Salakas: kas tai per vaisius ir kuo jis naudingas?

Egzotiškos šalys suteikia keliautojams galimybę paragauti neįprastų vaisių. Prie tokių vaisių priskiriamas ir salakas. Dauguma mūsų tautiečių pirmą kartą jį sutiko Tailande, kartą ir visiems laikams nusprendę, ar verta jį ragauti dar kartą. Nepaisant to, vaisių skonis skirtingose šalyse pastebimai skiriasi, tad neverta daryti galutinių išvadų po pirmos degustacijos.

Kas tai per vaisius

Salakas arba Salaka dar vadinamas „gyvatės vaisiumi“. Taip jį pavadino anglai. Pradinį pavadinimą šis vaisius yra skolingas ugnikalniui Indonezijoje. Ši vieta laikoma salakinės palmės gimtine, kuri paplito daugelyje šalių su jai tinkamu klimatu dėl valgomų vaisių.

Unikalus salako skonis niekuo nepanašus į tai, kas įprasta šiaurinių regionų gyventojams. Vieniems jis primena įprastų vaisių ar uogų mišinį, o kitiems atrodo nemalonus ir panašus į vaistus. Išbandyti salaką neišvykus į pietines šalis beveik neįmanoma, nes surinkti vaisiai greitai genda.

Tropinė palmė Salacca zalacca – palyginti žemas augalas, vidutiniškai siekiantis du-tris metrus. Jis suformuoja kelis kamienus, kurių kiekvienas turi spyglius ir yra padengtas savotiškais žvyneliais. Plunksninės lapijos pastebimai viršija kamieno dydį ir kartais užauga iki 7 metrų ilgio. Ant vieno augalo gali būti tiek vyriškų, tiek moteriškų rusvos spalvos žiedų. Jie skiriami pagal dydį: vyriški užauga iki 1 metro, moteriški lieka maži, nusileisdami pirmiesiems ilgiu maždaug tris kartus. Apdulkinimu užsiima gausybė vabzdžių, kuriuos pritraukia stiprus kvapas.

Vaisiai auga kekėmis prie augalo pagrindo ir kabo neaukštai virš žemės.

Kaip atrodo vaisius?

Išoriškai vaisius panašus į pailgą kiaušinį, smailų viršuje, 5–10 centimetrų dydžio ir sveria ne daugiau kaip 100 gramų. Dėl neįprastos odelės, kuria padengtas minkštimas, salakas dažnai vadinamas gyvatės vaisiumi, nes žvyneliai primena roplių odą. Kai kurių veislių vaisiai yra lygūs, o dauguma turi ant odelės mažus spyglius.

Po ruda ar rausva odele slepiasi pats vaisius. Jis susideda iš dviejų–trijų šviesios spalvos segmentų gelsvu ar rožiniu atspalviu. Prieš valgant skiltelės atskiriamos viena nuo kitos. Kauliukai, kurie yra beveik kiekviename segmente, yra nevalgomi.

Neprinokęs salakas yra rūgštus ir turi sutraukiančių savybių. Prinokusio vaisiaus skonis gali būti įvairus – tai priklauso nuo palmės veislės ir vietovės, kurioje ji auga.

Kur auga

Salako palmė yra šilumą mėgstantis augalas ir netoleruoja šalčio. Todėl ją galima sutikti tik tropiniame klimate. Auginama Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje, Indijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Filipinuose, Australijoje ir Fidžio salose. Kai kuriose šalyse augalas dera ištisus metus, tačiau Tailande ir Malaizijoje šviežių vaisių galima paragauti tik vasaros mėnesiais.

Manoma, kad skaniausio salako tėvynė yra Java ir Balis.

Salako palmės auginamos didžiulėse plantacijose, didžiausios iš jų yra Indonezijoje. Ten šis vaisius duoda nemažą pajamą ir atlieka svarbų vaidmenį valstybės ekonomikoje. Todėl šalyje yra išvystyti medelynai, kuriuose ne tik auginami medeliai iš atrinktų sėklų, bet ir išvedamos naujos veislės.

Kasdieniame gyvenime šie augalai naudojami kaip gyvatvorės, iš lapų daromos tvoros ir namų stogai. Žievė naudojama kaip statybinė medžiaga, o iš lapkočių pinami originalūs kilimėliai.

Kuo naudingas salako vaisius?

Vietos gyventojams, ten, kur auga šis augalas, salakas yra svarbi raciono dalis. Jame esančios naudingos medžiagos padeda išvengti daugelio ligų:

1. Beta karotinas. Apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto, nes yra antioksidantas.
2. Taninas. Skatina kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo, stiprina imunitetą.
3. Kalcis. Stiprina kaulus, padeda išlaikyti sveikus dantis, o plaukus ir nagus – gražius.
4. Fosforas. Būtinas kaulinio audinio formavimuisi, taip pat palaiko energijos balansą, o tai užkerta kelią cukrinio diabeto, nutukimo ir podagros vystymuisi.
5. Kalis. Salakas dažnai vadinamas atminties vaisiumi. Dėl didelio kalio kiekio, kuris taip pat svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai bei vandens balanso reguliavimui organizme, salako vaisių vartojimas padeda gerinti atmintį ir didina dėmesio koncentraciją.
6. Geležis. Padeda išvengti geležies stokos anemijos, palaikydama tinkamą hemoglobino lygį.
7. Vitaminai C, B1, B2. Apsaugo nuo avitaminozės, stiprina imunitetą, gerina virškinimo trakto veiklą.

Salakas plačiai naudojamas lieknėjimo dietose. Mažas kaloringumas ir didelis maistinių skaidulų kiekis lemia greitą sotumo jausmą, nepadidinant svorio.

Dar vienas neabejotinas salako privalumas yra jo gebėjimas mažinti vadinamąjį „blogąjį cholesterolį“. Pakanka suvartoti vieną vaisių per savaitę, kad jis išliktų normoje.

Salakas rekomenduojamas ir esant neurozėms, kurias sukelia padidėjęs nervų sistemos jaudrumas. Vaisiaus raminamosios savybės padeda gyventi įprastą gyvenimo būdą ir pagerinti žmogaus psichologinę būklę.

Kokią gali sukelti žalą

Nepaisant viso naudingumo, salakas turi kontraindikacijų:

1. Nesubrendusio vaisiaus negalima vartoti žmonėms, turintiems padidėjusį rūgštingumą, gastritą ir polinkį į opaligę. Jo sultys gali ėsdinti skrandžio gleivinę, kaip ir ananaso sultys.
2. Kūnas gali neigiamai reaguoti į neįprastą maistą. Tačiau tai taikoma bet kokiam egzotiškam maistui. Todėl nereikėtų iš karto jo valgyti dideliais kiekiais. Taip pat nepageidautina juo maitinti vaikus, ypač mažus.
3. Salakas nederinamas su šviežiu pienu. Tai visų pirma liečia neprinokusius vaisius. Rauginės medžiagos, susijungdamos su ląsteliena, sudaro tankią masę. Tai gali sukelti vidurių užkietėjimą ir žarnų nepraeinamumą.
4. Jei vaisius prieš vartojimą nėra nuplaunamas, kyla pavojus patekti į organizmą kenksmingų bakterijų ir cheminių medžiagų, kuriomis vaisiai yra apdorojami prieš išsiunčiant juos parduoti. Tai gali sukelti stiprų apsinuodijimą.

Kaip teisingai valgyti salako vaisių?

Kad vaisius nenuviltų, reikia jį kruopščiai pasirinkti prieš perkant. Neprinokęs vaisius atneš daugiau žalos nei naudos.

1. Pirmasis vaisiaus brandos rodiklis bus kvapas. Jis turi būti gerai jaučiamas ir malonus.
2. Jei salakas lengvai įspaudžiamas, greičiausiai jis yra pernokęs. Valgyti tokį vaisių gali būti pavojinga.
3. Didelis vaisius yra saldesnis nei mažas. Taip pat skonį gali nurodyti ir žievelė. Šviesesnis žievelės atspalvis rodo, kad šis salakas yra rūgštesnis už rudą vaisių.

Salakas šaldytuve laikomas ne ilgiau kaip 5–7 dienas. Po to jis tampa netinkamas vartoti.

Dažniausiai salakas vartojamas šviežias, prieš tai nulupus žievelę, kuri lengvai nusilupa. Reikia imtis atsargumo priemonių, nes smulkūs dygliai gali lengvai sužeisti ranką. Todėl vaisių geriau laikyti už apačios su servetėle ar popieriniu rankšluosčiu. Peiliu nupjaunama aštri viršūnė ir daromi pjūviai išilgai vaisiaus pagal skiltelių linijas. Žievelė nulupama pakeliant ją peilio ar nago galiuku. Minkštimas padalinamas į segmentus.

Ant stalo salakas patiekiamas tiek sveikomis skiltelėmis, tiek supjaustytas kubeliais. Jei nulupto vaisiaus paviršiuje atsiranda tamsių dėmių, jos nupjaunamos ir išmetamos. Kauliukai vartojimui netinka.

Ką galima pagaminti iš salako vaisiaus?

Šalyse, kur auga salakinė palmė, vaisiai vartojami ne tik švieži, bet ir iš jų gaminamos įvairios uogienės, kokteiliai, viriami džemai. Neprinokę vaisiai naudojami aštrioms salotoms, kad suteiktų joms savotišką rūgštumą. Populiarūs yra salako cukatai. Marinuoti vaisiai tarnauja kaip užkandis prie mėsos ir žuvies patiekalų.

Balis garsėja savo vynu iš šio vaisiaus – Salacca wine bali, kurio gamybos paslaptis pavydžiai saugo meistrai.

Uogienė

Pusė kilogramo vaisių nuvalomi, pašalinamos sėklos, supjaustomi, užbarstoma 400 gramų cukraus ir paliekama 12 valandų, kad išsiskirtų sultys. Po to į juos įpilama vandens ir pastatoma ant viryklės. Užvirus, ugnis sumažinama ir virinama 15 minučių nuolat maišant. Paliekama atvėsti 6 valandas. Procedūra kartojama dar 2 kartus, po to paruošta uogienė išpilama į sterilizuotus stiklainius ir uždaroma dangteliais.

Salotos iš avokado, krevečių ir salako

100 g krevečių nuvalomi ir marinuojami medaus, sojos padažo ir pipirų mišinyje. Strimelių reikės 200 g. Jas reikia nuvalyti ir supjaustyti griežinėliais. Sumaišius vaisius su marinuotu kriliumi, pakepinti maišant, kol karamelizuosis. Po 200 g avokado ir tofu sūrio supjaustyti kubeliais, pekininį kopūstą suplėšyti rankomis ir viską sumaišyti. Atskirame dubenėlyje paruošti užpilą iš smulkiai tarkuoto česnako, sezamų ir aliejaus. Užpilti paruoštas salotas prieš patiekiant.

Naudojimas liaudies medicinoje

Liaudies gydytojai savo receptuose naudoja ir vaisių, ir palmės žievę, ir jos lapus.

1. Tailando medicina rekomenduoja gerti salako nuovirus ir ekstraktus kaip veiksmingą vaistą regėjimo problemoms šalinti. Ypač gerai jis padeda reabilitacijos laikotarpiu po akių operacijų. Vaisiaus gydomasis poveikis pagrįstas salake esančiu beta karotenu ir kitais antioksidantais.
2. Jų lapų nuoviras ir vaisių užpilai padeda atkurti virškinamojo trakto veiklą, pašalina hemorojų, malšina skausmą sergant gastritu, šalina vidurių užkietėjimą.
3. Nėščioms moterims, kenčiančioms nuo toksikozės, dažnai duodami prinokę vaisiai žaliavinius. Tai padeda pašalinti pykinimą.
4. Vaisiaus žievelė naudojama arbatai užplikyti. Ji padeda diabetikams stabilizuoti cukraus kiekį, normalizuojant kasos veiklą.

Naudojimas kosmetologijoje

1. Kosmetikos tikslais salakas naudojamas odos būklei gerinti, epidermio ląstelių atsinaujinimui pagreitinti.
2. Vaisių išspaudos naudojamos kremų sudėtyje. Dideliu kiekiu vaisiuose esantis beta karotenas prisotina odą, suteikia jai šviežią ir sveiką išvaizdą.
3. Salako ekstraktas šveitikliuose sustiprina epidermio regeneraciją ir padeda odai tapti stangresnei.

Kaip užauginti salako vaisių?

Užauginti salako palmę namuose nėra lengva. Jau po kelių dienų, išėmus iš vaisiaus, sėklos žymiai praranda daigumą. Todėl, atlaisvinus sėklą nuo minkštimo, reikia nuplauti ją vandenyje ir pamirkyti kelioms dienoms šiltame vandenyje. Vanduo neturi atvėsti. Po to sėklą patalpinti į mišinį, sudarytą iš žemės, smėlio ir humuso. Vazoną su būsima palme geriausia iš viršaus uždengti plėvele, kad drėgmė ir oro temperatūra būtų kuo artimesnė natūraliai buveinei. Po 1,5-2 mėnesių galima pamatyti išsiritusį daigą.

Jį reikia persodinti į tinkamą vazoną, naudojant žemę, skirtą palmėms auginti. Augalas nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl, jei jis stovi prie lango pietinėje pusėje, jį reikia šešėliuoti.

Būsimai palmei reikalingas nuolatinis laistymas, kad žemė neišdžiūtų. Be didelės drėgmės medelis iš pradžių nustoja augti, o vėliau žūva.

Šaltuoju metų laiku vazoną būtina šildyti, kad būtų sukurtos sąlygos, artimos atogrąžoms. Šoniniai ūgliai gali būti pašalinami, kad nesusidarytų daug kamienų. Tą patį galima padaryti ir su lapais, kad vainikas būtų gražesnis ir ne „plaukuotas“.

Žydintį medelį būtina dirbtinai apdulkinti, kitaip vaisių galima ir nesulaukti. Pirmieji vaisiai pasirodys tik ketvirtaisiais metais. Jie bręsta apie 6 mėnesius. Naminio salako skonis pastebimai skiriasi nuo auginto natūraliomis sąlygomis, ir ne į gerąją pusę.

Toli gražu ne visada šiaurinėse platumose pavyksta gauti šio augalo vaisių, nes klimato sąlygas idealiam medelio egzistavimui sukurti labai sunku. Trumpas dienos šviesos laikotarpis žiemą ir sumažėjusi drėgmė butuose neatitinka natūralios augalo buveinės.

Nepaisant to, pati savaime neįprasta palmė bus būsto puošmena ir džiugins savininką savo grožiu.

Salako vaisiaus nuotrauka