Linų miltai: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Linas žmonėms žinomas nuo seniausių laikų. Jo nuostabios mėlynos gėlės apdainuotos dainose ir seniai tapo gėlynų bei sodybų puošmena. Tačiau ne visi žino apie naudingas šio nuostabaus augalo savybes.

Linas garsėja ne vien grožiu. Šis augalas kelis tūkstantmečius žmonėms teikė ilgą tvirtą pluoštą, iš kurio šimtmečiais gamino ekologiškus audinius ir siuvo drabužius, ypač valstiečių aplinkoje, pynė virves.

Ne mažiau vertingu produktu visada buvo ir linų sėklos, iš kurių gamino naudingą aliejų ir miltus. Miltai buvo dviejų rūšių: iš šviežių sveikų sėklų ir iš išspaudų, likusių po aliejaus spaudimo. Abi miltų rūšys skyrėsi savybėmis ir sudėtimi. Miltai, pagaminti iš išspaudų, buvo laikomi naudingesniais. Juose nebuvo aliejaus, todėl jie galėjo būti laikomi daug ilgiau nei iš sveikų grūdų.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Paprastai linų miltai gaminami iš sėklų po aliejaus spaudimo. Tai yra sausas gelsvas smulkiai maltas milteliai, kurie gali būti laikomi kelis mėnesius.

Tokio produkto kaloringumas yra žymiai mažesnis nei bet kokių javų grūdų miltų. 100 g sėklų tenka nuo 270 iki 305 kcal, priklausomai nuo gamybos būdo (produkte likusio aliejaus kiekio). Miltų glikemijos indeksas yra 35 vienetai.

Energinė vertė (vidutiniai rodikliai):

• riebalai – 10 g;
• baltymai – nuo 36 iki 48 g;
• angliavandeniai – 10 g.

Linų sėklų mineralinė sudėtis taip pat yra gana turtinga:

• kalcis;
• kalis;
• natris;
• geležis;
• chromas;
• fosforas;
• cinkas;
• magnis;
• varis;
• selenas;
• manganas.

Sėklose yra vitaminų A, C, B1, B2, B3, B4, B5, B6, B9, E, K. Be to, į produkto sudėtį įeina nepakeičiamos riebalų rūgštys omega-3 ir omega-6, augaliniai baltymai, lignanai (fitohormonai), skaidulos, antibakteriniai ir priešgrybeliniai komponentai.

Pagal aminorūgščių sudėtį linų miltų baltymai yra artimi dietiniam sojų baltymui ir yra vertingas maisto produktas.

Jei kalbėtume apie miltus iš sveikų linų grūdų, kaloringumas bus žymiai didesnis – 534 kcal 100 g produkto. Taip yra dėl didelio linų aliejaus kiekio produkte.

Jo energinė vertė atrodo kitaip:

• riebalai – 42 g;
• baltymai – 19 g;
• angliavandeniai – 30 g.

Išvaizda toks produktas primena stambiai maltas kruopas drėgnos konsistencijos. Laikyti jį galima tik šaldytuve, ir ne ilgiau nei tris dienas, kadangi jame esantis augalinis aliejus greitai pradeda oksidacines reakcijas ir tampa apkartęs. Geriausia tokius miltus paruošti prieš pat vartojimą.

Kuo naudingi linų miltai

Bendroji nauda

Linų sėklų miltai buvo nepelnytai išstumti iš mūsų raciono. Pamažu šis stebuklingas produktas atgauna savo pozicijas. Tai nenuostabu, nes jis turi daugybę sveikatai naudingų savybių. Kasdienis jo vartojimas su maistu gali žymiai pagerinti savijautą ir net padėti išgydyti kai kurias ligas.

Tik reikia nepamiršti, kad linų miltai yra maisto papildas, o ne savarankiškas produktas. Jie gali būti naudingi tik reguliariai vartojami nedideliais kiekiais. Pavyzdžiui, jais negalima visiškai pakeisti įprastų grūdų miltų, o tik jų dalį.

Augaliniai baltymai linų miltuose, kaip jau minėta, turi dietinių savybių ir puikiai pasisavinami organizmo. Svarbu pažymėti, kad linų miltuose nėra glitimo, todėl produktas nėra alergeninis.

Linų miltai – išbandyta priemonė viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, be to, jie padės atsikratyti kosulio.

Maistinės skaidulos produkto sudėtyje puikiai „iššluoja“ visus kenksmingus nuosėdas nuo žarnyno sienelių.

B grupės vitaminai normalizuoja medžiagų apykaitą ir stabilizuoja nervų sistemos darbą, padeda veiksmingai kovoti su stresu, nemiga, lėtiniu nuovargiu.

Lignanai ir vitaminas E, veikdami kaip antioksidantai, apsaugo nuo vėžinių ligų.

Kalis, magnis ir aminorūgštys stiprina širdies raumenį ir kraujagyslių sieneles, normalizuoja kraujospūdį, apsisaugodami nuo aterosklerozės ir varikozės. Kraujas skystėja, jame mažėja cholesterolio lygis. Todėl produktas rekomenduojamas esant padidėjusiam kraujo krešėjimui. Stiprėja smegenų kraujotaka, gerėja atmintis.

Polinesočios riebalų rūgštys veikia ląstelių regeneraciją organizme, skatindamos jų atstatymą ir irimo produktų išsiskyrimą. Ypač tai liečia kepenų ląsteles. Tuo pačiu stiprėja tulžies nutekėjimas, o tai yra puiki tulžies akmenligės profilaktika.

Vitaminų A ir E buvimas teigiamai veikia odą ir plaukus. Išsilygina smulkios raukšlelės, sustiprėja nusilpusios odos vietos, išnyksta uždegimai. Plaukai įgauna blizgesį ir apimtį, stiprėja šaknys.

Linų miltai yra naudingi beveik visiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tačiau galima išskirti tam tikras šio produkto savybes, kurios bus naudingos konkrečiose situacijose.

Moterims

Kaip jau minėta, linų sėklos yra turtingos lignanais – fitoestrogenais. Tinkamas estrogenų balansas organizme yra būtinas moteriai visą jos gyvenimą, o jų trūkumas gali sukelti viso organizmo veiklos sutrikimus.

Fitoestrogenai padeda normalizuoti mėnesinius ciklus ir pagerinti savijautą kritinėmis dienomis. Linų sėmenyse yra geležies, kuri palaiko normalų hemoglobino lygį, mažėjantį natūralaus kraujo netekimo metu. Tas pats veiksnys padeda moteriai greičiau atsigauti po gimdymo ar reprodukcinių organų operacijų. Be to, lignanai apsaugo moters organizmą nuo vėžinių navikų.

Hormoninio persitvarkymo metu daugelis jaunų merginų patiria diskomfortą ir nerimą, o tai taip pat paaiškinama estrogenų trūkumu. Papildyti jų atsargas visiškai įmanoma linų produktu.

Menopauzės laikotarpiu fitoestrogenai gali moteriai suteikti neįkainojamą paslaugą. Reguliarus linų miltų vartojimas sumažina karščio bangų ir prakaitavimo intensyvumą, taip pat teigiamai veikia psichoemocinę būseną, pašalina nerimą ir netikrumą.

Fitoestrogenai padeda palaikyti atitinkamą sutuoktinių vaisingumo lygį. Ši aplinkybė yra svarbi planuojant sveiko vaiko pastojimą.

Vyrams

Dėl antimikrobinių savybių linų miltai puikiai apsaugo nuo prostatito ir kitų uždegiminių ligų vyrams.

Pagerėjus kraujotakai ir padidėjus kraujo kokybinei sudėčiai, natūraliai gaminamas testosteronas. Tai savo ruožtu stabilizuoja vyro emocinę būseną, pašalina nerimo ir įtampos jausmą. Testosterono kiekio normalizavimas pagerina raumenų ir kaulų būklę, reguliuoja optimalų spermatozoidų kiekį ir didina potenciją.

Nors estrogenai laikomi „moteriškais“ hormonais, vyro organizmui jie taip pat gyvybiškai būtini ir netgi gaminami jame nedideliais kiekiais. Jie dalyvauja stiprinant kaulus, normalizuojant gliukozės kiekį kraujyje, skatina smegenų kraujotaką ir apsaugo nuo vėžinių navikų išsivystymo. Todėl teiginys, kad moteriški hormonai gali pakenkti vyro organizmui, yra nepagrįstas.

Nėštumo metu

Nėštumo metu linų miltų, kaip vieno iš sveikos mitybos komponentų, vartojimas taip pat bus labai naudingas mamai ir būsimam kūdikiui. Produktas leidžia sėkmingai suvaldyti ankstyvą toksikozę. Turtingas mikroelementų ir vitaminų rinkinys leidžia kompensuoti padidėjusį jų vartojimą motinos organizme, normalizuojant psichoemocinį foną ir darant bendrą sveikatą stiprinantį poveikį.

Linų vidurius laisvinantis poveikis duos apčiuopiamą naudą antroje nėštumo pusėje kaip viena iš vidurių užkietėjimo prevencijos priemonių. Kai vaisius aktyviai didėja, jis vis stipriau ir stipriau spaudžia motinos žarnyną, o tai dažnai sukelia išmatų susilaikymą. Vidurius laisvinantis linų poveikis čia bus savalaikis.

Būsimam kūdikiui linų miltų komponentai taip pat bus labai naudingi. Stebint tyrimuose, kaip būsimos mamos vartojamos linų sėklos veikia vaisiaus vystymąsi, paaiškėjo, kad vaiko smegenys pradėjo sparčiau vystytis. Gimę tokie kūdikiai aktyviau mokėsi ir greičiau įsisavino naują informaciją.

Svarbu! Reikia nepamiršti apie linų sėklose esančius lignanus, kurie iš esmės yra fitoestrogenai. Jei nėštumo metu gresia persileidimas, būsimai mamai linų miltai yra kontraindikuotini, kad nebūtų sutrikdyta jau ir taip trapi hormonų pusiausvyra.

Žindymo laikotarpiu

Žindant krūtimi, linų miltai teigiamai veikia laktaciją, gerindami motinos pieno sudėtį ir kokybę bei darydami jį maistingesnį. Gavęs tokį pieną, vaikas augs sveikesnis ir tvirtesnis.

Linų miltai po gimdymo padeda moteriai greičiau atgauti jėgas ir sustiprinti imunitetą, atsikratyti mikrouždegimų židinių. Normalizuojasi miegas ir sumažėja streso rizika. Visa tai savo ruožtu padidina laktacijos apimtį ir kokybę.

Tačiau jauna mama turi atsiminti, kad naudingas tik natūralus produktas, geriausiai šviežiai paruoštas. Todėl geriau atsisakyti vaistinėse parduodamų maisto papildų, turinčių linų miltų, ir naudoti produktą grynu pavidalu.

Geriausia kepti pakeičiant dalį grūdinių miltų linų miltais. Šį gydomąjį produktą galima vartoti kisieliaus ar košės pavidalu. Kaitinant linų sėklas ir jų produktus, naudingosios medžiagos praktiškai nesunaikinamos, todėl drąsiai galima naudoti karštuose patiekaluose.

Nepaisant visų teigiamų linų miltų vartojimo aspektų žindymo laikotarpiu, kūdikiui gali pasireikšti individualus produkto komponentų, kuriuos jis gaus su motinos pienu, netoleravimas. Todėl mama turi labai atidžiai stebėti vaiko virškinimą. Jei atsiranda viduriavimas, linų miltų vartojimą reikia nedelsiant nutraukti.

Vaikams

Nors nėra paskelbtų centralizuotų klinikinių tyrimų apie linų sėklų poveikį vaiko organizmui, šis produktas turi mažai kontraindikacijų. Jį leidžiama duoti vaikams nuoviro ar kisieliaus pavidalu po 10 lašų, pradedant nuo 6 mėnesių. Nuo metų iki trejų metų dozė padidinama iki 0,5 arbatinio šaukštelio. Nuo 3 iki 7 metų vaikai gali vartoti nuovirą ar kisielių jau po 1 arbatinį šaukštelį, o po 7 metų – po 1 valgomąjį šaukštą.

Be to, kad linų miltai praturtina vaiko organizmą visu vitaminų ir mikroelementų kompleksu, vartojimo indikacija gali būti ir konkrečios problemos:

• Ūminės kvėpavimo takų infekcijos ir kosulys;
• Artritai ar kiti uždegimai;
• Širdies ir kraujagyslių ligos;
• alergija;
• Vidurių užkietėjimas ir meteorizmas, disbakteriozė;
• odos ligos;
• Imunodeficitas po ilgalaikės ligos.

Svarbu! Visada reikia atminti: prieš gydymą ar linų miltų įtraukimą į nuolatinį mažylio racioną būtina patikrinti individualų produkto toleravimą. Pablogėjus vaiko savijautai, reikia nedelsiant atsisakyti jo vartojimo.

Produkto negalima įtraukti į vaikų, sergančių tulžies akmenlige, hepatitu ar žarnų nepraeinamumu, racioną, taip pat gydant hormoniniais vaistais ir antidepresantais.

Kaip vartoti linų miltus svorio metimui

Kaip dietinį produktą kovojant su antsvoriu reikia naudoti tik neriebius miltus. Juose didelės koncentracijos yra augalinio baltymo, sudarančio beveik pusę produkto. Jo perdirbimas organizme reikalauja didelių energijos sąnaudų. Tai lemia didesnį potencialios organizmo energijos suvartojimą ir vėliau jos papildymą iš savo riebalų atsargų.

Svorio metimui taip pat padeda maistinės skaidulos produkte, kurios padeda valyti žarnyną nuo susikaupusių šlakų. Išvalytas žarnynas geriau funkcionuoja, normalizuojasi medžiagų apykaitos procesai, organizmas palaipsniui atsikrato skysčių sąstingio ląstelių lygiu. Dėl to stabilizuojasi vandens ir druskų pusiausvyra ir mažėja svoris.

Kita naudinga maistinių skaidulų savybė – gebėjimas sugerti vandenį žarnyne. Brinkdamos, skaidulos imituoja žarnyno užpildymą maistu, o tai skatina sotumo jausmo atsiradimą ir apetito mažėjimą. Žmogus pradeda sotėti nuo nedidelio maisto kiekio, jei jame yra linų miltų.

Riebalų rūgštys Omega-3 ir Omega-6 padeda reguliuoti lipidų apykaitą ir geriau įsisavinti maistą.

Kaip jau minėta, linų sėklų miltai yra vieni iš mažiausiai kaloringų miltų rūšių. Todėl jais pakeitus kitas miltų rūšis, sumažės patiekalų kaloringumas. Jų galima dėti į košes, padažus, sriubas, naudoti kaip apkepą, pakeisti dalį pagrindinių miltų kepant, taip pat naudoti kaip kisieliaus pagrindą. Linų miltai, ypač pagaminti iš keptų sėklų, turi malonų riešutų skonį ir gali praturtinti bet kokius patiekalus, į kuriuos jie dedami kaip ingredientas.

Paprastai rekomenduojama maišyti linų miltus su neriebiais rauginto pieno produktais: kefyru, jogurtu, grietine. Tokius kokteilius galima valgyti tiek ryte, tiek vakare. Vakare jie ypač rekomenduojami tiems, kuriems naktį pabunda apetitas: šiek tiek linų miltų vakarienei sukels ilgalaikį sotumo jausmą.

Nepaisant teigiamo linų miltų poveikio kovojant su antsvoriu, jokiu būdu negalima pamiršti subalansuotos mitybos ir draudimo persivalgyti. Gydomieji miltai padės greičiau numesti svorio, tačiau tik tuo atveju, jei į šį klausimą žiūrima kompleksiškai ir atsakingai.

Linų sėklų miltai medicinoje

Kaip vaistinė priemonė, linų sėklos ir jų produktai žmonių naudojami dar nuo Hipokrato laikų.

Linų produktai plačiausiai naudojami organizmo valymui nuo šlakų, toksinų, „blogojo“ cholesterolio, parazitų. Taip pat linų gydymas yra veiksmingas esant įvairiems uždegimams ir infekcijoms. Šios priemonės dėka atsistato gleivinės, pagerėja odos būklė, dingsta spuogai ir pūliniai, stiprėja plaukai. Be to, linų sėmenys naudojami kaip švelnus vidurius laisvinantis ir antibakterinis vaistas.

Tačiau linų miltai gali suteikti reikšmingos pagalbos ir gydant konkrečias ligas.

Sergant cukriniu diabetu

Linų miltai turi žemą glikemijos indeksą (35). Dėl to jie yra produktas, leidžiamas vartoti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.

Bet tai ne tik leidžiamas maisto produktas. Tinkamai naudojamas jis gali sėkmingai kovoti su šia grėsminga liga. Reikalas tas, kad, nepaisant angliavandenių buvimo jo sudėtyje, linų sėmenys gali paveikti organizmo insulino gamybą. Tai vyksta atkuriant kasos beta ląsteles, atsakingas už šį procesą.

Vien šis faktas daro produktą privalomu vartoti net sveikiems žmonėms, siekiant užkirsti kelią antrojo tipo cukriniam diabetui. Esant jau esamai antrojo tipo ligai, linų miltų įtraukimas į valgiaraštį gali užkirsti kelią jo perėjimui į sunkesnį pirmąjį tipą.

Be to, linų miltų komponentai sėkmingai kovoja su uždegimais organizme ir stiprina imunitetą. Apskritai tai teigiamai veikia ir šlapimo bei lytinių organų sistemos būklę. Sergant cukriniu diabetu šis veiksnys ypač svarbus, nes padidėjęs gliukozės kiekis šlapime ir susilpnėjęs imunitetas sukuria palankią aplinką bakterijoms daugintis šlapimo takų organuose. Grybų ir bakterijų augimo slopinimas neleis vystytis uždegimo židiniams ir nesukels komplikacijų.

Kraujyje sumažėja cholesterolio kiekis, pagerėja lipidų apykaita. Ne veltui endokrinologai, gydydami antrąjį cukrinio diabeto tipą, stengiasi pradėti gydymą ne vaistais, o maisto produktais, skatinančiais savo insulino gamybą. Linų miltai kaip tik ir yra vienas iš tokių produktų.

Svarbu! Įtraukiant linų miltus į racioną kovai su cukriniu diabetu, nepaisant visos produkto naudos, negalima pamiršti griežtos dozės, kurią geriausia parinkti kartu su gydančiu gydytoju. Viršijus dozę, vietoj išgydymo galima gauti rimtą žalą.

Sergant pankreatitu

Linų miltai sergant pankreatitu gali tiek žymiai palengvinti ligos eigą, tiek ją pabloginti. Neverta pasikliauti linų sėmenų produktais kaip panacėja. Todėl sprendimą įtraukti linus į kompleksinę pankreatito terapiją galima priimti tik kartu su savo gastroenterologu, kuris nustatys dozę ir vartojimo būdą. Paprastai linų miltai skiriami kaip sudėtinė dietinės mitybos dalis.

Kasos uždegimo (pankreatito) gydymo linų sėmenimis veiksmingumą patvirtina daugybė tyrimų. Linų apgaubiantis poveikis leidžia lokalizuoti uždegimo židinius ir sulėtinti juose ląstelių dalijimąsi. Dėl to sergantis organas gauna atokvėpį ir laiko atsistatymui. Tokia lokalizacija stabdo net vėžinių navikų vystymąsi.

Priešuždegiminis veiksnys lemia patogeninių mikrobų slopinimą ir uždegimo židinių malšinimą. Regeneracinės savybės skatina kasos ląstelių atsistatymą ir organo veiklos normalizavimą.

Kadangi kasa yra virškinimo trakto dalis, jos gydymą reikia atlikti kartu su kitais organais. Vieno organo išgydymas negarantuoja normalios visos virškinimo sistemos veiklos. Todėl naudingų linų miltų savybių naudojimas sergant pankreatitu apima viso virškinimo trakto gydymą.

Taigi, jei tulžies pūslėje ar inkstuose diagnozuoti akmenys arba bent smėlis, nereikėtų pradėti gydymo linų sėmenų produktais. Akmenų pasislinkimas judant tulžiai gali sukelti tulžies latakų užsikimšimą ir stiprų skausmą. Linų miltų negalima vartoti sergant ūminiu pankreatitu, nes produktas sukelia tulžies judėjimą. Vartojant linų sėmenis, padidėja vandens suvartojimas, o tai taip pat gali sukelti akmenų pasislinkimą inkstuose ir šlapimo pūslėje.

Sergant gastritu

Sergant gastritu, linų sėmenų miltai taip pat skiriami kaip kompleksinės terapijos dalis. Jų apgaubiantis poveikis leidžia apsaugoti uždegusią skrandžio gleivinę nuo toksinų, rūgšties pertekliaus ir mechaninių pažeidimų. Priešuždegiminės savybės leidžia švelniai paveikti uždegiminius audinius ir pradėti jų atsistatymo procesą. Linų miltų vartojimas kompleksiškai veikia visus virškinimo trakto organus, dėl ko sumažėja skrandžio skausmas ir pagerėja paciento būklė.

Gydymui linų miltus galima naudoti sergant šiomis patologijos rūšimis:

• padidinto rūgštingumo gastritas;
• atrofinis ir hipoacidinis gastritas;
• erozinis gastritas;
• lėtinis gastritas.

Svarbu! Kartu su gydymu linų miltais negalima pamiršti laikytis švelnios dietos ir vartoti gydytojo paskirtų priešuždegiminių vaistų.

Žarnyno valymui

Didelis augalinių maistinių skaidulų kiekis produkte teigiamai veikia žarnyno peristaltiką, švelniai jį masažuodamas. Be to, augalinės skaidulos yra puikus sorbentas, surenkantis ant žarnyno sienelių nusėdusias šlakus ir toksinus. Jos sugeria vandens ir cholesterolio perteklių, kuris vėliau pašalinamas.

Produktas turi apgaubiančių savybių dėl sudėtyje esančių gleivių ir skatina smulkių virškinimo trakto gleivinių pažeidimų atsistatymą.

Esant vidurių užkietėjimui

Švelnus vidurius laisvinantis linų miltų poveikis padeda suminkštinti išmatas ir pašalina vidurių užkietėjimą bei meteorizmą.

Ši savybė ypač aktuali po gimdymo ar pilvo operacijų, kai pacientui draudžiama įtempti pilvo sieną.

Antimikrobinės medžiagos slopina patogeninę mikroflorą žarnyne, taip skatindamos naudingos mikrofloros dauginimąsi. Žarnyno veiklos normalizavimas lemia normalų virškinimą ir medžiagų apykaitą.

Gydomosios priemonės iš linų miltų

Šiandien iš linų sėmenų gaminama daug įvairaus poveikio farmakologinių preparatų: skausmą malšinančių, apgaubiančių, atsikosėjimą lengvinančių, vidurius laisvinančių, žaizdas gydančių, tulžies išsiskyrimą skatinančių, antisklerozinių. Gryna forma linų sėmenys ir jų produktai taip pat plačiai naudojami.

Gydymą linų miltais galima atlikti tiek įtraukiant juos į įvairių patiekalų sudėtį, tiek naudojant natūralioje formoje, sumaišius su bet kokiu rūgpienio produktu ar net švariu vandeniu.

Produktas turi nedaug kontraindikacijų, tačiau individualaus netoleravimo rizika vis tiek išlieka. Todėl pirmą kartą verta pradėti nuo mažos dozės, palaipsniui ją didinant, jei sveikata neblogėja.

Jei miltai gaminami namuose, reikia nepamiršti jų trumpo galiojimo laiko ir didesnio kaloringumo, nepiktnaudžiaujant dideliu produkto kiekiu. Be to, geriausia iš anksto pasitikrinti pas gydytojus ir įsitikinti, kad nėra šlapimo akmenligės ir tulžies akmenligės, kai linų produktai nerekomenduojami.

1. Žarnyno valymui. 1 stiklinė kefyro ar jogurto, į kurią įdėtas 1 valgomasis šaukštas linų miltų, gali puikiai pakeisti pusryčius. 2 savaites reikia ryte tuščiu skrandžiu išgerti šį mišinį. Po to per dieną reikia suvartoti ne mažiau kaip 2 litrus vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
2. Gydant gastritą. Užplikyti 1 valgomąjį šaukštą linų miltų stikline verdančio vandens, tada pavirti ant silpnos ugnies, kol gausis kisielius, nuolat maišant. Atvėsusį kisielių gerti 3 kartus per dieną prieš valgį po 1 valgomąjį šaukštą. Kursas – ne mažiau kaip trys savaitės.
3. Gydant pankreatitą. Į 1 valgomąjį šaukštą linų miltų įpilti 1 stiklinę verdančio vandens, uždengti ir palikti pritraukti valandą. Tada užpilą padalinti į 3 dalis ir gerti po 3 kartus per dieną prieš valgį. Kursas – ne mažiau kaip 20 dienų.
4. Gydant cukrinį diabetą. Į 100 g linų miltų įpilti 100 ml verdančio vandens ir palikti pritraukti 1 valandą uždengtą dangčiu. Gautą mišinį du mėnesius gerti kasdien prieš valgį po 3 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą.

Linų miltai kosmetologijoje

Kaip kosmetinė priemonė veido odai linų miltai gali būti vartojami tiek su maistu, tiek kaip kaukių sudėtyje. Jų priešuždegiminės, stangrinančios, regeneruojančios, valančios, maitinančios ir drėkinančios savybės, sąveikaudamos su oda, pagerina jos būklę.

Taip pat naudingos linų kaukės plaukų stiprinimui.

Kaukės iš linų miltų veidui

Linų kaukės naudingos bet kuriame amžiuje ir bet kokio tipo odai. Tačiau specialistai ypač rekomenduoja jas naudoti senstančiai odai, taip pat esant padidėjusiam sausumui ir pleiskanojimui.

Linų sėmenys yra hipoalergiški, tačiau visada reikia atsiminti apie individualų jų komponentų netoleravimą. Todėl prieš tepant ant veido, tikslinga patikrinti kaukės toleranciją ant alkūnės linkio odos 10–15 minučių.

Kaukes reikia tepti ant nuvalytos odos, geriausia vakaro metu. Tokios kaukės veikimo trukmė – iki 25 minučių. Nuimti ją reikia šiltu ar vėsiu vandeniu. Efektą geriau sustiprinti maitinamuoju kremu.

Tokias procedūras reikia atlikti ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tuomet oda visada atrodys stangri ir prižiūrėta.

Problemiškai odai, linkusiai į uždegimus (spuogai, aknė, spuoginis bėrimas)

• vandens – 100 ml;
• vaistinės ramunėlės – 1 arb. š.;
• linų miltai.

Ramunėles užplikyti verdančiu vandeniu, leisti antpilui pastovėti pusvalandį. Tada antpilą perkošti ir sumaišyti su linų miltais. Miltų reikės tiek, kad mišinys įgytų košelės konsistenciją. Užtepti atvėsusią kaukę ant veido. Tada geriau pagulėti atsipalaidavus. Kaukė turi valomąjį ir lengvą stangrinamąjį poveikį.

Kita priešuždegiminė kaukė: 4 valg. š. linų miltų sumaišyti su 1 valg. š. vaistinių ramunėlių. Mišinį užpilti verdančiu vandeniu, siekiant košelės konsistencijos. Tada šią kaukę užtepti ant išgarintos odos, viršuje uždengus plėvele ir servetėle su išpjovomis. Kaukės trukmė – 20 minučių. Kaukę nuimti šiltu vandeniu.

Problemiškai odai veiksminga kaukė iš grietinės ir linų miltų mišinio, paimtų po lygiai. Tokią kaukę reikia tepti tik ant išgarintos odos 20 minučių. Pabaigoje nuplauti veidą šiltu ramunėlių antpilu.

Jauninimui

• linų miltai – 2 valg. š.;
• šiltas vanduo – 2 valg. š.;
• sutrinti kviečių daigai – 1 valg. š.;
• natūralus medus – 1 valg. š.

Sujungti kviečių daigus ir linų miltus. Įdėti medaus ir šiek tiek vandens, kol gausis kreminė masė. Užtepti mišinį ant veido odos ir palaukti, kol visiškai išdžius.

Sausai, pleiskanojančiai odai

• alyvuogių aliejus – 0,5 valg. š.;
• šiltas vanduo – 2–3 valg. š.;
• linų miltai – 1 valg. š.;
• natūralus medus – 0,5 arb. š.

Sumaišyti linų miltus su vandeniu ir leisti išbrinkti 10 minučių. Tada įpilti medaus ir alyvuogių aliejaus. Užtepti kaukę ant odos ir viršuje uždengti servetėle.

Maitinimui
Jei prie ankstesnio recepto pridėsite 1 ampulę vaistinės vitaminų A, gausite kaukę bet kokio tipo odos maitinimui.

Maitinimui ir drėkinimui

• natūralus medus – 1 valg. š.;
• kiaušinio trynys – 1 vnt.;
• linų miltai – 3 valg. š.;
• bananas – 0,5 vnt.;
• migdolų aliejus – 1 valg. š.

Kruopščiai sutrinti linų miltus ir pusę banano. Medų, aliejų ir trynį taip pat sutrinti kartu. Tada abu mišinius sujungti ir gerai išmaišyti, po to tepti ant veido.

Odai gaivinti ir šviesinti

• vandens – 100 ml;
• citrinos sultys – 1 arb. š.;
• liepų žiedai – 2 valg. š.;
• linų miltai – 1 valg. š.

Liepų žiedus užplikyti verdančiu vandeniu, garinti 30 minučių. Perkošus, įdėti miltų ir palaikyti dar 15 minučių, kad miltai išbrinktų. Tada įpilti citrinos sulčių. Veido odą iš anksto nuvalyti ir užtepti kaukę. Po 25 minučių vėsiu vandeniu nuplauti veidą.

Plaukų kaukės

Linų sėklos taip pat teigiamai paveiks plaukus, jei jie yra sausi, trapūs ir susilpnėję nuo dažymo.

Kaukė su kefyru

• linų miltai – 2 valg. š.;
• kefyras – 100 ml;
• levandų aliejus – 3–4 lašai.

Miltus praskieskite kefyru. Mišinio konsistencija turėtų priminti grietinę. Jei jis bus per skystas, įberkite dar šiek tiek miltų. Tada įpilkite levandų aliejų ir gerai išmaišykite. Kaukę geriausia tepti ant „nešvarių“ plaukų šepetėliu. Ši kaukė turi savybę muiluotis ir gali būti puiki šampūno alternatyva. Kad būtų pasiektas maitinamasis poveikis, kaukę ant plaukų reikia palaikyti bent 20 minučių.

Kaukė su ramunėlių nuoviru

• ramunėlės – 1 valg. š.;
• šaltas vanduo – 100 ml;
• linų miltai.

Ramunėles užpilkite verdančiu vandeniu, palikite brinkti 40 min. Po to nuovirą nukoškite ir suberkite linų miltus. Tikslūs kiekiai nėra būtini – mišinys turi būti kreminės konsistencijos. Tepkite ant „nešvarių“ plaukų, palaikydami kaukę iki 20 minučių.

Plaukų formavimo priemonė

• vanduo – 400 ml;
• linų miltai (arba sveikos linų sėklos) – 1 arb. š.;

Į šaltą vandenį suberkite linų miltus ar sėklas, užvirkite ir virkite 10 minučių, tada atvėsinkite be dangčio. Atvėsusį nuovirą supilkite į tinkamą indą ir naudokite formuodami plaukus. Jei linų sėklų imsite dvigubai daugiau, gausite puikų natūralų plaukų formavimo gelį.

Žala ir kontraindikacijos

Linų sėklų produktai, nepaisant visų teigiamų savybių, gali pakenkti organizmui. Pagrindinė šio produkto vartojimo sąlyga – jo šviežumas. Kokybiški miltai turi riešutų skonį ir kvapą be kartumo požymių. Priešingu atveju linų miltus vartoti draudžiama!

Perdozavus produkto, gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai kaip pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas ir galvos skausmai. Jei papildomai vartojama per mažai skysčių, gali atsirasti dehidracija, nes produkte yra daug skaidulų, kurios intensyviai sugeria vandenį.

Linų sėklų produktai griežtai draudžiami šiais atvejais:

• individualus netoleravimas (alergija):
• tulžies akmenligė.

Nėra vieningos moksliškai patvirtintos nuomonės apie linų sėklose esančių cianidų žalą. Vieni mano, kad jų buvimas daro produktą pavojingą sveikatai, jei viršijamos leistinos dozės. Jų oponentai prieštarauja, kad cianidų kiekis linų sėklose yra toks mažas, jog negali sukelti žmogaus organizmui jokio rimto apsinuodijimo. Be to, pats žmogaus organizmas gamina cianidus nežymiais kiekiais.

Kad ir kaip būtų, linų sėklas ir jų produktus būtina vartoti neviršijant rekomenduojamų normų.

Ką galima pagaminti iš linų miltų: receptai

Kadangi linų miltuose yra mažiau angliavandenių ir riebalų nei kvietiniuose ar ruginiuose, tai patiekalai, kuriuose kvietiniai miltai iš dalies pakeisti linų miltais, bus mažiau kaloringi ir sveikesni. Svarbiausia – nepridėti linų miltų daugiau, nei nurodyta recepte, ir laikytis proporcijų.

Duona

• kvietiniai miltai – 300 g;
• linų miltai – 100 g;
• sausos mielės – 1,5 arb. š.;
• vanduo (arba išrūgos) – 250 ml;
• augalinis aliejus (bet koks) – 1 valg. š.;
• druska – 1 arb. š.;
• cukrus – 1 arb. š.

Šiltame vandenyje ar išrūgose išmaišykite mieles, cukrų ir druską. Tada įberkite šiek tiek daugiau nei pusę stiklinės kvietinių miltų ir padėkite į šiltą vietą. Kai raugas gerai pakils, įpilkite augalinį aliejų, suberkite linų miltus ir likusius kvietinius miltus. Viską gerai išminkykite, kol tešla atsitrauks nuo delnų ir indo sienelių. Tada tešlą sudėkite į sviestu pateptą ir miltais pabarstytą formą. Formą vėl pastatykite į šiltą vietą. Kai tešla padidės 1,5 karto, formą dėkite į iki 200°C įkaitintą orkaitę. Kepkite pirmas 15 minučių 200°C temperatūroje, tada temperatūrą sumažinkite iki 150°C ir kepkite dar 15 minučių. Duonos pasirengimą patikrinkite perverdami sausa švaria lazdele. Jei lazdelė lieka sausa – duona paruošta. Išimkite ją iš orkaitės, išverskite iš formos ir uždenkite rankšluosčiu (o geriau dviem) atvėsti.

Blynai

• augalinis aliejus (bet koks) – 1–2 valg. š.;
• pienas (kefyras, išrūgos) – 450 ml;
• kiaušiniai – 3–4 vnt.;
• linų miltai – 50 g;
• kvietiniai miltai – 150 g;
• druska – 0,5 arb. š.;
• cukrus – 1 arb. š.;
• soda – 0,5 arb. š. (gesinti actu).

Kiaušinius išplakite iki putų su druska ir cukrumi. Įpilkite ketvirtąją pieno (kefyro, išrūgų) dalį. Suberkite abiejų rūšių miltus ir užminkykite gana tirštą tešlą be gumuliukų. Kai tiršta tešla bus gerai išminkyta, dalimis įmaišykite likusį pieną, kiekvieną kartą maišydami iki vientisos masės. Taip minkant blynelių tešla bus vientisa, be gumuliukų. Kepkite linų blynus kaip įprasta įkaitintoje keptuvėje.

Oladai

Linų blynelius paruošti labai lengva, su tuo susidoros net pradedantys. Pagrindu galima imti blynų receptą (aukščiau), sumažinant jame skysčio kiekį. Į tešlą blyneliams galima dėti tarkuotų daržovių ir vaisių, o net šiek tiek maltos mėsos. Blynelių tešla turėtų būti grietinės konsistencijos. Kepkite blynelius įkaitusiame augaliniame aliejuje, dėdami tešlą į keptuvę porcijiniu šaukštu.

Sausainiai

• pienas arba vanduo – 0,5 st.;
• linų miltai – ¾ st.;
• kvietiniai miltai – 1 st.;
• cukrus (medus, klevų sirupas) – 2 valg. š.;
• augalinis aliejus (bet koks) – 4 valg. š.;
• druska – 0,5 arb. š.;
• linų sėmenys – 6 valg. š.

Sumaišykite druską, cukrų ir pieną, tada įpilkite augalinį aliejų. Kvietinius ir linų miltus sumaišykite, sudėkite sodą ir keptus linų sėmenis. Supilkite druskos, cukraus, aliejaus ir pieno mišinį, užminkykite elastingą tešlą. Apvyniokite ją plėvele ir palikite pastovėti 20 minučių. Stalą pabarstykite miltais ir ant jų iškočiokite tešlą 5–8 mm storio, tada formele arba plonu stiklu išpjaukite sausainius. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 160°C temperatūroje 10–12 minučių. Paruošti sausainiai turi būti auksiniai, trapūs.

Kiselis

• linų miltai – 1 valg. š. su kaupu;
• medus – pagal skonį;
• vanduo – 0,5 l.

Miltus sumaišykite su vandeniu ir ant vidutinės ugnies užvirinkite. Po to atvėsinkite po dangčiu ir įdėkite medaus.

Paplotėliai

• cukrus – 0,5 valg. š.;
• druska – 0,5 arb. š.;
• kvietiniai miltai – 1 st.;
• linų miltai – 0,5 st.;
• kefyras – 1 st.;
• soda – ¼ arb. š.;
• kepti linų sėmenys arba sezamo sėklos – pabarstymui.

Sodą sumaišykite su kefyru ir palikite 20 minučių gesinimuisi. Tada įdėkite druską, cukrų, kvietinius ir linų miltus. Užminkykite tešlą ir uždenkite ją plėvele 30 minučių. Tada rankomis, pabarstytomis miltais, padalykite tešlą į 6 dalis ir suformuokite plonus paplotėlius. Jų kraštai turi būti storesni už vidurį. Išdėliokite paplotėlius ant aliejumi patepto pergamento popieriaus ir ant viršaus pabarstykite linų arba sezamo sėklomis. Jei paplotėlio viršus per sausas ir sėklos prie jo neprilimpa, prieš barstydami galite paplotėlį patepti vandeniu. Kepkite karštoje orkaitėje 180°C temperatūroje. Paruoštus paplotėlius nuimkite nuo skardos ir uždenkite rankšluosčiu, kol atvės.

Keiksai

Šokoladinis keksas su obuoliu:

• kvietiniai miltai – ¾ st.;
• linų miltai – 1/3 st.;
• kakavos milteliai – ¼ st.;
• kiaušinis – 1 vnt.;
• augalinis aliejus (arba sviestas) – 50 ml;
• pienas – 250 ml;
• obuolys – 1 vnt.;
• soda – ½ arb. š.;
• cukrus – 100 g;
• druska – ½ arb. š.

Sumaišykite kvietinius ir linų miltus, kakavos miltelius, druską, sodą, cukrų. Atskirai sumaišykite kiaušinį, pieną ir aliejų. Jei naudojate sviestą, leiskite jam suminkštėti, bet neištirpinkite. Tada sumaišykite birius ingredientus su pieno-aliejaus mišiniu ir užminkykite tešlą. Ji bus gana minkšta. Padalinkite tešlą į gabalėlius ir sudėkite į formeles. Į kiekvieną formelę įdėkite 2–3 nedidelius obuolio griežinėlius ir kepkite 20 minučių karštoje orkaitėje 180°C temperatūroje.

Keksas su varške

• kviečių miltai – 100 g;
• linų miltai – 50 g;
• krakmolas – 40 g;
• kiaušiniai – 3 vnt.;
• sviestas (margarinas) – 200 g;
• varškė – 200–250 g;
• druska – 1 arb. š.;
• soda – ¾ arb. š.

Sviestą leiskite suminkštėti (nekaitinkite!), varškę pertrinkite, kiaušinius išplakite su cukrumi iki tirštų putų. Atskirai sumaišykite linų ir kvietinius miltus, sodą, druską, cukrų. Visus ingredientus sujunkite ir užminkykite tešlą. Kai ji bus paruošta, sudėkite ją į formeles rutulėlių pavidalu. Kepkite karštoje orkaitėje: iš pradžių 200°C temperatūroje 10 minučių, o paskui 170–180°C dar 10–15 minučių. Paruoštus keksus pabarstykite cukraus pudra.

Kaip pasigaminti linų miltus namuose

Naminėmis sąlygomis linų miltus galima pagaminti tik iš sveikų grūdų. Naminės technologijos neleidžia pirmiausia iš sėklų išspausti aliejaus, o paskui sumalti į miltus. Todėl reikia atminti, kad dėl augalinio aliejaus sudėtyje naminiai miltai negali būti laikomi ilgiau nei tris dienas, ir tik šaldytuve.

Anksčiau linų sėklos buvo grūdamos grūstuvėse arba maltos mažuose malūnuose, išsijojant gautus miltus per sietą. Dabar galima naudoti pažangesnį malimo būdą ir pasinaudoti galinga kavamale arba trintuvu. Likusioji technologija lieka ta pati: sumaltas sėklas persijoti per sietą, o likusias dideles daleles vėl sumalti kavamale. Paruoštus miltus reikia supakuoti į kartoninę dėžutę arba popierinį maišelį ir padėti į šaldytuvą arba nedelsiant panaudoti.

Kaip pasirinkti ir laikyti linų miltus

Šiandien linų sėklų miltus galima nusipirkti gana laisvai. Jie parduodami dideliuose prekybos centruose sveiko maisto skyriuose, taip pat vaistinėse. Stebina, kad toks naudingas produktas turi gana mažą kainą.

Paprastai ant neriebių linų miltų pakuotės nurodomas 6 mėnesių galiojimo laikas. Jei nurodytas ilgesnis laikas, tai rodo, kad produkte yra konservantų, todėl verčiau jo atsisakyti.

Kokybės rodikliu gali būti ant pakuotės esantis tarptautinio standarto „ISO“ ženklas. Taip pat atidžiai reikia skaityti produktų, kuriuose nurodytas linų miltų kiekis, sudėtį. Gamintojai kartais pakeičia juos kitais miltiniais komponentais arba į pačius miltus prideda įvairių priemaišų, tokių kaip cukrus, kvapiosios medžiagos ar konservantai. Produktas su tokiais priedais jau negali būti laikomas visiškai natūraliu, todėl jo nauda bus nedidelė.

Linų miltai parduodami įvairiose pakuotėse. Geriausia rinktis vakuuminę – tai užtikrins, kad miltai iki pat atidarymo nesilietė su oro deguonimi. Miltų spalva turi būti vienoda, tolygi, konsistencija – vienodai biri. Atidarius pakuotę, produktą šaldytuve galima laikyti ne ilgiau kaip mėnesį.

Įdomūs faktai apie linų miltus

Linų būna įvairių veislių. Ilgapluoštis linas duoda daugiau pluoštinių žaliavų, o sėklų – labai mažai. Garbanotasis linas (aliejinis), priešingai, duoda mažiau pluošto ir daug sėklų. Tarpinis linas duoda ir pluošto, ir sėklų. Gamtoje taip pat aptinkamas laukinis besidriekiantis linas. Tačiau jis nėra plačiai paplitęs kultūroje, nes jo sėklos bręsta netolygiai, o jų surinkimas yra sudėtingas.

Linų būna dviejų rūšių: balti ir juodi (auksiniai ir rudi). Baltose sėklose yra daugiau antioksidantų ir lignanų, todėl jos yra dar naudingesnės. Tačiau baltų linų parduotuvėse rasti yra gerokai sunkiau nei rudų.

Tačiau nepriklausomai nuo veislės ir sėklų rūšies, linas vis tiek išlieka sveikatai naudingu dietiniu produktu.

Linų miltų nuotrauka