Į kokius patiekalus dedamas bazilikas

Retai kuriame sode šiandien nerasi baziliko – jį augina, turbūt, tik amžinojo įšalo rajonuose, nes ši kultūra yra šilumą mėgstanti. Senovės Egipte jis buvo naudojamas ne tik kulinarijoje, bet ir kaip priedas į sudėtį, kuria mumifikavo mumijas. O Indijoje iki šiol bazilikas gerbiamas kaip šventas augalas.

Jis kilęs iš subtropikų, šiandien Rusijoje laukinėje gamtoje aptinkamas pačiuose pietiniuose rajonuose ir Kaukazo papėdėse, auga taip pat Afrikoje, Pietų Azijoje ir šiltuose Amerikos regionuose. Pasak legendos, būtent iš šiltų šalių jį į Europą atvežė Aleksandras Makedonietis. Čia skonis ir originalus baziliko lapelių aromatas iškart buvo įvertintas kulinarų, augalas pradėtas aktyviai naudoti ruošiant mėsos patiekalus ir gėrimus.

Šiandien skirtinguose Rusijos regionuose egzistuoja keli alternatyvūs prieskonio pavadinimai. Žmonės jį vadina armėnišku reanu, azerbaidžanietišku reiganu, taip pat raudonuoju arba kvapniuoju rugiagėliu.

Kas yra bazilikas?

Bazilikas yra aromatingas aštrus augalas, iš esmės tai žolė, auganti krūmo forma. Krūmai kartais būna gana galingi ir aukšti. Norėdami užauginti tokį egzempliorių, sodininkai, gyvenantys vidurinėje Rusijos juostoje, renkasi saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą. O daugelis jį augina šiltnamiuose. Galimas baziliko auginimas ir ant palangės.

Kulinarams vertingi gražūs kvepiantys augalo lapai. Jų stengiamasi rinkti, kol bazilikas dar nesusiformavo varpos formos žiedyno, todėl dažnai žolė visiškai nupjaunama dar prieš žydėjimo pradžią.

Bazilikas naudojamas ir šviežias. Kad jį išsaugotų ir žiemą, nupjauta žaluma džiovinama ir šaldoma. Dėl savo naudingų savybių augalas taikomas ne tik kulinarijoje, bet ir kosmetologijoje bei medicinoje.

Rūšys

Šiandieninis bazilikas, tvirtai užėmęs vietą kulinarijoje, yra visai ne tas augalas, kuris kadaise buvo atvežtas į Europą iš tolimų šalių. Selekcininkai su juo padirbėjo gana nuodugniai ir dėl to išvedė daugybę veislių, besiskiriančių spalva, dydžiu, lapų forma, skoniu ir aromatu.

Baziliko klasifikacija yra laiptuota. Pirmiausiai jis skirstomas į rūšis pagal lapų spalvą: žalias, violetinis ir raudonas. Žaliojo lapai, skonis ir aromatas yra švelnesni. Jį dažniau naudoja Europoje. Violetinį labiausiai mėgsta vidurinės Rusijos juostos sodininkai. Tokiam bazilikui būdingas aštrus įsimenantis kvapas ir aštrus skonis.

Tarp populiariausių violetinių veislių, kurias rusai augina savo lysvėse, yra šios:

1. Paprastasis (kitaip Kvapnusis) – gana nereiklus, todėl labiau paplitęs už kitas veisles. Standartinis krūmo aukštis – nuo 30 iki 70 cm. Šis augalas pasižymi aromatu, labai primenančiu pipirų-gvazdikėlių. Puikiai tinka salotoms ir marinatams, taip pat daugelis kulinarų deda jį į picą.
2. Jerevano – ši veislė yra aštresnio skonio nei ankstesnė. Pasižymi gausiu lapų derliumi, kurie puikiai dera su mėsos patiekalais. Taip pat jis dedamas į sriubas, padažus ar salotas. Ir tai ta reta veislė, kuri neblogai „draugauja“ su žuvimi.
3. Tulasis – šios baziliko veislės skonis gana aštrus, primena karčiąją papriką. O jo aromatas aksominis, prieskoninis, gvazdikėlių.
4. Juodasis opalas (kitaip Purpurinis) – augalas turi tankiai violetinę, su perėjimu į rausvą atspalvį, lapų spalvą. Pasižymi gana stipriu pipirų-gvazdikėlių kvapu. Rekomenduojama juo aromatizuoti aliejus salotoms, o pati žaluma taip kvepia, kad patinka tik užsidegusiems baziliko mėgėjams.

Raudonasis bazilikas laikomas šviesia violetinės veislės versija. Dažniausiai daržuose sutinkami šie jo atstovai:

1. Raudonasis rubinas – tai viena iš ankstyviausiai sunokstančių prieskoninio augalo veislių. Jo krūmelis paprastai kompaktiškas, lapeliai pailgos formos, ištįsę. Dėl savo švelnaus karamelinio aromato paprastai naudojamas gėrimams ir kepiniams gaminti.
2. Kvapnusis drakonas – priklauso prie derlingų veislių, išauga aukštas, siekia 70 cm. Tinka mėsos patiekalams, taip pat naudojamas marinuojant daržoves žiemai.

Žaliasis bazilikas pasižymi švelnesniu kvapu ir saldoku skoniu, todėl turi ir antrą pavadinimą – saldusis. Dažniau už kitus kulinarijoje naudojamos šios veislės:

1. Itališkasis – yra būtinas pesto padažo ingredientas. Šios baziliko veislės aromatas anyžinis, jo dedama į salotas, taip pat su juo gaminami gėrimai – limonadas ar arbata.
2. Rusų milžinas žalias – jau iš pavadinimo aišku, kad šios veislės augalai būna gana aukšti – maždaug 60 cm, stambiais lapais. Aromatas gvazdikėlio, su lengva pipiriška aštrumo nata.
3. Karališkas kraujas – ši veislė taip pat gana aukšta ir stambi, bet įdomi ne dydžiu, o savitu aromatu: ji kvepia cinamonu.

Taip pat egzistuoja prieskoninio augalo klasifikacija pagal aromatus. Pagal šį požymį išskiriamos šios baziliko veislės: gvazdikinis, gvazdikinis-pipirinis, pipirinis, citrininis, karamelinis, anyžinis, mėtinis-pipirinis.

Naudingos baziliko savybės

Dėl to, kad į baziliko cheminę sudėtį įeina daug žmogui reikalingų medžiagų, jo poveikis ir naudingosios savybės yra daugialypiai.

1. Pirmiausia reikėtų išskirti didelį kiekį jame esančių eterinių aliejų, kurie pasižymi galingomis baktericidinėmis savybėmis ir yra mirtini listerijoms, žarnyno bei mėlynosios pūlingos lazdelėms.
2. Fenolio turinti medžiaga eugenolis pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu ir skausmą malšinančiu poveikiu, taip pat geba šalinti spazmus ir uždegimus, todėl yra labai naudinga mažinant sąnarių uždegiminių procesų simptomus, pavyzdžiui, pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu.
3. Toks baziliko komponentas kaip vitaminas K (arba filochinonas) padeda žmogaus organizmui palaikyti kraujagyslių, širdies, sąnarių sveikatą, taip pat geba sustabdyti kraujavimą.
4. Papildomą stiprinantį poveikį kraujagyslėms daro ir augale esantis kalis. Dėl jo prieskonis kontroliuoja cholesterolio kiekį ir padeda atsikratyti jo pertekliaus.
5. Bazilike esantys bioflavonoidai taip pat teikia kraujagyslėms gerą paslaugą – jie didina jų sienelių elastingumą. Be to, ši medžiagų grupė geba atjauninti odą, padarydama ją stangresnę.
6. Kamparo buvimas suteikia prieskoniui atsikosėjimą skatinantį poveikį, todėl jis naudojamas gydant paprastus peršalimus ir rimtesnes ligas – tokias kaip bronchitas, bronchų astma, tuberkuliozė. Jis padeda numalšinti kosulį rūkaliams.
7. Dar viena baziliko ingredientų grupė – fitoncidai – peršalimo ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų atvejais puikiai veikia kartu su kamparu ir padeda sumažinti aukštą temperatūrą.
8. Rauginės medžiagos, pasižyminčios sutraukiamuoju poveikiu, padeda esant dantenų ligoms – pavyzdžiui, sustabdo kraujavimą sergant parodontozėje, tereikia sukramtyti lapelį. Be to, tos pačios medžiagos teigiamai veikia plaukus ir odą.
9. Sukramtyti baziliko lapelį rekomenduojama ir patiriant stresą. Augalas veikia raminamai, normalizuoja miegą ir padeda lavinti atmintį. Kartu taip galima numalšinti galvos skausmą, net sergant migrene, gerokai sumažinti dantų ir menstruacinio skausmo intensyvumą.
10. Dėl vitamino C bazilikas didina organizmo imunitetą, ypač jis naudingas tiems, kas patyrė sunkias ligas ir susidorojo su rimtomis problemomis – tokiomis kaip onkologija ir ŽIV infekcija.
11. Esant kai kurioms virškinimo trakto problemoms – kai reikia padidinti apetitą, pagerinti virškinimo procesą, sumažinti meteorizmo apraiškas – taip pat rekomenduojama į maistą dėti aštrų baziliką.
12. Be to, šis augalas geba šalinti šlapimo rūgšties druskas, o tai apsaugo nuo akmenų susidarymo inkstuose.
13. Bazilikas taip pat turi antioksidacinių savybių, šalina iš žmogaus organizmo laisvuosius radikalus ir mažina jų neigiamą poveikį.
14. Be kita ko, šis prieskonis yra galingas afrodiziakas, skatinantis ir didinantis lytinį aktynumą tiek vyrų, tiek moterų. Stipriajai žmonijos pusei bazilikas turi bonusą – jis apsaugo nuo prostatito atsiradimo ir padeda kovoti su nevaisingumu.

Kaip teisingai pasirinkti baziliką

Skindama bazilikus iš savo lysvės, bet kuri šeimininkė vadovausis jų išvaizda ir rinks geriausias šakeles. Tokios pačios taisyklės galioja ir perkant prieskonį turguje. Reikia rinktis augalus su sodriai ryškia, sultinga ir elastinga lapija – nesvarbu, ar ji žalia, ar violetinė. Kokybiški augalai paprastai atrodo taip, lyg ką tik būtų nuskinti, turi silpną būdingą kvapą, kuris sustiprėja ir tampa aštrus bei sodrus, patrynus lapelį tarp pirštų. Jei kvapas nėra labai ryškus, yra pagrindo manyti, kad auginant prieskonį buvo naudotas per didelis cheminių medžiagų kiekis.

Nereikia imti augalo su jokiomis dėmėmis, pelėsiu, nešvarumais ar neaiškios kilmės apnašomis. Jei lapuose yra daug pažeidimų – pavyzdžiui, įplyšimų ar įtrūkimų, tokio baziliko pirkti nereikia, nes jis greitai suges. Šlapių augalų taip pat geriau palikti prekystalyje.

Baziliką, supakuotą į indą ar maišelį, reikia atidžiau apžiūrėti, nes viduje gali būti produktas, jau pradėjęs gesti – džiūti ar pūti, taip pat patikrinti jo galiojimo laiką.

Pasitaiko, kad turguje parduoda baziliką, stovintį stiklainyje ar kibire su vandeniu, tarsi gėlių puokštę. Tai normali praktika – taip augalas ilgiau išsilaiko. Svarbu, kad prekiautojai taip nebandytų pateikti kaip šviežio augalo prekės, kuri jau kelias dienas stovėjo prekystalyje. Pasenęs bazilikas išduos save pageltusiais ir kiek nuvytusiais lapais.

Į kokius patiekalus galima dėti baziliką

Aštrus baziliko kvapas ir aštrus skonis ypač ryškiai pasireiškia karštu oru, todėl patiekalai, pagaminti su tuo metu nuskintu augalu, bus ypač sotūs juo. Svarbiausia – per daug nepersistengti, kad neužgožtų visų kitų aromatų. O prieskonį galima dėti tiek šviežią, tiek džiovintą ar užšaldytą.

Pats naudingiausi – švieži jauni lapai, jie nėra labai aštrūs ir puikiai tinka salotoms. Ypač skanios salotos iš pomidorų ir mocarelos sūrio su baziliku ir alyvuogių aliejumi. Be to, bet kokios šviežių daržovių salotos tik laimės nuo šio prieskonio buvimo jose, o augalo lapelius geriau ne pjaustyti, o plėšyti rankomis.

Šviežias bazilikas taip pat naudojamas picoms, keksams, vaisvandeniams, kompotams ar arbatai gaminti. Šiems tikslams labiau nei kitos veislės tinka citrininis ir karamelinis.

Džiovintas prieskonis tiks prie mėsos (ypač kiaulienos), pupelių, pupų ar žirnių patiekalų, spagečių ar kitų makaronų. Sriubos su žiupsneliu džiovinto baziliko nustebins nauju maloniu skoniu ir aromatu.

Konservuojant žiemai savo sodo gėrybes, galima dėti į stiklainius tiek džiovintą baziliką, tiek šviežią. Ypač geri su šiuo prieskoniu yra marinuoti pomidorai, bet agurkai taip pat gaunasi skanūs ir originalūs.

Kulinarai pataria viename patiekale derinti baziliką su mėta, petražolėmis, rozmarinu, kalendra, šalaviju ir peletrūnu.

Kur dėti neverta

Daugelis šeimininkių taip mėgsta bazilikus, kad yra įsitikinusios jų universalumu. Iš tiesų jis dera beveik su visais produktais. Svarbu tik nepersistengti, dedant mėgstamą prieskonį į patiekalus, kitaip jis visiškai „užmuš“ pagrindinio produkto skonį ir aromatą, padarys jį pernelyg aštrų ir net šiurkštoką.

Tuo tarpu patyrę kulinarai nerekomenduoja dėti džiovintų bazilikų į žuvies patiekalus ir barstyti jais vištieną. Su šiais produktais jis nelabai dera.

Atsargumo priemonės vartojant baziliką

Be abejo, baziliko gerbėjų yra nemažai. Tačiau ne visiems šis prieskonis naudingas, yra ligų, kurioms esant jis labiau pakenks. Taigi, vartojant patiekalus su baziliku, atsargesniems reikia būti žmonėms, kuriems nustatytos kraujotakos problemos – pavyzdžiui, kraujo krešėjimo sutrikimai, taip pat tiems, kurie serga kraujagyslių tromboze ar hipertenzija. Dėl tos pačios priežasties šis augalas kategoriškai nerekomenduojamas pacientams, neseniai patyrusiems infarktą.

Dar viena ligų grupė, kurioms esant bazilikas gali būti žalingas, – tai virškinimo sistemos ligos. Sergant gastritu ar kitais virškinamojo trakto uždegimais, šis prieskonis, dirginamai veikiantis gleivinę, pablogina paciento būklę.

Gydytojai nepataria šio augalo dėti į maistą žmonėms, linkusiems į įvairios kilmės traukulių būsenas, taip pat tiems, kuriems diagnozuota epilepsija.

Atsargiai su baziliku turėtų elgtis nėščiosios: būsimoms mamoms nedraudžiama dėti šio prieskonio į sriubą ar salotas, tačiau per didelis jo vartojimas gali išprovokuoti persileidimą.

Moterims, maitinančioms kūdikį krūtimi, šis augalas bus naudingas kaip priemonė laktacijai didinti, tačiau kūdikio organizmas gali į jį sureaguoti alergija. Todėl reikia atidžiai stebėti vaiko būklę ir, atsiradus pirmiesiems sveikatos sutrikimams – bėrimui, viduriavimui ir pan. – nustoti valgyti baziliką ir parodyti kūdikį gydytojui. Dėl tos pačios priežasties prieskonio negalima įtraukti į vaikų iki šešerių metų meniu. Be to, ir suaugusiesiems galima individuali baziliko netolerancija.