Braškės nėštumo metu: nauda ir žala

Žodžiai „braškė“ ir „kamuolys“ turi daug bendro: uoga savo pavadinimą gavo būtent dėl panašumo į rutulį – kamuolį. Apvali ji buvo tik pačioje savo kelio pradžioje. Šiandien selekcininkai išvedė veisles ir kūgio formos, ir pailgos, panašios į cilindrą, ir suplotos. Bet visa tai – braškės. Tiksliau, sodo braškės – toks yra jų mokslinis pavadinimas. Jo šaknys kilo iš laukinių žemuogių, kurios buvo atneštos į sodus ir sukultūrintos.

Botanikai pastebi dar vieną neatitikimą, susijusį su braškėmis. Reikalas tas, kad uoga, laikoma viena mylimiausių žmonių, iš tikrųjų nėra uoga. Teisingiau ją klasifikuoti kaip riešuto vaisių, bet ne paprastą, o sudėtinį, kai riešutėliai yra smulkūs braškių grūdeliai ant sultingo raudono išaugusio žiedsosčio kūno.

Egzistuoja liaudies tikėjimas: kai būsimai mamai nuolat norisi valgyti braškių, jai gims dukra. Ar taip yra, ar ne, tiksliai nežinoma, tačiau nėščiajai naudos iš šios uogos vartojimo yra daug.

Ar galima valgyti braškes nėštumo metu

Braškės nėščiosioms ne tik nedraudžiamos, bet netgi rekomenduojamos. Ši sveika uoga teiks malonumą savo skoniu, pagerins nuotaiką, padės įveikti stresą ir atsikratyti depresinės būsenos, į kurią būsimos mamos kartais patenka. Ji pašalins kenksmingas medžiagas iš organizmo ir jį sustiprins, apsaugos nuo įvairių sveikatos problemų. Ypač braškės bus naudingos, jei jų dėti į varškę, ledus, pieno jogurtą ar rūgpienį.

Tačiau neapgalvotai ir nekontroliuojamai nėščiosioms braškių valgyti nereikėtų, kad nepakenktų nei sau, nei būsimam kūdikiui.

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu

Pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais braškės bus naudingiausios būsimai mamai. Jos padės palengvinti savijautą ir gerokai sumažinti pykinimo priepuolių dažnį bei intensyvumą ir kitus toksikozės požymius.

Pirmasis trimestras – tai laikotarpis, kai formuojasi kūdikio organai ir sistemos, todėl vitaminai ir kitos naudingos medžiagos, esančios saldžioje uogoje, jam bus labai savalaikės. Ypač svarbi tam yra folio rūgštis, kurios braškėse yra gana daug.

Toks uogos komponentas kaip askorbo rūgštis (arba vitaminas C) apsaugos ir pačią moterį, sustiprindamas jos imunitetą. Pakanka suvalgyti tik 100 g braškių per dieną – ir organizmas gaus reikiamą askorbo rūgšties normą. O stipri mamos sveikata neabejotinai taps būsimo vaiko sveikatos garantu.

Dėl geležies, kuri taip pat yra braškių sudėtyje, galima išvengti komplikacijos, kuri gana dažnai lydi nėštumą – anemijos.

Tačiau reikia turėti omenyje, kad persivalgant braškių kyla pavojus padidėti gimdos tonusui, o tai ypač aktualu ankstyvaisiais nėštumo laikotarpiais. Kad neatsirastų persileidimo grėsmė, reikėtų apsiriboti 200–250 g uogų per dieną.

Be to, braškės gali sukelti alerginę reakciją: ant odos atsiras bėrimas, viduriavimas, rėmuo. Tokiu atveju apie uogą reikia pamiršti tol, kol mama nenutrauks žindymo.

2-asis trimestras

Net jei būsimoji mama, mėgaudamasi braškėmis, nejaučia jokio diskomforto žarnyne ir jai neatsiranda problemų, tokių kaip odos bėrimai, uogų vartojimą vis tiek reikia sumažinti iki minimumo ir valgyti ne daugiau kaip 200 g per dieną. Reikalas tas, kad antruoju trimestru – nuo 22-osios nėštumo savaitės – kūdikiui gali atsirasti alergija.

3-iasis trimestras

Paskutiniuoju trimestru vėl padidėja gimdos raumenų tonuso pavojus, todėl, kad neleistų gimdymui prasidėti per anksti, teks sumažinti suvalgomų uogų kiekį iki 100 g per dieną ir tik du kartus per savaitę. Arčiau numatomos gimdymo datos net tokia norma tampa nepageidautina, paskutinėmis savaitėmis geriau suvartoti tik nuo vienos iki trijų uogų ne dažniau kaip kartą per 7–10 dienų.

Visiškai atsisakyti braškių šiuo laikotarpiu neverta, nes jos duoda daug naudos būsimai mamai. Taip, sultingoje uogoje esantis vitaminas E palaiko plaukų, nagų, dantų ir odos sveikatą. Askorbo rūgštis šiame etape svarbi kaip placentos atsiskyrimo ir varikozės profilaktikos priemonė, padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą ir sustiprinti jų sieneles. Taip pagerėja kraujotaka tarp mamos ir kūdikio, o tai apsaugo nuo vaisiaus hipoksijos. Dėl vitamino C oda išlieka švelni ir gerai tempiasi, taip išvengiama strijų atsiradimo ant pilvo.

Be to, dėl savo diuretinių savybių braškės padeda moteriai atsikratyti edemų, kurios dažnos arčiau nėštumo pabaigos, taip dar ir reguliuodamos kraujospūdį, kurio šuoliai taip pat galimi šiuo laikotarpiu.

Ar nėščiosioms galima valgyti braškių produktus

Nedidelis dubenėlis šviežių braškių iš savo sodybos – tai, žinoma, geriausias variantas būsimai mamai. Tačiau ne visada ir ne visoms nėštumas vyksta tuo metu, kai uoga sunoksta ir yra lengvai prieinama. Jei lauke ne sezonas, teks tenkintis tuo, kas yra – tai yra kompotu, uogiene, šaldyta uoga. Produkto geriau nepirkti parduotuvėje, o pasiruošti patiems namų sąlygomis. Tik taip galima garantuoti, kad jis bus pakankamai geros kokybės.

Šaldytos braškės

Šviežių braškių šiandien galima nusipirkti bet kuriuo metu – net ir tada, kai lauke spiginantis šaltis. Tos uogos, kurios parduodamos prekybos centruose žiemą, atrodo nuostabiai – didelės, lygios, viena prie vienos. Tačiau jų kvapas ir skonis menkai primena tikras vasarines braškes, o ir naudos iš jų nėra, greičiau daugiau žalos: juk nežinoma, kokiomis sąlygomis augo nesezoninis derlius, kokiomis trąšomis buvo „paskatintas“ jo nokimas.

Geriau valgyti šaldytas uogas iš savo lysvės – jos daug labiau tinka besilaukiančiai mamai. Jei jas tinkamai užšaldysite, puikiai išliks visos naudingosios medžiagos, o skonis ir kvapas tikrai pradžiugins.

Todėl braškių sezono įkarštyje reikia kruopščiai nuplauti atrinktas geriausias ir nepažeistas uogas, kartu pašalinant jų žaliąją „taurelę“ iš lapelių. Tada nusausinkite braškes ant paskleisto rankšluosčio, po to išdėliokite po vieną, kad nesiliestų viena su kita, ant plokščios lėkštės ar padėklo ir padėkite į šaldiklį, įjungę funkciją „Greitasis užšaldymas“. Kai uogos sušals, sudėkite jas į indą ar maišelį ir laikymui padėkite į šaldymo kamerą.

Žiemą galima atitirpinti uogas ir mėgautis, tačiau nepamirštant normos, leistinos vienu ar kitu nėštumo trimestru: persivalgyti šaldytų braškių yra taip pat kenksminga, kaip ir šviežių, šalutinis poveikis bus analogiškas.

Iš šaldytų vaisių verdami kompotai, žiemą juos geriau gerti šiltus.

Braškių uogienė

Asmeniškai išvirta uogienė arba naminis braškių džemas yra leidžiami nėščiosioms. Geriausia juos arba dėti į varškę ar kitus rūgštaus pieno produktus, arba valgyti užkandant su arbata, tuo pačiu stebint suvalgyto kiekį ir tai, kaip į jį reaguoja organizmas.

Medikai, remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, teigia, kad leistina cukraus norma nėščiajai per dieną – ne daugiau kaip šeši arbatiniai šaukšteliai. Čia įeina ne tik tas cukrus, kuris yra uogienėje, bet ir tas, kuris dedamas į košę, su kuriuo verdamas kompotas. Atsižvelgiant į tai, reikia perskaičiuoti uogienės kiekį. Paprastai šaukšte uogienės yra lygiai šaukštas cukraus.

Be to, braškių uogienė gali sukelti alergiją – lygiai taip pat, kaip šviežios uogos. Jei po arbatos gėrimo ant odos atsirado bėrimas, uogienės reikia atsisakyti.

Tačiau jei alergijos produktui nėra, geriau pabandyti ne uogienę, o braškes, sumaltas su cukrumi. Tokie ruošiniai nėra termiškai apdorojami, todėl juose vitaminų išlieka tiek, kiek yra šviežiose uogose. Gaminant tokius desertus, geriau naudoti rudąjį cukranendrių cukrų vietoj įprasto baltojo runkelių cukraus – jis daug naudingesnis.

Braškių kompotas

Braškių kompotas naudingas nėštumo metu. Jei uogos neperverdamos, jos gerai išlaiko visus vitaminus ir naudingąsias medžiagas, todėl jas galima virti ne ilgiau kaip tris minutes.

Nerekomenduojama pirkti jau pagamintų kompotų parduotuvėje – jie dažniausiai per daug pasaldinti, be to, į juos dedama konservantų. Geriau gaminti gėrimą iš savo sodo braškių arba, kraštutiniu atveju, iš pažįstamų pirktų uogų.

Kvapnų gėrimą malonu gerti ir šiltą, ir vėsų. Jį galima gerti mažais gurkšniais, kai kamuoja toksikozė – taip lengviau ištverti nemalonius simptomus. Atvėsintas kompotas karštą vasaros dieną numalšins troškulį, suteiks malonumą ir papildys organizmą vitaminais. Tačiau nereikėtų per daug vėsinti gėrimo – ledinis skystis gali sukelti peršalimą arba angina.

Jei būsimoji mama reguliariai geria tokį gėrimą, jos hemoglobino rodikliai pagerėja, sumažėja anemijos rizika, o tai svarbu kūdikio sveikatai. Tačiau būtina kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, nes, kaip taisyklė, verdant kompotą įdedama cukraus. Jei papildomai nesaldinama, kraujo kontrolė gali būti ne itin kruopšti. Padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, kompoto reikėtų atsisakyti.

Dar vienas pavojus – galima alergija. Pasirodžius pirmiesiems jos požymiams, kompoto gerti nereikėtų.

Į braškių kompotą galima dėti kitų uogų ar vaisių, pavyzdžiui, obuolių. Tokiu atveju jie pirmiausia verdami verdančiame vandenyje tris keturias minutes, tada dedamos braškės ir verdama dar šiek tiek.

Išvirtą kompotą patartina išgerti per dieną. Laikant ilgiau, vitaminai jame suyra, o pats produktas pradeda gesti.

Jei nėščioji, ypač paskutiniais mėnesiais, gers labai daug kvapnaus gėrimo, gali atsirasti tinimas. Kiek kompoto galima suvartoti, tiksliai gali pasakyti nėštumą stebintis gydytojas. Jis apskaičiuos leistiną kiekį, atsižvelgdamas į būsimos mamos svorį, nėštumo laikotarpį ir tyrimų rezultatus.

Džiovintos braškės

Keista, bet tokius nemalonius nėštumo padarinius kaip rytinis pykinimas, rėmuo, vidurių užkietėjimas, tinimas galima pašalinti pasitelkus džiovintas braškes.

Kadangi uogos džiovinamos ne aukštesnėje kaip 40–45 laipsnių temperatūroje, jos turi visus šviežių braškių privalumus – jose nė kiek nemažiau vitaminų ir mineralų.

Iš džiovintų uogų galima virti kompotą, dėti į arbatą ją užplikant arba arbatos gėrimo metu sukramsnoti 1–2 uogas.

Tačiau su džiovintomis braškėmis reikia būti atsargiems, nes išgarinus vandenį minkštimas tampa labiau koncentruotas. Padidėja cukraus kiekis svorio vienete, sustiprėja alerginės savybės. Todėl suvalgytų džiovintų braškių norma negali viršyti dviejų uogų per dieną du kartus per savaitę. To visiškai pakaks, kad organizmas pasipildytų vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis, pagerėtų hemoglobino rodikliai, padidėtų kraujagyslių elastingumas ir sustiprėtų jų sienelės.

Džiovintų braškių kompoto taip pat nerekomenduojama gerti dažniau nei du kartus per savaitę. Dėl jo diuretinio poveikio galima sumažinti nėščios moters patinimą. Be to, šis aromatingas gėrimas teigiamai veikia būsimos mamos nervų sistemą ir padeda ramiai išgyventi stresines situacijas, pašalinti per didelį susijaudinimą ir psichinę įtampą.

Kaip teisingai vartoti braškes

Skanios, aromatingos braškės tikrai bus naudingos nėščiajai ir jos kūdikiui, jei nepersistengsite. Reikia rinktis pačias šviežiausias, gražiausias ir prinokusias uogas, prieš vartojant jas gerai nuplauti. Pirma, ant braškių dažnai prilimpa smiltelės, kurios nemaloniai girgždės ant dantų, jei jų neatsikratysite. Antra, kadangi uogos dažniausiai subręsta gulėdamos ant žemės, yra pavojus užsikrėsti helmintų kiaušinėliais.

Geriausia uogas valgyti su rūgštaus pieno produktais. Tai padės išvengti kalcio kiekio sumažėjimo organizme, nes braškių rūgštys pradeda sąveiką su kalciu iš „pieno produktų“, o ne iš organizmo. Labiausiai braškės „draugauja“ su grietine, grietinėle, paprastu pieniniu jogurtu, varške ir rūgpieniu.

Svarbu atsiminti, kad tinkamiausios braškės yra tos, kurios išaugo toje vietovėje, kurioje gyvena nėščioji, tikruoju braškių sezonu. Šiltnamyje išaugintos žieminės braškės arba atvežtos ne sezono metu iš toli, iš už kelių jūrų, paprastai yra persotintos medžiagomis, kurios padeda geriau išlaikyti uogas ilgo transportavimo metu, tačiau kenkia gležnam kūdikio organizmui.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Nėštumo metu naudos atneš ne didžiulis dubenėlis suvalgytų per vieną kartą braškių, o kasdienis, labai ribotas jų vartojimas. Tokiu kasdieniu režimu per visą uogų sezoną galima suvalgyti po 2–3 vienetus, ne daugiau. Esant vidutiniam uogų dydžiui, tai yra maždaug 70–80 g. Kai norisi suvalgyti daugiau, galite leisti sau 5–6 vienetus, bet tuomet teks aukoti vartojimo dažnumą – ne dažniau nei 2–3 kartus per savaitę. Per didelė dozė ankstyvuoju laikotarpiu gali sukelti persileidimą, o vėlesniu – priešlaikinį gimdymą.

Ar galima valgyti vakare ir nevalgius

Valgyti braškes tuščiu skrandžiu – ne pati geriausia mintis. Reikalas tas, kad uogose esančios organinės rūgštys dirgina skrandžio gleivinę, ypač jei jis tuščias. Todėl, kad neišprovokuotumėte gastrito, geriau nededėti uogų į varškę, kurią ketinate suvalgyti pusryčiams, o atidėti jas popietės užkandžiui arba valgyti kaip desertą pietų metu.

Prieš miegą braškės taip pat nerekomenduojamos – dėl trijų priežasčių. Pirmoji slypi organinių rūgščių veikime: jei būsimoji mama suvalgys uogų ir atsiguls horizontalioje padėtyje lovoje, dėl skrandyje esančių uogų rūgščių ją pradės kankinti rėmuo. Ypač didelė jo tikimybė vėlyvaisiais nėštumo terminais. Antroji priežastis – diuretinio braškių poveikio. Po jų vakarinio vartojimo teks keltis į tualetą ne vieną kartą per naktį, o miegas tikrai bus sugadintas. Na, o trečioji priežastis: kai uoga naktį pradės virškinti ir aktyviai valyti žarnyną, gali atsirasti meteorizmas ir burbuliavimas, o tai, žinoma, nepatogu.

Braškių nauda nėštumo metu

Raudoną spalvą braškės skolingos pigmentui pelargonidinui. Iš esmės tai antocianinas – taip vadinama natūralių dažiklių grupė, padedanti pagerinti tinklainės būklę ir normalizuoti akies spaudimą. Be to, antocianinai turi savybę stabdyti kraują.

Kai kurie mokslininkai kalba apie braškes kaip apie vitamininę bombą – tiek daug šiose gražiose, kvapniose ir apetitą žadinančiose uogose yra medžiagų, naudingų ir reikalingų kiekvienam žmogui, o nėščiajai – ypač. Vitaminų vaisiuose yra ne mažiau nei populiariuose kompleksuose, sukurtuose farmacijos pramonės ir parduodamuose vaistinėje už nemenkus pinigus.

Mokslininkai seniai pažymėjo, kad braškės yra tarp pirmaujančių produktų pagal jose esančių aminorūgščių ir vitaminų kiekį. Jos paliko už savęs citrusinius vaisius, o pagal vitamino C (askorbino rūgšties) kiekį užima antrąją vietą – po juodųjų serbentų. Užtenka suvalgyti tik saujelę raudonų uogų, kad gautumėte pilną paros šio vitamino normą.

Askorbino rūgštis užtikrina nėščiajai stipresnį imunitetą, o tai ypač vertinga nėštumo laikotarpiu, nes dauguma vaistų šiuo metu yra draudžiami. Be to, vitaminas C dalyvauja geležies įsisavinimo procese ir atitinkamai skatina hemoglobino gamybą.

Folio rūgštis, arba vitaminas B9, – itin reikalinga priemonė visų vaiko organų formavimuisi ir vystymuisi, ypač ankstyvaisiais nėštumo etapais, kai formuojasi jo nervinis vamzdelis. Folio rūgštis iš braškių organizme įsisavinama daug geriau nei sintetiniai vaistinių analogai. Paros vitamino B9 norma yra saujoje uogų.

Vitaminas B1, arba tiaminas, yra ta vertinga medžiaga, kuri padeda būsimajai mamai sumažinti toksikozės simptomus. Jis taip pat gerina kraujotaką jos organizme, ypač mažajame dubenyje, dėl ko ir vaisiaus aprūpinimas krauju per placentą tampa pilnesnis ir kokybiškesnis. Be to, tiamino trūkumas, kaip taisyklė, tampa angliavandenių apykaitos sutrikimų priežastimi.

Dar vienas B grupės vitaminas, vadinamas riboflavinu (arba B2), yra atsakingas už fermentų sintezę, padedančią įsisavinti naudingas medžiagas iš maisto. Be to, pažymima, kad riboflavinas yra būtinas kaulų, vaisiaus raumenų ir jo nervinių ląstelių formavimosi proceso dalyvis. Vitamino B2 trūkumas gali sukelti problemų embriono vystymuisi.

Kitas braškių komponentas – beta karotinas – padeda nėščiajai išlaikyti regėjimą tvarkingą, atsako už jo aštrumą, taip pat dalyvauja formuojant kūdikio akies tinklainę.

Būsimos motinos širdies ir kraujagyslių sistema visada dirba su didelėmis perkrovomis. Rimtų širdies problemų išvengti padeda uogoje esanti nikotino rūgštis (arba vitaminas PP). Ji dalyvauja gerinant kapiliarų kraujotaką ir skaidant angliavandenius.

Piridoksinas padeda įsisavinti aminorūgštis, taip pat yra būtinas kraujodaros proceso dalyvis. Jei nėščiajai jo trūksta, jos laukia hemoglobino rodiklių sumažėjimas, taip pat nemalonių toksikozės simptomų sustiprėjimas.

Braškėse gausu tokoferolio (arba vitamino E), plačiai žinomo dėl antioksidacinių savybių. Tačiau jis turi dar vieną funkciją – jis yra nėštumo hormono progesterono analogas; jo trūkumas moters organizme gali sukelti gimdos hipertonusą ir vėlesnį persileidimą.

Kartu su vitaminais braškės turi platų cukrų, makro- ir mikroelementų, riebiųjų omega rūgščių kompleksą, kuris yra labai naudingas būsimai mamai ir būtinas tam, kad vaisius vystytųsi normaliai, o vaikas gimtų sveikas. Tarp jų – jodas, kuris apsaugo embrioną nuo nervų sistemos formavimosi defektų ir vėlesnių psichinių sutrikimų.

Jei nėščiajai trūksta kalcio, kuris taip pat yra braškių sudedamoji dalis, galimas neteisingas vaisiaus griaučių vystymasis ir patologinis širdies raumens formavimasis. Be to, šios medžiagos trūkumas neigiamai atsiliepia ir pačios mamos būklei: pradeda kentėti dantys, plaukai, nagai.

Geležis – svarbus elementas, dalyvaujantis hemoglobino sintezėje ir užkertantis kelią mažakraujystei, arba anemijai. Kartu su askorbo rūgštimi geležis sukuria puikų barjerą, užtikrinantį nėščios moters apsaugą nuo peršalimo, ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų ir ūminių kvėpavimo takų ligų.

Dėl magnio mama sugeba normalizuoti nervus, taip pat palaikyti raumenų tonusą ir kraujospūdį. Kai trūksta magnio, nėščiajai pradeda kilti rimtų miego problemų, sutrinka elgesys, atsiranda ašaros ir isterijos, gali prasidėti raumenų spazmai ir gimdos hipertonusas.

Už normalią vandens ir druskų apykaitos būklę atsakingas kalis, jo buvimas padeda kovoti su edema. Tačiau ši medžiaga atlieka dar vieną, gilesnę užduotį: kalis reguliuoja tarpląstelinį metabolizmą, dėl ko pavyksta išlaikyti stabilią pH terpę, tolygų širdies ritmą ir normalų nervinių signalų perdavimą.

Braškių cheminės sudėties komponentas varis didina kolageno gamybą, todėl vos 2–3 uogos per dieną padės būsimai mamai išlaikyti odą gražią, sveiką, švarią ir elastingą.

Flavonoidai, kurie yra braškių sudėtyje, padeda kovoti su uždegimo plitimu ir mažinti padidėjusią temperatūrą. Kartu su organinėmis rūgštimis flavonoidai dalyvauja riebalų, druskų, toksinų, šlapimo rūgšties skaidymo ir šalinimo procesuose. O flavonoidas, vadinamas fisetinu, stabdo smegenų ląstelių senėjimą ir gana gerai padeda išsaugoti atmintį.

Pastaruoju metu atlikti tyrimai patvirtino medikų spėjimus, kad uogose esantys flavonoidai gali užkirsti kelią cukrinio diabeto vystymuisi, atkuriant organizmo jautrumą insulinui.

Dietologai vertina braškes dėl didelio skaidulų kiekio, todėl jos padeda nėščiosioms normalizuoti virškinimo procesą ir švelniai pašalinti vidurių užkietėjimą.

Šių naudingų medžiagų buvimas daro braškes produktu, naudingu ne tik nėštumo metu, bet ir tada, kai jis tik planuojamas. Sistemiškai vartodamos skanias prinokusias uogas, būsimos mamos gali ir pašalinti pykinimą ankstyvojo toksikozės metu, ir dėl diuretinio poveikio pašalinti edemą, ir sumažinti kraujospūdį vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Kai nėščios moters meniu visada yra braškių ar iš jų pagamintų produktų, pavyksta pagerinti apetitą, sustiprinti kraujagysles, įskaitant placentoje ir tiesiojoje žarnoje: pirmasis užkirs kelią vaisiaus hipoksijai, antrasis – hemorojaus atsiradimui paskutiniais nėštumo mėnesiais ir po gimdymo.

Ką jau bekalbėti – jei būsima mama valgo braškes, jos širdis, kepenys, inkstai pradės dirbti normaliai, be sutrikimų, jai garantuota gera nuotaika, vadinasi, ji gerai atrodys. Beje, siekdamos pagerinti išvaizdą ir pašalinti pigmentines dėmes, dažnai atsirandančias įdomioje padėtyje, moterys išmoko naudoti braškes – užtenka keletą kartų patrinti uogomis odos patamsėjimą, kad jis pašviesėtų.

Ar braškės gali pakenkti būsimai mamai

Žinoma, braškių, kaip ir bet kurio kito produkto, negalima valgyti be saiko – kitaip galima gauti sveikatos negalavimų „puokštę“. Saikingų normų viršijimas gali sukelti raumenų tonuso padidėjimą, jei moteris tam turi polinkį. Esant dideliam gimdos raumenų įtempimui, braškių iš viso nereikėtų vartoti.

Tarp kitų atvejų, kai šios uogos nerekomenduojamos, – virškinimo organų ligos, susijusios su padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu ir opų atsiradimu. Į sudėtį įeinančios rūgštys gali dar labiau pabloginti situaciją.

Būsimoms mamoms, sergančioms kariesu, reikia būti atsargesnėms. Dantis bet kokiu atveju reikia gydyti, kad nepakenkti vaikui, apie tai būtinai pasakys ginekologas. Tačiau ir braškių su negydytu kariesu valgyti negalima – uogose esančios rūgštys gali pagreitinti dantų irimą.

Yra moterų, kurioms pasireiškia alerginė reakcija į braškes. Jos turės atsisakyti jų vartojimo, nes yra didelė tikimybė pakenkti ne tik sau, bet ir būsimam kūdikiui.

Kaip išsirinkti kokybiškas uogas perkant

Geriausias pasirinkimas nėščiajai bus sezoninės braškės. Jos nėra prikimštos preparatų, skirtų augimui skatinti ir nokinimui spartinti, todėl nereikalingų ir kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti pačios mamos ir jos vaiko organizmui, nebus gauta. Vidurio Rusijos juostoje braškės pradeda nokti birželį, pietinėse – kiek anksčiau. Jų galima nusipirkti turguje jau gegužę, ir tai bus geras kokybės produktas, užaugintas natūraliomis gamtinėmis sąlygomis.

Perkant uogas reikia rinktis prinokusius, ryškiai raudonus vaisius, jei, žinoma, nekalbama apie rūšis, turinčias rožinę spalvą – kaip, pavyzdžiui, desertinė veislė „Ananasnaja“. Nereikia nepaisyti tokių braškių, tai labai saldi ir mažai rūgšties turinti uoga. Tiesa, jos laikymasis prastesnis nei raudonųjų veislių.

Geros kokybės braškės turi būti vidutiniškai kietos ir tvirtos, be gausių sulčių išskyrimo. Reikia vengti uogų, ant kurių yra šviesių ar net baltų dėmių – jos dar šiek tiek neprinokusios. Nereikėtų imti braškių, kurios šiek tiek suglamžytos, ypač jei ant jų matomi puvimo pėdsakai. Tokiu produktu pati mama gali apsinuodyti ir pakenkti kūdikiui.

Pro skanią uogą praeiti neįmanoma – ji skleidžia aplink save braškių aromatą, kuris taip pat laikomas kokybės požymiu.

O jei braškės ant prekystalio vienodo dydžio, blizgios ir nepaprastai gražios, bet beveik neturi kvapo – nuo tokio pirkimo geriau atsisakyti. Tikriausiai šios uogos užaugintos su nitratų arba kokių nors stimuliatorių priedais. Nuo chemijos švarios braškės dažniausiai būna nevienodo dydžio, vadinamieji įvairiakalibriai, kartais tarp jų pasitaiko ir kreivų uogų.