Žaliasis ridikas: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Žaliasis arba kininis ridikas – viena iš labiau žinomo juodojo ridiko veislių, kuri yra turtingiausias naudingų medžiagų šaltinis žmogaus sveikatai. Jis atlieka svarbų vaidmenį kulinarijoje, taip pat dažnai sutinkamas liaudies medicinos receptuose. Žaliojo ridiko tėvynė – Kinija ir Japonija.

Kuo skiriasi žaliasis ridikas nuo juodojo

Abu šie porūšiai yra tos pačios Raphanus genties atstovai ir turi keletą skirtumų pagal spalvą bei potencialų poveikį sveikatai.

Subrendęs juodojo ridiko šakniavaisis pasižymi apvalia (kartais ovalia) forma, jo maksimalus svoris gali siekti iki 2 kg, tačiau vidutinis neviršija 300–500 g. Juoduoju ridiku jis vadinamas tik dėl būdingos odelės atspalvio, nes minkštimas yra baltas. Jis turi aštrų skonį su nedideliu kartumu, kurį suteikia jo sudėtyje esantys komponentai. Kulinarijoje vaisius dažniausiai naudojamas šviežias arba marinuotas. Rečiau jį kepa ar verda.

Žaliojo ridiko vaisius, priešingai, pasižymi pailga forma, kartais būna apvalus. Odelės atspalvis būna įvairus: nuo šviesiai žalios iki rožinės. Kai kurie jo porūšiai išoriškai gali priminti ridikėlius, tik didesnius. Minkštimas turi švelnų, neutralų skonį, dėl kurio jis dažniausiai naudojamas salotose.

Kuris ridikas naudingesnis: juodasis ar žaliasis?

Kuo naudingas juodasis ridikas:

1. Didelė maistinių skaidulų koncentracija padeda gerinti virškinimo trakto darbą.
2. Ji yra efektyvi priemonė nuo patinimų, tulžies pūslės ir šlapimo pūslės akmenų.
3. Padidėjusi kalio druskų koncentracija bus naudinga esant širdies ir kraujagyslių problemoms bei padidėjusiam cholesterolio kiekiui.
4. Sudėtyje esantys natūralūs eteriniai aliejai veikia kaip antibakterinė priemonė, netiesiogiai slopindami patogeninę mikroflorą.

Nauda organizmui, kurią suteikia kininis (žaliasis) ridikas:

1. Skrandžio sulčių gamybos stimuliavimas.
2. Endokrininės ir nervų sistemos veiklos gerinimas dėl tiamino.
3. Cholesterolio išvedimas (dėl skaidulų).
4. Organizmo praturtinimas vitaminais ir makroelementais laikotarpiu, kai iš maisto gaunama nepakankamai vitaminų.
5. Plaukų būklės normalizavimas.

Juodosios veislės teigiamas poveikis organizmui yra platesnis, tačiau ji taip pat gali potencialiai pakenkti tulžies pūslei ir virškinimo organams, jei vartojama neribotais kiekiais. Visų pirma, ji padidina rūgštingumą ir pasižymi padidintu tulžies išsiskyrimo efektu.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

100 g žaliojo ridiko yra 32 kcal. Iš jų baltymai sudaro 1,9 g, riebalai – 0,3 g, angliavandeniai – 6,5 g. Jis laikomas tikru vitaminų, mikro- ir mikroelementų lobynu, būtinų visiems vidiniams procesams atlikti. Jo sudėtyje yra didelė B grupės vitaminų, vitamino A, nikotino rūgšties, fosforo, kalio, kalcio, sieros, nepakeičiamų aminorūgščių, eterinių aliejų ir skaidulų koncentracija.

Naudingosios žaliojo ridiko savybės

Bendroji nauda

Šakniavaisį tikrai verta įtraukti į racioną sumažėjus apetitui, nes jis ne tik stimuliuoja apetitą, bet taip pat atlieka virškinimo fermentų funkciją – gerina maisto virškinimą ir visų jame esančių naudingų medžiagų įsisavinimą. Vartojant saikingai, kininis ridikas padeda kovoti su įvairiomis virškinimo trakto patologijomis, šalina vidurių užkietėjimą.

Dėl žaliajame ridike esančio vitamino A į jį verta atkreipti dėmesį žmonėms, kenčiantiems nuo regėjimo problemų. Jis taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį tinkamai nervų sistemos veiklai.

Esantys fitoncidai kartu su tulžies išsiskyrimo efektu daro daržovę puikia priemone nuo helmintų profilaktikai ir kovai su jais. Be to, 100 g ridiko yra 1/3 dienos organizmo vitamino C poreikio. Jis ne tik stiprina imunitetą, bet taip pat yra puikus antioksidantas, lėtinantis senėjimo procesus.

Moterims

Didelis žaliojo ridiko privalumas yra tai, kad jis priklauso mažai kalorijų turinčių produktų kategorijai, todėl moterys gali drąsiai įtraukti jį į savo racioną, nebijodamos priaugti papildomų kilogramų. Dėl nikotino rūgšties, atsakingos už medžiagų apykaitos procesus, produktas padeda pagerinti plaukų, nagų ir odos būklę.

Vyrams

Viena iš ridiko savybių, aktualių būtent vyrų sveikatai, yra testosterono didinimas ir kova su prostatitu. Tačiau norint pasiekti norimų rezultatų, patartina jį vartoti reguliariai (mažiausiai kelis kartus per savaitę). Jis valo kraujagysles ir stiprina širdį, netiesiogiai apsaugodamas nuo infarkto. Fitoncidai bus naudingi vyrams, aktyviai užsiimantiems sportu ar fiziniu darbu, nes mažina skausmą ir uždegiminius procesus raumenyse.

Nėštumo metu

Ridikas rekomenduojamas vartoti nėščioms moterims, nes jis gali veikti kaip saugus vidurius laisvinantis vaistas. Svarbiausia – valgyti jį tik ribotais kiekiais ir ne kiekvieną dieną, nes šakniavaisis taip pat gali labai sumažinti gimdos tonusą, sukeldamas persileidimą. Jis taip pat gali būti naudingas esant edemoms, nuo kurių kenčia daug nėščiųjų.

Žindymo laikotarpiu

Maitinant kūdikį krūtimi, gydytojai rekomenduoja laikinai atidėti žaliąjį ridiką, nes jis gali pakeisti pieno skonį. O tai gali lemti, kad mažylis atsisakys valgyti.

Vaikams

Vaikams iki 3 metų ridikėlių duoti negalima, nes jie pažeidžia gleivinę ir dėl sieros gali skatinti padidėjusį dujų susidarymą. Tai sukels virškinimo sutrikimus ar alerginę reakciją. Vyresniems vaikams ridikėlių geriau neduoti esant šioms problemoms:

1. Širdies tachikardija ir aritmija.
2. Inkstų ligos (lėtinės arba ūminės).
3. Problemos virškinimo trakte (pankreatitas, kolitas, gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos).
4. Sergant oksalurija ir uraturija (ridikėliuose esantys purinai gali paaštrinti ligas).

Kitais atvejais produktas vaikams leidžiamas, ypač veiksmingas kovojant su nosiaryklės ligomis, kosuliu, taip pat kaip palaikomoji terapija sergant gripu ar peršalimu.

Metant svorį

Tiems, kurie siekia numesti svorio, būtina atkreipti dėmesį į ridikėlius, nes viena iš jų stipriųjų pusių – metabolizmo aktyvinimas. Medžiagų apykaitos pagreitinimas padės atsikratyti riebalų sankaupų. Be to, šakniavaisis nepriskiriamas „tuščių“ kategorijai – jame yra pakankamai vitaminų kasdieniam organizmo prisotinimui.

Iš žaliųjų ridikėlių galima paruošti salotas su salierais, morkomis ir agurku, o kaip užpilą naudoti alyvuogių aliejų, citrinos sultis ar natūralų jogurtą. Tokių salotų vartojimas skatins visapusišką organizmo valymąsi, šlakų ir toksinų šalinimą.

Žaliojo ridiko sulčių nauda

Be naudojimo kaip priedo prie salotų ar antrųjų patiekalų, iš ridikėlių galima pagaminti natūralių sulčių. Jos plačiai naudojamos terapiniais tikslais, tačiau norint pasiekti gydomąjį poveikį, jas reikia ruošti griežtai pagal tam tikrą receptą. Reikia paimti kuo didesnį šakniavaisį ir iš jo išspausti šerdį. Dėl to turėtų susidaryti nedidelė įduba. Į ją būtina įdėti natūralaus medaus, kuris padės iš ridikėlių išskirti sultis.

Turint galingą sulčiaspaudę, iš žaliųjų ridikėlių galima gauti sulčių ir išspaudžiant. Tačiau tam tiks tik brangus sraigtinio tipo aparatas, pritaikytas darbui su šakniavaisiais.

Sultys ne mažiau naudingos nei pats šakniavaisis. Dažniausiai jos naudojamos kaip losjonai, kovojant su odos ligomis, pūliavimais ir egzema. Tai susiję su jų baktericidinėmis savybėmis. Vienodai praskiedus vandeniu, jas galima naudoti gydant viršutinių kvėpavimo takų uždegimus.

Žaliųjų ridikėlių sultys taip pat turi stiprų tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį. Tam jas reikia iš anksto praskiesti vandeniu santykiu 1:3. Leistinas tūris, kurį galima išgerti per dieną, – 0,5 l. Pradėti pageidautina nuo mažų dozių (nuo 50 ml, kasdien didinant kiekį).

Žaliasis ridikas medicinoje

Liaudies medicina nuolat naudoja šį šakniavaisį kovojant su įvairiomis ligomis.

Sergant cukriniu diabetu

Daugelis klausia, ar galima vartoti ridiką sergant cukriniu diabetu? Kadangi jo glikeminis indeksas yra tik 12 vienetų, jo kiekis pirmojo ir antrojo tipo diabetu sergančių žmonių racione yra leistinas. Šakniavaisis pagreitina medžiagų apykaitą, skatina lėtą gliukozės patekimą į kraują, švelniai stabilizuoja kraujospūdį ir didina hemoglobino kiekį (dėl sudėtyje esančios geležies). Kartu su kitomis daržovėmis ridikas padarys patiekalo skonį ryškų ir sodrų, o taip pat puikiai malšina alkį. Optimalus produkto kiekis per dieną – ne daugiau kaip 100 gramų. Vartojimo dažnumas – ne daugiau kaip 2–3 dienas per savaitę.

Diabetu sergantys žmonės gali pasinaudoti šiuo receptu, pagamintu iš žaliojo ridiko. Jo paruošimui reikės 3 kg šakniavaisio ir 550 ml degtinės. Ridiką sutarkuoti stambia tarka, permalti mėsmale arba sutrinti blenderiu. Gautą masę užpilti degtine. Perpilti į stiklainį ir palikti brinkti 1,5 mėnesio. Vėliau reikia gerti po 25 ml gauto vaisto 3–4 kartus per dieną.

Sergant gastritu

Gastritas yra viena iš ligų, kurių metu verta pašalinti iš raciono žaliąjį ridiką. Nepaisant baktericidinio poveikio, jis stimuliuos skrandžio sulčių gamybą, o tai gali tik pabloginti ligos eigą.

Sergant podagra

Ridikas teigiamai veikia sąnarius, mažina skausmą. Jis šalina iš organizmo druskų perteklių, kurio per didelis kiekis dažnai sukelia sąnarių uždegimą. Todėl jį tikslinga naudoti ne tik kaip profilaktinę priemonę nuo podagros, bet ir kaip kompleksinio ligos gydymo dalį.

Sergant podagra šią daržovę galima vartoti ir išoriškai, losjonų pavidalu, ir viduje. Pirmuoju atveju prireiks 120–130 ml šviežių ridikėlių sulčių, 120 ml degtinės ir 50 g druskos. Ridikėlį reikia sutarkuoti ir gerai išspausti, kad gautumėte sulčių iš minkštimo, tada užpilkite jas degtine ir sumaišykite su druska (ji turi visiškai ištirpti). Gautame tirpale suvilgykite vatą arba vatos diskelį ir pritvirtinkite prie pažeistos kūno vietos. Palikite pusvalandžiui.

Ridikėlių sultis taip pat galima gerti. Jų nauda sergant podagra yra ta, kad jos sugeba normalizuoti purino bazių apykaitą, kuri ir sukelia tokias sąnarių problemas.

Kepenims

Esant uždegiminiams kepenų procesams, žali ridikėliai yra draudžiami, nes gali sustiprinti ligos eigą. Esant normaliai būklei, šakniavaisiai padeda valyti kraują ir šalina iš organizmo skilimo produktus, sumažindami dalį kepenims tenkančios apkrovos.

Nuo kosulio

Tai vienas iš labiausiai paplitusių ridikėlių naudojimo būdų. Dėl savo baktericidinių savybių jie pasitvirtino kaip veiksminga priemonė kovojant su lėtiniu kosuliu. Tam reikia nupjauti vaisiaus viršūnę, centre padaryti įdubimą, į kurį reikia įpilti medaus. Palikite 7 valandoms, per kurias iš ridikėlių pradės išsiskirti sultys. Jas reikia vartoti mažomis porcijomis (po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną).

Liaudies medicinos receptai su žaliuoju ridiku

1. Esant sumušimams ir nudegimams, ridikėlius galima naudoti išoriškai. Tam nedidelį minkštimo kiekį reikia sutarkuoti stambia tarka ir priglausti prie pažeistos vietos. Palikite 30 minučių. Šį procesą reikia kartoti keletą kartų per dieną.
2. Esant edemai, tinka šis receptas: 500 gramų vaisiaus minkštimo reikės 1 litro švaraus vandens ir 1 arbatinio šaukštelio druskos. Ridikėlius permalkite per mėsmalę, užpilkite vandeniu ir įberkite druskos. Gautą masę reikia pavirinti 10 minučių, atvėsinti ir gerti vietoj vandens.
3. Ridikėlių žievelėje yra 2 kartus daugiau vitamino C nei minkštime, todėl iš jos galima paruošti puikų gėrimą imunitetui stiprinti. Jo paruošimui reikia labai kruopščiai nuplauti žievelę, plonai nulupti nuo vaisiaus ir užpilti verdančiu vandeniu. Gauta priemonė pagerina būklę peršalus ir sergant gripu geriau nei daugelis farmacinių vaistų.
4. Iš žalio ridiko galima paruošti labai veiksmingą trynimą, tačiau jį naudoti patartina tik suaugusiems. Jo paruošimui reikės šakniavaisio minkštimo (ne daugiau kaip 200 g), degtinės – 150 ml ir 1 arbatinio šaukštelio medaus (geriau rinktis akacijų arba gegužinį). Viską sumaišyti ir palaikyti kambario temperatūroje 2 paras. Gautu antpilu galima trinti krūtinės ląstą sergant bronchitu ar gripu.

Žaliasis ridikas kosmetologijoje

Šis prieinamas produktas plačiai naudojamas ir kosmetologijos tikslais. Jo pagrindu gaminamos natūralios kaukės, gerinančios veido spalvą ir padedančios atsikratyti smulkių odos problemų.

Maitinamoji kaukė

Jo paruošimui reikės nedidelio šakniavaisio. Jį reikia sutarkuoti smulkia tarka ir sumaišyti 3 valgomuosius šaukštus gautos masės su tokiu pat kiekiu riebios grietinės. Įdėti 1 arbatinį šaukštelį medaus, gerai išmaišyti. Kaukę reikia plonu sluoksniu užtepti ant veido ir palikti 10 minučių. Po to užtepti antrą sluoksnį ir palikti dar 5 minutes. Nuplauti šiltu vandeniu.

Kaukė riebaus veido blizgesiui pašalinti

Išplakti tris vištų trynius ir į juos įdėti 3 valgomuosius šaukštus smulkia tarka sutarkuoto ridiko. Sumaišyti ingredientus ir užtepti ant veido, kaukę palikti 20 minučių. Likučius pašalinti toniku, šiltu vandeniu arba vatos diskeliu, sudrėkintu žaliojoje arbatoje.

Atjauninamoji kaukė

Ši kaukė tiks tiems, kurie ieško prieinamos priemonės kovai su vystančia oda. Jai pagaminti reikės 30 ml alavijo sulčių, tiek pat natūralios žaliosios arbatos ir 4 valgomųjų šaukštų tarkuoto žalio ridiko minkštimo. Sudedamąsias dalis reikia sumaišyti iki vientisos masės ir užtepti ant veido, palaikyti ne mažiau kaip 15 minučių. Kaukę galima nuplauti paprastu šiltu vandeniu.

Riebiems plaukams

Pagal šią ridiko atmainą galima paruošti kaukę, šalinančią riebų plaukų blizgesį. Tam reikės:

• 2 valg. šaukšt. dilgėlių;
• 1 l vandens;
• 50 ml šviežių ridiko sulčių.

Dilgėles užpilti verdančiu vandeniu ir palikti pritraukti. Perkošti, tada įpilti ridiko sulčių. Įtrinti į šaknis arba naudoti kaip skalavimo priemonę po kiekvieno plaukų plovimo.

Jautriai odai

Norint nuraminti dirgintą odą ir pašalinti sausumą, galima paruošti kaukę iš kininio ridiko minkštimo, 1 kavinio šaukštelio citrinų sulčių ir 1 arbat. š. alyvogių aliejaus. Ridiką pirmiausia reikia nuplauti, nulupti ir sutarkuoti, sumaišyti su kitomis sudedamomis dalimis ir užtepti ant veido, palikti 15 minučių.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant didžiulės naudos, kurią žalias ridikas gali duoti žmogaus sveikatai, kai kuriais atvejais jo vertėtų atsisakyti. Jis kategoriškai draudžiamas vartoti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, gastritu su padidėjusiu rūgštingumu, storosios ir plonosios žarnos uždegimais, esant šlapimo takų ir tulžies pūslės problemoms.

Kaip išsirinkti ir laikyti žaliąjį ridiką

Geras, prinokęs ridikas visada turės nedidelę uodegėlę. Jo odelė turi būti vientisa, be jokių pažeidimų. Paspaudus šakniavaisį, pirštas neturi įsmigti, nes geras ridikas turi būti kietas. Jei jis naudojamas ne maisto gaminimui, o sultims spausti, geriau pirkti didesnius vaisius. Tai supaprastina jų gavimo procesą.

Kaip ir bet kokios kitos daržovės, ridikas mėgsta iš anksto paruoštas patalpas saugojimui. Todėl būtina atlikti šiuos veiksmus:

1. Apsaugoti rūsį ar sandėliuką nuo galimo graužikų patekimo.
2. Dezinfekuoti visus paviršius, kad neatsirastų pelėsių.
3. Išdžiovinti patalpą ir išvėdinti ją.
4. Jei šakniavaisiai bus laikomi ant žemės grindų, geriau juos sudėti į mažas dėžes ar krepšelius, užpildytus išdžiovintu upės smėliu, 3–5 cm storio sluoksniu.

Prieš padėdami derlių į rūsį, kiekvieną šakniavaisį reikia patikrinti, ar nėra pažeidimų, puvinio ar ligų. Žiemą tai būtina padaryti dar kartą, o jei atsiranda kokių nors defektų, sugedusį vaisių reikia išmesti. Ridikėlių negalima laikyti šalia obuolių ir kriaušių.

Jei šakniavaisis sušalo, jis deformuotas, ant paviršiaus yra įtrūkimų ar puvinio, jo negalima dėti saugoti. Per didelių ar per mažų vaisių taip pat geriau nepalikti žiemai.

Ką galima pagaminti iš žaliojo ridiko: receptai

Be to, kad ridikas yra puikus didžiulio kiekio makro ir mikroelementų šaltinis, jis taip pat pasižymi būdingu skoniu, dėl kurio net iš pažiūros kasdienės salotos tampa originalios.

Salotos iš ridiko, šviežio agurko ir morkų

Norint paruošti paprastas ir kartu sveikas salotas, reikės:

• Morkos – 2 vnt.;
• žaliasis ridikas – 2 vnt.;
• agurkas – 1 vnt.;
• virtas vištos kiaušinis – 1 vnt.;
• salotų lapai – pagal skonį;
• česnakas – 2 skiltelės;
• grietinė 15 % – 3 valg. š.;
• druska/pipirai – pagal skonį.

Paruošimas:

1. Pirmiausia visas nurodytas daržoves kruopščiai nuplauname, nuo morkų ir ridiko nuimame odelę.
2. Kiaušinį išverdame kietai.
3. Visą ridiką sutarkuojame (idealiu atveju reikėtų naudoti pjaustyklę), sudedame į dubenį ir visiškai užpilame šaltu vandeniu. Paliekame 10 minučių (visas kartumas iš šakniavaisio išeis į vandenį).
4. Ridiką išspaudžiame nuo vandens, morkas sutriname tarka, agurką supjaustome šiaudeliais arba mažais kubeliais. Česnaką susmulkiname presu. Salotų lapus rankomis nuplėšiame, vištos kiaušinį supjaustome kubeliais.
5. Visus ingredientus sumaišome dideliame dubenyje ar salotų dubenyje, pagardiname grietine, pasūdome ar pabarstome pipirais.

Salotos iš žaliojo ridiko, sūrio ir česnako

Šių salotų paruošimas reikalauja mažiausiai ingredientų ir laiko sąnaudų. Tam reikia paimti šiuos ingredientus:

• kietasis sūris – 100 g;
• žaliasis ridikas – 2 vnt.;
• česnakas – 2 skiltelės;
• majonezas – 100 g;
• krapų ir petražolių žalumynai – 3 šakelės (papuošimui).

Procesas apima šią veiksmų seką:

1. Ridiką nuplauname nuo nešvarumų, nuvalome odelę, sutarkuojame ir pamirkome šaltame vandenyje, kad pašalintume perteklinį kartumą 10 minučių.
2. Kietąjį sūrį sutarkuojame tokio pat dydžio tarka.
3. Česnaką smulkiai supjaustome arba išspaudžiame per presą.
4. Sūrį, ridiką ir česnaką sudėkite į dubenį, užpilkite majonezu ir gerai išmaišykite. Žalumynus naudokite kaip dekoraciją.

Salotos su žaliuoju ridiku korėjietiškai

Šis salotų variantas tinka rudens-žiemos laikotarpiui ir bus puiki virusinių ligų profilaktika. Neabejotinas jo privalumas – prieinami ingredientai ir paprastas receptas.

Ko reikia:

• 500–700 g žaliojo ridiko;
• 15 g česnako;
• 15 ml stalo acto;
• 15 ml augalinio aliejaus;
• 2 g raudonųjų aštriųjų pipirų;
• juodųjų maltų pipirų – ant peilio galo.

Paruošimas:

1. Ridiką tradiciškai nuplauname, nulupame odelę, sutarkuojame stambia tarka ir užpilame actu. Jis pašalins šakniavaisio būdingą kvapą ir kartumą, taipogi neleis jam išskirti per daug sulčių užpylus padažu.
2. Paruoštą ridiką perkelkite į dubenį, sudėkite abiejų rūšių pipirus ir smulkiai supjaustytą česnaką.
3. Viską užpilkite verdančiu saulėgrąžų aliejumi ir išmaišykite.

Salotos-priedas iš žaliojo ridiko prie šašlyko

Tie, kurie nežino, su kuo galima valgyti kepsnį, turėtų užsirašyti šio salotų receptą:

• pomidorai – 2–3 vnt.;
• baltagūžiai kopūstai – 1 kg;
• žaliasis ridikas – 1 vnt.;
• Svogūnai – 1 vnt.;
• žalumynai (krapai, petražolės) – 1 ryšelis;
• Morkos – 2 vnt.;
• obuolių actas – 1 arb. š.;
• cukrus – 0,5 arb. š.;
• augalinis aliejus – 1 valg. š.;
• druska / pipirai – po žiupsnelį.

Gaminimo procesas atrodo taip:

1. Morką ir ridiką nulupame, nuimame odelę ir sutarkuojame stambia tarka.
2. Kopūstą supjaustome ir šiek tiek pabarstome druska, po to gerai išmaišome.
3. Nuo svogūno nuimame lukštus ir supjaustome pusžiedžiais.
4. Pomidorus supjaustome riekelėmis.
5. Žalumynus gerai nuplauname ir smulkiai supjaustome.
6. Visus ingredientus sumaišome giliame dubenyje, įdedame cukrų ir obuolių actą.

Šios salotos puikiai dera su bet kokios rūšies kepta mėsa, žuvimi. Dėl didelės ląstelienos koncentracijos jos pagreitins virškinimą ir tuo pačiu užtikrins sotumo jausmą.

Salotos su vištiena ir žaliuoju ridiku

Žaliojo ridiko ypatumas yra tas, kad jis puikiai dera su bet kokia mėsos rūšimi. Šiame recepte naudojama vištienos filė, bet pageidaujant ją galima pakeisti virta veršiena arba jautiena:

• vienas nedidelis žaliasis ridikas;
• Morkos – 2 vnt.;
• vištienos filė – 1 vnt.;
• Svogūnai – 1 vnt.;
• kiaušiniai – 3 vnt.;
• cukrus – 1 arb. š.;
• druska – 1 arb. š.;
• majonezas – 60 g.

Paruošimas:

1. Pirmiausia reikia išvirti vištienos filė. Tada visus recepte nurodytus kiaušinius gerai išplakite šluotele ir iš jų iškepkite kiaušininius blynelius.
2. Po to pereikite prie daržovių paruošimo: morką ir ridiką sutarkuokite vidutine tarka.
3. Ridiką pabarstykite nedideliu kiekiu druskos ir minkykite rankomis, kad jis išleistų sultis. Morką priešingai pabarstykite cukrumi, kad gautų išraiškingesnį skonį.
4. Svogūną supjaustykite pusžiedžiais ir būtinai nuplikykite verdančiu vandeniu. Tai pašalins kartumą ir suteiks minkštumo.
5. Kiaušininius blynelius supjaustykite smulkiomis juostelėmis, mėsą – nedideliais kubeliais.
6. Visus salotų komponentus perkelkite į gilų dubenį, pagardinkite majonezu ir išmaišykite – tam pageidautina naudoti specialius indus, skirtus salotoms. Jie leis gerai išmaišyti visus patiekalo komponentus, jų nedeformuojant. Jei reikia, salotas galima papildomai papuošti žalumynais.

Žalias ridikas taip pat puikiai dera su avokadu, pomidorais, obuoliais, saldžiąja paprika ir beveik bet kokia žaluma (kalendra, petražolėmis ir krapais). Jis gali būti pagrindinis patiekale arba pabrėžti kitus komponentus.

Be salotų, jis gali būti naudojamas kaip garnyras, tačiau tokiu atveju pageidautina iš anksto jį garinti. Be to, jį galima papildyti ropėmis, brokoliais, žiediniais kopūstais ar salierais. Prieš tai jį reikia supjaustyti griežinėliais arba mažais apskritimais. Kad po tokio terminio apdorojimo ridikui būtų suteiktas išraiškingesnis skonis, pageidautina jį apšlakstyti sojų padažu arba balzaminiu actu.

Ar galima gyvūnams duoti žaliojo ridiko?

Kadangi žaliuose ridikuose yra didelė vitaminų ir mineralų koncentracija, daugelis naminių gyvūnų savininkų susimąsto, ar galima jais šerti savo augintinius. Pagrindinė baimės priežastis – galima alerginė reakcija ir stiprus dujų susidarymas.

Patyrę šunų augintojai mano, kad galima duoti gyvūnams ridikų, tačiau griežtai ribotais kiekiais ir ne kasdien. Pabandymui galima duoti ne daugiau kaip 1 arbatinį šaukštelį produkto, palaipsniui didinant iki 100 g. Galutinis paros kiekis priklauso nuo augintinio svorio, tačiau ridikų atveju geriau duoti mažiau. Katės nelabai mėgsta žalių ridikų, tačiau jei gyvūnas pats jų prašo, pabandymui galima duoti vieną mažą gabalėlį.

Kai kurie gyvulininkystės specialistai duoda žalių ridikų ir triušiams. Skirtingai nuo juodųjų, juose mažesnė eterinių aliejų koncentracija, todėl jų priedas nekelia potencialios žalos gyvūno virškinamojo trakto būklei. Triušiams jie naudingi tuo, kad pagerins kailio ir odos būklę. Tačiau į racioną juos galima įtraukti ne anksčiau kaip nuo 2 mėnesių amžiaus. Pakanka vieno karto per savaitę ir ne daugiau kaip 75 g.

Įdomūs faktai apie ridiką

1. Iš pradžių ridikas buvo auginamas Senovės Egipte, vėliau jis buvo aktyviai auginamas Senovės Graikijoje, kur tapo pagrindiniu maisto produktu.
2. Egipte ridikas kartu su česnaku ir svogūnu buvo vienintelis šakniavaisis, prieinamas vergams ir darbininkams. Tai nurodyta atitinkamame užraše, rastame Cheopso piramidėje.
3. Pirmą kartą šakniavaisis atsirado Kinijoje ir Japonijoje, ir jis buvo aktyviai naudojamas ne tik kulinarijoje, bet ir kaip veiksminga vaistinė priemonė.
4. Visiems gerai žinomas ridikėlis laikomas ridiko rūšimi.
5. Žalias ridikas priklauso dvimečiams augalams. Pirmaisiais metais gaunami šakniavaisiai, antraisiais – sėklos.
6. Ridikas – populiariausias šakniavaisis, sutinkamas patarlėse ir priežodžiuose: „atsibos labiau nei karčias ridikas“, „krienai ridiko nepasaldina“.

Žalio ridiko nuotrauka