Kaip teisingai gerti amaretą

Amaretas tapo žinomas rusams 90-aisiais metais. Tai buvo saldus užsienietiškas likeris, užkariavęs moterų ir ne tik širdis. Jis smarkiai skyrėsi nuo tuo metu lentynose esančio alkoholio. Esant galimybei, jį pirmiausia statydavo ant stalo, kad nustebintų svečius ir leistų jiems pasimėgauti išskirtiniu skoniu. Straipsnyje sužinosime, kaip reikia gerti amaretą, pasidalinsime jo gaminimo namuose receptais, sužinosime, kokius kokteilius iš jo gaminti.

Kas yra amaretas

Tai tamsaus, dažniausiai rudos spalvos likeris. Jo tėvyne laikoma Italija. Jis turi saldų skonį su kartumo gaida, kvepia migdolais. Stiprumas – ne daugiau 28%, retai pasiekia 30.

Savo pavadinimą gėrimas gavo neatsitiktinai. Jei išversti pirmąją žodžio dalį, ji turi dvejopą reikšmę: tai ir meilė, ir lengvas kartumas. Skirtumas vienoje raidėje: meilė – tai amore, o kartus skonis – amoro. Pastarasis vertimo variantas tiksliai apibūdina esmę, o pirmasis sukelia malonius romantiškus prisiminimus ir nuteikia pozityviems veiksmams.

Norėdami atpažinti tikrą likerį prekybos centruose, atkreipkite dėmesį į butelį. Jei skystis išpilstytas į gražias kvadratines stiklines talpyklas, gėrimas yra natūralus. Šią savybę sugalvojo Venecijos stiklo pūtėjai iš Murano – salos, esančios už poros kilometrų nuo centrinės istorinės Venecijos dalies. Jiems net pavyko sukurti tokiai „tarai“ specialų kamštį kvadratinio gaubtelio pavidalu. Jei tikėti legenda, toks variantas buvo sugalvotas specialiai, kad net visiškoje tamsoje būtų galima rasti mėgstamą amaretą.

Šiek tiek istorijos

Šlovė apie likerį kilo nuo italų dailininko B. Luinio – Leonardo da Vinčio mokinio. Pagal dar vieną legendą, jam reikėjo reikalų dėka atvykti į Saronso vienuolyną, kad nupieštų freską. Darbui jam reikėjo modelio, kuris įkūnytų Madonos įvaizdį. Iš didžiulio kiekio pretendenčių Luinis apsistojo prie gražios našlės.

Bendras darbas suartino menininką ir modelį, ir tarp jų kilo jausmai. Išsiskirdama moteris įteikė savo mylimajam likerį, pagamintą pagal savo receptą iš brendžio. Žinoma, paruošimo paslapties ji neatskleidė. Šią legendą ilgą laiką palaikė gražios damos su paslaptinga šypsena etiketėje atvaizdas. Tačiau lieka paslaptimi, kaip įslaptintas receptas pateko į Disaronno šeimą, kuri pretenduoja į autorines teises.

Rūšys

Skanaus likerio rūšių yra daug. Išvardinsime kai kurias iš jų. Pirmasis sąraše, žinoma, yra Disaronno Amaretto Originale, po jo seka kiti prekių ženklai:

• Di Piza;
• San Marco;
• San Giorgio;
• Florence;
• Paganini;
• Di Verona;
• Del Castele;
• San Lorenzo;
• Di Saronno;
• Grande Genova ir kt.

Ypač vertinami Disaronno ir Lazzaroni. Jie yra daug aukštesnės kokybės nei kiti, ir skonio savybėmis pranašesni. Jei pirmasis turi aiškų kartaus atspalvį, tai antrajame jis nepastebimas. Lazzaroni turi švelnų saldų skonį su nepastebimu kartumu.

Išskirtinis gėrimo bruožas – jo klampumas. Likeris turi ne tik kilnų tamsoką atspalvį, bet ir gana tirštą konsistenciją. Jei jį išpilsite į plačios formos taures, galėsite įsitikinti ir stebėti, kaip klampus skystis liesis daugybe spalvų ir puikiai atrodys taurėse.

Likerio rūšys gali skirtis skoniu, tačiau bendra receptūra bus išlaikyta. Tai yra, bus išsaugotas migdolų skonis, derantis su pridėtomis žolelėmis. Gėrimas bus saldokas su maloniu kartumu. Priklausomai nuo gaminant naudojamų vaisių, veislės skirsis. Kiekviena rūšis turi savo originalų skonių buketą, taip pat gali skirtis alkoholio stiprumu. Todėl kiekvieną iš jų reikia žinoti ir teisingai vartoti, apie ką ir bus kalbama toliau. Tačiau pirmiausia apžvelgsime produkto sudėtį ir kaloringumą.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Iš karto pažymime, kad pagrindiniai ingredientai visoms veislėms yra tie patys. Tai:

• vynuogių sirupas;
• dviejų rūšių migdolai: kartieji ir saldieji;
• alkoholis;
• abrikosų kauliukų branduoliai;
• vanilė;
• prieskoniai.

Į kai kurias veisles dedama apelsinų sulčių arba pelyno užpilo. Proporcijas žino tik patys gamintojai, todėl apie kiekius negalime pasakyti. Paslaptis saugoma griežčiausiai. Yra žinoma, kad originalus amaretto gamybos būdas taip pat ilgą laiką buvo draudžiamas atskleisti.

Kad ir kaip būtų ir kad ir ką pridėtų gamybos metu, visos veislės turi išskirtinį bruožą – nepastebimą kartumą. Norint jį pajusti, reikia neskubėti ir neišgerti alkoholio vienu mauku, o mėgautis mažais gurkšneliais, leidžiant gėrimui atsiskleisti. Tuomet malonus poskonio kartumas neprivers savęs laukti.

Kalbant apie kaloringumą, viskas priklauso nuo ingredientų – vidutiniškai 260 kcal 100 g skysčio. Tačiau kadangi jame yra pakankamai cukraus, palyginti su kitais alkoholiniais gėrimais, kaloringumas bus gerokai didesnis. Kalorijų kiekiu pirmauja Mocarto, Baileys, Amarula likeriai. Jų kaloringumas viršija 300. O mažiausiai kalorijų turinčiu galima laikyti Campari, kurio kalorijų kiekis yra tik 112.

Kaip teisingai gerti amaretą

Saldus alkoholis priskiriamas prie gėrimų, kurie patiekiami baigus valgyti. Prieš valgį jo gerti neverta. Likeris yra saldus ir gali užgniaužti apetitą.

Skystis pilamas į nedideles taureles arba stiklines, kurių tūris ne didesnis nei 100 ml. Alkoholio temperatūra turi būti kambario, t. y. 20 °C.

Būdai
Yra trys saldaus alkoholio vartojimo būdai:

• Grynu, t. y. be skiedimo.
• Su ledo priedais.
• Sumaišytu su kitais gėrimais.

Grynas

Šis būdas tinka gurmanams, tikriems kokybiško alkoholio žinovams. Svarbu, kad gėrimas nebūtų šaltas arba pašildytas; prieš patiekiant jį keletą valandų laiko kambaryje. Todėl, jei jis laikomas jūsų šaldytuve ar vėsioje vietoje, prieš „pilstymą“ pageidautina jį išimti ir šiek tiek pašildyti.

Amaretui tinka taurelės, taurės arba nedidelės stiklinės. Gerti reikia mažais gurkšneliais ir neskubant, kad „atsiskleistų“ skonis ir „pajustumėte“ visą aromatų puokštę.

Su ledu

Tai nėra populiarus būdas, nes žemoje temperatūroje gėrimo skonis „išgaruoja“ ir jo neįmanoma pajusti. Tačiau tokiu vartojimo variantu galima žymiai sumažinti alkoholio stiprumą.

Reikia žinoti! Atminkite, kad amaretas priskiriamas vidutinio stiprumo alkoholiui: nuo 20 iki 30%. Kad greitai neapsvaigtumėte, reikia mėgautis gėrimu, o ne gerti jį vienu mauku, ypač kai kalbama apie neskiestą likerį. Jei į stiklinę įdėsite ledo, stiprumas sumažės. Galbūt toks variantas tiks tiems, kurie nelabai mėgsta stiprų alkoholį ir nenori būti girti bei juokingi visuomenėje.

Sumaišytas

Žolelių alkoholis puikiai dera su sultimis ar kitu alkoholiu. Dėl šios priežasties iš amareto gaminami įvairiausi kokteiliai, kur jis tarnauja kaip pagrindas.

Puikus variantas – atskiesti vyšnių arba apelsinų sultimis. Proporcijos laikomos vienodos, t. y. 1:1. Gausite puikų gaivinantį alkoholinį gėrimą, kurio stiprumas bus nedidelis.

Naktiniuose klubuose jį skiedžia Coca-Cola. Be to, kolos kiekis yra dvigubai didesnis, t. y. 1:2. Toks kokteilis primins kolą su vyšnia. Jis tinka žmonėms, kurie mėgsta silpno alkoholio, bet malonius mišinius.

Likerį galima įdėti po šaukštą į kavą ar arbatą. Kai kurie žmonės mėgsta jo dėti, kad suteiktų išskirtinį skonį ir aromatą karštajam šokoladui. Rezultatas – šildantis skanus šokolado ir migdolų mišinys.

Verta žinoti! Kulinarijoje amaretas plačiai naudojamas kaip priedas prie ledų ar desertų. Alkoholis tokiuose patiekaluose visiškai nejuntamas, tačiau migdolai primena apie save.

Kietųjų gėrimų mėgėjams bus naudinga sužinoti, kad likeriu galima atskiesti degtinę, suteikiant jai malonių migdolų skonio natų. Galima maišyti su vermutu, viskiu ir t.t. Variantų daug, svarbiausia – nepersistengti tiek su skiedimu, tiek su vartojimu.

Iš kokių taurių gerti

Kaip jau sakėme, amaretto tinka:

• stiklinaitės;
• taurelės;
• taurės;
• bokalai.

Jos neturėtų būti didelės, jų tūris neturėtų viršyti 100 ml. Jei naudojamos plačios taurės, yra galimybė ne tik mėgautis skoniu, bet ir grožėtis kilnaus spiritinio gėrimo spalvos atspalviais.

Kuo užkandžiauti

Paprastai likeris patiekiamas po pagrindinio valgio, todėl kaip užkandį galima pasiūlyti:

• kietasis sūris;
• nesaldūs desertai;
• ledai;
• musai;
• kepiniai;
• vaisiai, pageidautina rūgštūs.

Kadangi gėrimas pats savaime yra saldus, puikus pasirinkimas bus citrinos skiltelės be cukraus.

Amaretto gerbėjai mano, kad likeris nereikalauja užkandžio, nes jo sudėtis ir taip yra sodri. Tačiau jei planuojama surengti mini furšetą, verta laikytis mūsų patarimų ir svečiams patiekti užkandžius iš aukščiau pateikto sąrašo.

Kuo užgerti

Profesionalūs degustatoriai nepataria užgerti amaretto. Tuo galima sugadinti patį gėrimo procesą. Jei likerio skonis yra aštrus, prieš vartojant jį galima šiek tiek atskiesti, priklausomai nuo šeimininkės ir svečių pageidavimų. Jei neapsieinama be užgėrimo, naudojamos sultys.

Kokteiliai su amaretu: receptai

Jei esate namuose ir laukiate svečių, galite juos nustebinti paruošę nuostabiai skanius kokteilius su likeriu.

Flirtas

Jo paruošimui mums reikės:

• amaretto – 20 ml;
• apelsinų sultys – 20 ml;
• ledas – šeimininkės nuožiūra;
• sausas šampanas – skiedimui.

Paruošimas:

1. Sumaišome likerį su apelsinų sultimis.
2. Įdedame ledą ir gerai viską sukratome (sumaišome). Geriausia tam naudoti shaker'į.
3. Supilame į paruoštą taurę ir atskiedžiame šampanu.
4. Papuošiame apelsino arba citrinos skiltele arba vyšnia.

Vyšninė rožė

Kokteilis turi dar vieną pavadinimą – «Rožė su vyšnia». Jo paruošimui mums reikės šių komponentų:

• vermutas (geriausia rožinis) – 50 ml;
• amaretto – 10 ml;
• kubeliais supjaustytas ledas – 150 g;
• vyšnių sultys – 100 ml.

Paruošimas:

1. Parenkame aukštą stiklinę ir įberiame į ją ledo.
2. Į ledo kubelius supilame vermutą, sultis ir likerį.
3. Viską gerai išmaišome. Geriausia tai daryti shakeryje, kad gerai susimaišytų.
4. Skystį supilame į paruoštas taures kartu su ledu.
5. Papuošiame vaisių skiltelėmis arba visa vyšnia.

Karštas GOLD (auksas)

Paruošimui reikės:

• apelsinų sultys – 140 ml;
• citrina – ketvirtis;
• amaretto – 70 ml;
• apelsinas – kelios skiltelės.

Paruošimas:

1. Šiam receptui mums reikės nedidelio puodo. Supilame į indą spiritinį gėrimą ir sumaišome jį su apelsinų sultimis.
2. Ten pat išspaudžiame citrinos (ketvirčio) sultis.
3. Pastatome puodą ant silpnos ugnies ir kaitiname skystį. Negalima užvirti!
4. Pilame pašildytą gėrimą į puodelius ir puošiame, kaip norime. Papuošimui tinka citrinos arba apelsino (plonai pjaustytos) skiltelės.
5. Kaip užkandį prie karšto spiritinio gėrimo į stalą patiekiame džiovintas slyvas arba abrikosus.

Krikštatėvis

Tai stiprus alkoholinis gėrimas. Gaminamas paprastai iš įprastų ingredientų:

• vodka – 50 ml;
• ledo kubeliai – 100 g;
• amaretas – 30 ml.

Paruošimas:

1. Paruoškite taurę ir ant dugno berkite ledą.
2. Sumaišykite likerį su vodka ir įpilkite į taurę su ledu. Vietoje vodkos galite naudoti viskį.
3. Švelniai suplakite ir patiekite svečiams.

Yra dar daug kitų skanių kokteilių receptų, naudojant amaretą. Jūs galite tapti vienu iš tokių receptų autorių. Nebijokite eksperimentuoti, atsižvelkite į savo svečių skonio pageidavimus, kad ne tik juos jais nustebintumėte, bet ir suteiktumėte tikrą malonumą gėrimo aromatu ir skoniu.

Jei nežinote, kad galima neleisti pinigų brangiam užsienietiškam alkoholiui pirkti, o norite patys pasigaminti amaretą namuose, skaitykite toliau. Mes atskleisime tauriojo alkoholinio gėrimo gaminimo paslaptis namų jaukiomis sąlygomis.

Kaip pasigaminti amaretą namuose

Tegul gamintojai laiko griežtoje paslaptyje išskirtinio likerio receptus, bet mes, žinodami apytikslę sudėtį, galėsime jį patys pasigaminti. Be to, tam mums nereikės gamybinės įrangos ar profesionalių įrankių nuomos. Procesą vykdysime turimomis priemonėmis iš prieinamų, bet kokybiškų ingredientų.

Internete paskelbta daug receptų, kuriuos sunku pavadinti tikrais. Tokias pseudo rekomendacijas geriau praleisti, priešingu atveju jūs tik pakenksite sau ir savo artimiesiems. Pavyzdžiui, ievos priedas į tikrą amaretą niekur nėra užfiksuotas. O jei turite per daug uogų, nereikėtų jomis gadinti tauriojo gėrimo. Verčiau pabandykite pasigaminti trauktine. Toks alkoholinis gėrimas iš ievos, spanguolių ar bruknių bus nuostabus.

Pereikime prie namų likerio receptų.

Paprastas būdas

Procesas nesudėtingas, todėl nereikės daug laiko ir produktų. Pakanka paruošti šiuos ingredientus:

• kokybiškos vodkos – 500 ml;
• vandens – 150 ml;
• migdolų (galima tiek saldžių, tiek karčių sumaišytų) – 50 g;
• cukraus – 350 g;
• abrikosų kauliukų (šerdelių) – 50 g;
• vanilino – žiupsnelis, jei vanilinis cukrus – jo prireiks 2 arb. š.
• cinamono – žiupsnelis;
• gvazdikėlių – pora vienetų;
• kvapiųjų pipirų žirneliai – 3 žirneliai;
• tirpios kavos – 3 g.

Paruošimas:

1. Užpilkite migdolus verdančiu vandeniu 2–3 minutėms, kad būtų lengviau nuimti odelę. Atvėsinkite juos ir nuvalykite.
2. Leiskite išdžiūti ir paskrudinkite be aliejaus, kol įgaus auksinį atspalvį.
3. Skrudinimo metu prie migdolų likus porai minučių iki paruošimo, įdėkite gvazdikėlių ir pipirų žirnelių. Įkaitę tokie priedai greičiau prisotins gėrimą savo aromatu ir skoniu.
4. Paruoškite karamelizuotą mišinį. Tam supilkite cukrų į keptuvę, užpilkite 50 ml vandens ir kaitinkite nuolat maišydami. Ugnis turi būti maža, kad niekas nepridegtų. Kai tik mišinys pradės tamsėti ir taps šviesiai rudos arba rudos spalvos, supilkite likusį vandenį (100 ml) ir suberkite vaniliną arba vanilinį cukrų. Viską išmaišykite ir virkite dar 3–4 minutes.
5. Paruoškite stiklainius užpylimui. Ant dugno sudėkite keptus migdolus su pipirais ir gvazdikėliais. Į juos įdėkite nuo luobelės nuvalytus abrikosų kauliukų branduolius ir žiupsnį cinamono. Užpilkite karštu karameliniu sirupu.
6. Palaukite, kol indo turinys atvės.
7. Į atvėsusį sirupą supilkite degtinę ir įdėkite tirpios kavos. Uždarykite stiklainį ir gerai suplakite turinį.
8. Palikite kelioms savaitėms pastovėti. Tam reikės tamsios, nuošalios vietos namuose, į kurią nepatenka šviesa. Laikykite 4–5 savaites. Ilgiau nei 6 savaites nerekomenduojame laikyti.
9. Kol likeris stovės, reguliariai jį pakratykite, kad naminis amaretas būtų sodraus skonio ir aromatingas.
10. Pasibaigus laikymo laikui, filtruokite.

Toks būdas šiek tiek priartins prie originalo, bet pavadinti jį 100% itališku gėrimu bus sunku. Tai veikiau imitacija, bet skani ir aromatinga.

O štai kitas gaminimo variantas bus artimas tikram amaretui. Tiesa, jis pareikalaus iš šeimininkės daug kantrybės ir ištvermės.

Sudėtingas būdas

Beveik šimtaprocentiniam originaliam itališkam likeriui pagaminti iš anksto reikės apsirūpinti:

• degline – 750 ml;
• konjaku arba brendžiu – 200 ml;
• žaliais migdolais – 1/4 st.;
• abrikosų kauliukų branduoliais – 1/4 st.;
• anyžiais (žvaigždinio anyžiaus naudoti negalima) – 1/4 st.;
• pankolio sėklomis – 3 valg. š.;
• pjaustytais persikų arba abrikosų gabaliukais – 1/4 st.;
• be kauliukų vyšniomis – 1/4 st.;
• smulkintais džiovintais abrikosais – 1/4 st.;
• maltais mėtų lapeliais – 2 arb. š.;
• kvapiųjų pipirų žirneliais – 1 vnt.;
• gvazdikėliais – 2 vnt.;
• vandeniu – puse stiklinės;
• juodųjų pipirų žirneliais – 2 vnt.;
• cinamonu – žiupsneliu;
• vanilinu – žiupsneliu;
• cukrumi – 300 g;
• vandeniu sirupui gaminti – 50 ml.

Procesas ilgas, todėl jį sudarys etapai.

I etapas:

1. Išmirkykite džiovintus abrikosus vandenyje ir palaikykite, kol jie išbrinks.
2. Abrikosų gabaliukus kartu su persikų sudėkite į stiklainį. Jei dar nespėjote supjaustyti vaisių, supjaustykite juos mažais kubeliais.
3. Prie vaisių kubelių įdėkite išbrinkusius džiovintus abrikosus ir vyšnias, iš kurių iš anksto išėmėte kauliukus.
4. Į stiklainį supilkite konjaką arba brendį ir pusę recepte nurodyto degtinės kiekio.
5. Ištraukite grūstuvą ir jame susmulkinkite nuo luobelės nuvalytus abrikosų branduolius, migdolus, pankolio sėklas ir anyžius. Į juos įdėkite likusius sausus ingredientus ir toliau grūskite. Procesą galima palengvinti – malimui naudokite kavamalę.
6. Sugrūstus arba sumaltus „miltus“ suberkite į stiklainį ir įdėkite maltų mėtų lapelių.
7. Viską suplakite ir palikite pastovėti 3–4 savaites. Laikymo metu gėrimą reikės reguliariai pakratyti. Prasidėjus trečiai savaitei, mediniais įrankiais (šaukštu arba grūstuve) sutrinkite vaisių gabaliukus. Paskutinį mėnesį stiklainio nelieskite, kad nuosėdos nusistovėtų.
8. Pasibaigus laikymo laikui, filtruokite kelis kartus, kad visiškai pašalintumėte nuosėdas.

Galiausiai gauname alkoholinę brandintą tinktūrą, kuri dar toli gražu nėra likeris. Norėdami gauti amaretą, pereikite prie tolesnių veiksmų.

II etapas:

1. Paruoškite sirupą, kaip nurodyta pirmajame recepte. Į keptuvę supilkite cukrų, užpilkite jį vandeniu (50 ml). Viską išmaišykite ir kaitinkite ant mažos ugnies, nuolat maišydami. Kai tik karamelinis sirupas įgaus reikiamą atspalvį, įpilkite dar 100 ml vandens ir suberkite vanilę. Virkite dar apie 5 minutes, tada nuimkite nuo ugnies ir leiskite jam atvėsti.
2. Atskirai paruoškite kitą sirupą. Sumaišykite cukrų su vandeniu lygiomis dalimis ir gerai išmaišykite, kol cukraus dalelės visiškai ištirps.
3. Amaretto sumaišykite degtinės likučius, karamelinį mišinį, cukraus sirupą, vaniliną ir gautą užpilą proporcijomis (dalimis): 3:1:2:1/3:3 atitinkamai.
4. Palikite brinkti 4 dienas ir vėl filtruokite.

Viskas paruošta! Štai toks naminis amaretto bus daug artimesnis originalui tiek skonio savybėmis, tiek klampumu ir aromatu. Procesas sudėtingesnis, bet jis to vertas.

Perpilkite savo pagamintą likerį į tinkamos formos butelį ir patiekite svečiams. Geriau naudoti kvadratinės formos tarą, kaip įprasta gamintojams. Tada svečiai tikrai negalės rasti skirtumo tarp jūsų ir originalaus amaretto.

Amaretas iš samagono

Tai paprastas naminio likerio variantas. Jei jį tinkamai pagaminate, skonio savybėmis jis bus artimas prekės ženklui „Di Saronno“. Naminė degtinė turi būti kokybiška ir gerai išvalyta. Geriau nusipirkti ją iš patikimo gamintojo arba pasigaminti pačiam.

Jums reikės apsirūpinti:

• naminės degtinės – 500 ml;
• abrikosų kauliukų – 50 g;
• migdolų – 50 g;
• cukraus – šiek tiek mažiau nei 2 stiklinės;
• gvazdikėliais – 2 vnt.;
• juodųjų pipirų žirneliais – 2 vnt.;
• vanilinio cukraus – 2 valg. š., jei vanilinas, tai mažą žiupsnelį;
• cinamonu – žiupsneliu;
• tirpios kavos – 3 g;
• vandens – pagal poreikį.

Paruošimas:

1. Kauliukus suskalidykite ir atskirkite branduolius.
2. Migdolus užpilkite vandeniu kelioms minutėms, kad lengvai nuimtumėte odelę.
3. Pakepinkite nuluptus ir išdžiovintus migdolus ant silpnos ugnies, kol įgaus auksinį atspalvį. Į juos suberkite pipirų žirnelius ir gvazdikėlius, kaip ankstesniame recepte. Tai darykite likus porai minučių iki kepimo pabaigos.
4. Paimkite grūstuvą ir sutrinkite visus sausus ingredientus, įskaitant branduolius ir migdolus. Galite smulkiai supjaustyti aštriu peiliu. Prieskonių pjaustyti ir trinti nereikia.
5. Cukrų sumaišykite su vandeniu (50 ml) ir pastatykite ant silpnos ugnies. Virkite, kol mišinys karamelizuosis ir taps rudas. Virimo metu nuolat maišykite, kad gautumėte vienalytę masę. Į paruoštą mišinį suberkite vanilę ir įpilkite 100 ml vandens. Toliau virkite, kol atsiras gintarinis atspalvis ir pajusite karamelės aromatą.
6. Į butelį ar stiklainį suberkite smulkiai sukapotus ar sutrintus riešutus su prieskoniais ir užpilkite karštu karameliniu sirupu.
7. Leiskite jam atvėsti ir brinkti.
8. Į atvėsusį mišinį įpilkite kokybiškos naminės degtinės, įberkite kavos. Talpyklą sandariai uždarykite ir gerai sukratykite, kad viskas kruopščiai susimaišytų.
9. Padėkite brinkti į rūsį ar kitą tamsią vietą.
10. Laikymo trukmė – ne ilgiau kaip 5 savaites, bet ne trumpiau kaip 3. Kas 1–2 dienas turinį reikia sukratyti.
11. Pasibaigus terminui, filtruojame.

Perkoštas naminis amaretto mėgsta gražius butelius, todėl verta rasti jam tinkamą indą ir perpilti. Maksimalus laikymo laikas – metai. Laikyti sausoje ir tamsioje vietoje, be saulės spindulių. Dangtelis turi būti sandariai uždarytas.

Profesionalų patarimai

1. Naminiam amaretto gaminti netinka naminė degtinė su priemaišomis ir vaisių priedais. Gali atsirasti nesuderinamumas, ir tada visos pastangos nueis veltui.
2. Stipraus alkoholio pagrindas turi būti kruopščiai išvalytas ir pagamintas iš kokybiškų žaliavų.
3. Abrikosų branduolius galima rasti parduotuvėje jau paruoštus, bet už jų kokybę niekas neatsako. Todėl geriau juos pasiruošti patiems iš šviežių abrikosų, išimant iš vaisių kauliukus, juos suskalant ir pasirenkant tik geriausius, be pažeidimų ir puvinio.
4. Sirupui geriau naudoti ne baltąjį, o cukranendrių cukrų. Baltasis gali neduoti tinkamo rezultato, ir iš jo vargu ar pavyks pasiekti karamelinio aromato.

Amareto nauda ir žala

Kaip ir bet kuris alkoholinis gėrimas, likeris gali pakenkti žmogaus sveikatai, jei jis vartojamas per dideliais kiekiais.

Jei jo dedama į arbatą ar kavą, amaretto bus naudingas. Jo dėka žmogus galės:

• sumažinti cholesterolio kiekį;
• padidinti hemoglobino kiekį;
• pašalinti neigiamas hipertenzijos apraiškas.

Nereikėtų juo piktnaudžiauti sergantiems inkstų nepakankamumu, skrandžio ir kepenų patologijomis.

Sudėtyje yra daug ingredientų, galinčių sukelti alerginę reakciją asmenims, turintiems individualų netoleravimą tam tikriems komponentams. Todėl prieš vartojant reikėtų susipažinti su kilnaus alkoholio sudėtimi.

Reikia žinoti, kad migdoluose, kaip ir abrikosų kauliukuose, yra nedidelis kiekis cianido rūgšties, tačiau ilgai laikant (ilgiau nei metus) kenksmingos medžiagos suaktyvėja. Todėl, kad nepakenktumėte sau ir savo pažįstamiems, neverta pirkti alkoholio atsargai ir nelaikyti ilgiau nei 10 mėnesių. Priešingu atveju skaniu amaretto galima apsinuodyti.

Kaip atskirti padirbinį

Kad parduotuvėje neužkliūtumėte už padirbinio, būtina įsiklausyti į patarimus. Suklastotą produktą galima atskirti pagal tris požymius: kvadratinę butelio formą, apipavidalinimo kokybę ir gėrimo klampumą.

Patarimai pirkėjams:

1. Norėdami patikrinti, kaip sakoma, neatsitraukdami nuo kasos, apverskite butelį. Jei skystis teka lėtai ir net po apvertimo toliau „šliaužia“ sienelėmis, vadinasi, gėrimas yra tinkamo tirštumo.
2. Atkreipkite dėmesį į priklijuotas etiketes. Kokybiško alkoholio jos yra lygios ir simetriškos.
3. Patikrinkite kamštį (dangtelį). Originalaus amaretto jis yra kvadratinis, be deformacijų ir atskilimų. Italai sugeba transportuoti alkoholį taip, kad nesugadintų talpos kelyje.

Įdomūs faktai

1. Pasak vienos iš legendų, receptu esame skolingi italų vienuoliams, gyvenusiems viduramžiais šalies teritorijoje. Gėrimas iš pradžių buvo ruošiamas sergantiems žmonėms, kad padėtų jiems įveikti negalias, t.y. kaip vaistas.
2. Pirmą kartą apie likerį pradėta kalbėti 1525 m. Saronno regione, ir tada jam suteiktas pavadinimas – amaretas. Tačiau jis toli gražu nereiškė „meilė“, o vertėsi kaip „kartumas“.
3. Originalioje gamyboje naudojamas vynuogių sirupas skaido migdolų ir abrikosų branduolių išskiriamą cianido rūgštį.

Išvada
Dabar jūs žinote, kas tai per gėrimas, kaip jį galima pasigaminti namuose pačiam. Mes sužinojome, kokią naudą ir žalą jis gali atnešti, todėl klausykite profesionalų patarimų ir nerizikuokite. Būtinai peržiūrėkite etiketę, o jei perkate parduotuvėje, išnagrinėkite sudėtį ir galiojimo terminus. Įsigydami internetu, atidžiai peržiūrėkite išsamią informaciją apie turinį.

Suteikite sau malonumo iš išskirtinio amareto, pajuskite visą aromatų puokštę, kurią jis suteikia, mėgaukitės gėrimu ir būkite sveiki.

Amareto nuotrauka