Traškučiai nėštumo metu: nauda ir žala
- Apie traškučių gamybą ir sudėtį
- Ar galite valgyti traškučius nėštumo metu?
- Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu
- Vėlyvaisiais terminais
- Kaip teisingai vartoti traškučius
- Naminiai traškučiai
- Produkto pasirinkimas
- Kiek galima suvalgyti per dieną
- Ar galima valgyti vakare ir nevalgius
- Susidomėjimo traškučiais priežastys
- Traškučiai nėštumo metu: nauda ir žala
- Nauda
- Žala
- Kontraindikacijos
Dauguma moterų apie prasidėjusį nėštumą sužino pagal skonio įpročių pokyčius. Be to, tokios keistenybės pasireiškia tuo, kad kažkodėl besilaukiančias mamas traukia būtent produktai, kurie laikomi kenksmingais. Kaip aiškų pavyzdį galima paminėti traškučius – sūrų skanėstą, kurį įvairių sričių specialistai seniai įtraukė į «juodąjį sąrašą». Labai dažnai šis sūrus delikatesas tampa geidžiamiausiu produktu nėščioms moterims.
Bulvių traškūs griežinėliai, gausiai pagardinti druska ir prieskoniais, tapo savotišku modernybės simboliu. Juos dievina ir vaikai, ir suaugusieji. Tačiau jei kalbant apie paprastus žmones specialistai leidžia juos vartoti ypatingomis progomis, tai kai reikalas liečia būsimas mamytes, jie primygtinai rekomenduoja atsisakyti šio pavojingo produkto. Pabandykime išsiaiškinti, kokį pavojų slepia traškučiai, kaip nėštumo metu juos vartoti nekenkiant kūdikiui.
Apie traškučių gamybą ir sudėtį
Prieš vertindami populiaraus produkto naudą ir žalą, turime turėti bent bendrą supratimą apie jį. Parduotuvių lentynose pirkėjai mato traškučius patrauklioje ryškioje pakuotėje. Tokiu būdu pateiktas produktas tarsi prašo, kad jį nupirktų be dvejonių. Tačiau verta susimąstyti. Ir pirmiausia reikia žinoti, kokį kelią nueina bulvė, kad taptų traškučiais.

Daugumos vartotojų įsivaizdavime ploni griežinėliai su kvapą gniaužiančiu aromatu ir įsimintinu skoniu yra pagaminti būtent iš bulvių, kurios kepamos pagal specialią technologiją. Iš tikrųjų viskas atrodo kiek kitaip. Panagrinėkime du pramoninės traškučių gamybos variantus.
Kokybiški užkandžiai gaminami pagal šią technologiją:
- Bulvių gumbai pirmiausia rūšiuojami, tada konvejeriu nukreipiami į plovimo aparatą. Ten jie patenka po galingomis tekančio vandens srovėmis. Be to, vanduo tiekiamas tokia stipria srove, kad žievelė atsiskiria nuo gumbo.
- Po pirminio apdorojimo šakniavaisiai supjaustomi griežinėliais, kurių storis mažesnis nei 2 mm.
- Kitame etape bulvių griežinėliai džiovinami.
- Pašalinus drėgmę, griežinėliai kepami su aliejumi specialiose krosnyse 150–180°C temperatūroje.
- Siekiant pagerinti skonio savybes, naudojami maisto kvapikliai, dažikliai, prieskonių mišiniai.
- Paskutiniame baigiamajame etape atvėsę traškučiai pakuojami į maišelius ar dėžutes. Traškučių pakuotės gaminamos iš drėgmei ir šviesai nepralaidžių medžiagų.
Norėtųsi pridurti, kad visas procesas yra automatizuotas, todėl traškučių gamyba šiandien yra gana pelninga verslo rūšis.
Čia norėtųsi atkreipti dėmesį į tokį svarbų niuansą kaip žaliava traškučiams gaminti. Daugelis eksperimentų mėgėjų bando namų virtuvėje ruošti traškius skanėstus, tačiau ne visada tokie eksperimentai būna sėkmingi. Kulinarinių nesėkmių priežastis slypi tame, kad užkandžių gamybai naudojamos specialios bulvių veislės, turinčios daug krakmolo. Iš principo, jei pasiseks nusipirkti veislines bulves, galima kasdien ruošti naminius traškučius be druskos, jei gydytojas leis.
Alternatyvus ir pigesnis traškučių gavimo būdas
Aprašėme kokybiškų traškučių, pagamintų iš natūralių bulvių, gamybos technologiją. Dabar aptarsime ekonomiškesnio metodo ypatumus.
Nors bulvės nėra deficitinis maisto produktas, kai kurie gamintojai kaip pagrindinę žaliavą naudoja kukurūzų miltus ir sojų krakmolą, gautą iš genetiškai modifikuotų pupelių (GMO). Toks krakmolas, patekęs į virškinamąjį traktą, paverčiamas gliukoze, kuri vėliau kaupiasi kepenyse ir tampa nutukimo priežastimi.
Antrasis neigiamas tokios gamybos veiksnys – tai kepimo technologija. Sumaišius nurodytus komponentus, jie kepami ne aliejuje, o verdančiuose riebaluose. Be to, kelios riekelių partijos kepamos toje pačioje riebalų porcijoje. Tokia paruošimo technika padidina vėžio išsivystymo riziką.
Trečiasis minusas – tai riebalų kokybė. Taupant naudojami pigūs nerafinuoti riebalai. Iš principo, siekdami maksimalaus pelno, nekokybiškų traškučių gamintojai nenaudoja veislinių bulvių, nes jos yra brangios.
Šie trys ekonomiško traškučių gamybos varianto trūkumai užtikrina produkto prieinamumą, o tai pritraukia pirkėjus ir yra sėkmingų pardavimų garantas. Tačiau tokių traškučių kokybė negarantuoja, kad jie bus saugūs nėščiai moteriai.
Ir vyšnia ant torto – tai skonio stiprikliai. Šiuolaikinėje maisto gamyboje naudojamas natrio glutamatas – cheminis priedas, sukeliantis priklausomybę žmogui.
Todėl visi ženklinimo ant etiketės tipai: «traškučiai su krabais, sūriu, bekone» ir kitais komponentais yra tik gudrus rinkodaros triukas. Natūralių priedų vaidmenį tokiuose traškučiuose atlieka cheminis mišinys, vadinamas kvapikliu. Be natrio glutamato, traškučiuose galima aptikti dar keletą ne visai malonių komponentų, galinčių ardyti DNR ir provokuoti piktybinių auglių vystymąsi.
Todėl net ir visiškai sveikas žmogus, kuriam užsinorės pasilepinti traškučiais, pats to nežinodamas kartu su produktu „suvalgys“ nemažą chemikalų porciją. Galima įsivaizduoti, kokią žalą būsimos mamos ir vaisiaus sveikatai padarys vienas paketėlis traškių traškučių. Bet juk vienu paketėliu retai kada apsiribojama.
Įdomu: pirmieji traškučiai pasirodė Sovietų Sąjungoje 1963 metais. Produktas buvo parduodamas su ženklu „Bulvių traškučiai griežinėliais“, o naują skanėstą gamino Maskvos maisto kombinatas Nr. 1.
Ar galite valgyti traškučius nėštumo metu?
Kiekvienos moters nėštumo laikotarpis vyksta skirtingai. Dažnai jį lydi tokie nemalonūs reiškiniai kaip toksikozė. Tačiau, nepaisant prastos savijautos, būsima mama tiesiog privalo visus devynis mėnesius pirmiausia galvoti apie dar negimusio kūdikio sveikatą. Iš traškučių gamybos technologijos aprašymo nesunku suprasti, kad jie jokiu būdu nepatenka į „sveikos mitybos produkto“ apibrėžimą.

Bet kokie užkandžiai kenksmingi žmogui, o nėščiai moteriai jie pavojingi dvigubai. Pagrindinė grėsmė, kylanti iš kiekvienos plonos riekelės, – druska. Natrio chlorido perteklius sukelia moteriai troškulį, todėl ji priversta daug gerti. Dėl to atsiranda patinimai ir inkstų veiklos sutrikimai. Tai tik vienas „povandeninis akmuo“, o tokių luitų kiekvienoje traškučių pakuotėje paslėpta nemažai. Bet apie tai kiek vėliau. O kol kas pabandykime išspręsti dilemą: valgyti ar nevalgyti traškučių nėščiajai, jei labai norisi, ir kuriuo metu jie mažiau pavojingi vaisiui.
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu
Įdomu, kad prasidėjus nėštumui aistrą traškučiams pajunta net tos moterys, kurios anksčiau nevartojo sūraus delikateso. Tačiau būtent ankstyvuoju gestacijos laikotarpiu, kai formuojasi visi būsimo vaiko organai ir sistemos, tokios skonio anomalijos yra labai pavojingos. Nė viena moteris nenorėtų, kad vaikas, kurio gimimo ji nekantriai laukia, kentėtų nuo alergijos ir vystymosi defektų. Todėl pirmaisiais nėštumo mėnesiais traškučių vartojimas yra labai pavojingas vaisiui. Konservantai, cheminiai priedai ir druska – tai sprogstamasis kokteilis trapiai mažutei gyvybei, kuri dar tik užgimė po moters širdimi.
Meilė traškučiams gali atsisukti fizinio ir protinio vaiko vystymosi sutrikimais. Sūrus delikatesas kenksmingas ir pačios moters sveikatai, nes jis padidina blogojo cholesterolio koncentraciją, taip padidindamas moters tromboflebito ir aterosklerozės riziką.
Apibendrinant visa, kas pasakyta, prieiname prie logiškos išvados: traškučių vartojimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu yra nepageidautinas, tačiau leistinas kaip reta išimtis. Šiame etape būsima mama turėtų formuoti racioną taip, kad nebūtų iškraipymų bet kurio „išrinkto“ produkto link. Aišku, kad traškučiai pagal apibrėžimą negali moters meniu užimti favorito vietos.
Vėlyvaisiais terminais
Kai visi pirmųjų mėnesių sunkumai jau už nugaros, o kūdikis vis atkakliau parodo savo charakterį jos padidėjusiame pilvelyje, moteris nori į griežtą spartietišką meniu įnešti malonių korekcijų. Tačiau traškučiai jai vis dar lieka draudžiamų produktų sąraše. Išsamiau sustosime prie pagrindinių rizikų.
Ir vėl visa esmė druskoje, kuri vėlyvaisiais nėštumo laikotarpiais tampa vėlyvosios toksikozės (gestozės) ir edemos moteriai kaltininke. Pavojingiausios būklės šiuo laikotarpiu yra eklampsija ir nėščiųjų diabetas. Šie patologiniai nukrypimai vienodai pavojingi tiek kūdikio, tiek motinos gyvybei. Prieš gimdymą geriau apskritai apriboti druskos kiekį maiste iki minimumo.
Natris, esantis valgomosios druskos sudėtyje, turi nemalonią savybę – jis „traukia“ vandenį, atimdamas jį iš kraujotakos lovos. Dar vienas pavojus, slepiantis traškučių pakuotėje, – tai toksiškas junginys akrilamidas, kuris susidaro kepant bulvių riekeles. Ši medžiaga neigiamai veikia vaisiaus nervų sistemą ir gali sukelti jo vidaus organų raidos defektus.
Prie šio paveikslo reikia pridėti ir tokį pavojingą veiksnį nėščiai moteriai kaip antsvoris. Dauguma būsimų mamų pradeda aktyviai priaugti kilogramų antroje pusėje, kai toksikozės sunkumai lieka už nugaros. Traškučiai – gana kaloringas produktas, o skonio stiprikliai žadina apetitą. Jei prie šios puokštės pridėsime dar ir didelį kiekį išgerto vandens, tai net mažas užkandžių mėginys gali atnešti kelis papildomus kilogramus. Reikia atsiminti, kad perteklinis kūno svoris visada apsunkina gimdymo eigą.
Naudingas patarimas: norint suvalgyti ką nors sūraus, geriau pasinaudoti išbandytu „močiutės“ metodu, vadinamu „sūdyti“ agurkėliai. Tai gali atrodyti stebėtina, bet konservuotose daržovėse natrio yra labai mažai.
Žinoma, bet kokiose, net ir griežčiausiose taisyklėse yra išimčių. Kartą per mėnesį nėščia moteris gali palepinti save nedidele porcija traškių traškučių. Tačiau tokie dietos atsipalaidavimai galimi tik nėštumo viduryje ir būtinai su gydytojo leidimu. Tačiau būsimoji mama turi atsižvelgti, kad bet kokie mitybos variantai gali pabloginti savijautą.
Kaip teisingai vartoti traškučius
Pagaliau priejome prie pagrindinio klausimo: kaip patenkinti norą suvalgyti traškučių, bet kartu nepatirti neigiamų pasekmių.

Naminiai traškučiai
Saugiausias variantas – pasigaminti patiems mėgstamą skanėstą mikrobangų krosnelėje. Šiandien toks išmanus prietaisas yra beveik kiekvienoje namų virtuvėje, o receptų pagal kiekvieną skonį internete gausu. Šio varianto privalumas tas, kad moteris pati reguliuos ne tik gaminimo procesą, bet ir ingredientų proporcijas. Tai yra, visa procedūra iš esmės susiveda į tai, kad labai plonai supjaustyti bulves, šiek tiek jas pasūdyti, o tada įdėti į mikrobangų krosnelę. Po 7–10 minučių skanus, bet beveik saugus skanėstas bus paruoštas. Kepimui geriau naudoti Extra rūšies alyvuogių aliejų.
Naminis produktas, ko gero, nusileis skoniu parduotuvės traškučiams, tačiau juos galima retkarčiais mėgautis nebijant pakenkti kūdikio sveikatai. Tai idealus variantas patenkinti nėščiųjų gastronominius poreikius.
Produkto pasirinkimas
Jei dėl kokių nors priežasčių nėra galimybės ar laiko gaminti traškučius namuose, tuomet užkandžiui reikėtų rinktis prekę, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
- Druskos kiekis produkte. Paprastai etiketėje gamintojas nurodo kiekvieno komponento procentinę dalį. Pagal GOST leidžiama druskos koncentracija 1,8–2%. Reikia pasirinkti mažesnį rodiklį turintį produktą.
- Galiojimo terminas. Čia labai įdomus momentas, nes būtent pagal šį parametrą galima spręsti apie užkandžių kokybę. Kuo trumpesnis traškučių galiojimo terminas, tuo mažiau juose konservantų.
- Priedai su kodu E. Idealiu atveju tokių priedų apskritai neturėtų būti. Tačiau, deja, tai neįmanoma, nes kiekvienas gamintojas suinteresuotas savo produkcijos pardavimais. O tam traškučiai dažomi ir prisotinami įvairiais skonio atspalviais. Todėl E priedai jau tapo praktiškai privalomu maisto produktų atributu. Būsimoji mama turėtų pasistengti iš viso asortimento pasirinkti mažiau pavojingus traškučius.
Kiek galima suvalgyti per dieną
Jau išsiaiškinome, kad iš greito maisto nėra jokios naudos, bet kai labai norisi paragauti uždrausto produkto, tada leidžiama iš dalies patenkinti šį norą. Siekiant sumažinti galimas pasekmes vartojant traškučius, reikia laikytis šios schemos:
- Per dieną leidžiama suvalgyti 10–15 g, bet ne daugiau.
- Traškučiai nėščios moters racione gali atsirasti tik kartą per mėnesį.
- Maistinė nuolaida leidžiama tik antrame ir trečiame trimestre.
- Saugiausi užkandžiai – naminės gamybos.
Jei laikysitės šių keturių taisyklių, o ypač paskutinio punkto, būsimoji mama gali įnešti džiugios įvairovės į griežtą mitybos racioną.
Ar galima valgyti vakare ir nevalgius
Kalbant apie sūraus skanėsto vartojimo laiką, geriausia traškučius valgyti dienos viduryje arba po pietų. Nedidelė produkto porcija sumažins apetitą, pakeisdama užkandį. Kadangi parduotuvės traškučiuose yra prieskonių ir druskos, jų negalima vartoti tuščiu skrandžiu. Prieskoniai sudirgins skrandžio gleivinę, o tai vėliau gali sukelti virškinimo sutrikimus.
Dėl tos pačios priežasties negalima valgyti užkandžių prieš miegą. Traškučiai – pakankamai kaloringas produktas, todėl jų vartojimas naktį nepageidautinas.
Susidomėjimo traškučiais priežastys
Medikai aiškina nėščiųjų poreikį paragauti sūrių bulvių griežinėlių moters organizmo dviejų svarbių mineralų – kalcio ir natrio – trūkumu. Reikalas tas, kad iškart po pastojimo moters organizmas pradeda dirbti visiškai kitu režimu. Dabar pagrindinė jo superužduotis – aprūpinti visa, ko reikia, naują gyvybę. Todėl siekiant šio tikslo eikvojami motinos organizmo ištekliai. Iš čia ir mineralinių elementų bei vitaminų trūkumas.
Be to, svarbu suprasti, kad natris ir kalis yra būtini pačiai moteriai. Juk nėštumo metu smarkiai padidėja krūvis inkstams, širdžiai ir kraujagyslėms, kurios perneša maistines medžiagas į audinius.
Natris – svarbiausias elementas, dalyvaujantis formuojant pirminį šlapimą. Kraujo filtravimo procese, kuris vyksta inkstuose, natris ištraukia skysčio perteklių iš kraujo. Vėliau iš šios medžiagos susidaro antrinis šlapimas.
Skonio pokyčiui įtakos turi natrio glutamatas – skonio stipriklis. Apie mokslą besisukančiuose sluoksniuose susidarė nuomonė, kad šis komponentas, reguliariai vartojant produktus su jo sudėtimi, gali sukelti žmogui priklausomybę arba įprotį. Todėl būsimas mamas taip labai traukia traškučiai. Tačiau atsiradusį poreikį šioms medžiagoms galima patenkinti vartojant kitus, saugesnius maisto produktus.
Tai įdomu: Bulvių traškučių autorius – amerikietis Džordžas Kramas. Šis savo laiku populiarus restoratorius neįprastai sureagavo į kliento skundą, kuriam nepatiko per stambiai supjaustytos bulvytės fri. Jis įsakė virėjams supjaustyti šakniavaisį tokiomis plonomis riekelėmis, kad jos švytėtų. Meistrai sėkmingai susidorojo su užduotimi, dėl ko atsirado traškučiai. Šis įvykis įvyko 1853 m.
Traškučiai nėštumo metu: nauda ir žala

Nauda
Vertinti bet kurio produkto žalą ir naudą reikia atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Kalbant apie traškučių vartojimo naudą nėštumo metu, galima išskirti vienintelį pliusą – tai būsimos mamos psichoemocinė būsena. Juk negalėjimas patenkinti kokio nors poreikio gali privesti besilaukiančią moterį prie prislėgtos būsenos. Gydytojai pažymėjo, kad atsisakymas kažko, ypač maisto, gali net tapti stipraus streso ar depresinės būsenos priežastimi. Reikia suprasti, kad nėščios moterys šiek tiek kitaip suvokia viską, kas joms vyksta. Jos tiesiogine prasme mano, kad visi maisto „užgaidai“ atneš naudą vaikui. Todėl tam tikra laisvė mityboje šiuo laikotarpiu yra naudinga vien dėl moralinio pasitenkinimo ir moters psichologinės pusiausvyros išlaikymo.
Taip pat su didele atsarga prie naudingų traškučių savybių galima priskirti didelį angliavandenių kiekį, kurie laikomi energijos šaltiniu. Juk be problemų galima rasti kitą produktą, kuriame yra angliavandenių, bet nėra natrio.
Žala
Žinoma, neigiamų aspektų būsimai mamai vartojant traškučius yra daugiau nei teigiamų. Be jau minėtų trūkumų, verta paminėti šias pavojingas moters sveikatai ir vaisiaus gyvybei būsenas:
- Padidintos koncentracijos druska sutrikdo medžiagų apykaitą.
- Didelis natrio kiekis pablogina inkstų funkcijas, o tai sukelia edemą ir kitas rimtas problemas.
- Cheminiai priedai formuoja priklausomybę nuo šio produkto.
- Traškučiuose yra ir tokių kenksmingų priedų kaip glicidamidas – stiprus kancerogenas.
- Rūgštingumo reguliatoriai ir skonio stiprikliai yra prastai virškinami virškinimo sistemos, todėl padidėja gastrito ir pepsinės opos susirgimų rizika.
- Cholesterolio riebalų kaupimasis skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą, taip pat padidina trombozių išsivystymo tikimybę.
Kontraindikacijos
Be aprašytų neigiamų veiksnių, traškučių vartojimas nėštumo metu gali paveikti būsimą vaiką. Atlikę stebėjimus, mokslininkai padarė išvadą, kad nesubalansuotas sūrių užkandžių vartojimas gali sukelti šias patologijas:
- Virškinimo trakto vystymosi anomalijos:
- polinkis į maisto alergijas;
- pirmo tipo diabetas (priklausomas nuo insulino);
- inkstų vystymosi patologijos;
- jungiamojo audinio displazija;
- širdies funkcijos sutrikimai.
Nors tai kol kas mokslininkų pasiūlymas, yra pagrindo manyti, kad netrukus jie turės įrodymų bazę.
Absoliučios kontraindikacijos vartoti traškučius yra šios motinos patologinės būklės:
- bet kokio tipo diabetas;
- edema;
- eklampsija;
- toksikozė;
- necukrinis diabetas;
- virškinimo trakto problemos.
Išvada
Yra nuomonė, kad nėščia moteris neturėtų sau nieko atsisakyti. Tačiau įvertinus visas čia išvardytas rizikas, nesunku suprasti, kokią kainą teks sumokėti už vieną mažą malonumą. Juk trapi negimusio vaiko gyvybė labai priklauso nuo moters elgesio nėštumo metu. Motiniškas rūpestis prasideda ne po vaiko gimimo, o jau jo pradėjimo momentu. Tik nuo moters priklauso jo būsima sveikata ir apskritai visas gyvenimas, todėl ar verta rizikuoti brangiausiu dalyku dėl trumpalaikio malonumo. Bet bet kuriuo atveju nėščiai moteriai nereikėtų savarankiškai priimti tokių rimtų sprendimų kaip mitybos keitimas. Geriau pasikonsultuoti su gydytoju, papasakoti jam apie savo mitybos įpročius. Specialistas padės išspręsti šį klausimą ir patars mažiau pavojingą produktą nei traškučiai.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
