Laiškinis svogūnas: kokia tai daržovė ir kuo naudinga

Laiškinis svogūnas yra ankstyviausias svogūnų tipas. Augalas gausus naudingų medžiagų, todėl jį vartoja iškart po pirmųjų daigų. Maistui naudojami ne svogūnėliai, o lapai. Jie dedami į įvairius patiekalus, kad suteiktų aromato ir ypatingo skonio. Mokslininkai teigia, kad toks svogūnas yra naudingas inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, taip pat bendrai savijautai gerinti ir imunitetui stiprinti.

Kas tai per daržovė

Laiškinis svogūnas – tai svogūnų rūšis, kuri buvo auginama nuo XVI amžiaus ir naudota kaip gydomasis bei sveikatinantis augalas. Ši rūšis turi daug pavadinimų, kurie gali keistis priklausomai nuo augimo regiono: italai ir portugalai šį augalą vadina «anglišku svogūnu», o slavai ir graikai yra pripratę prie pavadinimo «skoroda». Oficialiai rūšis turi du pavadinimus: svogūnas-laiškinis ir laiškinis svogūnas. Taip pat liaudyje jis vadinamas žieminiu svogūnu, nes lengvai prisitaiko prie bet kokių, net ir šalčiausių, gamtinių sąlygų.

Tėvyne laikoma Mongolija, Kinija, Rusija (būtent Sibiras). Dabar ši kultūra auginama Europoje, Šiaurės Amerikoje, Ramiojo vandenyno salose. Tik neseniai ši svogūnų rūšis pradėta vartoti maistui kaip savarankiškas produktas ar prieskonis.

Be maisto vartojimo, laiškinį svogūną galima naudoti sklypo apželdinimui: augalo žiedai yra ryškūs, gali būti rožiniai ir violetiniai. Egzistuoja tik du pagrindiniai laiškinio svogūno tipai: Sibiro ir Alpių (rusiškas). Svogūnėlis turi ryškų aromatą. Jis retai valgomas, nes yra labai tankus. Augalas turi ilgą žydėjimo laikotarpį ir yra atsparus šalčiui (ypač Sibiro laiškinis svogūnas).

Kaip atrodo

Lapai žalios spalvos, ploni, gali siekti 50 cm aukščio. Svogūnėliai mažo dydžio, tankūs, kieti. Laiškinio svogūno žydėjimas prasideda gegužę. Žiedai yra rožiniai arba violetiniai.

Kur auga

Laiškinis svogūnas auga Europoje, Centrinėje Azijoje, Europinėje Rusijos dalyje, Šiaurės Kaukaze, Sibire, Šiaurės Amerikoje. Augalas yra labai atsparus šalčiui, bet nemėgsta sausros. Jis teikia pirmenybę drėgnoms dirvoms. Žydėjimas prasideda gegužę. Branda būna liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.

Kuo naudingas laiškinis svogūnas

Augalas išleidžia pirmuosius daigus iškart po sniego nutirpimo pavasarį. Dėl to šiaurinių regionų gyventojai po žiemos laikotarpio gauna daug vitaminų. Svogūno skonis nėra labai aštrus, o sudėtyje yra daug naudingų mikroelementų: A, B, C grupių vitaminų, taip pat mineralinių druskų (geležies, kalio ir kt.), amino rūgščių, naudingų cukrų ir daugelio kitų vitaminų. Pagal trijų grupių vitaminų kiekį sudėtyje šnitinis svogūnas pralenkia visus savo giminaičius iš Svogūninių šeimos.

Gera sudėtis puikiai veikia žmogaus organizmą, nusilpusį po žiemos šalčių ir peršalimo ligų. Šnitinio svogūno vartojimas maiste didina imunitetą. Sudėtyje esančios medžiagos taip pat didina žmogaus organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Be to, svogūnas — mažai kaloringas produktas, kurį gali vartoti visi lieknėjantys.

Nuolatinis šnitinio svogūno vartojimas maiste padeda kovoti su inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos bei tulžies pūslės problemomis. Daržovė didina apetitą, taip padidindama virškinamojo trakto sekrecinę veiklą. Dėl to visos naudingos medžiagos, esančios valgomame maiste, greičiau įsisavinamos organizmo, prisotindamos jį viskuo, ko reikia gerai būklei.

Taip pat šnitinio svogūno vartojimas padeda žmonėms, turintiems regėjimo problemų: naudingos medžiagos leidžia ilgiau išlaikyti regėjimo aštrumą, apsaugo nuo aterosklerozės atsiradimo ir vystymosi.

Kokią žalą gali padaryti

Apskritai produktas neturi ypatingų kontraindikacijų. Tačiau vis dėlto patariama susilaikyti nuo šnitinio svogūno vartojimo tiems, kurie serga virškinimo organų ligomis, tokiomis kaip opa, pankreatitas ir kitos. Taip pat atsargiai daržovę turėtų valgyti žmonės, turintys tachikardiją: nuolat vartojant maiste, šnitinis svogūnas pagreitina širdies plakimą, taip pat padidina kraujagyslių tonusą, o tai gali sukelti dažnus galvos skausmus ir migreną. Žmonėms, turintiems migreną, taip pat geriau išbraukti svogūną iš raciono. Pacientams, turintiems pažeistas kepenis, griežtai draudžiama vartoti produktą.

Be to, galimas individualaus netoleravimo pasireiškimas alerginių reakcijų forma. Atsiradus alergijos simptomams po vartojimo, būtinai reikia pašalinti šnitinį svogūną iš meniu.

Kaip valgomas laiškinis svogūnas

Dažniausiai šnitinis svogūnas naudojamas kulinarijoje. Paprastai augalas naudojamas žalias: bet koks terminis apdorojimas sunaikina svogūno skonio savybes ir jo naudingas savybes. Naudojamos tik plunksnos, nes svogūnėliai yra per kieti valgyti. Svogūno lapus galima derinti su mėsa, žuvimi, daržovėmis.

Taip pat svogūnas puikiai tiks daržovių salotoms. Gali tapti puikiu įdaru pyragams su kiaušiniais. Skonis malonus, ne ėdus ir nelabai aštrus. Suteikia patiekalui malonų svogūno ir česnako aromatą. Toks skonis ir kvapas leidžia naudoti šnitinį svogūną marinatams ir sūdymui.

Šnitinis svogūnas nededamas į patiekalus iš tokių ankštinių kaip žirniai, pupelės, šparagai. Derinant šias kultūras su svogūnu, ankštiniai praranda savo pradinį skonį ir aromatą, todėl tai nenaudinga.

Iš svogūnų gaunami skanūs padažai, užpilai, užkandžiai prie pagrindinių patiekalų. Plunksnas galima valgyti kaip savarankišką produktą. Mažas kaloringumas leidžia naudoti svogūnus ruošiant dietinius patiekalus ir suteikiant jiems malonų, apetitą žadinantį aromatą.

Ką galima pagaminti iš laiškinio svogūno

Šnitinį svogūną šviežią galima naudoti patiekalų puošimui arba salotų ruošimui. Dažniausiai su jo priedu gaminami tokie patiekalai kaip:

• Daržovių salotos su svogūnais.
• Sriubos.
• Paštetai (žuvies ir mėsos).
• Naminės dešros.

Kad suteiktumėte ypatingą skonį ir aromatą patiekalui, tiesiog įdėkite svogūnų į salotas kartu su kitais ingredientais. Sriubos ir kiti karšti patiekalai verdami be šnitinio svogūno plunksnų. Augalas dedamas į patiekalus iš karto nuėmus nuo ugnies. Taip svogūnas nepraras nepakartojamo aromato ir naudingų vitaminų. Į namines dešras taip pat galima įdėti daržovės. Tai suteiks delikatesui dar įdomesnį skonį ir kvapą.

Naudojimas liaudies medicinoje

Šnitinis svogūnas aktyviai naudojamas liaudies medicinoje. Sultys, sumaišytos su medumi, pavyzdžiui, turi du naudojimo būdus: viduje ir išorėje. Viduje mišinys vartojamas kraujospūdžiui mažinti. Išorinį būdą reikia naudoti kaip kompresą ant nuospaudų vietų. Toks losjonas leis žaizdai ar įplyšimui greičiau užgyti.

Taip pat iš šnitinio svogūno galima pasigaminti spiritinę tinktūrą, kuri padeda sergant daugeliu ligų ir negalavimų. Vartoti į vidų reikia du kartus per dieną po truputį. 1-2 šaukštai svogūnų-spiritinės tinktūros padės sergantiems anemija, taip pat sumažins nuovargį ir pakels imunitetą.

Augalas gali užkirsti kelią grybelio susidarymui ant pėdų. Tam į pėdas 1-2 savaites įtrinamos šnitinio svogūno sultys.

Naudojimas kosmetologijoje

Ir kosmetologijoje ši svogūnų rūšis pasižymėjo. Tarp savęs priežiūros receptų žinomiausi yra:

Veido kaukė riebios odos savininkams

Paruošimui prireiks kiaušinio, krakmolo ir šnitinio svogūno plunksnų tyrės. Visą mišinį reikia tolygiai paskirstyti ant veido ir palikti 10-15 minučių. Po to kruopščiai nuplauti veidą šiltu vandeniu. Nusausinus veidą, reikia užtepti drėkinamąjį dieninį kremą. Rekomenduojama naudoti vieną ar du kartus per savaitę.

Kompresai nuo spuogų ir spuoginio bėrimo

Norint atsikratyti tokių odos problemų, susmulkinti svogūnų lapai dedami į marlę ir pridedami prie pažeistų vietų 20-25 minutėms. Taip pat receptas naudojamas kovojant su strazdanomis.

Kaukė nuo plaukų slinkimo

Puikiai susitvarko šnitinis svogūnas ir su plaukų slinkimu. Norint pašalinti problemą, reikia susmulkinti svogūnų plunksnas ir kruopščiai įtrinti į galvos odą. Po to nuplauti mišinį nuo plaukų. Siekiant geriausio rezultato, rekomenduojama tokią svogūnų kaukę naudoti 2 mėnesius. Taip pat šis metodas padeda kovoti su pleiskanomis.

Tinktūra nuo pleiskanų

Nuo pleiskanų yra ir rimtesnė priemonė iš šnitinio svogūno. Reikia sumaišyti svogūnų plunksnas (tiksliau jų tyrę) su 1-2 šaukštais spirito. Įtrinti į galvos odą likus 20-25 minučių iki vandens procedūrų. Taip pat rekomenduojama naudoti 90 dienų.

Kaip auginti laiškinį svogūną

1 būdas: sodinimas daigais

Norint užsiauginti laiškinį svogūną, pirmiausia reikia pasodinti daigus. Tai labai paprasta padaryti namuose. Auginimo procesą vertėtų pradėti jau nuo kovo-balandžio mėnešio.

1. Į konteinerį su būsimais svogūnais įdėkite reikiamą kiekį žemės.
2. Palaistykite žemę.
3. Į drėgną dirvą sudėkite svogūnų sėklas.
4. Pabarstykite jas smėliu.
5. Uždenkite dėžutes su sėklomis stora plėvele ir padėkite jas į tamsų kampą.
6. Kiekvieną dieną nuimkite plėvelę vėdinimui ir laistymui.
7. Pasirodžius pirmiesiems daigams konteineriuose, galutinai nuimkite plėvelę ir perkelkite dėžutes į šviesią vietą.

Toliau sudygusias sėklas reikia persodinti į atvirą dirvą. Geriausias laikas tam – balandžio mėnuo. Žemė turi būti iš anksto paruošta: pašalinkite visas piktžoles, patręškite dirvą, padarykite duobutes (maždaug 1,5 cm gylio). Į vieną duobutę galima dėti 3–4 augalus. Palaistykite pasodintus svogūnus. Vėliau laistyti reikėtų tik žemei išdžiūvus, kad augalas nebūtų užlietas. Daigų metodas leidžia paragauti svogūnų jau pirmąjį sezoną, tuo tarpu kiti metodai reikalauja bent vieno sezono laukimo be derliaus.

2 būdas: sėklų sėjimas

Prieš sodinant į dirvą svogūnų sėklas reikia sudrėkinti: jei dirvos drėgmės balansas bus nuolat ir reguliariai palaikomas, to galima nedaryti.

1. Supurenkite dirvą.
2. Padarykite nedidelius griovelius žemėje.
3. Palaistykite vandeniu.
4. Jei reikia tręšti dirvą, kartu su vandeniu įterpkite trąšas.
5. Įdėkite daug sėklų į žemę.
6. Užberkite jas žeme.
7. Jei reikia, palaistykite.

Taikant šį svogūnų sodinimo būdą, pirmus metus plunksnų geriau nerauti. Tai padės jiem sustiprėti ir duoti gerą bei sveiką derlių kitą sezoną.

3 būdas: svogūno dalijimas

Šis būdas yra pats paprasčiausias ir patogiausias. Kai svogūnai išauga, juos galima dalyti. Tam reikia:

1. Atsargiai iškasti svogūnus ir padalyti į kelias dalis po 8–10 šaknų kiekvienoje.
2. Iškasti duobutes ir jas palaistyti.
3. Pasodinti svogūnus 3–3,5 cm gylyje.
4. Gausiai palaistyti pasodintus augalus.

Taip per kelis sezonus gausite didelį laiškinio svogūno derlių.

Augalą galima tręšti. Geriausios trąšos laiškiniams svogūnams yra paukščių mėšlas ir karvių mėšlo užpilas. Taip pat lysves galima tręšti organinėmis trąšomis, kurių pagrindą sudaro fosforas arba druskos.

Žiemą laiškiniai svogūnai atvirame grunte nežydi. Tačiau jie gali augti ir šalčio metu: prieš pasibaigiant sodo sezonui ir prasidedant šalčiams, galima iškasti svogūnus ir persodinti į konteinerį arba didelį vazoną gėlėms namuose.

Įdomūs faktai apie laiškinį svogūną

1. Laiškinio svogūno, kaip minėta anksčiau, nededama prie ankštinių, nes šie praranda savo skonį derindami su šiuo augalu. Be to, šios daržovės buvimas bet kurį ankštinį patiekalą padarys šiek tiek kartaus skonio.
2. Šviežias, supjausčius, laiškinis svogūnas išlaiko savo naudingąsias savybes tik 15 minučių. Geriau nelaikykite patiekalų šaldytuve, jei norite ne tik mėgautis jo skoniu, bet ir gauti naudos sveikatai.
3. Laiškinis svogūnas tinka tik šviežias. Jo negalima nei šildyti, nei užšaldyti. Savybės ir naudingosios medžiagos tuoj pat praranda savo galią.
4. Laiškinį svogūną kaip prieskonį maistui pirmieji pradėjo naudoti kinai. Iki tol svogūnai buvo auginami ir renkami tik medicinos tikslais.

Laiškinis svogūnas – įdomus augalas, pelnęs didelį sodininkų pripažinimą, ir tai visiškai pateisinama. Nereiklumas priežiūrai bei naudingosios augalo savybės skatina jį auginti metai iš metų savo lysvėse. Svogūnai suteikia nepakartojamą skonį ir aromatą bet kuriam patiekalui, taip pat aprūpina žmogaus organizmą viskuo, ko reikia sveikatai palaikyti ir imunitetui stiprinti.

Laiškinio svogūno nuotrauka