Pušų kankorėžių uogienė: 7 receptai

Pušų kankorėžių uogienė iki šiol dažnai suvokiama kaip egzotika. Daugelis ją prisimena tik iš animacinių filmų apie Mašą ir Mešką, kurioje nerami mergaitė virė uogienę iš pačių neįprasčiausių ingredientų, įskaitant ir kankorėžių skanėstą. Tuo tarpu tai skanus ir labai naudingas desertas.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Pušų kankorėžių uogienės energinė vertė yra palyginti nedidelė – tik 180 kcal 100 g, o tai yra žymiai mažiau nei kitų skanėstų, pavyzdžiui, pagamintų iš uogų. Tuo tarpu pušų kankorėžiai, kurie tarnauja kaip apsauginis šio augalo sėklų apvalkalas, turi daug naudingų medžiagų, kurios išsilaiko ir uogienėje. Šioje augalo dalyje yra eterinių aliejų ir aromatinių medžiagų, taninų, suteikiančių jiems sutraukiantį skonį, fitoncidų, riebiųjų aliejų, terpenų junginių ir kt.

Naudingiausi sveikatai komponentai yra fitoncidai. Jų pavadnimas, sudarytas iš graikų ir lotynų žodžių „augalas“ ir „žudyti“, pasako apie jų veikimo mehanizmą. Jie saugo augalą, naikindami patogeninę mikroflorą, ne tik bakterijas, bet ir grybelus. Visų pirma, įrodyta, kad pušų fitoncidai sunaikina žarnyno lazdelę ir Kocho lazdelę, sukeliančią tuberkuliozę, jau nekalbant apie silpnesnius patogeninius mikrobus. Tuo ir paaiškinamas naudingas pušų kankorėžių apskritai ir uogienės konkrečiai vaidmuo, nes terminio apdorojimo metu fitoncidai vis tiek išlieka.

Pušų kankorėžių uogienė taip pat turi šiuos vitaminus ir mineralus:

1. B grupės vitaminai. Tai kelios skirtingos medžiagos, kurių poveikį organizmui galima pavadinti įvairiapuse. Iš vienos pusės, jie normalizuoja medžiagų apykaitos procesus, iš kitos – teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, trečia – jie reikalingi normaliam CNS darbui. Šioje uogienėje esantys B grupės vitaminai stiprina kraujagysles ir pašalina padidėjusį nerimą, būdingą šiuolaikinės didmiesčio gyventojui.
2. Karotinas. Jis naudingas ir medžiagų apykaitos procesams, ir kraujagyslėms, tačiau ypač svarbu tai, kad jis užtikrina gerą regėjimą.
3. Vitaminas K dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių biocheminių procesų, be kita ko, jis reikalingas kaulų stiprinimui ir normaliam kraujo krešėjimui.
4. Vitaminas C. Tai stiprus antioksidantas, medžiaga, pasižyminti priešuždegiminėmis savybėmis. Iš dalies jis suyra verdant uogienę. Tačiau ir to kiekio, kuris lieka, užtenka, kad organizmas galėtų priešintis infekcijoms, juo labiau kad askorbo rūgštis taip pat pasižymi imunitetą stimuliuojančiomis savybėmis.
5. Vitaminas E taip pat yra gana stiprus antioksidantas. Jis dažnai vadinamas grožio vitaminu. Iš tiesų, jo savybės leidžia palaikyti gerą odos būklę, užkertant kelią priešlaikiniam senėjimui. Taip pat jis būtinas tinkamai medžiagų apykaitai.

Vien tik vitaminų, esančių pušų kankorėžių uogienėje, pakanka fiziniam aktyvumui palaikyti, ištvermei didinti, pažintiniams gebėjimams gerinti ir kovoti su įvairiomis ligomis. Tačiau į uogienės sudėtį įeina ir naudingi mineralai.

Čia reikėtų paminėti, pavyzdžiui, gana retai augaliniuose produktuose sutinkamus aliuminį ir chromą. Pirmasis palankiai veikia virškinamojo trakto organus, taip pat naudingas odai. Chromas svarbus normalizuojant cukraus kiekį kraujyje. Taip pat uogienėje yra geležies, kurios trūkumas gali sukelti anemiją ir skydliaukės patologijas. Galiausiai yra dar vario, kuris žymiai pagerina odos ir plaukų būklę. Taigi pušų uogienė iš jaunų kankorėžių pasižymi ne tik bendrai stiprinančiomis savybėmis. Ją galima pavadinti grožio gardėsiais.

Kuo naudinga pušų kankorėžių uogienė

Šis desertas pasižymi savitu, tačiau gana maloniu skoniu. Liaudies tradicijoje pušų kankorėžiai visada buvo naudojami kaip vaistinė priemonė. Šiuolaikinė oficiali medicina po daugelio metų tyrimų patvirtino dalį savybių, kurias gandai priskyrė ir kankorėžiams, ir iš jų pagamintai uogienei. Šiuo metu laikoma, kad ji pasižymi:

1. Antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Būtent dėl minėtųjų fitoncidų uogienė padeda kovoti su infekcija, kurią sukelia įvairūs patogeniniai mikroorganizmai.
2. Antivirusinėmis savybėmis. Medžiagos, esančios pušų kankorėžių uogienėje, padeda organizmui deramai priešintis virusui. Be to, net pačias nemaloniausias jo apraiškas, tokias kaip karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, sloga ir kosulys, šis gardėsys gali bent jau sumažinti, o gal net visiškai pašalinti.
3. Tonizuojančiu ir bendrai stiprinančiu poveikiu. Bet kurią ligą lengviau užkirsti kelią nei išgydyti. O šioje uogienėje yra medžiagų, kurios stiprina organizmą, normalizuoja visus svarbiausius biocheminius procesus, šalina lėtinį nuovargį ir mieguistumą, gerina psichoemocinę būseną, pašalindamos nerimą ir dirglumą.
4. Atkosėjimą skatinančiomis savybėmis. Tai labai svarbu sergant bet kokiomis ligomis, kurias lydi šlapias kosulys. Bronchuose besikaupiančios gleivės gali pabloginti situaciją, sukelti neigiamų pasekmių ir komplikacijų. Pušų uogienės vartojimas leidžia atsikratyti skreplių ir išvengti sąstingio procesų bronchuose ir plaučiuose.
5. Kraujagysles stiprinančiomis savybėmis. Šio skanėsto vartojimas labai naudingas ir širdies raumens veiklai normalizuoti. Stiprinant sieneles ir didinant kraujagyslių elastingumą, taip pat sumažėja insulto rizika.
6. Skausmą malšinančiomis savybėmis. Tyrimai parodė, kad uogienė turi analgezinį poveikį, nors ir ne tokį ryškų kaip paruošti vaistai. Uogienę rekomenduojama vartoti esant sąnarių skausmams. Be to, ji naudojama išoriniams kompresams, kad aktyvūs produktai kuo greičiau pasiektų pažeistas vietas.
7. Virškinimą gerinančiomis savybėmis. Ši uogienė pagerina kasos veiklą ir stimuliuoja žarnyno peristaltiką, be to, gana švelniu būdu, beveik neturinčiu kontraindikacijų.
8. Priešnavikiniu poveikiu. Naujausi tyrimai įrodė, kad didelis antioksidantų kiekis leidžia išvengti piktybinių navikų formavimosi.

Pušų kankorėžių uogienė taip pat naudojama kaip atstatomoji priemonė po gripo ar ilgalaikės infekcinės ligos, nes ji teigiamai veikia visas organizmo sistemas.

Kvapni ir skani pušų kankorėžių uogienė, žinoma, negali pakeisti visaverčio antibiotikų kurso sergant pneumonija ar tuberkulioze. Tačiau ji yra svarbi pagalbinė priemonė, sustiprinanti vaistų poveikį. Be to, ji gali būti naudojama gydant beveik visas kvėpavimo sistemos ligas, nepriklausomai nuo to, ar jas sukėlė grybeliai, mikrobai ar virusai. Bronchitai, pleuritai, bronchų astma – visais šiais atvejais 2 valg. šaukštai uogienės per dieną gali daryti stebuklus.

Uogienė turi lengvą diuretiko poveikį. Skirtingai nei paruošti farmaciniai preparatai, ji neišplauna iš organizmo naudingų medžiagų, o priešingai – papildo jų trūkumą. Bet kuriuo atveju ši uogienė padės sumažinti tinimą ir netgi išvengti venų sąstingio. Be to, ji normalizuoja hemoglobino kiekį kraujyje, o tai teigiamai veikia visą kraujotakos sistemą.

Galiausiai, dar XVIII amžiuje tyrimais buvo nustatyta, kad kankorėžių uogienė yra priešskorbutinė priemonė. Ji padeda susidoroti su dantenų uždegimu ir skausmu, o tai yra avitaminozės prevencija (nors tais laikais tokio termino net nebuvo, su šiuo reiškiniu jau buvo susidūrę jūreiviai ir Sibiro tyrinėtojai).

Kaip ir patys pušų kankorėžiai, iš jų pagaminta uogienė stiprina skrandžio sulčių gamybą. Tai padeda sergant mažo rūgštingumo gastritu, tačiau verčia atsargiai vartoti desertą, jei yra pankreatitas ar pepsinė opa – net ir remisijos stadijoje.

Kontraindikacijos

Reikia suprasti, kad, kaip ir bet kokiems kitiems saldumynams, čia yra keletas kontraindikacijų ir apribojimų. Pavyzdžiui, pušų kankorėžių uogienė atsargiai duodama vaikams, nes ji gali sukelti alergiją.

Šis skanėstas yra kontraindikuotinas:

• esant lėtinėms inkstų ligoms;
• sergant ūminiu hepatitu;
• padidėjusiam jautrumui jo sudedamosioms dalims;
• sergant cukriniu diabetu;
• nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dažnai pasitaiko su amžiumi susijusių inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimų, taip pat reikėtų atsargiai vartoti šią uogienę.

Jei žmogus skanėstą ragauja pirmą kartą, jis turi įsiklausyti į savo savijautą. Jei atsiranda diskomfortas skrandyje, raudonas bėrimas, nosies užgulimas dėl stipraus tinimo, tuomet geriau iš karto atsisakyti uogienės ir išgerti antihistaminį vaistą, nes visi išvardyti simptomai rodo alerginę reakciją.

Kaip išsirinkti kankorėžius uogienei

Pušis būna dviejų tipų kankorėžių – vyriškų ir moteriškų. Pirmieji yra tarsi minkšti varpeliai, atsirandantys ant jaunų ūglių. Daugumos pušų rūšių jie būna gelsvos arba rausvos spalvos. Tačiau uogienei reikia jaunų moteriškų kankorėžiukų. Jie paprastai yra smulkūs, su minkštais žvyneliais, ir beveik visų rūšių pušų jie būna ryškiai žali (o vėliau patamsėja) arba iš karto yra rusvos spalvos. Šiems kankorėžiams nereikia pritraukti vabzdžių dėmesio apdulkinimui. O tokia spalva jiems reikalinga, kad geriau sugertų šilumą, kurios veikiami juose susidaro aukščiau aprašytos naudingos medžiagos.

Labai svarbu, kad kankorėžiai atitiktų tam tikrus tokių vaisių kokybės reikalavimus. Reikia moteriškų kankorėžių, pakankamai tankių, padengtų briaunotais smulkiais žvyneliais, dervingų. Jie turi būti maži, žali (dažniausiai šviesiai rudas atspalvis rodo, kad jie jau pradėjo kietėti, ir uogienė iš jų neišeis), be jokių defektų. Tokie vaisiai jokiu būdu neturi būti atsivėrę. Jei jie pradeda atsiskleisti – viskas, jau per vėlu juos virti ar daryti tinktūrą. Vidutinis reikiamų kankorėžių dydis yra 2,5–4 cm. Kankorėžių kietumą reikia patikrinti. Pakanka durti peiliu į paviršių, kad suprastumėte, kaip gerai jis pasiduoda.

Juos reikia rinkti toli nuo kelių, ekologiškai švarioje vietovėje, kitaip uogienė neduos norimos naudos. Ir pačios pušys, nuo kurių renkami šie kankorėžiai, turi būti sveikos – ant tokių medžių neturi būti puvimo, pažeidimų, jokių kenkėjų, surudijusių spyglių ir pan. požymių.

Teoriškai kankorėžius patalpoje galima laikyti gana ilgai, iki pusantrų metų, jei yra geras vėdinimas. Tačiau kad uogienė būtų naudinga ir skani, virti reikia tik ką nuskintus vaisius, daugiausiai – pagulėjusius kelias dienas.

Kada rinkti

Surinkti kankorėžius šeimininkė turi pažodžiui dvi savaites. Reikia rinkti jaunus kankorėžius, o skirtingomis klimato sąlygomis jie pasirodo skirtingu laiku. Vidurinėje Rusijos juostoje optimalus laikas – birželio pabaiga, šiauriniuose rajonuose – liepos pradžia. Kryme ir Krasnodaro krašte vaisius galima rinkti jau gegužės pabaigoje.

Kaip išvirti pušų kankorėžių uogienę: receptai

Prieš verdant uogienę, reikia paruošti visus reikiamus komponentus ir pasirinkti atitinkamą gaminimo būdą, nes yra keletas populiarių variantų.

Klasikinė pušų kankorėžių uogienė

Pradžiai reikia paimti tinkamą indą virimui. Tai gali būti dubuo ar puodas. Bet emaliuoti indai tokiai uogienei netinka, reikia imti aliumininius, varinius arba iš nerūdijančio plieno. Pageidautina, kad sienelės būtų pakankamai storos, tada cukrus ir uogienė neprisvils.

Taip pat labai svarbu tinkamai paruošti pušų kankorėžius. Juos būtina perrūšiuoti, nes rinkimo metu ne visada pavyksta pamatyti defektus. Tada būtina juos nuplauti po tekančiu vandeniu. Bet ir to nepakanka, daugelis šeimininkių pataria pamirkyti kankorėžius šaltame vandenyje keletą valandų, kad būtų lengviau pašalinti plūduriuojančias šiukšles, smėlį ir spyglius.

Paruošta pušų uogienė turi turėti gražią rausvai rudą spalvą, net nereikia dėti maistinių dažų. Teisingai paruošto deserto skonis turi būti medingai dervingas.

Gaminant uogienę klasikiniu būdu, egzistuoja visuotinai priimtos proporcijos – 0,3 kg pušų kankorėžių imama 1 l išvalyto vandens ir 1 kg cukraus smėlio. Be to, uogienę galima gaminti keliais būdais.

Pirmasis variantas – paprasčiausias. Tam nuplautus kankorėžius užpila vandeniu taip, kad jis būtų aukščiau jų lygio pažodžiui 1–2 cm. Po to į indą suberia cukrų, užvirina ir laiko ant silpnos ugnies pusantros valandos. Per tą laiką kankorėžiai suminkštėja. Kai kurios šeimininkės verda tris kartus: nuėmus nuo ugnies po pusvalandžio nuo užvirimo, palikus valandai tamsioje vietoje, vėl užvirinant ir t.t. Kai kuriuose receptuose uogienė verdama ant silpnos ugnies valandą, uždengus puodą ar dubenį dangčiu, o po to 12 valandų palaikoma tamsioje vietoje, prieš išpilstant į stiklainius.

Antrasis variantas – kankorėžiai dedami į jau paruoštą sirupą. Uogienė gaminama taip. Kankorėžiai nuplaunami, tada pamirkomi. Tuo tarpu cukrus metamas į vandenį ir verdamas sirupas, nuolat maišant, o tada į jį metami kankorėžiai, užvirinama ant stiprios ugnies ir paliekama ant silpnos dar vienai valandai.

Trečiasis variantas – pagal aukščiau aprašytą būdą paruošti kankorėžiai verdami ant stiprios ugnies tol, kol jie suminkštėja. Tai trunka maždaug 20 minučių. Po to jie išimami kiaurasamčiu ir laikinai atidedami į šalį. O kol jie aušta, gaminamas cukraus sirupas. Į jį vėliau metami kankorėžiai ir verdami ant silpnos ugnies 25 minutes.

Uogienė be kankorėžių

Yra uogienės variantas, kuriame kankorėžiai nepaliekami. Proporcijos tokios pat, kaip nurodyta aukščiau. Kankorėžiai verdami ant silpnos ugnies keturias valandas. Tada puodas su gauta mase statomas į vėsią ir tamsią vietą 10–12 valandų. Galiausiai gaunamas gana tirštas rausvo atspalvio kisielius. Iš jo reikia išmesti kankorėžius, įberti cukraus ir virti, kol jis ištirps. Tokią uogienę vėliau galima naudoti įvairiems desertams gaminti. O jei į ją pridėsite agaro-agaro, gausite marmeladą arba želė.

Šaltas paruošimo būdas

Pušų kankorėžių uogienę galima paruošti ir vadinamuoju šaltuoju būdu. Tam reikia paimti pačius mažiausius ir minkštiausius pušų kankorėžius, nuplauti ir juos perrinkti aukščiau aprašytu būdu. Tokie maži kankorėžiai paprastai lengvai pjaustomi, todėl juos reikia susmulkinti, kiekvieną gabalėlį apvolioti cukruje ir sluoksniais sudėti į paruoštą stiklinį indą. Kiekvienas kitas sluoksnis papildomai apibarstomas cukrumi. Stiklainiai uždengiami marle arba linine servetėle ir pastatomi saulėje. Periodiškai juos reikės pakratyti, kad cukrus visiškai ištirptų. Pradiniuose etapuose saulė pagreitina biocheminius procesus, būtent to ir reikia desertui paruošti. Bet kai jis bus paruoštas, stiklainiai uždaromi dangteliais ir pastatomi į tamsią vietą.

Pušų kankorėžių uogienė su medumi

Jam reikės 130–140 jaunų kankorėžiukų, 1,5 stiklinės cukraus, 0,5 stiklinės skysto gėlių medaus, 100 ml išgryninto geriamojo vandens. Gaminama taip: iš anksto nuplautus kankorėžius užberia cukrumi, tada įdeda medų ir vandenį ir palieka 60–70 minučių. Po to paruoštą masę užvirina ant stiprios ugnies, sumažina ją iki minimumo ir verda, kol sutirštės. Tam prireiks maždaug 15 minučių. Periodiškai reikia nuimti besiformuojančias putas. Tada uogienė atšaldoma ir išpilstoma į stiklainius, kurie uždaromi hermetiškais dangteliais.

Uogienė su kankorėžiais ir bruknėmis

Kadangi šios uogos yra natūralus antibiotikas, iš jų pagamintas skanėstas bus dvigubai naudingas – ir gydymui, ir gripų bei ŪRI profilaktikai.

2 kg jaunų kankorėžių reikės paimti 4 kg cukraus, 1 stiklinę bruknių, 2,5 l išgryninto vandens. Pirmiausia reikia paruošti sirupą. Į puodą su cukrumi pilamas vanduo, išmaišoma, sirupas užvirinamas. Tuo tarpu galima užsiimti kankorėžiais. Jie nuplaunami po tekančiu vandeniu ir, kai sirupas užvirs, sudedami į puodą. Bruknės perrenkamos, nuplaunamos, tada sutrinamos grūstuvu. Tiesa, šiuolaikinės šeimininkės tokiais atvejais renkasi trintuvą. Bruknių masė dedama į puodą prie kankorėžių uogienės, išmaišoma, užvirinama ir paliekama po uždarytu dangčiu, neužkaitant stiprios ugnies, dar valandai. Uogienė atvėsinama, dedama į sterilizuotus stiklinius stiklainius ir hermetiškai uždaroma dangteliais.

Pušų uogienė su kedro riešutais ir cinamonu

Šis derinys suteikia paruoštam desertui išskirtinį aromatą, padaro skonį subtilesnį ir minkštesnį, be to, visi ingredientai yra labai sveiki. Tačiau šios uogienės gaminimas bus gana daug darbo reikalaujantis procesas.

1 kg nuplautų jaunų kankorėžių imkite tokį pat kiekį kedro riešutų, 1 kg cukraus ir 1 l išvalyto vandens. Cinamono dėkite pagal skonį, svarbiausia – nepersistengti. Pradžioje reikia paruošti visus ingredientus. Sunkiausia – su kedro riešutais. Jus reikia išlukštenti, o paskui paskrudinti keptuvėje be aliejaus 10–15 minučių. Riešutus reikia reguliariai maišyti, kad jie nepridegtų. Tuo tarpu kankorėžius nuplaukite, užpilkite vandeniu (geriausia, jei jie pastovės valandą, kad surinktų išsiskyrusią dervą) ir užvirkite. Po to į juos galite dėti kedro riešutus, cinamoną ir cukrų, aktyviai maišydami visus komponentus. Uogienė turi virti ant lėtos ugnies dar 2 valandas. Periodiškai ją maišykite ir nuimkite putas. Tada ją atvėsinkite ir sudėkite į sterilius stiklainius.

Pušų uogienė su apelsino žievele

0,8 kg jaunų kankorėžių imkite 1 kg cukraus, vieno didelio apelsino žievelę, 1 l vandens. Kaip ir anksčiau pateiktuose receptuose, pušų kankorėžius nuplaukite ir pamirkykite vandenyje bent valandą. Tada juos dar kartą nuplaukite, užpilkite vandeniu, dėkite apelsino žievelę, supjaustytą plonomis juostelėmis, cukrų ir palikite ant lėtos ugnies. Putas nuo uogienės periodiškai pašalinkite kiaurasamčiu. Iš viso ji turėtų virti 1,5 valandos. Per tą laiką galite sterilizuoti stiklainius. Atvėsusią uogienę išpilkite į paruoštus indus ir sandariai uždarykite dangteliais. Galite į uogienę dėti ir citrinos žievelės.

Pušų uogienė su citrinos sultimis

1 kg jaunų pušų kankorėžių imkite tiek pat cukraus smėlio, 0,5 l išvalyto vandens ir 60–80 ml citrinos sulčių. Kankorėžius reikia paruošti įprastu būdu – nuplauti tekančiu vandeniu ir pamirkyti bent valandą. Tada juos vėl nuplaukite, užberkite cukrumi, užpilkite vandeniu ir palikite ant lėtos ugnies 2 valandas. Maždaug 10 minučių prieš išjungiant ugnį, į saldžią masę įpilkite citrinos sulčių. Kai kurios šeimininkės jas pakeičia citrinos rūgštimi – pusės arbatinio šaukštelio visiškai pakanka. Beje, citrina neleidžia uogienei sukristalizuotis.

Kokie prieskoniai tinka pušų uogienei

Šiandien daugelis šeimininkių į įprastą vaisių ar uogų uogienę deda prieskonių. Tačiau prieskoniai tiks ir kankorėžių skanėstui, dar labiau atskleisdami jo skonį ir aromatą. Šiems tikslams galima naudoti kardamoną, cinamoną, imbierą, ciberžolę (galima ir šafraną, bet jis labai brangus), taip pat muskato riešutą. Prieskonių dedama pagal skonį, bet labai svarbu jais nepersistengti. Į 1 kg pušų kankorėžių galima dėti cinamono ant peilio galo, o į kelis kilogramus – žiupsnelį ar pusę arbatinio šaukštelio. Prieskoniai padarys uogienę dar naudingesnę, tačiau jie neturi ilgai virti, kitaip jų aktyviosios medžiagos sunyks. Todėl geriau juos dėti maždaug 15 minučių iki uogienės paruošimo.

Uogienės laikymo taisyklės

Optimali pušų kankorėžių uogienės laikymo temperatūra – nuo 0 iki +20°C. Drėgnumas turi būti 70%. Tokiomis sąlygomis uogienę galima laikyti maždaug metus, t. y. iki kito atsargų papildymo.

Todėl jį galima laikyti šaldytuve – ten galima sudaryti visas sąlygas, kad produktas neprarastų naudingų savybių. Tačiau apskritai geras variantas yra bet kokia pakankamai vėsi ir tamsi vieta (pavyzdžiui, spinta nešildomame balkone). Svarbu, kad uogienė nebūtų veikiama tiesioginių saulės spindulių, nes taip naudingos medžiagos suyra.

Pušų uogienė turi stiprų aromatą, todėl nerekomenduojama jos laikyti ten pat, kur yra produktai, greitai sugeriantys kvapus, pavyzdžiui, sūris ir pieno produktai. Geriau ją laikyti lentynoje, kur stovi kiti uždaryti stiklainiai. Ir, žinoma, pati uogienė taip pat turi būti laikoma tik uždarytu dangteliu.

Kaip vartoti pušų kankorėžių uogienę

Specialistai įspėja, kad pušų kankorėžių uogienė yra naudinga tik tuo atveju, jei jos vartojama nedideliais kiekiais. Per dieną sveikatai sustiprinti pakanka suvalgyti 2–3 arbatinius šaukštelius šio skanėsto, užgeriant jį šilta arbata be cukraus.

Liaudies medicinoje taip pat yra tam tikros taisyklės, kaip naudoti uogienę nuo įvairių ligų, būtent:

1. Sergant angina, kankorėžių uogienė dezinfekuoja gerklę, padeda išvalyti ją nuo bakterijų atliekų, malšina skausmą. Taip pat ji mažina temperatūrą. Norint pasveikti, reikia gerti arbatą su pušų uogiene tris kartus per dieną (į gėrimą dedama po 1 arbatinį šaukštelį). Arbata turi būti šilta, bet ne karšta, kad nesužalotų gleivinės. Taip pat uogienę galima atskiesti vandeniu ir ja skalauti gerklę. Lygiai taip pat šis vaistas vartojamas ir sergant bronchitu. Tik kartais gydytojai pataria uogienę užgerti dideliu kiekiu skysčio, pavyzdžiui, išgėrus puodelį arbatos, išgerti dar stiklinę vandens. Geriausia tokį vaistą vartoti dvi savaites.
2. Sergant bet kokiomis ligomis, kurias lydi kosulys (išskyrus alergiją ir angioneurozinę edemą), kad jis pereitų į šlapią stadiją ir pacientas galėtų atsikosėti, reikia vartoti uogienę po 2 valgomuosius šaukštus per dieną.
3. Sergant astma rekomenduojama 2 valgomuosius šaukštus uogienės padalyti į 5–6 kartus. Be to, skanėsto negalima užgerti. O vartoti jį reikia valandą prieš valgį arba dvi valandas po valgio.
4. Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis bei hipertenzija, uogienė gali būti veiksminga, tačiau ją reikia vartoti ilgą laiką – mažiausiai dvi savaites, o gal ir ilgiau. Taip pat patariama ją naudoti kraujotakai pagerinti po insulto atsigavimo laikotarpiu. Tai taip pat reikalauja ilgalaikio gydymo – mažiausiai mėnesį reikės gerti šį vaistą po 1 valgomąjį šaukštą per dieną.
5. Esant parazitinei invazijai, kai yra užsikrėtę kirmėlėmis ir lamblijomis, liaudies medicina rekomenduoja ryte tuščiu skrandžiu suvalgyti šaukštą šios uogienės, niekuo jos neužgeriant ir neužkandant. Po 30 minučių galima pusryčiauti. Šie helmintai netoleruoja medžiagų, esančių pušų kankorėžių uogienėje. Gydymo kursas trunka vieną savaitę, jei kalbama apie atsikratymą kirmėlėmis. Jei yra lamblijų, uogienę reikės vartoti dvi savaites.

Reikėtų atsiminti, kad sergant parazitine infekcija uogienė jokiu būdu neatsikrato helmintų lervų, todėl teks gerti ir farmacinius preparatus kartu su liaudies vaistais. Bet kuriuo atveju prieš vartojant ją, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Ar galima valgyti pušų kankorėžius iš uogienės

Teoriškai minkštus kankorėžius iš uogienės valgyti galima. Tačiau reikia suprasti, kad juose yra daug dervų ir medžiagų, suteikiančių jiems sutraukiantį skonį. Net po vieno tokio kankorėžio burnoje atsiranda sutraukiantys pojūčiai, ką jau kalbėti apie kelis! Todėl vis dėlto geriau vartoti būtent skystį.

Pušų spurgų uogienės nuotrauka