Arbūzas žindymo laikotarpiu: nauda ir žala

Po vaikų gimimo jaunų mamų mityba visiškai pasikeičia. Tai susiję su tuo, kad nuo jų valgiaraščio priklausys kūdikio sveikata. Dėl šios priežasties ji turėtų vartoti maisto produktus, pasižyminčius dideliu kiekiu naudingų mineralų ir vitaminų. Taip pat būtina pakankamai valgyti šviežių daržovių ir vaisių.

Kalbant apie arbūzą, jis pasižymi įspūdinga sudėtimi. Todėl reikia išsamiau su šiuo valgiu susipažinti. Specialistai mano, kad ši uoga būtinai turi būti naujai tapusios mamos racione, nes joje sukaupta daug naudingų junginių.

Žindant kūdikį, su pienu į mažylio organizmą patenka daugybė maistinių medžiagų, užtikrinančių tinkamą vystymąsi. Kalbant apie arbūzo vartojimą šiuo laikotarpiu, ypač pirmaisiais mėnesiais po kūdikio gimimo, teks palaukti. Taip yra dėl to, kad šis vaisius priklauso alergenų grupei. Norint atsakyti į klausimą apie šios uogos vartojimo galimybę maitinant krūtimi, reikia įsitikinti, kad kūdikis nėra jai alergiškas. Tik po to šis augalinės kilmės produktas gali būti reguliariai įtraukiamas į moters meniu.

Arbūzo sudėtis ir kaloringumas

Arbūzas nepasižymi didele maistine verte. 100 g šio produkto yra vos 38 kcal, ir tai nestebina, nes jį sudaro 92 % vandens. Be to, jame yra disacharidų, monosacharidų, fruktozės, sacharozės ir gliukozės. Šio vaisiaus sudėtyje yra žmogui svarbių elementų, tokių kaip geležis, magnis, kalis, manganas. Taip pat jame yra augalinės skaidulos, riebalų rūgščių ir pektino.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti šios uogos vitaminų sudėčiai. Joje yra pilnas vitaminų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui, rinkinys. Joje aptikta retinolio, tokoferolio, askorbo rūgšties, vitamino D ir daugumos B grupės vitaminų.

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vertingų medžiagų procentinis kiekis priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis buvo auginamas derlius. Naudingiausios yra uogos, kurios augo atviroje dirvoje natūraliomis sąlygomis. Tokių vaisių auginimui nebuvo naudoti jokie cheminiai priedai.

Kaip išsirinkti prinokusį ir saldų arbūzą

Norint išsirinkti prinokusį arbūzą, reikia atminti, kad būtina orientuotis į jo sezoniškumą. Taigi, saldžią uogą rekomenduojama pirkti vasaros pabaigoje. Arčiau rudens vaisiai sunoksta natūraliai, nenaudojant chemijos.

Bahčos kultūras būtina pirkti tik iš patikimų pardavėjų, kurie gali pateikti dokumentus, rodančius turimos produkcijos kokybę.

Uogos dydis taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Reikia atsižvelgti į tai, kad natūrali prinokusio vaisiaus masė yra 4–5 kg. Būtina žinoti, kad per dideli arbūzų dydžiai rodo, jog jie buvo auginti su nitratais ir įvairiomis kitomis trąšomis. Tačiau tuo pačiu metu reikia pažymėti, kad labai mažų arbūzų buvimas rodo, jog jie buvo nuskinti per anksti ir greičiausiai nesubrendo. Be to, tokiuose egzemplioriuose nėra optimalaus vitaminų ir kitų naudingų komponentų kiekio.

Prinokęs vaisius turi malonų, saldų kvapą. Jei jis niekuo nekvepia, geriau rinktis kitą egzempliorių.

Taip pat reikia atsiminti, kad nereikia įsigyti sprogusių, perpjautų, suvytusių produktų, taip pat tų, kurie turi įdubimus. Nuo įsigijimo reikėtų susilaikyti ir tuo atveju, kai derlius surinktas į krūvą, yra ant žemės, taip pat parduodamas netoli kelio.

Yra dar keletas požymių, pagal kuriuos galima spręsti, kad uoga subrendo. Jos kotelis turi būti šiek tiek išdžiūvęs, rudas; jei jis labai perdžiūvęs, tai rodo, kad produktas ilgai buvo laikomas. Tokios uogos šone turi būti geltonai oranžinė dėmė. Tai įrodo, kad kultūra subrendo jai reikalingomis sąlygomis. Prinokusio arbūzo žievė paprastai yra tvirta, tamsiai žalios spalvos, su ryškiomis tamsiomis juostelėmis.

Moliūginės kultūros minkštime paprastai yra plonos gyslos. Jei jos yra geltonos spalvos, vadinasi, produktas yra prastos kokybės. Tokio arbūzo geriau nepirkti.

Kaip patikrinti arbūzą dėl nitratų namų sąlygomis

Sveikatai naudingomis laikomos tik natūralios uogos, išaugintos nenaudojant trąšų ir kitų cheminių medžiagų. Patikrinti arbūzą dėl nitratų parduotuvėje be specialaus prietaiso nepavyks. Tačiau tai galima padaryti namuose prieš valgant vaisių. Tam reikia visiškai panardinti arbūzą į vandenį. Natūrali uoga paprastai išplaukia į paviršių. Jei arbūzas buvo augintas naudojant cheminius komponentus, jis nuskęs į dugną.

Taip pat galima 30 minučių pamirkyti vandenyje nedidelį arbūzo gabalėlį. Jei produktas natūralus, skystis šiek tiek drumsčiasi. Jei vanduo tampa ryškiai rožinis ar raudonas, tai rodo, kad kultūra yra prisotinta nitratų.

Arbūzo natūralumą galima nustatyti ir pagal jo pjūvį. Jei uoga buvo auginta su chemikalais, jos minkštime bus didelių baltų ar gelsvų gyslų.

Taip pat galima ištirti vaisiaus pjūvį ryškioje šviesoje. Jei yra daug cheminių medžiagų, kultūros paviršius įgauna violetinę spalvą.

Arbūzo nauda žindymo laikotarpiu

1. Arbūzo minkštime yra daug Ca, Mg, Fe. Iš vitaminų čia yra askorbo rūgšties, folio rūgšties ir kitų junginių. Komplekse visi šie komponentai pagreitina atsigavimo po gimdymo procesą. Periodiškas šio produkto vartojimas teigiamai veikia bendrą vaiko būklę.
2. Kultūroje esantis kalcis padeda išlaikyti jaunos mamytės grožį. Be to, šis elementas užtikrina normalią motinos pieno sintezę. Augančiam kūdikio organizmui reikalinga kokybiška mityba. Pirmaisiais laktacijos mėnesiais moteris netenka kalcio, kurio atsargas reikia laiku papildyti, kitaip tai neigiamai atsilieps dantų, nagų sveikatai ir plaukų būklei.
3. Didelė vitamino C koncentracija leidžia sustiprinti apsaugines organizmo funkcijas, padidinti atsparumą įvairioms ligoms. Be to, medžiaga padeda išvalyti organizmą nuo kenksmingų junginių. Taip yra todėl, kad askorbo rūgštis yra stiprus antioksidantas. Tokia arbūzo sudėtis palaiko medžiagų apykaitos procesus reikiamame lygyje. Kartu reikia žinoti, kad į mažylio organizmą su pienu patenka vitaminas C, kuris užtikrina tinkamą jungiamojo audinio vystymąsi. Taip pat dėl šio komponento pagerėja geležies įsisavinimas, sustiprėja kraujagyslės.
4. Kalbant apie folio rūgštį, net ir gimus vaikui moters organizmui reikia šio elemento. Jis leidžia gaminti reikiamą pieno kiekį. Šis vitaminas taip pat padeda stiprinti kūdikio kaulinį audinį ir didinti jo protinius gebėjimus. Pastebimas teigiamas šio komponento poveikis vaiko nervų sistemai. Tai lemia, kad vaikui nekyla miego problemų. Be to, uoga padeda mamai išvengti anemijos išsivystymo. Kaip žinoma, su tokia liga susiduria dauguma moterų po gimdymo.
5. Uoga pasižymi didele geležies koncentracija. Tokio produkto vartojimas papildo šio mineralo trūkumą organizme. Šis elementas reikalingas normaliam imuninės sistemos ir smegenų funkcionavimui. Be to, šis mikroelementas aktyvina skydliaukės darbą.
6. Kita priežastis, kodėl motinos racione rekomenduojama įtraukti arbūzą, yra pakankamas pantoteno rūgšties kiekis. Dėl to miegas tampa gilus ir sveikas. Tai taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį. Uogos turtinga sudėtis apsaugo jaunos motinos nervų sistemą nuo stresinių situacijų.
7. Aukštos kokybės arbūzas aprūpina moters organizmą visais reikalingais elementais. Tai padidina ląstelių atsparumą laisvųjų radikalų poveikiui. Be to, reguliarus šios moliūginės kultūros vartojimas teigiamai veikia odos būklę ir bendrą moters išvaizdą.

Kuo pavojingas arbūzas laktacijos metu

Atsižvelgdami į tai, kokių mineralinių junginių ir vitaminų yra šioje uogoje, galime daryti išvadą, kad tai yra naudingas produktas. Tačiau ši kultūra turi ir keletą neigiamų pusių, kurios gali pakenkti tiek suaugusiojo, tiek vaiko organizmui. Didžiausias pavojus slypi nitratuose, kurių yra ankstyvosiose uogose. Tokiuose vaisiuose pavojingos medžiagos kaupiasi greičiausiai.

Kaip žinoma, nitratai yra azotinės kilmės medžiagų grupė. Jie naudojami arbūzo nokimo procesui pagreitinti. Cheminiai priedai dideliais kiekiais kaupiasi dirvožemyje, dėl ko jie prasiskverbia ir į vaisiaus minkštimą. Dėl to produktas tampa potencialiai pavojingas žmogaus organizmui.

Jei valgysite arbūzą, kuriame yra daug nitratų, netrukus pradės blogėti bendra būklė. Dažniausiai tai pasireiškia pykinimu, virškinamojo trakto veiklos sutrikimu, pastebimas padidėjęs dujų susidarymas. Suaugęs žmogus gali normaliai ištverti tokią būklę. Tačiau kūdikiui bus labai sunku. Vaiko organizmo reakcijos gali būti nenuspėjamos. Todėl renkantis arbūzą reikia būti itin atsargiems. Uoga turi būti aukštos kokybės. Perkant reikėtų paprašyti pardavėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius vaisių saugumą.

Kalbant apie pačią mamą, tokio produkto reikėtų atsisakyti, jei yra polinkis į dažnus skrandžio sutrikimus. Reikia atsižvelgti į tai, kad arbūzas turi stiprų diuretinį poveikį. Todėl, esant inkstų veiklos sutrikimams, moliūginė kultūra taip pat yra kontraindikuotina.

Ar galima valgyti arbūzą žindant?

Gydytojai mano, kad moliūginė kultūra yra naudinga laktacijos metu tiek mamai, tiek jos kūdikiui. Taip yra todėl, kad šis saldus vaisius gali prisotinti ląsteles vertingais komponentais, vitaminais, kurie užtikrina normalų kūdikio augimą ir sveiką vystymąsi, o tuo pačiu pagerina moters organizmo veiklą. Be to, kai kurioms mamoms po tokio produkto vartojimo nepasireiškia jokie šalutiniai reiškiniai, o kai kurios iš karto susiduria su daugybe nemalonių pasekmių.

Specialistai tvirtina, kad ši uoga turėtų būti kiekvienos krūtimi maitinančios moters racione. Kaip minėta anksčiau, šiuo metu moters kūnas sunaudoja visas naudingas medžiagas. Tuo pat metu būtina papildyti visų vertingų mikro- ir makroelementų, vitaminų ir kitų junginių atsargas. Arbūzas turi daug tokių medžiagų. Reikia tik atsiminti, kad nereikėtų piktnaudžiauti tokiu valgiu. Įtraukiant jį į jaunos mamytės racioną, reikia atidžiai stebėti kūdikio savijautą.

Pirmą mėnesį

Pirmą mėnesį po gimdymo maitinanti moteris turi stebėti savo mitybą. Ji turėtų laikytis specialaus meniu, į kurį neįtraukiamas arbūzas. Taip yra todėl, kad mažo vaiko organizme dar nėra pakankamai fermentų tokiam sunkiai jo virškinamam maistui virškinti.

Jei nepaisoma šios taisyklės ir suvalgoma uoga, kūdikiui gali atsirasti stiprus pilvo pūtimas ir išsivystyti stiprus apsinuodijimas, kai kuriais atvejais galintis net sukelti hospitalizaciją.

Apskritai šiuo laikotarpiu moteris turėtų atsisakyti bet kokių raudonų uogų ir vaisių. Čia taip pat priskiriami ir tokios spalvos obuoliai. Priešingu atveju naujagimiui atsiranda bėrimas, niežulys ir pan.

Verta paminėti, kad kvapnios uogos turėtų atsisakyti sergančiosios diabetu. Taip pat nereikėtų valgyti moliūginių kultūrų, jei yra išskyrimo sistemos sutrikimų. Pabloginti naujai tapusios mamos būklę gali vaisiai, jei nustatomi inkstų akmenys, kasos patologijos. Prieš įtraukiant tokį produktą į maistą, būtinai reikia pasitarti su gydytoju.

Antrą mėnesį

Jei vaikai neturi jokių sveikatos sutrikimų, jų nevargina pilvo diegliai, tai jau antro mėnesio pabaigoje moteris gali išbandyti nedidelį arbūzo gabalėlį. Per dažnai tokio saldaus vaisiaus valgyti negalima, bet galima pasimėgauti nedidele riekele. Jei po tokio produkto vartojimo kūdikio būklė nepasikeitė, galima retkarčiais toliau įtraukti tokį produktą į savo racioną. Jei atsirado neigiamų reiškinių, tokių kaip bėrimas, paraudimas, dujų susidarymas, geriau arbūzo atsisakyti.

Žinoma, geriausia pirmus du-tris vaiko gyvenimo mėnesius laikytis griežtos dietos. Tai būtina, kad jis priprastų prie naujo patiekalo ir jo organizmas išmoktų priimti visas vertingas medžiagas, esančias piene.

Naują valgį reikia įvesti palaipsniui. Porcijos turi būti minimalios. Jei po penkių dienų nepasireiškė jokių neigiamų požymių, uogos kiekis gali būti padidintas. Tačiau reikia toliau stebėti kūdikio sveikatą.

Trečiąjį mėnesį

Arčiau trijų mėnesių vaiko virškinimo traktas pradeda normaliai funkcionuoti. Tačiau šio saldaus produkto įtraukimas į maitinančios moters meniu vis tiek gali kelti tam tikrą pavojų.

Jei labai norisi suvalgyti arbūzo riekę, o moteris yra įsitikinusi jo kokybe, kai kūdikiui sukanka trys mėnesiai, ji gali pasilepinti keliais gabalėliais per savaitę. Po to reikia atidžiai stebėti vaiko organizmo reakciją. Jei atsiranda šalutinių poveikių, produktas vėl draudžiamas.

Nepaisant to, kad ši uoga žindymo laikotarpiu gali būti naudinga, naujagimiui ji gali sukelti nemalonių pasekmių. Arbūzas turi turtingą sudėtį. Tačiau tuo pat metu jis priskiriamas produktams, galintiems sukelti alerginę reakciją.

Jei jaunai mamai net ir silpnai pasireiškia alergija šiai kultūrai, nuo jos teks atsisakyti. Jei vaikui išsivystė diatezė, reikia nedelsiant pašalinti šį komponentą iš moters raciono. Negalima leisti, kad toks reiškinys įsitvirtintų vaiko organizme, kitaip negalavimas pereis į lėtinę formą.

Visiškai nebūtina amžinai atsisakyti šios uogos. Po kurio laiko galima vėl pabandyti šią kultūrą. Gali būti, kad alerginę reakciją sukėlė tik tai, kad vaiko virškinimo ir imuninė sistemos dar nėra pakankamai susiformavusios.

Ketvirtąjį mėnesį

Sulaukus keturių mėnesių, vaiko virškinamojo trakto organai jau gali atlaikyti įvairų maistą, kurį vartoja mama. Nuo šio momento moteris gali ramiai mėgautis arbūzu.

Jei iki tol jauna mama nevalgė arbūzo, riekelių kiekį reikia didinti palaipsniui. Galima pradėti nuo dviejų kvapnios kultūros riekelių. Jei šalutinių reiškinių nėra, kiekį galima padidinti iki trijų ir t.t.

Kaip valgyti arbūzą žindymo laikotarpiu

Bachčos kultūras reikia valgyti saikingai, kitaip tai gali sukelti nedidelį sutrikimą. Tokį patiekalą reikia vartoti tik po pagrindinio valgio, mažomis porcijomis, nes moters skrandis gali būti perkrautas. Tai gali sukelti nemalonius pojūčius, sunkumą ir padidėjusį dujų susidarymą. Per daug vartojant arbūzo minkštimo, ir kūdikis gali patirti diskomfortą. Jį gali pradėti varginti pilvo diegliai. Dėl šios priežasties į racioną šią uogą reikia įtraukti mažomis porcijomis. Suvalgyto arbūzo kiekį galima didinti tik tada, kai jis netrikdo virškinimo proceso.

Didelio kiekio vartojimas gali būti pavojingas. Ne kokybiška produkcija dažnai sukelia sunkų apsinuodijimą ne tik krūtimi maitinančiai moteriai, bet ir kūdikiui. Kaip minėta anksčiau, pagreitintam vaisių nokinimui naudojami nitratai. Visi jie išlieka uogose, vadinasi, patenka į pieną. Be to, kūdikio organizmas yra jautresnis tokiems komponentams. Taigi, jei motinos būklei nedidelis tokių medžiagų kiekis niekaip neatsiliepia, vaikui net menkiausia jų dalis gali būti pavojinga.

Iš to išplaukia, kad arbūzus žindymo metu galima vartoti, tačiau reikia atsiminti, kad tokios uogos gali sukelti alergiją, apsinuodijimą ir kitas nemalonias pasekmes. Norint apsisaugoti nuo tokių reiškinių, būtina teisingai pasirinkti vaisius. Reikia atsiminti, kad šis produktas sunoksta tik rudens pradžioje. Nerekomenduojama įsigyti moliūginių kultūrų pavasarį ir net vasaros viduryje. Tokie arbūzai gali būti užnuodyti cheminiais priedais. Taip pat nereikėtų vartoti neprinokusių vaisių. Perkant reikėtų atkreipti dėmesį tik į sveikus, nepažeistus egzempliorius. Be to, reikia rinktis tuos vaisius, kurie guli specialiai tam skirtuose loveliuose.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Norint sužinoti, kiek tokių uogų galima suvalgyti per dieną, reikia atsižvelgti į kūdikio amžių. Kuo vyresnis mažylis, tuo daugiau aromatingo minkštimo gali suvalgyti jauna mama. Iki trijų-keturių mėnesių nerekomenduojama naudoti tokio ingrediento meniu. Po šio laikotarpio galima valgyti po 2–3 gabalėlius per savaitę. Tačiau net tada būtina nuolat stebėti vaiko organizmo reakciją.

Ar galima valgyti arbūzą su sėklomis?

Arbūzų sėklos taip pat pasižymi turtinga sudėtimi. Jose yra daug naudingų medžiagų, tarp jų baltymų, polinesočiųjų riebalų, vitaminų ir mineralinių komponentų. Tokių sėklų vartojimas užtikrina normalų virškinimo sistemos funkcionavimą, stiprina organizmo apsaugines funkcijas ir atkuria plaukų sveikatą. Be to, arbūzų grūdeliai mažina cholesterolio kiekį ir reguliuoja kraujospūdį. Taip pat jie padės atsikratyti lėtinio nuovargio ir depresijos.

Tačiau tuo pat metu sėklos gali būti kenksmingos. Jos draudžiamos sergant inkstų ir šlapimo sistemos ligomis, nes šioje kultūros dalyje yra aminorūgštis, kuri perdirbant susintetina nedidelį kiekį amoniako. Esant minėtoms ligoms šis komponentas ypač pavojingas. Kalbant apie nėščias moteris, taip pat krūtimi maitinančias, arbūzų sėklų valgyti nereikėtų.

Didžiausią naudą iš arbūzų sėklų galima gauti tik tada, jei jas nuvalote nuo išorinio sluoksnio ir kruopščiai sukramtote. Kad būtų lengviau valyti sėklas, jas galite padžiovinti orkaitėje, įkaitintoje iki 80 laipsnių.

Nesmulkintų moliūginių augalų sėklų vartojimas užtikrina žarnyno valymą. Tačiau jei jas valgote visas kartu su arbūzu, organizmui daug sunkiau pasiekti vertingą baltymą, esantį sėklos viduje.

Šios uogos sėklos veikia kaip profilaktinė priemonė nuo kirminų. Taigi, jos gali ne tik išvalyti organizmą, bet ir teigiamai paveikti jo atsistatymą. Taip pat pažymimas teigiamas arbūzų sėklų poveikis regos organų veiklai. Yra žinoma, kad jos turi priešuždegiminį poveikį.

Net jei žindančioms moterims specialistai nepataria vartoti arbūzų sėklų gryno pavidalo, jas galima naudoti kitaip. Naudinga tokių sėklų sudėtis gali būti naudojama kosmetologijos srityje.

1. Susmulkintus grūdelius galima naudoti kaip veido šveitiklį. Tokios priemonės sudėtyje esančios maistingosios medžiagos padės ne tik išvalyti odą, bet ir pagerinti jos išvaizdą.
2. Kad oda taptų aksominė, o plaukai atgautų grožį, patariama naudoti arbūzų sėklų aliejų.

Visas arbūzo kauliukus galima įtraukti į įvairias salotas, miltinius gaminius. Įdomu, kad daugelyje rytų šalių toks ingredientas dedamas į įvairius patiekalus, laikomas tradiciniu prieskoniu.

Reikia prisiminti, kad neprinokusios uogos su baltomis sėklomis valgyti negalima. Prieš vartojant vaisių minkštimą kartu su sėklomis, reikia įsitikinti, kad jie buvo auginti be jokių dirbtinių trąšų.

Kaip teisingai įtraukti arbūzą į maitinančios mamos mitybą

Kaip ir bet kurį kitą produktą, maitinant krūtimi, arbūzą reikia į racioną įtraukti etapais. Pirmiausia reikia suvalgyti nedidelį minkštimo gabalėlį. Geriausia tai padaryti ryte. Po to pamaitinti kūdikį ir visą dieną stebėti jo būklę.

Jei jam atsirado nedideli paraudimai, bėrimas, nuo tokio produkto žindanti moteris turės atsisakyti. Šie reiškiniai rodo, kad jam išsivystė alergija, kuri gali sukelti diatezę. Taip pat kūdikiui gali atsirasti pilvo diegliai arba pilvo pūtimas. Tai taip pat yra priežastis atsisakyti uogos. Tokių nemalonumų atsiradimas rodo, kad vaiko virškinimo sistema dar nėra visiškai susiformavusi ir negali normaliai virškinti tokio produkto.

Būna ir tokių atvejų, kai po arbūzo vartojimo ir kūdikio maitinimo krūtimi naujagimiui pakyla kūno temperatūra, atsiranda vėmimas ir ryškūs simptomai, rodantys virškinimo trakto sutrikimą. Tokiais atvejais reikia nedelsiant iškviesti gydytoją arba patiems vykti į ligoninę.

Jei per dieną vaikui nepasireiškė jokių šalutinių reiškinių, žindanti mama gali toliau įtraukti šį ingredientą į savo meniu. Reikės tik pirmiausia patikrinti, ar jame nėra cheminių medžiagų. Tai padaryti gana lengva. Paprasčiausi būdai buvo aprašyti aukščiau.

Reikia prisiminti, kad nereikėtų įsigyti įpjautų arbūzų, nes pirkėjas negali būti tikras, ar pjaustymui buvo naudotas švarus peilis. Jei ant vaisių yra įtrūkimų ar kitų pažeidimų, taip pat verta atsisakyti pirkimo, nes per juos į minkštimą gali patekti kenksmingų bakterijų. Bakstelėjus turi sklisti skambus garsas. Tai rodo, kad melioninis augalas yra visiškai subrendęs ir jį galima valgyti.

Jei laikysitės kelių paprastų taisyklių vartodami arbūzą šiuo laikotarpiu, galėsite lengvai sumažinti komplikacijų atsiradimo galimybę.

1. Prieš valgant arbūzą, jį reikia gerai nuplauti, tam galima net naudoti muilą.
2. Taip pat reikia, kad pirmasis arbūzo gabalą suvalgytų kas nors iš namiškių. Jei po kurio laiko nepasireiškė jokie nemalonūs simptomai, maitinanti moteris taip pat gali suvalgyti vaisiaus gabalėlį.
3. Nerekomenduojama derinti moliūginį augalą su duona, gėrimais, taip pat valgyti jį iš karto po pagrindinio valgio. Priešingu atveju tai suaktyvins sustiprėjusią fermentaciją skrandyje ir sukels padidėjusį dujų susidarymą.

Žinomas gydytojas Jevgenijus Komarovskis taip pat mano, kad šią uogą galima valgyti maitinant krūtimi. Tačiau jis pataria įsigyti tik kokybiškas uogas. Tam reikia kiekvieną kartą tikrinti sertifikatus, patvirtinančius kultūros kokybę. Nereikėtų susižavėti ankstyvaisiais vaisiais. Tai apsaugos moterį nuo cheminių medžiagų patekimo į jos organizmą, užkirs kelią apsinuodijimui.

Atsižvelgdamos į visus saugaus produkto pasirinkimo niuansus, žinodamos apie jo vertingas savybes ir kontraindikacijas, moterys gali vartoti arbūzą net maitinant krūtimi, tačiau tik po to, kai kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.

Kiekviena moteris turi atsiminti, kad nuo jos mitybos priklauso jos vaiko vystymasis ir sveikata. Prieš pradedant valgyti tokią uogą, reikia patikrinti kūdikio reakciją į jam naują produktą ir tik po to mėgautis saldžiu vaisiumi, prisotindama savo organizmą vitaminais ir įvairiomis kitomis naudingomis medžiagomis.