Žabotikaba: kas tai per vaisius ir kuo jis naudingas

Augalų pasaulis kartais stebina savo įvairove ir originalumu. Kokių tik nebūna žemėje keistų medžių, krūmų ir gėlių! Nenustojama stebėtis motinos Gamtos fantazija. Paimkime, pavyzdžiui, medį egzotišku pavadinimu žabotikaba. Daugelis iš mūsų apie jį išvis niekada negirdėjo. Tačiau tėvynėje, Pietų Amerikoje, šis medis yra labai populiarus.

Kas tai per vaisius

Žabotikaba, arba kaip ji dar vadinama – džabotikabo, priklauso Mirtų šeimai. Tai vaisinė kultūra, kuri savo išvaizda ir skonio savybėmis kažkuo primena vynuoges. Tačiau žabotikabos uogos pasižymi švelnesnėmis, šiek tiek kartokomis natomis dėl didelio taninų kiekio. Ypatingai verta paminėti ir nuostabų šių uogų išsidėstymą ant medžio.

Kaip atrodo

Žabotikabos vaisiai auga tiesiai ant kamieno ir storų šakų paviršiaus. Dėl to susidaro įspūdis, kad medis tarsi nusėtas dideliais violetiniais kamuoliais. Neįtikėtinai graži žabotikaba žydėjimo metu, kai visą paviršių dengia dideli balti žiedai su ilgais kuokelių pluoštais. Medis tampa panašus į ateivių būtybę, atvykusią pas mus iš tolimų galaktikų.

Žabotikabos kamienas turi būdingą rausvą su pilkomis dėmėmis atspalvį. Laja, nors ir išsiskleidusi, bet nedidelė, padengta ovaliais švelnios rožinės spalvos lapeliais. Laikui bėgant jie įgauna tradicinę žalią spalvą.

Kur auga

Šis nuostabus medis auga daugiausia atogrąžų regionuose, tokiuose kaip Brazilija, Bolivija, Paragvajus, Argentina, Filipinai, Kuba ir Karibų salos. Tačiau dėl nepretenzingumo žabotikaba pradėta auginti ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Medis gerai prisitaiko prie įvairių sąlygų, neblogai auga šarminėje žemėje.

Tinkamai laistant, brazilinis vynuogmedis suteiks savo šeimininkui gausų derlių kelis kartus per metus. Taip, taip, dar viena stebinanti šio augalo savybė yra jo gausus derlingumas. Naujos žabotikabos uogos paprastai subręsta vos per 3–4 savaites.

Kuo naudinga žabotikaba

Brazilinė vynuogė yra nepaprastai naudinga organizmui. Joje yra didžiulis kiekis įvairių vitaminų, mineralų ir aminorūgščių. Jabutikabų vaisiai nuo seno buvo naudojami gydant uždegusią gerklę, astmą, dizenteriją ir viduriavimą. Tai puikus antioksidantų šaltinis. Pastaruoju metu mokslininkai aktyviai tiria jabutikabą kaip priemonę kovai su vėžiu. Tačiau, nepaisant daugelio šio augalo naudingų savybių, vartojant jį maistui reikia būti atsargiems.

Kokią gali sukelti žalą

Visų pirma, būtina pažymėti galimą alerginę reakciją į Brazilinės vynuogės uogas, kuri paprastai lydima galvos skausmų, būdingų išbėrimų ant kūno ir raumenų spazmų. Jabutikabų vaisių odelėje taip pat yra daug toksinų. Todėl per didelis jų vartojimas greičiau atneš organizmui daugiau žalios nei naudos.

Be to, Brazilinė vynuogė gali neigiamai paveikti inkstų ir kepenų veiklą. Ji griežtai draudžiama nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, taip pat žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, epilepsija ir tromboflebitu.

Kaip teisingai valgoma žabotikaba

Jei vis dėlto nusprendžiate išbandyti šį egzotišką vaisių, verta atsiminti, kad jis daugiausia valgomas šviežias. Tam atsargiai perkąskite odelę ir į burną išspauskite minkštimą.

Jabutikabos žievelė pasižymi kartoku poskoniu, todėl ji retai vartojama maistui ir išmetama kartu su kauliuku. Brazilinė vynuogė turi savybę labai greitai gesti.

Jo laikyti šaldytuve ilgiau nei tris ar keturias dienas negalima – jis pradeda fermentuotis. Tačiau iš fermentuotų uogų gali išeiti puikus vynas.

Ką galima pagaminti iš žabotikabos

Apskritai, jabutikaba yra labai populiari kulinarijoje – egzistuoja daugybė įvairių receptų, naudojančių šį egzotišką vaisių. Iš uogų gaminami želė, padažai, uogienės ir marmeladai, taip pat skaniausi likeriai ir nealkoholiniai gėrimai. Štai keletas naudingų ir tuo pačiu skanių jabutikabos patiekalų receptų.

Salotos „Braziliška vitaminų bomba“

Į stiklinį indą supjaustykite žaliuosius svogūnus ir krapus. Pridėkite prie žalumynų 2 sutrintas česnako skilteles, stiklinę jabutikabų, druskos ir pipirų pagal skonį. Visa tai užpilkite 2 arbatiniais šaukšteliais acto ir 1 valgomuoju šaukštu vandens. Indą uždarykite ir padėkite į šaldytuvą parai. Tada marinuotą jabutikabą pabarstykite smulkiai pjaustytais žaliaisiais svogūnais. Atskirai paruoškite užpilą. Tam sumaišykite 1 valgomąjį šaukštą acto ir vandens su 5 valgomaisiais šaukštais augalinio aliejaus. Gautu užpilu apliekite jabutikabos salotas ir gerai jas išmaišykite.

Tropinis kokteilis

Subrendusį bananą nulupkite. Iš obuolio pašalinkite šerdį. Nulupkite jabutikabą. Visus vaisius sudėkite į blenderį ir užpilkite 100 ml pieno. Tada plakite, kol atsiras putos. Jei norite, galite įberti žiupsnelį vanilino arba cinamono.

Žabotikabos vynas

Iš 5 kg žabotikabos atsargiai išspauskite sultis, pašalindami odelę ir kauliukus. Tada atskirame inde sumaišykite atitinkamai su 75 g cinamono ir 100 g gvazdikėlių. Prie prieskonių įberkite 1 arbatinį šaukštelį pipirų, šiek tiek susmulkinto imbiero ir 1 valgomąjį šaukštą muskato riešutų. Jei norite, galite įdėti 15 g pelyno. Prieskonių mišinį sudėkite į nedidelį maišelį ir padėkite ant stiklinio butelio dugno. Ant maišelio užpilkite šviežiai spaustų žabotikabos sulčių. Skystis turi stovėti ne mažiau kaip 7 savaites tamsioje vėsioje vietoje. Kai tik nuosėdos visiškai atsiskirs, vyną perkoškite per marlę ir išpilstykite į butelius.

Naudojimas liaudies medicinoje

Be to, žabotikaba plačiai naudojama liaudies medicinoje. Iš braziliškos vynuogės uogų odelių gaminamas naudingas nuoviras, kuris padeda kovoti su viduriavimu ir astma.

Nuoviro receptas
Kad paruoštumėte šį nuovirą, pirmiausia reikės pavėsyje išdžiovintos žabotikabos odelės. Tam reikia atsargiai įpjauti uogos paviršių ir išspausti minkštimą su kauliuku. Gautas odeles (maždaug 2 valgomuosius šaukštus) palikite džiūti tamsioje sausoje vietoje, kol jos pasieks tinkamą būklę. Tada jas užpilkite dviem stiklinėmis virinto vandens ir leiskite pastovėti kelias valandas. Po viso to gautą nuovirą perkoškite per sietelį arba marlę. Odelę išmeskite, o užpilą praskieskite vandeniu iki pradinio tūrio. Žabotikabos nuovirą rekomenduojama vartoti reguliariai ir kelis kartus per dieną – tuomet rezultatas bus ypač sėkmingas.

Taip pat tinktūrą galima pagaminti alkoholio pagrindu. Gėrimas bus stiprus ir aromatingas, kokybe niekuo nenusileidžiantis parduotuvėje pirktam alkoholiui ir, be to, dar ir labai naudingas. Iš braziliškos vynuogės uogų galima pasigaminti šviežiai spaustų sulčių, kurios bus labai naudingos gydant viduriavimą ir pilvo skausmus. O žabotikabos odelės yra puikus maistinis dažiklis.

Kaip auginti

Kaip jau minėta anksčiau, žabotikaba daugiausia auginama tropiniuose regionuose su šiltu vidutiniu klimatu. Šis vaisinis augalas blogai pakenčia net trumpalaikes nedideles šalnas. Tačiau dėl savo dekoratyvumo vis dažniau maži braziliškos vynuogės medeliai atsiranda uždarose patalpose.

Žabotikaba atvirame grunte

Žabotikaba auga lėtai, bet rezultatas to vertas. Gausūs šio egzotinio medžio derliai tikrai pradžiugins jo šeimininkus. Sodindami brazilišką vynuogę, turėkite omenyje, kad ši kultūra puikiai jaučiasi lengvoje, gerai drenuotoje dirvoje, netoleruoja įdruskėjimo, blogai pakenčia sausrą, todėl būtinas reguliarus ir gausus laistymas. Atvirame ore geriausia žabotikabą sodinti pavėsyje, kaip ir bet kurią kitą tropinę kultūrą.

Taip pat būtina medį tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Jos paprastai įterpiamos pavasario–vasaros sezonu, o rudenį palaipsniui nutraukiamos. Žabotikabos genėjimo ypač nereikia. Galima pašalinti sunkius ir sausus viršutinės lajos dalies šakas bei retinti susigrūdusias vietas. Praktiškai pastebėta, kad ypač gausų derlių duoda šiek tiek purią lają turintys medžiai. Genėjimą reikėtų atlikti prieš ūglių augimo pradžią.

Auginimas uždarose patalpose

Auginant žabotikabą uždarose patalpose naudojamos sėklos arba sodinukai. Iš sėklų pirmojo derliaus teks laukti 10–14 metų po pasodinimo, todėl egzotikos mėgėjai labiau renkasi skiepytus hibridinius sodinukus. Jie pražysta jau ketvirtaisiais metais, puošia interjerą ir užpildo orą maloniu mirtų aromatu. Dekoratyvinės žabotikabos dirvožemio mišinys ruošiamas iš durpių, smėlio, humuso ir lapinės žemės. Iš pradžių sodinukas kelioms valandoms panardinamas į kornevino tirpalą. Tada, jei reikia, apkerpamos šaknys. Po viso to sodinukas sodinamas į iš anksto paruoštą konteinerį su dirvožemio mišiniu, užberiamas kaupu ir gausiai palaistomas vandeniu.

Žabotikaba priežiūroje yra labai išranki. Reikia stebėti dirvos drėgnumą, neleisti jai perdžiūti. Augalas laistomas šiltu nusistovėjusiu vandeniu, vengiant sąstingio padėkle. Dekoratyvinė žabotikaba tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Trąšos įterpiamos kartą per mėnesį, atsižvelgiant į augalo amžių. Žiemą augalui leidžiama pailsėti, o mineralinis maitinimas nėra atliekamas.

Esant dideliam šaknų sistemos išsiplėtimui, atliekamas persodinimas. Žabotikaba šaknų genėjimą toleruoja visiškai neskausmingai. Kaip ir jos laukiniai giminaičiai, naminės braziliškos vynuogės duoda gausų derlių, kai laja yra puri.

Taip pat stebima, ar neatsiranda kenkėjų – amarų ir vorinių erkių. Jei šie padarai ką tik apsigyveno ant žabotikabos, juos lengva pašalinti šiltu dušu. Dirva tuo metu sandariai uždengiama maistine plėvele. Jei laiku nepastebimas parazitų plitimas ir augalui padaryta žala jau gana didelė, tuomet reikia naudoti biologinius preparatus. Tokie preparatai yra „Itoverm", „Iskra-bio", „Lepidocid" ir kt. Šie vaistai nekenkia žmogui. Juos reikia ruošti griežtai pagal ant pakuočių pridėtas instrukcijas. Štai, turbūt, ir visos gudrios šio nuostabaus medžio – žabotikabos – auginimo paslaptys.

Įdomūs faktai

1. Šis pavadinimas kilo iš senovės indėnų genties Tupinambá. Išvertus jis reiškia „vėžlių vieta“. To priežastis – indėnų stebėjimai vėžlių, kurie labai mėgdavo vaišintis braziliškų vynuogių vaisiais. Patogus uogų išsidėstymas ant medžio kamieno ir šakų tam tik dar kartą padėjo.
2. Savo būdingiausiu bruožu jabutikaba yra skolinga ilgam evoliucijos procesui. Reiškinys, kai vaisiai auga ant medžio kamieno ir šakų, botanikoje vadinamas kauliflorija. Jabutikaba tokiu būdu prisitaikė prie aplinkos. Vabzdžiams buvo lengviau apdulkinti žiedus ant kamieno, o paukščiams ir gyvūnams – lengviau platinti sėklas.
3. Brazilijoje apskritai labai garbinamas šis vaisinis augalas. Jo garbei kuriamos eilės ir dainos. Pavyzdžiui, viename folkloro kūrinyje jabutikabos skonis lyginamas su moters bučiniu, o glotni uogų odelė – su mylimos merginos švelniu veideliu.
4. Įdomus ir faktas, kad Brazilijoje yra visas miestas, pavadintas šios vaisinės kultūros garbei – Jabutikabalis. O visa tai dėl to, kad jame auga tūkstančiai tokių medžių, tiesiog kiekviename kieme ir sode. Žydėjimo laikotarpiu miestas primena paveikslą iš kokio nors fantastinio filmo – tai nepaprastai gražus ir kerintis reginys. O kai ateina metas rinkti derlių, tada ir prasideda įdomiausia! Vietiniai gyventojai iš milijonų svečių ima atskirą mokestį vien už tai, kad galėtų įvažiuoti į Jabutikabalį. Tačiau vėliau atvykėliai gali rinkti tiek braziliškos vynuogės uogų, kiek tik širdis geidžia. Vaisiai išsinešimui, žinoma, taip pat parduodami, ir didžiuliais kiekiais. Jabutikabos uogienės ir įvairūs desertai yra labai populiarūs pasaulyje, todėl jie superkami kibirais.

Jabutikabos nuotrauka