers ruošiant gydomuosius nuovirus, vartojamus sergant artritu, podagra, inkstų diegliais, anemija, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Vitamininė arbata iš džiovintų lapelių ir uogų stiprina imunitetą, mažina kraujospūdį, gerina virškinimą ir stabilizuoja emocinę būseną teigiama banga. Jai paruošti imama 1 arbatinį šaukštelį džiovintų žolelių ir uogų, užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama kilpine servetėle 10 minučių. Gerti ją galima be apribojimų, pakeičiant įprastą rytinę kavą ar vakarinę Ceilono arbatą.

Įdomūs faktai apie žemuoges

1. Iki XV amžiaus rinkdavo laukines uogas ir tik vėliau suprato, kad patogiau jas sukultūrinti ir auginti savo darže.
2. Botanikai suskaičiuoja 600 žemuogių rūšių.
3. Brazilai laiko uogą gausos ir gerovės simboliu.
4. Senovėje pirmąja uoga vaišindavo pažįstamus ir kaimynus, o tik kitą valgydavo patys. Papročio prasmė – kad derlius būtų kasmetinis ir gausus.
5. Laukinės rūšys ūsų pagalba pamažu „persikelia“ į naują vietą, o pievelė lėtai slenka šalin. Priežastis ta, kad daugiau nei 5 metus vienoje vietoje krūmeliai augti negali, nes nualinama dirva.

Kokia bebūtų žemuogė – miškinė ar sodo – pakliuvusi šeimininkei į rankas, ji žino, kad tai tikras vitaminų lobis, ir neleis pražūti nė vienai uogelei. Šviežias jas valgo sezono metu, o apie dosnią vasarą prisimena atidarę stiklainį rubininės uogienės ir įkvėpę jos svaiginančio aromato.

Žemuogių uogienės nuotrauka