Džiovintos kriaušės: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Kriaušė pati savaime yra skanus, sultingas ir vertingas vaisius. Mažai kas žino, kad ji palankiai veikia širdį, jaunina odą, yra galingas imunomoduliatorius ir teikia daug naudos žmogui.

Vasarą gausu vaisių visada džiugina, tačiau žiemą naudingų naminių kriaušių nuolat trūksta. Norėdami išsaugoti derlių, žmonės jas džiovina ir laiko. Be to, tinkamai laikant vaisiams nieko nenutiks, todėl bet kada galėsite pasilepinti kriauše, uogiene, kompotu ir t.t.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Vaisiaus džiovinimas vidutinėje temperatūroje išlaiko visas kriaušėje esančias vitaminus ir naudingas savybes, kurių pakanka bet kurioje veislėje. Todėl daugelis žmonių, kurie mėgsta reguliariai vartoti džiovintus vaisius, tuo pačiu metu mėgaujasi skoniu ir stiprina savo organizmą.

Sudėtis:

• kalorijos – 249;
• baltymai – 2,3 g;
• riebalai – 0,6 g;
• angliavandeniai – 62,6 g;
• maistinės skaidulos – 6 g;
• vanduo – 24 g.

Džiovinta kriaušė yra turtinga mikroelementais, fitoncidais, flavonoidais, cukrumi, skaidulomis, jodu, organinėmis rūgštimis ir fermentais. Cheminėje sudėtyje yra daug vitaminų, įskaitant provitaminą A, C, B grupę, K, P, PP. Daugiausia kriaušėje yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, mangano ir vario.

Kriaušė atrodo saldesnė nei obuolys, bet joje iš tikrųjų yra net mažiau cukraus. Džiovintas vaisius įeina į daugelio dietų sudėtį dėl mažos energetinės vertės. Jame yra mažai baltymų, bet gana daug angliavandenių.

Tačiau reikia atsiminti, kad 100 g produkto yra 12% dienos kalorijų normos, todėl tai turi įvertinti diabetikai ir žmonės, besirūpinantys savo figūra, sudarydami racioną.

Džiovintų kriaušių naudingos savybės

Produktas ne tik pasižymi maloniu skoniu, bet ir yra labai naudingas. Džiovintoje kriaušėje palyginti mažai kalorijų ir daug angliavandenių, suteikiančių energijos organizmui. Čia mažai cukraus, bet vaisius išlieka natūraliai saldus. Todėl daugelis medikų ir dietologų pataria vartoti tiek šviežias, tiek džiovintas kriaušes.

Atkreipkite dėmesį! Jei džiovinti vaisiai išdžiovinti tinkamai, mineralų ir vitaminų rinkinys išlieka.

100 g džiovintos kriaušės yra 37% dienos vario normos, kalio (35%), magnio (16%), mangano (16%), vitamino K (17%), fosforo (11%), kalcio (10%), geležies (10%), vitamino C (9%). Atitinkamai, produkto įtraukimas į kasdienį racioną papildys maistinių medžiagų trūkumą.

Naudingos savybės:

1. Manoma, kad džiovinti vaisiai veikia kaip diuretikas ir dezinfekavimo priemonė, normalizuoja daugelį funkcijų ir gydo kasą. Džiovintas vaisius padeda išvalyti organizmą nuo sunkiųjų metalų ir šalina toksinus.
2. Paprastai iš produkto verdamas kompotas, kuris turi taninų, naudingų esant žarnyno sutrikimams (surišantis poveikis viduriavimo atveju), o antibakterinės gėrimo savybės padeda gydant peršalimo ligas ir anginą.
3. Gausus kalio kiekis daro džiovintus vaisius pagalbininkais normalizuojant širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, stiprinant kapiliarus ir kraujo sudėtį.
4. Esant greitam nuovargiui, apetito ir nuotaikos praradimui, į savo racioną reikėtų įtraukti džiovintas kriaušes. Jos taip pat naudingos sergant aritmija ir nuolatiniais galvos svaigimais. Reikalas tame, kad jose gausu geležies, dėl kurios trūkumo ir pasireiškia aukščiau aprašytos problemos. Dėl tos pačios priežasties kriaušė padeda esant blogam audinių gijimui. Yra netgi liaudiškas receptas, kai produktą vartoja žmonės, jei jiems dažnai atsiranda įtrūkimų burnos kampučiuose.
5. B grupės vitaminai padeda stiprinti ir atkurti raumenis, normalizuoja nervų sistemos veiklą, dėl ko žmogui pagerėja bendra nuotaika. Stiprėja ir kaulai dėl kriaušėse esančio kalcio. Be to, B grupės vitaminai naudingi plaukams – gerina jų augimą ir būklę.
6. Čia yra daug vitamino C ir folio rūgšties. Vitaminas stiprina imunitetą, saugo organizmą nuo virusų, palankiai veikia kai kurių hormonų sintezę, apskritai yra galingas antioksidantas, gerina skydliaukės ir kasos funkcijas. Taip pat vitaminas C lėtina senėjimą ir šalina toksinus iš alkoholikų organizmo.
7. Kadangi produktas šalina toksinus, džiovintų vaisių kompotas padeda nuo pagirių. Taip pat manoma, kad kasdienis kriaušių vartojimas didina darbingumą.

Džiovintos kriaušės medicinoje

Džiovinta kriaušė daugiausia naudojama liaudies medicinoje. Būtent:

• esant aukštai temperatūrai;
• kaip diuretikas;
• kaip bendras stiprinantis vaistas;
• nuo kosulio.

Produktas vartojamas esant uždegiminiams procesams inkstuose ir šlapimo pūslėje, skrandžio sulčių rūgštingumui atkurti, mikrobams žarnyne slopinti. Ir specialių receptų iš tikrųjų nėra. Tiesiog reikia reguliariai vartoti pačius džiovintus vaisius arba jų sotų kompotą.

Taip pat liaudyje džiovinta kriauše gydoma:

• nemigą;
• nutukimas;
• peršalimo ligas ir kosulį;
• padidėjęs cholesterolis;
• nuovargį;
• virškinimo sutrikimai;
• depresiją;
• širdies problemas;
• nervų sistemos sutrikimus;
• galvos skausmą.

Žala ir kontraindikacijos

Džiovintos kriaušės naudos, be abejo, yra daug, tačiau yra ir žalos. Kalorijų nors ir nėra daug, bet jų a priori yra, todėl piktnaudžiauti, kasdien valgant daug džiovintų vaisių, nereikėtų. Ypač turėtų susimąstyti sergantieji cukriniu diabetu.

Produktų, turinčių daug skaidulų, neturėtų vartoti žmonės, sergantys skrandžio opa. O džiovintoje kriaušėje skaidulų užtenka.

Apskritai džiovinti vaisiai yra hipoalergiški, tačiau gali pasireikšti individualus netoleravimas. Dažniausiai alergija džiovintoms kriaušėms nustatoma žmonėms, alergiškiems beržui ir alksniui. Bet tokių žmonių yra labai mažai.

Kaip laikyti džiovintas kriaušes

Nuo tinkamo džiovintų vaisių laikymo priklauso tiek paties produkto, tiek jo naudingųjų savybių išsaugojimas. Paruošti griežinėliai laikomi sandariai uždarytoje talpykloje – ar tai būtų stiklinis, ar skardinis indas. Svarbiausia, kad ji sandariai užsidarytų. Galima naudoti ir polietileninius maišelius su užsegimu.

Kriaušes reikėtų laikyti vėsioje ir geriausia tamsioje vietoje. Puikiai tiks vėdinama patalpa, kurioje yra nedidelė drėgmė ir temperatūra apie +10 laipsnių. Džiovinti vaisiai puikiai sugeria pašalinius kvapus, todėl šalia neturėtų būti ypač aromatingų produktų (žuvies, prieskonių ir kt.). Talpyklos nereikėtų statyti ant grindų.

Nenumatytų situacijų negalima atmesti. Ir jei į talpyklą kažkaip pateko vabzdžių, galima pabandyti ištaisyti situaciją. Gali būti, kad laiku pastebėti kenkėjai dar nespėjo sugadinti produkto. Reikia perrinkti kriaušes, išmesti sugadintus griežinėlius, likusius vėl išdėlioti ant kepimo skardos ir džiovinti orkaitėje pusvalandį 60 laipsnių temperatūroje. Kitas priešas – pelėsiai. Jei džiovintus vaisius pažeidė grybelis, geriau išmesti viską.

Tinkamoje vietoje, esant optimalioms sąlygoms ir sandarioje talpykloje, džiovinti vaisiai gali būti laikomi iki metų. Jei jie tiesiog guli bute, dėl aukštos temperatūros ir drėgmės bakterijos greitai dauginsis, ir jau po 2–4 savaičių kriaušės pasidengs pelėsiu.

Kaip džiovinti kriaušes namų sąlygomis

Kiekvienas gali sėkmingai pasigaminti džiovintų kriaušių namuose. Paprastai naudojami šiek tiek neprinokę vaisiai su tankiu minkštimu, bet nelabai sultingi. Geriau nenaudoti veislių, kurios „sutraukia“ burną ir turi daug sėklų. Puikiai tiks saldžios vasarinės veislės: Iljinka, Miško gražuolė, Kvapioji, Limonka, Zaporožė.

Renkami vidutinio dyžio vaisiai, nuplaunami ir verdami. Kiekvienas džiovina savaip, tačiau daugelis smulkina kriaušę, pirmiausia perpjaudami į 4 dalis, kad pašalintų sėklas, o paskui – griežinėliais. Tada produktas pamirkomas vyno acte (1%), kad išvengtų tolesnio patamsėjimo.

Nereikėtų laikyti kriaušių ilgiau nei 2 dienas prieš džiovinimą, kitaip jos jau bus netinkamos. Prieš pat džiovinimą būtina šiek tiek nuplikyti vaisius, trumpam laikui įmetant juos į verdantį vandenį. Tuo metu, jei norite, galite į puodą su verdančiu vandeniu įdėti cukraus.

Po 10–15 minučių virimo vaisiai išimami, leidžiama atvėsti, o paskui, jei reikia, supjaustomi griežinėliais. Toliau griežinėliai džiūsta. Būtent šiame etape patartina juos apdoroti vyno actu.

Yra keli džiovinimo būdai:

• natūralus metodas;
• orkaitė;
• speciali elektrinė džiovykla;
• mikrobangų krosnelė.

Šiltuose šalies regionuose galima be problemų išdžiovinti kriaušes ankstyvą rudenį. Tai ypač svarbu, nes kuo ilgiau kriaušė brendo ar gulėjo, tuo daugiau joje susikaupė naudingųjų medžiagų. Žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, tiesiog palieka vaisius ant stogo visai dienai.

Tačiau ir šaltuose regionuose yra galimybė pasigaminti džiovintų vaisių, nes beveik visi turi mikrobangų krosnelę ar bent orkaitę.

Natūraliu būdu riekelės išdėstomos ant sieto (padėklo, skardos) ir paliekamos saulėje taip, kad ant jų nepatektų dulkių. Kai saulė nusileidžia, kriaušės uždengiamos polietilenu ir įnešamos į namus. Po poros dienų džiovinimo vaisiai išdėstomi jau pavėsyje 3 dienoms, kad galutinai išdžiūtų, periodiškai juos apverčiant.

Jei yra orkaitė, džiovinimas atliekamas tiesiai virtuvėje. Riekelės išdėstomos ant skardos ir 2 valandas džiovinamos 55–60 laipsnių temperatūroje. Tada temperatūra padidinama 20 laipsnių. Taip sveiki vaisiai turėtų džiūti maždaug parą (12–16 valandų, jei tai riekelės).

Yra specialių elektrinių džiovyklių su padėklais ir autonominiu darbu: tolygia automatine šilto oro cirkuliacija. Tai labai patogu, tereikia sudėti vaisius ant padėklo ir laukti galutinio rezultato.

Greičiausiai džiovinimas vyksta mikrobagų krosnelėje. Per kelias minutes porcija jau paruošta, tačiau yra rizika apskaičiuoti ir perdžiovinti produktą. Tikslaus recepto nėra, nes viskas priklauso nuo krosnelės galios. Pradėti reikėtų nuo 2,5 minutės džiovinimo esant 200 W galiai. Jei to nepakanka, procesas kartojamas 30 sekundžių. Kai riekelės tampa elastingos ir spyruokliuoja, viskas paruošta.

Kai kurie mėgsta džiovinti kriaušes sveikas, neskirstant į riekeles. Procesas visiškai analogiškas, o skirtumas tik laike. Prasminga džiovinti vaisių sveiką, jei vaisiai yra mažo dydžio. Laikyti saulėje sveikus vaisius teks apie savaitę.

Orkaitėje sveikos kriaušės bus paruoštos maždaug per 20 valandų nuolat jas apverčiant. Reikėtų džiovinti tol, kol vaisiai taps rudi. Esant gerai ventiliacijai, džiovinti vaisiai bus paruošti per 8–10 valandų.

Sėkmingai namuose galima išdžiovinti ir laukinę kriaušę. Tačiau reikia laikytis taisyklės: negalima skinti vaisių nuo medžių. Reikėtų surinkti nukritusias kriaušes, sudėti į indą (pavyzdžiui, į kibirą) ir leisti pagulėti. Pasirengimą džiovinimui nustato pagal skonį ir spalvą. Kai vaisius tampa aromatingai saldus, o jo odelė ruda, laikas gaminti džiovintus vaisius.

Kaip išvirti kompotą iš džiovintų kriaušių

Džiovintus vaisius valgo ir tokius, tačiau dažniau iš jų verda skanų kompotą. Klasikinio kompoto iš džiovintų kriaušių receptas yra paprastas.

Reikalingi šie ingredientai:

• džiovinti vaisiai – 200 g;
• cukrus – 100 g;
• citrinos rūgštis – 1 g;
• vanduo – 1 l.

Gaminimas užtruks apie pusvalandį, o galiausiai gausis kompotas 4 porcijoms. Reikėtų kruopščiai nuplauti džiovintus vaisius verdančiu vandeniu ir sudėti į puodą. Visą užpilti litru vandens, uždengti dangčiu, užvirinti ir virti ant nedidelės ugnies maždaug 30–35 minutes.

Po to dedama cukraus ir citrinos rūgšties, viskas išmaišoma, o tada atšaldoma. Kompotas gaunasi skanus ir sodrus.

Įdomūs faktai apie kriaušes

Visi valgė skanias, sultingas kriaušes, bet nedaugelis žino įdomių faktų apie jas:

1. Kriaušės atsirado Pietų Azijoje. Į Europą vaisius pateko dar prieš mūsų erą, o į Ameriką – palyginti neseniai, prieš 400 metų.
2. Senovės graikai laikė kriaušes dievų dovana ir dėkojo jiems, aukodami vaisius Afroditei.
3. Kriaušė ir rožė yra giminaičiai, nes abu augalai yra erškėtiniai. Taip pat kriaušė yra sesuo gudobeliui.
4. Senovės kinai kriaušę laikė nemirtingumo simboliu dėl jos tvirtumo. O dabar iš jos medienos gaminami baldai, muzikos instrumentai, virtuvės įrankiai ir t.t.
5. Kol Kolumbas neatvežė į žemyną tabako, vietiniai indėnai rūkė būtent džiovintus kriaušės lapus.
6. Įdomus faktas – lapai ant šakos auga tam tikru kampu: kiekvienas lapas yra vienas nuo kito 135 laipsnių kampu. Taip augalas gauna maksimalų drėgmės ir saulės šviesos kiekį.
7. Jei reguliariai valgysite šviežias kriaušes, dantys taps pastebimai tvirtesni dėl didelio kalcio ir fosforo kiekio.
8. Vaisius nesukelia alergijos. Alergikų, kurie reaguoja į kriaušę, procentas yra nežymiai mažas.
9. Japonijoje užaugino didžiausią kriaušės vaisių, kuris svėrė 3 kilogramus.
10. Vaisius yra natūralus antiseptikas. Gastroenterologai net pataria vartoti kriaušę atskirai nuo valgio, kad atsikratytų kenksmingų mikroorganizmų žarnyne.

Džiovintas kriaušes reikėtų pasiruošti visiems, jei įmanoma. Ir čia esmė ne šviežiame kompote iš natūralaus produkto žiemą, o tame, kad džiovinta kriaušė stiprina organizmą, saugo nuo bakterijų, šalina kenksmingas medžiagas, taip pat turi daug vitaminų ir naudingų junginių.

Džiovintų kriaušių nuotrauka