Kaip teisingai džiovinti kriaušes: 5 būdai

Vargu ar kas atsisakytų žiemos dieną, grįžęs namo iš šalčio, išgerti stiklinę kompoto iš džiovintų kriaušių. Karštas, skanus ir aromatingas gėrimas sušildys ir primins vasarą, kai kriaušių medžių šakos linko nuo vaisių. Tokią akimirką kiekviena šeimininkė prisimins savo rūpesčius derliaus ruošimo metu ir... įsipils dar ir arbatos, kad galėtų užgerti džiovintais saldžiais kriaušių žiedeliais. Taip skanu, kad net saldainių nereikia. O tai dar ir tikras natūralių vitaminų lobynas – kaip tik tai, ko reikia organizmui palaikyti sezoninių peršalimo ligų metu.

Kaip pasirinkti kriaušes džiovinimui

Džiovinimui geriausia imti šiek tiek neprinokusius vaisius – tokius, kurių tankus minkštimas su aiškiai išreikštomis mažomis kietomis dalelėmis, vadinamaisiais akmeniniais ląstelėmis. Pirmenybė teikiama vaisiams su maža sėklų kamera ir nedideliu kiekiu ne itin didelių sėklų.

Renkantis kriaušių veislę džiovinimui, protingiausia sustoti prie vasarinio arba ankstyvo rudens nokimo vaisių, nelabai sultingų. Tai gali būti Bergamotas, Iljinka, Berė, Viktorija, Liubimica Klappa, Limonka, Aromatnaja, Lesnaja krasavica, Zaporožskaja, Viljamas Letnij ir panašios veislės. Jos vidutiniškai kietos ir pakankamai saldžios. Sutraukiančias kriaušes imti nerekomenduojama, taip pat ir labai neprinokusias – išdžiovintos jos bus kietos ir visiškai beskonės.

Kaip paruošti vaisius džiovinimui

Surinktus vaisius patartina nelaikyti, o iš karto perdirbti. Net porą dienų palaikius namie, jie taps minkštesni ir netinkami džiovinimui.

Reikia perrinkti ir atidėti į šalį apgriuvusius, pažeistus ar neprinokusius egzempliorius. Net nuo medžio nuskinti ir iš pirmo žvilgsnio švarūs vaisiai turi būti būtinai nuplauti, leisti vandeniui nuvarvėti ir supjaustyti: iš pradžių ketvirčiais, o po sėklų išpjovimo – plonesniais griežinėliais, maždaug 1 cm storio. Smulkius vaisius galima džiovinti sveikus.

Kriaušes, iš kurių planuojama gaminti džiovintus vaisius, reikia blanširuoti – tai yra apdoroti verdančiu vandeniu. Specialistai teigia, kad šis procesas ne tik suminkština jas, bet ir leidžia geriau išsaugoti vitaminus. Galite 5–8 minutėms įmerkti į verdantį vandenį sveikus vaisius arba jau supjaustytus griežinėliais, tačiau laikymo karštame vandenyje laiką sumažinkite iki 2–3 minučių.

Galbūt kurią nors šeimininkę sudomins blanširavimo variantas ne paprastame vandenyje, o sirupe: į 1 l vandens įdėkite 400 g cukraus ir pusę arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties. Kai tik sirupas užvirs, įdėkite į jį kriaušes, uždenkite indą dangčiu ir išjunkite dujas. Išimkite vaisius kiaurasamčiu po visiško atvėsimo, sudėkite juos į kiaurasamtį, o kai sirupas nutekės, imkitės tolesnio apdorojimo. Tokiu būdu gauti džiovinti vaisiai įgis papildomo saldumo ir švelnumo, gerti su jais arbatą – vienas malonumas.

Ore kriaušės tamsėja šiek tiek lėčiau nei obuoliai, tačiau vis tiek, norint apsaugoti griežinėlius nuo spalvos pasikeitimo ir apsaugoti juos laikymo metu nuo vaisinių muselių, galite kelioms minutėms įdėti jas į 1% vyno arba citrinos rūgšties tirpalą arba į valgomosios druskos tirpalą (vienas valgomasis šaukštas litrui vandens).

Atskiras pokalbis apie paruošimą džiovinti laukines kriaušes – tai yra laukines kriaušes, pavyzdžiui, atneštas iš miško. Jų nereikia skinti nuo medžio, geriau palaukti, kol jos pačios nukris, ir tik tada surinkti bei sudėti į dėžę, kur vaisiai turi pagulėti, kol patamsės iki rudos spalvos. Nereikia manyti, kad tokie vaisiai yra sugedę – priešingai, iki to laiko jie prisunoksta (tai yra sunoksta) ir tampa saldūs bei aromatingi. Tik dabar juos galima plauti, pjaustyti per pusę išilgai (arba palikti sveikus) ir iš karto, praleidžiant sėklalizdžio išpjovimo ir blanširavimo etapus, siųsti džiūti.

Kaip džiovinti kriaušes namų sąlygomis

Džiovinimo būdą reikia rinktis atsižvelgiant į galimybes: jei namuose yra speciali džiovykla daržovėms ir vaisiams, galite ja pasinaudoti, jei ne – pritaikyti tam orkaitę, mikrobangų krosnelę arba oro gruzdintuvę. Galiausiai, kol yra geras oras, galima išdžiovinti vaisius tiesiai lauke, išdėsčius saulėtoje vietoje.

Kiekvienas būdas turi savo privalumų ir trūkumų, svarbiausia, kad kriaušės tinkamai išdžiūtų ir galiausiai būtų ne kietos ir trapios, o minkštos, saikingai elastingos, bandant sulenkti nelūžtų. Kokybiški kriaušių džiovinti vaisiai yra aromatingi, maloniai atrodo, jų spalva svyruoja nuo švelniai rudos iki tamsiai rudos. Skonis – vaisių griežinėliai saldūs.

Orkaitėje

Ketindami džiovinti kriaušes orkaitėje, turite įkaitinti ją iki 55–60 laipsnių, iškloti kepimo skardą kepimo popieriumi, tolygiai, vienu sluoksniu išdėlioti griežinėlius ir nusiųsti juos džiūti. Po poros valandų temperatūrą padidinkite iki 80 laipsnių. Kai tik vaisiai sumažės, vėl sumažinkite kaitinimą iki 55 laipsnių – ir tokiu režimu džiovinkite kriaušes, kol jos visiškai paruoštos. Iš viso griežinėlių džiovinimas užtruks nuo 12 iki 16 valandų, sveiki vaisiai užtruks ilgiau – iki paros.

Viso džiovinimo proceso metu orkaitės dureles reikia laikyti praviras, kad drėgmė galėtų išeiti lauk, o kriaušes – karts nuo karto apversti, ypač visus vaisius.

Elektrinėje džiovykloje

Elektrinė džiovykla – patogiausias prietaisas džiovintų kriaušių gamybai. Iš šeimininkės nereikalaujama jokių pastangų, sumanumo ir dėmesio, išskyrus būtinybę supjaustyti vaisius. Džiovykla patogi dar ir tuo, kad dėl kelių padėklų aukštų vienu metu galima išdžiovinti didelį kiekį vaisių.

Šis elektrinis prietaisas gali susidoroti ne tik su supjaustytais griežinėliais, bet ir su visais vaisiais, nors tos kriaušės, kurios yra šiek tiek didesnės už vidutinį dydį, gali netilpti pagal padėklo aukštį, todėl jas geriau vis tiek supjaustyti – bent per pusę.

Nereikia dėti griežinėlių ant padėklų vienas prie kito, svarbu palikti galimybę įkaitusio oro srautams laisvai judėti ir apipūsti kiekvieną gabalėlį. Kad džiovinimas vyktų greičiau ir tolygiau, kas dvi su puse valandos reikia sukeisti padėklus vietomis, pakeliant į viršų tuos, ant kurių vaisiai labiau apdžiūvo.

Džiovinimą geriau atlikti 60–70 laipsnių temperatūroje vidutiniu pūtimo režimu, aukštesnių parametrų nustatyti nerekomenduojama, nes yra pavojus, kad greitai išdžiūvę išorėje, vaisiai liks drėgni viduje.

Priklausomai nuo griežinėlių dydžio, kriaušės pasiekia paruoštą būseną per 8–20–22 valandas, bet paprastai – apie 12 valandų. Puselės, žinoma, džius beveik parą, be to, tiesiai ant padėklo jas reikės apversti: jei gulėjo pjūviu į viršų, apversti pjūviu į apačią.

Mikrobangų krosnelėje

Mikrobangų krosnelėje kriaušės pasieks norimą būklę greičiau nei bet kokiu kitu džiovinimo būdu. Tam reikės vos 2–3 minučių. Tačiau reikia tam tikros patirties, kad neperdžiovintumėte ir nesudegintumėte vaisių griežinėlių. Todėl pradžiai ant mikrobangų krosnelės skydelio nustatomi šie parametrai: galia – 200 W, laikas – 2,5 minutės. Kai procesas baigsis, reikia patikrinti kriaušes, jas pamaišant. Jei neišdžiūvo – pakartoti dar apie 30 sekundžių.

Be to, prieš dedant vaisius į mikrobangų krosnelę, lėkštę, ant kurios jie bus išdėlioti, reikia iškloti medvilnine servetėle.

Esminis tokio džiovinimo būdo trūkumas – vienu kartu į mikrobangų krosnelę tilps labai nedaug kriaušių griežinėlių, todėl rimtiems ruošiniams teks dėti vaisius kelis kartus, galbūt net ne vieną dešimtį.

Oro gruzdintuvėje

Oro gruzdintuvė taip pat neleis išdžiovinti daug vaisių vienu metu: jos galimybės ribojamos padėklų skaičiumi, o jų, kaip taisyklė, standartiniuose buitiniuose oro gruzdintuvuose nebūna daugiau nei keturi. Daugiau nei 1 kg kriaušių niekaip netilps.

Vaisių skilteles sudėti ant padėklų, kuriuos pritvirtinti aerogrilyje. Nustatyti 120 laipsnių temperatūrą. Esant vidutiniam ventiliacijos režimui, įjungti prietaisą pusvalandžiui, dangtį darbo metu palikti pravirtą, kad drėgmė laisvai garuotų. Kartas nuo karto kriaušes reikia pamaišyti, kad neprisviltų prie padėklo ar aerogrilio sienelių. Kai užprogramuotas procesas baigsis, reikia patikrinti džiovintų vaisių pasirengimą, jei reikia, įjungti aerogrilį dar 15–20 minučių.

Yra ir kitas variantas: prietaise nustatyti temperatūrą nuo 50 iki 65 laipsnių, ventiliacijos lygį – maksimalų. Tokiu atveju kriaušės neprisiklijuos prie padėklų-grotelių, tačiau džiovinimo laikas gerokai padidės, galbūt procedūra užtruks beveik pusę paros. Aerogrilį teks porą kartų išjungti maždaug valandai-pusantros, kad prietaisas atvėstų.

Saulėje

Tai paprasčiausias, tačiau kartu ir ilgai trunkantis džiovinimo būdas. Žinoma, visų kriaušių, net jei jos mažos, saulėje gerai išdžiovinti nepavyks, todėl, renkantis šį džiovinimo būdą, rekomenduojama vaisius supjaustyti. Išimtis – pietinių regionų gyventojams, kur saulės ir karščio pakanka visą vasarą.

Vaisių riekeles reikia išdėlioti ant padėklų ar padėklų, išklotų švariu popieriumi, ir išnešti į lauką, kur pasirinkti vietą, į kurią nepatenka dulkės ir smėlis, tačiau geras patekimas saulės spinduliams – geriau, kad ji būtų gerai apšviesta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Nuo musių kriaušes galima uždengti vienu sluoksniu marlės.

Kiekvieną vakarą dėklus ir padėklus su vaisiais reikia įnešti į patalpą, kad jie nenukentėtų nuo rasos, taip pat visada būti budriems – o jei staiga pradės lyti? Taigi vaisius saulėje džiovinti geriau atostogų metu, kad būtų galima neišeiti iš namų.

Kasdien kriaušes ant padėklų reikia pavartyti, kad jos tolygiau būtų apšviečiamos saulės ir pučiamos vėjelio, taigi ir tolygiau džiūtų. Paprastai iš vaisių gaunami geri džiovinti vaisiai maždaug po trijų dienų.

Jei kriaušės supjaustytos ne skiltelėmis, o žiedeliais, maždaug po pusantros dienos galima suverti jas ant storos virvelės ir džiovinti jau pakabintas – lyg karolius.

Tie, kurie neturi privataus namo su sodybos sklypu ir sąlygų laisvai išdėstyti padėklus ir padėklus, džiovina kriaušes balkone. Tai taip pat priimtina, tačiau reikia suprasti, kad miesto sąlygomis ant išdėliotų vaisių gali nusėsti suodžių dalelės iš gamyklų vamzdžių, kenksmingos medžiagos iš automobilių išmetamųjų dujų.

Kaip teisingai laikyti džiovintas kriaušes

Džiovintiems vaisiams, įskaitant iš kriaušių, reikia sudaryti keletą sąlygų, kad jie nepelytų ir nepūtų.

Pirmiausia jiems reikia paruošti nedidelius medvilninius maišelius, kartonines dėžutes su perforacija, kad jų turinys „kvėpuotų“, arba stiklinius stiklainius su sandariai uždaromais dangteliais. Į juos perberti išdžiovintus vaisius ir padėti į sausą patalpą, į kurią nepatenka šviesa. Negalima laikyti indų su džiovintais vaisiais prie šildymo radiatoriaus, krosnies ar dujinės viryklės, nes gali atsirasti kondensatas, galintis negrįžtamai sugadinti produktą.

Kas dvi–tris savaites reikia patikrinti, kokios būklės yra džiovinti vaisiai: ar ant jų neatsirado pelėsio, ar neįsiveisė vabaliukų ar vaisinių kandžių.

Jei laikysitės visų šių sąlygų, džiovintos kriaušės labai gerai išsilaikys iki kito derliaus. Ilgiau laikyti produkto neverta, geriau paruošti naujas vaisių porcijas.

Jei laikymo metu kriaušės pradėjo tamsėti ir tapo kietos, galima atlikti jų „reanimaciją“. Pakanka išdėlioti sausus vaisių gabalėlius ant kepimo skardos ir įdėti į nekarštą orkaitę, jos pačioje apačioje pastatant dubenį su vandeniu. Užvirusis vanduo išskirs garų, ant kurių ir reikia palaikyti produktą, kad jis suminkštėtų.

Kuo naudingos džiovintos kriaušės

1. Džiovintos kriaušės išsaugo visą spektrą vertingų naudingųjų medžiagų, kurios yra šviežiose kriaušėse. Tai ir skaidulos, ir organinės rūgštys, ir vitaminai C, P, B1, PP, karotinas, taip pat jodas. Džiovintas kriaušes primygtinai rekomenduoja žmonėms, turintiems kasos problemų, o nuovirai skiriami esant žarnyno sutrikimams. Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, šie džiovinti vaisiai taip pat naudingi.
2. Norėdami apsaugoti savo šeimą nuo ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų šalčių ir šlapdribos metu, galite ruošti skanius, kvapnius, gydomuosius nuovirus iš džiovintų kriaušių. Tai gera priemonė profilaktikai ir pagalba gydant virusines infekcijas bei peršalimo ligas. Šie gėrimai ypač naudingi vaikams. Jie padeda skystinti skreplius ir taip mažina naktinį mažylio kosulį, malšina karščiavimą ir palengvina gerklės skausmą.
3. 100 g džiovintų kriaušių sudaro trečdalį paros skaidulų normos. Jų skaidulos brinksta, žarnyne įgerdamos vandenį, ir spartina jo turinio šalinimą, kartu valydamos organizmą nuo kenksmingų medžiagų ir toksinų, normalizuodamos cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje. Tuo pačiu metu smegenys gauna signalą apie sotumą, todėl žmogui reikia mažesnio maisto kiekio. Todėl šis produktas labai naudingas tiems, kurie laikosi dietos ir kovoja su antsvoriu. Kriaušes galima neštis į biurą užkandžiui, nebijant, kad šonuose atsiras riebalų, ir gerti arbatą su jomis, nepridedant cukraus.
4. Džiovintos kriaušės rekomenduojamos ir nėščiosioms: jų naudą lemia didelis mineralų – kalio, mangano, vario – kiekis, taip pat jose esanti folio rūgštis, kurią akušeriai skiria visoms būsimoms mamoms pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais. Folio rūgštis – antrasis vitamino B9 pavadinimas, o skiriama ji siekiant išvengti vaiko vystymosi anomalijų. Kriaušėse šios naudingosios medžiagos yra daugiau nei net serbentuose.
5. Magnis yra naudingas, nes leidžia blokuoti gimdos tonusą. Varis aktyviai dalyvauja formuojant kūdikio širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas, taip pat jo skeletą. Kalis padeda normalizuoti vandens ir druskų apykaitą, dėl ko iš organizmo greičiau pašalinamas skystis ir išnyksta tinimas, kuriuo kenčia daugelis nėščiųjų.
6. Gebėjimas džiovintų kriaušių pagerinti skysčių ir druskų pusiausvyrą palengvina pagirias, verta paruošti ir per 2–3 valandas išgerti porą kitų stiklinių nuoviro. Jis sumažins pykinimą, nuramins galvos skausmą.
7. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, džiovintos kriaušės taip pat naudingos, nes yra prisotintos fruktozės, kuri pasisavinama be insulino, be to, jos gerina kasos veiklą.
8. Jei šviežios kriaušės turi švelnų vidurius laisvinantį poveikį ir padeda atsikratyti vidurių užkietėjimo, tai džiovintos, priešingai, stiprina. O viskas dėl to, kad šie džiovinti vaisiai yra turtingi tiaminu (vitaminu B1) ir pektinu, kurie padeda kovoti su viduriavimu, todėl gaminamas nuoviras iš džiovintų kriaušių.
9. Kriaušių sėklos sustabdo viduriavimą ir, be to, demonstruoja geras antihelmintines savybes, patvirtintas praktikoje.
10. Džiovintos kriaušės – tai hipoalergiški vaisiai, juos galima ramiai valgyti ir gaminti iš jų įvairius kulinarinius patiekalus, nebijant neigiamos reakcijos, net kai situaciją apsunkina sezoniniai alergijų paūmėjimai.
11. Sveiki džiovinti laukinių kriaušių vaisiai, arba laukinės, yra naudingi pacientams, sergantiems tuberkulioze.
12. Džiovintas kriaušes reikia vartoti ir kaip priemonę galimų problemų su įvairiais organais ir organizmo sistemomis profilaktikai. Taigi, dėl geležies, kuri yra šių vaisių cheminės sudėties komponentas, pavyksta užkirsti kelią geležies stokos anemijos vystymuisi, gerinti raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų gamybą, normalizuoti kraujodarą.

Yra žmonių, kurie turi individualų kriaušių netoleravimą. Jiems, žinoma, šio vaisiaus vartoti nereikėtų.

Diskomforto žarnyne laukia tų, kurie nuspręs eksperimentuoti ir užgerti kriaušes pienu. O su rūgpienio produktais džiovintos kriaušės gerai dera, todėl šį derinį galima naudoti kulinariniuose patiekaluose.

Ką galima pagaminti iš džiovintų kriaušių

Kriaušių džiovinti vaisiai yra universalūs, tuo ir geri: jie gali būti naudojami tiek kepiniams ar desertams, tiek kompotui virti, be to, su jais gaminami mėsos patiekalai, užkandžiai ir net sriubos.

Desertas iš džiovintų kriaušių

Reikia užvirti 1 l vandens su cukrumi. Kas nemėgsta labai saldaus, gali įdėti tik vieną šaukštą cukraus, smaližiai – 4–5. Į sirupą įdėkite dvi saujas džiovintų kriaušių, virkite 25–30 minučių, išimkite jas kiaurasamčiu ir sudėkite į lėkštę, kad atvėstų.

Paimkite dvi vištienos kiaušinius ir atsargiai atskirkite baltymus. Plakite baltymus mikseriu: pradžioje mažu greičiu, paskui jį palaipsniui didinkite, atsargiai po vieną arbatinį šaukštelį dėdami cukrų. Kai baltymai pavirs tiršta mase, nustokite berti smėlį (cukrų) ir pradėkite po truputį, po nepilną arbatinį šaukštelį, berti kakavą – iš viso ne daugiau kaip valgomąjį šaukštą. Gausis švelniai rudos spalvos bezė.

Ant iešmelių suverkite sirupe virtas kriaušes, pamerkite jas į bezę ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 120–150 laipsnių. Dureles geriau palikti šiek tiek praviras. Po pusvalandžio skanus desertas bus paruoštas.

Iš likusio sirupo galite išvirti kompotą, įpylę vandens ir įdėję džiovintų obuolių, slyvų, abrikosų, figų.

Kompotas be cukraus

Reikės 150 g džiovintų vaisių: 100 g obuolių ir 50 g kriaušių. Vaisius nuplaukite ir įdėkite į šaltą vandenį pusvalandžiui, po to vandenį nupilkite, obuolius ir kriaušes nuplaukite, užvirkite 1 l vandens, sudėkite juos ir virkite dar pusvalandį.

Jei planuojama duoti kompotą vaikams, galite jį pasaldinti, įdėję džiovinto banano ar abrikoso.

Salotos su kalakutu

250 g virtos kalakutienos imkite 100–150 g marinuotų agurkų, svogūną, žalią obuolį ir 3 sveikas džiovintas kriaušes. Kaip prieskonis tiks bazilikas (šviežias arba džiovintas) ir malti juodieji pipirai.

Smulkiai supjaustykite kalakutieną, obuolį, agurkus ir svogūną. Džiovintos sveikos kriaušės iš anksto mirkyti nereikia, imkite sausą. Supjaustykite ją didesniais gabalais nei kiti ingredientai. Pagardinkite salotas majonezu ir palikite prisisunkti mažiausiai 2,5–3 valandas. Kriaušė per tą laiką spės suminkštėti.

Troškintas patiekalas ukrainietiškai

1. Iš anksto pamirkykite šaltame vandenyje ir padėkite į šaldytuvą 3 sveikas džiovintas kriaušes (maždaug 10 valandų prieš).
2. Kilogramą nelabai riebios kiaulienos (galima su kaulu) supjaustykite nedideliais gabalėliais.
3. Kubeliais supjaustykite 300 g svogūnų, ketvirčiais (išilgai) supjaustykite pusę kilogramo vidutinio dydžio morkų. Nuskuskite 850–900 g bulvių, supjaustykite stambiais kubeliais – maždaug 4x4 cm.
4. Ištirpinkite kazane 50 g sviesto ir, kai jis įkais, sudėkite kiaulieną ir gerai apkepkite ant stiprios ugnies. Išimkite mėsą iš kazano, sudėkite supjaustytą svogūną, pakepinkite, kol jis pagels, ir suberkite supjaustytas paruoštas morkas.
5. Pastumkite daržoves ir į kazano centrą sudėkite 6 valgomuosius šaukštus pomidorų pastos ir dar 100 g sviesto. Kepkite maišydami daržoves su pomidorų pasta.
6. Vėl grąžinkite mėsą į kazaną, įpilkite didelę stiklinę mėsos sultinio (arba vandens), užvirinkite ir sumažinkite ugnį.
7. Prie mėsos sudėkite perpus perpjautas kriaušes ir troškinkite ant labai silpnos ugnies, kol mėsa bus beveik iškepusi, tada sudėkite tris lauro lapus ir supjaustytas bulves. Toliau troškinkite, kol bulvės suminkštės – tai užtruks nuo 30 iki 40 minučių. Išmaišykite ir galite išjungti ugnį.

Hercules pyragas

Tokiam pyragui reikės patokos – šis produktas parduodamas ne daugelyje parduotuvių, jo galima rasti ten, kur prekiaujama ekologinėmis prekėmis. Jei nusipirkti nepavyks, galima pabandyti pasigaminti patiems, iš esmės patoka – tai paprastas sirupas: išvirti 150 ml vandens su 350 g cukraus, kai jis ištirps, įdėti 2 g citrinos rūgšties ir virti nuolat maišant dar 40 minučių, tada įberti žiupsnelį sodos, gerai išmaišyti ir išjungti.

1. Avižinių dribsnių košę iš 140 g dribsnių ir dviejų nepilnų stiklinių vandens taip pat reikia išvirti iš anksto.
2. Į 100 g pašildytos melasos įdėti 85 g sviesto, 2 šaukštus rudojo cukranendrių cukraus, ir į mišinį sudėti avižinių dribsnių košę bei supjaustytus džiovintus vaisius – 85 g džiovintų abrikosų ir 50 g kriaušių. Dėl kvapo galima įberti pusę arbatinio šaukštelio vanilino.
3. Gautą tešlą sudėti į aliejumi išteptą formą ir pašauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti pusvalandį, tada atvėsinti ir išimti iš formos.
4. Pirmiausia užpilti šaltu vandeniu džiovintus vaisius – po 50 g kriaušių, slyvų, abrikosų ir razinų.
5. Norint pagaminti ryžių košę, užvirinti du stiklinius vandens ir į ją supilti stiklinę apvaliagrūdžių ryžių. Virti klampią košę, kol iškeps, apie 20–25 minutes, karts nuo karto pamaišant.
6. Kol košė verda, nuplauti džiovintus vaisius. Kriaušes, abrikosus ir slyvas supjaustyti gabalėliais.

Į beveik išvirtą košę sudėti džiovintus vaisius, išmaišyti, užpilti 2 šaukštais medaus, išjungti ugnį – ir po 5 minučių galima patiekti.

Cimesas su džiovintais vaisiais

Nuplauti ir pamirkyti šaltame vandenyje valandai džiovintus vaisius: po 200 g kriaušių, abrikosų ir slyvų be kauliukų.

Supjaustyti kubeliais 3 dideles morkas, 300 g jautienos nugarinės – kubeliais maždaug 3x3 cm.

Gilioje keptuvėje apkepti mėsą – pirmiausia ant stiprios ugnies, kol susidarys rusva plutelė. Tada ugnį sumažinti iki vidutinės ir įdėti išmirkytus bei nuplautus džiovintus vaisius, pasūdyti, įpilti du stiklinius vandens ir troškinti, kol mėsa bus pusiau iškepusi. Tada į keptuvę įpilti stiklinę apelsinų sulčių ir uždengus dangčiu troškinti iki galo. Maždaug dešimt minučių prieš išjungiant įdėti 6 citrinos riekeles, pabarstyti maltų juodųjų pipirų ir įpilti 2 šaukštus skysto medaus.
Geriausiai patiekti su ryžiais arba virtais bulvėmis.

Uzvaras iš kriaušių

Uzvaras – tai tradicinis daugelio nacionalinių virtuvių patiekalas. Rusų virtuvėje jį vadintų kompotu.

Užpilti šaltu vandeniu 100 g razinų ir 200 g slyvų, po 10 minučių nuplauti tekančiu vandeniu ir juos, ir kitus džiovintus vaisius: 300 g kriaušių ir 200 g obuolių.

Į puodą sudėti nuplautas džiovintas kriaušes, užpilti jas 1 l vandens ir virti 20 minučių ant mažos ugnies. Tada sudėti visus kitus džiovintus vaisius ir pavirti dar 15 minučių. Pabaigoje įdėti 200–250 g medaus, išmaišyti ir išjungti ugnį. Palikti atvėsti po uždengtu dangčiu. Patiekti uzvarą perkoštą.

Vištų širdelės su kriaušėmis

Išplaukite kilogramą vištienos širdelių, nupjaukite riebalus ir pašalinkite kraujo krešulius. Įkaitinkite keptuvėje ant vidutinės ugnies augalinį aliejų, įdėję porą skiltelių česnako. Kai kvapas pasklis po visą virtuvę, ištraukite česnaką ir sudėkite širdeles. Kepkite jas maždaug ketvirtį valandos neuždengę dangčiu, tada pagal skonį įpilkite sojos padažo ir 300 g nuplautų džiovintų kriaušių. Sumažinkite ugnį ir toliau troškinkite uždengę dangčiu.

Tuo metu kitoje keptuvėje apkepkite pusę kilogramo pusžiedžiais pjaustytų svogūnų. Reikia juos kepti, kol lengvai pagelsvės, ir perkelti į keptuvę su širdelėmis, pipiruoti ir toliau troškinti. Tada prie širdelių sudėkite du mažus lydyto sūrio „Jantar“ indelį ir maišykite, kol sūris išsilydys visame padaže. Kai masė taps vienalytė, atsargiai pabarstykite miltais visą keptuvės paviršių ir vėl išmaišykite, kad neliktų nė vieno gumuliuko. Belieka troškinti dar maždaug 10 minučių, kad padažas šiek tiek sutirštėtų.

Prie šio patiekalo kaip garnyras puikiai tinka grikiai, virtos bulvės ar spaghetti.

Sriuba iš sausų kriaušių

Kruopščiai nuplaukite 250 g džiovintų kriaušių, sudėkite jas į puodą ir užpilkite 1 l karšto vandens. Po valandos pastatykite puodą ant ugnies, įdėkite 50 g nuplautų ryžių ir virkite, kol visiškai iškeps. Tada pagal skonį įdėkite cukraus (kas nemėgsta saldumynų, gali jo visai nedėti), cinamono ir krakmolo, kurį prieš tai reikia išmaišyti šaltame vandenyje. Energingai išmaišykite puodo turinį, užvirkite ir išjunkite ugnį.

Tokią sriubą patiekite su grietine arba grietinėle. Paprastai saldi sriuba laikoma šaltu patiekalu, tačiau ši yra skani ir karšta.

Šveitiklis

Džiovintos kriaušės gali būti naudojamos ne tik kulinariniuose receptuose, bet ir kosmetikoje.

Jei subręsta naujas derlius, o praėjusių metų džiovintos kriaušės dar nesuvalgytos ir jų nebesinori naudoti, nes jos tapo kietos ir patamsėjo, galite lengvai pasigaminti veido ir kūno šveitiklį. Užtenka sumalti džiovintus vaisius kavamale arba blenderiu ir sumaišyti su grietine, o kuo ji tirštesnė, tuo geriau. Proporcijos turėtų būti tokios: vienam šaukštui džiovintų vaisių – pusantro šaukšto grietinės. Tokia kompozicija ne tik išvalys odą, bet ir ją pamaitins.