Kaip ryžiai veikia žmogaus organizmą

Ryžiai neatsitiktinai yra pagrindinis Rytų virtuvės komponentas. Daugelyje Azijos šalių iš šių javų gaminama daug skanių ir sveikų patiekalų. Tačiau ryžių kruopų naudos žmogaus sveikatai laipsnis labai priklauso nuo grūdų apdorojimo būdo.

Kurie ryžiai yra sveikesni

Šiuolaikinių gastronomijų lentynos knibžda įvairių rūšių kruopų gausa. Tai liečia ir ryžius. Pirkėjams siūlomi rudų ir rusvų spalvų javai. Tradicinės baltos spalvos kruopos taip pat pateikiamos įvairiais variantais. Tolygiai rikiuojasi ryžių pakuotės:

• smulkintų;
• šlifuotų;
• garintų.

Todėl visiškai natūralu, kad daugelį pirkėjų domina, kokios rūšies ryžius verta rinktis namų virtuvei. Į šį sudėtingą klausimą po daugybės tyrimų atsakė mokslininkai. Jų nuomone, sveikatai naudingiausios yra spalvotos veislės, nes jų lukšte sutelkti visi naudingi komponentai.

Iš baltųjų javų veislių reikėtų išskirti garintus, o mažiau naudingi yra šlifuoti grūdai, nes apdorojant nuo jų pašalinamas išorinis lukštas.

Cheminė sudėtis

Visiškai suprantama, kad grūdų spalva veikia sudėtį. Pavyzdžiui, rudieji ryžiai yra mineralinių elementų kiekio rekordininkai, o laukinėje veislėje yra daugiau augalinių skaidulų. Raudonos spalvos kruopos gausios geležies, o tai, beje, paaiškina ir jų neįprastą atspalvį. Tačiau skirtingų ryžių veislių sudėtyje yra šios medžiagos:

1. Vitaminų kompleksas (ypač dėmesio verti B grupės vitaminai).
2. Mineraliniai elementai: molibdenas, kobaltas, selenas, silicis, chromas.
3. Pelenai ir krakmolas.
4. Riebalų rūgštys (sočiosios ir nesočiosios).
5. Augaliniai baltymai.
6. Monosacharidai ir dar keletas medžiagų, kurios yra didžiulės vertės žmogaus organizmui.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad spalvotų ryžių kaloringumas yra beveik tris kartus mažesnis nei baltųjų veislių. Todėl daugelis dietų, ypač lieknėjančių žmonių racionas, yra pagrįstos būtent raudonųjų ar juodųjų ryžių kruopomis.

Naudingos savybės

Nepriklausomai nuo spalvos, visos ryžių kruopų veislės pasižymi šiomis naudingomis savybėmis:

1. Aprūpina organizmo audinius energija ir mityba.
2. Normalizuoja virškinimo procesus.
3. Stabilizuoja žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.
4. Pasižymėdami ryškiomis antioksidacinėmis savybėmis, šalina iš organizmo toksiškus produktus.
5. Reguliuoja cholesterolio kiekį.
6. Normalizuoja endokrininės sistemos darbą.
7. Teigiamai veikia nervų sistemą.
8. Pasižymi vidutiniu diuretiniu poveikiu, o tai naudinga esant edemai.
9. Dėl krakmolo kiekio padeda normalizuoti išmatas esant žarnyno sutrikimams.
10. Stiprina širdies raumenį dėl kalio kiekio.
11. Reguliuoja medžiagų apykaitos procesus.

Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad ryžių antioksidacinės savybės neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, todėl patiekalai iš šių naudingų kruopų mažina vėžio riziką. Didelis neurotransmiterių kiekis ruduosiuose ryžiuose apsaugo vyresnio amžiaus žmones nuo Alzheimerio ligos išsivystymo.

Prie šio grūdų privalumų sąrašo reikėtų pridėti, kad iš jų pagaminti patiekalai greitai numalšina alkį. Ši savybė plačiai naudojama gydomojoje dietologijoje. Į mitybos programas sergant daugeliu ligų neabejotinai įtraukiami ryžiai.

Pavyzdžiui, sergant gastritu ir opine liga paūmėjimo laikotarpiu pacientams skiriama skysta ryžių košė, kuri gerai apgaubia skrandžio sieneles, mažindama skausmą ir diskomforto pojūčius. Grūdai yra naudingi vyrų sveikatai, nes kruopose esantis cinkas ir selenas skatina testosterono gamybą.

Nors tiesioginių kontraindikacijų vartoti ryžius nėra, išskyrus individualų netoleravimą, diabetikams dėl didelio krakmolo kiekio nerekomenduojama vartoti baltųjų veislių. Jiems geriau gaminti maistą iš rudųjų ir tamsiųjų grūdų. Atsargiai ryžius turėtų vartoti ir tie, kurie yra linkę į vidurių užkietėjimą. Ši taisyklė ypač taikoma pacientams, kenčiantiems nuo hemorojaus ir tiesiosios žarnos įtrūkimų.