Kaip nustatyti, kad pievagrybiai sugedo šaldytuve?

Unikali pievagrybių cheminė sudėtis daro juos naudingu produktu, kurį saikingai vartojant sumažėja cholesterolio kiekis, užkertamas kelias anemijai, depresijai. Grybai geba išvalyti organizmą nuo radionuklidų, sunkiųjų metalų, sumažinti migrenos priepuolių dažnį. Šios naudingos savybės būdingos šviežiems baltiems arba kreminės spalvos pievagrybiams. Produktas, ilgai gulintis parduotuvės vitrinoje, tamsėja, kaupia toksinus, sukeliančius sunkų apsinuodijimą maistu.

Sugedusių pievagrybių požymiai

Ne visada iš karto pavyksta nustatyti, kad greitai gendantis produktas yra nevalgomas, kelia grėsmę sveikatai, o kartais ir gyvybei. Kad nepasirinktumėte pasenusios prekės, laiku utilizuotumėte šaldytuve ilgai gulėjusius pievagrybius, turite žinoti šviežių grybų požymius.

Švieži

Pievagrybiai laikomi sugedusiais, jei jų savybės toli nuo maistui tinkamo kokybiško produkto aprašymo. Kulinarijoje naudojami grybai:

1. Vienodos baltos, rausvos spalvos arba kreminio atspalvio, matiniu paviršiumi.
2. Su maloniu grybų, anyžių aromatu.
3. Sausi, tamprūs liesdami.
4. Su baltu apvalalu tarp kojelės ir kepurėlės arba liekamuoju žiedu.
5. Be įdubimų, tamsių taškų, nežinomos kilmės dėmių.
6. Rausvėjantys, bet nejuoduojantys pjūvyje ties kojele.

Grybus, praradusius pradinį šviežumą, bet be sugedimo požymių, galima valgyti po terminio apdorojimo. Nors net šviežius pievagrybius valgyti žalius nerekomenduojama dėl kancerogeno hidrazino kiekio.

Netinkami maistui yra grybai, kurie:

• purios, tamsios lamelės;
• juodos dėmės ant kepurėlės, juodas pjūvis;
• nėra blizgesio;
• lipnus, gleivėtas, supelijęs paviršius;
• puvimo kvapas.

Produktas su tokiais požymiais turi būti utilizuotas.

Konservuoti

Suprasti, kad konservuoti pievagrybiai parūgštėjo, nesunku pagal išsipūtusį metalinį dangtelį, drumstą sūrymą su oro burbuliukais. Tokia bėda nutinka dėl nepakankamo žaliavos apdorojimo, gamybos technologijos pažeidimo, laikymo sąlygų.

Patogeniniai mikroorganizmai, patekę į idealią terpę, pradeda greitai daugintis, sukeldami fermentacijos procesus. Dėl to atidarius stiklainį jaučiamas aštrus nemalonus sugedusių grybų kvapas, o paviršiuje – pelėsių salelės.

Sugedusių pievagrybių vartojimas geriausiu atveju baigiasi trumpalaikiu virškinimo sutrikimu, blogiausiu – botulino toksinų patekimu į organizmą, kurie kelia mirtiną pavojų. Dėl to kokybiškus konservus po atidarymo rekomenduojama suvalgyti per parą, o stiklainius, turinčius net pirmuosius marinato rūgimo požymius (oro burbuliukus), reikia iš karto išmesti.

Šaldytos

Perdirbimo gamyklose pievagrybiams naudojamas greitasis giluminis užšaldymas. Jei parduotuvėje laikomasi terminų ir laikymo sąlygų, grybai išlieka balti. Jei pastebimos tamsios dėmės, jaučiamas amoniako ar supuvusios žuvies kvapas, pirkinio geriau atsisakyti.

Pagal storą ledo glajų ar susidariusius gabalėlius galima suprasti, kad produktas jau buvo atšildytas. Net jei jis nesugedo, maistinė vertė sumažėjo daug kartų.

Džiovinti

Džiovinti pievagrybiai nevalgomi, jei jie blogai kvepia, tapo purūs, pasidengė pelėsiu ar buvo užpulti kenkėjų vabzdžių ir išgraužti lervų.

Sausi kokybiški grybai turi tankią konsistenciją, šviesiai rudą spalvą.

Apsinuodijimo simptomai ir pirmoji pagalba

Apsinuodijama valgant sugedusius žalius, virtus ar keptus grybus, rūgštus grybų konservus arba surinktus prie automobilių kelių, pramonės įmonių.

Maisto intoksikaciją lydi:

• stiprus galvos skausmas;
• vėmimo priepuoliai;
• daugkartinės skystos išmatos;
• diegliai epigastrinėje srityje, žarnyne;
• dehidratacija;
• užkimęs balsas.

Sunkiais atvejais sumažėja kraujospūdis, kūno temperatūra, sutrinka regėjimas, padažnėja prakaitavimas, atsiranda traukuliai. Galimi kvėpavimo sutrikimai, apatija ar susijaudinimas, kliedesys, dezorientacija, sąmonės netekimas.

Simptomai dažniausiai pasireiškia per 1–1,5 valandos po grybų suvartojimo. Esant pirmiesiems intoksikacijos požymiams, nedelsiant kviečiama greitoji pagalba. Kol jos laukiama, ligoniui išplaunamas skrandis – siūloma išgerti 1,5 l vandens trimis kartais ir sukelti vėmimą. Išvalius skrandį, duodama adsorbuojančių vaistų, daug vandens, paguldoma į lovą ir užtikrinamas ramybė. Jei ligonis šąla, apklostomas antklode. Esant silpnumui, siūloma stiprios arbatos.

Ar galima valgyti patamsėjusius pievagrybius?

Šviežius grybus galima vartoti, jei plokštelės yra tik iš dalies patamsėjusios. Prieš kepant rekomenduojama juos virti ne mažiau 30–40 minučių. Jei sritis po kepurėle yra visiškai juoda be šviesesnių vietų, produkto valgyti negalima.

Patamsėjimai pjūvio vietoje atsiranda dėl sąlyčio su deguonimi. Vyksta oksidacijos procesas, dėl kurio keičiasi spalva. Tamsėja grybai, nuskinti neprinokę, taip pat ilgai laikomi. Juos galima valgyti, jei produkto konsistencija tanki ir elastinga, patamsėję tik atskiri paviršiaus plotai, o minkštimas išlaikė baltą spalvą. Visiškai pajuodus, atsiradus pelėsiui ir supuvusiam kvapui, pievagrybiai yra nevalgomi.

Grybai po atšildymo lieka balti tik tada, jei į šaldiklį pateko vakuuminėje pakuotėje. Atšildant pajuoduoja produktas, užšaldytas maisto inde arba polietileniniame maišelyje.

Jį galima naudoti namų virtuvėje, jei nėra papildomų gedimo požymių:

• lipnių gleivių, puvimo;
• blogo kvapo;
• didelių dėmių ant kepurių ir visiškai juodos sporas nešančios srities.

Veikiant aukštai temperatūrai, anglis pievagrybių sudėtyje pajuoduoja. Jei po kepimo kepurės ir koteliai patamsėjo, tai laikoma norma.

Laikymo terminai ir sąlygos

Grybų iš parduotuvės prieš laikymą plauti negalima. Plokštelinė struktūra greitai sugeria drėgmę, paskleidžia ją per visą kūną. Jei pievagrybiai surinkti miške ar laukuose, pašalinami žemės likučiai, prilipusios augalų šiukšlės. Plauti galima tik tuos grybukus, kurie bus užšaldyti, nes nešvarias plokšteles naudoti sunku.

Laikymo terminai:

1. Virtuvėje kambario temperatūroje šviežias produktas išsilaikys ne ilgiau kaip 8 valandas.
2. Rūsyje – tris paras.
3. Šaldytuve esant 5 °C temperatūrai – 3 dienas.
4. Popieriniame maišelyje daržovių skyriuje ir sandarioje parduotuvės pakuotėje – savaitę.
5. Vakuuminėje pakuotėje – 10 dienų.
6. Žali grybai šaldiklyje, kai temperatūra aukštesnė nei -20 laipsnių – 12 mėnesių, esant žemesnei temperatūrai – 1,5 metų.
7. Termiškai apdorotas produktas šaldiklyje – pusę metų.
8. Marinuoti pievagrybiai rūsyje – 3–4, šaldytuve – 12 mėnesių.
9. Džiovinti lininiuose maišeliuose vėdinamose patalpose – 1–1,5 metų.

Džiovinimas, užšaldymas ir konservavimas žymiai prailgina produkto maistinės vertės, skonio, aromato išsaugojimo terminus.

Grybai užšaldomi ne tik žali, bet ir virti, kepti be druskos. Prieš dedant į šaldiklį, virti grybai išpilami į kiaurasamtį, kad atsikratytų drėgmės pertekliaus, kepti – ant popierinių rankšluosčių, sugeriančių aliejų.

Kaip nustatyti pievagrybių šviežumą perkant?

Norint įsitikinti produkto kokybe, reikėtų paimti jį į rankas ir apžiūrėti. Vertėtų atsisakyti pievagrybių:

• išdžiūvusių su susiraukšlėjusia odele;
• patamsėjusių, su lupimosi oda;
• neįgyjančių pradinės formos po paspaudimo;
• lipnių, blogai kvepiančių;
• su kirmgraužomis nuo vabzdžių lervų;
• su visiškai išsiskleidusia kepure;
• pernokusių be dangalo, su supuvusiu koteliu.

Supakuotų grybų šviežumą nustato pagal galiojimo terminą ant pakuotės, išvaizdą. Ant plėvelės, padėklo neturi būti kondensato, o ant pačių pievagrybių – dėmių, puvinio, pelėsio. Galima paprašyti pardavėjo produkto sertifikato, kuris patvirtina kokybę, nurodo surinkimo datą.

Norint mėgautis ryškiu grybų aromatu, skoniu, reikia laikytis pasirinkimo, laikymo ir paruošimo technologijos taisyklių. Nereikėtų naudoti maistui pievagrybių, turinčių gedimo požymių. Jei vis dėlto įvyko apsinuodijimas, blogiausią padėtį padės išvengti gydytojo iškvietimas, pirmosios pagalbos suteikimas.