Gorgonzola: kas tai yra, koks jo skonis, kuo naudingas, kaip pagaminti

Gorgonzola — itališko sūrio rūšis, turinti margą, raštuotą struktūrą. Produktas laikomas delikatesu. Jis yra šiek tiek aštraus skonio, kas priskiria jį prie mėlynojo sūrio rūšies. Tokį pavadinimą sūris gavo dėl melsvai žalsvo atspalvio pelėsinės kultūros, išaugusios sūrio masėje.

Gorgonzola: kas tai per sūris?

Kilmės istorija

Yra žinoma, kad šis sūrio produktas iš pradžių atsirado devintojo amžiaus pabaigoje netoli Milano vartų. Pirmasis pavadinimas buvo — Strakkino. Jis buvo gaminamas iš karvės pieno. Žodis stracca italų kalba reiškia „pavargęs“. Gyventojai, varantys karves iš ganyklų ilsėtis, sakydavo joms — „pavargusios“. Karvės pienas puikiai tiko minkštų rūšių sūriui gaminti.

Pagal antrąją versiją buvo manoma, kad ši veislė atsirado Valsasinos mieste, kuris tuo metu garsėjo savo sūrio gamyba.

Bet yra viena iš legendų, kuri nustelbia abi nuomones apie sūrio atsiradimą. Ji pasakoja apie tai, kaip jaunas vaikinas, įsimylėjęs savo svajonių merginą, sustabdęs vakare sūrio gaminimą, išvyko į pasimatymą. O ryte, norėdamas ištaisyti savo klaidą, vakare likusią varškės masę sumaišė su šviežiu pienu. Taigi, po kurio laiko, ant sūrio atsirado mėlynos spalvos gyslelės. Tačiau skonis buvo tiesiog nuostabus ir užkariavo net talentingiausius gurmanus.

Egzistuoja ir kita legenda apie gudrų ir nesąžiningą valstietį, kuris nusprendė pralobti iš pro kaimą važiuojančių pirklių. Užsiimdamas sūrių gamyba, jis pasiūlė jiems dalį savo produkto, seniai užsigulėjusio ir pasidengusio pelėsiu. Sūrininkas tikėjosi, kad pirkliai, atvykę iš tolimų vietų, neatsiims blogos prekės. Tačiau jis klydo, nes po poros savaičių pirkliai grįžo, jau su prašymu parduoti dar vieną tokio pat produkto partiją. Nuo tada Gorgonzolos gaminimo receptas perduodamas iš kartos į kartą.

Tačiau, kaip paaiškėjo, yra dar viena versija apie gorgonzolos sūrio atsiradimą. Ir tai įvyko šiaurinėje Italijos dalyje, Lombardijoje. Vienam šeimininkui atsibodo jo namuose esantys girti svečiai. Ir, kad šie kuo greičiau paliktų jo namus, jis nusprendė jiems patiekti sūrį su Strakkino pelėsiu. Tačiau ši idėja pasirodė nesėkminga, nes svečiams produktas patiko — jis puikiai derėjo su anksčiau patiektu vynu.

Šiek tiek vėliau Gorgonzolos gamyba žymiai pradė didėti, užimdama vis daugiau teritorijos. Būtent Novara, garsėjanti palankia geografine padėtimi, gausiais gamtiniais vandens ištekliais, daugybe ganyklų, galviijų auginimu, tapo naujaja Gorgonzolos sostine. Iš čia ir kilo sūrio pavadinimas.

Gamybos technologija

Keletą šimtmečių iš eilės gorgonzolos sūrio gamybos receptas ne kartą keitėsi, buvo pridedama kažko naujo, patobulinta. Svarbiausias gamybos komponentas yra karvės pienas su maža dalimi ožkos pieno. Surenkamas vakarinis ir rytinis melžimas, sumaišomas su grietinėle ir pasterizuojamas. Tada masė dedama į tam tikrą cilindro formos indą, kurio dugnas išklotas natūralaus audinio medžiaga. Kad išrūgos greičiau nutekėtų, sūrio galvos karts nuo karto apverčiamos. Po dviejų savaičių jos išimamos iš indo ir įtrinamos druska. Specialia ilga adata padaromi pradūrimai, į kuriuos įvedamos pelėsio sporos. Kad pagreitėtų pelėsinių grybelių augimas, sūrio masė praduriama keletu metalinių vamzdelių, per kuriuos netrukdomai patenka deguonis. Dėl to gatavame produkte atsiranda lygiagrečios smaragdiškai žalios juostelės.

Rūšys

Italijoje išvesti tik du gorgonzolos sūrio tipai:

1. Gorgonzola Dolce (arba Gremificato) – tai jaunas sūrio tipas, turintis pastos konsistenciją, su mėlynomis pelėsio gyslomis. Jis gaminamas du mėnesius. Šio tipo skonis yra šiek tiek saldus, su švelniais riešutų atspalviais. Jo struktūra yra minkšta.
2. Gorgonzola Piccante. Šio tipo sūris bręsta apie keturis mėnesius. Tipas yra tankesnės konsistencijos, su daugiau pelėsinų gyslų. Jis turi aštrų, sodrų skonį.

Pagrindinė gorgonzolos skonio savybė – saldžiai kreminis skonis, su būdingu aštrumu, kylančiu iš pelėsio. Šis buketas burnos ertmėje sukuria krakmolo pojūtį. Jaučiami švelnūs grybinio skonio atspalviai.

Kuo kvepia Gorgonzola?

Pagrindinis šio sūrio kvapas yra rūgštumas, panašus į grietinės. Tačiau aromatas žymiai skiriasi nuo jo skonio. Viena iš gorgonzolos rūšių, būtent «Gorgonzola Piccante formaggi CIRTSA», skleidžia žalio, sudygusio pelėsio ir grybų rūsio drėgmės kvapą. Šiek tiek prasiveržia saulėgrąžų sėklų, jų šiek tiek paskrudintos luobelės skonio pojūčiai ir vos juntama lydyto pieno skonio nata.

Kuo Gorgonzola skiriasi nuo Dor Blue ir Rokforo?

Gamindami skirtingų rūšių sūrius, sūrininkai visada remiasi tuo, kad kiekvienas produktas turėtų skirtis vienas nuo kito. Pavyzdžiui, gorgonzola, rokforas ir dor blue.

Nuo Dor Blue

Sūriai skiriasi:

Istorija
Ne mažiau populiarus laikomas vokiškas mėlynasis pelėsinis sūris – Dor Blue. Mėgėjai šią rūšį vertina labai aukštai. Kai kurie yra pasirengę permokėti, kad galėtų pasimėgauti tokio sūrio delikateso gabalėliu. Tačiau jo gaminimo receptas iki šiol laikomas paslaptyje.

Skonio savybėmis, kvapu, tekstūra
Dor Blue sūris yra balto marmuro spalvos su tamsiai žalios pelėsio gyslomis. Jis bręsta devyniasdešimt dienų. Skonis šiek tiek aštrus su aštriais šiaudų prieskoniais. Turi būdingą aromatą, tirštą kremo konsistenciją, labiau primenančią sviestą. Savo struktūros tankumu skiriasi nuo gorgonzolos.

Nuo Rokforo

Sūriai skiriasi:

Istorija
Rokforas yra vienas skaniausių mėlynųjų Prancūzijos sūrių. Egzistuoja legenda apie jo atsiradimą, kuri šiek tiek skiriasi nuo gorgonzolos atsiradimo istorijos. Viskas prasidėjo prancūzų miestelyje Rokfore, su prabangiais kalnų reljefais ir daugybe urvų. Viename iš jų buvo piemuo, nusprendęs pasimėgauti duonos ir sūrio gabalėliu. Tačiau jo dėmesį atitraukė pro šalį einanti graži mergina. Metęs savo pietus, vaikinas nusekė paskui ją. Grįžo jis po vieno mėnesio. Ant palikto maisto (duonos ir sūrio) pamatė išaugusį mėlyną pelėsį. Bet piemuo buvo labai alkanas, kad galvotų apie sugedusį maistą. Kai jis pradėjo valgyti sūrį, kvapnus ir sūrus skonis jį sužavėjo. Taip atsirado produktas, kurį gyventojai pavadino „Rokforas“. Jis gaminamas iš avies pieno tik vienoje vietoje – Ruergo provincijoje.

Skonio savybėmis, kvapu, tekstūra
Paruoštas Rokforo sūris yra padengtas balta, drėgna plutele. Viduje jis kreminės spalvos su pilku atspalviu, su išaugusio mėlynojo pelėsio skylutėmis. Jis bręsta kalkakmenio urvuose. Todėl sūrio masės supjaustyti paprastu peiliu neįmanoma – tik individualiu prietaisu, kuris buvo sukurtas būtent šiai sūrio rūšiai. Šis prietaisas vadinamas rokforo pjaustykle.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Gorgonzolos sudėtyje yra nenugriebto karvės pieno ir pelėsinių grybų sporų. Šios rūšies sūrio kaloringumas yra 350 kcal 100 gramų (18 gramų gyvulinių baltymų ir 27 gramai lengvai virškinamų riebalų). Iki dvidešimtojo amžiaus gorgonzolos sūris liko žinomas tik vietinei publikai. Daug vėliau, vystant pramonei, produktas tapo populiarus tarp anglų, vokiečių ir prancūzų. Taip atsirado atskiros gorgonzolos rūšys: dolce ir pikante.

Jame yra:

• vitaminas A;
• vitaminas PP;
• B grupės vitaminai;
• kalcis;
• fosforas;
• kalis;
• antioksidantai.

Kuo naudingas Gorgonzolos sūris?

Tinkamai pagamintas sūris pasižymi puikiu skoniu. Jame yra maistingųjų medžiagų, naudingų žmogaus organizmui. Gorgonzolos sudėtyje yra baltymų, riebalų ir vitaminų. O jame esantis pelėsis atlieka antioksidanto vaidmenį. Sūrio gaminimo metu pieno baltymai suskaidomi į laisvąsias aminorūgštis, kurias organizmas puikiai pasisavina ir skatina savo baltymų sintezę.

Į sūrio sudėtį įeinantys peptidai stimuliuoja imunitetą, normalizuoja kraujospūdį, kontroliuoja mitybos procesus virškinimo trakte. Kalcis, esantis produkto sudėtyje, gerai įsisavinamas organizme. Vyresnio amžiaus žmonėms produktas naudingas tuo, kad apsaugo nuo osteoporozės.

Nauda, kurią žmogus gauna protingai vartodamas šį produktą, yra didelė. Naudingos medžiagos sudėtyje:

• mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
• stiprina ir lavina kaulus, suteikia sveikatos nagams, plaukams ir dantims;
• teigiamai veikia nervų sistemą;
• gerina atmintį, dėmesio koncentraciją;
• padeda esant miego sutrikimams;
• saugo odą nuo ultravioletinių spindulių;
• padeda sergant mažakraujyste ir anemija;
• mažina nuovargį.

Gorgonzolą galima įtraukti į mitybą žmonėms, netoleruojantiems laktozės. Sūryje esančios riebiosios rūgštys padeda pašalinti toksinus ir šlakus iš organizmo, didina apetitą.

Svarbiausias sūrio produkto komponentas yra penicilinas. Jis palaiko normalią viso žmogaus organizmo veiklą, veiksmingai kovoja su virusinėmis ir infekcinėmis ligomis.

Mokslininkai įrodė, kad sūrių gamyba užsiimantys žmonės yra sveiki, ištvermingi ir ilgai gyvena.

Žala ir kontraindikacijos

Be maistingumo ir naudos, gorgonzolos sūris turi ir kontraindikacijų. Dėl didelio riebumo ir kalorijų kiekio šis produktas nebus naudingas šiems žmonėms:

• turintiems antsvorį;
• alergiškiems penicilinui;
• besilaikantiems dietų, kuriose yra minimalus riebalų kiekis;
• sergantiems virškinimo trakto ligomis (opa, gastritu).

Gorgonzolos nerekomenduojama vartoti vaikams iki 5 metų, nėščioms moterims, maitinančioms krūtimi. Draudžiama vartoti šį sūrį vartojant antibiotikus. Pelėsiai turi panašių savybių kaip šie vaistai, todėl gali sukelti žmogui disbakteriozę, alergiją.

Kaip tinkamai pasirinkti ir laikyti

Kad nesuklystumėte renkantis, reikia atkreipti dėmesį į jo savybes: išvaizdą, kvapą, pagaminimo datą ir laikymo terminus. Gorgonzola priklauso itališkų sūrių rūšims. Ji labai panaši į tokias veisles kaip Dor Blue ir Dana Blue. Tačiau jos skiriasi pelėsio spalva. Jaunam sūriui subręsti pakanka nuo dviejų iki keturių mėnesių, brandžiausiu laikomas sūris, kurio brandos laikotarpis yra apie metus.

Pagal išvaizdą reikia rinktis baltos arba šiek tiek gelsvos spalvos produktą. Sūrio plyšiuose turi būti žalsvai mėlynas pelėsis. Gorgonzola — labai minkšta veislė, pasižymi ryškiu aštraus skonio su riešutų prieskoniu. Brandaus sūrio aromatas yra ryškiausias.

Renkantis gorgonzolą, tikri jos mėgėjai sustoja ties labiau subrendusia veisle. Kuo ilgesnis brandinimas – tuo pikantiškesnis skonis. Šio sūrio kūrinio brandinimo laikotarpis nėra begalinis, todėl reikia pirkti tokį kiekį, kuris būtų suvartotas per kelias dienas. Produktas laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip 2 savaites.

Prieš pradedant valgyti Gorgonzolos sūrį, rekomenduojama jį išimti iš šaldytuvo pusvalandį prieš vartojimą. Tada jis įgys reikiamą konsistenciją ir atskleis savo skonio savybes.

Kaip ir su kuo valgoma Gorgonzola?

Šios rūšies sūris tinka ruošti įvairius patiekalus – tiek paprastus, tiek sudėtingus. Jo minkštumas suteikia puikų poskonį ir perteikia aromato atspalvius. Dėl pastos konsistencijos dažnai naudojamas sumuštiniams. Įvairių patiekalų receptuose naudojama saldi ir aštri Gorgonzola. Dėl kreminės konsistencijos šis sūris yra patogesnis ruošiant – lengvai tirpsta burnoje. Puikiai dera su džiovintais vaisiais, karčiais produktais (radikė, rukola) ir saldžiais – moliūgu, kriauše, obuoliais, vynuogėmis. Jos skonio savybės papildo kepamus desertus. Dedama į čizkeiką kaip įdaras.

Derasi su itališku patiekalu polenta, įvairiais grybais ir fondiu. Prie šių receptų būtinai dedami kepti skrebučiai. Gorgonzola kulinarijoje naudojama kaip savarankiškas patiekalas, derinama su įvairiomis kietųjų ir minkštųjų sūrių rūšimis. Italai mėgaujasi mėlynuoju sūriu su šviežiai kepta duona, krekeriu. Puikiai praturtina ant anglių keptos mėsos skonį. Patiekiamas gražiai atrodo lėkštėje.

Koks vynas tinka prie Gorgonzolos?

Restoranuose patiekiant patiekalus dažnai užsakoma Gorgonzola ir vynas. Šie du produktai puikiai papildo vienas kitą. Tačiau kadangi sūrių rūšių yra daug, o vynų įvairovė didelė, derinti juos nėra labai lengva. Derinant vyną ir sūrį reikia pasirinkti tas rūšis, kurios papildo vyno skonį, bet jo neužgožia.

Gorgonzola pasižymi daugialypiu ir sodriu skoniu. Tokį sūrį rekomenduojama patiekti su įvairiais vynais. Tai gali būti desertiniai (Semijonas, Rislingas, Sovinjonas Blan), spirituoti, sotūs sausi balti vynai.

Skirtingai nei raudonasis, baltasis vynas gali derėti su keliomis mėlynojo sūrio rūšimis. Gėrimas pabrėš pikantišką kietųjų, sūrokų rūšių skonį. Prie minkštesnių patiekiamas raudonasis vynas.

Idealiu deriniu laikoma Gorgonzola su vynais Marsala, Pikolit arba Pasito. Šie kilnūs gėrimai iš aukščiausių vynuogių veislių. Jie puikiai dera su itališko sūrio skonio savybėmis.

Kur įsigyti ir kiek kainuoja

Gorgonzola gaminama dideliais kiekiais. Dėl riboto galiojimo laiko šis produktas parduodant supakuojamas į mažas porcijas.

Italijoje mėlynojo sūrio kaina yra apie 6–9 eurus (250 g) ir 25–36 eurus (1 kg). Vietinėse parduotuvėse Gorgonzolos oficialiai įsigyti negalima, tačiau per interneto tinklus Rusijos gyventojai gali nusipirkti produktą už 3–5 eurus už 200 g.

Kaip pasigaminti Gorgonzolą namuose?

Pasigaminti tokį sūrį namuose yra daug geriau ir mažiau pavojinga nei įsigyti iš įvairių svetainių. Atsižvelgiant į tai, kad tai produktas, kurio sudėtyje yra pieno, jo pristatymas turi būti kuo greitesnis, o tai ne visada paisoma įvairių maisto internetinių parduotuvių atstovų.

Jums nebus sunku pasigaminti sūrio produktą namuose. Gorgonzolai reikia šių ingredientų:

• 7,5 l pieno (jis turi būti būtinai pasterizuotas);
• 70 g baltojo jogurto be vaisių priedų;
• 0,5 g arbatinio šaukštelio mezofilinio raugo;
• 0,5 arbatinio šaukštelio specialių bakterijų, skirtų mėlynajam sūriui Penicillium Rogueforti;
• pusė valgomojo šaukšto skysto šliužo fermento;
• druska pagal skonį;
• pusė arbatinio šaukštelio kalcio chlorido;

Paruošimas:

1. Į keptuvę supilkite du litrus pieno, įdėkite bakterijų, palikite pastovėti pusvalandį. Tuo metu vyksta bakterijų aklimatizacija. Tada įpilkite likusį pieną. Keptuvę įstatykite į didelį puodą su karštu vandeniu ir kaitinkite pieną vandens vonelėje iki 32°C. Nuolat maišykite ir būtinai stebėkite, kad temperatūra atitiktų nurodytą recepte.
2. Pasiekus reikiamą temperatūrą, pridėkite mezofilinio raugo, lengvai pabarstydami juo pieną iš viršaus. Palaukite, kol milteliai sušlaps per dvi minutes, tada išmaišykite. Palikite vienai valandai. Temperatūra turi būti 32°C. Po to įpilkite šliužo fermento ir vėl palikite pastovėti 30 minučių, palaikydami tą pačią temperatūrą.
3. Kai susidarė varškės masė, joje reikia padaryti vertikalius ir horizontalius pjūvius, kurių plotis du su puse centimetro. Pjūviai turi būti išdėstyti šachmatų lenta. Paimant šaukštą, atsargiai pertraukite susidariusias ilgas juosteles. Tada lėtai maišykite varškę penkias minutes. Palikite pailsėti 15 min., nepamiršdami lengvai pamaišyti kas 5 min.
4. Kai masė pailsėjo, reikia pašalinti maždaug 1,5–2 litrus susidariusių išrūgų ir vėl maišyti 5 minutes. Ir paskutinį kartą palikite pailsėti, maišydami tiek pat laiko. Dėl šių procedūrų sūris išlaikys savo trapumą, sustiprės išorinė varškės dalis ir pelėsis vėl galės vystytis.
5. Kad išrūgos geriau nutekėtų, nuplikykite kiaurasamtį verdančiu vandeniu, ištepkite sviestu. Išrūgas perkoškite, lengvai pamaišydami. Kad mėlynasis pelėsis gerai vystytųsi sūrio masėje, jokiu būdu negalima jos spausti, kad išliktų vidinės ertmės.
6. Sūrio formą dezinfekuokite kartu su dviem drenažiniais (arba bambukiniais) kilimėliais. Padėkite kilimėlį ant kietos plokštės, pagamintos iš kvadratinio faneros lapo. Varškę perkelkite į formą, sutankinkite kraštus, kad sūrio paviršius būtų kietas. Tačiau viduje esanti masė turi byrėti ir jaustis laisvai.
7. Kai varškė yra paruošta, 5 valandas reikia laikyti ją šiltoje vietoje, palaikant 32°C temperatūrą. Sūrį apverskite kelis kartus per pirmą valandą, o po to vieną kartą per likusį laiką. Šis procesas sustiprins sūrį.
8. Kad pasūdytumėte gautą produktą, reikia naudoti sūrio druską, maždaug 2–2,5% nuo pačios masės. Sauso sūdymo metu naudojama 0,96 g druskos. Ji tolygiai užtepama ant sūrio viršaus, tada įtrinama į šonus rankomis. Po kurio laiko druska ištirps ir įsigers į sūrį. Ryte sūrį apverskite ir vėl užtepkite druskos tokiu pačiu būdu. Ir taip tęskite dar dvi dienas.
9. Per tą laiką sūris pasiruošė brandinti. Reikia palikti jį bręsti 7-10 dienų, užtikrinant 11-12°C temperatūrą ir 95% drėgmę. Jei žievė labai sausa, drėgmę padidinkite, o jei atvirkščiai – sumažinkite. Paimkite ilgas mezgimo adatas, iš anksto dezinfekavę, ir jomis pradurkite sūrį, kad gautųsi 2-2,5 cm skylės. Palikite sūrį galutinai bręsti. Po 90 dienų galima patiekti ant stalo.

Receptai su Gorgonzolos sūriu

Pica su kriauše

Picos su kriauše gaminimui reikės:

• 250 g kriaušių „Conference“;
• 250 g gorgonzolos sūrio;
• 200 g mocarelos sūrio;
• 0,15 l alyvuogių aliejaus;
• 300 g kvietinių miltų;
• 50 g rukolos;
• 200 ml vandens;
• 2 v. š. prieskonių;
• 1 v. š. sausų mielių.

Į išsijotus miltus suberkite mieles ir druską. Maišydami lėtai pilkite vandenį, stebėkite, kad nesusidarytų gumuliukų. Kad tešla įgytų elastingą formą, įpilkite alyvuogių aliejaus. Išminkykite tešlą iki vientisos masės, apvyniokite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą 30 minučių. Mocarelos sūrį sulaužykite į vidutinio dydžio gabalėlius, gorgonzolą – į didesnius, kriaušę supjaustykite plonais griežinėliais. Išimkite tešlą iš šaldytuvo ir iškočiokite plonu sluoksniu ant pergamentinio popieriaus, tada perkelkite ant skardos. Ant viršaus išdėliokite mocarelą, tada kriaušę, pabarstykite viršutinį sluoksnį sūriu. Įdėkite skardą į iki 180°C įkaitintą orkaitę ir kepkite 20 minučių. Iškepusią, parudavusią picą ištraukite iš orkaitės, papuoškite rukolos šakelėmis ir šiek tiek apšlakstykite aliejumi.

Midijos

Į midijų gaminimo receptą įeina:

• pusė kilogramo midijų;
• 0,15 l grietinėlės (33%);
• 10 g česnako;
• 50 ml alyvuogių aliejaus;
• 20 g svogūno;
• 0,1 g čiobrelio
• 50 g gorgonzolos sūrio.

Puodą įkaitinkite ant viryklės, suberkite midijas, uždenkite dangčiu ir palaukite 3 minutes. To pakanka, kad jūros gėrybės atsivertų. Įkaitintoje keptuvėje su augaliniu aliejumi apkepkite pusę svogūno, sveikas česnako skilteles ir čiobrelį. Įpilkite grietinėlės, sudėkite sūrį, pasūdykite ir palikite troškintis ant mažos ugnies 5 minutes. Turėtų gautis vientisa konsistencija. Tada į paruoštą padažą suberkite midijas, pavirkite ir išjunkite. Patiekalas paruoštas!

Makaronai su sūriu

Į puodą įpilkite vandens (1 litras 100 g makaronų) ir užvirinkite. Įberkite druskos pagal skonį, suberkite makaronus ir išmaišykite. Virkite 7-8 minutes. Stebėkite, kad makaronai nepervirtų – jie turi būti al dente (tokie, kad būtų išvirti, bet dar kieti, nesuminkštėję). Kol verda makaronai, keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite vieną česnako skiltelę ir pakepinkite penkias minutes. Tada būtinai išimkite česnaką iš aliejaus, o vietoj jo įpilkite grietinėlės (100 g), rankomis sutrupinkite gorgonzolos sūrį (100 g), suberkite tarkuotą parmezaną (50 g). Troškinkite 2 minutes, nukelkite nuo ugnies. Į padažą suberkite išvirtus makaronus, uždenkite dangčiu ir leiskite pastovėti kelias minutes. Tada dar pabarstykite tarkuotu parmezano sūriu (30 g) ir patiekite.

Sūrio sriuba

Sūrio sriubai reikės:

• 500 ml vandens;
• 100 g šviežių grybų (pievagrybių);
• 100 g gorgonzolos sūrio;
• 100 ml grietinėlės, riebumo — 20%;
• viena kriaušė;
• 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų.

Grybus nuvalykite, nuplaukite ir supjaustykite nedideliais gabalėliais. Į puodą įdėkite sviesto ir įkaitinkite ant vidutinės ugnies, sudėkite pievagrybius ir kepkite penkias minutes, kol taps auksinės spalvos. Tada lengvai pabarstykite juos miltais ir toliau kepkite dar porą minučių.

Maišydami pievagrybius, įpilkite vandens, pasūdykite, šiek tiek pipiruokite, užvirinkite ir suberkite tarkuotą sūrį. Leiskite masei užvirti, pavirkite penkias minutes ir nukelkite nuo ugnies. Patiekite lėkštėse, papuošę sriubą plonais griežinėliais pjaustyta kriauše.

Ledai

Pietų Italijoje labai populiarus desertas yra ledai su Gorgonzolos sūriu. Juose puikiai dera aštrūs ledų skoniai su sūrio prieskoniu.

Šiam desertui reikės:

• 100 g gorgonzolos sūrio;
• 100 g maskarponės sūrio;
• 250 ml pieno;
• 250 ml grietinėlės, kurios riebumas — 30%;
• 3 kiaušinių tryniai;
• 30 ml gėlių medaus;
• 30 g graikinių riešutų.

Pradžioje reikia sumaišyti blenderiu pieną, trynius ir grietinėlę. Plakite masę 10 minučių, tada padėkite į šaltą vandenį su ledu, kad atvėstų. Atskirai sumaišykite sūrių rūšis, pastatykite ant vandens vonios ir ištirpinkite. Tada įpilkite medaus, gerai išmaišykite ir supilkite į atvėsintą masę. Viską sudėkite į specialias ledų formas ir penkioms valandoms padėkite į šaldiklį. Prieš patiekiant ant stalo, gatavus ledus pabarstykite smulkintais riešutais.

Kuo galima pakeisti Gorgonzolos sūrį recepte?

Kartais pasitaiko receptų su mėlynuoju sūriu, o rasti jo nepavyksta. Nereikia atmesti recepto. Sūrį galima pakeisti kitomis veislėmis, turinčiomis panašių savybių ir struktūros. Tai gali būti brangios veislės: Viola, Dorblu, arba visiems žinomi nebrangūs lydyti produktai pavadinimais „Draugystė“, „Prezidentas“. Patiekalai su tokiais sūriais skiriasi tik šiek tiek, bet suteikia ne mažiau malonų skonį ir dera ne prasčiau su kitais produktais.

Įdomūs faktai apie sūrį

Mėlynieji sūriai yra garsiausi. Elegantiškas raštas, švelni struktūra visada išskyrė šį produktą iš kitų veislių. Tačiau yra faktų, pasakojančių apie tai, kad:

1. Vienas seniausių mėlynųjų sūrių pasaulyje yra Gorgonzolos veislė. Pirmą kartą jo pavadinimas buvo išgirstas devynioliktame amžiuje. Ir iki šiol šio produkto tekstūra ir receptūra kruopščiai išlaikoma. Gorgonzolos sūris garsėja ne tik savo amžiumi, bet ir savo gamybos technologijomis.
2. Pats pelėsio žalsvai mėlynos spalvos raštas susiformavo veikiant pelėsio komponentui Penicillium. Dėka to išryškėja ornamentas, tampa švelni struktūra ir atsiranda ypatingas aromatas.
3. Pats Penicillium pelėsis pirmą kartą atsirado sukietėjusiame duonos kepale. Vėliau jis buvo įdiegtas sūrio gamyboje, perneštas į varškės masę ir stebimas jo judėjimas viduje nokstant.
4. Gorgonzolos sūris laikomas viena naudingiausių veislių. Jame yra įvairių vitaminų, angliavandenių, baltymų ir riebalų.
5. Garsiojoje Džeromo K. apysakoje „Trys vyrai valtyje, neskaičiuojant šuns“ minima gorgonzolos sūris. Rašytojas apibūdina produkto aromatines savybes, lygindamas jas su žudančia jėga, galinčia pargriauti net arklį.
6. Sūrio mėgėjai vadinami turofilais. Iš graikų kalbos šis žodis verčiamas kaip „sūris“. Gorgonzola šiandien yra daugumos pasaulio šalių virtuvėse. Tačiau šios veislės gimtine išlieka Italija ir Prancūzija.

Gorgonzolos sūrio nuotrauka (Gorgonzola)