Petražolė: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Petražolė – tai visiems įprasta žaluma, labiausiai paplitęs prieskonis Rusijos daržų lysvėse. Tuo tarpu toli gražu ne kiekvienas žmogus žino, kuo naudinga petražolė ir kaip ją galima naudoti.

Petražolių rūšys

Yra dvi pagrindinės petražolės rūšys – šakninė ir lapinė. Abi jos yra artimos maistine verte ir chemine sudėtimi. Tik pirmu atveju petražolė auginama dėl šaknų, o antru – dėl žalumos.

Taip pat yra populiari lapinės petražolės atmaina, vadinama garbanotąja. Ji dažnai naudojama dekoratyviniais tikslais, nes iš tiesų atrodo neįprastai – turi tamsiai žalius lapus išlenktais, tarsi gofruotais kraštais, kurie sudaro gana didelę ir tankią rozetę. Šios petražolės žaluma ilgai negelsta, išlaiko šviežumą ir aštrų aromatą savaitę po nupjovimo. Nuo įprastos lapinės atmainos ji taip pat skiriasi tuo, kad turi daugiau mineralinių druskų, karotino ir askorbo rūgšties.

Atskirai reikėtų paminėti šakninės ir lapinės petražolės hibridą, vadinamą Hamburgo atmaina. Jis pasižymi santykinai didesniais šakniavaisiais, kurių aštrus skonis primena ir salierą, ir pastarnoką.

Kuo skiriasi petražolė nuo kalendros

Ir petražolė, ir kalendra priklauso Salierinių šeimai. Išoriškai šie augalai labai panašūs. Tačiau tam tikri skirtumai tarp jų vis dėlto yra.

1. Petražolės lapai yra didesni, kietesni, turi ryškiai žalią atspalvį. Jie labiau ištįsę į ilgį, bet laikomi mažiau banguotais.
2. Pagrindinis skirtumas yra kvapas, jis padės „atpažinti“ augalą per kelias sekundes. Reikalas tas, kad kalendros lapai turi stiprų citrinų-pipirų aromatą (už jį atsakingas eteriniame aliejuje esantis decilo aldehidas). Šį kvapą daugelis laiko per stipriu.
3. Kalendros sėklos (jos labiau žinomos kaip koriandras) taip pat turi stiprų kvapą. Manoma, kad jis primena blakės kvapą. Tačiau iš tikrųjų šią nemalonią savybę turi tik neprinokusios sėklos. Jei kalbama apie prinokusį koriandrą, jis turi malonų kvapą, kuris sukelia asociacijas su Borodino duona.

Kas naudingiau: kalendra ar petražolė

Jei vertintume tik pagrindines šių žolelių gydomąsias savybes, galima pastebėti, kad abi jos turi naudingų savybių. Petražolė pasižymi tinimą mažinančiu, diuretiniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Tuo tarpu kalendra turi antiseptinių, antihelmintinių ir skausmą malšinančių savybių.

Tačiau petražolės laikomos naudingesnėmis, nes jose yra daug daugiau vitaminų. Pavyzdžiui, jei 100 g kalendros yra tik 27 mg vitamino C, tai tame pačiame kiekyje petražolių – 133 mg. Tas pats ir su vitaminu K – atitinkamai 310 mcg ir 1640 mcg.

Be to, kalendra turi specifinį skonį ir aromatą. Kai kuriems žmonėms jos kvapas kelia pasibjaurėjimą. Tuo tarpu petražolė su savo švelnesniu skoniu ir aromatu yra universalesnis prieskonis, nes nesukelia jokių neigiamų emocijų.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Bet kurios lapinės žalumos energinė vertė yra santykinai maža. Pavyzdžiui, petražolių energinė vertė yra maždaug 49 kcal 100 g. Tačiau augalo žalumynuose, sėklose ir šaknyje yra daugybė naudingų medžiagų, kurių buvimu ir paaiškinamos jo gydomosios savybės.

Tiek žalumynuose, tiek petražolių šaknyje yra šių naudingų medžiagų:

1. Askorbo rūgštis, kuri yra antioksidantas, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Be to, ji būtina kraujagyslių sienelių stiprinimui.
2. Vitaminas E – dar vienas galingas antioksidantas, būtinas tiek medžiagų apykaitos procesams, tiek širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
3. Vitaminas B2 (šiuolaikinis pavadinimas – riboflavinas) – atsako už odos būklę, gerina regėjimą, palaiko normalią nervų sistemos veiklą.
4. Vitaminas B9, arba folio rūgštis – ši medžiaga dalyvauja kraujodaros procesuose, ji būtina kepenų veiklos normalizavimui ir kognityvinių gebėjimų gerinimui, ypač naudinga folio rūgštis nėštumo metu.
5. Vitaminas PP – dalyvauja skrandžio sulčių gamyboje, atsako už oksidacinių procesų normalizavimą.
6. Fosforas – atsako už kognityvines funkcijas ir metabolizmą.
7. Magnio ir kalio druskos – būtinos širdies veiklos normalizavimui.
8. Geležis – šis elementas dalyvauja kraujodaros procesuose, padeda išvengti anemijos.

Taip pat petražolių sudėtyje yra daug eterinių aliejų. Jie pasižymi plačiu veikimo spektru, kuris leidžia juos naudoti ir farmakologijoje, ir kulinarijoje, ir kosmetologijoje.

Naudingos petražolės savybės

Bendroji nauda

Vargu ar galima rasti naudingesnio augalo nei petražolė. Ši aštrinė žolė:

1. Pasižymi diuretikiniu ir nuskausminamuoju poveikiu.
2. Veikia kaip vėjų varanti priemonė, t. y. padeda spręsti tokią problemą kaip padidėjęs dujų susidarymas.
3. Gerina virškinimą.
4. Teigiamai veikia kraujodarą apskritai ir padeda padidinti kraujo krešumą.
5. Stiprina imunitetą.
6. Pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
7. Padeda sumažinti nuovargį.

Be to, ši žolė gaivina kvapą, o tai labai svarbu esant kai kurioms burnos ertmės ligoms.

Petražolių lapuose esantys eteriniai aliejai plačiai naudojami medicinoje ir kosmetologijoje. Pirmuoju atveju jie naudojami dėl juose esančių antioksidantų (įrodyta, kad jie pasižymi ne tik priešuždegiminėmis, bet ir priešnavikinėmis savybėmis). Be to, jie veikia antiseptiškai, ypač dezinfekuoja burnos ertmę, todėl yra puiki profilaktinė priemonė nuo stomatito.

O kalbant apie petražolių eterinių aliejų naudojimą kosmetologijoje, jie skatina plaukų svogūnėlių veiklą, padeda išlyginti raukšles ir gali būti naudojami net nuo celiulito.

Moterims

Dailiosios lyties atstovėms petražolės ypač naudingos. Taip yra dėl jų sudėtyje esančių miristicino ir apiolo. Būtent dėl šių medžiagų padidėja žarnyno, šlapimo pūslės ir lygiųjų raumenų gimdoje tonusas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad minėtasis junginys apiolas yra augalinis estrogeno, svarbiausio moteriško hormono, analogas. Būtent dėl to petražolės padeda normalizuoti mėnesinių ciklą, sumažinti PMS apraiškas ir net visiškai pašalinti skausmą, pagerinti savijautą menopauzės laikotarpiu.

Petražolės laikomos labai naudingais prieskoniais odai. Jos padeda atsikratyti pigmentinių dėmių, o tai ypač svarbu hormoninių svyravimų laikotarpiu, pavyzdžiui, nėštumo ar klimakso metu. Be to, jos prižiūri senstančią odą, padeda išlaikyti jos tonusą. Paaugliams jos naudingos tuo, kad jų sultimis galima gydyti spuogus.

Be to, petražolės padeda stimuliuoti virškinimą, šalinti toksinus, atsikratyti net seniai susiformavusių riebalų sankaupų. Kai kurie dietologai pataria bet kokios dietos metu į patiekalus dėti petražolių, nes jų žalumynuose yra medžiagų, slopinančių alkio jausmą. Dėl to bet kokie apribojimai lengviau toleruojami organizmo. Jau nekalbant apie tai, kad šių žalumynų vartojimas padeda papildyti fermentų ir vitaminų trūkumą net ir laikantis griežtos monodietos.

Vyrams

Petražolių nauda stipriosios žmonijos pusės atstovams yra ta, kad jos didina potenciją, gerina prostatos liaukos funkciją, stiprina kraujotaką (tai leidžia išvengti uždegiminių ligų ir normalizuoja erekcijos funkciją). Visos šios jų savybės susijusios su tuo, kad jose yra apigenino. Šis junginys reguliuoja hormonų pusiausvyrą, mažindamas estrogeno gamybą (vyriškas organizmas turi jį sintetinti, bet tik labai mažais kiekiais) ir skatindamas būtino testosterono susidarymą.

Be to, kad petražolės padeda susidoroti su daugeliu reprodukcinei sistemai būdingų problemų, jos taip pat naudingos tuo, kad padeda greičiau pašalinti toksinus iš organizmo alkoholinės intoksikacijos atveju.

Nėštumo metu

Būsimos mamos dažnai įvairius prieskonius vertina atsargiai, ir tai visiškai suprantama. Sklando nuomonė, kad dėl miristicino ir apiolo kiekio petražolės labai padidina gimdos tonusą. Tačiau, kad tai sukeltų persileidimo grėsmę, petražoles reikėtų valgyti tiesiog kekėmis. Tas pats pasakytina ir apie kalį, kuris laikomas kenksmingu būsimoms mamoms. Bet iš tiesų, jei nėštumo metu vartosite jų nedideliais kiekiais, jokios žalos iš petražolių nebus. Priešingai, nuo 20–25 nėštumo savaitės ši žaluma taps geriausia edemos prevencijos priemone.

Be to, labai svarbu užtikrinti pakankamą kalio kiekį toms būsimoms mamoms, kurios serga širdies ir kraujagyslių ligomis, turi inkstų ir šlapimo pūslės patologijų. Reikalas tas, kad kalis padeda greičiau pašalinti iš organizmo skysčių ir natrio perteklių.

Žindymo laikotarpiu

Daugelis moterų bijo žindymo laikotarpiu įtraukti petražoles į savo racioną, nes jose esančios medžiagos, patekusios į motinos pieną, gali sukelti kūdikiui per didelį susijaudinimą. Iš tiesų tai nėra visiškai teisinga. Norint pasiekti būtent tokį poveikį, reikia valgyti šį prieskonį labai dideliais kiekiais. O saikingas vartojimas nesukels jokių nemalonių pasekmių. Jei tiesiog periodiškai pridėsite šiek tiek petražolių į paruoštą sriubą ar salotas, galėsite pagerinti motinos pieno sudėtį.

Vaikams

Tarp jaunų mamų sklando nuomonė, kad vaikams petražolių duoti neverta, nes jos sukelia per didelį susijaudinimą. Tačiau, pirma, petražolių sėklos yra karminatyvas, o iš jų pagaminta arbata, kaip ir krapų vanduo, gali malšinti pilvo dieglių skausmą. Tereikia jos duoti labai nedideliais kiekiais.

O antra, petražolės yra labai naudingos vaikų dantims, nes jose yra daug natūralios kilmės fluoro, o jis yra daug naudingesnis nei jo analogas sintetinėje dantų pastoje. Todėl šią žalumą rekomenduojama įtraukti net į labai mažų vaikų, kuriems pradėjo dygti dantukai, racioną. Petražolių vartojimas padės padaryti dantis atsparius ėduonies vystymuisi, taip pat juos pašviesins ir padarys švaresnius.

Kaip vartoti petražolę svorio metimui

Ši žaluma yra daug naudingų medžiagų, kurios pagreitina medžiagų apykaitos procesus. Joje taip pat yra junginių, kurie leidžia greičiau išvalyti organizmą nuo toksinų. Jie palaiko kepenų veiklą, skatina žarnyno peristaltiką, normalizuoja kraujospūdį. O dideliais kiekiais petražolėse (tiek lapuose, tiek šaknyse) esantis inulinas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.

Visa tai skatina svorio metimą, tačiau tik tuo atveju, jei teisingai pasinaudosite tais privalumais, kuriuos duoda šis produktas. Pavyzdžiui, petražolių šaknis gali būti naudojama pakankamai griežtos dietos metu, siekiant paspartinti atsikratymą pertekliniais kilogramais ir tuo pačiu aprūpinti organizmą visomis būtinomis medžiagomis.

Šios dietos meniu gali būti toks:

1. Pusryčiai susideda tik iš puodelio natūralios kavos su 1 arb. šaukšteliu cukraus, bet be pieno.
2. Antrieji pusryčiai – 100 g neriebaus kietojo sūrio arba 200 g varškės, puodelis žaliosios arbatos.
3. Pietūs – 100 g virtos vištienos filė arba kalakutienos, 1 valgomasis šaukštas tarkuotų petražolių šaknų.
4. Popietiniai užkandžiai – 1 virtas kiaušinis ir 1 valgomasis šaukštas petražolių šaknų.
5. Vakarienė – stiklinė neriebaus kefyro.

Tokios dietos galima laikytis ne ilgiau kaip tris dienas. Žinoma, ji draudžiama sergant gastritu, opalige, uždegiminėmis žarnyno ligomis.

Nuoviras

Petražolių nuoviras laikomas puikia priemone lieknėjimui. Jis padeda pašalinti iš organizmo skysčių perteklių ir mažina patinimą. Be to, jo vartojimas mažina alkio jausmą, todėl galima atsisakyti užkandžių ir sumažinti porcijas, o tai taip pat padeda mažinti svorį.

Nuovirą reikia ruošti taip: petražolių lapus smulkiai supjaustykite, o po to sutrinkite grūstuvėje, kad iš jų pradėtų išsiskirti sultys. Tada užpilkite žalumynus verdančiu vandeniu (stiklinė vandens 2 arbatiniams šaukšteliams augalinės žaliavos) ir šį mišinį virkite ant silpnos ugnies 15 minučių. Po to palaukite, kol nuoviras atvės, ir nukoškite jį. Vartokite po 100 ml (tai mažas arbatos puodelis) kiekvieną kartą, kai apima alkio jausmas. Geriausia tai daryti dviejų savaičių kursu. Šiuo metu taip pat reikia apriboti miltinius ir saldumynus, atsisakyti riebių patiekalų, bet galima valgyti virtą mėsą, grikius ir ryžius, rūgštaus pieno produktus, daržoves ir vaisius.

Yra ir kitas būdas lieknėti vartojant petražolių nuovirą. Reikia 100 g žalumynų užpilti dviem litrais verdančio vandens, pavirti ant silpnos ugnies 10–15 minučių, tada atvėsinti, nukošti ir įpilti vienos citrinos sulčių. Šį nuovirą reikia gerti po truputį, tik kelis gurkšnius. Jei alkis tampa ypač stiprus, be nuoviro dar galima suvalgyti keletą apelsino skiltelių. Kartu reikia laikytis labai griežtos dietos. Šiuo atveju gydymo kurso trukmė – ne ilgiau kaip 10 dienų.

Užpilas

Užpilui paruošti reikia paimti 2 arbatinius šaukštelius susmulkintų petražolių žolės ir užpilti stikline verdančio vandens, o po to palaikyti 20–30 minučių. Prieš vartojimą šią priemonę nukoškite. Ją rekomenduojama gerti po 1 stiklinę, nevalgius, rytais, dvi savaites. Tada būtina padaryti 14 dienų pertrauką, o po to kursą galima pakartoti dar kartą. Jei laikysitės tam tikrų maisto apribojimų, per šį laiką galite numesti 4–5 kg.

Arbata

Petražolių arbata taip pat gali padėti lieknėti. Tam 50 ml verdančio vandens reikia paimti 15 g šviežių petražolių žalumynų, kuriuos iš anksto susmulkinkite. Žiemą, kai parduodami tik šiltnamio žalumynai, kuriuose yra daug mažiau naudingų medžiagų, galima naudoti džiovintas petražoles – 2 valgomuosius šaukštus stiklinei verdančio vandens. Šią priemonę reikia užplikyti lygiai taip pat, kaip įprastą arbatą, t. y. palaikyti 5–10 minučių ir būtinai perkošti per filtrą. Gerkite ją šiltą, įdėję šiek tiek citrininio cukraus ar medaus. Tokioje arbatoje yra mažiau biologiškai aktyvių medžiagų, ir ją galima gerti keletą mėnesių iš eilės. Tačiau reikia atminti, kad ji turi tam tikrą raminamąjį poveikį.

Gydomosios petražolių sėklų savybės

Petražolių sėklose yra daug tų cheminių junginių, kurie vėliau randami suaugusiose augaluose. Liaudies medicinoje jos naudojamos apetitui sužadinti sergant mažo rūgštingumo gastritu, virškinimo proceso ir žarnyno peristaltikai gerinti, mėnesinių ciklui normalizuoti.

Dažniausiai iš jų užplikoma arbata (1 valg. šaukštas sėklų stiklinei verdančio vandens), kuri taip pat padeda sumažinti skausmą dėl dieglių ir mėšlungio, sumažinti uždegiminių procesų apraiškas.

Kuo naudinga petražolės šaknis

Tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje plačiai taikoma šakninė petražolė. Jos žalumynuose yra mažiau vitaminų ir mineralų nei lapinėje (nors chemine sudėtimi jos panašios). Tačiau šios veislės šaknys pagal organinių rūgščių, mineralų, vitaminų ir eterinių aliejų kiekį gerokai pranoksta antžeminę dalį.

Petražolių šaknis naudojama kaip antiseptinė burnos ertmės priemonė, taip pat ji yra puikus būdas stiprinti imunitetą. O dar petražolių šaknis:

1. Normalizuoja kepenų ir hepatobiliarinės sistemos darbą.
2. Šalina toksinus ir mažina patinimą.
3. Yra profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo vidurių užkietėjimo.
4. Naudojama kaip pagalbinė priemonė gydant prostatitą dėl savo priešuždegiminių savybių.
5. Gerina virškinimo sistemos organų darbą.
6. Reguliuoja gliukozės kiekį sergant cukriniu diabetu.
7. Greitina medžiagų apykaitą ir naudojama kaip pagalbinė priemonė kompleksinėje nutukimo terapijoje.
8. Vartojama kaip priešuždegiminė ir skausmą malšinanti priemonė gydant reumatizmą.

Be to, liaudies medicinoje gali būti naudojama tiek šviežia, tiek džiovinta petražolių šaknis. Ją renka vėlyvą rudenį, stengdamiesi nuimti derlių iki stiprių šalnų.

Kadangi petražolių šaknis turi dar daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, ją reikia vartoti atsargiau nei žalumynus. Visų pirma, ji gali neigiamai paveikti kalcio apykaitą.

Petražolės sulčių nauda

Petražolių sultys pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir jos žalumynai. Tačiau visus vitaminus, mikroelementus ir bioflavonoidus jos turi tarsi koncentruota forma, todėl laikomos naudingesnėmis. Be to, patekdamos į organizmą kartu su skysčiu, šios medžiagos geriau įsisavinamos.

Kaip išspausti sultis

Petražolių sultims paruošti žalumynus reikia paruošti – kruopščiai nuplauti, susmulkinti bet kokiu šeimininkei patogiu būdu, pavyzdžiui, galima supjaustyti stiebus ir lapelius peiliu arba sutrinti blenderiu. Tada iš gautos masės išspausti sultis. Tam reikia įdėti į savotišką filtrą, pagamintą iš kelių sluoksnių sulankstytos marlės.

Manoma, kad kuo daugiau operacijų atliekama rankomis, tuo naudingesnės bus gautos sultys. Reikalas tas, kad kontaktuojant su metalu visada vyksta oksidacijos procesai, dėl kurių dalis nestabilių cheminių junginių suyra.

Gautas sultis reikia naudoti iš karto. Laikyti jas tiesiog šaldytuve negalima. Galima tik užšaldyti sultis ledukų formelėse ir naudoti ne maistui, o kosmetinėms reikmėms. Tam jas netgi galima atskiesti išvalytu virintu vandeniu (žinoma, šaltu), nes odai didelė biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija ir nereikalinga.

Džiovinta petražolė: nauda ir žala

Džiovinta petražolė pasižymi beveik tomis pačiomis savybėmis kaip ir šviežios žolelės. Žinoma, dalis naudingųjų medžiagų tuo metu suyra, tačiau didžioji dalis išlieka. Svarbu tik laikytis visų džiovinimo taisyklių, kad ateityje toks produktas duotų naudos.

Kaip džiovinti

Džiovinimo procesas šiuo atveju bus toks pat kaip ir bet kokių kitų aštrių žolelių iš daržo. Tai reiškia, kad žoleles reikia kruopščiai nuplauti, nukratyti vandens perteklių, išdžiovinti ant audeklo ar popierinio rankšluosčio. Tada išdėlioti ant padėklų ar ištiestų gana storo balto popieriaus lapų. Jokiu būdu negalima džiovinti petražolių ant laikraščių, nes spaustuviniai dažai turi kenksmingų medžiagų, kurios gali įsigerti į stiebus ir lapelius.

Petražoles reikia džiovinti atvirame ore, bet geriausia pavėsyje arba po stogine, nes tiesioginių saulės spindulių poveikyje prasideda oksidacijos procesai. Teoriškai tai galima daryti ir miesto buto virtuvėje, jei tam užtenka laisvos vietos.

Žoleles ant popieriaus geriau dėti plonu sluoksniu, kad oras pasiektų visas augalo dalis. Proceso metu žoleles reikės periodiškai šiek tiek pakratyti, kad tolygiai išdžiūtų, tai daroma rankomis. Tai užtruks keletą dienų. Tereikia palaukti, kol lapai ir stiebai pradės lūžti. Po to juos galima smulkinti ir supilti į stiklinį indą ar popierinius maišelius tolimesniam saugojimui.

Reikia pažymėti, kad džiovinti galima ne tik lapus, bet ir petražolės šaknį. Tik ją iš anksto rekomenduojama supjaustyti gana plonais gabalėliais, kad pagreitėtų procesas. Jos džiovinimas užtruks ilgiau nei žolelių. Tačiau žiemą ji suteiks sriuboms ir garnyrams malonų skonį. Taip pat ją bus galima naudoti ir gydymo tikslais.

Petražolės su kefyru nauda

Petražolė su kefyru – puikus produktų derinys organizmo detoksikacijai, tai yra iš jo susikaupusių toksinų šalinimui. Be to, tai leidžia atsikratyti patinimo ir net papildomų kilogramų. Tiesa, kefyro su petražole dieta priskiriama prie labai griežtų, todėl jos laikytis galima ne ilgiau kaip tris dienas iš eilės. Švelnesniu variantu laikomas vieno iš valgymų pakeitimas stikline kefyro su petražole. Geriausia, jei tai būtų popietės užkandis ar vakarienė. Tačiau pastaruoju atveju reikia pasistengti, kad ji įvyktų ne vėliau kaip 18–19 val., nes petražolė vis dėlto turi diuretinį poveikį.

Toks gėrimas turi visas organizmui reikalingas medžiagas, įskaitant aminorūgštis, vitaminus, kalį ir kalcį. Šis gėrimas ruošiamas taip – į stiklinę kefyro įdėti 90 g petražolių žalumynų. Žalumynus reikia nuplauti, nukratyti vandens perteklių, sudėti į blenderio dubenį, užpilti kefyru ir visus šiuos ingredientus plakti iki vientisos masės.

Petražolė medicinoje

Medicinoje petražolės daugiausia naudojamos kaip priešuždegiminė priemonė, taip pat jos būtinos virškinimui gerinti, medžiagų apykaitos procesams normalizuoti, inkstų ir kepenų funkcijai reguliuoti, dantims balinti ir kt. Be to, petražolės laikomos puikia natūralia burnos gaivikliu, be to, jos labai naudingos dantenoms, nes mažina jų kraujavimą.

Sergant cukriniu diabetu

Įrodyta, kad petražolėse yra inulino, dalyvaujančio gliukozės apykaitos procesuose, būtent dėl to jos naudingos sergant cukriniu diabetu. Be to, petražolės padeda atsikratyti antsvorio, kuris yra arba šios ligos priežastis, arba bent jau ją apsunkinantis veiksnys.

Svarbu: petražolių glikemijos indeksas — 5 vienetai.

Sergant pankreatitu

Sergant ūminiu pankreatitu, bet kokios žolės yra draudžiamos. Sergant lėtiniu pankreatitu, petražolės, tiksliau – jų žalumynai, yra vienas iš nedaugelio leidžiamų prieskonių. Jų galima dėti į sriubas, mėsos ir žuvies patiekalus. Tačiau fitoterapijoje lėtiniam pankreatitui gydyti naudojama petražolių šaknis. Toliau tarp liaudies medicinos receptų bus apžvelgtas ir šis variantas.

Sergant gastritu

Petražoles rekomenduojama vartoti sergant gastritu su sumažėjusiu rūgštingumu, nes jos skatina skrandžio sulčių gamybą. Pageidautina tai daryti tuščiu skrandžiu.

Sergant gastritu su padidėjusiu rūgštingumu, petražolės yra vienas iš nedaugelio leidžiamų prieskonių. Tačiau jas galima vartoti tik tuo atveju, jei tai lėtinė ligos forma ir remisijos stadija.

Žarnynui

Petražolės naudojamos žarnyno peristaltikai stiprinti ir virškinimui gerinti. Reikėtų pažymėti, kad jos mažina padidėjusio dujų susidarymo riziką, todėl naudojamos esant dirglaus žarnyno sindromui.

Esant vidurių užkietėjimui

Esant tokio pobūdžio problemoms, dietologai dažniausiai pataria tiesiog dėti šviežių petražolių į įvairius patiekalus, nors galima gerti ir užpilus bei nuovirus.

Sergant podagra

Sergant šia liga, bet kokias aštrias žoleles reikia vartoti atsargiai. Tačiau šiuo atveju yra tiesioginių kontraindikacijų, nes petražolių vartojimas gali sutrikdyti druskų apykaitą, o tai yra pagrindinė podagros vystymosi priežastis.

Kepenims

Dėl kepenų ir tulžies sistemos petražolės yra naudingos kaip detoksikacijos priemonė. Liaudies medicinoje patariama pagaminti tokią priemonę: trijų citrinų sultis sumaišyti su puodeliu smulkintų šviežių petražolių žalumynų ir penkiomis šakelėmis garintų salierų. Visa tai tiesiog sutrinti blenderiu, įpilti 6 puodelius vandens ir dar kartą plakti iki vientisos masės. Gaunamas gėrimas, kurį reikia gerti po puodelį tris kartus per dieną prieš valgį. Gydymo kursas trunka 3 dienas, po to reikia daryti pertrauką. Sergant gastritu ir opine liga, ši priemonė yra draudžiama.

Sergant hemorojumi

Sergant šia liga labai svarbu nustatyti tinkamą virškinimą. Tam patariama valgyti daugiau lapinių žalumynų, ypač petražolių, nes jos taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir padeda stiprinti kraujagysles.

Sergant cholecistitu

Gydomoji dieta sergant cholecistitu leidžia vartoti petražolių žalumynus – bet ne daugiau kaip 60 g per dieną. Be to, galima dėti į daržovių sriubą šaknį – ne daugiau kaip 30 g, nes priešingu atveju kyla oksalatinių akmenų susidarymo rizika.

Nuo patinimų

Petražolėse yra apiino ir kalio. Dėl to jos turi šlapimą varantį poveikį, tačiau, skirtingai nei paruošti vaistiniai preparatai, jų vartojimas nesukelia hipokalemijos. Diuretinės petražolių savybės daro jas veiksminga priemone nuo edemos. Tačiau reikia suprasti, kad nei šių augalų sultys, nei nuoviras, nei užpilas neturi įtakos edemos priežasčiai, o pati liga vis tiek reikalauja gydymo.

Liaudies medicinos receptai petražolės pagrindu

Tradicinėje liaudies medicinoje naudojamos ir petražolių sėklos, ir lapai, ir šaknys, ir eterinis aliejus. Pavyzdžiui, žalumynai visada buvo naudojami sumušimams ir vabzdžių įkandimams gydyti, o jų sultys buvo laikomos veiksminga priemone nuo utėlių ir odos parazitų. Petražolių eterinis aliejus buvo naudojamas menstruaciniam ciklui normalizuoti ir įvairioms ginekologinėms ligoms gydyti (tačiau apskritai jį reikia vartoti labai atsargiai, kadangi jis turi ir abortinį poveikį).

Petražolių sėklos yra vėjus varanti priemonė. Iš jų dažniausiai užplikoma arbata, kuri malšina meteorizmą ir skausmus dieglių metu. Tačiau sėklų nuoviras laikomas puikia priemone nuo aritmijos ir širdies nepakankamumo, ypač jei šias patologijas lydi paburkimas.

Galiausiai šaknis dažnai naudojama kaip diuretikas sergant inkstų ligomis, taip pat ji įeina į namų priemones nuo cukrinio diabeto ir pankreatito.

Daug receptų su petražolėmis yra patvirtinti oficialios medicinos. Pavyzdžiui:

1. Sergant pankreatitu reikia paimti maždaug 0,5 kg petražolių šaknies, kruopščiai nuplauti, nuplikyti verdančiu vandeniu ir supjaustyti gabalėliais. Šią masę sudėti į storasienį puodą ir užpilti pienu, kad jis visiškai apsemtų augalinę žaliavą. Puodą pastatyti į ne per karštą orkaitę ant silpnos ugnies, kad pienas tirptų, bet neišvirtų. Kai jis šiek tiek sutirštės, gautą priemonę perkošti ir vartoti kas valandą po 1–2 valgomuosius šaukštus. Visą paruoštą kiekį reikia išgerti per vieną dieną. Šią priemonę galima gerti net iškart po ūminio pankreatito priepuolio.
2. Sergant cukriniu diabetu, aukščiau aprašytą petražolių nuovirą reikia gerti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.
3. Dar vienas variantas sergant diabetu – 50 g susmulkintų šaknų užpilti stikline verdančio vandens, palikti pritraukti 45 minutes, perkošti ir gerti po 2 valgomuosius šaukštus du kartus per dieną – ryte nevalgius ir vakare pusvalandį prieš miegą.
4. Sergant arterine hipertenzija, 15–20 g šviežių petražolių lapų užplikyti stikline verdančio vandens ir palikti pritraukti 20 minučių. Šią priemonę gerti po truputį per dieną. Per parą galima išgerti ne daugiau kaip dvi stiklines užpilo.
5. Nuo aukšto kraujospūdžio yra ir kitas receptas – 2 valgomuosius šaukštus grūstuvėje sutrintų sėklų užpilti stikline verdančio vandens ir pavirinti ant silpnos ugnies 15 minučių. Tada gėrimą palikti pritraukti pusvalandžiui. Jį reikia gerti po 1 valgomąjį šaukštą keturis kartus per dieną.

Petražolė kosmetologijoje

Petražolės dažnai naudojamos odos priežiūrai. Šio augalo sultys padeda pagerinti veido spalvą, suteikia odai glotnumo ir elastingumo. Reguliariai naudojant, jos netgi leidžia atsikratyti pigmentinių dėmių, nes turi švelnų balinamąjį poveikį. Taip pat ši priemonė laikoma veiksminga nuo spuogų, nes petražolės normalizuoja riebalinių liaukų darbą.

Veidui

Geriausia kosmetologijos priemone laikomas ledas iš petražolių žalumynų arba šios žolės sulčių. Tokiais ledo kubeliais trinama oda ryte ir vakare. Ši procedūra pakeičia įprastą prausimąsi, suteikia švelnų balinamąjį poveikį, tonizuoja odą. Svarbu tik taisyklingai judinti ledo kubelį – nuo centrinės veido linijos į dešinę arba kairę, kryptimi iš apačios į viršų. Ir, žinoma, labai svarbu neperšalti atliekant tokias procedūras.

Kosmetiniam ledui užšaldyti galima ir aukščiau aprašytus nuovirus bei užpilus, ir augalo sultis, ir mineralinį vandenį su petražolių žalumynais. Taip pat galima ruošti tokias kaukes:

1. Riebiai veido odai. Petražolių žalumynai smulkinami trintuvu, kol susidaro sultys. Į 1 valgomąjį šaukštą gautos masės įdedama maždaug tiek pat grietinės ir išmaišoma, o tada mišinys užtepamas ant nuvalytos veido odos 20 minučių, po to nuplaunamas šiltu vandeniu nenaudojant papildomų priemonių. Vietoj grietinės galima naudoti vaisių jogurtą arba bet kokią tyrę ir neriebų kefyrą.
2. Nuo spuogų. Šiai kaukei reikia petražolių šaknies. Ji nuplaunama, nuvaloma, susmulkinama iki tyrės, iš to imamas 1 valgomasis šaukštas žaliavos, sumaišomas su žaliu kiaušinio baltymu ir citrinos sultimis, užtepama ant švarios odos 15 minučių, o po to nuplaunama. Kai kurie kosmetologai pataria vietoj citrinos naudoti česnaką, tačiau kvapas bus atitinkamas.
3. Vytstančiai odai. Imama po lygiai krapų ir petražolių, susmulkinama, iš šio tūrio 2 valgomieji šaukštai užpilami pienu, įdedama 2 ml alyvuogių aliejaus, išmaišoma ir užtepama ant veido odos 20 minučių. Taip pat padeda kompresai iš petražolių nuoviro.
4. Sausai odai. Avižiniai dribsniai verdami piene kaip įprasta, tik be cukraus ir druskos, po to sumaišoma 50 g košės su 2 valgomaisiais šaukštais smulkintų petražolių žalumynų, įdedamas 1 valgomasis šaukštas grietinės ir gautas mišinys užtepamas ant veido 20 minučių.

Petražolių nuoviru galima nuvalyti veidą ten, kur yra probleminių vietų su spuogeliais arba uždegimo pėdsakais. Jis pakeičia jau paruoštą losjoną.

Plaukams

1. Sveikam plaukų blizgesiui suteikti naudojamas petražolių nuoviras – 50 g smulkintų žalumynų vienam litrui verdančio vandens. Priemonė paliekama brinkti 15 minučių, perkošiama ir naudojama skalavimui.
2. Petražolių sultys laikomos gera priemone plaukų augimui. Jas galima įtrinti į galvos odą kiekvieną dieną. Tačiau dažniau jos naudojamos kartą per savaitę su kokiais nors priedais, pavyzdžiui, medumi ar varnalėšų aliejumi.
3. Plaukų stiprinimui taip pat galima pasidaryti kaukę iš smulkintų petražolių sėklų (1 arbatinis šaukštelis), kurios sumaišomos su ricinos aliejumi (2 arbatiniai šaukšteliai) ir nedideliu kiekiu spirito, kuris šiame recepte atlieka konservanto vaidmenį. Gauta priemonė įtrinama į galvos odą vietoj losjono.

Naudojimas kulinarijoje

Petražolė – svarbiausia rusiškos virtuvės žolė, tačiau ne mažiau svarbų vaidmenį ji atlieka Europos ir net Azijos kulinarinėje tradicijoje. Daugeliu atvejų, kai recepte parašyta «įdėti žalumynų» – tai reiškia, kad kalbama būtent apie petražoles ir kokį nors jų priedą. O vienas petražolių pranašumų yra tai, kad ji gerai dera beveik su visais jais. Pagrindinis jos kompanionas – tai, žinoma, krapai. Bet ji «draugauja» ir su baziliku, ir su salieru, ir su špinatu, ir net su kalendra bei žaliaisiais svogūnais.

Petražolių žalumynų galima dėti į bet kokias salotas ir užkandžius, jie tinka sriuboms, daržovių troškiniams, įvairiems žuvies ir mėsos patiekalams. Jais barstoma kiaušinienė ir net kai kurios rūšys nesaldžių kepinių.

Petražolių šaknis taip pat rado platų pritaikymą kulinarijoje. Ji dedama į sriubas, troškinius, įvairius daržovių patiekalus, gali būti įdaro dalis įdarytose cukinijose ar paprikose. Taip pat šios žolės šaknis dedama į šaltieną ir aspiką.

Žala ir kontraindikacijos

Didelis kiekis biologiškai aktyvių medžiagų, esančių petražolėse, neša ne tik naudą. Kai kuriais atvejais šis prieskonis gali net pakenkti. Kaip jau minėta, dideliais kiekiais petražolės gali gerokai padidinti gimdos tonusą, todėl pirmąjį nėštumo trimestrą jas reikia vartoti labai mažomis dozėmis, kad neišprovokuotų persileidimo.

Be to, reikia pažymėti, kad petražolėse yra medžiagų, kurios, vartojant šią žalumyną dideliais kiekiais, gali sukelti oksalatinių akmenų susidarymą inkstuose. Todėl, esant polinkiui formuotis tokiems dariniams, petražolių vartojimas yra kontraindikuotinas. Taip pat šį prieskonį reikėtų pašalinti iš raciono, sergant ūminiu nefritu, cistitu ar podagra.

Kaip pasirinkti ir laikyti petražolę

Reikėtų pirkti tik šviežias petražoles. Jos lapai turi būti sodriai žalios spalvos, o stiebas – elastingas. Būtinai reikia jį patikrinti. Pjūvis turi būti šviežias. Jei lapeliai atrodo vangūs, net jei nėra puvimo požymių, geriau atsisakyti pirkimo, nes tokie žalumynai ilgai neišsilaikys net šaldytuve. Jei pjūvio pusėje jaučiamas nemalonus kvapas, tuomet tikrai nereikia pirkti tokių žalumynų, nes tai reiškia, kad jie buvo laikomi pažeidžiant sąlygas.

Šviežumo laikotarpį galima pratęsti tik kokybiškiems žalumynams. Tam petražoles reikia įdėti į šaltą vandenį taip, kad jame būtų jų stiebai, ir palikti kambario temperatūroje kelioms valandoms. Be šaldytuvo žalumynai gali išsilaikyti tik 1–2 dienas. Šaldytuvo daržovių skyriuje jie „išgyvens“ savaitę. Tačiau ilgalaikiam laikymui tinka tik vienas būdas – užšaldymas, ir jis bus aptartas toliau.

Šaknines petražoles rekomenduojama laikyti lygiai taip pat, kaip morkas. Iškastas šaknis reikia perrinkti, lapus nukirpti, sulūžusių ar pažeistų egzempliorių atsikratyti. Tada laikymui atrinktas šakniavaisines daržoves sudėkite į dėžes su smėliu ir padėkite į rūsį. Kai kurie ūkininkai pataria net šiek tiek sudrėkinti smėlį ilgesniam laikymui, tačiau čia svarbu nepersistengti.

Miesto buto sąlygomis petražolių šaknis laikoma šaldytuve, tik tam reikalingas ne polietileninis, o popierinis arba medžiaginis maišelis.

Ar galima šaldyti

Ir lapines, ir šaknines petražoles ilgalaikiam laikymui galima užšaldyti. Jei viskas bus padaryta pagal taisykles, tai šaldiklyje šis prieskonis gali išsilaikyti ne mažiau nei 7–8 mėnesius, o gal ir dar kelias savaites ilgiau.

Tam naudojami šie metodai:

1. Užšaldymas sveikais stiebais. Petražolės nuvalomos, nuplaunamos, perrenkamos, kartu pašalinant šiurkščius stiebus, o po to džiovinamos ant popierinių servetėlių. Po kurio laiko, kol dar žalumynai neprarado šviežumo, jie surenkami į ryšulius, įvyniojami į polietileninius maišelius ir siunčiami į šaldiklį.
2. Supjaustytu pavidalu. Pirmasis žalumynų paruošimo etapas bus toks pat, kaip aprašyta aukščiau, tik petražolės supjaustomos peiliu, o po to supakuojamos į specialius maišelius arba plastikines dėžutes šaldymui.
3. Porcijinių kubelių pavidalu. Tam petražoles taip pat reikia kruopščiai paruošti, tik jos supjaustomos labai smulkiai, o paskui sudedamos į ledo formeles, į kiekvieną skyreli įlašinant vos kelis lašus vandens. Jau kitą dieną šias formeles galima išimti iš šaldiklio, perkelti į kompaktiškesnę dėžutę ir grąžinti atgal.

Šaknines petražoles taip pat galima užšaldyti. Tam šaknelės perrenkamos, paliekant tik sveikiausias, tada nuvalomos nuo odelės ir smulkių šoninių šaknelių ir šiek tiek padžiovinamos ant popierinių rankšluosčių. Po to šaknį galima arba smulkiai supjaustyti, arba sutarkuoti stambia tarka, o gautą masę užšaldyti laikymo maišeliuose.

Kai kurios šeimininkės paruoštus žalumynus susmulkina iki tyrės būvio, tada į gautą masę įdeda nedidelį kiekį alyvuogių ar kito augalinio aliejaus ir užšaldo porcijinėse ledo formelėse, kaip aprašyta aukščiau.

Žinoma, tokių petražolių jau negalima dėti į salotas, kurios nėra termiškai apdorojamos. Jos naudojamos sriuboms, mėsos patiekalams, padažams, daržovių troškiniams. Tačiau tokios petražolės turi daug daugiau vitaminų nei šiltnamio. Ir skonis, ir aromatas yra daug sodresni. Bet vis tiek, atsižvelgiant į tai, kad dalis naudingųjų medžiagų užšaldant suyra, į patiekalus jų galima dėti šiek tiek daugiau, nei reikėtų šviežių vasarinių petražolių.

Kaip teisingai valgyti petražolę

Šie žalumynai, nors ir labai naudingi, nėra tokie paprasti, kaip įprasta manyti. Todėl juos reikia vartoti tik pagal taisykles, kad nepakenktumėte organizmui.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Medikai tvirtina, kad per dieną galima suvalgyti iki 50 g petražolių žalumynų. Kadangi jų sultys yra labiau koncentruotos, jas reikia vartoti ypač atsargiai. Ir galiausiai nėštumo metu šviežių petražolių kiekį taip pat reikėtų sumažinti.

Ar galima valgyti vakare ir nevalgius

Labai dažnai blizgūs žurnalai siūlo petražoles vartoti naktį. Žinoma, tai tikrai padeda numesti svorio atsikratant patinimo. Bet tai gali sukelti diskomfortą dėl diuretinio poveikio visos nakties metu.

Kalbant apie tai, ar galima valgyti nevalgius, ir čia geriau susilaikyti, nes dėl didelio eterinių aliejų kiekio stipriai dirginama skrandžio gleivinė.

Ar galima valgyti stiebus?

Petražolių stiebai švieži nevartojami, bet juos galima naudoti kulinarijoje – pavyzdžiui, įdėti tokio stiebų ryšulį į karštą sultinį jį verdant, kad jie geriau atskleistų savo skonį ir aromatą (vėliau juos galima išmesti). Dažnai svogūnai ir morkos pakepinami kartu su petražolių stiebų ryšuliu, ypač jei vėliau šios daržovės naudojamos padažui ruošti.

Taip pat petražolių stiebai, jei jie pakankamai ilgi, naudojami blyneliams ar kitiems patiekalams su įdaru rišti – tai patogiau nei naudoti lapus. Susmulkinti ir išdžiovinti stiebai gali būti maišomi su druska, kad būtų pagardų mišinys.

Ar galima valgyti žydinčią petražolę?

Petražolių žiedynai paprastai nenaudojami maistui žali. Tačiau daugelis šeimininkių juos naudoja taip pat, kaip krapų žiedynus, tai yra deda į stiklainius su marinuotais agurkais ir pomidorais, kad būtų subtilesnis skonis ir aromatas.

Ar galima duoti gyvūnams petražolės

Mažiems naminiams graužikams, pavyzdžiui, jūrų kiaulytėms, žiurkėnams ir triušiams, petražolę duoti galima ir būtina, bet ne dažniau nei du kartus per savaitę. Šunims ir katėms petražolės duodama dar rečiau. Žalumynai visiems šiems gyvūnams reikalingi, kad aprūpintų organizmą vitaminais. O paukščiams, pavyzdžiui, banguotoms papūgėlėms, petražolės duoti negalima. Jiems kenkia joje esantys eteriniai aliejai.

Įdomūs faktai apie petražoles

Šios žolės pavadinimas – «petražolė» – kilo iš jos lotyniško pavadinimo Petroselinum crispum, kuris verčiamas kaip «auganti ant akmens». Tai iš pažiūros nepastebimas, bet nuostabus augalas, kurio 100 g yra daugiau vitamino C nei citrinose. Jo gydomosios savybės žinomos nuo senų laikų. Ir, jei tikėti legendomis, petražolę ypač vertino Prancūzijos karalienė Marija Mediči, manydama, kad tai puiki priemonė nuo nuobodulio ir depresijos.

Petražolės nuotrauka