Poras: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Poras – paplitusi valgomos dvimetės žolinės kultūros rūšis, plačiai naudojama daugelyje pasaulio virtuvių. Skirtingai nuo išvaizda identiško žaliojo svogūno, poras neturi svogūnėlio. Jis pasižymi storu stiebu ir gana dideliais sodriai žalios spalvos lapais.

Priklausomai nuo veislės, poro ilgis būna įvairus: nuo visai nedidelio iki 30–40 cm. Poro skonis yra unikalus – jame kartu dera pikantiškas aštrumas ir ryškus saldumas. Todėl patiekaluose jis dažnai naudojamas kaip vienas iš pagrindinių ingredientų. Tačiau jo naudojimas neapsiriboja kulinarija, dėl turtingos vitaminų sudėties jo randama ir liaudies medicinos receptuose. Kuo poras skiriasi nuo kitų svogūnų rūšių, kokia jo nauda organizmui ir kokiu atveju jo vartojimo geriau atsisakyti – skaitome toliau straipsnyje.

Kaip atrodo poras

Poras yra kilęs iš vynuoginio svogūno, kurį iki šiol galima rasti Italijoje, Graikijoje ir kai kuriose Rytų šalyse. Jis priklauso žoliniams dvimečiams augalams, svogūninių pošeimiui, amarilinių šeimai. Antrasis jo pavadinimas – perlinis svogūnas.

Poro svogūnėlis arba visai nesusiformavęs, arba silpnai išreikštas. Iš jo centro išeina didelis baltas stiebas, dar vadinamas kojeliu. Iš jo viršūnės auga ploni žali lancetiški lapai.

Poras pradeda žydėti vasaros viduryje. Jis turi gana didelį skėtinį žiedyną, primenantį rutulį. Pirmaisiais metais augalas formuoja šaknų sistemą, antraisiais – stiebą ir lapus.

Kuo poras skiriasi nuo paprasto svogūno

Nuo klasikinio svogūno poras skiriasi kitokia sandara. Jis neturi svogūnėlio, o susideda iš pailgo stiebo ir plunksniškų lapų. Tuo jis skiriasi ir nuo paprasto žaliojo svogūno. Kalbant apie skonio savybes, skirtumai nėra tokie akivaizdūs. Subrendęs poras turi švelnesnį, saldesnį skonį. Jam nebūdingas svogūnų kartumas. Būtent dėl šios unikalios savybės poras yra daugelyje prancūzų virtuvės patiekalų. Ten jis dedamas net į blynų tešlą.

Porai yra 3 kartus derlingesni nei svogūnai, jie palyginti nereiklūs laikymo sąlygoms, nepraranda savo savybių 6 mėnesius po derliaus nuėmimo.

Kuo skiriasi nuo batūninio svogūno

Laiškiniai svogūnai labai primena žaliuosius, tačiau jų strėlės yra didesnės ir šiurkštesnio skonio. Jie neturi netikro balto stiebo (kitas pavadinimas – „kojelė“), skirtingai nei porai.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

100 g porų yra tik 33 kcal. Baltymų yra iki 2,0 g, angliavandenių – iki 8,2 g, riebalų – 0 g. Beveik 90 % jo sudėties sudaro vanduo, tačiau taip pat yra maistinių skaidulų, krakmolo, cukraus ir organinių rūgščių. Kalbant apie mineralus, jame yra mangano, kalio, fosforo, magnio, kalcio ir geležies. Poruose yra B grupės vitaminų (B1, B2), vitaminų E, C, karotino.

Kuo naudingas poras

Bendroji nauda

Be to, kad ši svogūnų rūšis pasižymi puikiomis skonio savybėmis, ji taip pat teikia didelę naudą sveikatai:

1. Dėl sieros kiekio porai stabdo uždegimines reakcijas organizme. Ši medžiaga taip pat laikoma pirmarūšiu profilaktiniu vaistu nuo artrito, ji neleidžia deformuotis kremzliniam audiniui.
2. Poruose yra kvercetino – tai vienas iš pripažintų antioksidantų, neutralizuojantis neigiamą laisvųjų radikalų poveikį, apsaugantis nuo vėžinių ligų, neutralizuojantis alergenus ir jų išorines apraiškas odoje, slopinantis astmos priepuolius.
3. Porai yra veiksmingi esant virškinimo sutrikimams, vidurių užkietėjimui, kaip antibakterinė, atsikosėjimą lengvinanti ir priešgrybelinė priemonė.
4. Dėl didelės kalio koncentracijos jie pasižymi geru diuretiniu poveikiu.
5. Taip pat produktas skatina audinių regeneraciją, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, veikia kaip veiksminga priemonė nuo viduriavimo.
6. Svogūnuose yra unikalus garstyčių aliejus – alicinas, turintis dezinfekuojančių savybių, ypač gerai veikia esant urogenitalinės sistemos infekcijoms.
7. Produktas padeda pagerinti regėjimą ir apskritai sustiprinti akių sveikatą.
8. Porai rekomenduojami žmonėms, kenčiantiems nuo anemijos, nes padidina geležies kiekį.

Moterims

Moterys tikrai turėtų atkreipti dėmesį į porus, jei nori ilgai išlikti jaunos ir gražios. Didelė askorbo rūgšties koncentracija padeda sustiprinti imunitetą, normalizuoja emocinį foną ir mažina nervinę įtampą. Ji neleidžia anksti atsirasti raukšlėms, gerina plaukų būklę.

Kvercetinas, esantis poruose, laikomas vienu geriausių antioksidantų. Įrodyta jo gebėjimas sustabdyti vėžinių navikų augimą. Kempferolis – dar vienas antioksidantas – ypač naudingas moterims, nes yra veiksminga profilaktinė priemonė nuo kiaušidžių vėžio.

Vyrams

Dar prieš kelis šimtmečius porai buvo vieni iš labiausiai paplitusių natūralių afrodiziakų. Todėl vyrams, kenčiantiems nuo sumažėjusio lytinio potraukio, juos verta įtraukti į savo mitybą. Patartina juos vartoti kasdien, o mažiausias leistinas dažnis – kelis kartus per savaitę.

Vyrams poras taip pat rekomenduojamas kaip natūralus vitaminų šaltinis. Jis suteikia energijos, o tai gali būti itin svarbu sportininkams patiriant didelius fizinius krūvius.

Nėštumo metu

Jei nėra individualaus produkto netoleravimo, porą gali valgyti ir nėščiosios, bet ribotais kiekiais (ne daugiau kaip 150 g per dieną) ir ne kasdien. Idealiu atveju – 2–3 kartus per savaitę. Dėl didelio vitamino C kiekio jis saugo būsimos mamos organizmą nuo peršalimo ir virusinių infekcijų. Poruose esanti folio rūgštis (32 mg 100 g) saugo vaisius nuo vystymosi defektų ir yra atsakinga už sveikos nervų sistemos formavimąsi. Maistinės skaidulos užtikrina kasdienį tuštinimąsi.

Žindymo laikotarpiu

Porą, kaip ir paprastą svogūną, galima grąžinti į mitybos racioną maitinant krūtimi ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo gimdymo. Taip yra todėl, kad jo specifinis skonis gali paveikti pieno skonį, o kūdikis gali atsisakyti krūties.

Vaikams

Vaikų meniu poras taip pat turėtų būti. Vaikams iki metų jį galima duoti virtą, sutrintą iki tyrės. Priedinį maitinimą reikia pradėti nuo 1/3 arbatinio šaukštelio, palaipsniui didinant iki 1 arbatinio šaukštelio vienoje porcijoje. Geriausias laikas pirmam įvedimui – 8 mėnesiai. Jis puikiai dera su kitomis daržovėmis, tinkamomis priediniam maitinimui. Vaikams poras naudingas kaip puikus vitamino C ir geležies šaltinis. Jis stiprina imunitetą ir neleidžia išsivystyti geležies stokos anemijai. Magnis ir folio rūgštis yra atsakingi už normalią nervų sistemos veiklą.

Metant svorį

Poro sudėtyje visiškai nėra riebalų, todėl jį galima vartoti dietos metu, nebijant priešingo efekto. Dėl riebalų trūkumo jis blogai numalšina alkį, tačiau kartu su kitomis daržovėmis salotų sudėtyje prisideda prie laipsniško sotumo. Poras stabilizuoja medžiagų apykaitos procesus organizme, padeda natūraliu būdu pašalinti toksinus ir nuodus.

Poras medicinoje

Poras yra labai vertinamas ir medicinos praktikoje. Gydytojai jį rekomenduoja esant virškinimo sutrikimams, reumatui ir nosiaryklės ligoms. Jis padeda išvalyti kraują, reguliariai vartojamas normalizuoja medžiagų apykaitą, todėl gali būti naudingas žmonėms, sergantiems lėtinėmis bet kurios lokalizacijos ligomis.

Sergant cukriniu diabetu

Šiai ligai būdingas aukštas cukraus kiekis kraujyje ir nepakankamas insulino kiekis jo utilizacijai. Viena nuostabių porų savybių yra ta, kad jis gali sumažinti gliukozės kiekį (dėl sudėtyje esančio alicino). Todėl žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, vertėtų įtraukti į savo racioną šią svogūnų rūšį. Siekiant sustiprinti poveikį, porą reikia vartoti kartu su kitais augalais, pasižyminčiais gebėjimu mažinti gliukozės kiekį – gysločiu, kiaulpiene.

Svarbu: Porų glikemijos indeksas — 30 vienetų.

Sergant pankreatitu

Poro sudėtyje yra eterinių aliejų, suteikiančių jam unikalų aromatą ir skonį. Todėl jį vartojant staigiai išsiskiria skrandžio sultys, o tai gali neigiamai paveikti kasos būklę, ypač jei ji yra uždegusi. Esant tokiai būklei, poro vartojimo reikia visiškai atsisakyti. Kai paūmėjimo fazė įveikiama, jį galima palaipsniui grąžinti į racioną, tačiau tik termiškai apdorotą (virtą, keptą ar troškintą). Šviežio jo geriau nevartoti, nes tai gali sukelti pakartotinį priepuolį.

Sergant gastritu

Ūminės gastrito fazės metu poro reikia atsisakyti. Kaip ir pankreatito atveju, jis dirgins jautrią skrandžio gleivinę ir tik sustiprins jos uždegimą dėl sustiprėjusios skrandžio sulčių gamybos. Pagrindinė priežastis – eteriniai aliejai. Pereinant į remisijos būseną, jo vartojimas leistinas, tačiau vėlgi tik troškintą ar virtą.

Sergant podagra

Poras priklauso nedaugeliui produktų, kuriuos galima valgyti sergant podagra be jokių rimtų apribojimų. Jame praktiškai nėra purinų, galinčių pabloginti ligos eigą. Nesant jokių lėtinių virškinimo trakto patologijų, jį galima valgyti tiek žalią, tiek keptą ar virtą. Jauną porą geriau rinktis paprastoms šviežioms daržovių salotoms.

Liaudies medicinos receptai su poru

Poras yra plačiai paplitęs ingredientas, randamas daugelyje liaudies žiniuonių receptų.

1. Grynu pavidalu jis naudojamas paraudimui ir skausmui malšinti nudegus saulėje. Tam jį reikia sutrinti į tyrę, išspausti sultis, uždėti ant pažeistos kūno vietos ir laikyti maždaug 50 minučių, po to nuplauti vandeniu. Sutrintą porą galima užtepti ir ant nuospaudos, tačiau laikyti reikia ne mažiau kaip pusantros valandos.
2. Sergant plaučių uždegimu natūralus poro aromatas padės pagreitinti pasveikimą. Tam jį reikia tinkamai paruošti: smulkiai supjaustyti ir sudėti į kokį nors indą patogiai inhaliacijai. Kiekvienai paskesnei procedūrai patartina paruošti naują šviežią poro porciją.
3. Liaudyje yra patikrintas anginos gydymo receptas naudojant porą. Viskas, ką reikia padaryti – sutarkuoti jį ir gerai išspausti. Gautas sultis reikia gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną ir jomis skalauti gerklę. Poro sultys puikiai tinka ir slogai – reikia lašinti po 2 lašus į kiekvieną šnervę 2–3 kartus per dieną, ir per 3 dienas peršalimas atsitrauks. Sergant otitu, vatinius tamponėlius reikia sudrėkinti poro sultyse ir paeiliui įkišti į kiekvieną šnervę.
4. Vyrai, susidūrę su potencijos problemomis, turėtų valgyti šviežią poro tyrę. Optimali dozė ir kurso trukmė – po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną nepriklausomai nuo valgymo laiko 3 mėnesius. Jei nėra galimybės laikytis tokios dietos, tiesiog galima pridėti porą prie tradicinių kasdienių daržovių. Jį galima šiek tiek patroškinti keptuvėje kaip priedą prie mėsos.
5. Nedidelį kiekį tarkuoto poro (nuo 30 iki 50 g) reikia sumaišyti su 1 valg. šaukštu miltų, o gautą mišinį užtepti ant furunkulo ar sumušimo vietos. Toks kompresas pasižymi šildančiu ir kartu baktericidiniu poveikiu.
6. Siekiant sustiprinti imunitetą, 150 g šviežio poro reikia susmulkinti ir sumaišyti su 30 g šalto spaudimo alyvuogių aliejaus. Vartoti po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną. Tą patį kiekį poro galima sumaišyti su 40 g medaus ir vartoti po 15 g (vieną valgomąjį šaukštą) kiekvieno valgio metu. Tai taip pat padės sustiprinti natūralias organizmo apsaugines funkcijas ir kompensuoti vitaminų bei mineralų trūkumą rudens-žiemos laikotarpiu.

Naudojimas kosmetologijoje

Kosmetologai įvertino porą ir kaip odos priežiūros priemonę. Todėl jo pagrindu gaminamos valomosios veido kaukės, kurių poveikis tapatus pilingui.

Kaukės paruošimui poro kotelį su nedideliu kiekiu žaliosios dalies reikia sutrinti blenderiu arba mėsmale iki tyrės. Tada gerai išspausti, kad pašalintumėte išsiskyrusias sultis. Į porą įpilti 1 valg. šaukštą citrinos sulčių, 5 lašus kosmetinio migdolų aliejaus, išmaišyti ir plonu sluoksniu užtepti ant veido. Kaukę reikia palaikyti 20–25 minutes, po to atsargiai nuimti drėgnu vatos diskeliu arba nuplauti šiltu vandeniu.

Poro tyrės pagrindu pagamintą kaukę taip pat galima įtrinti į plaukų šaknis, kad juos sustiprintumėte. Į šį mišinį galima įpilti 1–2 valg. šaukštus varnalėšų aliejaus. Šis mišinys skatins augimą ir padės atsikratyti pleiskanų. Siekiant didesnio efekto, galima įdėti 1 arbatinį šaukštelį sausų garstyčių, atskiestų šiltame vandenyje.

Tiems, kurie susidūrė su nagų trapumo problema, galima rekomenduoti poro tyrę tepti tiesiai ant nago. Po to kiekvieną pirštą reikia apvynioti maistine plėvele ir palikti 15 minučių. Sistemingai naudojant tokią kaukę, problemą galima išspręsti net nenaudojant papildomų vaistinių priemonių.

Žala ir kontraindikacijos

Santykinis šios rūšies svogūnų trūkumas yra jų gebėjimas stiprinti prakaitavimą dėl sudėtyje esančių eterinių aliejų. Tai gali apsunkinti kasdienį gyvenimą.

Šio augalo negali vartoti žmonės, kenčiantys nuo žemo cukraus kiekio kraujyje, nes jis gali jį dar labiau sumažinti, taip pat nikeliui alergiški asmenys.

Kaip pasirinkti ir laikyti porą

Porai gali būti parduodami įvairiomis formomis:

• po vieną;
• vakuuminėje pakuotėje;
• ryšulėliais;
• plastikiniuose induose.

Jei pakuotės forma arba jos nebuvimas leidžia pauostyti svogūną, tai reikia padaryti. Kvapas daug pasako apie produkto šviežumą. Porą reikia pirkti, remiantis šiomis taisyklėmis:

1. Geras poras turi baltą kotelio spalvą ir žalius lapus, ant kurių nėra jokių ligos ar vytimo požymių. Arčiau stiebo jie gali turėti šviesesnį atspalvį, net baltą. Tai normalu, tačiau ant jų neturėtų būti jokių dėmių, mažų taškelių ar staigių spalvų perėjimų.
2. Stiebas turi būti baltas – kuo jis šviesesnis, tuo skanesnis. Be to, jo ilgis neturi būti didesnis nei 6 cm. Tai tam tikras kriterijus, pagal kurį nustatoma šios svogūnų veislės kokybė.
3. Optimalus kojelės skersmuo – 1,5 cm. Jei jis didesnis, tai rodo, kad svogūnas yra senas.
4. Produktas neturi turėti nenatūralaus blizgesio.
5. Jei ant lapų matomi pjūvio pėdsakai, tai reiškia, kad jis jau pradėjo džiūti, o parduotuvėje jam bandė suteikti prekinę išvaizdą.
6. Stiebas turi būti cilindro formos, jokios galvutės jame negali būti.
7. Bet koks pageltimas ant kojelės ar lapų rodo, kad svogūnas pradeda pūti.

Jei porai yra supakuoti, reikia patikrinti pakuotės vientisumą. Be to, svogūnai turi atitikti aukščiau pateiktus kriterijus. Jie neturi būti per minkšti ar per kieti.

Atkreipkite dėmesį! Porai parduodami beveik ištisus metus, tačiau geriau juos pirkti nuo vėlyvo rudens iki kovo – tai jų natūralaus nokimo laikas.

Porus galima laikyti lygiai taip pat, kaip ir žaliuosius svogūnus. Geriausia juos palikti šaldytuve atitinkamame daržovių laikymo skyriuje. Išoriškai lapai atrodo tvirti, bet juos lengva deformuoti, o po pažeidimų jie pradeda greitai džiūti ir gesti.

Rekomendacijos dėl porų laikymo:

1. Apatinę kojelės dalį reikia nupjauti maždaug 2 cm, peržiūrėti lapus, ar nėra išdžiūvusių ar pageltusių.
2. Jei svogūnų per daug, protingiau porus pašalinti į rūsį, kuriame bet kokiu oru lauke bus vėsu.
3. Prieš dedant svogūnus į šaldytuvą, jų plauti nereikia – vanduo sutrumpins jų tinkamumo vartoti laiką.
4. Tinka bet kokia paruošimo forma – marinuoti, sūdyti ar konservuoti.
5. Norint pailginti pradinę porų būklę, juos galima sandariai suvynioti į kraftpopierių.
6. Nepatartina jų laikyti maišelyje, bet jei dėl kokių nors priežasčių kitaip nepavyksta, reikia padaryti nedidelius pjūvius kondensatui pašalinti.
7. Jei laikymo metu svogūnai įgauna nemalonų kvapą, jų negalima vartoti maistui, nes tai blogai paveiks skonį.
8. Porų negalima apšaldyti. Juos galima arba laikyti šviežius, arba visiškai užšaldyti.

Kambario temperatūroje porai išliks švieži 14 dienų, tačiau ant jų neturi patekti tiesioginiai saulės spinduliai. Didelė drėgmė taip pat neigiamai veikia jų skonio savybes.

Ar galima šaldyti

Toks laikymo principas yra leistinas. Tačiau prieš užšaldant juos reikia gerai nuplauti, nes didžioji dalis purvo ir smėlio užsikemša būtent tarp lapų. Būtina nupjauti 2 cm kojelės ir peržiūrėti lapus (išdžiūvusius – pašalinti). Tada juos reikia labai gerai išdžiovinti. Užšaldymui patartina juos supjaustyti nedideliais apskritimais, kurių skersmuo iki 2–3 mm. Jei stiebas per didelis, jį galima perpjauti pusiau ir supjaustyti puselėmis.

Tada jį reikia šiek tiek užšaldyti. Tai daroma tam, kad vėliau porą būtų lengva išberti iš talpyklos, kurioje jis bus laikomas, net jei tai būtų paprastas maišelis. Tam reikia išberti ant plokščios lėkštės (tiks ir pjaustymo lenta) ir uždengti maistine plėvele. Ji neleidžia kvapui plisti šaldiklyje. Tokioje būsenoje jį reikia palikti šaldiklyje kelioms valandoms, jei temperatūra jame yra ne mažesnė kaip -15 laipsnių. Kai poras šiek tiek užšąla, jį reikia perkelti į šaldymo talpyklą. Tai gali būti maišelis ar maisto indas.

Kaip teisingai valgyti porą

Daugelis žmonių, vieną kartą paragavę poro, atsisakė jį valgyti, teigdami, kad jo žalioji dalis yra per kieta ir nesuminkštėja net ir po virimo. Tačiau pagrindinė tokio teiginio klaida yra ta, kad maistui naudojamas tik stiebas ir daugiausia šviesiai žalia lapų dalis. Jie pasižymi unikaliu skoniu, nepanašiu į įprastą svogūną.

Ar galima valgyti žaliąją dalį

Žalioji dalis iš tiesų labai kieta ir jos valgyti neverta. Jos beveik neįmanoma padaryti minkštesnės, tačiau išmesti ją taip pat nėra tikslinga. Daugelis patyrusių virėjų iš jos gamina vadinamąją garni puokštę – tai sausų žolelių (baziliko, petražolių, rozmarino, estragono ir kitų komponentų) ryšulėlis, surištas siūlu. Jis naudojamas gaminant įvairias sriubas. Puokštė įmerkiama į puodą užvirus vandeniui ir išimama likus kelioms minutėms iki paruošimo. Ji suteikia patiekalui nuostabaus aromato, padarydama jį turtingesnį ir ryškesnį.

Kitas puikus būdas panaudoti žaliąją dalį – kaip pagrindą gaminant patiekalus garuose.

Ką galima pagaminti iš poro: receptai

Žymiausi receptai su poru – tai salotos, sriubos ir įvairūs atviri pyragai. Jis gali būti puikus garnyras, jei tiesiog patroškinsite jį su nedideliu kiekiu citrinos sulčių. Jis dera su pomidorais, todėl dažnai naudojamas brusketoms. Ilgai gaminant poras išverda, o tai gali būti naudinga, jei reikia sutirštinti troškintas daržoves.

Grietinėlės sriuba su lašiša

Tai vienas geriausių pirmųjų patiekalų su poru receptų. Tačiau techniškai jį galima naudoti gaminant bet kokias tradicines sriubas, kuriose numatytas poras.

Grietinėlės sriubos su lašiša gamybai reikalingi šie ingredientai:

• 1,5 kg šviežios lašišos;
• 200 g rūkytos rausvosios lašišos;
• 1 morka;
• 3–4 bulvės;
• 1 maža saliero šaknis;
• 1 didelis poro stiebas;
• 1 pankolio galva;
• 1 mažas krapų ryšulėlis;
• 400 ml grietinėlės, kurios riebumas ne mažesnis nei 20 %;
• 1 valg. š. miltų;
• druska ir baltieji pipirai – pagal skonį.

Veiksmų seka turi būti tokia:

1. Išdorojame žuvį, nupjauname uodegą, pelekus ir galvą (iš jos būtinai išimame žiaunas), dedame juos į puodą ir užpilame 2 litrais švaraus vandens. Pastatome ant vidutinės ugnies ir užviriname. Po to nuimame susidariusias putas ir verdame dar pusvalandį.
2. Likusią skerdenos dalį supjaustote filė, pašalinate kaulus ir padalinate į mažus porcijų gabalėlius. Tą patį darote su kuprotąja lašiša.
3. Daržoves nuplaunate ir nuluviate. Morkas ir salierą supjaustote nedideliais šiaudeliais, bulves – vidutinio dydžio kubeliais. Porą pjaustote žiedais, o pankolį pirmiausia perpjaunate pusiau, po to kiekvieną pusę į 3–4 dalis.
4. Pirmiausia į vos verdantį sultinį dedate morkas ir salierą, po 7–10 minučių – bulves ir pankolį. Paskutinę į puodą dedate porą.
5. Kai visos daržovės sultinyje bus beveik paruoštos, dedate žuvį. Ją verdate 5 minutes.
6. Atskirame inde sumaišote miltus ir grietinėlę, pakankamai stambiai supjaustote krapus ir dedate juos prie grietinėlės mišinio. Jį reikia pasūdyti, pageidaujant galite įberti šiek tiek baltųjų pipirų. Mišinį užvirinate, nuolat maišydami, po to nuimate nuo ugnies, uždengiate dangčiu ir leidžiate pastovėti 5–7 minutes.
7. Sultinį išpilate į lėkštes ir į kiekvieną įdedate po 50 ml grietinėlės padažo.

Salotos su poru ir majonezu

Šios salotos patiks tiems, kurie nori kaip užpilo naudoti majonezą. Joms paruošti reikia paimti:

• 5 vidutinio dydžio porų stiebų;
• 2 kiaušiniai;
• 200 g sūdytų agurkų;
• 100 g majonezo;
• druska, pipirai – pagal skonį.

Gaminimo procesas:

1. Pirmiausia kietai išverdate kiaušinius, iškart dedate į šaltą vandenį, nulupate ir supjaustote vidutiniais gabalėliais.
2. Porą gerai nuplaunate, pašalinate žalią dalį, o baltus kotelius verdate pasūdytame vandenyje. Atvėsus supjaustote jį apskritimais.
3. Agurkus taip pat supjaustote nedideliais kubeliais tokio pat dydžio, kaip ir kiti patiekalo komponentai. Visas salotų sudedamąsias dalis sumaišote ir pagardinate majonezu. Pageidaujant papuošiate šviežiomis žolelėmis.

Salotos iš poro su alyvuogėmis

Jaunas poras puikiai tinka salotoms su bet kokiais dominuojančiais ingredientais. Šios paprastos salotos puikiai tinka kaip vitaminų bomba būtent šaltuoju metų laiku. Jums reikės:

• 450 g salierų stiebų;
• 450 g porų kotelių;
• 2 didelės bulvės;
• 100 ml alyvuogių aliejaus;
• 1 galva paprastojo svogūno;
• 250 g alyvuogių (be kauliukų);
• 1 citrinos sultys;
• druska ir pipirai – pagal skonį.

Veiksmų seka:

1. Salierą nuplaunate ir supjaustote dideliais gabalais (iki 2 cm), porą pjaustote žiedais.
2. Bulves supjaustote vidutiniais kubeliais, svogūną nulupate ir smulkiai pjaustote.
3. Gilioje keptuvėje įkaitinate alyvuogių aliejų, dedate į jį svogūną ir kepate, kol jis suminkštės (apie 7 minutes). Prie svogūno dedate bulves, salierą ir šiek tiek patroškinate.
4. Į daržoves įpilate 1 stiklinę verdančio vandens, sumažinate ugnį, uždengiate dangčiu ir troškinate maždaug 15–20 minučių.
5. Nuimate dangtį, išmaišote ir dar 5–8 minutes virinate, kol ingredientai visiškai paruošti.
6. Į daržoves dedate alyvuoges, išmaišote, pasūdote ir papipirinate, perdedate į salotinę, apipilate citrinos sultimis ir likusiu alyvuogių aliejumi.

Kaip iškepti porą

Geriausia jį kepti kaip kokio nesaldaus kepinio dalį. Tai leis visiems jo natoms atsiskleisti ir harmoningai derėti su kitų ingredientų skoniais.

Piemens pyragas su porais ir kalakutiena
Originaliame recepte visi pyrago ingredientai buvo tiesiog likučiai po kokios nors šventės. Šiandien piemens pyragas tapo visavertiu patiekalu, kuris nusipelno vietos šventiniame stalui. Jo paruošimui reikės:

• vištienos sultinys – 2 puodeliai;
• porai – 2 dideli stiebai;
• morkos – 2–3 vnt.;
• alyvuogių aliejus – 3 valg. š.;
• česnakas – 3 skiltelės;
• vynas – 70 ml;
• žalieji žirneliai – 200 g;
• miltai – 3 arb.š.;
• šalavijas – 2 arb.š.;
• kalakutiena arba vištiena – 0,5 kg;
• druska, pipirai – pagal skonį.

Pūrei:

• bulvės – 1 kg;
• kiaušinis – 1 vnt.;
• sviestas – 1 valg.š.
• alyvuogių aliejus – 1 arb.š.;
• druska, pipirai – pagal skonį.

Kaip gaminti:

1. Alyvuogių aliejuje kepame pjaustytas morkas ir porus 7 minutes, kol jie suminkštėja.
2. Supilame vyną ir maišome jį su daržovėmis, kol alkoholis išgaruos. Įdedame šalaviją ir miltus ir toliau kepame, kol miltai paruduos (kelias minutes).
3. Supilame sultinį, užviriname, sumažiname ugnį iki minimumo ir paliekame, kol sultinys taps tirštesnis. Tai maždaug 5–7 minutės. Pasirengimą galima nustatyti ir pagal morkų būklę – jos turi būti minkštos.
4. Atskiroje keptuvėje kepame kalakuto filė, supjaustytą mažais gabaliukais, kol iškeps. Tada perdedame ją prie daržovių, dedame žirnelius ir būtinai pasūdome, papipiriname.
5. Pūrei paruošti bulves iš pradžių nuplauname, nulupame ir verdame pasūdytame vandenyje, kol išvirs. Sutriname jas į tyrę, įdėję sviesto ir alyvuogių aliejaus, taip pat kiaušinį.
6. Į kepimo formą pirmu sluoksniu dedame daržoves su kalakutiena, o ant viršaus – bulvių tyrę, tolygiai paskirstę visame paviršiuje. Dedame į iš anksto įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę 35 minutėms.

Kuo galima pakeisti porą

Tradiciškai porus pakeičia tik paprastas svogūnas. Tačiau supjaustytą jį reikia nuplikyti verdančiu vandeniu – tai pašalins kartumą. Receptuose, kuriuose porai naudojami kaip pyrago įdaras, vietoj jų galima imti kopūstą. Salotose juos pakeičia žaliųjų svogūnų strelės ir česnakas. Bet taip pat galima imti rutą – tai unikalus prieskonis, kuris pagal skonį ir aromatą yra česnako ir svogūno simbiozė.

Įdomūs faktai apie porą

1. Porai buvo vienas pagrindinių komponentų egiptiečių piramidžių statytojų racione. Ant jų vidinių sienų yra atitinkami įrašai, patvirtinantys tai. Būtent porai suteikė vergams pakankamai energijos alinančiam fiziniam darbui.
2. Porai – vienintelė svogūnų rūšis, kuri kaupia vitaminą C iki vasario, tuo tarpu kituose jis iki to laiko jau suyra.
3. Kad gautųsi daugiau sulčių, porus reikia gausiai pabarstyti druska.
4. Prieš kelis šimtmečius porai buvo naudojami kaip antibakterinė priemonė, pakabinant juos virš lovų. Jų skleidžiami fitoncidai valydavo viršutinius kvėpavimo takus.
5. Žaliaisiais porų lapais galima patrinti uodo arba sparvos įkandimo vietą – tai akimirksniu pašalins dirginimą. Šis būdas veiksmingas ir bičių įgėlimų atveju, tačiau prieš tai iš pažeistos vietos reikia ištraukti geluonį.

Porų nuotrauka