Kaip suprasti, kad sriuba sugedo? Parūgusio patiekalo požymiai

Natūralu, kad bet kokia, net šviežiai išvirta sriuba, jei ji palikta nakčiai šiltoje patalpoje, iki ryto parūgs. Tačiau kai kuriais atvejais net šaldytuvas neišgelbės situacijos. Todėl labai svarbu laikytis paruoštų patiekalų laikymo sąlygų ir terminų. Apie tai ir bus pasakojama toliau.

Kaip suprasti, kad sriuba sugedo

Sriubos gedimo požymiai yra šie:

• sultinio atsiskyrimas, kuris įgauna negražią, drumstą spalvą;
• kiek rūgštus, nemalonus kvapas;
• putų atsiradimas paviršiuje kaitinant;
• konsistencijos pokytis, kuri tampa klampi, nevienalytė.

Nurodytų požymių buvimas reiškia, kad tokį produktą vartoti nesaugu sveikatai. Yra būdų „atgaivinti“ šiek tiek parūgusią sriubą, bet ne tą, kuri jau pradėjusi irti. Atsiradus putai, puvimo kvapui, spalvos ir konsistencijos pokyčiui, sriubą galima drąsiai išmesti į šiukšlyną. Neverta rizikuoti sveikata!

Žuvies sriuba sugedusi paviršiuje sudaro gleivėtas putas, kurios vargiai sukels norą ja mėgautis. Grybų sriuba įgaus nemalonų kvapą, neturintį nieko bendra su maloniu grybų aromatu. Taip pat grybų ir vištienos sriubos paviršiuje pradės formuotis maži burbuliukai, rodantys fermentacijos proceso pradžią. Žirnių sriuba taps rūgšti, o jos konsistencija bus nenatūraliai klampi, nevienalytė. Netgi prasidėjus gedimui, patiekalas visiškai pakeis savo skonio savybes. Sriubos su rūgščiais ingredientais – soljanka, marinatų sriuba, barščiai iš raugintų kopūstų – nesilaikant laikymo sąlygų pradeda fermentuotis, o fermentacijos procesai tampa akimirksniu pastebimi.

Ar galima apsinuodyti parūgusia sriuba

Apsinuodyti parūgusia sriuba galima taip pat, kaip ir bet kokiu kitu sugedusiu maistu. Po kurio laiko po vartojimo pasireikš visi apsinuodijimo simptomai.

Dėmesio! Kai kurie ligas sukeliančių bakterijų sukėlėjai nežūva net ir verdant. Toksinai tikrai sukels apsinuodijimą!

Kaip išgelbėti sriubą, kuri pradėjo rūgti

Jei sriuba tik pradėjo rūgti, bet neįgavo nemalonios spalvos, kvapo ir nenatūralios konsistencijos, galima pabandyti ją atgaivinti. Tam reikia ją pavirinti 5 minutes – tai leis atkurti skonį ir sunaikinti patogeninius mikroorganizmus. Patiekalą reikia virti ant lėtos ugnies.

Sriubos skonį pagerina naudojant:

1. Prieskonius – juodųjų pipirų, kario, kalendros, lauro lapų, susmulkintos česnako skiltelės, kuri dedama po virimo.
2. Šviežios žalumos – petražolės, krapai – sriubai sugrąžins apetitą keliantį ir malonų vaizdą.
3. Papildomų ingredientų – česnakinių skrebučių, grietinės.
4. Silpno virimo su į puodą įdėtu maišeliu su žaliais ryžiais, kurie sugers rūgštį.

Jei sriuboje atsirado nemalonus kvapas, jį galima pašalinti naudojant žalios morkos apskritimus, kurie pakepinami įkaitintoje keptuvėje be aliejaus, o tada dedami į verdantį patiekalą. Paliekami 10 minučių ir išimami.

Svarbu! Jei po atliktų manipuliacijų nemalonus kvapas ir kiti sriubos gedimo požymiai neišnyko, belieka ją tik išpilti!

Kodėl sriuba rūgsta šaldytuve jau kitą dieną

Nesilaikant gaminimo technologijos ir netinkamai laikant, sriuba gali surūgti net šaldytuve. Tokios nemalonios situacijos priežastys yra šios:

1. Gaminimo metu buvo naudojami nekokybiški produktai – pomidorai pradėjo gesti, žuvies konservams baigėsi galiojimo laikas.
2. Virimo proceso metu buvo padarytos grubios technologinės klaidos.
3. Buvo naudojami nešvarūs indai.
4. Sriuba po pagaminimo buvo pagardinta dideliu kiekiu šviežios žalumos.
5. Šaldymo kameroje buvo padidinta temperatūra.

Todėl verdant sriubą būtina naudoti šviežius, kokybiškus produktus, o žalumynus dėti tik į lėkštes. Gaminti reikėtų kruopščiai išplautame puode, kuriame jokiu būdu neturi likti ankstesnių patiekalų likučių. Šaldytuve reikia nustatyti tinkamą temperatūrą, sumažinus ją keliais laipsniais. Nereikia kiekvieną kartą šildyti viso puodo sriubos – tai kelis kartus sumažina laikymo trukmę. Geriau nupilti reikiamą porciją ir pašildyti. Kiekvieną kartą samtis sriubai semti turi būti švarus.

Patarimas! Sriubos su pieno produktais – pienu, grietine, jogurtu, sūriu – genda labai greitai. Todėl jas reikia gaminti porcijomis, nepaliekant ilgam laikyti!

Laikymo terminai ir sąlygos

Žinant sriubos laikymo trukmę ir tinkamas sąlygas, galima išvengti produktų išmetimo. Žinoma, kuo aukštesnė oro temperatūra virtuvėje, tuo greičiau suges pagamintas patiekalas. Todėl po atvėsinimo puodą reikia dėti į šaldytuvą. Kiekvienai sriubos rūšiai galioja skirtingi laikymo terminai. Pavyzdžiui:

• grybų sriuba laikoma ne ilgiau kaip parą net esant žemai temperatūrai;
• šči, barščiai, solianka – iki 4–5 dienų;
• vištienos sriuba su kruopomis, vermišeliais – 2 dienas;
• žirnių sriuba – 2 dienas;
• žuvies sriuba – ne ilgiau kaip 2 dienas;
• sūrio sriuba – ne ilgiau kaip 1,5–2 dienų;
• daržovių sriuba – 1 dieną;
• trinta sriuba – ne ilgiau kaip 1,5 dienos.

Išsaugoti naudingąsias patiekalo savybes ir jo skonio savybes leis greitas puodo atvėsinimas vėsioje vietoje. Iškart po atvėsimo jį reikia padėti į šaldytuvą, kur temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip plius 2–4 laipsniai. Laikyti reikia tik sandariai uždengus dangčiu, prieš tai iš puodo išėmus samtį.

Reikia pasakyti, kad žirnių ir pupelių sriuba turi savybę labai greitai sugesti šilumoje. Todėl iškart po atvėsinimo ją reikia padėti į šaldytuvą. Taip pat reikia žinoti, kad bulvių buvimas sultinyje kelis kartus sumažina laikymo laiką. Nereikia laikyti paruošto patiekalo aliumininiuose induose. Jei kitų nėra, tai laikyti jį šaldytuve galima ne ilgiau kaip 12 valandų, kol kenksmingos medžiagos nepateko į sultinį.

Patarimas! Ilgalaikiam laikymui sultinį ar sriubą galima užšaldyti šaldiklyje.