Kaip tinkamai gerti alų

Pirmieji paminėjimai apie alų datuojami 7 amžiumi prieš mūsų erą. Tuose užrašuose buvo minimas vyno iš grūdų receptas. Gaminti salyklą iš grūdų pirmą kartą pradėta Egipte ir Mesopotamijoje.

Kas yra alus

Alumi vadinamas silpnas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš vandens, mielių ir salyklo. Salyklas - tai specialus užpilas iš sudygusių javų grūdų. Daugiausia alui gaminti naudojami kviečių ir miežių grūdai, daug rečiau - ryžių. Norėdami sukurti unikalų skonį, kai kurie gamintojai į alų deda medaus arba žolelių.

Rūšys

Šiuo metu egzistuoja daug alaus rūšių. Specialistai iki šiol negali susitarti, pagal kokius požymius geriau klasifikuoti šį gėrimą. Amerikos ir Europos specialistų nuomonės labai skiriasi. Tačiau dauguma jų yra įsitikinę, kad alų galima skirstyti pagal fermentacijos tipą. Išskiriami trys pagrindiniai fermentacijos tipai:

1. Elis. Gėrimas gaminamas iš miežių salyklo. Gamybai naudojamos viršutinės fermentacijos mielės, leidžiančios gėrimui gerai fermentuotis. Pats fermentacijos procesas vyksta aukštose temperatūrose. Manoma, kad tokiu gamybos būdu alus įgauna sodresnį kvapą ir skonį. Anksčiau elio gamyboje nebuvo naudojami apyniai, juos pakeisdavo įvairių žolelių mišinys. Viduramžiais šis gėrimas buvo vertinamas net labiau nei pienas už gebėjimą nesugesti. Dabar gamintojai atsisakė žolelių ir pradėjo naudoti apynius, kitaip pagal įstatymą toks gėrimas negalėtų būti vadinamas alumi. Elio iš žolelių retkarčiais dar galima rasti parduotuvėse, tačiau jis turi kitą pavadinimą. Alkoholio kiekis elyje paprastai nesiekia net 8%, tačiau kai kurios rūšys gali gerokai viršyti normą.
2. Lageris. Šiam alui gaminti naudojamos apatinės fermentacijos mielės. Tai populiarus būdas. Galutinis produktas subręsta ne iš karto, o laikymo metu. Alus prisotinamas deguonimi ir brandinamas nulinėje temperatūroje. Dėl žemos temperatūros pavyksta išvengti alaus oksidacijos. Fermentacijos procesas trunka 7 dienas. Pasibaigus fermentacijai, mielės atskiriamos, o alus pakartotinai fermentuojamas. Šis procesas vyksta dideliuose induose, užpildytuose anglies dioksidu ir esančiuose po slėgiu. Po to alus paliekamas bręsti žemoje temperatūroje, filtruojamas ir išpilstomas į tarą. Siekiant padidinti butelinio alaus galiojimo laiką, jis gali būti papildomai pasterizuojamas.
3. Mišrusis. Ši kategorija dar vadinama spontaninės fermentacijos alumi. Fermentacija jame vyksta veikiant aplinkai. Tokiu būdu apdorotas alus „užsikrauna“ natūraliomis mielėmis arba bakterijomis. Pagal šią technologiją pagamintas alus nėra filtruojamas ir turi rūgštų skonį. Sudedamosios dalys kruopščiai atrenkamos ir derinamos įvairiais variantais. Kai kurios veislės gali turėti raudoną atspalvį. Spalva priklauso nuo salyklo skrudinimo trukmės, kuris dažniausiai naudojamas tamsiajam alui gaminti. Šis gamybos būdas jau ne vieną dešimtmetį taikomas viename iš Belgijos regionų.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Liaudyje sklando nuomonė, esą alus yra labai kaloringas produktas. Daugelis turi pažįstamų šio gėrimo mėgėjų, kenčiančių nuo antsvorio. Todėl ir atsirado mitas, kad alus skatina nutukimą. Iš tiesų jame labai mažai kalorijų, jų kiekis priklauso nuo gamybos technologijos ir alkoholio kiekio. Pavyzdžiui, šviesiojo alaus kaloringumas yra tik 30 kcal 100 g gėrimo, o tamsiojo – 50–55 kcal. Taigi, antsvorio priežastis yra ne pats alus, o užkandžiai – traškučiai, riešutai ir kt.

Į alaus sudėtį įeinančių ingredientų kiekis yra nedidelis. Pagrindiniai šio gėrimo komponentai yra:

1. Vanduo. Tai pagrindinis alaus ingredientas, bet kurioje veislėje jo kiekis siekia 90% ir daugiau. Todėl žaliavos kokybė daro didelę įtaką galutiniam produkto skoniui. Gamintojai naudoja vandenį iš mineralinių šaltinių, paprastas vandentiekio vanduo netinka. Tačiau yra keletas veislių, gaminamų iš kieto vandens, pavyzdžiui, angliškas elis. Tai yra jo skonio ypatybė.
2. Salyklas. Tai sudygę grūdai. Jie apdorojami ir džiovinami, kad būtų išgautas cukrus, reikalingas alkoholiui susidaryti. Iš pradžių grūdai mirkomi, po to nupilamas vanduo, žaliava perkeliama ant betoninių grindų ir reguliariai maišoma. Po trumpo laiko pradeda dygsti daigai. Kai tik grūdai pradeda dygti, jų temperatūra pakyla, o baltymai su krakmolu virsta cukrumi. Po sudygimo grūdai perkeliami į specialų elevatorius, kur jie džiovinami, o drėgmės perteklius pašalinamas.
3. Apyniai. Kadangi šis produktas yra natūralus konservantas, jis naudojamas siekiant apsisaugoti nuo bakterijų atsiradimo. Be to, jis yra geras antiseptikas. Iš principo nebūtina naudoti apynių, nes seniau buvo apsieinama be jų, tačiau tada skonis būna kitoks. Būtent apyniai suteikia tą ypatingą aromatą ir skonį alui. Rusų kalboje yra žodis „zachmeleti“, reiškiantis „apsvaigti“, tačiau iš tiesų apyniai neturi įtakos produkto stiprumui.
4. Mielės. Kiekviename recepte mielės atlieka skirtingus vaidmenis. Kai kuriais atvejais jos naudojamos tik alkoholiui ir dujoms gaminti, kitais – jos gali suteikti unikalų aromatą ir skonį.
5. Papildomi komponentai. Priedų skaičius yra labai didelis. Jie naudojami gėrimui suteikti ypatingą skonį. Tai gali būti gvazdikėliai, vanilė, vaisiai. Populiariausias papildomas komponentas yra nesalyklinės žaliavos. Tai gryni grūdai, kurie nebuvo dyginti.

Kaip tinkamai gerti alų

Gebėjimą tinkamai gerti alų galima neperdėtai vadinti menu. Ir toli gražu ne visi tai moka. Tik teisingai vartojant gėrimą atsiskleidžia tikrasis jo aromatas ir skonis. Kiekvienas alkoholinis gėrimas turi savo vartojimo taisykles, pavyzdžiui, vyną iš pradžių ridena per liežuvį, kokteilius geria per šiaudelį, o konjaką – vienu mauku. Alus nėra išimtis. Jį įprasta gerti trimis gurkšniais. Pirmuoju gurkšniu turėtų būti išgeriama lygiai pusė stiklinės, antruoju – likusi pusė, trečiuoju – likutis. Todėl reikia įpilti į stiklinę lygiai trims gurkšniams.

Dar viena pagrindinė alaus vartojimo taisyklė – nemaišyti su kitu alkoholiu. Alus nepakenčia maišymo su kitais alkoholiniais gėrimais, o juo labiau su kitomis rūšimis, antraip galvos skausmas ir prasta savijauta garantuoti.

Iš kokių taurių gerti

Taurės pasirinkimas priklauso nuo alaus rūšies. Pavyzdžiui, elį tinkamiausia pilti į anglišką pintą, tačiau ji tinka ir kvietiniam alui. Pilsneriui idealiai tinka aukšta taurė su kojeliu, tamsiam lageriui – klasikinis alaus bokalas. Baltąjį alų geriau gerti iš taurės siaurėjančiu viduriu. Tačiau yra bendra taisyklė visoms rūšims – indas turi būti stiklinis. Metalinis ir plastikinis indas gadina skonį ir veikia skaidrumo rodiklį.

Kuo užkandžiauti

Jei gerti alų be užkandžių, galima labai greitai apsvaigti. Per skrandžio sieneles alkoholis akimirksniu patenka į kraują. Bet koks maistas apsupa žarnyno sieneles, o tai trukdo staigiam alkoholio lygio padidėjimui. Kaip užkandis prie alaus gali tikti beveik bet koks maistas. Traškučiai, džiūvėsėliai ir riešutai vartojami dažniausiai. Australijoje alų geria su dešrelėmis, Nyderlanduose – su sūriu, o JAV – su gruzdintomis bulvytėmis ir vištienos sparneliais. Vokietijoje ir Čekijoje patiekiamos dešrelės, vyninės.

Kuo užgerti

Alkoholis yra stiprus diuretikas. Jis stimuliuoja inkstų darbą, tačiau kartu su juo organizmas netenka daug vandens. Nesvarbu, kiek alaus išgerta – ar vieną taurę, ar dešimt – organizmas vienodai netenka skysčių. Todėl po alaus vartojimo būtinai reikia gerti vandenį. Jo kiekis turi būti lygus išgerto alaus kiekiui. Kaip atsargumo priemonė taip pat rekomenduojama gerti vandenį prieš miegą.

Ar galima gerti alų

Alų gerti galima, o kai kuriais atvejais netgi naudinga, tačiau nereikia pamiršti, kad viskas gerai saikingai. Keli buteliai savaitgalį nesukels neigiamų pasekmių, tačiau piktnaudžiavimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Taip pat nerekomenduojama per dažnai vartoti didelio alkoholio kiekio alaus.

Prieš kraujo ir šlapimo davimą

Duoti tyrimus visada nemalonu. Vargu ar atsiras bent vienas žmogus, kuriam tai patiktų. Tai visada lydi nemažai nepatogumų. Pirma, reikia labai anksti keltis, antra, tenka atsisakyti įprastų pusryčių. Be to, tai taiko tam tikrus apribojimus produktų vartojimui dieną prieš tyrimus. Alkoholio atveju apribojimas galioja 2–3 dienas. Jei per 72 valandas prieš tyrimus vartoti alkoholio, jų rezultatai bus labai iškraipyti, o tai neleis paskirti tinkamo gydymo.

Su antibiotikais

Jei alų vartoti saikingai, jis netgi bus naudingas, o kepenys be didelių pastangų galės susidoroti su tokia alkoholio apkrova. Tačiau vartojant vaistus viskas yra kiek kitaip. Šiuolaikiniai antibiotikai yra labai stiprūs preparatai, kurie naikina ne tik kenksmingus mikroorganizmus, bet ir neigiamai veikia žarnyno mikroflorą. Jie sukuria didžiulę apkrovą inkstams ir kepenims. Paprastai po antibiotikų kurso žmonėms skiriami atstatomieji vaistai. Vartojant alkoholį su antibiotikais, kepenų apkrova tik didės.

Be to, etanolis, esantis aluje, silpnina vaisto poveikį, o padidinti vaisto dozę neįmanoma dėl jo toksiškumo. Be to, etanolis yra tirpiklis. Jei išgersite alkoholio iškart po vaisto vartojimo, prasidės cheminė reakcija, kurios medžiagos įsigers į kraują. O anglies dioksidas, esantis aluje, pagreitins šio mišinio įsisavinimą. Vartojant alkoholį su antibiotikais, yra didelė tikimybė nudeginti skrandžio gleivinę.

Sergant cukriniu diabetu

Ši liga reikalauja iš pacientų griežčiausios dietos. Žmonėms tenka atsisakyti savo įpročių ir mėgstamo maisto. Pacientams griežtai draudžiama vartoti stiprų alkoholį, kitaip pasekmės gali būti labai liūdnos, netgi iki komos. Alus priklauso produktų kategorijai, kuriuos vartoti galima, bet labai ribotais kiekiais. Sergant cukriniu diabetu negalima išgerti daugiau nei 300 ml alaus vienu metu. Taip pat negalima jo gerti kiekvieną dieną; per savaitę leidžiama vartoti ne dažniau kaip 2 kartus. Diabetikams negalima gerti alaus prieš fizinį krūvį arba tuščiu skrandžiu. Sergant cukriniu diabetu reikėtų atsisakyti tamsių alaus rūšių, nes jose yra daugiau angliavandenių. Labiausiai rekomenduotinas būtų nealkoholinis alus. Taip pat reikia stebėti angliavandenių kiekį, kuris patenka į organizmą su šiuo gėrimu.

Svarbu: alaus glikemijos indeksas yra nuo 5 iki 110 vienetų.

Sergant gastritu

Gydytojai nepataria vartoti alaus sergant bet kokia gastrito forma. Kai alkoholis patenka į skrandį, jis pradeda neigiamai veikti gleivinę. Tai gali sukelti skrandžio sienelių pažeidimus arba dalinį jų sunaikinimą. Šis procesas trunka priklausomai nuo gėrimo stiprumo ir kai kurių organizmo ypatybių. Pavojingiausia, jei pacientas turi pradinės stadijos gastritą. Jis gali nepastebėti agresyvaus alaus poveikio organizmui. Kitomis sąlygomis šis procesas vyksta gana skausmingai. Tačiau kadangi alus yra silpnas alkoholinis gėrimas, jis turi silpnai išreikštą anestezinį poveikį, todėl destruktyvių procesų skrandyje galima ir nepastebėti. Kai kurie žmonės, sergantys pradinės stadijos gastritu, ignoruoja dietas ir toliau geria alų, bet galiausiai tai gali sukelti opą. Tada teks laikytis griežtesnės dietos.

Sergant pankreatitu

Tai dar viena liga, reikalaujanti dietos laikymosi. Vartoti alkoholį sergant pankreatitu griežtai draudžiama, ypač paūmėjimo laikotarpiu. Net kai skausmo pojūčiai praeina, reikėtų laikytis paskirtos dietos, nes netinkama mityba gali sukelti dar vieną paūmėjimą. Nors aluje alkoholio kiekis yra nedidelis, jį vis tiek draudžiama vartoti. Pagrindinis pavojus slypi etanolyje.

Etilo alkoholis daro neigiamą poveikį kasai. Jis gali pakeisti kasos sulčių sudėtį, dėl ko susidaro baltyminiai kamščiai, kurie vėliau gali visiškai užkimšti latakus. Jis taip pat sutirština mažų kraujagyslių sieneles, o tai gali sutrikdyti kraujotaką kasos audiniuose. Be to, alkoholis pažeidžia kasos ląstelių membranas ir daro ją pažeidžiamą kitam neigiamam poveikiui.

Sergant hepatitu

Hepatitas yra virusinė liga, kuri ardo kepenis. Gydymo procesas reikalauja griežčiausios dietos ir visiško alkoholio atsisakymo. Nors kai kurie žmonės įsitikinę, kad alus, kaip silpnas alkoholinis gėrimas, negali pakenkti, vis dėlto bet koks alkoholis apkrauna kepenis. Alkoholio kiekis aluje svyruoja iki 10%, o ypač stipriose rūšyse gali siekti iki 16%. Net ir mažai alkoholio turintis alus sustiprina destruktyvų hepatito poveikį ir gali sukelti negrįžtamų pasekmių. Alus gali pagreitinti virusinių ląstelių augimą organizme. Be to, veikiant alkoholiui, viruso ląstelės gali mutuoti, todėl ligą tampa sunku gydyti. Patekęs į organizmą, alkoholis provokuoja kepenų ląstelių, vadinamų hepatocitais, degeneraciją. Vėliau tai gali sukelti fibrozės židinių atsiradimą.

Peršalus

Alaus mėgėjams kartais labai sunku atsisakyti šio gėrimo net ir sergant rimtomis ligomis, jau nekalbant apie tokią smulkmeną kaip peršalimas. Kai kurie interneto šaltiniai tvirtina, kad gerti alų peršalus yra visiškai saugu ir net naudinga. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Kaip pagrindinį argumentą jie pateikia faktą, kad alkoholis plečia kraujagysles, todėl sumažėja galvos ar kitoks skausmas. Pirma, alkoholis šildo tik kūno paviršių, be to, trumpalaikiai. Jei įvyks pakartotinis atvėsimas, apsvaigęs žmogus gali to net nepastebėti. Antra, alkoholis nesuderinamas su vaistais, o alkoholinių gėrimų vartojimas gali tik pabloginti būklę. Todėl, norint atsikratyti peršalimo, geriau naudoti vaistus ar kitas veiksmingas priemones, pavyzdžiui, žaliąją arbatą, citriną ir pan. Be to, nepaisant didelio vitaminų ir naudingų medžiagų kiekio, alkoholis gali tik pakenkti jau taip susilpnėjusiam imunitetui.

Sergant prostatitu

Neįmanoma pervertinti prostatos liaukos vaidmens vyrui. Jos ligos gali sukelti viso organizmo veiklos sutrikimus. Kai kurios problemos, susijusios su ja, yra tiesiogiai susijusios su alumi. Norint mėgautis visavertiu gyvenimu, reikės persvarstyti savo požiūrį į putojantį gėrimą, priešingu atveju prostatitas garantuotas.

Prostatos liaukai bet koks alkoholis yra dirgiklis, tačiau alus jai ypač nepatinka. Čia didelį vaidmenį vaidina būtent dozė. Per didelis vartojimas padidins trigliceridų kiekį organizme, o tai sudaro būtinas sąlygas ligai vystytis. Be to, didelėmis dozėmis alus net ir nesant ligų neigiamai veikia potenciją, slopindamas testosterono gamybą. Sergant prostatitu alų gerti galima, tačiau mažomis dozėmis ir tik šviesias rūšis.

Sergant podagra

Sergant podagra, alų gerti griežtai draudžiama. Net vartojant mažais kiekiais, padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Be to, alkoholis ne tik padidina jos kiekį, bet ir sulaiko ją organizme. Būtent tai ir sukelia podagrą, kuri kenkia sąnariams. Taip pat didelis šlapimo rūgšties kiekis organizme kenkia širdžiai ir kraujagyslėms.

Sergant angina

Šiltas alus nuo senų laikų yra vaistas nuo gerklės skausmo. Tiesa, ši vaistinė priemonė veikia daug lėčiau negu vaistinės preparatai. Aluje yra nedidelis alkoholio kiekis, todėl jis nėra toks žalingas kaip liaudies priemonės su degtine. Bet svarbu žinoti, kada galima gerti alų ir kokį. Skardinėje esantis alus gydant tonzilitą tinka geriau, nes jame išlieka daugiau vitaminų. Kaip vaisto negalima naudoti tamsių ir stiprių rūšių. Šiltas alus gali skystinti skreplius ir pagreitinti jų išsiskyrimą. Jis taip pat plečia poras, o tai padeda greičiau pašalinti šlakus.

Tačiau verta prisiminti, kad alaus jokiu būdu negalima gerti esant aukštai temperatūrai ir pūlingam tonzilitui. Ir, žinoma, negalima maišyti alaus su antibiotikais.

Sergant cistitu

Sergant šia liga pacientams rekomenduojama gerti daugiau skysčių, o kai kurie žmonės, neteisingai suprasdami, pradeda vartoti alų dideliais kiekiais. Jie tai argumentuoja putoto gėrimo šlapimą varančia funkcija. Gydant cistitą naudingas apynys, galbūt tai irgi tapo mito apie alaus naudą priežastimi. Iš tiesų naudingi apynių nuovirai, tačiau kai jis susijungia su etanoliu, sergantiesiems padaro daugiau žalos nei naudos. Aluje esantis etanolis tik sustiprina uždegiminį procesą, bet jo nemažina.

Sergant hemorojumi

Šios ligos paūmėjimai visada įvyksta netikėčiausiu momentu. Žmogus, kuris ilgai nekentė nuo skausmo pojūčių, per šventę net nepagalvos, ar jam galima gerti alkoholinius gėrimus. Tačiau kadangi alus, kaip ir bet koks kitas alkoholis, gali gerinti kraujotaką, jo nerekomenduojama vartoti sergant hemorojumi. Sergant šia liga kraujagyslės ir venos ir taip yra išsiplėtusios, o pavartojus alkoholio jos išsiplečia dar labiau, o tai gali sukelti įtrūkimus ir kraujavimą.

Esant pienligei

Pienligė – tai liga, kurią sukelia mieliagrybių, vadinamų Candida, augimas. Ypatingą pavojų kelia jų kiekio padidėjimas (kandidozė). Todėl sergant pienlige iš raciono reikia pašalinti bet kokį alų, net ir nealkoholinį. Jame esančios mielės ir angliavandeniai yra palankūs mieliagrybių augimui ir vystymuisi. Be to, aluje yra kitų medžiagų, kurios gali pagreitinti šio tipo mieliagrybių augimą.

Nuo onkologinių ligų

Tokiu atveju būtina konsultacija su gydytoju, tačiau apie reguliarų alaus vartojimą vis tiek teks pamiršti. Kad nepablogėtų paciento būklė, reikalinga speciali terapija, griežta dieta. Alus įtrauktas į produktų, kurių negalima vartoti, sąrašą.

Dėl kraujospūdžio

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, žmonės turi vartoti specialius vaistus jam normalizuoti. Tinkamas poveikis gali būti pasiektas tik tada, kai vaistas palaipsniui absorbuojamas į kraujotaką. Alkoholis, net ir nedideliais kiekiais, akimirksniu sunaikina preparato apvalkalą, dėl ko pacientas gauna neteisingą vaisto dozę. Vėliau tai gali sukelti intoksikaciją.

Esant sumažėjusiam kraujospūdžiui, taip pat negalima gerti alaus, jei šios būklės priežastis yra kraujagyslių problemos. Be to, jo negalima vartoti kartu su vaistais. Tačiau jei sumažėjusio kraujospūdžio priežastis yra svorio metimas dėl didelių organizmo apkrovų, tai nedideliais kiekiais jis gali padidinti hemoglobiną ir nuraminti nervų sistemą.

Po danties šalinimo

Po danties pašalinimo operacijos alkoholis yra kontraindikuotinas, ypač kalbant apie alų. 2–3 dienas reikėtų susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Reikia duoti šiek tiek laiko žaizdai, kad ji užgytų. Aluje esančios mielių bakterijos gali laisvai daugintis burnos ertmėje. Ir jei alaus lašas patektų į žaizdą, pasekmės gali būti liūdnos.

Po treniruotės

Jokiu būdu negalima gerti alaus iškart po fizinių krūvių. Fiziniai pratimai apkrauna organizmą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemą. Nors aluje ir yra nedidelis alkoholio kiekis, bet jis vis tiek yra, vadinasi, apkrova organizmui jį pavartojus tik padidės. Todėl reikia šiek tiek palaukti, prieš geriant putotąjį gėrimą.

Po tatuiruotės

Vartoti alkoholį prieš ir po tatuiruotės darymo griežtai draudžiama. Apribojimas alkoholiui taikomas iki visiško žaizdos užgijimo, o laikotarpis šiuo atveju priklauso nuo tatuiruotės sudėtingumo ir kai kuriais atvejais gali trukti iki kelių savaičių. Ypač pavojinga gerti alų pirmą dieną po tatuiruotės padarymo. Alkoholis neleidžia žaizdai greitai gyti, be to, jei tatuiruotė šviežia, kartu su krauju iš jos gali ištekėti rašalas, o tai sugadins piešinį. Taip pat alus gali sukelti uždegiminį procesą.

Pirtyje

Vienas 0,5 ml talpos alaus butelis prilygsta vienai degtinės taurei. O gerti degtinę karštyje – ne pati geriausia mintis. Todėl pirtyje reikėtų atsisakyti alaus vartojimo. Pirma, tai dviguba apkrova organizmui – sveikas žmogus gal ir pakęstų, bet jei yra sveikatos problemų, viskas gali baigtis liūdnai. Antra, tai padidėjusi apkrova kraujagyslėms: jei jos silpnos, gali plyšti. Trečia, pavartojus alkoholį žmones apima euforija, o vėliau mieguistumas, todėl žmogus gali užmigti garinėje.

Nėštumo metu

Nėštumo metu tikrai negalima vartoti jokių alkoholinių gėrimų. Nors aluje ir mažai alkoholio, net tokio kiekio pakanka pakenkti moters ir vaiko organizmui. Be to, aluje yra fitohormonų, kurie gali sukelti hormoninius sutrikimus. Be to, alaus vartojimas ankstyvose nėštumo stadijose yra net pavojingesnis nei nėštumo pabaigoje.

Maitinančiai mamai

Gali atrodyti, kad gimus vaikui prasideda laikotarpis, kai po ilgų 9 mėnesių apribojimų galima pasileisti į valias. Tačiau maitinant krūtimi draudimų laikotarpis dar nesibaigia. Svarbu tinkamai maitintis. Dideliais kiekiais išgertas alus akimirksniu patenka į pieną ir gali pakenkti vaikui. Tačiau nedidelėmis dozėmis jo vartoti vis dėlto leidžiama. Jis neturėtų būti stipresnis nei 5%. Galima išgerti ne daugiau kaip 200 ml.

Metant svorį

Nepaisant mažo kalorijų kiekio aluje, jo vis dėlto nerekomenduojama vartoti metant svorį. Visa esmė – tuščios kalorijos, kurių jame yra daug. Alus gali didinti apetitą, o tai neigiamai veikia lieknėjančius žmones.

Kokteiliai su alumi: receptai

Eršas

Vienas žinomiausių receptų su alumi yra „Eršas“. Jo paruošimui reikės:

• 200 ml alaus;
• 30 ml degtinės.

Ingredientus gerai išmaišyti ir išgerti. Turbūt tai seniausias kokteilio su alumi receptas.

Velosipedistas

Jei sumaišysite alų su limonadu santykiu 1:1, gausite kokteilį „Dviratininkas“. Jis buvo sukurtas XX-ojo dešimtmečio Vokietijoje. Tuomet vienos dviračių maratono trasa ėjo pro smuklę, kurios šeimininkas ir sugalvojo tokį kokteilį.

Alinis niekšas

Dar vienas įdomus kokteilis vadinasi „Alinis niekšas“. Jo paruošimui reikės:

• 400 ml alaus;
• 100 ml degtinės;
• 60 ml pomidorų sulčių;
• 2 valgomieji šaukštai kečupo.

Pirmiausia į stiklinę įdėkite kečupą su pomidorų sultimis, tada įpilkite alaus ir pabaigoje atsargiai įpilkite degtinės. Kokteilį gerkite nemaišydami.

Kaip pasigaminti alų namuose

Norint pasigaminti alaus namuose, nereikės specialių prietaisų – tai gali padaryti kiekvienas, tačiau reikia laiko. Reikės šių ingredientų:

• 1,5 kg miežių salyklo;
• 13 l vandens;
• 20 g apynių;
• 20 g mielių;
• cukraus – 5–8 g 1 l produkto.

Pirmiausia reikia sudyginti salyklą. Kai pasirodys daigai, gerai jį išdžiovinkite, tada sumalkite iki mažų kruopelių. Indą pastatykite ant viryklės ir įkaitinkite iki 70–80 laipsnių. Iš marlės padarykite tarsi maišelį, įdėkite ten salyklą ir nuleiskite į vandenį. Šis būdas pirmiausia patogus tuo, kad salyklas garantuotai neprisvils, be to, nereikia filtruoti.

Puodą uždenkite dangčiu ir virkite pusvalandį. Šiuo metu svarbu stebėti temperatūrą – ji turi būti nuo 60 iki 75 laipsnių. Kuo žemesnė temperatūra, tuo stipresnis bus alus.

Po pusantros valandos reikia nustatyti, ar misoje yra krakmolo. Tai galima padaryti naudojant cheminę reakciją su jodu. Į šaukštą paimkite šiek tiek mišinio ir įlašinkite lašą jodo. Jei misa įgavo mėlyną atspalvį, vadinasi, reikia virti dar kelias minutes. Kai tik krakmolas išnyks, galima pereiti prie kito žingsnio. Reikia šiek tiek padidinti temperatūrą (maždaug iki 80 laipsnių) ir palaikyti ją 5 minutes.

Dabar reikia užvirinti mišinį ir įdėti šiek tiek apynių, ne daugiau 7–8 g. Tada palikite misą virti 30 minučių ir įdėkite dar tiek pat apynių. Vėl palikite virti 20–25 minutes, po to įdėkite likusius apynius.

Kitas etapas – pats atsakingiausias, svarbu nepažeisti sterilumo, kad misa neužsikrėstų kenksmingais mikroorganizmais. Iš anksto į vonią pripilkite ledinio vandens ir greitai nuneškite ten puodą su misa. Atvėsinkite 30 minučių. Tada paruoškite fermentacijos indą ir per marlę perpilkite misą. Po to aktyvuokite mieles šiltu vandeniu ir sumaišykite su misa.

Talpyklą uždenkite dangčiu su vandens užraktu ir pastatykite tamsioje vietoje 7–10 dienų. Laikant svarbu užtikrinti mielių poreikiams tinkamą temperatūros režimą. Kiekvienas tipas turi savo.

Tada reikia gėrimą prisotinti anglies dioksidu. Tam prireiks sterilizuotų nepermatomų butelių ir cukraus. Naudojant silikoninį vamzdelį, išpilkite alų į butelius ir įberkite cukrų. Svarbu nepilti alaus iki pat butelio krašto – palikite 2–3 cm atstumą. Butelius sandariai užsukite ir padėkite į tamsią vietą 2–3 savaitėms. Temperatūra šioje patalpoje turi būti 20–25 laipsniai. Kartą per savaitę butelius reikia pakratyti, o pasibaigus terminui perkelkite į šaldytuvą arba rūsį.

Dabar alų galima gerti, tačiau jei papildomai jį išlaikysite 30 dienų, jis taps skanesnis.

Alaus nauda ir žala

Nuo senų laikų alus laikomas naudingu produktu. Žmonės tikėjo, kad jis gali pagerinti apetitą ir net sustiprinti sveikatą. Viduramžiais gydytojai jį naudojo net kai kurioms ligoms gydyti. Šis gėrimas turi keletą teigiamų savybių, tačiau neapsieina be trūkumų.

Ale yra šių naudingų medžiagų:

1. Vitaminas C. 1 litre alaus yra daugiau nei pusė paros normos žmogui.
2. Fenoliniai junginiai. Jie apsaugo nuo trombozių, gerina medžiagų apykaitą ir yra infarkto profilaktika.
3. Anglies dioksidas. Jis gali pagerinti kraujotaką. Taip pat neleidžia išgerti alaus vienu mauku, taip užkertant kelią greitam apsvaigimui.
4. Apyniai. Turi raminamąjį, migdomąjį ir antimikrobinį poveikį.
5. B grupės vitaminai. 1 litre alaus yra daugiau nei 60% paros normos.

Nepaisant tokio naudingų medžiagų sąrašo, alus turi keletą trūkumų:

1. Žmonėms, kurie labai mėgsta šį gėrimą, širdis turi dirbti sustiprintu režimu. Reguliariai vartojant, ji gali padidėti – šis reiškinys dar vadinamas „alaus širdimi“. Jos darbas pastebimai pablogėja, o tai lemia ir kitų organų funkcijų blogėjimą.
2. Raminamoji alaus savybė turi ir neigiamą pusę. Žmogus gali priprasti prie tokios atsipalaidavimo būsenos ir be alaus nebegalės pailsėti.

Įdomūs faktai apie alų

1. Ale yra mažiau kalorijų nei piene.
2. Alus patenka į 3 populiariausių gėrimų pasaulyje sąrašą. Pagal populiarumą jį lenkia tik vanduo ir arbata.
3. Tailande yra alui skirta šventykla. Ji vadinama „Milijono butelių šventykla“. Tokį pavadinimą ji gavo dėl butelių, panaudotų jos statybai. Kiekvienas lankytojas gali prisidėti palikdamas keletą butelių.
4. Egipto piramidžių statytojai dažnai gaudavo atlyginimą alumi.
5. Alus tapo vienos fobijos, vadinamos čenosilikafobija, priežastimi. Tai baimė tuščios alaus taurės.

Alaus nuotrauka