Braškė: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Sultingos ir aromatingos braškių uogos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir stiprina imunitetą. Be to, jos yra nepaprastai skanios, iš jų galima gaminti įvairiausius patiekalus. Daugelis tokią naudingą uogą laiko kažkuo kasdienišku, o tuo tarpu braškė turi daugybę nuostabių savybių, kurias verta išsamiau aptarti.

Kuo skiriasi braškė nuo žemuogės

Botaniniu požiūriu, žemuogė ir braškė yra du skirtingi augalai, nors jie priklauso tai pačiai genčiai ir šeimai. Iš viso laukinėje gamtoje yra apie 30 šios genties rūšių. Dažniausiai kasdienybėje žodžiu „žemuogė“ suprantama miškinė žemuogė. Šiandien ji daugiausiai renkama miške, bet soduose auginama itin retai, nes jos uogos yra per mažos.

O tai, kas kasdienybėje vadinama braške, iš tikrųjų botaniniu požiūriu yra ananasinė arba sodo žemuogė. Gamtoje ši rūšis neegzistuoja. Bet ji nebuvo ir specialiai išvesta. Sodo žemuogė atsirado savaime dėl atsitiktinio aplinkybių sutapimo. Jos protėviai buvo dvi rūšys – virgininė ir čilės žemuogė. Abi buvo atvežtos į Prancūziją iš Amerikos, nes patraukė botanikų dėmesį didesnėmis uogomis.

Deja, abi rūšys nusileido paprastajai žemuogei savo skonio savybėmis. Karališkasis botanikas pasodino jų krūmelius vienas šalia kito Versalio sode, ir dėl atsitiktinio apdulkinimo atsirado nauja rūšis – su didelėmis, aromatingomis ir labai saldžiomis uogomis. Ši rūšis buvo pavadinta ananasine arba sodo žemuoge. O pirmoji išvesta jos veislė buvo pavadinta Viktorija – anglų karalienės garbei. Ir nors į Rusiją sodo žemuogė pateko labai seniai, selekciniai darbai prasidėjo tik XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Tada atsirado atsparesnių vietiniam klimatui veislių, ir tai tapo masinio uogų, kurias įprasta vadinti braškėmis, auginimo pradžia.

Reikia pažymėti, kad pavadinimuose yra tam tikra painiava. Kasdieniame gyvenime braškėmis vadinama aukščiau aprašyta ananasinė žemuogė. Tačiau botanikoje šis pavadinimas prigijo muskatinei žemuogei, kuri turi specifinį aromatą. Jos uogos primena mažus kamuoliukus. Skirtingai nuo ananasinės žemuogės, ši rūšis net ir šiandien sutinkama gamtoje, pavyzdžiui, pietų Rusijoje ir Ukrainoje, taip pat kai kuriuose Kazachstano rajonuose. Kažkada muskatnė žemuogė buvo auginama soduose, netgi egzistavo keletas jos veislių. Tačiau ji neatlaikė konkurencijos su ananasine žemuoge. Taigi šiandien ji vadinama braške tik mokslinėje ir enciklopedinėje literatūroje, bet ne kasdieniame gyvenime.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Nepaisant to, kad braškių uogose yra daug angliavandenių, jų energinė vertė yra gana nedidelė. Ji sudaro tik 32,5–35 kcal 100 g, priklausomai nuo veislės.

Naudingosios šios uogos savybės yra nulemtos jos cheminės sudėties, į kurią įeina:

1. Organinės rūgštys, būtinos medžiagų apykaitai normalizuoti ir atliekančios daugybę kitų funkcijų biocheminiuose procesuose, vykstančiuose organizme.
2. Skaidulos, t. y. maistinės ląstelienos, reikalingos normaliam virškinimui ir toksinų išskyrimui iš organizmo.
3. Vitaminas C ir įvairūs antioksidantai, įskaitant natūralius pigmentus, kurie nudažo minkštimą raudona spalva. Jie stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
4. B grupės vitaminai, dalyvaujantys medžiagų apykaitos procesuose. Jie normalizuoja kraujodarą, yra svarbūs pažintinėms funkcijoms ir normaliai nervų sistemos veiklai. Be to, jie dalyvauja vadinamųjų laimės hormonų sintezėje.
5. Vitaminas E – pats savaime yra stiprus antioksidantas, apsaugantis nuo priešlaikinio senėjimo. Be to, jis atlieka svarbų vaidmenį normalioje reprodukcinės sistemos veikloje, didina raumenų ištvermę, teigiamai veikia širdies darbą.
6. Kalcis – viena vertus, jis yra naudingas tuo, kad be jo neįmanoma pasiekti normalių kraujo krešėjimo rodiklių, jis taip pat atsakingas už nervinių impulsų laidumą ir dantų bei kaulų stiprinimą. Bet kita vertus, kalcis, veikiamas rūgščių sudarydamas oksalato druskas, gali lemti akmenų susidarymą, o tai verčia braškes vartoti atsargiai.
7. Natris, kalis ir magnis – užtikrina vandens balansą ir gerą širdies raumens darbą.
8. Fosforas – dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, būtinas pažintiniams gebėjimams, gerai širdies veiklai.
9. Geležis – dalyvauja svarbiausiuose kraujodaros procesuose.
10. Boras – apsaugo nuo osteoporozės išsivystymo, labai svarbus kauliniam audiniui stiprinti.
11. Cinkas – pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, būtinas žaizdų ir trofinių opų, kurios gali atsirasti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, gijimui. Jo buvimas padeda geriau įsisavinti vitaminą A ir askorbino rūgštį.
12. Kiti elementai, būtini normaliam organizmo funkcionavimui – pavyzdžiui, fluoras, varis, jodas (toks svarbus skydliaukės veiklai), manganas ir t. t.

Iš organinių rūgščių ypač reikėtų išskirti salicilo rūgštį. Ji pasižymi tam tikru antibakteriniu poveikiu, naudojant išoriškai. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad vartojant viduje, ji turi karščiavimą mažinantį poveikį, nors ir ne tokį stiprų kaip paruošti vaistiniai preparatai. Tai leidžia naudoti braškes kaip pagalbinę priemonę gydant gripą ir kitas infekcijas.

Kuo naudinga braškė

Bendroji nauda

Braškes rekomenduojama vartoti, nes jos pasižymi šiomis savybėmis:

1. Stiprina imunitetą, apsaugo nuo gripo ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų (ŪKTI).
2. Pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
3. Mažina „blogojo“ cholesterolio lygį ir apsaugo nuo aterosklerozės išsivystymo.
4. Mažina apetitą ir padeda kontroliuoti svorį.
5. Pasižymi lengvu diuretiniu poveikiu.
6. Padeda išvalyti inkstus ir kepenis.
7. Gali būti naudojama odos ligoms gydyti.
8. Padeda esant tokioms problemoms kaip vidurių užkietėjimas (o lapai, priešingai, veiksmingi viduriuojant).
9. Šalina žarnyno disbakteriozę.
10. Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
11. Dėl salicilo rūgšties kiekio ji veiksminga gydant reumatą ir kitas sąnarių ligas.

Be to, joje esančios medžiagos padeda įveikti nemigą ir depresiją. Dėl braškių greičiau atsigaunama po sunkių ligų. Jos gelbsti nuo avitaminozės, lėtinio nuovargio ir jėgų praradimo.

Moterims

Moterims braškės svarbios tuo, kad jose yra ne tik kalcio, bet ir boro, kuris padeda išvengti osteoporozės – šios ligos rizika žymiai padidėja menopauzės laikotarpiu. Be to, braškės labai naudingos kraujagyslėms. Reguliariai jas vartojant, mažėja homocisteino kiekis organizme. O ši aminorūgštis yra pavojinga, nes ardo arterijų sieneles. Kadangi jos kiekis mažėja, kraujagyslės tampa stipresnės. Kartu su kitomis medžiagomis tai sumažina sąstingio reiškinių, trombozės, venų varikozės ir kt. riziką.

Braškėse esantys antioksidantai ir flavonoidai taip pat apsaugo pacientus nuo insulto ir infarkto. Be to, jie apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo, oda tampa jaunesnė ir elastingesnė.

Braškėse yra daug kalio, būtino normaliai širdies raumens veiklai. Tai svarbu bet kuriame amžiuje, tačiau moterims menopauzės laikotarpiu, kai nustoja veikti natūralūs apsauginiai mechanizmai, tai turi ypatingą reikšmę. Be to, kalis leidžia subalansuoti natrį, kad nesusidarytų šio elemento perteklius.

Vyrams

Vitaminas C ir kitos braškių uogose esančios medžiagos gerina kraujotaką ir gali atkurti potenciją. Vitaminas E gerina širdies veiklą ir tuo pačiu yra naudingas reprodukcinei funkcijai. Būtent todėl saikingai vartoti braškes labai naudinga stipriosios lyties atstovams.

Cinkas, esantis braškėse, padeda užkirsti kelią uždegiminėms prostatos ligoms. Be to, braškės laikomos afrodiziaku, jos bet kokiu atveju didina libido ir gerindamos kraujotaką padeda atsikratyti erekcijos disfunkcijos.

Vyrai labiau nei moterys kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Todėl braškės jiems ypač naudingos. Vienas iš jų sudėtyje esančių antioksidantų (antocianinas) sumažina širdies priepuolio riziką maždaug 30 %. Kitas antioksidantas – kvercetinas – užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi ir padeda kompensuoti „blogojo“ cholesterolio padarytą žalą.

Nėštumo metu

Dėl didelio B grupės vitaminų ir folio rūgšties kiekio braškės laikomos labai naudingomis uogomis pirmajam nėštumo trimestrui. Juk šios medžiagos būtinos vaisiaus nervų sistemos formavimuisi ir tinkamam jo vystymuisi. Specialistai teigia, kad netgi naudingiau pradėti vartoti braškes dar ruošiantis pastojimui, tačiau, žinoma, ne kiekviena moteris taip rimtai žiūri į šeimos planavimą.

Nėštumo metu braškės taip pat naudingos tuo, kad jose yra minkštųjų skaidulų. Tai padeda švelniai stimuliuoti žarnyno peristaltiką ir taip spręsti vidurių užkietėjimo problemą, su kuria dažnai susiduria būsimos mamos.

Be to, ši uoga turi lengvą diuretikinį poveikį, leidžiantį greitai pašalinti skysčių perteklių iš organizmo. Tai išsprendžia patinimo problemą, kuri paprastai atsiranda antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais. Tuo tarpu braškės nepadidina inkstų apkrovos, kaip tai daro diuretiniai vaistai, o tai taip pat labai aktualu būsimoms mamoms.

Tuo pat metu braškes nėštumo metu reikėtų vartoti atsargiai. Net jei iki šiol būsimoji mama neturėjo alerginės reakcijos būtent į šias uogas, bet buvo panašių reakcijų į ką nors kita, geriau susilaikyti nuo braškių. Juo labiau nereikėtų vartoti uogų, kurios buvo atvežtos iš užsienio ne sezono metu – tai šiltnamių vaisiai, neturintys naudingų medžiagų, išskyrus skaidulas. O štai žalos jie gali pridaryti daug dėl juose esančių cheminių medžiagų, kuriomis jie yra apdorojami spartesniam nokinimui ar atsparumui transportavimui.

Žindymo laikotarpiu

Žindymo laikotarpiu braškės gali būti naudingos ir motinai, ir vaikui, nes jose yra daug vitaminų ir mineralų, taip pat skaidulų ir salicilo rūgšties. Ši uoga padeda stimuliuoti medžiagų apykaitą, kad greičiau atgauti formą po gimdymo. Be to, ji valo žarnyną nuo toksinų, o tai padeda pagerinti bendrą jaunos mamos savijautą.

Tačiau braškes į racioną žindymo metu reikėtų įtraukti labai palaipsniui, kaip ir bet kurį kitą naują produktą, ir netgi dar atsargiau. Priežastis ta, kad tas pats raudonas pigmentas, kuris suteikia braškėms jų naudingų savybių, gali sukelti alergiją tiek mamai, tiek kūdikiui. Tad pirmas uogas į maitinančios moters racioną galima įtraukti tik tada, kai mažyliui sukanka 1 mėnuo. Pradedama nuo vienos uogos, kuri suvalgoma ryte per pusryčius. Po to visą dieną reikia stebėti kūdikio reakciją į naują produktą – ar nėra bėrimų ant odos, ar neatsirado sloga, ar nepakito išmatų spalva ar konsistencija. Jei viskas praėjo gerai, kitą rytą jau galima suvalgyti 3–5 uogas, bet vis tiek per dieną reikia stebėti vaiko būklę. Jei ir šį kartą nebuvo jokių neigiamų reakcijų, galima suvalgyti dešimt uogų, bet daugiau vis tiek kol kas nereikia.

Vaikams

Daugelis mažylių labai mėgsta ryškias ir aromatingas braškių uogas. Iš tiesų tokios mažai kalorijų turinčios, bet kartu ir naudingomis medžiagomis turtingos braškių uogos atrodo idealiai tinkančios vaikų mitybai.

Todėl sveikiems vaikams, neturintiems problemų su virškinimo trakto organais arba atopiniu dermatitu, braškes į racioną įtraukia jau iki metų. Bet jei vaikas jau buvo linkęs į alergines reakcijas, geriau susipažinti su jomis atidėti iki 2 metų.

Vaikams galima duoti tiek šviežių, tiek šaldytų braškių. Jei pastarosios buvo gerai išdžiovintos ir užšaldytos pagal visas taisykles, jos tikrai išsaugojo visas naudingas medžiagas. Tik atšildyti jas geriau šaldytuve, kad neprarastų skonio, aromato ir pačios uogų formos. Iš šaldytų braškių mažyliams galima virti kompotą, gaminti kisielių arba daryti uogų tyrę.

Ar galima valgyti braškes metant svorį

Braškėse yra daug vitaminų, flavonoidų ir organinių rūgščių, kurios padeda išvesti toksinus, pagerinti virškinimą ir pagreitinti medžiagų apykaitą. Todėl šios uogos skatina svorio metimą. Veiksmingu variantu laikoma braškių dieta. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, jos trukmė turėtų būti 4–8 dienos, ir per tą laiką galima numesti 2–5 kg antsvorio.

Braškių dieta laikoma gana griežta. Didžiausias akcentas šiuo metu yra būtent ant braškių. Kasdien reikia suvalgyti ne mažiau kaip 0,7 kg šių uogų. Bet tai nėra monodieta, ir vien tik braškėmis racionas neapsiriboja. Ryte šį produktą galima derinti su avižine koše, nesaldintu jogurtu arba varške, antriems pusryčiams ar popietinei pertraukai – papildyti viso grūdo duonos skrebučiu arba kietu sūriu. Pietums ar vakarienei į meniu įtraukiami patiekalai iš virtos kalakutienos arba vištienos, taip pat jūros gėrybių. Be to, iš braškių, šviežių agurkų ir aštrių žolelių galima gaminti skanias ir sveikas salotas.

Bet, žinoma, per šį laiką teks atsisakyti makaronų gaminių, bandelių, saldumynų, riebios mėsos, grietinėlės ir pan.

Kai kuriems žmonėms tokią dietą sunku laikytis vien psichologiškai, nes jiems trūksta įvairovės. Juk nurodytą braškių kiekį reikia padalyti į penkis valgymus, ir išeina, kad visą dieną racione dominuos būtent ši uoga. Tokiu atveju ją galima papildyti kitomis sezoninėmis mažai kalorijų turinčiomis uogomis, pavyzdžiui, mėlynėmis ar gervuogėmis. Netgi galima su jomis daryti vaisių salotas, pagardinant neriebiu jogurtu. Tai išgelbės nuo monotoniškumo.

Prieš pradėdami braškių dietą, būtinai turite pasitarti su gydančiu gydytoju. Reikalas tas, kad yra tam tikrų kontraindikacijų. Pavyzdžiui, braškių negalima vartoti sergant gastritu. Jų sudėtyje esančios organinės rūgštys neigiamai veikia jau uždegusias skrandžio gleivines, o smulkios sėklytės gali jas sužeisti. Be to, braškės turi diuretinių savybių. Sergant lėtinėmis inkstų ligomis, tai gali tik pabloginti situaciją, todėl geriau iš anksto pasidaryti echoskopiją, net jei atrodo, kad šiuo metu jokių problemų nėra.

Braškių lapų nauda

Naudingųjų savybių turi ne tik sodinės žemuogės uogos, bet ir jų lapai bei šaknys. Be to, jų cheminė sudėtis tokia, kad sergant kai kuriomis ligomis jie veikia netgi veiksmingiau nei pačios uogos. Reikalas tas, kad juose yra ne tik vitaminų ir mineralų, esančių pačiose braškėse, bet ir fitoncidų – medžiagų, kurios pagrįstai vadinamos augaliniais antibiotikais. Jie pasižymi antimikrobiniu poveikiu ir puikiai susidoroja su uždegimais.

Dėl tokios unikalios cheminės sudėties braškių lapai:

1. Veiksmingi sergant uždegiminėmis gerklės ligomis, ypač angina ir laringitu.
2. Skirtingai nuo pačių uogų, padeda gydyti virškinimo trakto, kepenų ir inkstų uždegimines ligas.
3. Leidžia greičiau pašalinti toksinus, turi švelnų tulžies išskyrimą skatinantį poveikį, o tai padeda išvengti stagnacijos procesų.
4. Normalizuoja arterinį kraujospūdį, be kita ko, plečiant kraujagysles.
5. Palankiai veikia širdies raumenį, reguliuodami susitraukimų dažnį.
6. Padeda atsikratyti mažakraujystės ir lėtinio nuovargio.

Be to, šis augalas turi gydomąjį poveikį, todėl švieži lapai dedami ant žaizdų, kad jos greičiau užgytų.

Braškių lapai naudojami ne tik švieži, bet ir džiovinti. Geriausia juos ruošti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Prieš pradedant džiovinimo procesą, jie nuplaunami vandeniu. Po to jie natūraliai džiovinami ir vytinami saulėje keletą valandų. Per tą laiką jie tampa minkšti, ir jie minkomi rankomis, o tada džiovinami krosnyje arba lauke.

Žiemą iš jų gaminamas užpilas ar arbata, kurių gaminimo receptai bus aprašyti toliau. Šie gėrimai vartojami ne tik gydymo, bet ir profilaktikos tikslais. Visų pirma, juos rekomenduojama gerti siekiant išvengti akmenų susidarymo inkstuose ar tulžies pūslėje.

Ar naudingi braškių koteliai

Daugelis šeimininkių nuskina braškių kotelius ir tuoj pat išmeta juos į šiukšlių dėžę. Ir visiškai veltui, nes jie yra ne mažiau naudingi nei lapai ir uogos. Pirma, braškių koteliuose gausu chlorofilo. Šis elementas naudingas ne tik augalams. Žmogaus organizme jis reikalingas kraujo valymui ir normaliai eritrocitų gamybai. Pastarieji yra atsakingi už deguonies pernešimą į visus audinius hemoglobino pagalba. Taigi, braškių kotelių vartojimas leidžia išvengti problemų, susijusių su mažu hemoglobino lygiu.

Antra, tas pats chlorofilas skatina kraujotaką, todėl organizmas greičiau išsivalo nuo toksinų. Taigi braškių kotelius galima laikyti puikia priemone organizmo detoksikacijai. Dėl savo sudėties jie gali normalizuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai labai svarbu žmonėms, sergantiems diabetu. Galiausiai braškių koteliuose yra naudingų medžiagų, kurios gerina odos būklę, suteikdamos jai glotnumo ir sveikos spalvos.

Braškių kotelius logiška naudoti vasarą, kol jie švieži. Tačiau naudingos medžiagos išlieka ir džiovintuose koteliuose. Todėl juos galima ir reikia paruošti žiemai. Tam tereikia juos gerai nuplauti ir natūraliai išdžiovinti. Tada preparatus sudėti į popierinį maišelį arba stiklinį indelį su sandariai uždarytu dangteliu. Tokiu pavidalu jie gali būti laikomi visą žiemą, jei patalpinami tamsioje ir sausoje vietoje.

Šaltuoju metų laiku iš jų galima pasigaminti gėrimą, kuris padės susidoroti su peršalimo ligomis. Tam imama 15 braškių kotelių, 1 arbatinis šaukštelis žaliosios arbatos, pora erškėtuogių uogų ir užplikoma stikline verdančio vandens. Gėrimas paliekamas užtraukti 10 minučių, po to perkošiamas ir geriamas po truputį, kol neatvėso.

Braškių nauda derinyje su kitais produktais

Labai dažnai dietologai pataria valgyti braškes su pieno produktais. Daugelis sutiks, kad taip ši uoga tampa dar skanesnė. Belieka išsiaiškinti, kokį vaidmenį šiuo atveju atlieka pieno produktai.

Su grietinėle

Braškės laikomos mažai kaloringu dietiniu produktu, todėl rekomendacija jas valgyti su riebia grietinėle gali pasirodyti kiek keista. Tačiau reikalas tas, kad naudingas braškių savybes lemia, be kita ko, didelis karotino (dažnai vadinamo regėjimo vitaminu) kiekis. Vis dėlto jis yra riebaluose tirpi medžiaga, todėl organizmas jį visiškai pasisavina tik tada, kai derinamas su riebalais. Būtent juos šiame tandeme suteikia grietinėlė. Žinoma, kadangi jie yra daug kalorijų turintis produktas, jie vartojami atsargiai, saikingai, renkantis ne pačią riebiausią versiją.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad braškėse yra salicilo ir oksalo rūgščių, ir dar dideliais kiekiais. Gryna forma jos gali paskatinti uždegiminių sąnarių ligų paūmėjimą. Be to, jos sukelia dantų ėduonies vystymąsi. Grietinėlė padeda sumažinti šių rūgščių poveikio agresyvumą.

Su pienu

Kaip ir grietinėlė, pienas padeda įsisavinti karotiną, esantį braškių uogose. Todėl pieno ir uogų pagrindu gaminami skanūs ir sveiki kokteiliai. Tačiau šiam tikslui reikia rinktis liesą pieną. Taip pat reikėtų būti atsargiems vartojant šį gėrimą. Reikalas tas, kad braškės pačios savaime daugeliui žmonių gali sukelti pilvo pūtimą ir meteorizmą, o derinyje su pienu ši problema tik sustiprėja.

Su kefyru

Manoma, kad braškes naudinga valgyti su grietine arba kefyru, nes šiuose produktuose yra riebalų, padedančių įsisavinti karotinus. Tačiau kefyras šiam tikslui tinka žymiai labiau nei grietinė. Reikalas tas, kad braškėse yra oksalo rūgšties, kuri kartu su grietinėje esančiu kalciu sudaro netirpų kalcio oksalatą. Dėl to sumažėja jo atsargos organizme, o tai gali sukelti sąnarių skausmus, artrozės, osteochondrozės ir net osteoporozės vystymąsi. Tuo tarpu braškėse esančio kalcio organizmas tokiu atveju neįsisavina. Be to, oksalatų buvimas gali sukelti inkstų akmenų susidarymą, druskų diatezę ir podagrą.

Kai braškės vartojamos su kefyru (arba su nenugriebtu pienu), juose esantis kalcis taip pat sudaro oksalatus, tačiau jie tranzitu praeina per žarnyną, nesikaupia inkstų geldelėse, ir apskritai tai yra daug saugiau. Daugelis specialistų mano, kad kefyras ir jogurtas yra idealūs šios uogos palydovai.

Naudingosios braškių ruošinių savybės

Braškių sezonas trunka palyginti neligai, maždaug mėnesį – ir tik esant palankioms sąlygoms. Todėl šeimininkės stengiasi naudoti tokius braškių ruošimo būdus, kurie padėtų išsaugoti visas jų naudingąsias savybes.

Šaldytų braškių nauda

Tai gležna uoga, ji nėra tokia lengvai užšaldoma kaip kitos. Tačiau vis dėlto šiuo būdu pavyksta išsaugoti didžiausią naudingųjų medžiagų kiekį. Produkto užšaldymo technologija bus nagrinėjama toliau.

Džiovintų braškių nauda

Džiovintos braškės, žinoma, savo skonio savybėmis gerokai nusileidžia šviežioms uogoms. Tačiau jos išlaiko daug naudingų medžiagų. Lygiai kaip šviežios uogos, džiovintos braškės pagreitina medžiagų apykaitą ir skatina svorio metimą, normalizuoja hemoglobino kiekį kraujyje ir apsaugo nuo anemijos, susijusios su geležies trūkumu. Taip pat tyrimai parodė, kad džiovintos braškės yra daug naudingesnės skrandžiui ir žarnynui, nes mažiau dirgina gleivines. Jos saugo šiuos organus nuo laisvųjų radikalų ir piktybinių navikų. Ir profilaktikos tikslais pakanka suvalgyti vos 10–15 uogų per dieną.

Visos šios naudingos savybės išlieka 2 metus. Kad produktas nesugestų, džiovintas uogas reikia laikyti sandariai uždarytame stiklainyje, kuris laikomas tamsioje ir sausoje vietoje.

Braškių uogienės nauda

Pats uogienės gaminimo būdas reikalauja terminio poveikio. Dėl to suardomas vitaminas C ir kai kurios kitos braškėse esančios naudingos medžiagos. Be to, braškių derinys su cukrumi negali būti vadinamas ypač naudingu. Vis dėlto kai kurios naudingos medžiagos vis tiek išlieka.

Be to, yra receptų be virimo, kai šviežios uogos tiesiog užpilamos sirupu, o tai leidžia išsaugoti daugiau vitaminų ir antioksidantų. Ir jei nėra kontraindikacijų vartoti cukrų, šis būdas gali būti laikomas optimaliu.

Braškių kompoto nauda

Be abejo, šis gėrimas nėra toks naudingas kaip šviežios braškės. Tačiau jis leidžia išsaugoti didžiąją dalį uogoje esančių naudingų medžiagų. O pagrindinis kompoto privalumas yra tai, kad jį galima konservuoti, kad šias naudingas medžiagas būtų galima gauti ir šaltuoju metų laiku.

Braškių su cukrumi nauda

Daugelis mano, kad toks ruošinys kaip braškės su cukrumi atneš naudos. Tačiau iš tiesų dietologijos požiūriu maišyti tokių ingredientų neverta. Pirma, tokiu atveju uoga dažnai sukelia pilvo pūtimą ir meteorizmą. Antra, derinyje su cukrumi tos rūgštys, esančios braškėse, gali sukelti sąnarių ir stuburo skausmus. Galiausiai, tai tiesiog daug kalorijų turintis produktas, kurio negalima vartoti sergant cukriniu diabetu.

Braškė medicinoje

Šiuolaikinė medicina pripažįsta braškių naudą. Tačiau gydytojai perspėja, kad svarbu vartoti šią uogą teisingai, kad ji teiktų tik naudą be šalutinių poveikių.

Sergant cukriniu diabetu

Stebėtina, bet sergant cukriniu diabetu ši saldi uoga taip pat teikia naudos. Žinoma, jei kalbama apie saikingą jos kiekį ir tinkamą vartojimą. Reikalas tas, kad braškėse yra antioksidantų, kurie kovoja su uždegiminiais procesais, kurie yra diabeto komplikacijos.

Be to, uogose esanti ląsteliena sulėtina gliukozės perdirbimą virškinimo sistemoje, taip išvengiama forsavoto jos patekimo į kraują ir reguliuojamas cukraus lygis. O pačiose braškėse jo yra nedaug. Tačiau reikia prisiminti, kad sergant cukriniu diabetu braškės tinka kaip užkandžiai – tiesiog po 100 g antriems pusryčiams ir popietinei pertraukai kartu su neriebiu jogurtu, ir tik jei nėra kontraindikacijų.

Svarbu: braškių glikemijos indeksas — 32 vienetai.

Sergant pankreatitu

Ši liga yra kasos uždegimas. Paūmėjus pankreatitui, braškės draudžiamos bet kokia forma. Remisijos laikotarpiu galima vartoti džiovintas uogas, gerti braškių kisielių. O braškių lapų užpilas padės greičiau atkurti kasos audinius.

Sergant gastritu

Sergant padidėjusio rūgštingumo gastritu, šviežias braškes teks išbraukti iš raciono, nes jose esančios rūgštys tik pablogins situaciją – ir tai galioja ne tik ligos paūmėjimo periodams, bet ir remisijos stadijai. Galima gerti braškių kisielių, nors jame naudingųjų medžiagų bus gerokai mažiau. Tačiau džiovintas braškes daugelis specialistų rekomenduoja kaip priemonę nuo gastrito, nes jose jau nėra tiek daug rūgščių, o antioksidantai, šalinantys uždegiminį procesą, išliko.

Žarnynui

Šviežios braškės nerekomenduojamos sergant dirgliosios žarnos sindromu, nes jų vartojimas gali sukelti stiprų pilvo pūtimą ir meteorizmą. Be to, jos stiprina peristaltiką, o tai taip pat gali pabloginti ligos eigą. O štai džiovintos braškės laikomos labai naudingomis virškinimo trakto organams, įskaitant ir žarnas.

Esant vidurių užkietėjimui

Braškėse yra daug skaidulų, kurios ne tik padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas, bet ir skatina žarnų peristaltiką, o tai padeda susidoroti su vidurių užkietėjimu.

Sergant podagra

Bendžamino Franklino laikais buvo manoma, kad braškės padeda išvengti podagros priepuolių. Iš tiesų, medicina įrodė, kad šios uogos vartojimas leidžia sumažinti sąnarių tinimą, malšinti skausmą ir net sustabdyti uždegiminius procesus. Tačiau jas galima vartoti tik šviežias arba džiovintas be cukraus, kuris tik sustiprins skausmą ir tinimą. Ir nors pačios braškės neturi purinų, jų vartojimas su grietinėle ar riebia grietine gali sutrikdyti druskų apykaitą. Taigi optimalus variantas sergant podagra yra neriebus ir nesaldus jogurtas.

Sergant kolitu

Kaip ir sergant kitomis uždegiminėmis virškinimo trakto ligomis, sergant kolitu nerekomenduojama vartoti šviežių braškių, nes rūgštys ir skaidulos šiuo atveju tik pablogins problemas.

Kepenims

Braškės laikomos labai naudingu produktu būtent kepenims, nes padeda išvalyti toksinus ir tuo pačiu turi lengvą tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį.

Sergant hemorojumi

Ši uoga naudinga sergant hemorojumi dėl kelių priežasčių. Viena vertus, joje yra daug vitamino C ir antioksidantų, kurie padeda sustiprinti kraujagyslių sieneles ir pagerinti kraujotaką, o tai labai svarbu sergant šia liga. Kita vertus, sergant hemorojumi labai svarbu vengti vidurių užkietėjimo, o braškės turi švelnų vidurius laisvinantį poveikį be šalutinių reiškinių.

Sergant cholecistitu

Kadangi braškės stiprina tulžies sekreciją, jos priskiriamos prie produktų, leidžiamų sergant cholecistitu. Tačiau dėl tos pačios priežasties jas reikia vartoti atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju, jei patologiją lydi akmenų formavimasis.

Liaudies medicinos receptai su braškėmis

Ši uoga plačiai naudojama liaudies medicinoje. Taip pat naudojamos ir kitos augalo dalys, pavyzdžiui, lapai. Kaip pavyzdį galima paminėti šias priemones:

1. Sergant peršalimo ligomis, kurias lydi gerklės skausmai, esant bakterinėms burnos ertmės infekcijoms, taip pat dantenų patologijų profilaktikai naudojamas uogų užpilas. Jis gaminamas taip: vienai porcijai imamos 2–3 didelės šviežios uogos, sutrinamos porcelianiniame arba tiesiog keraminiame grūstuvėje (bet ne metaliniame, kad būtų išvengta oksidacijos), tada perkeliamos į paruoštą stiklinį indą, užpilamos stikline verdančio vandens. Priemonė paliekama prisitraukti 20 minučių. Ja reikia skalauti gerklę ir burną 5 kartus per dieną. Užpilas turi būti šiltas, bet ne karštas.
2. Anemijos profilaktikai rekomenduojama kasdien suvalgyti po 0,5 kg šviežių uogų. Galima vartoti ir džiovintas, tačiau mažesniais kiekiais, nes naudingųjų medžiagų koncentracija jose yra didesnė.
3. Braškių kompresai ir tvarsčiai naudojami esant trofinėms opoms arba lėtai gyjančioms žaizdoms. Kompresui paruošti imamos šviežios prinokusios uogos, nuplaunamos, papildomai nuplikomos verdančiu vandeniu, kad į žaizdą nepatektų bakterijos, sutrinamos šakute. Gauta masė užtepama ant žaizdos, iš viršaus uždengiama maistine plėvele, fiksuojama tvarsčiu, paliekama 30–40 minučių, tada likusi masė pašalinama vatos diskeliu.
4. Esant smulkiems akmenims inkstuose, uždegiminiams procesams šlapimo pūslėje, tulžies sąstingiui, gripui ir ūmioms kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms rekomenduojama gerti arbatą iš braškių lapų. Jie renkami rugpjūtį–rugsėjį, kai augalas nustoja derėti, džiovinami lauke po stogeliu, vėliau laikomi stiklinėse, uždarytose popieriumi (arba drobiniuose maišeliuose). Prieš gaminant arbatą iš lapų, jie susmulkinami, bent jau sulaužomi į 2–4 dalis. 1 stiklinei šios priemonės prireiks 2 didelių braškių lapų. Jie užplikomi verdančiu vandeniu ir paliekami prisitraukti 5–10 minučių, o tada perkošiami ir geriami per dieną, padalijus į dvi ar tris lygias porcijas. Skoniui pagerinti rekomenduojama įdėti 1 arbatinį šaukštelį medaus.
5. Sergant dantenų ligomis, esant apsinuodijimo maistu simptomams ar lengvai žarnyno infekcijai, taip pat viduriuojant ir sergant bakterinėmis gerklės infekcijomis, vartojamas stiprus braškių lapų užpilas. Gėrimui paruošti imama 2 stiklinės verdančio vandens ir 6–8 lapai, paliekama prisitraukti 40 minučių. Geriausiai šiems tikslams naudoti termosus.

Išvardytos priemonės turi papildomų poveikių – jos pasižymi šlapimą varančiu ir prakaitavimą skatinančiu veikimu. Todėl jos taip pat mažina kraujospūdį ir gali būti naudojamos kaip pagalba prie karščiavimą mažinančių vaistų.

Braškė kosmetologijoje

Turtinga cheminė braškių sudėtis daro jas nepaprastai naudingu produktu ir namų kosmetologijoje.

Veidui

Kaukės iš šviežių braškių, naudojamos visą uogų sezoną, suteikia ryškų ir gana ilgalaikį efektą. Sausos odos savininkėms rekomenduojama šią procedūrą atlikti kartą per savaitę mėnesį. Esant riebiai odai, dažnis padidinamas iki dviejų procedūrų per savaitę. O kurso trukmė tokia pati – mėnuo. Galima naudoti šiuos variantus:

1. Jautriai odai po akimis skirta kaukė. Jai paruošti imamas šviežias trynys, kelios braškių uogos ir nedidelis kiekis migdolų arba alyvuogių aliejaus. Priemonė laikoma ant odos 20 minučių, po to nuplaunama.
2. Senėjimą stabdanti kaukė su balinamuoju poveikiu. Bet kokio riebumo grietinė sumaišoma blenderiu su šviežiomis braškių uogomis ir užtepama ant veido odos 15–20 minučių, ne ilgiau, o po to nuplaunama šiltu vandeniu.
3. Sausai, linkusiai luptis odai skirta kaukė. Imamos 3–4 didelės uogos, susmulkinamos, sumaišomos su vienu šviežiu tryniu ir nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus. Kad būtų pasiekta tirštesnė konsistencija, palaipsniui dedama maltų avižinių dribsnių. Kaukė užtepama ant veido odos 15–20 minučių, po to nuplaunama ir užtepamas drėkinamasis kremas.
4. Universali kaukė. Ji gaminama iš iki tyrės sumaltų šviežių uogų ir tarkuotų žalių agurkų. Priemonė užtepama ant odos taip pat, kaip ir ankstesniuose variantuose.
5. Balinamoji kaukė. Ji gaminama iš iki tyrės sutrintų braškių arba iš jų išspaustų sulčių. Pastaruoju atveju priemonė užtepama ant tampono, o po to juo nuvalomas veidas.

Tačiau reikia atminti, kad braškių kaukės ne visada duoda naudos, kartais jos gali pakenkti. Todėl kai kuriais atvejais tokia naminė kosmetika yra tiesiog kontraindikuotina, pavyzdžiui, jos negalima naudoti esant atviroms žaizdėlėms ir įpjovimams, taip pat dėl vabzdžių įkandimų pėdsakų – net jei tai buvo tik uodai. Reikalas tas, kad uogose yra daug rūgščių, dėl ko aprašytos problemos tik pablogės.

Taip pat kontraindikacija braškinėms kaukėms yra individualus jautrumas. Juk braškės pačios savaime yra gana stiprus alergenas. Taigi pirmiausia šią kaukę reikia išbandyti ant nedidelio odos ploto, pavyzdžiui, ant riešo, o tik tada tepti ant veido. Kontraindikacija yra ir uždegiminių procesų buvimas paūmėjimo stadijoje.

Plaukams

Iš braškių galima gaminti ir plaukų kaukes. Pavyzdžiui:

1. Riebiems plaukams. Braškių uogos susmulkinamos blenderiu ir sumaišomos su dviem šviežiais kiaušinių tryniais ir mėlynu vaistiniu moliu (imami 2 valg. šaukštai ir praskiedžiami pagal gamintojo nurodymus). Priemonė užtepama ant galvos odos, tai yra tik ant plaukų šaknų, ne per visą ilgį. Tada užsidedama polietileninė dušo kepuraitė ir apsiltinama, apvyniojus aplink galvą kilpinį rankšluostį. Priemonė laikoma pusvalandį, po to nuplaunama įprastu šampūnu.
2. Sausiems plaukams. Imamas kefyras, kuris šiek tiek pašildomas, ne daugiau kaip iki 38 laipsnių. Jį taip pat galima pakeisti geriamuoju jogurtu be priedų. Šiuo gėrimu užpilama blenderiu sutrinta braškių tyrė, tada į mišinį įdedama dar 2 valg. šaukštai alyvuogių aliejaus. Kaukė užtepama per visą plaukų ilgį ir taip pat ant srities aplink šaknis. Iš viršaus apvyniojama polietilenine plėvele ir galva apvyniojama kilpiniu rankšluosčiu. Kaukė laikoma 40–60 minučių, po to ji nuplaunama įprastu būdu.
3. Maistinga kaukė. Ji gaminama iš braškių, bananų ir medaus. Ji taip pat laikoma ilgai, apie valandą, bet rezultatas to vertas, nes plaukai įgyja elastingumo ir sveiko blizgesio.

Žala ir kontraindikacijos

Nors braškės apskritai laikomos labai naudingomis uogomis, kai kuriais atvejais jos yra kontraindikuotinos. Visų pirma, jų negali vartoti žmonės, sergantys hipertenzija, jei jie nuolat vartoja vaistus, kurių sudėtyje yra enalaprilio. Derinant su braškėmis, susidaro per didelė apkrova kepenims.

Braškės yra kontraindikuotinos tiems, kurie serga virškinimo trakto ligomis – gastritu, opa, kolitu, bet tik tuo atveju, jei kalbama apie šviežias uogas. Kisielį galima gerti remisijos laikotarpiu, džiovintas braškes taip pat galima vartoti tada, kai nėra paūmėjimo. Ir, žinoma, jokiu būdu negalima įtraukti braškių į alergiko racioną.

Sergant podagra, artritu ar kitais sąnarių susirgimais, braškės vartojamos atsargiai ir tik taip, kaip aprašyta aukščiau – tai yra be grietinėlės ir cukraus.

Alergijos braškėms simptomai

Alergines reakcijas sukelia raudonasis pigmentas, esantis šių uogų sudėtyje. Šiai ligai būdingi standartiniai simptomai – daugiausia raudonas bėrimas arba dilgėlinė (ji nėra tokia nekenksminga, kaip atrodo, ir sunkiais atvejais gali sukelti angioedemą, galinčią sukelti anafilaksinį šoką). Todėl, jei yra bėrimas, patinimas, sloga, kurią lydi skaidrios išskyros, būtina išgerti antihistamininį vaistą – Tavegilio, Suprastino ar Histafeno tabletę.

Kaip pasirinkti ir laikyti braškes

Renkantis uogas svarbu atsiminti, kad jos turi būti sausos ir sveikos, todėl jas reikia atidžiai rinktis, ypač jei jos skirtos vėlesniam užšaldymui. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į uogų spalvą. Ji turi būti ryški arba tamsiai raudona – tai svarbus skonio rodiklis, nes braškės, po to kai jos nuskintos, beveik nekeičia savo spalvos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į „kepurėlę“ ir kotelį – jie turi būti žali ir sveiki. Ir, žinoma, prinokusios uogos aromatas turi būti stiprus ir labai sodrus. Jei uogos yra tamsiai raudono atspalvio, o kvapo nėra, tai gali būti šiltnamyje augintos braškės, neturinčios naudingų savybių.

Jei braškės buvo augintos nenaudojant chemijos, kuo natūralesnėmis sąlygomis, tai uogos bus nevienodo dydžio, nes net ant vieno krūmelio jos būna skirtingo dydžio. Importinės braškės, augintos hidroponiškai, dažnai skiriasi tuo, kad visos uogos yra didelės ir, kaip sakoma, viena į vieną. Beje, mažesnės uogos dažnai būna ir saldesnės.

Idealiu atveju braškių visiškai nereikėtų laikyti nei šaldytuve, nei be jo. Tai subtili uoga, ir jei nėra tikslo jas užšaldyti, reikėtų pirkti tik labai nedidelį kiekį, kad suvalgytumėte iš karto. Kraštutiniu atveju per parą jos gali pagulėti ir šaldytuve, tačiau tada iki pat vartojimo jų negalima plauti, kitaip jos praras formą, o vitaminai pradės irti. Apskritai, jei braškės buvo auginamos naudojant nitratus, šaldytuve jie spės pavirsti nitritais, o tai yra labai pavojingos kancerogeninės medžiagos.

Ar galima šaldyti

Braškes galima užšaldyti. Tik tam reikia kruopščiai atrinkti uogas ir paruošti jas šiai procedūrai. Braškes verta labai kruopščiai nuplauti, kelis kartus keičiant vandenį. Jas galima užšaldyti visas, tuomet uodegėlių šalinti nereikia, nes be jų uoga praranda formą. Taip pat galima šaldyti braškes su cukrumi (1 kg uogų 300 g smulkaus cukraus), tačiau tai nėra labai sveika. Kaip variantas – šaldyti tyrės pavidalu, uogas gana greitai galima susmulkinti trintuvu.

Ar galima džiovinti

Braškes galima ir reikia džiovinti žiemai. Būtina atrinkti sveikas ir nepažeistas uogas, jas nuplauti, nusausinti, pašalinti kotelius, supjaustyti plonomis riekelėmis. Džiovinti galima orkaitėje, specialioje vaisių džiovykloje arba lauke. Jei džiovinate orkaitėje, kepimo skardą reikia iškloti kepimo popieriumi. Geriau džiovinti minimalioje temperatūroje, palikus dureles pusiau atviras. Braškės turėtų džiūti po 2,5–3 valandas iš kiekvienos pusės, galbūt ilgiau, priklausomai nuo gabalėlių storio ir uogų vandeningumo.

Lauke braškes geriau džiovinti ant balto popieriaus, nereikėtų naudoti laikraščių dėl spaustuvinių dažų. Džiovinimo procesas šiuo atveju trunka ilgiau – mažiausiai 2–3 dienas (priklausomai nuo oro sąlygų).

Kaip teisingai valgyti braškes

Manoma, kad braškes geriau vartoti kaip atskirą valgymą, kad jos nesukeltų meteorizmo ir rūgimo. Tuo tarpu populiarūs „palydovai“, tokie kaip cukrus ir šampanas, šiuo atveju daro tik žalą, sustiprindami neigiamus reiškinius ir panaikindami uogų naudą.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Per parą sveikas žmogus gali suvalgyti iki 0,5 kg braškių. Nors ši uoga laikoma nekaloringa, didesnis kiekis gali sukelti įvairių nemalonumų – pavyzdžiui, meteorizmą ar padidėjusį krūvį inkstams.

Ar galima valgyti vakare ir nevalgius

Valgyti braškes tuščiu skrandžiu nerekomenduojama. Jose yra oksalo ir salicilo rūgščių, kurios dirgina skrandžio gleivinę net ir žmonėms, nesergantiems gastritu. Taigi geriausias variantas vartoti braškes – tai užkandžiai tarp dviejų valgymų.

Naktį braškių valgyti neverta. Jos turi lengvą šlapimą varantį ir vidurius laisvinantį poveikį, tad ramiai išsimiegoti nepavyks. Išimtis sudaro atvejai, kai žmogus kenčia nuo lėtinio vidurių užkietėjimo. Tuomet nedidelis kiekis šių uogų, suvalgytas naktį, padės ryte išvalyti žarnyną.

Ką galima pagaminti iš braškių: receptai

Iš braškių dažniausiai gaminami įvairūs desertai. Nors yra kulinarų, kurie jas deda į salotas ir sriubas, dauguma vis tiek renkasi tradicinius variantus.

Uogienė

1 kg braškių imama tiek pat cukraus, 2 g citrinos rūgšties, 3 valg. šaukštai vandens. Braškės kruopščiai nuplaunamos, keletą kartų keičiant vandenį, tada nuplėšiami koteliai. Uogos apiberiamos cukrumi ir paliekamos kambario temperatūroje per naktį. Per tą laiką iš jų išsiskiria sultys, todėl uogos su jomis atsargiai sumaišomos, kad nesutraiškyti. Tada įdedama vandeniu praskiestos citrinos rūgšties ir uogienė verdama įprastu būdu – užvirinama ir dar palaikoma 4 minutes ant vidutinės ugnies, kad sirupas taptų skaidrus. Jei masė atsargiai maišoma silikonine mentele, uogos lieka sveikos. Paruošta uogienė išpilstoma į paruoštus stiklainius.

Kompotas

Norint išvirti kompotą, 200 g braškių reikės 2–3 valg. šaukštų cukraus. Uogos iš anksto apiberiamos cukrumi ir paliekamos pusvalandžiui, kad išskirtų sultis. Tada jos užpilamos 1 litru vandens, užvirinamos, paliekamos ant silpnos ugnies 4–5 minutes ir išjungiamos. Tokį kompotą galima patiekti su šviežių mėtų lapeliais.

Vynas

Braškių vynas gaminamas taip pat, kaip ir iš kitų uogų. 3 kg uogų imama 2 kg cukraus, 3 l vandens, pagal pageidavimą – dar 100 g razinų. Braškės kruopščiai nuplaunamos, pašalinami koteliai, sutrinamos iki vientisos tyrės trintuvu. Tada ši masė perkeliama į indą plačiu kakleliu, įpilamas paruoštas cukraus sirupas ir išmaišoma. Razinas verta įdėti, kad paspartėtų fermentacijos procesas. Indas užpildomas 3–4 tūrio, kad vėliau masė neperpiltų per kraštą, pastatomas tamsioje vietoje, uždengiamas marle, kad apsaugotų nuo musių. Periodiškai mišinys pamaišomas. Iš viso fermentacijos procesas trunka apie 60 dienų. Po to vynas nupilamas nuo nuosėdų ir išpilstomas į paruoštus butelius.

Želė

Skani želė – puikus žiemos ruošinio variantas. 1 l braškių sulčių reikės 0,7 kg cukraus smėlio, 10 g želatinos ir 400 ml vandens. Želatina paruošiama įprastu būdu. Braškių sultys gaunamos iš prinokusių uogų, kurios buvo pavirintos – jos sutrinamos mediniu šaukštu ir išspaudžiamos per marlę. Po to į sultis suberiamas cukrus, iš jų verdamas sirupas, kol visiškai ištirpsta, proceso pabaigoje dedama želatina, užvirinama ir išpilstoma į stiklainius.

Ledai

Braškių ledai – paprastas ir labai skanus desertas. Jiems pagaminti reikia paimti 300 g braškių, 200 ml grietinėlės, 100 ml jogurto, 5–6 valg. šaukštus sutirštinto pieno. Braškės nuplaunamos, pašalinami koteliai, susmulkinamos trintuvu. Grietinėlė su cukraus pudra išplakama mikseriu. Tada sumaišomi šie du ingredientai, dedamas jogurtas ir sutirštintas pienas, išmaišoma ir dedama į šaldiklį.

Smučis

Šį gėrimą geriausia gaminti su nesaldžiu neriebiu jogurtu. Be 5–6 braškių vaisių, galima pridėti bananą skoniui pagerinti, taip pat 1 arbatinį šaukštelį medaus, jei uogos būtų nepakankamai saldžios, o vandeningos. Visa tai išplakama trintuvu ir patiekiama su ledu.

Konfitiūras

Braškių konfitiūras yra labai subtilus desertas. Jis verdamas be sirupo, tai yra, vanduo jo gaminimui nereikalingas. Virti reikia trumpai, kad uogos išlaikytų ryškią spalvą ir neiširtų pektinas. 0,5 kg braškių imama 0,3 kg cukraus pudros, 5 g pektino arba apie 3 g agaro-agaro, 1 g citrinos rūgšties, kad konfitiūras nebūtų per saldus, ir šiek tiek kardamono.

Braškes sutrinkite blenderiu, tada sudėkite į puodą kartu su cukraus pudra ir prieskoniais, užvirinkite ir virkite ne ilgiau kaip 4–5 minutes. Tada įpilkite paruoštą agar-agarą ir įdėkite citrinos rūgšties. Tirštėjimo procesas prasidės beveik iš karto. Karštą konfitiūrą išpilstykite į stiklainius.

Pastilė

Nors pagal tradiciją pastila gaminama iš obuolių, ją galite pasigaminti ir iš braškių. 1 kg uogų imkite 100 g cukraus. Taip pat galite įdėti prieskonių, tokių kaip cinamonas ar kardamonas. Braškes reikia perrinkti ir nuplauti, o uodegėles pašalinkite paskutinę akimirką, kad uogos neįsiurbtų per daug vandens. Tada jas sutrinkite blenderiu į tyrę, pertrinkite per sietą, kad atsikratytumėte sėklyčių, perpilkite gautą masę į puodą storu dugnu. Po to įberkite cukraus, gerai išmaišykite, pastatykite ant viryklės ir masę užvirinkite. Virkite 30 minučių ant silpnos ugnies, retkarčiais pamaišydami, kad dalis drėgmės išgaruotų.

Skardą išklokite kepimo popieriumi, ant jo išpilkite gautą džemą, kol jis dar karštas, kad susidarytų ne storesnis nei 7–8 mm sluoksnis. Po to pastilą džiovinkite orkaitėje žemiausioje temperatūroje ir šiek tiek pravėrę dureles. Taip pat galite dėti į specialią vaisių džiovyklę. Tam prireiks apie 4 valandas. Kai sluoksnis tampa sausas ir elastingas, jį suvyniokite į ritinėlius ir supjaustykite porciniais gabalėliais.

Povidlas

1 kg braškių imkite 0,5 kg cukraus. Uogas nuplaukite, sutrinkite blenderiu, įdėkite cukraus ir užvirinkite. Kad masė būtų tirštesnė, galite padidinti cukraus kiekį. Bet kai kurios šeimininkės įdeda bulvių krakmolo – 0,5 valg. šaukšto kiekvienam kilogramui uogų. Povidlą nuolat maišykite mediniu šaukštu.

Sultys

Uogas sutrinkite blenderiu, tada išspauskite per marlę. Jokių priedų sultims nereikia. Išspaudų nereikia išmesti – geriau jas pertrinkite per sietą ir pasigaminkite pastilą. Sultis žiemai galite užšaldyti.

Cukatai

1,5 kg braškių imkite 1 kg cukraus ir 200 ml vandens. Iš šio kiekio gaunama apie 350 g cukatų. Iš vandens ir cukraus storasieniame puode išvirkite sirupą, kai jis užverda, įdėkite braškių. Tada išimkite, leiskite nuvarvėti, vėl užvirinkite sirupą ir vėl įdėkite uogas. Iš viso šią procedūrą pakartokite 7 kartus. Po to uogas palikite atvėsti sirupe, tada išimkite braškes ir palikite nuvarvėti. Skardą išklokite kepimo popieriumi, sudėkite uogas ir palikite džiūti saulėje 4–5 dienas. Po to jas galite sudėti į talpyklas ir laikyti šaldiklyje.

Braškės šokolade

Tai klasikinis desertas, neprarandantis savo aktualumo. Jį pagaminti reikia 150 g šviežių uogų, 100 g baltojo šokolado, 100 g bet kokio tamsaus šokolado be priedų, augalinio aliejaus (geriausia – vynuogių kauliukų).

Uogos kruopščiai nuplaunamos po tekančiu vandeniu ir nusausinamos ant popierinio rankšluosčio. Uodegėlių šalinti nereikia. Uogos išdėliojamos ant lentos ir atšaldomos šaldytuve 20 minučių. Per tą laiką vandens vonelėje ištirpinamas šokoladas (tai galima padaryti ir mikrobangų krosnelėje). Jis turi visiškai ištirpti, kad neliktų didelių gabalėlių.

Metalinės grotelės arba tinklelis ištepamas augaliniu aliejumi ir padedamas ant ištiestų popierinių rankšluosčių. Šaltos uogos merkiamos į ištirpintą šokoladą (laikant už uodegėlių, todėl jų ir nereikia nuplėšti). Tada braškės dedamos ant grotelių taip, kad šokoladas nesiliestų prie strypų. Grotelės statomos į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui, bet tik po to, kai glajus sustings. Jei reikia merkti uogas į abiejų rūšių šokoladą, reikia palaukti, kol sustings pirmasis sluoksnis, tada merkti į antrąjį.

Ar galima duoti braškes gyvūnams

Šunims ir katėms galima duoti braškių, bet tik jei šeimininkas yra įsitikinęs uogų kokybe – pavyzdžiui, jei jos surinktos nuosavame sklype. Be to, stambių veislių gyvūnams uogas galima duoti visas, o mažiems šunims ir katėms reikia supjaustyti gabalėliais.

Įdomūs faktai apie braškes

Braškė – uoga su įdomia istorija. Be to, uoga ji yra tik kasdieniame supratime. Iš tikrųjų geltonos sėklytės ant jos yra riešutėliai. Tai yra, raudonoji ir sultingoji dalis yra tiesiog išaugęs žiedsostis, kurio svoris gali siekti 250 g (buvo užfiksuota ir tokių atvejų). Vidutiniškai net ant mažos braškės yra apie 200 riešutėlių. Kiekvienais metais tik Kalifornijos valstijoje surenkama daugiau nei 1 mlrd. tonų šių vaisių, o braškių populiarumas nemažėja.

Braškių nuotrauka