Kaip tinkamai džiovinti vyšnias: 5 būdai

Derlingais metais nuo kiekvieno vyšninio medžio prirenkama po kelis kibirus gražių, apetitą žadinančių uogų. Gera šeimininkė iš jų ir uogienės išvirs, ir kompotų užkonservuos, ir išdžiovins.

Kaip išsirinkti vyšnias džiovinimui

Džiovinimui netinka smulkios vyšnios – išgarinus drėgmę jos galutinai susitrauks, liks odelė ir labai mažai minkštimo. Nėra ką valgyti, nėra į ką pažiūrėti. Uogas reikia rinkti dideles, sveikas, nepažeistas vabzdžių, neapuvusias, be įtrūkimų ir be dėmių. Geriausia, jei tai bus prinokę vaisiai tankios vyšninės spalvos: juose daugiausiai sulčių, elastingo minkštimo ir naudingų medžiagų.

Be to, reikia rinktis tokias vyšnių veisles, kurių kauliukas būtų kuo mažesnis. Todėl džiovinimui tinkamiausios bus senos, patikrintos rusiškos veislės: Šubinka, Vladimirskaja, Liubskaja ir Rastunija.

Kaip paruošti uogas džiovinimui

Uogas džiovinimui reikia rinkti tada, kai jos jau seniai prinokusios ir, kaip sakoma, pernokusios: tokios vyšnios būna jau beveik juodos, galbūt net šiek tiek apvytusios.

Surinktą derlių reikia perrinkti, pašalinus kotelius ir išmetus sugadintas, sutrūkusias, deformuotas ir neišsivysčiusias uogas. Jei uogos yra nevienodo dydžio – smulkias atskirti į kitą indą. Džiovinti jas reikia atskirai nuo didelių, nes džiūvimo laikas skiriasi.

Tada nuplauti vyšnias, sudėti į kiaurasamtį ir užpilti iš virdulio verdančiu vandeniu. Toks savotiškas trumpalaikis blanširavimas suminkštins odelę, o tai paskatins greitesnį uogų džiūvimą. Galima į vandenį įberti sodos – arbatinį šaukštelį 1 litrui skysčio. Po karšto „dušo“ greitai atvėsinti vyšnias, užpylus arba suberiant į dubenį su šaltu vandeniu. Pabaigus „vandens procedūras“, leisti skysčiui nuvarvėti, o vaisius išdėlioti džiūti ant rankšluosčio ar medvilninio audinio.

Jeigu planuojate naudoti uogas pyragams, ruošti su jomis sriubas, pagrindinius patiekalus ar salotas, vyšnias turite džiovinti be kauliukų. Kauliukus turite pašalinti po to, kai ant rankšluosčio išdžiovintos vyšnios bus visiškai sausos. Lengviausia tai padaryti naudojant specialų virtuvės įrankį, kurį vieni vadina vyšnių valikliu, kiti – kauliukų išėmimo prietaisu. Jei tokio nėra, kauliukus išimkite smeigtuku. Uogą suspauskite vienos rankos pirštais, o kita ranka įsmeikite kauliuką ir išimkite. Kai kurios šeimininkės išmoko išspausti kauliukus naudodamos kokteilinį šiaudelį. Tačiau bet kuriuo atveju rankinis išėmimo būdas reikalauja daug darbo ir užima daug laiko. Be to, būkite pasiruošę, kad vyšnių sultys aptaškys viską aplinkui.

Kaip džiovinti vyšnias namų sąlygomis

Jūs renkatės vyšnių džiovinimo būdą pagal tai, kokie prietaisai yra po ranka. Turėkite omenyje, kad greičiausiai – per kelias minutes – išdžius vyšnios mikrobangų krosnelėje, tačiau šis būdas turi esminį trūkumą: daug uogų į ją netilps. Antras pagal džiovintų vaisių paruošimo greitį prietaisas yra karšto oro gruzdintuvė, tačiau jos tūris taip pat ribotas – daugiau nei 1 kg uogų įdėti nepavyks.

Orkaitė susidoros su šia užduotimi per 6–7 valandas ir nereikės papildomo dėmesio procesui.

Elektrinėje džiovykloje vyšnios džiūsta nuo 8 iki 13 valandų, o tuo metu Jūs galite ramiai užsiimti savo reikalais.

Ilgiausiai vyšnios pasieks reikiamą būklę lauke, saulėje. Materialinių išlaidų požiūriu tai pigiausias būdas, nes visai nereikalauja elektros energijos sąnaudų. Tačiau tuo pačiu metu ir daugiausiai vargo, nes reikia nuolat stebėti orą ir esant menkiausiam pablogėjimo požymiui nunešti vyšnias po stogu.

Orkaitėje

Reikia įkaitinti orkaitę iki 65 laipsnių. Kol ji kaista, paruoštas šviežias vyšnias išdėliokite vienu sluoksniu ant kepimo skardos, išklotos kepimo pergamentiniu popieriumi.

Į karštą orkaitę pastatykite skardą su uogomis, bet sandariai neuždarykite durelių, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti, o drėgmė – laisvai išeiti. Jei orkaitėje yra konvekcijos funkcija, palikti durelių atvirų nereikia.

Po 2 valandų išimkite skardą, vyšnias išmaišykite ir vėl įdėkite į orkaitę, sumažinę temperatūrą iki 45 laipsnių. Tokiu režimu ir paruoškite uogas iki galo.

Elektrinėje džiovykloje

Jei elektrinėje džiovykloje džiovinate vyšnias su kauliukais, jokių problemų nebus: tereikia išberti uogas ant elektrinės džiovyklos padėklų-aukštų, įstatyti juos ir įjungti prietaisą dviem valandoms, nustačius temperatūrą 60–65 laipsnius. Kai procesas baigsis, sukeiskite padėklus vietomis (viršutinius nuleiskite žemyn, apatinius pakelkite aukštyn, kad vyšnios džiūtų tolygiau) ir vėl paleiskite procesą 2 valandoms, bet esant žemesnei temperatūrai: nuo 35 iki 40 laipsnių.

Kai programa baigsis, vėl sukeiskite padėklus vietomis ir paleiskite programą 2 valandoms, padidinę temperatūrą iki 60–65 laipsnių.

Džiovinimą reikia baigti 35–40 laipsnių temperatūroje. Vyšnios su kauliukais išdžius maždaug per 8 valandas. Tačiau tai bendra rekomendacija, tikslus laikas yra individualus ir priklauso nuo džiovyklės modelio, uogų dydžio ir jų minkštimo tankio.

Vyšnios be kauliukų dėliojamos analogiškai – vienu sluoksniu ant džiovyklės padėklų. Ir džiovinamos taip pat, kaip uogos su kauliukais – keičiant temperatūrą nuo aukštos iki žemesnės kas dvi valandas. Tačiau tokios vyšnios džius ilgiau – iki 13 valandų.

Bet jei imti uogas be kauliukų, norint iš jų galima pagaminti tikrą skanėstą. Tam paruoštas džiovinti šviežias vyšnias reikia pabarstyti cukrumi: 1 kg uogų – 5–6 šaukštus. Leiskite pastovėti 5–6 valandas šilumoje. Išsiskyrusias sultis nupilkite per kiaurasamtį ir vėliau panaudokite kompotui ar kisieliui gaminti.

Užvirkite labai saldų sirupą: 1 l vandens – stiklinę cukraus. Išjunkite ugnį ir suberkite vyšnias į sirupą. Kai jis atvės, uogas galima išimti, išdėlioti ant elektrinės džiovyklės padėklų ir paleisti prietaisą. Darbo režimas analogiškas, numatantis temperatūros keitimą kas dvi valandas.

Oro gruzdintuvėje

Ant oro gruzdintuvės grotelių padėkite foliją arba kepimo popierių, kad vyšnios neįkristų pro akutes, arba įstatykite specialų kepimo indą, bet ir jį būtų neblogai iškloti popieriumi, kad vėliau mažiau tektų plauti.

Sudėkite uogas vienu sluoksniu. Į vieną pakrovimą vargiai tilps daugiau nei 1 kg šviežių vyšnių. Pritvirtinkite groteles arba kepimo indą oro gruzdintuvės viduje. Nustatykite temperatūrą ne aukštesnę kaip 70 laipsnių, laikmatį – 60 minučių. Paleiskite prietaisą, palikdami dangtelį šiek tiek pravirtą, tam po juo pakiškite iešmelį, virbalą ar kažką panašaus. Taip drėgmė neužsilaikys oro gruzdintuvės viduje, ji galės laisvai išeiti kartu su cirkuliuojančiomis oro srovėmis.

Kai nustatyta programa baigsis ir oro gruzdintuvė nustos veikti, perjunkite laikmatį į 50–55 laipsnių temperatūrą ir vėl paleiskite oro gruzdintuvę – dabar jau 45 minutėms. Pasibaigus šiam laikui, įvertinkite, ar vyšnios išdžiūvo. Jei reikia, paleiskite prietaisą dar 15–20 minučių.

Mikrobangų krosnelėje

Norint išdžiovinti vyšnias mikrobangų krosnelėje, laiko reikės mažiausiai, bet reikalingas tam tikras įgudimas, nes proceso pabaigos laiką teks nustatyti patirtiniu būdu.

Reikia paruošti dvi medvilnines arba linines servetėles. Vieną iš jų padėkite ant plokščios mikrobangų krosnelės lėkštės ir ant jos vienu sluoksniu suberkite paruoštas šviežias uogas. Iš viršaus lėkštę su vyšniomis uždenkite antrąja servetėle.

Ant mikrobangų krosnelės skydelio nustatykite galios reguliatorių į 200 W, pradžioje užprogramuokite laiką 5 minutėms. Kai mikrobangų krosnelės veikimo ciklas baigsis, patikrinkite, kokios būklės vyšnios. Jei uogos neparuoštos, pamaišykite jas ir nustatykite laikmatį dar pusę minutės, po kurios vėl įvertinkite produkto džiūvimo laipsnį. Gali prireikti vėl įjungti mikrobangų krosnelę – ir vėl 30 sekundžių. Galutinis džiovinimo laikas priklauso ir nuo mikrobangų krosnelės modelio, ir nuo to, kokios vyšnios naudojamos kaip pradinė medžiaga – su kauliukais ar be. Antruoju atveju laiko prireiks šiek tiek daugiau.

Saulėje

Saulėje vyšnias džiovindavo dar tais laikais, kai nebuvo elektrinių džiovyklų ir aerogrilių. Tai paprasčiausias, bet kartu ilgiausiai trunkantis ir daugiausiai vargo reikalaujantis būdas.

Padėklus, kepimo skardas arba lakštus išklokite kepimo pergamentiniu popieriumi. Ant jų vienu sluoksniu išdėliokite vyšnias, uždenkite marle, kad neprisirinktų musių, ir išneškite į saulę. Vieta, kurioje planuojama džiovinti uogas, turėtų būti kuo toliau nuo kelio ir apsaugota nuo dulkių. Geriausia, jei saulės spinduliai būtų ne tiesioginiai, o išsklaidyti – tai yra, būtų gerai padėklus pastatyti po vyšnios medžio šakomis.

Pačioje džiovinimo pradžioje uogas reikia išnešti anksti ryte, kai tik nukris rasa, kad jau per pirmąją parą vyšnios gautų maksimalią karščio ir vėjo dozę.

Visas dienas, kol uogos džiūsta, reikia atidžiai stebėti orą ir esant menkiausiems prasidedančio lietaus požymiams nešti padėklus į namus arba po stogine, kur ant jų nepateks lašai. Kiekvieną vakarą taip pat būtina padėklus įnešti į patalpą, lauke net po stoginėmis uogų palikti neverta: ant jų gali nusėsti rytinė rasa.

Kasdien vyšnias ant padėklų reikia pamaišyti, kad jos tolygiai išdžiūtų iš visų pusių. Paprastai produktas su kauliuku išdžiūsta mažiausiai per 4 dienas, be jo – per 5 dienas. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui uogos dar nepasiekė reikiamos būklės, džiovinimo laiką reikia pratęsti.

Kaip nustatyti produkto paruoštumą

Paruošta laikymui, gerai išdžiovinta vyšnia sumažės perpus, palyginti su pradiniu dydžiu. Uogų spalva pasikeis – jos patamsės, taps arba tamsiai bordo, arba net šiek tiek rusvos. Pagal konsistenciją jos turėtų būti ne kietos, o plastiškos, lengvai lankstomos.

Kad įsitikintumėte produkto paruoštumu, reikia pirštais suspausti vyšnią. Jei neišsiskyrė nė lašo sulčių – uogas galima šalinti laikymui.

Kaip tinkamai laikyti džiovintas vyšnias

Džiovintoms vyšnioms laikyti netinka plastikiniai indai ir polietileniniai maišeliai, tokioje taroje produktas „nekvėpuoja”, todėl greitai prakaituoja ir pelija.

Kad išdžiovintą derlių išlaikytumėte ilgam, geriausia naudoti medvilninius maišelius, nedidelius popierinius pakelius, perforuotas kartonines dėžutes arba stiklinius indelius su stikliniais dangteliais.

Vyšnias reikia laikyti vietose, kuriose oras yra kuo sausesnis – geriausia antresolėse po lubomis arba viršutinėse spintų lentynose. Svarbu, kad šalia nebūtų česnako ir aštrių žolelių – vyšnios labai greitai persisotina šiais kvapais.

Vieta šalia šildymo baterijų nėra labai tinkama laikymui – uoga tampa kieta, nelanksti ir greitai praranda savo nepakartojamą vyšninį skonį su lengvu rūgštumu.

Kai kurios šeimininkės laiko džiovintas vyšnias šaldiklyje, tačiau vargu ar protinga užimti ten vietą, kurią būtų galima naudoti šviežioms, o ne džiovintoms uogoms ir vaisiams užšaldyti. Jei laikomasi visų aprašytų paprastų taisyklių, džiovinta vyšnia išlaikys maistingumą ir naudingas medžiagas ištisus metus – iki kito derliaus. Tačiau indą su gatavu produktu reikia karts nuo karto atidaryti, apžiūrėti turinį ir vėdinti, kad neatsirastų muselių ar vaisinių kandžių.

Kuo naudingos džiovintos vyšnios

Džiovinta vyšnia yra labai skani. Tas, kas dažnai ją naudoja kaip užkandį, elgiasi visiškai logiškai, nes šiame produkte koncentruotos visos naudingos medžiagos, esančios šviežioje uogoje. Taigi, 100 g džiovintos vyšnios yra 58% dienos normos vitamino A ir 33% askorbo rūgšties.

1. Vitaminas C plačiai žinomas kaip priemonė, stiprinanti imunitetą ir skatinanti žaizdų gijimą, taip pat kaip antioksidantas, neleidžiantis ardyti ląsteles, ir detoksikatorius, neutralizuojantis ir padedantis pašalinti toksinus iš organizmo.
2. Vitaminas A taip pat turi antioksidacinių ir imunomoduliuojančių savybių, be to, jis būtinas normaliam regėjimui, kaulams ir dantims.
3. Vyšnioje yra dar visa eilė žmogui reikalingų vitaminų. Tai PP, kuris dalyvauja palaikant normalų cukraus kiekį kraujyje, mažina jame cholesterolio kiekį, didina jo takumą ir apsaugo nuo aterosklerozės išsivystymo.
4. Folio rūgštis, arba vitaminas B9, dalyvauja sistemų ir organų formavimosi ir vystymosi procesuose, todėl rekomenduojama paaugliams ir ypač nėščioms moterims, nes apsaugo nuo būsimo vaiko nervinio vamzdelio vystymosi patologijų.
5. Piridoksinas, arba vitaminas B6, labai naudingas širdies, nervų sistemos darbui, taip pat padeda įveikti depresiją, fizinį ir emocinį nuovargį.
6. Pantoteno rūgštis, arba vitaminas B5, teigiamai veikia skrandžio, žarnyno ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklę, padeda mažinti uždegiminius procesus organizme ir kovoti su stresu.
7. Pagal mikro- ir makroelementų rinkinį mažai kuri kita uoga gali lygintis su vyšnia. Pavyzdžiui, pagal kalio kiekį tai tikras rekordininkas! O kalis nepaprastai reikalingas sveikai širdžiai, nepriekaištingam smegenų ir nervų sistemos darbui.
8. Vyšnioje esanti geležis ir varis padeda išlaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje ir stiprina organizmo apsaugines galimybes.
9. Fruktozė ir sacharozė, kurių džiovintoje vyšnioje yra daug, suteikia daug energijos, o dėl pektino medžiagų, kontroliuojančių virškinimo darbą, šie cukrūs nedaro neigiamos įtakos kūno svoriui.
10. Antocianinai, esantys džiovintų vyšnių sudėtyje, padeda malšinti sąnarių ir raumenų skausmą. Be to, kuo rūgštesnė veislė, tuo daugiau antocianinų. O dėl jų sąveikos su vitaminu C vyšnios turi priešuždegiminį poveikį.
11. Kaulų ir raumenų sistemos gerinimui taip pat prisideda tokie komponentai kaip kalcis, cinkas ir boras. Dėl jų gebėjimo sustiprinti skeletą džiovintos vyšnios rekomenduojamos sportininkams, patiriantiems didelius fizinius krūvius, ir paaugliams – jų organizmas sparčiai auga, atitinkamai taip pat aktyviai vystosi kaulų sistema.
12. Dėl naudingų medžiagų rinkinio džiovintos vyšnios pasižymi baktericidinėmis savybėmis ir todėl gali naikinti streptokokus. Peršalimo ligų atveju jos stiprina organizmo imunines jėgas, palengvina sausą kosulį. O esant burnos ertmės uždegimams – tokiems kaip parodontozė, gingivitas, stomatitas – džiovintų uogų čiulpimas turi gydomąjį poveikį.
13. Vyšnios taip pat naudingos aterosklerozės ir įvairių navikų profilaktikai, todėl jų vartojimas būtų naudingas vyresnio amžiaus žmonėms. Senyvo amžiaus žmonėms šios uogos padės normalizuoti miegą, suteiks jėgų ir energijos, pagerins regėjimo organų darbą ir atmintį. Be to, nereikia pamiršti, kad vyšnios apskritai lėtina organizmo senėjimą.
14. Nėščiosioms džiovintos vyšnios reikalingos dėl kelių priežasčių – kaip priemonė hemoglobino didinimui, plaukų ir nagų stiprinimui, taip pat dėl to, kad jose yra folio rūgšties.
15. Džiovintos vyšnios naudingos tiems, kurie laiko save įkyriu rūkaliu, bet nori mesti draugauti su cigarete. Nikotino priklausomybę mažina tiek užkandžiai su vyšniomis, tiek iš šių uogų virtas kompotas.
16. Moterims, patyrusioms operacijas, susijusias su endometrioze ir gimdos mioma, džiovinti vaisiai padės greičiau atgauti jėgas ir pasveikti.
17. Hipertonikams staigių galvos skausmo priepuolių metu dėl padidėjusio kraujospūdžio naudinga suvalgyti džiovintų vyšnių. Tai padės šiek tiek sumažinti spaudimą ir palengvinti skausmą, tačiau nereikėtų vaisiais pakeisti gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.
18. Džiovintos vyšnios žmogaus organizmui daro atpalaiduojantį ir raminantį poveikį. Stresinių situacijų atveju reikėtų išgerti arbatos su uogomis, tai padės greičiau užmigti. Šiuo būdu galima greičiau nuraminti ir sunkiai užmiegantį vaiką. Beje, dažnai sergantiems vaikams kaip peršalimo ir ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų profilaktika rekomenduojama dažniau virti kompotą iš džiovintų vyšnių.

Nepaisant viso naudingumo, šie džiovinti vaisiai tinka ne visiems. Kadangi juose yra daug vitamino C (arba askorbo rūgšties), jų negali vartoti žmonės, kuriems padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Tie, kurie serga cukriniu diabetu, džiovintas vyšnias gali vartoti, tačiau atsargiai, nepamiršdami, kad jose yra nemažas fruktozės kiekis.

Na, ir nereikia pamiršti, kad nors ir retai, tačiau pasitaiko individualus vyšnių netoleravimas.

Ką galima pagaminti iš džiovintų vyšnių

Džiovintos vyšnios gali padaryti kiekvieną patiekalą – net ir paprastą košę – gražų, skanų ir beveik šventinį. Pakanka įdėti kelias uogas – ir bet kuris vaikas nustos kaprizytis ir atsisakys tradicinės rytinės avižinių dribsnių lėkštės.

Džiovinta vyšnia – puikus kitų produktų kompanionas salotose, keksuose ir pyraguose, mėsos, žuvies ir daržovių patiekaluose. Be to, ši uoga tinka gražiam, skaniam ir aromatingam marmeladui arba želė paruošti. O legendinė vyšnių tinktūra, kurią dar močiutės ruošdavo, ir iš džiovintų vyšnių yra gera!

Džiovintų vyšnių tinktūra

Tokiai tinktūrai reikės vyšnių, džiovintų su kauliukais.

1. Reikia supilti uogas į butelį iki trijų ketvirtadalių tūrio ir pripildyti indą iki viršaus degtine. Su alkoholio kokybe geriau netaupyti.
2. Tada butelį reikia ne trumpiau kaip 30 dienų palaikyti tamsioje vėsioje patalpoje, kad pritrauktų, bet jo negalima pamiršti: kad degtinė ir uogos geriau persisunktų, kiekvieną dieną indą reikia sukratyti.
3. Po mėnesio perkoškite tinktūrą ir vėl užpilkite uogas degtine. Dabar infuzuokite 2 mėnesius.
4. Po 8–9 savaičių nukoškite antrąją tinktūros porciją ir sumaišykite ją su pirmąja porcija. Ir vėl padėkite į vėsią patalpą brandinimui, jau be uogų. Skanus alkoholinis gėrimas bus paruoštas ne anksčiau nei po pusmečio.

Paruošti likerį nesunku, svarbu apsišarvuoti kantrybe. Užtat gausis gėrimas, kurį protėviai laikė gydomuoju.

Girta vyšnia

Džiovinta vyšnia pati savaime yra skani, su ja, pavyzdžiui, galima gerti arbatą, užkandžiaujant. O iš jos galima pasidaryti šokoladinius saldainius „Girta vyšnia“.

1. Pamirkykite saują bekaulenių džiovintų vyšnių 250 ml konjako, leiskite pastovėti porą valandų – suminkštės ir prisigers alkoholio.
2. Po 2 valandų sulaužykite į dubenį 3 plyteles šokolado (nesvarbu – pieniškas ar juodas, svarbiausia, kad be priedų, tokių kaip riešutai, razinos ir pan.).
3. Padėkite dubenį ant vandens vonios ir, kol šokoladas tirpsta, paruoškite saldainių formas. Tam galima pritaikyti kepimo formeles arba mažų keksiukų formeles, bet geriau iš anksto įsigyti specialią silikoninę formą šokoladiniams saldainiams – jų yra daugelyje internetinių parduotuvių.
4. Į kiekvieną formelę įdėkite po vieną vyšnią, užpilkite jas šiltu skystu šokoladu ir padėkite į šaldytuvą, kad saldainiai sustingtų.

Kiauliena su džiovintomis vyšniomis

1. Paruoškite mišinį iš 2 arbatinių šaukštelių krapų sėklų, tokio pat kiekio druskos ir grūstuvėje sutrintų juodųjų pipirų žirnelių (pusė arbatinio šaukštelio) ir juo įtrinkite 1 kg kiaulienos nugarinės (jei mėsa bus ne vienas gabalas, o du ar trys, ji geriau pasimarinuos ir iškeps). Padėkite kiaulieną į dubenį ir įdėkite į šaldytuvą.
2. Po pusantros valandos perpjaukite išilgai 7 askaloninių svogūnų stiebus ir, įkaitinę keptuvėje 2 šaukštus augalinio aliejaus, sudėkite mėsą ir svogūnus. Kepkite kiaulieną iš visų pusių ne mažiau nei pusvalandį, karts nuo karto apversdami ir maišydami svogūnus. Tada išimkite mėsą iš keptuvės, padėkite ant medinės pjaustymo lentos ir uždenkite folija.
3. Į keptuvę, kurioje liko svogūnai, supilkite 2,5 stiklinės sauso raudono vyno, maišydami užvirinkite ir perpilkite į storadugnę puodą. Į vyną įdėkite stiklinę džiovintų be kauliukų vyšnių, pusę stiklinės cukraus ir toliau virkite dar 20–25 minutes. Per šį laiką skysčio turėtų sumažėti maždaug ketvirtadaliu.
4. Nuimkite puodą nuo ugnies ir blenderiu sutrinkite vyną su vyšniomis ir svogūnais. Gausite vyšninį-vyninį padažą.
5. Kiaulieną supjaustykite porcijiniais gabalėliais, maždaug 1 cm storio, ir pateikiant ant stalo kiekvieną porciją užpilkite karštu vyšniniu-vyniniu padažu.

Jei kiaulieną supjaustysite plonomis riekelėmis, iš jų galite susukti kūgelius-ragelius, sutvirtinti rozmarino stiebais ir į kiekvieną ragelių įdėti po šaukštelį atvėsusio padažo. Tokiu atveju kiauliena bus tinkama kaip šaltas užkandis.

Antis su padažu iš džiovintų vyšnių

1. Antį įtrinkite iš vidaus ir išorės mišiniu iš arbatinio šaukštelio pipirų, 2 arbatinių šaukštelių druskos ir geros žiupsnelio sauso čiobrelio, patepkite susmulkintu česnaku (2 skiltelėmis), įdėkite porą sveikų skiltelių taip pat į vidų. Keletą kartų subadykite anties odą šakute.
2. Padėkite skerdeną krūtine į viršų ant gilaus kepimo skardo ir įstatykite į orkaitę dviem su puse valandai. Orkaitėje nustatykite 190 laipsnių temperatūrą.
3. Iš anties tirpstančius riebalus atsargiai, stengdamiesi nenusideginti, kas pusvalandį surinkite nuo skardos.
4. Tuo pačiu metu imkitės padažo gaminimo. Jam šiek tiek apkepkite keptuvėje su šaukštu augalinio aliejaus 300 g vištienos subproduktų (geriau imti kepenėles). Išdėkite subproduktus į lėkštę, o keptuvėje pakepinkite sutarkuotas morkas (2 vnt.) ir supjaustytus svogūnus (2 galvutes).
5. Kai daržovės bus pusiau iškepusios, įdėkite 2 šaukštus pomidorų pastos ir dar šiek tiek pakepkite. Į keptuvę įpilkite 1 l vištienos sultinio, pasūdykite pagal skonį ir pabarstykite po žiupsnelį juodųjų pipirų ir kmynų. Kai keptuvės turinys užvirs, sumažinkite ugnį ir po dangčiu troškinkite 40–45 minutes. Gausite padažo pusgaminį. Perkoškite jį ir kol kas atidėkite į šalį.
6. Išimkite iš orkaitės paruoštą antį ir leiskite jai 20 minučių pastovėti, kad pailsėtų ir visiškai iškepėtų.
7. Gerai įkaitinkite keptuvę, įpilkite į ją 150 ml portveino ir, kai jis pradės virti, suberkite apkeptus subproduktus. Patroškinkite juos portveine keletą minučių, įpilkite padažo pusgaminį ir įdėkite stiklinę džiovintų vyšnių. Pavirkite padažą dar maždaug 3–4 minutes, tada atsargiai per visą paviršių, nuolat maišydami, kad nesusidarytų gumulėlių, pabarstykite 2 šaukštus kukurūzų krakmolo. Kai padažas sutirštės, įpilkite šaukštą balzaminio acto. Štai ir viskas, sudėtingas padažas paruoštas!
8. Supjaustykite antį porcijiniais gabalėliais ir, pateikiant ant stalo, kiekvieną porciją apipilkite padažu su vyšniomis.

Varškėčiai su vyšniomis

1. Užpilkite šiek tiek šiltu vandeniu po 70 g džiovintų be kauliukų vyšnių ir razinų.
2. Tuo tarpu pradėkite ruošti tešlą. Išplakite iki vientisos masės 500 g varškės su vienu kiaušiniu, 2 šaukštais cukraus, žiupsneliu vanilino ir ketvirtadaliu arbatinio šaukštelio druskos. Įdėkite 100 g miltų ir gerai išminkykite tešlą.
3. Išimkite vyšnias ir razinas iš vandens, į vaisius įdėkite 3–4 šaukštus uogienės (iš bet kokių uogų) – gausite įdarą. Iš tešlos suformuokite paplotėlius, maždaug 5–6 cm skersmens, ant jų viduriuko uždėkite įdarą, uždenkite antru paplotėliu ir užspauskite kraštus, kad niekas neištekėtų.
4. Kiekvieną varškėtį apvoliokite džiūvėsėliuose ir apkepkite iš abiejų pusių, kol susidarys ruda plutelė.

Patiekiant ant stalo, ant varškėčių galite uždėti grietinės, pabarstyti cukraus pudra ir ant viršaus, dėl grožio, uždėti po vyšnią.

Ledai su vyšniomis

1. Saują džiovintų vyšnių be kauliukų pamirkykite pusvalandžiui šiek tiek šiltame vandenyje (arba sirupe, paėmus 200 ml virtos vandens 2–3 šaukštus cukraus).
2. Išimkite iš sirupo, pabarstykite cukraus pudra.
3. Įdėkite ledus į kremines, viršų papuoškite vyšniomis su cukraus pudra ir pabarstykite tarkuotu šokoladu (pieniniu ar juodu).

Sausainiai su vyšniomis

1. Išimkite iš šaldytuvo 100 g sviesto ir palaukite, kol jis suminkštės. Sumaišykite dubenyje su 50 g cukraus ir vienu kiaušiniu. Įdėkite 200 g džiovintų vyšnių ir vėl išmaišykite.
2. Kitame inde sumaišykite 100 g miltų ir arbatinį šaukštelį kepimo miltelių ir įdėkite juos į pirmąjį mišinį. Iš gautos tešlos suformuokite koloboką ir, įvynioję į maistinę plėvelę, padėkite į šaldytuvą valandai.
3. Praėjus nurodytam laikui, įjunkite orkaitę ir nustatykite 180 laipsnių temperatūrą. Kol ji įkaista, ant skardos padėkite kepimo pergamentinį popierių. Nuo koloboko atplėškite mažus gabaliukus, susukite juos į rutuliukus ir, šiek tiek suploję, dėkite ant popieriaus.
4. Kepkite sausainius 30 minučių.

Sriuba iš džiovintų vyšnių

Džiovintų vyšnių sriubos receptas yra net garsioje jaunos šeimininkės Elenos Molochovec receptų knygoje.

1. Išplaukite stiklinę džiovintų vyšnių, šiek tiek sutrinkite uogas grūstuvėje, užpilkite jas 1 l vandens ir pavirkite, įdėję citrinos ketvirčio žievelę. Dabar pertrinkite išvirtas vyšnias per sietelį (nors to daryti visai nebūtina).
2. Puodą su pertrintomis vyšniomis ir vyšnių nuoviru pastatykite ant ugnies. Kai užvirs, nuolat maišydami įpilkite stiklinėje vandens išmaišytą šaukštą krakmolo, įdėkite 300 g cukraus, pusę lazdelės cinamono ir raudono vyno (nuo 1 iki 3 stiklinių – pagal skonį ir norą).
3. Kai tik sriuba vėl pradės virti, išjunkite ugnį.
4. Patiekiant ant stalo, sriubą pilkite į porcijines lėkštes, kurių dugne yra skrebučiai.