Mėtų uogienė: 7 gaminimo receptai

Žolelės, naudojamos įvairių tinktūrų ir konservuotų atsargų gaminimui, suteikia ruošiniams puikių savybių. Nuo senų laikų daugelis žmonių pažino visą mėtų, melisų, liepų ir kitų žolelių naudą, kurios turi reikšmingą poveikį visam žmogaus organizmui ir jo imuninei sistemai. Šiame straipsnyje papasakosime, kaip paruošti skanią, aromatingą mėtų uogienę, apie jos naudingas savybes, taip pat apie tai, kokius papildomus ingredientus galima dėti į šio saldaus skanėsto sudėtį.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Pirmiausia norime pakalbėti apie pačią mėtų uogienės sudėtį ir jos kaloringumą. Kaip ir bet kurioje kitoje uogienėje, pagrindinis ingredientas čia yra cukrus, kurio imama daugiau nei augalo lapų. Pavyzdžiui, jei mėtų imama 400 g, tai cukraus reikia ne mažiau kaip 1 kg. Vadinasi, cukraus reikia 2 kartus daugiau nei mėtų. Taigi, 100 g produkto gaunami šie rodikliai:

• baltymai – 0,79 %;
• riebalai – 0,18 %;
• angliavandeniai – 23,33 %;
• kaloringumas – 207,4 kcal.

Kaip matyti iš pateikto sąrašo, mėtų uogienės kaloringumas yra gana didelis, todėl ji netinka dietų besilaikantiems žmonėms. Tad verta pasakyti, kad saldumynų mėgėjai ir dietų šalininkai vis tiek gali vartoti šį skanėstą tik nedideliais kiekiais, maždaug po 1 arbatinį šaukštelį per dieną. Norint sumažinti kaloringumą, reikia sumažinti cukraus kiekį, tačiau tai padarius, uogienė neįgis reikiamos tirštos konsistencijos, taps mažai apetitiška. Taigi šį desertą rekomenduojama vartoti tik gydymo tikslais ir organizmo imuninei sistemai stiprinti nedideliais kiekiais.

Kuo naudinga mėtų uogienė

Mėtos – tai labai vertingas augalas, padedantis įveikti ir užkirsti kelią dideliam ligų sąrašui. Šiais laikais mėtos yra puiki raminanti priemonė. Tačiau mūsų močiučių ir prosenelių laikais ji buvo tikras sveikatą stiprinantis augalas, skatinantis ilgaamžiškumą ir tvirtą sveikatą. Vartojant bet kokį mėtų pagrindo mišinį arba tiesiog kas rytą geriant arbatą su mėtomis, buvo galima pamiršti įvairius negalavimus ir jaustis energingai bei gaiviai.

Dabar mėtos naudojamos tiek kaip farmakologinis koncentratas, tiek kaip puikus sveikatą stiprinantis eterinis aliejus.

Kaip žinoma, mėtų yra apie 25 rūšys. Visos jos yra visiškai vienodos pagal aromatą ir naudingąsias savybes. Todėl uogienei gaminti galima naudoti visiškai bet kokią žolelę.

Papasakosime apie naudingąsias mėtų uogienės savybes:

1. Pirmoji savybė – tai raminamasis poveikis. Tokio augalo uogienė padeda kovoti su įvairiomis depresijos rūšimis, apatija, ramina nervų sistemą įvairių sutrikimų metu, atkuria jėgas, užkerta kelią galvos skausmams.
2. Taip pat mėtų uogienė normalizuoja kraujospūdį, plečia smegenų kraujagysles.
3. Tokio deserto vartojimas prieš miegą padeda įveikti nemigą.

Pagrindinis mėtų uogienės privalumas yra tas, kad virtas augalas ilgai išlaiko visus naudingus vitaminus ir gali būti laikomas po metaliniu dangteliu visus metus.

Mėtų uogienė yra labai naudinga moterims, ji apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo, prailgina jaunystę. Sistemingai vartojant šį desertą, moterų oda tampa lygi, šilkinė.

Taip pat šis desertas puikiai padeda atsipalaiduoti po sunkios, ilgos darbo dienos. Pakanka kelių šaukštelių šio skanėsto su arbata – ir iškart pajunta žvalumo ir lengvumo pojūtis. Ypač tai liečia protiškai dirbančius žmones.

Žala ir kontraindikacijos

Žinoma, kaip ir bet kokia uogienė, mėtų desertas taip pat turi savo trūkumų:

1. Dideliais kiekiais desertas draudžiamas vyrams. Kai kurios mėtose esančios medžiagos neigiamai veikia vyrų lytinę sistemą, o tai vėliau mažina seksualinį susijaudinimą.
2. Didžiulis mėtų trūkumas yra jų raminantis ir kraujagysles plečiantis poveikis, dėl kurio jos nerekomenduojamos žmonėms, sergantiems širdies sistemos ligomis.
3. Nėščioms moterims taip pat nereikėtų vartoti daug mėtų uogienės, nes šis augalas turi estrogenų ir gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

Iš visų aprašytų privalumų ir trūkumų galima padaryti išvadą, kad mėtų uogienę rekomenduojama vartoti tik moterims. Būtinai verta pasiruošti keletą stiklainių šio skanėsto, juo labiau, kad jo paruošimui nereikia profesionalių įgūdžių ir daug laiko, gaminamas jis gana paprastai ir lengvai. O likusią iki vasaros mėtų uogienę taip pat galima naudoti kaip gaivinančią priemonę per karščius, pasigaminus iš jos malonų gaulinantį gėrimą.

Kada rinkti mėtas uogienei

Prieš pradedant gaminti mėtų uogienę, būtina žinoti, kada geriausia surinkti šį augalą, kad skanėstas būtų tikrai skanus, apetitą keliantis, malonios ir tirštos konsistencijos. Tam pateiksime keletą patarimų:

1. Uogienę geriau virti vakare, o ryte pabarstyti mėtų lapelius cukrumi, kad jie išleistų sultis.
2. Uogienei reikia naudoti tik šviežius mėtų lapelius, nuskintus per paskutines tris dienas. Šviežias augalas vitaminų ilgiau neišlaiko, nors konservuotas jie gali išlikti labai ilgai. Be to, desertas, pagamintas iš šviežių lapelių, turi ryškesnį aromatą nei iš senų.

Uogienei mėtas galima rinkti jau birželio pabaigoje ir liepos pradžioje, todėl šiuo laikotarpiu nesusiimkite kitų ruošinių. Mėtų lapeliai virimo metu stipriai išverda, gatavos uogienės išeina nedaug, tad nesitikėkite, kad rūsys labai pasipildys saldžiais užsukimais.

Jeigu į mėtų uogienę bus dedama kokių nors uogų, pavyzdžiui, aviečių, serbentų, jų plauti nerekomenduojama. Tereikia jas perrinkti, pašalinant perteklinius nešvarumus – tai būtina.

Mėtų uogienės virimo taisyklės

Daugelis šeimininkių, gamindamos įvairius žiemos ruošinius, neretai daro daugybę nepataisomų klaidų, dėl kurių užsukimai prastai išsilaiko ir net sprogsta. Kad to nebūtų, papasakosime keletą tokios neįprastos uogienės gaminimo taisyklių, kad rezultatas džiugintų:

1. Verdant tirštą mėtų uogienę, nereikėtų ilgai laikyti sirupo ant viryklės su įjungta ugnimi. Jei perteklinio sirupo visgi liko, jį tiesiog galite nupilti į kriauklę arba atskirą indelį ir vėliau panaudoti pyragų, tortų bei kitų konditerijos gaminių impregnavimui.
2. Prieš užsukant uogienę, būtinai nuplikykite verdančiu vandeniu dangtelius ir išplaukite stiklainius (pirmiausia sodos tirpalu, paskui įprastu švariu vandeniu) bei išdžiovinkite ant rankšluosčio.
3. Mėta labai panaši į melisą, todėl kartais verdant dedama ir šis augalas. Tokiu atveju turėkite būti ypač atsargūs, kad nepersistengtumėte su melisa ir įdėtumėte tik tiek, kiek reikia norimam rezultatui pasiekti. Jei pridėsite per daug, uogienė bus pernelyg aštri, su nemaloniu poskoniu.

Kaip virti mėtų uogienę: receptai

O dabar pateikiame sąrašą pačių aktualiausių, kiekvienai moteriai prieinamų mėtų uogienės receptų ir išsamiai aprašome žingsnis po žingsnio paruošimo instrukciją. Receptai iš esmės nėra sudėtingi, sudaryti iš nebrangių ingredientų. Tereikia apsirūpinti keliomis šio stebuklingo augalo šakelėmis.

Klasikinis mėtų uogienės receptas

Vienas iš paprasčiausių yra klasikinis receptas. Į sudėtį įeina tik mėtos, cukrus, nedidelis kiekis vandens ir citrinos rūgšties, kad gatavas desertas įgytų tvirtą tirštą konsistenciją ir malonų rūgštumą.

Ingredientai:

• 450 g mėtų;
• 1,1 kg cukraus;
• 20 g citrinos rūgšties;
• 200 ml vandens.

Žingsnis po žingsnio paruošimas

1. Atskirkite augalo lapus nuo šakelių, nuplaukite, sudėkite į sietelį, kad nutekėtų vanduo. Perkelkite ant švaraus audinio, palaikykite kelias minutes, kad apdžiūtų.
2. Sudėkite mėtų lapelius į metalinį indą, berkite 0,5 kg cukraus, sluoksniais kaitaliodami.
3. Švariame inde praskieskite citrinos rūgštį nedideliame kiekyje vandens, supilkite į indą su mėtomis.
4. Uždenkite indą dangčiu, lengvai pakratykite ir palikite 6 valandoms, kad išsiskirtų sultys.
5. Paruoškite sirupą – likusį cukrų sumaišykite su stikline vandens ir pavirkite kelias minutes, kol šiek tiek sutirštės.
6. Gatavą cukraus sirupą šiek tiek atvėsinkite, supilkite į indą su pastovėjusiomis mėtomis, vėl palikite 6 valandoms po dangčiu.
7. Po šio laiko indą pastatykite ant vidutinės ugnies ir nuo užvirimo momento virkite 7 minutes.
8. Karštą uogienę išpilkite į sterilius stiklainius, užsukite metaliniu dangteliu, apvyniokite antklode iki visiško atvėsimo.

Įsidėmėkite! Citrinos rūgštį galima pakeisti šviežiai spaustomis citrinos sultimis.

Mėtų uogienės su citrina receptas

Kitame recepte į mėtų uogienę dedama ne tik citrinos rūgšties, bet ir citrinų, supjaustytų su žievele kubeliais. Čia mėtą su citrusu pirmiausia pavirinama be cukraus, tada šiek tiek paliekama pritraukti, mišinys perkošiamas ir verdamas su cukrumi dvi valandas. Dėl tokio virimo uogienė įgauna gražų šviesiai žalią atspalvį ir malonią švelnią konsistenciją, panašią į tikrą želė.

Ingredientai:

• citrinos – 3 vnt.;
• mėta – 400 g;
• cukrus – 1,6 kg;
• vanduo – 600 ml.

Žingsnis po žingsnio:

1. Mėtų lapeliai nuplaunami sietelyje, nusausinami, smulkiai supjaustomi peiliu.
2. Citrinos nuplaunamos, taip pat smulkiai supjaustomos su žievele, sumaišomos giliame puode su mėta.
3. Visa tai užpilama vandeniu ir verdama ant silpnos ugnies po užvirimo ketvirtį valandos.
4. Po virimo indas su turiniu nuimamas nuo ugnies, uždengiamas dangčiu ir paliekamas šiltoje vietoje 1 parą.
5. Po to skystis perkošiamas, citrusų minkštimas ir mėta išspaudžiami.
6. Į gautą skystį suberiamas cukrus, verdama po užvirimo porą valandų ant silpnos ugnies.
7. Paruošta karšta uogienė išpilstoma į sterilius indus, užsukama, atvėsinama po antklode.

Įsidėmėkite! Citrinų kiekį pagal pageidavimą galima imti mažesnį nei nurodyta recepte.

Mėtų uogienės su agurkais receptas

Labai įdomus, net netikėtas mėtų uogienės variantas. Agurkai sudėtyje dar labiau pabrėžia žalią gaminio atspalvį, daro jį ryškesnį, o skonį – gaivinantį, su vasaros vėsos natomis.

Ingredientai:

• agurkai – 5 vnt.;
• cukrus – 250 g;
• pusė citrinos;
• želėjimo mišinys arba paprasta želė – 30 g;
• mėtų lapai – 300 g;
• vanduo – 110 ml.

Žingsnis po žingsnio:

1. Nuplauti agurkai nuvalomi nuo galiukų, supjaustomi nedideliais griežinėliais.
2. Agurkai sumaišomi su 150 g cukraus, paliekami šone 4 valandoms, uždengti rankšluosčiu.
3. Mėtų lapeliai nuplaunami, nusausinami, užpilami vandeniu, užvirinami ant vidutinės ugnies. Mišinys nuimamas nuo viryklės, paliekamas pastovėti 25 minutes.
4. Agurkų mišinys dedamas ant vidutinės ugnies ir nuo užvirimo momento verdamas 25 minutes.
5. Mėtų lapeliai smulkinami blenderiu, nupylus vandenį.
6. Švariame dubenėlyje sumaišoma želėjimo medžiaga ir 50 g cukraus.
7. Agurkų mišinio virimo pabaigoje dedama sumalta mėta, želėjimo mišinys, citrinos sultys iš pusės citrinos, viskas gerai išmaišoma ir verdama ant silpnos ugnies 10 minučių, kol sutirštėja, dažnai maišant.
8. Paruoštai uogienei leidžiama atvėsti, išdėliojama į stiklainius ir užsukama.

Įsidėmėkite! Mėtant mėtą blenderiu, nuoviro galima nenupilti.

Mėtų uogienės su avietėmis receptas

Kitas receptas netgi lengvesnis nei ankstesni. Čia nereikalaujama ilgo mėtų lapelių užpylimo, išskyrus avietes su cukrumi. Lapai tiesiog dedami kartu su šakelėmis į avietes ir pavirinami kelias minutes, paskui išimami iš uogienės. Skanėstas įgauna išreikštą saldumą, įdomų, raudonai žalią atspalvį.

Ingredientai:

• avietės – 2 kg;
• cukrus – 1 kg;
• mėta – 4 šakelės.

Žingsnis po žingsnio:

1. Uogas perrenka nuo šiukšlių ir sudeda į puodą.
2. Uogas užberia cukrumi ir palieka kelioms valandoms, kad išsiskirtų sultys.
3. Cukruje pastovėjusias avietes sumala blenderiu.
4. Į aviečių tyrę deda mėtų šakeles (prieš tai nuplautas ir nusausintas), pastato indą ant silpnos ugnies ir, dažnai maišydami, užvirina.
5. Pavirę masę kelias minutes, išjungia ugnį ir išima mėtų šakeles.
6. Uogienę išpilsto į švarius indus, užsuka ir palieka po „kailiu” atvėsti.

Įsidėmėkite! Virimo metu būtina nuimti susidarančias putas.

Mėtų uogienės su braškėmis receptas

Be aviečių, mėtų uogienę galima virti ir su braškėmis. Gaminimo technologija skiriasi nuo ankstesnės tuo, kad uogos čia nėra sumalamos blenderiu, o verdamos sveikos, o sumaišius braškes su cukrumi ir mėtomis, mišinys paliekamas pastovėti 12 valandų. Desertas gaunasi aromatingas, labai apetitiškas.

Ingredientai:

• uogos „Viktorija“ – 1 kg;
• cukrus – 1,2 kg;
• mėta – 300 g;
• citrinos sultys – 50 ml.

Žingsnis po žingsnio:

1. Uogas perrenka, atskiria žaliąją dalį, kruopščiai nuplauna kiaurasamtyje, sudeda į indą su šaltu vandeniu ir palieka 15 minučių.
2. Vandenį nuo braškių nupila, dar kartą nuplauna, išdėlioja ant popierinio rankšluosčio ir palieka kelioms minutėms nudžiūti.
3. Uogas sudeda į puodą, užberia cukrumi, įpila citrinos sulčių, deda nuplautas ir nusausintas mėtų šakeles, atsargiai išmaišo turinį, uždengia dangčiu ir palieka 12 valandų.
4. Indą su mišiniu pastato ant silpnos ugnies ir, užvirus, pavirina 15 minučių.
5. Išjungia ugnį, palieka mišinį atvėsti.
6. Vėl pastato ant silpnos ugnies, pavirina tą patį laiką ir išjungia viryklę.
7. Paruoštą skanėstą išpilsto į stiklainius, užsuka dangteliais.

Įsidėmėkite! Jei braškės labai didelės, jas galima supjaustyti į smulkesnius gabalėlius.

Mėtų uogienės su bazilikais receptas

Šis variantas priklauso „penkių minučių“ sąrašui, nes virimui čia reikia labai mažai laiko, o didžioji jo dalis skiriama ingredientų užpylimui. Gaunasi toks skanumynas – švelnus, saldus, gražios sodrios spalvos.

Ingredientai:

• mėta – 300 g;
• cukrus – 500 g;
• šviežias bazilikas – 100 g;
• citrinų rūgštis – 7 g;
• filtruotas vanduo – 350 ml.

Žingsnis po žingsnio:

1. Mėtą nuplauna, nusausina, sudeda į gilų puodą, užberia puse cukraus normos.
2. Viską gerai išmaišo, palieka 6 valandoms.
3. Ruošia užpylimą: dubenėlyje sumaišo vandenį su likusiu cukrumi, virina ant silpnos ugnies, kol ištirpsta kristalai.
4. Užpylimą šiek tiek atvėsina, supila ant mėtų, uždengia dangčiu ir palieka dar 6 valandoms.
5. Puodą su mišiniu pastato ant silpnos ugnies ir, užvirus, virina 8 minutes. Maždaug po 4 minučių deda susmulkintą baziliką.
6. Praėjus šiam laikui, toliau virina dar 5 minutes.
7. Karštą uogienę nuima nuo viryklės, palieka 3 valandoms po dangčiu.
8. Atvėsusį mišinį perkošia, dar kartą užvirina ant vidutinės ugnies ir išpilsto į stiklainius, užsuka.

Patarimas! Per pirmąjį virimą būtina kruopščiai maišyti masę, kad neprisviltų.

Mėtų uogienės su kriaušėmis receptas

Be įvairių uogų, į mėtų uogienės sudėtį gali įeiti ir vaisiai. Taigi, pridėjus kriaušių, gaunamas nuostabus, švelnus, pikantiškas, saldus skanėstas, ilgam įsimenantis savo skoniu. Be kriaušių ir mėtų, čia į sudėtį papildomai dedama laimo, suteikiančio ryškų gaivinantį rūgštumą. Braškės daro uogienę stebėtinai gražią, su ryškiu rusvu atspalviu.

Ingredientai:

• mėtos – 1 nedidelė puokštelė;
• braškės – 300 g;
• kriaušės – 5 vnt.;
• cukrus – 2 kg;
• laimas – 1 vnt.

Žingsnis po žingsnio:

1. Braškės nuplaunamos, nuimami žali koteliai, kriaušės taip pat nuplaunamos, išpjaunama šerdis ir vietos, kuriose yra patamsėjimų.
2. Braškės, kriaušės supjaustomos nedideliais gabalėliais, sudedamos į gilų puodą, užberiamos cukrumi, paliekamos kelioms valandoms, kad išleistų sultis.
3. Kai tik ant kriaušių-braškių mišinio paviršiaus pasirodo sultys, indas pastatomas ant vidutinės ugnies ir verdamas kelias minutes.
4. Laimas nuplaunamas, supjaustomas keliais griežinėliais, išimamos sėklos, nulupta žievelė, minkštimas sumalamas blenderiu.
5. Laimo tyrė įpilama į puodą su mišiniu, gerai išmaišoma, ugnis sumažinama iki mažiausios ir verdama dar 60 minučių.
6. Mėtos nuplaunamos, nusausinamos ant popierinių servetėlių, nuimami lapeliai nuo šakelių, sumalami blenderiu ir dedami į uogienę.
7. Pridėjus mėtų, masė verdama dar pusvalandį ir ugnis išjungiama.
8. Uogienei leidžiama šiek tiek pastovėti ant viryklės po dangčiu.
9. Stikliniai indai nuplaunami, sterilizuojami garų vonelėje 2 minutes, leidžiama nudžiūti ir išdėliojama uogienė.
10. Uždaroma metaliniais dangteliais, apverčiant aukštyn kojom, paliekama kambario temperatūroje, kol visiškai atvės, ir nunešama į rūsį saugoti.

Pagal pageidavimą šią uogienę galima pagaminti be braškių, tik su kriaušėmis ir mėtomis, arba pakeisti šią uogą žemuogėmis.

Mėtų uogienės laikymo taisyklės

Iš esmės mėtų uogienė laikoma nereikliu desertu ir nereikalauja jokių ypatingų laikymo sąlygų. Stiklainius tokiam skanėstui galima ilgai nesterilizuoti, užtenka tik gerai išplauti juos sodos tirpalu ir pakaitinti vandens vonelėje porą minučių. Arba talpą galima tiesiog šiek tiek išgarinti orkaitėje.

Susukta mėtų uogienė gali puikiai išsilaikyti vėsioje rūsyje ar net paprastoje spintoje, miesto buto sandėliuke. Sausoje, vėdinamoje patalpoje mėtų uogienė, kaip ir bet kuri kita, gali būti laikoma nuo 1,5 iki 3 metų. Lygiai taip pat galima išlaikyti ne tik gryną mėtų uogienę, bet ir su avietėmis bei braškėmis.

Įdomūs faktai apie mėtas

Mėta – labai įdomus augalas, pasižymintis nepaprastai naudingomis savybėmis žmogaus organizmui. Liaudies medicinoje ir daugelyje kitų sričių ji išpopuliarėjo dar senovėje. Kaip bebūtų keista, tuo metu ji buvo vadinama neįprastais pavadinimais, tokiais kaip „perekop“, „bežava“. Dėl puikaus aromato mėtos neįmanoma supainioti su jokiu kitu augalu. Įvairiuose informacijos šaltiniuose galima rasti daug įdomiausių faktų apie mėtas; kai kurie iš jų pateikiami žemiau:

1. Daugelis žmonių beprotiškai mėgsta tokį populiarų alkoholinį gėrimą kaip mojito, į kurio sudėtį įeina būtent mėta. Ji suteikia jam nepaprasto gaivumo, vėsos ir gražų šviesiai žalią atspalvį. Dėl mėtos mojito puikiai numalšina troškulį tvankomis, karštomis dienomis.
2. Kaip jau aprašyta aukščiau, mėta gali kovoti su įvairių rūšių galvos skausmais. Pakanka tik nuskinti vieną šio augalo lapelį, pajusti jo aromatą, ir iškart atsiranda ramybės, atsipalaidavimo jausmas.
3. Senovės Romoje šeimininkės dažnai naudojo mėtą ruošdamos įvairius patiekalus – ją dėdavo kaip kvapnų prieskonį, kuris bet kokiam patiekalui suteikdavo nuostabų apetitą žadinantį aromatą. Taip pat ji buvo naudojama parfumerijoje: moterys namuose gamindavo įvairius kvepalus.
4. Seniausiuose šaltiniuose teigiama, kad mėta buvo žinoma dar Egipto faraonų kapavietėse. Iš to seka, kad šis augalas buvo plačiai naudojamas dar prieš mūsų erą.
5. Kvepiančią arbatą leidžiama gerti beveik visiems žmonėms be išimties, net mažiems vaikams, bet tik mažiau koncentruotą, dėl didelio mėtoje esančio mentolio kiekio. Vis dėlto tokios arbatos nereikėtų gerti žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio rėmens.
6. Yra žinoma, kad senais laikais daugelis žmonių, norėdami pratęsti šviežio pieno galiojimo laiką, į bidoną įmesdavo keletą mėtos šakelių. Pienas išlikdavo šviežias keletą valandų, nerūgdavo ir negesdavo.
7. Mėta – puiki priemonė nuo įvairių vabzdžių. Jei namuose ant stalo į vazą įdėsite kelias mėtos šakeles, tai į patalpą neįskris musės, uodai, vapsvos ir bitės.
8. Dar vienas įdomus senovinis prietaras: mėta – piniginis augalas. Jei į piniginę įdėsite porą lapelių, pinigai visada bus. Bet net jei pinigų ir nebus, malonus kvapas piniginėje išliks ilgam.