Čempedakas: kas tai per vaisius ir kuo jis naudingas

Toli gražu ne visi planetos gyventojai žino apie įdomų savo išvaizda ir sudėtimi tropinį vaisių, vadinamą čempedaku. Šiandien yra labai daug jo veislių – apie 150. Visas jas valgo Azijos šalių gyventojai, tačiau jos turi skirtingus skonio atspalvius ir aromatą.

Kas tai per vaisius

Egzotinis vaisius, išoriškai panašus į džekfrutą, yra duonmedžio vaisiaus atmaina. Prinokęs skleidžia stiprų svaiginantį muskusinį aromatą, dėl kurio jis panašus į duriją. Kaip ir džekfrutas bei duonmedis, šis egzotas priklauso tutinių (šilkmedžių) šeimai. Jis auga atogrąžų klimato sąlygomis. Tačiau įdėjus pastangų, jį visiškai įmanoma užsiauginti namuose. Šiandien čempedako vaisiai plačiai naudojami vegetariškoje mityboje kaip mėsos pakaitalas.

Kaip atrodo

Visžalis medis, galintis užaugti daugiau nei 20 m aukščio, gali duoti gausų derlių kelis kartus per metus. Laukinėje gamtoje augalas neretai pasiekia ir 40 m aukštį. Jis žydi vyriškais ir moteriškais žiedais, kurie po apdulkinimo subrandina didelius, skanius vaisius. Jų forma sferinė arba cilindrinė – 12–35 cm ilgio. Čempedako plotis gali siekti 15 cm. Taigi kai kurie egzemplioriai tiesiog stebina dideliais gabaritais.

Vaisiaus žievelė yra žalsvos, gelsvos arba rudos spalvos, visame jo paviršiuje yra iškilimų, dėmių. Prinokę vaisiai skleidžia labai malonų aromatą, o jų skonis yra sultingas ir saldus. Tačiau tokiomis savybėmis pasižymi tik kultūrinės veislės. Laukinėje formoje čempedakas yra rūgštoko skonio ir beveik neturi aromato.

Kur auga

Čempedako tėvynė yra Pietryčių Azija. Tiksliau, Malaizija, kur jis ir buvo aptiktas. Ten idealios sąlygos jo augimui – šiltas klimatas ir gausūs krituliai. Dabar šis tropinis augalas auginamas beveik visur: Indonezijoje, Malakos pusiasalyje, Tailande ir kitose Azijos šalyse. Australijoje ir Afrikoje jis buvo aklimatizuotas, todėl taip pat plačiai paplito pramoninio auginimo mastu.

Kuo naudingas čempedako vaisius

Čempedakas savo sudėtyje turi daug naudingų medžiagų – vitaminų ir mikroelementų, taip pat angliavandenių. Būtent pastarieji suteikia žmogui reikalingos gyvybinės jėgos ir energijos.

1. Vaisiuose vyrauja kalis, kuris teigiamai veikia širdies-kraujagyslių sistemos ir inkstų veiklą. Dėl to normalizuojasi arterinis kraujo spaudimas, o tai ypač aktualu hipertonikams. Čempedakas naudingas dėl didelio kalio kiekio ir žmonėms, sergantiems vandenlige dėl širdies ar inkstų nepakankamumo.
2. B grupės vitaminai teigiamai veikia nervų sistemos funkcionalumą, gydo depresiją, padeda įveikti stresą, pakelia nuotaiką ir gerina savijautą. Reguliariai vartojant čempedako segmentus, žmogus tampa labiau subalansuotas, emociškai stabilus ir ramus.
3. Vitaminas C suteikia galimybę sustiprinti imunitetą, padidinti darbingumą. Jis leidžia veiksmingai kovoti su gripu, virusinėmis infekcijomis, uždegimais ir peršalimo ligomis.
4. Čempedakas labai naudingas sergant šlapimo ir lytinių organų sistemos ligomis. Gydytojai primygtinai rekomenduoja jį įtraukti į racioną žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis.
5. Kalcis ir geležis, kurių taip pat gausu vaisiuose, puikiai veikia kaulinį audinį, dantis, plaukus ir kraujodaros procesą. Todėl, vartojant šį tropinį vaisių, anemijos išsivystymo rizika sumažinama iki minimumo, taip pat ir dažni kaulų lūžiai, problemos su dantimis.
6. Egzoto minkštimas teigiamai veikia virškinimo organų darbą. Gerina žarnyno peristaltiką, kovoja su vidurių užkietėjimu, natūraliai išvalo organizmą nuo toksinų ir kenksmingų medžiagų.
7. Čempedakas teigiamai veikia ir smegenų darbą, todėl jo kasdienį vartojimą rekomenduoja protinį darbą dirbantiems asmenims.
8. Taip pat rekomenduojama sultingo vaisiaus minkštimą įtraukti į hiperaktyvių mažylių racioną, nes jo teigiamas poveikis nervų sistemai yra akivaizdus.
9. Reguliarus vaisių vartojimas gerina medžiagų apykaitos procesus odos dangose, todėl veido oda tampa šviežia, lygi ir sveika.

Kokią gali sukelti žalą

Čempedaką reikia vartoti atsargiai ir tik nedideliais kiekiais. Jame yra daug natūralaus cukraus, todėl sergantieji cukriniu diabetu turėtų susilaikyti nuo šio skanėsto. Tai taip pat dažnai sukelia alergines reakcijas, todėl alergikai negali jo vartoti. Dėl šios priežasties nereikėtų duoti sultingo minkštimo mažiems vaikams, kuriems dar nėra sukakę 3 metai.

Pirmą kartą bandant paragauti egzoto, reikia būti labai atsargiems, nes šiaurinių platumų žmonių organizmas nėra pripratęs prie tokio maisto. Reikia stebėti vėlesnę virškinamojo trakto ir odos dangų būklę. Jei viskas gerai, čempedaką galima valgyti be baimės.

Šis vaisius yra gana kaloringas. Todėl žmonėms, metantiems antsvorį, vertėtų susilaikyti nuo jo vartojimo. Pavalgius skanėstą, reikia apsirūpinti švariu geriamuoju vandeniu, nes saldus minkštimas vėliau sukelia troškulį.

Kaip teisingai valgyti čempedaką

Azijos šalyse vartojami ne tik prinokę, bet ir neprinokę vaisiai. Pastaruoju atveju jie naudojami kaip daržovė, gaminant įvairius patiekalus. Prinokę vaisiai tiesiog atidaromi rankomis, išimant segmentus. Galite pjauti vaisių išilgai, prieš tai užsimovę pirštines. Čempedako odelėje yra latekso, kuris, patekęs ant rankų, gana sunkiai nuplaunamas. Galite valgyti žalius ne tik minkštimą, bet ir kauliukus, kurie daugeliui žmonių patinka dar labiau.

Tropinis vaisius turi labai saldų skonį, besiribojantį su per saldumu. Todėl vienu kartu jo suvalgyti dideliais kiekiais nepavyks. Daugiausiai 6–7 segmentai. Tačiau to visiškai pakanka, kad galėtumėte mėgautis nuostabiomis skonio savybėmis, kurios sujungia duriano ir džekfruto savybes. Burnoje tirpstantis saldumas ir nuostabus sultingumas — taip trumpai galima apibūdinti egzotinio vaisiaus skonį. Kauliukai taip pat yra valgomi ir naudingi kepti bei virti. Savo skoniu jie primena riešutus ir puikiai tinka užkandžiui ar pusryčiams.

Ką galima pagaminti iš čempedako

Dažniausiai čempedakas vartojamas šviežias. Neretai jis dedamas į salotas, desertus. Verta paminėti, kad kiekviename regione vaisiaus skonis gali labai skirtis nuo kitų. Kai kuriose šalyse vaisiai turi grybinį poskonį, o tai suteikia galimybę juos naudoti ruošiant pagrindinius patiekalus, garnyrus, sriubas. Tam naudojami neprinokę vaisiai, kurie dar nėra įgavę būdingo saldumo. Aliejuje kepti segmentai laikomi tikru delikatesu. Minkštimas verdamas kokosų piene, o tai leidžia gauti labai skanų, maistingą skanėstą.

Beveik visi pasaulinio masto kulinarai mieliau gamina iš čempedako desertus. Tačiau Azijos šalyse jį įprasta ruošti kaip garnyrus mėsos patiekalams. Tam minkštimas būtent kepamas. Taip pat prinokę vaisiai konservuojami sirupe, verdami džemai, gaminami triufeliai ir dedami į ledus. Sėklos sumalamos ir iš jų gaminami miltai. O Indonezijoje net valgoma žievelė, kuri prieš tai mirkoma sūryme su prieskoniais, o paskui kepama. Toks vaisių patiekalas savo savybėmis yra puiki alternatyva mėsai. Todėl vargingų vietinių gyventojų raciono pagrindą sudaro būtent šis patiekalas.

Naudojimas liaudies medicinoje

Liaudies medicinos receptuose naudojami ne tik vaisiai ir sėklos, bet ir čempedako medžio lapai, žievė, stiebai. Vertingi biocheminiai junginiai suteikia vaistinėms priemonėms šias savybes:

• antivirusines;
• antibakterinėmis;
• priešgrybelines.

Plačiai naudojamas šaknų nuoviras astmos, žarnyno sutrikimų, hipertenzijos, odos ligų gydymui. Taip pat jo vartojimas leidžia sumažinti nerimą, susirūpinimą, atsikratyti streso ir depresijos. Neprinokusiais vaisiais galima išgydyti viduriavimą, o prinokusiais – vidurių užkietėjimą.

Čempedako lapai naudojami žaizdų, įpjovimų, nubrozdinimų gijimui. Tam jie kaitinami ir dedami ant pažeistos vietos.

Kepti egzotiško vaisiaus sėklos padeda moterims išgydyti nevaisingumą – pakanka jas vartoti 2 kartus per dieną. Apskritai, Azijos šalyse kai kurios čempedako dalys plačiai naudojamos moterų ligoms gydyti, greitam atsigavimui po gimdymo, skausmingų pojūčių pašalinimui kritinėmis dienomis. Kompresai iš medžio šaknų padeda atsikratyti rankų ir kojų skausmų, taip pat odos opų.

Naudojimas kosmetologijoje

Čempedako aliejus pasižymi savybe gerinti odos ląstelių regeneraciją, skatinant greitą jų atsistatymą. Todėl kosmetologijoje jis plačiai naudojamas gaminant kremus, gelius, valomuosius produktus odos maitinimui ir atkūrimui. Reguliariai naudojant tokias priemones, oda įgauna sveiką išvaizdą, glotnumą ir šilkiškumą. Priemonės čempedako pagrindu skatina odos atjaunėjimą, apsaugo nuo jos senėjimo.

Rytų moterys dažnai naudoja vaisių sultis ir minkštimą naminių veido kaukių, šveitiklių ar kompresų gamybai. Jos naudoja čempedaką kartu su kitais tropiniais vaisiais ar daržovėmis. Natūrali kosmetika leidžia joms išlaikyti odos jaunystę ir sveiką išvaizdą.

Kaip užsiauginti čempedaką

Šiais laikais nuostabus tropinis vaisius yra plačiai auginamas Azijos šalyse pramoniniu mastu. Tačiau dekoratyviniais tikslais jį galima užauginti ir namuose. Svarbiausia – patalpoje, geriausia šiltnamyje, sukurti temperatūrą ir drėgmę, artimas tropinėms. Temperatūra sėkmingam augalo vystymuisi turi būti daugiau kaip 20 laipsnių Celsijo, o drėgmė – gana aukšta. Tačiau, siekiant išvengti vaisinio medžio žūties rizikos, jo negalima permirkyti. Čempedakas auga gana greitai, todėl per kelis metus galima gauti pilnavertį medį.

Dirvožemis turi būti orui pralaidus, lengvas ir maistingas. Puikiai tiks pirktinis, skirtas citrusiniams augalams. Būtinai ant vazono dugno įrengiama drenažo pagalvė iš keramzito. Sėklas galima sodinti į gana didelius vazonus – apie 0,5 l, nes augalas greitai įžengs į aktyvaus vystymosi stadiją. Vazonai statomi ant pietinių palangių, užtikrinant apsaugą nuo skersvėjų. Jei patalpoje veikia šildymo prietaisai, norint padidinti drėgmę, juos reikia nuolat dengti drėgnu audiniu. Pirmaisiais gyvenimo metais augalas persodinamas kelis kartus – 3 arba 4. Vėliau jo augimas šiek tiek sulėtėja, todėl persodinti galima tik 1 kartą per metus.

Žydėjimo fazėje augalą reikia apdulkinti rankomis naudojant teptuką. Augalas puikiai toleruoja nuolatinę saulės šviesą, tačiau vis dėlto rekomenduojama vidurdienio metu jį šiek tiek uždengti. Augančio čempedako žūtį gali sukelti temperatūros sumažėjimas iki +5 laipsnių ir padidėjimas iki +40 laipsnių. Net ir trumpalaikis atšalimas neigiamai paveiks egzotinio medžio vystymąsi – jis numes lapus. Kasdien jį purškiama, taip užtikrinant reikiamą drėgmės lygį. Gerai, jei namuose yra stacionarus drėkintuvas. Čempedakas gerai reaguoja į lapų tręšimą. Tai atliekama ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį.

Auginimas iš sėklos leidžia sulaukti medžio derėjimo 5 arba 6 metais po sėjos. Kambario sąlygomis jų skersmuo neviršys 10-15 cm. Žinoma, palyginti su įprastais vaisiais, jie atrodys miniatiūriniai. Tačiau, kiek dekoratyviai atrodys namuose tropinis medis žydėjimo ir derėjimo fazėje, galima sužinoti tik užauginus čempedaką savarankiškai, laikantis agrotechninių taisyklių.

Čempedako nuotrauka