Sedulų uogienė: 9 gaminimo receptai

Pavasario pradžioje Kryme, Kaukaze, Moldavijoje ir Vidurinėje Azijoje pražysta saulėti nuostabaus medžio žiedynai. Tai žydi sedula. Ji atveria žiedus viena pirmųjų, pasitikdama gyvenimo atgimimą. Ankstyvą rudenį subręsta ryškiai raudoni, violetiniai arba beveik juodi vaisiai lygia odele, slepiančia saldų minkštimą su būdingu rūgštumu. Iš jos gaminama daug gardumynų, bet populiariausia ir nepaprastai skani buvo ir lieka uogienė.

Sedulų paslaptis

Iš viso žinomos 4 sedulų rūšys. Jos skiriasi vaisių forma ir augimo vieta. Laukinėje gamtoje augalas aptinkamas Kryme, Moldavijoje, Užkarpatėje. Plačios teritorijos, apaugusios šiuo medžiu ar daugiastiebiu krūmu, išsitiesusios Kaukaze, atskiros veislės auga Primorėje. Tikslingai uogos auginamos Japonijoje, Vidurinėje Azijoje, Kinijoje, Rytų Europos šalyse.

Sedula auga medžio pavidalu, pasiekdama 4–6 m aukštį, arba krūmo pavidalu su daugybe kamienų iš vienos šaknies. Šaknų sistema yra pluoštinė, paviršinė, todėl stiprių šalnų ji nepakenčia ir auga tik regionuose su švelniomis žiemomis. Horizontalių šakų žievė beveik juoda, lapeliai smulkūs, pailgi kaip valtelė.

Sedula laikoma gydomąja uoga, jos auginimo istorija siekia priešistorinius laikus. Vienoje iš senovinių gyvenviečių buvo rasti sedulų kauliukai, kurių amžius viršijo 5 tūkst. metų. Kulinarai sukūrė daugybę receptų, pagrįstų sedulų sultimis ir minkštimu.

Ypač daug sedulų sąžalynų Kryme. Neapsieita ir be legendos, aiškinančios neįtikėtinai ilgą vaisių nokimo laikotarpį. Joks augalas daugiau neturi tokio ilgo, 5–6 mėnesių, tarpinio periodo nuo žiedo mezgimosi iki subrendimo. Dėl šios ypatybės sedula dažnai vadinama „šaitano uoga“.

Pasakojama, kad Kūrėjas, baigęs darbą, atsigulė pailsėti, bet žmonės, pamatę gausą, ėmė dalyti uogas ir vaisius. Kiekvienas stengėsi gauti ypatingą naudą. Aukščiausiasis, pažadintas triukšmo ir ginčų, įsakė pasirinkti po vieną augalą ir visą gyvenimą maitintis tik jo vaisiais. Gudrusis Šėtonas, pritrauktas garsių šūksnių, prisiartino arčiau ir paprašė sau sedulos. Jis susigundė ankstyvu žydėjimu ir nusprendė, kad derlių taip pat gaus anksčiau už visus. Bet nepavyko. Nuo kitų medžių ir krūmų jau seniai buvo nuimti vaisiai, o sedula vis dar liko žalia ir kieta. Iš pykčio demonas apdegino ją ugnies kvėpavimu. Rezultatas nebuvo malonus – uogų odelė paraudo, bet jų vis tiek buvo neįmanoma valgyti. Įsižeidęs Šėtonas atidavė sedulą žmonėms. Jie kantriai sulaukė pirmųjų šalnų ir surinko gausų saldžių gydomųjų uogų derlių.

Keršydamas Šėtonas padarė taip, kad po to prasidėtų ilga žiema su baisiais šalčiais. Ir iki šiol žmonės tiki ženklu, kad gausus sedulos derėjimas – prieš atšiaurią žiemą.

Iš legendos išplaukia, kad tik visiškai prinokusios uogos pasižymi unikaliu naudingų savybių rinkiniu, yra pripildytos vitaminų ir gali atnešti žmogaus organizmui didžiulę naudą.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Sedulos rūšys skiriasi vaisių forma ir spalva, tačiau jų skonis labai panašus, kaip ir pagrindinis vitaminų bei mineralinių medžiagų santykis. Kiekvienoje uogoje yra:

• vitaminai A, C, E, P;
• pektinai;
• organinės rūgštys;
• rauginės medžiagos;
• fitoncidai;
• azoto turinčios medžiagos;
• flavonoidai;
• natūralūs cukrūs;
• eteriniai aliejai;
• gintaro, obuolių, citrinų rūgštis;
• magnis;
• geležis;
• kalis;
• kalcis.

Kalorijų kiekis neviršija 41 kcal, tačiau valgyti uogas nekontroliuojamai nerekomenduojama. Jos ne veltui vadinamos „šėtoninėmis“, gali sukelti alergiją, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, todėl reikia žinoti saiką.

Naudingosios sedulų uogienės savybės

Uogų ilgai virti nereikia, prinokusios jos greitai želina sirupą. Tokiomis sąlygomis sedula išlaiko didžiąją dalį naudingųjų medžiagų ir savybių, būdingų šviežiems vaisiams. Uogienė pagrįstai vadinama gydomąja.

1. Ji stiprina imunitetą, papildo vitaminų ir mikroelementų trūkumą, palaikydama jėgas ir dovanodama energiją žiemos šalčiuose.
2. Bendrą stiprinančią savybę labai pravers gripo epidemijų ir masinių peršalimo ligų antpuolių metu. Didelis vitamino C kiekis padės garbingai išlaikyti išbandymą, naudojant nepaprastai skanų apsaugos būdą.
3. Šviežios uogos stiprina kraujagyslių struktūrą, išlaikydamos sienelių elastingumą. Po virimo šis gebėjimas išlieka.
4. Reguliarus uogienės vartojimas protingose ribose padeda sumažinti staigių kraujospūdžio šuolių riziką, palaipsniui grąžinant rodiklius į normą.
5. Esant atminties funkcijų sutrikimams, dėmesio sumažėjimui, išsiblaškymui ir užmarštumui, sedula rekomenduojama stipria doze. Ji trukdo susidaryti cholesterolio plokštelėms, stabdo aterosklerotinius pokyčius, normalizuoja kraujo tekėjimą mažosiose kraujagyslėse.
6. Apgaubiantis šviežių uogų ir uogienės poveikis pravers sergant virškinamojo trakto ligomis, ramindamas sudirgusią gleivinę ir mažindamas uždegiminius procesus.
7. Pektinas ir taninai suriša ir pašalina toksinus bei skilimo produktus. Tai padeda sutrumpinti reabilitacijos laiką po apsinuodijimų, virškinimo sutrikimų, viduriavimo.
8. Raudonos uogos laikomos puikiu antidepresantu ir išlaiko savo savybes netgi uogienės pavidalu. Be to, nuotaiką kelia ne tik skonis, bet ir pats skanėsto kvapas.
9. Sedula kartais vadinama vyriška uoga dėl gebėjimo stiprinti norą ir potenciją.
10. Didelio geležies kiekio ir vitamino C, padedančio jos pasisavinimui, derinys pagerina savijautą sergant anemija ir kraujo sudėties sutrikimais.
11. Sedulų uogienė yra vienas iš nedaugelio desertų, rekomenduojamų žmonėms, turintiems endokrininių sutrikimų ir cukrinį diabetą.

Kontraindikacijos

Nepaisant visos naudos ir unikalios sudėties, šį skanėstą teks apriboti tiems, kurie laikosi tam tikrų dietų, skirtų svorio kontrolei, diabetikams, mažiems vaikams, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Uogienės vazą teks atidėti vartojant antibiotikus, aspiriną, kalcio preparatus.

Draudžiama mėgautis desertu esant padidėjusiam rūgštingumui, paūmėjus opai ir gastritui, lėtiniams vidurių užkietėjimams. Neverta valgyti skanėsto naktį. Sedula suteikia jėgų antplūdį, kuris gali sukelti nuolatinę nemigą. Tačiau kartu su pašildytu vynu uogienė gali apsaugoti nuo peršalimo po stipraus sušalimo.

Kaip išsirinkti sedulas uogienei

Kad neatsidurtumėte keblioje padėtyje, prisimenant vaisių nokimo ypatumus, būtina laikytis produkto pasirinkimo taisyklių.

Svarbu: Raudona spalva nėra uogų prinokimo garantija.

Kriterijai yra:

• dydis, kuo didesnis, tuo geriau;
• spalva, šviesiai raudonos uogos neprinokusios;
• sausa nepažeista vaisių oda;
• atitikimas sezonui, prasidedančiam rudens viduryje.

Žinovai perspėja, kad saldžiausios uogos turi pačios nukristi nuo šakų ir pagulėti bent parą. Dar viena kokybiško pirkimo paslaptis yra ta, kad vaisius reikia pirkti tik pagal svorį. Perkant kibiru, viršuje bus geri egzemplioriai, o prie dugno – sugadinti arba neprinokę.

Kaip išvirti sedulų uogienę: receptai

Bet kokiam uogienės gaminimo būdui galioja bendros taisyklės. Naudojamos tik visiškai prinokusios uogos, geriausia surinktos po pirmosios naktinės šalnos. Tada jos nebus tokios sutraukiančios, o cukraus prireiks mažiau. Sedula kruopščiai perrenkama.

Įsidėmėkite: Kilus menkiausiai abejonėi dėl uogos kokybės, ji atidedama į šalį. Keletas sugadintų vaisių sugadins visą skanėsto partiją.

Po plovimo ir galiukų pašalinimo kiekvieną būtinai subadoma iš 2 pusių, kad geriau išsiskirtų sultys.

Viena iš gaminimo subtilybių yra virti desertą po truputį, bet keliais etapais. Viena iš uogų ypatybių yra ta, kad ilgai verdant jos tampa kietos. Kad išlaikytų formą, sedula pirmiausia 30 minučių panardinama į vandenį su 1 arbatiniu šaukšteliu sodos. Tada ji nuplaunama ir pradedamas gaminimas.

Klasikinis

Šiame variante yra tik sedula, cukraus smėlis ir šiek tiek vandens. 1 kg uogų reikės 1,2 kg cukraus. Į jį įpilama 0,5 l išvalyto vandens ir verdamas sirupas. Kai tik cukrus visiškai ištirpsta, skysčiu užpilamos paruoštos uogos. Jos turi atvėsti ir prisigerti sirupo. Tam prireiks maždaug 4 valandų. Sedula duos sulčių ir galima tęsti procesą.

Kitas etapas trunka apie 12 minučių. Mišinys laikomas ant silpnos ugnies, reguliariai maišant. Kad uogos nesubyrėtų, patogiau naudoti medinę mentelę arba visai apsieiti be įrankių, retkarčiais supant indą su desertu iš vienos pusės į kitą. Tada jis greitai išpilstomas į stiklainius, uždaromas ir paliekamas po šilta antklode parai. Po to skanėstas nuimamas į saugojimo vietą.

Penkių minučių

Tai populiariausias gaminimo būdas, kai uogos lieka nepažeistos, o nauda išsaugoma maksimaliai. Tokiam desertui laikyti reikės vėsios vietos, o dar geriau – pastatyti stiklainius ant apatinės šaldytuvo lentynos.

Proporcijos ir sudėtis klasikinės: 1 kg uogų, 500 ml vandens, 1,5 kg cukraus. Gaminimo ypatumas – vanduo kaitinamas iki virimo, o pirmiausia tiesiog užpilamos uogos 5 minutėms. Tada skystis nupilamas į atskirą indą storu dugnu, įdedamas cukrus ir verdamas sirupas. Kai tik cukrus ištirpsta, į puodą suberiama sedula ir užvirus iškart nukeliama nuo viryklės 2–3 valandoms. Reikės dar 2 kartų. Trečią kartą uogienė verdama 5 minutes ir iškart išpilstoma į stiklainius.

Su kauliuku

Atskirti nuo uogos kauliuką sunku, o vaisiaus struktūra visiškai pažeidžiama. Daugelis šeimininkių palieka jį viduje, juo labiau kad ir branduolyje slypi nemažai naudingų medžiagų, įskaitant riebalų rūgštis. Kad gautų daugiau sulčių pastovint po cukraus sluoksniu, uogos badomos. Tada uogienė verdama pagal klasikinį receptą.

Be kauliuko

Šiame variante gausis tik pastos pavidalo mišinys. Pagal skonį jis bus puikus, bet estetika bus visiškai kitokia. Norint pašalinti kauliuką, reikia blanširuoti uogas 3–4 minutes verdančiame vandenyje ir pertrinti per sietą. Tokia masė verdama pagal klasikinį arba penkių minučių receptą, bet jau vienu kartu. Uogų ir cukraus proporcijos tos pačios – 1:1,5.

Kaukazietiškas

Maža gudrybė padeda išlaikyti uogas sveikas, elastingas, prisigėrusias sulčių. Tam 2 kg sedulų imama 2 l vandens ir jame ištirpinama 10 g maistinės sodos. Po 2 valandų vaisiai nuplaunami tekančiu vandeniu, šiek tiek nusausinami rankšluosčiu ir sudedami į puodą. Įpylus 500 ml švaraus vandens, jie garinami po dangčiu 10 minučių. Tada į verdančią masę suberiama 2,5 kg cukraus, užvirinama ir atidedama iki ryto. Po 12 valandų masė ant silpnos ugnies verdama iki norimo tirštumo ir iškart fasuojama į stiklainėlius laikymui žiemai.

Su fruktoze

Sedula mažina cukraus kiekį kraujyje, tačiau naudojant granuliuotą cukrų, ji tampa nenaudinga diabetikams. Situaciją galima pataisyti paruošus desertą su fruktoze. Jos prireiks tik 10 g 300 g šviežių uogų. Jas užpilkite 130 ml vandens, iš karto įdėkite saldiklį. Virkite ne ilgiau kaip 5 minutes ant labai mažos ugnies. Mišinį atvėsinkite ir vėl pastatykite ant ugnies. Kai tik prasidės virimo procesas, nuimkite puodą nuo viryklės ir išpilkite desertą į laikymo indus.

Medaus siurprizas

Iki cukraus atsiradimo daugelis skanėstų buvo verdami su medumi arba vynuogių sultimis. Šią tradiciją galima tęsti, o būdingas rūgštokas sedulos skonis puikiai dera su medaus aromatu. Paruošimui reikia uogų ir medaus lygiomis dalimis. Vanduo bus pakeistas uogų sultimis.

Pusę vaisių atidėkite į šalį, kitą pusę sutrinkite, pašalinkite kauliukus ir dar kartą sutrinkite iki tyrės konsistencijos. Į mišinį berkite sveikus vaisius, lėtai kaitinkite ir užvirinkite. Tada į masę atsargiai ir lėtai supilkite medų, nuolat maišydami uogienę, kol ji taps vienalytė, ir iš karto nukelkite nuo ugnies.

Svarbu: jei medus sukristalizavęs ir neteka, jį ištirpinkite vandens vonioje ir tik tada įdėkite.

Kad būtų pasiektas paruošimo lygis, prireiks dar 2 kartų po 5 minutes, kiekvieną kartą visiškai atvėsinant mišinį tarp virimų. Prieš baigiant virti, į masę įpilkite taurelę konjako, išmaišykite ir nedelsdami išdėliokite į stiklainius.

Su obuoliu

Gaunamas labai įdomus derinys, kuriame tam tikras uogų sausumas papildytas vaisių sultingumu. Sedulos gelėjimo savybės leidžia gauti tirštą konsistenciją be ilgo virimo. Proporcijos – po 1 kg kiekvieno ingrediento, įskaitant vandenį, o cukraus norma padidinta iki 1,2 kg.

Šiam receptui kauliukus geriau iš karto pašalinti, taip bus patogiau valgyti skanėstą. Nuo obuolių nulupkite odelę, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite kubeliais. Į puodą sudėkite vaisius ir uogas, užpilkite verdančiu sirupu, palaikykite ant ugnies 7 minutes ir palikite visiškai atvėsti. Taip reikės atlikti 4 kartus, o tada galima išfasuoti į stiklainius.

Žiemos pasaka

Kad kuo ilgiau pratęstumėte deserto galiojimo laiką, jis gaminamas be vandens. Recepte tik cukrus ir uogos lygiomis dalimis. Galų gale gausite tirštą, švelnų ir labai aromatingą skanėstą. Paruošimui atrinkite pačias prinokusias uogas. Ketvirtadalį jų sutrinkite, iš masės pašalinkite kauliukus. Likusias užberkite cukrumi 2–3 valandoms. Kiekvieną uogą subadykite mediniu dantų krapštuku. Metalinius aksesuarus ir indus geriau nenaudoti.

Tada į puodą sudėkite uogų tyrę, išmaišykite masę ir pastatykite ant silpnos ugnies. Užvirus, palaikykite 5 minutes, virimo metu būtinai nugriebdami putas. Saldi masė turi pastovėti po rankšluosčiu 5–6 valandas, jos nereikia uždengti dangčiu, nes pateks kondensatas. Kitą virimą tęskite, kol sirupas sutirštės. Jį galite patikrinti lašeliu ant lėkštės. Jei jis išlaiko formą, laikas perkelti skanėstą į stiklainius ir hermetiškai užsukti žiemai.

Įdomūs faktai apie sedulą

1. Uogos naudojamos kulinarijoje desertams, padažams ir užpilams gaminti.
2. Liaudies medicinos receptuose vienodai vertinami vaisiai ir lapai.
3. Seniausios augalo sėklos, rastos vienoje senovinių stovyklų, yra daugiau nei 5 tūkst. metų.
4. Augalas gali apsaugoti nuo skorbuto dėl didelio vitamino C kiekio.
5. Tinkamai apdorotos ir paskrudintos sėklos skoniu nesiskiria nuo kavos pupelių.
6. Vaisiai bręsta 5 mėnesius.
7. Tarp vertingų medienos rūšių, kuriomis buvo dekoruoti Sankt Peterburgo rūmai, buvo sedula.
8. Antrasis augalo pavadinimas – «šaitano uoga».

Neįprasta ir labai skani sedulų uogienė su lengvu rūgštelėjimu ir ryškiu aromatu apsaugos nuo peršalimo ir taps puikiu priedu prie bet kokios šventės ar ramaus šeimos vakaro.

Sedulų uogienės nuotrauka