Genipa: koks tai vaisius ir kuo jis naudingas

Genipa yra vaismedis, priklausantis raudenių šeimai, užaugantis iki 30 m aukščio. Tai lieknas medis išsisklaidžiusiomis šakomis, įdomus savo vaisiais, kuriuos anglai praminė „marmeladine dėžute“. Daugiausia dėl to, kad žievė stora ir tanki, o minkštimas pilnas aromatinio saldumo.

Genipa – lapuočių augalas. Blizgūs ovalūs lapeliai kraštuose turi dantelius. Lapų plotis svyruoja nuo 4 iki 13 cm, o ilgis siekia 33 cm. Viduryje aiškiai matoma šviesi gysla.

Žiedynai dideli, 5–6 cm skersmens, rožinių tipo, turi 5 geltonos, raudonos arba baltos spalvos žiedlapius.

Genipos vaisiai ovalios formos, 9–15 cm ilgio, iki 9 cm pločio. Odelė šiurkšti, tarsi lengvai apibarstyta milteliais. Vaisiaus viduje yra šviesiai rudų arba geltonų sėklų. Įdomu, kad vidinis minkštimas iš pradžių būna kreminės spalvos, tačiau susilietęs su oru palaipsniui pagelsta. Ir tai dar ne visos unikalios šio svetimšalio vaisiaus savybės.

Kur auga

Laukinė genipa užima Kubos, Puerto Riko, Mergelių salų, Gvadalupės, Trinidado teritorijas – nuo pietų Meksikos, Kolumbijos ir Venesuelos iki Peru, Bolivijos ir Argentinos. Toje pačioje vietovėje ji kultivuojama kaip dekoratyvinis ir vaisinis augalas. Nuo senų laikų genipa auginama Filipinuose. Kai kuriose šalyse medis auginamas kaip natūrali tvora arba ganyklų gyvatvorė.

Praėjusio amžiaus 60-ųjų metų viduryje Lotynų Amerika pradėjo įgyvendinti genipos dauginimo projektą miškų atkūrimui šiaurės rytų Brazilijoje. Ten buvo įkurtos didelės plantacijos. Vaisiai buvo naudojami likerių ir kitų maisto produktų gamybai, o mediena – vietinėms reikmėms.

Senajame pasaulyje genipa nežinoma. Buvo filipiniečių entuziastų bandymų išplatinti šią kultūrą JAV. Medis išaugo iki 6 m aukščio Majamio augalų auginimo stotyje, bet taip ir nežydėjo. Rusijoje, žemės ūkio moksliniame centre „Usadba“ taip pat buvo išaugintas didelis medis. Jis taip ir nedavė vaisių, o vėliau buvo užmuštas šalčio.

Ragavimas

Šis medis auginamas dėl vaisių. Iš jų gaminami ledai, želė, uogienė, marmeladas, sultys ir džemai. Natūraliu pavidalu vaisius galima valgyti tik tada, kai jie pernoksta ir tampa minkšti. Skonis rūgštus, primena džiovintus obuolius.

Pirmiausia reikia truputį perplėšti ploną vaisiaus odelę ir išsiurbti iš jo želė primenantį turinį. Visos vaisiaus sėklos ir jo odelė išmetami. Jei sėklos vis dėlto pateko į burnos ertmę, jas būtina išspjauti.

Įdomi detalė: Genipos sultys yra bespalvės. Tačiau ore jos kontaktuodamos su žmogaus oda virsta patvariais tamsiai mėlynais dažais, todėl naudojamos kaip maistinis dažiklis. Indėnai šiomis sultimis piešia ant kūno piešinius, ir spalva išlieka patvari iki trijų savaičių.

Ne mažiau egzotišką pritaikymą rado žvejai. Jie gamina masalą iš neprinokusių vaisių, o vandens telkinių gyventojai noriai plaukia prie gardėsių, užkibdami ant kabliuko.

Karštose tropinėse šalyse populiarus kompotas iš genipos. Gėrimą, kuris gerai numalšina troškulį, geria gryną arba deda į vyną. Dar vieną būdą taiko Puerto Rike. Vaisiai supjaustomi, dedami į vandenį ir laukiama fermentacijos pradžios. Tik kai masė užrūgsta, dedami kvapnūs vaisiai, uogos, aromatinės medžiagos. Be troškulio numalšinimo, antpilas turi tonizuojančių savybių.

Galima tiesiog supjaustyti vaisius, įdėti į ąsotį su vandeniu, įberti cukraus, ir gausis lengvas gėrimas karštai dienai, primenantis limonadą. Gatvėse prekiautojai parduoda į butelius išpilstytą koncentratą su ledu. Filipinuose vertinami gaivieji gėrimai, taip pat želė, šerbetas ir ledai. Minkštimas kartais naudojamas kaip priedas, pakeičiantis pektiną, padedantį želėti vaisių sultims. Brazilijos kaimiečiai gamina iš vaisių uogienę, sirupą, nealkoholinį gėrimą, vyną ir stiprų likerį.

Vaisiuose, kaip rodo tyrimai, yra baltymų, angliavandenių, obuolių rūgšties. Kalorijų kiekis – 113 kcal/100 g.

Gydomosios genipos savybės

Kompotas iš genipos ne tik malonus vartoti ir efektyviai numalšina troškulį, bet ir turi vertingesnių savybių.

1. Centrinės Amerikos gyventojai jau seniai pritaikė naudoti kompotą kaip atsikosėjimą lengvinančią priemonę nuo stipraus kosulio. Taip pat juo gydo peršalimo ligas ir anginą. Gėlių nuoviras tarnauja kaip karščiavimą mažinanti priemonė, kaip ir lapų sultys.
2. Vaisiuose stebima gausi kalcio, fosforo ir askorbo rūgšties (vitamino C) sudėtis. Natūralu, kad vaisiai teikia žmogaus organizmui bendrai stiprinantį ir jauninantį poveikį.
3. Vietos gyventojams įprasta griebtis genipos vaisių sergant gelta ir naudoti kaip antihelmintinę priemonę.
4. Diuretinis poveikis padaro vaisius nepakeičiamus esant įvairios kilmės edemoms, šlapimo sistemos ligoms.
5. Liaudies medicina rekomenduoja smulkinti neprinokusius vaisius ir naudoti kartu su žievės nuoviru gydant faringitą ir venerines ligas. Be to, šaknų nuoviras – taip pat stiprus vidurius laisvinantis vaistas.
6. Taip pat naudinga genipos žievė. Ji turtinga taninų, todėl yra nepakeičiama gydant infekcines odos ligas. Jei padaromas pjūvis ant medžio kamieno, iš žievės išteka šviesi derva, saldaus skonio. Štai ji ir yra ta pati stipri dezinfekuojanti priemonė. Derva skiedžiama vandeniu ir gautu tirpalu plaunamos ne tik žaizdos ir įbrėžimai, bet net uždegusios akys.
7. Taip pat pastebimas aktyvus antibakterinis genipos produktų poveikis ligas sukeliantiems mikrobams, tai yra jos veikia kaip antibiotikas. Susmulkintas sėklas galima naudoti kaip vėmimą skatinančią priemonę.

Kontraindikacijos

Žmonių, auginančių genipą, vartojančių jos vaisius, ištyrusių gėlių, žievės, lapų, šaknų savybes, patirtis rodo, kad kontraindikacijų nėra. Galima tik individuali netolerancija.

Kur naudojama genipa

Gajanoje neprinokę vaisiai daugiausia naudojami kaip masalas žuvims. Ant žemės nukritę vaisiai yra ėdami laukinių ir naminių gyvūnų. Lapija yra geras pašaro priedas galvijams.

Žievė dažnai naudojama odos apdirbime, tarnauja pluošto gamybai. Tačiau tokie siūlai tinka tik šiurkštiems drabužiams.

Jauna mediena naudojama malkoms, tvorų stulpams. Dešimties metų medžiai naudojami medienos ruošiniams. Mediena gelsvai balta ar net šiek tiek rožinė, su vos pastebimomis rausvo atspalvio gyslelėmis. Ji yra gero pluoštiškumo, kieta, bet elastinga, tvirta. Tačiau šią medieną labai mėgsta termitai, todėl jos tvirtumas kelia abejonių.

Iš genipos medienos gaminama daug rūšių namų apyvokos daiktų, nuo staliaus dirbinių. Žiedai yra geras medingas augalas bitėms.

Kaip auginti

Genipą galima dauginti sėklomis ir auginiais. Sėklų net nereikia specialiai paruošti. Pakanka gerai supurentoje dirvoje pusės centimetro gylyje įdėti sėklą. Vieta turi būti šilta, aukštesnė nei 23 laipsniai. Žemę reikia nuolat drėkinti, bet nepadaryti šlapios.

Daigai pasirodo per 25–30 dienų. 6–12 mėnesių amžiaus juos reikia persodinti. Medis nereiklus priežiūrai, jis puikiai išgyvena ir klesti net sudėtingomis sąlygomis.

Jei pirmenybė teikiama vaisiams auginti, atstumas tarp medžių daromas 10–15 m. Nukritę lapai tarnauja plantacijos dirvožemio praturtinimui.

Augalas auga tiesiog akyse. Po trejų metų reikia laukti pirmųjų vaisių. Dažniausiai medis derina vaisius kartą per metus. Tačiau yra ypač derlingų veislių, kurios džiugina savo šeimininkus ištisus metus. Genipa palankiai vertina drėgmės perteklių ir gerai jaučiasi periodiškai užliejamuose dirvožemiuose, tačiau visiškai nepakenčia šalčio ir esant nedideliam šalniui ne tik neišgyvena, bet žūva.

Todėl šis augalas neaptinkamas kalnuotose vietovėse, kur orai yra nepastovūs ir skiriasi nuo karštų bei drėgnų tropikų.

Kur auginti
Vietą reikia rinktis saulėtą, šviesią, jei yra šešėlio, tai nedaug. Pageidautina, kad dirva būtų neutrali arba silpnai rūgšti. Laistymas turi būti gausus, kad vasarą dirva būtų nuolat drėgna – kaip tik tas atvejis, kai geriau perlaistyti nei per mažai laistyti.

Tręšimą atlikti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, kaitaliojant organines ir mineralines trąšas. Žiemą tręšti nereikia.

Svarbus režimo reikalavimas – šiluma. Žiemą temperatūra palaikoma 15–20 laipsnių, vasarą – kuo karščiau, tuo geriau. Žinoma, genipa gali išgyventi trumpalaikį temperatūros sumažėjimą iki 0, bet geriau nerizikuoti.

Įdomūs faktai

1. Įvairiose šalyse genipa vadinama hagua, čibara, lana, vitu, maluko.
2. Peru vandenyse gyvena parazitinis šamukas „kandiru“. Jis tiesiog paralyžiuoja baime vietinius gyventojus. Jis gali įplaukti į bet kurią, net ir pačią intymiausią žmogaus vietą, ir ten įsitvirtinti aštriais spygliais ant žiaunų. Parazitas maitinasi krauju ir aplinkiniais audiniais, ne tik sukelia stiprius skausmus, bet gali baigtis mirtimi. Ištraukti neapsieinama be chirurginės intervencijos. Taip pat padeda genipos vaisių sultys ar sudeginti lapai. Šių produktų įvedimas į kandiru prisitvirtinimo vietą nužudo žuvytę, ir tada ją galima ištraukti.
3. Gvatemalos indėnai medžiui teikia sakralinę reikšmę. Jie per tam tikrus ritualus nešioja vaisius rankose, tikėdami ir viliamiesi, kad tai išgelbės juos nuo nelaimių ir ligų.

Genipos vaisiaus nuotrauka