Salotos: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Šiuolaikiniai kulinarai dažnai naudoja salotas kaip pagrindą daugeliui antrųjų patiekalų. Tačiau daugeliu atvejų jos naudojamos kaip dekoratyvinė priemonė patiekiant patiekalą. Tokį požiūrį lemia patogi augalo forma ir patraukli išvaizda. Vis dėlto nereikėtų pamiršti jų naudingųjų savybių ir vitamininės vertės, kurios taip reikia kiekvienam žmogaus organizmui.

Šiandien salotų lengva rasti bet kurio prekybos centro lentynoje, todėl jos yra ne tik naudingas ir patrauklus kulinarinis ingredientas, bet ir lengvai prieinama priemonė, galinti papildyti organizmą reikalingais mikroelementais.

Ši daržovė yra viena iš dešimties sveikiausių augalinių produktų, pasižyminčių dideliu naudingų vitaminų ir mineralų kiekiu. Tai neabejotinas lyderis pagal kalcio kiekį ir užima antrą vietą pagal mineralų sudėtį, nusileidžianti tik špinatams. Be to, salotos lenkia kitus produktus pagal vitamino K koncentraciją, kuris padeda gerinti kraujo krešėjimą. Ši savybė leidžia išvengti tiek dantenų kraujavimo, tiek kraujavimo iš nosies, nuo kurių kenčia tam tikra žmonių grupė.

Be to, salotose yra nemažas folio rūgšties kiekis, užtikrinantis normalią kraujotakos sistemos veiklą ir stiprinantis imunitetą. Galiausiai verta paminėti, kad ši daržovė priklauso dietinių produktų grupei, kuri pasižymi mažu kaloringumu ir skatina virškinimo gerinimą.

Salotų rūšys

Įvairių pasaulio šalių kulinarijoje žinoma daugiau nei 100 skirtingų salotų rūšių, kurios naudojamos ruošiant įvairius patiekalus. Jos gali būti lapinės arba gūžinės ir pasižymėti įvairiomis formomis bei spalvomis. Skirtingų rūšių lapų forma ir dydis taip pat gali labai skirtis. Vienos turi didelius vientisus lapus, panašius į kopūstų, kitos yra mažos ir savo forma labiau primena mėtas ar rūgštynes. Be to, yra populiarių veislių, kurias galima rasti visur.

Laktuka

Ši lapinių salotų veislė yra labiausiai paplitusi. Pagrindinis šios daržovės skirtumas yra tas, kad augant lapai sudaro nedidelius apvalius darinius, kurie išoriškai primena silpnai sutankintus kopūstų gūžius. Siekiant išsaugoti gausų vitaminų kiekį, nupjauti lapai nuplaunami šaltu vandeniu ir suskirstomi į didelius gabalus arba naudojami sveiki.

Be gūžinės formos, salotos gali būti ir lapinės. Tokias salotas, priešingai, rekomenduojama pjaustyti gana smulkiai, nes didžiausią vertę turi išsiskiriančios sultys. Atskirti jas gana paprasta pagal kontrastingą spalvą, kai žaliame fone išsiskiria bordo spalvos gyslos.

Rukola

Tai viena iš pačių pirmųjų salotų veislių, naudota dar Senovės Romos kulinarijoje. Šiandien ją augina fermų ūkiai pietų Europoje. Vertingiausiais laikomi būtent jauni šių salotų lapai, nes, skirtingai nei seni, jie neturi kartumo.

Palankiausiu šios daržovės rinkimo laiku laikoma pavasario pabaiga ir vasaros pradžia – šiuo laikotarpiu salotos pasižymi maloniausiu skoniu ir turi didžiausią vitaminų koncentraciją. Šiame augale gausu askorbo rūgšties, taip pat karotino. Rukola puikiai dera su dauguma gaminant naudojamų daržovių.

Romano arba romėniškos salotos

Paprastai šios lapinės salotos dar vadinamos kininiu kopūstu, kuris naudojamas ruošiant populiarias „Cezario“ salotas. Subrendęs augalas įgauna minkšto ovalo formos gūžį. Lapai yra šviesiai žalios spalvos, sultingos traškios struktūros ir aitrokšto, šiek tiek aštraus skonio, kuris yra išskirtinis šios daržovės bruožas. Romano salotos dar naudojamos medicinoje kai kurių ligų profilaktikai ir gydymui. Be to, šios salotos įtraukiamos į įvairių dietų racioną dėl didelės natrio koncentracijos.

Aisbergas

Šis augalas dar vadinamas „ledo salotomis“, o savo skoniu labai primena mums įprastą kopūstą dėl kietų ir trapių lapų, kurie gali traškėti. Dėl šių savybių ir malonaus skonio šios lapinės salotos labai dažnai dedamos į šviežių daržovių mišinius. Šios veislės kūrėjai buvo Kalifornijos selekcininkai, kurie iš pradžių jas pavadino „traškiomis salotomis“.

Naują pavadinimą daržovė gavo jau XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje dėl ypatingo laikymo būdo transportuojant. Siekdami išlaikyti lapinių salotų šviežumą pristatant į kaimyninių valstijų rinkas, gamintojai buvo priversti jas pabarstyti susmulkintu ledu, o tai vėliau atsispindėjo pavadinime.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Šiuolaikinių specialistų tyrimai patvirtina, kad lapinių salotų naudingosios savybės yra puiki profilaktinė priemonė nuo daugelio žinomų ligų. Taigi kokybiška daržovės sudėtis gali užkirsti kelią Alzhaimerio ligos priežasčių formavimuisi, sustiprinti kaulinį audinį ir apskritai žmogaus skeletą. Augale esanti skaidulinių medžiagų skatina virškinimo gerėjimą. Turtingas mineralų rinkinys pagerina odos ir gleivinių būklę.

Cheminė sudėtis
Lapinių salotų, kaip daržovių kultūros, neįkainojama nauda paaiškinama gana paprastai – tam prisideda jos turtinga cheminė sudėtis. Pagrindinę augalo sudėtį sudaro vanduo, angliavandeniai, skaidulos, nedidelis kiekis baltymų ir beveik visiškas riebalų nebuvimas. Čia, kaip niekur kitur, yra didelė naudingų mikroelementų koncentracija, tokių kaip:

• fosforas;
• geležis;
• jodas;
• varis;
• kobaltas;
• kalis;
• natris;
• cinkas.

Be to, salotų lapuose gausu vitamino K, kuris padeda palaikyti normalų kraujo krešėjimą. Juose yra daug vitamino C, kurio koncentracija viršija citrusinių vaisių – citrinų ar apelsinų – kiekį. Be viso to, lapinėse salotose yra didelė karotino, taip pat karotinoidų koncentracija, padedančių pagerinti regėjimą. Be to, čia gausu folio rūgšties, kuri būtina nėščiosioms ir maitinančioms motinoms. Šis komponentas taip pat labai naudingas augantiems vaikams formuojantis skeletui.

Kaloringumas
Šis produktas laikomas dietiniu dėl mažo kaloringumo: 100 g šviežių lapų yra tik 15 kilokalorijų. Dėl šios priežasties lapinės salotos gali stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir tarnauti kaip profilaktinė priemonė nuo nutukimo. Jos pasižymi didele askorbo rūgšties koncentracija, todėl yra puikus antioksidantas ir lėtina ląstelių senėjimo procesą. Dažniausiai lapinės salotos vartojamos žalios, dedamos į daržovių salotas, šaltuosius užkandžius ir įvairius garnyrus.

Kuo naudingos salotos

Didelis kiekis naudingųjų medžiagų, kurių didelė koncentracija yra salotų lapuose, daro jas nepakeičiamu ingredientu kasdienėje mityboje. Jas rekomenduojama vartoti tiek vyrams, tiek moterims, net nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Ši daržovė rekomenduojama vaikams organizmo vystymosi laikotarpiu ir pagyvenusiems žmonėms kaip puiki profilaktinė priemonė.

Moterims

Kosmetinės salotų lapų savybės gali teigiamai paveikti ir moters organizmą. Šiam tikslui vidutiniškai karštame vandenyje mirkomas nemažas kiekis salotų lapų, kad vėliau su šiuo mišiniu būtų galima išsimaudyti šiltoje vonioje. Tokia paprasta procedūra padeda atkurti odą ir suteikia jai elastingumo.

Vyrams

Vyriškam organizmui didelę reikšmę turi B grupės vitaminų buvimas lapinėse salotose, kurie prisideda prie daugelio gyvybiškai svarbių sistemų bendro stiprinimo. O trūkstant šio būtino komponento gali atsirasti dirglumas, vedantis prie nemigos, padidėti galūnių tirpimo tikimybė, bus stebimas didelis nuovargis.

Atsiradus panašiems simptomams, specialistai rekomenduoja į racioną įtraukti salotų lapus, kurie kaip niekas kitas dera su daugeliu produktų ir leidžia juos naudoti įvairiausiuose receptuose. Ši daržovė labai naudinga sportininkams, patiriantiems didelius fizinius krūvius, ji padeda sumažinti vėliau atsirandančius skausmingus pojūčius.

Be to, salotų sudėtis gali prisidėti prie plaukų augimo ir atsistatymo. Šiam tikslui iš lapų ruošiamas specialus antpilas, galintis giliai prasiskverbti, pasiekti epidermą ir maitinti plaukų šaknis. Ši priemonė taip pat teigiamai veikia pažeistų ląstelių atstatymą.

Nėštumo metu

Folio rūgštis, kurios gausu šioje daržovėje, leidžia nėščioms moterims reguliuoti hormoninę pusiausvyrą. Be to, ji skatina vaisingumo funkcijos aktyvavimą. Be to, toks priedas prie raciono sumažina priešlaikinio gimdymo tikimybę bei persileidimo grėsmę. Mikroelementai, esantys salotų lapų sudėtyje, padeda užtikrinti visavertį vaisiaus vystymąsi.

Žindymo laikotarpiu

Siekiant sustiprinti laktaciją, taip pat pagerinti motinos pieno savybes, rekomenduojama vartoti vandeninį salotų sėklų antpilą. Be to, salotos, įtrauktos į maitinančios motinos racioną, prisideda prie kūdikio kaulų ir raumenų audinių formavimosi. Tai paaiškinama didele kalcio koncentracija augalo sudėtyje.

Vaikams

Vaikams visiškai nedraudžiama į racioną įtraukti salotų lapų, tam netgi yra tam tikros rekomendacijos. Taip yra dėl didelio įvairių vitaminų, tokių kaip C, K, B, B4, P ir E, kiekio, taip pat dėl didelės kalio ir kalcio koncentracijos. Ši daržovė turės teigiamą poveikį esant skrandžio sutrikimams, problemoms su šlapimo lyties ar nervų sistema. Salotų lapai pasižymi gaivinančiomis savybėmis, skatina bendrą ramybę, stabilizuoja vandens balansą ir gerina vaiko miegą.

Svorio metimui

Salotų lapai jau ilgą laiką yra neatsiejama įvairių lieknėjimo dietų sudedamoji dalis. Malonaus skonio šios daržovės veislės užima pirmąsias pozicijas šiuolaikinių mažai kalorijų dietų sąraše. Ir tai nenuostabu, nes vidutiniškai 100 g produkto yra tik apie 16 kilokalorijų. Kartu su dideliu naudingų mikroelementų kiekiu tai tampa įtikinama priežastimi vienareikšmiškam daugumos dietologų pritarimui.

Be to, salotų lapai gali suteikti apimties demonstruojamam patiekalui, pabrėždami daržovių ir baltyminių produktų skonį. Naudingas augalas leidžia praturtinti organizmą vitaminais ištisus metus. Be to, nereiklų augalą lengva užsiauginti namų sąlygomis – lysvėje ar šiltnamyje – kasdieniam vartojimui.

Salotos medicinoje

Naudingos salotų lapų savybės plačiai naudojamos ne tik gastronominiuose tyrinėjimuose, bet ir medicininiais bei kosmetiniais tikslais. Šis augalas buvo kultivuojamas dar senovėje Viduržemio jūros šalyse, kur jis buvo laikomas panacėja nuo daugelio ligų. Šiandien ši daržovė įgijo pasaulinį pripažinimą kaip mažai kalorijų turintis produktas, turtingas naudingų mikroelementų, galintis veikti kaip veiksminga profilaktinė priemonė. Tačiau yra ligų, kurių atveju salotos gali pakenkti.

Sergant cukriniu diabetu

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, neturi galimybės maitintis kaip visi aplinkiniai; liga verčia jų laikytis tam tikros dietos. Be to, jie yra ribojami ne tik baltyminio maisto, bet ir tam tikrų daržovių bei vaisių grupių. Tokiems žmonėms labai sunku atstatyti reikiamą mikroelementų balansą organizme dėl daugybės draudimų. Jiems nepakeičiamu produktu gali tapti salotų lapai, kuriuose yra didelė reikalingų vitaminų ir mineralų koncentracija, tačiau beveik visiškai nėra riebalų, o kalorijų kiekis yra mažas.

Sergant pankreatitu

Žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ligomis, tenka visiškai peržiūrėti savo racioną, pašalinant iš maisto visokius dirgiklius. Nepaisant viso naudingumo, salotų lapai taip pat neišvengė griežtos atrankos dėl juose esančios didelės įvairių rūgščių koncentracijos. Paūmėjus pankreatitui, tokie pacientai yra priversti laikytis badavimo, o kitais atvejais šviežias salotas jie gali vartoti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę.

Sergant gastritu

Sergant šia skrandžio liga, salotų lapus taip pat reikia vartoti atsargiai ir naudoti maistui su dideliais apribojimais, kad neišprovokuotų atkryčio. Sergant gastritu, žaliąsias salotas rekomenduojama patiekti tik smulkiai supjaustytas, kad jos greičiau įsisavintų ir kuo trumpiau liestųsi su skrandžio gleivine.

Sergant podagra

Tai viena iš ligų, kurių atveju salotų lapai patenka į draudžiamų produktų kategoriją. Tai susiję su dideliu purinų kiekiu: 100 g salotų jų kiekis siekia 55 mg, o tai neabejotinai padidins šlapimo rūgšties lygį, kuri tokiais atvejais yra pavojinga. Sergantiems podagra iš žalumynų leidžiama vartoti krapus ir petražoles, ir tai tik ribotais kiekiais.

Naudojimas kosmetologijoje

Naudingų elementų gausa salotų lapuose pritaikoma ne tik kulinarijoje ir medicinoje, bet ir odos priežiūroje. Iš šios universalios daržovės gaminamos įvairios veido kaukės ir tonikai. Didelė augale esančių mineralų koncentracija leidžia ne tik maitinti odos ląsteles, bet ir skatinti atjaunėjimo procesą.

Salotų tonikas veidui

Norėdami paruošti šią priemonę, turite pasirinkti didelius salotų lapus ir iš jų išspausti sultis, naudodami mėsmalę su smulkiomis skylutėmis arba sulčiaspaudę. Vienai porcijai reikės 2 valgomųjų šaukštų salotų lapų išspaudų, kurie sumaišomi su 1 valgomuoju šaukštu alyvuogių aliejaus ir 1 arbatiniu šaukštu šviežiai spaustų citrinų sulčių. Gautas mišinys užtepamas ant odos 15 minučių, po to nuplaunamas šiltu vandeniu.

Kaukė normaliai odai

Ši kaukė naudojama odai maitinti ir suteikti gaivumo. Norėdami ją pagaminti, smulkiai supjaustykite salotų lapus ir paimkite 1 valgomąjį šaukštą gautos masės. Tada užpilkite ją 1 valgomuoju šaukštu augalinio aliejaus ir 1 arbatiniu šaukštu citrinų sulčių. Visus ingredientus gerai išmaišykite ir užtepkite ant veido. Po 15 minučių kaukę nuplaukite šiltu vandeniu.

Sausai odai

Šiam mišiniui paruošti smulkiai supjaustykite sultingus salotų lapus ir 1 valgomąjį šaukštą gautos masės užpilkite 1 valgomuoju šaukštu grietinės. Jei oda yra pernelyg sausa ir linkusi luptis, vietoj grietinės geriau naudoti riebią grietinėlę. Tada į mišinį įpilkite 1 valgomąjį šaukštą augalinio aliejaus ir 1 arbatinį šaukštą citrinų sulčių, po to viską gerai išmaišykite. Gautą kaukę užtepkite ant veido 15 minučių, o tada nuplaukite šiltu vandeniu.

Riebiai odai

Norėdami pagaminti veido kaukę pagal šį receptą, paimkite sultingus salotų lapus ir susmulkinkite juos. Į gautą masę įdėkite vieno kiaušinio baltymą ir 1 arbatinį šaukštą citrinų sulčių. Tada visus ingredientus gerai išmaišykite ir užtepkite ant veido odos 15 minučių. Pasibaigus laikui, kaukę nuplaukite vėsiu vandeniu.

Naudojimas kulinarijoje

Prieš ruošdami užkandį iš salotų, turite jas paruošti. Tam pirmiausia nupjaukite šaknis nuo ryšulėlio, o po to atsargiai išardykite lapais. Ardymo metu reikia pašalinti atsitiktinai patekusias piktžoles, išimti pažeistus ar džiūvimo pėdsakų turinčius lapus. Tada atrinktus lapus nuplaukite po tekančiu vandeniu arba didelėje talpykloje. Reikia atidžiai peržiūrėti lapų pažastis, nes ten gali likti žemės arba pasislėpti vabzdžių. Salotas plaukite labai šaltu vandeniu – jis suteikia salotoms papildomo elastingumo.

Išplautus lapus nusausinkite rankšluosčiu arba popierinėmis servetėlėmis. Įvairioms salotoms galite naudoti sveikus lapus arba suplėšyti juos rankomis į smulkesnes dalis. Rečiau receptas numato salotų pjaustymą peiliu – tokiu atveju reikia įsitikinti, kad įrankis yra aštrus, kad jis nesuglamžytų lapų.

Salotas ruoškite prieš pat patiekimą, kitaip yra tikimybė, kad jos greitai nuvys. Vienai porcijai pakanka naudoti 50 g žalumynų. Kad salotos ant stalo džiugintų vartotojus maloniu skoniu ir praturtintų vitaminų įvairove, reikėtų atsižvelgti į keletą svarbių taisyklių.

1. Gaminant smulkius lapus geriau palikti sveikus, o didelių lapų nepjaustyti peiliu, o suplėšyti rankomis.
2. Neverta ruošti salotų gerokai prieš patiekiant ant stalo. Jos ruošiamos prieš pat valgį, o užpilamos prieš pat vartojimą.
3. Nepaisant viso savo patrauklumo, salotos naudojamos ne tik patiekalų apipavidalinimui, bet ir patiekiamos kaip garnyras, priedas prie baltyminių produktų arba kaip savarankiškas užkandis.
4. Jos puikiai dera su česnaku arba citrinos sultimis, tokiu atveju jų net nebūtina sūdyti.
5. Daugiau ne visada yra geriau, todėl nerekomenduojama viename patiekale naudoti kelių salotų rūšių. Išimtis yra tik užkandis, kuris specialiai ruošiamas iš kelių salotų veislių.

Laikydamasis nurodytų taisyklių, kiekvienas gurmanas gaus galimybę ne tik mėgautis populiaraus augalo skonio savybėmis, bet ir gauti galingą vitaminų užtaisą.

Žala ir kontraindikacijos

Ryškių kenksmingų savybių salotose nenustatyta, jos laikomos dietiniu produktu, turinčiu didelę vitaminų ir mineralų koncentraciją. Tačiau šviežių salotų nerekomenduojama vartoti žmonėms, turintiems virškinimo trakto ligų (dėl folio rūgšties kiekio) arba asmenims, turintiems individualų šio produkto netoleravimą.

Kaip pasirinkti ir laikyti salotas

Pagrindiniu bet kokių salotų kokybės rodikliu laikomas jų šviežumas. Todėl verta atidžiai apžiūrėti lapus, ar nėra vangumo, patamsėjimų ir pažeidimų. Be to, verta žinoti, kad ant stiebų susidariusios gleivės taip pat rodo žemą produkto kokybę. Jei reikia rinktis daržovę gūžėje, pirmenybę verta teikti ne itin dideliems, tvirtiems, simetriškiems egzemplioriams. Tačiau per daug kietos gūžės gali turėti prastą prieskonį.

Salotas geriausia laikyti šaldytuve daržovių skyriuje, prieš tai jas įdėjus į polietileninį maišelį. Taip pat svarbu atsiminti, kad prieš laikymą jas reikia šiek tiek padžiovinti, nes drėgnos salotos greitai supūva. Visais atvejais gūžinės salotos išlieka geriau nei lapinės.

Ar galima šaldyti

Užšaldyti šaldiklyje nerekomenduojama. Dėl užšaldymo produktas praras vitaminų vertę ir skonio savybes – vertingiausias charakteristikas, dėl kurių salotos turi aukštus vartotojų įvertinimus.

Ar galima džiovinti

Tas pats pasakytina ir apie salotų džiovinimą. Džiovintos jos praranda ne tik skonio savybes ir vertingus vitaminus, bet netgi pakeičia savo pradinę spalvą, po to visiškai praranda patrauklumą.

Kaip išlaikyti salotas žiemai

Ilgalaikiam laikymui geriausia salotų lapus panardinti į marinatą. Tokiu būdu produktas gali būti laikomas kelis mėnesius, aprūpindamas šeimininkės stalą naudingais elementais visą žiemą.

Kaip paruošti salotas: receptai

Kad susidarytumėte išsamų vaizdą apie pageidautinus skonio derinius, siūloma apžvelgti keletą paprastų receptų.

Su citrinos sultimis

Šiam receptui paruošti prireiks 4 ryšulių salotų, 50 g saulėgrąžų aliejaus, 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių (galima acto), garstyčių, maltų pipirų, druskos.

Pradžioje salotos skirstomos į atskirus lapus, o jei jie pasirodo per dideli, kiekvienas padalijamas į keletą dalių. Tada lapai gerai nuplaunami šaltu vandeniu ir paliekami kuriam laikui, kad vandens perteklius nutekėtų. Po to ruošiamas padažas, sumaišant visus likusius ingredientus. Paskutiniame etape salotas reikia pagardinti paruoštu padažu prieš pat patiekiant ant stalo.

Su garstyčiomis

Šiam receptui prireiks 4 ryšulių salotų, 50 g augalinio aliejaus, pusės citrinos sulčių, 1 valgomojo šaukšto garstyčių, šiek tiek krapų ir druskos.

Išgryninti salotų lapai nuplaunami ir kiekvienas padalinamas į keturias dalis. Toliau ruošiamas užpilas, sumaišant likusius komponentus. Prieš pat patiekiant ant stalo, salotos dedamos į salotinį ir užpilamos gautu užpilu.

Su medumi

Šiam receptui prireiks 4 ryšulių skirtingų veislių salotų. Užpilui prireiks 50 g alyvuogių aliejaus, 30 g vyno acto, 1 arbatinio šaukštelio nekristalizuoto medaus, pipirų ir druskos.

Salotos gerai nuplaunamos ir leidžiama nuvarvėti vandeniui. Toliau mažesni lapai paliekami sveiki, o likusieji perpjaunami pusiau. Užpilui paruošti likę komponentai plakami šluotele. Galiausiai salotos dedamos į dubenį, apliejamos užpilu ir gerai išmaišomos.

Su česnaku

Norint paruošti salotas pagal šį receptą, imami 4 ryšuliai salotų, 50 g augalinio aliejaus, pusės citrinos sultys, 4 skiltelės česnako, pipirų ir druskos.

Gerai nuplautos salotos dedamos į sietą ir nuplikomos verdančiu vandeniu, tada paliekamos kuriam laikui, kol nuvarva vanduo. Toliau salotų lapai supjaustomi tvarkingomis juostelėmis, kad storis neviršytų 1 cm. Po to ruošiamas užpilas, sumaišant visus likusius komponentus. Galiausiai salotos dedamos į salotinį ir pagardinamos užpilu.

Su riešutais

Šiam receptui salotoms prireiks 3 ryšulių žaliųjų salotų ir 50 g graikinių riešutų, kuriuos reikia šiek tiek paskrudinti. Užpilui prireiks alyvuogių aliejaus – 50 g, obuolių acto – 1 valgomojo šaukšto, balzaminio acto – 1 valgomojo šaukšto, valgomųjų garstyčių – 1 valgomojo šaukšto, medaus – 1 arbatinio šaukštelio.

Salotos išardomos lapais, gerai nuplaunamos ir nusausinamos, o graikiniai riešutai smulkiai sutrinami. Toliau ruošiamas užpilas, plakant šluotele visus likusius komponentus. Prieš patiekiant ant stalo, salotos su riešutais dedamos į salotinį, apliejamos užpilu ir gerai išmaišomos.

Kodėl salotų lapai karčūs

Kartais atsitinka, kad įsigytos salotos turi juntamą kartumą, kuris gadina malonius skonio pojūčius. Tam gali būti kelios priežastys, kaip ir būdų joms pašalinti. Išimtį sudaro tik kai kurios veislės, kurios iš pradžių turi tokią savybę.

Priežastys

Mažiausiai kartumo galima tikėtis iš veislių, kurių sultys yra bespalvės (gali būti šiek tiek žalsvos), tai paprastai populiarios salotų veislės, tapusios įprastos vartosenos. Veislės, kurių sultys yra baltos spalvos, panašios kaip kiaulpienėse, iš pradžių numato lengvą kartumą skonyje.

Kita priežastis gali būti nesavalaikis derliaus nuėmimas. Tokiu atveju salotų lapai atrodys akivaizdžiai sukietėję.

Kaip pašalinti kartumą

Jei taip atsitiko, kad įsigytos salotos yra pastebimai kartaus, verta duoti joms šiek tiek laiko. Tam reikia supjaustytas salotas atidėti į šalį maždaug 15 minučių, o tik po to sumaišyti su kitais ingredientais. Be to, geriau salotas plėšyti rankomis, nei pjaustyti peiliu. Tokiu atveju bus išvengta oksidacijos, kuri taip pat gali sukelti kartumą.

Jei lapai iš pradžių turi pastebimą kartumą, rekomenduojama juos pamirkyti šaltame vandenyje kurį laiką, įpylus šiek tiek acto. Taip pat gali būti naudinga mirkyti gerai šiltame vandenyje 20 minučių. Kitas būdas – pagardinti salotas citrinos sultimis, jos gali neutralizuoti kartoką skonį. Kartumas taip pat pasireiškia augaluose, kurie patyrė drėgmės trūkumą. Tokiu atveju rekomenduojama daržoves kuriam laikui įdėti į vandenį, prieš tai atskyrus šaknis.

Karčios salotų veislės prieš pjaustymą turi praeiti privalomą balinimo procedūrą. Tam likus porai savaičių iki derliaus nuėmimo augalai uždengiami atitinkamo dydžio indu arba labai tankiu audiniu. Taip pasiekiama ne tik kartumo išvengiama, bet ir pagerinamos šerdies skonio savybės.

Nors pagal daugelį duomenų lengvas kartumas salotų skonyje rodo didelę naudingų elementų koncentraciją augale ir yra puikus apetito stimuliatorius. Tačiau tie, kurie nėra pasirengę su tuo susitaikyti, gali pasinaudoti viena iš pateiktų rekomendacijų.

Ar galima duoti salotų gyvūnams

Norint teisingai suprasti šį klausimą, pirmiausia reikia patikslinti, apie kokius gyvūnus kalbama. Juk gera pusė naminių mylėtojų tiesiog jo nevalgys. Pavyzdžiui, katės ar šunys yra orientuoti į visiškai kitą racioną, jie iš esmės nevalgo nei salotų, nei kitų šviežių daržovių.

Salotos labiau patiks įvairiems graužikams, žiurkėnams ar jūrų kiaulytėms. Ir jei pavyksta juos pavaišinti šiuo skanėstu, nieko blogo nuo to neatsitiks. Negalima sakyti, kad yra koks nors būtinas poreikis įtraukti salotas į šių gyvūnų racioną. Tačiau žalos nuo salotų tikrai nebus.

Taip pat nuo salotų gali neatsisakyti įvairūs paukščių brolijos atstovai. Šiems mylėtojams jos netgi gali pasirodyti būtinos. Ypač sunkiai žiemos laikotarpį iškenčia įvairios papūgos, todėl papildoma jodo porcija joms gali būti netgi labai naudinga.

Kalbant apie kates, šie gyvūnai yra labai ekscentriški, ir juos gana sunku priversti valgyti tai, ko jie nenori. Tačiau katė pati gali pajusti kokių nors būtinų elementų trūkumą organizme. Dėl šios priežasties, jei įmanoma, prie katės ėdalo dubenėlio periodiškai rekomenduojama palikti žalumynų, įskaitant salotas. Jei gyvūnas pajus poreikį, jis pasinaudos suteikta galimybe.

Reikalas su šunimis yra kitoks – jiems nesvarbu, ką valgo, svarbu, kad kvepėtų mėsa, net jei ji būtų termiškai apdorota. Dėl šios priežasties šeimininkas visada turi rūpintis šunimi. Juk į jų įprastą racioną kartais reikia papildomai įtraukti įvairių vitaminų. Taip pat rekomenduojama nedideliais kiekiais į košę dėti šviežių daržovių, šioje situacijoje salotos nebus išimtis.

Retais atvejais kai kurios katės ir šunys turi pomėgį maistui, kuris iš principo jiems nėra būdingas. Taigi pavieniai šunys gali aistringai mėgti šokoladinius saldainius, o katės gali ėsti marinuotus agurkus. Jei dėl kokios nors nežinomos priežasties toks gyvūnas įgijo aistrą lapinėms salotoms, tai negali būti žalinga, nes tai nėra nuodingas produktas. Tačiau dideliais kiekiais tokio maisto jie nesuvirškins, jų skrandis nusiteikęs kitaip.

Įdomūs faktai apie salotas

Salotos tapo žinomos Viduržemio jūros pakrantėje daugelį amžių prieš mūsų erą. Šios kultūros paminėjimų galima rasti Senovės Kinijos, Graikijos ir Egipto šaltiniuose. Taip pat salotos buvo populiarios Senovės Romoje. Šiuolaikinės Europos valstybės perėmė šią tradiciją XVI amžiuje, o į Rusijos valstybės teritoriją jos pateko dar vėliau – XVII amžiuje. Tačiau šeimininkės, kurios buvo susipažinusios su šiuo produktu ir mokėjo jį gaminti, turėjo didelį autoritetą ir buvo laikomos pripažintomis meistrėmis.

Vokiški išankstiniai nusistatymai
Ypatingas požiūris į lapines salotas susiformavo Vokietijoje, kur virėjai su jomis dirbo tik su baltomis pirštinėmis. Jie manė, kad jei paliečia lapą plikomis rankomis, tai tikrai sugadins vertingas skonio savybes. Tačiau kai ateidavo laikas sumaišyti produktą su užpilu, pirštinės būdavo nuimamos, ir ši procedūra buvo atliekama rankomis. Juk prisilietimas šaukštu, kaip ir šakute, tikrai sugadins subtilų skonį. Nepaisant visiško logikos trūkumo, tuo buvo įsitikinę visi be išimties.

Salotų pavadinimo kilmė
Šios salotos laikui bėgant įgavo įvairius pavadinimus, tačiau šiandien populiariausi liko du iš jų. Pirmasis ir labiausiai paplitęs – tai visiems žinomas pavadinimas „salotos“, o antrasis, kurį galima rasti kai kuriuose šaltiniuose – „sėjamosios salotos“. Tačiau mokslinis pavadinimas turi visiškai žemišką priežastį ir kilęs iš paprasto žodžio „pienas“. O salotos tokį pavadinimą pelnė dėl sulčių spalvos, kurias išskiria augalo stiebas pažeidus išorinį apvalkalą.

Antžeminė augalo dalis tinkama vartoti tol, kol dar nepradeda formuotis stiebas. Po stiebo išaugimo salotos praranda skonį ir įgauna būdingą kartų skonį. Egipte ir šiandien šis augalas laikomas vaisingumo simboliu, rodančiu aplinkinės dirvos turtingumą. Tačiau sėkmingam sudygimui ir savalaikiam derliaus nokimui dirvą reikia tręšti mėšlu gerokai prieš sodinimą, dar nuo rudens, taip pat reikalingi specialūs mineraliniai priedai.

Salotų kilmė ir jų protėviai
Nei vienas specialistas kol kas negali vienareikšmiškai nustatyti salotų kilmės. Patikimai žinoma tik tai, kad nuo senų laikų ši kultūra buvo randama Afrikoje, Europoje, Sibire, Azijoje ir Užkaukazėje; apie tai yra istorinių paminėjimų. Šiose vietose ir šiandien aptinkamas piktžolėtas augalas, kuriam priskiriamos kultūros kilmės prielaidos – jis vadinamas kompasine laktuka. Šiandien populiaraus augalo kultivavimas paplitęs visame pasaulyje. Tačiau ir šiandien pasitaiko giminingų veislių, kurias ūkininkai naikina, laikydami jas piktžolėmis.

Lapinių salotų nuotrauka