Žirnių miltai: naudingosios savybės ir kontraindikacijos

Žirnių miltai yra džiovintų žirnių perdirbimo produktas. Nors senovėje jie buvo plačiai naudojami tradicinėje rusų virtuvėje, laikui bėgant jie buvo pamiršti. Tačiau šiandien, kai auga susidomėjimas sveika mityba, o daugeliui žmonių tenka ieškoti produktų be glitimo, žirnių miltai vėl tampa populiarūs.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Žirnių miltų negalima vadinti mažai kalorijų turinčiu produktu. Energinė vertė yra 298 kcal 100 g. Tačiau pažvelgus į sudėtį, paaiškėja, kodėl jie vadinami dietiniais.

Žirnių miltuose yra 20–30 % baltymų, kurie puikiai įsisavinami organizme. Be to, jie lenkia kvietinius miltus pagal vitaminų, makro- ir mikroelementų, taip pat tokių naudingų aminorūgščių kaip lizinas ir treoninas kiekį. Be to, žirnių miltų cheminė sudėtis leidžia juos naudoti įvairiems kepiniams ir konditerijos gaminiams gaminti, kur jie pakeičia kvietinius miltus.

Žirnių miltuose yra šių elementų (100 g):

1. Vitaminas B1 (54 % dienos normos). Tai svarbiausias angliavandenių ir energijos apykaitos elementas. Jis atsakingas už metabolizmą, padedant organizmui gauti energijos, o ne kaupti riebalų atsargas. Taip pat būtinas normaliam CNS ir širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimui.
2. Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis, miltuose yra 44 % dienos normos). Jis būtinas angliavandenių, baltymų ir lipidų apykaitai. Normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja hormonų sintezėje, taip pat ir palaikant antinksčių žievės funkciją. Jo trūkumas lemia odos ir gleivinių būklės pablogėjimą.
3. Cholinas (40 % normos). Ši medžiaga įeina į lecitino sudėtį, todėl ji yra svarbiausias ingredientas lipidų apykaitai. Gerina kepenų būklę, padeda atsikratyti riebalų atsargų.
4. Vitaminas H (38 % normos). Padeda skaidyti riebalus ir skatina aminorūgščių įsisavinimą, taip pat ir esančių žirnių miltuose. Taip pat atsakingas už odos grožį ir jaunystę.
5. Vitaminas PP (32,5 % normos). Vaidina svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose. Užtikrina normalų virškinimo procesą, teigiamai veikia nervų sistemą, gerina odos būklę.
6. Vitaminas B6 (13,5 %). Didina natūralų organizmo imunitetą, atsakingas už lipidų apykaitos normalizavimą, reguliuoja apetitą, užtikrina odos jaunystę ir sveikatą.
7. Kalis (34,9 % dienos normos). Būtinas vandens balanso reguliavimui, dalyvauja širdies ir kraujagyslių sistemos darbe, reguliuoja kraujospūdį.
8. Fosforas (41,1% paros normos). Jis reikalingas ne tik medžiagų apykaitos procesams, bet ir dantų bei kaulų mineralizacijai, taip pat protinei veiklai gerinti.
9. Magis (26,8% normos). Jis būtinas normaliam kalcio ir natrio įsisavinimui. Apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo, padeda kovoti su mėšlungiu.
10. Selenas (23,8%). Tai elementas, turintis antioksidacinį ir imunomoduliuojantį poveikį. Jis taip pat dalyvauja skydliaukės hormonų gamyboje.
11. Cinkas (26,5% normos). Žinomas kaip priešuždegiminis elementas. Jo vartojimas padeda normalizuoti reprodukcinės sistemos veiklą. Be to, jis teigiamai veikia kepenų ląstelių būklę.

Be to, žirnių miltuose yra labai daug molibdeno (iki 120% paros normos). Medicinos požiūriu ši medžiaga vertinga tuo, kad yra fermentų, palaikančių purinų metabolizmą, kofaktorius. Tai reiškia, kad ji padeda išvengti podagros – ligos, susijusios su purinų apykaitos sutrikimais – išsivystymo.

Didelis kobalto kiekis (131% paros normos) taip pat yra vienas iš žirnių miltų, kaip dietinio produkto, privalumų, nes ši medžiaga dalyvauja riebalų rūgščių apykaitoje.

Taip pat žirnių miltuose yra chromo, silicio, mangano, vario, daugybės naudingų aminorūgščių. Be to, jie išlieka vienu iš labiausiai prieinamų maisto produktų, nes kulinariniams ir gydomiesiems tikslams juos galima pasigaminti net namuose.

Kuo naudingi žirnių miltai

Žirnių miltuose nėra labai daug vitaminų, tačiau juose yra pakankamai mineralų, kurių savybėmis ir grindžiama šio produkto nauda. Visų pirma reikėtų pažymėti, kad žirnių miltuose esantį baltymą organizmas pasisavina geriau nei gyvūninės kilmės baltymus. Tai skatina tiek bendrą virškinimo gerėjimą, tiek medžiagų apykaitos normalizavimą. Tačiau tuo produkto privalumai neapsiriboja.

Žirnių miltai pasižymi šiomis naudingomis savybėmis:

1. Bendras stiprinamasis poveikis, taip pat dėl natūralaus imuniteto sustiprinimo.
2. Odos būklės gerinimas dėl tokių komponentų, kaip lizinas ir piridoksinas, kiekio.
3. Endokrininės sistemos veiklos normalizavimas.
4. Priešlaikinio senėjimo prevencija dėl antioksidantų.
5. Normalių virškinimo procesų užtikrinimas, kurių metu maksimaliai įsisavinamos visos naudingos su produktais gautos medžiagos.
6. Vidurių užkietėjimo šalinimas.
7. Cholesterolio kiekio kraujyje normalizavimas.
8. Kraujo krešulių susidarymo prevencija.
9. Medžiagų apykaitos procesų užtikrinimas, leidžiantis kovoti su antsvoriu.
10. Kognityvinių gebėjimų gerinimas skatinant smegenų veiklą.

Moterims žirnių miltai naudingi tuo, kad juose yra kalcio (11,5 % paros normos), o tai padeda stiprinti kaulus, ypač svarbu menopauzės laikotarpiu siekiant užkirsti kelią osteoporozės vystymuisi. Taip pat verta paminėti, kad žirnių miltuose yra gana daug seleno, kuris, pirma, yra antioksidantas, leidžiantis sulėtinti priešlaikinį senėjimą, antra, reguliuoja skydliaukės hormonų lygį ir užkerta kelią skydliaukės ligų vystymuisi. Galiausiai šiame produkte yra daug silicio (276 % paros normos), o ši medžiaga yra atsakinga už kolageno gamybą, užtikrinančią odos elastingumą ir jaunatviškumą.

Vyrams žirnių miltai naudingi tuo, kad juose yra gana didelis kiekis cinko – tai leidžia išvengti uždegiminių prostatos ligų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad miltuose yra daug seleno – šis elementas padeda išvengti stuburo ir sąnarių ligų.

Žirnių miltai turi lengvą diuretinį ir tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį, tai naudinga sergant daugeliu ligų. Tačiau prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su gydytoju, nes, pavyzdžiui, sergant cholecistitu, kurį lydi akmenų susidarymas, šios savybės gali būti net žalingos.

Žirnių miltai naudingi nėštumo metu, ir ne tik todėl, kad juose yra daug B grupės vitaminų ir lengvai įsisavinamų baltymų. Juose yra pakankamai geležies, kuri apsaugo nuo anemijos, su kuria susiduria būsimos mamos. Taip pat juose yra kobalto, kuris yra atsakingas už folio rūgšties įsisavinimą, būtiną normaliam vaisiaus vystymuisi.

Mažiems vaikams žirnių miltai nededami, nes jų virškinimo sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi, kad juos suvirškintų. Tačiau vyresnių nei trejų metų vaikų racione žirnių miltai įtraukiami reguliariai, pradedant nuo mažo kiekio. Jie ypač naudingi vaikams, sergantiems celiakija, nes juose nėra glitimo ir tuo pačiu jie skatina normalų augimą ir vystymąsi.

Žirnių miltų naudojimas medicinoje

Žirnių miltai turi žemą glikemijos indeksą (35 vienetai). Todėl, skirtingai nuo kvietinių ir ryžių miltų, juos galima vartoti sergant 2 tipo cukriniu diabetu. O liaudies medicinoje jie netgi laikomi šios ligos vaistais. Ir tam yra mokslinis paaiškinimas – žirnių miltuose yra chromo, kuris normalizuoja jautrumą insulinui. Rekomenduojama juos vartoti prieš valgį po 1/2 arbatinio šaukštelio, užgeriant vandeniu.

Liaudies medicinoje rekomenduojama vartoti žirnių miltus po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną odos būklei pagerinti ir kovojant su nutukimu. Tačiau gydytojai rekomenduoja pradėti nuo mažesnio kiekio – bent nuo 0,5–1 arbatinio šaukštelio. Manoma, kad ši dozė ne tik sumažins cukrinio diabeto apraiškas, bet ir padės atsikratyti galvos skausmų, taip pat bus profilaktinė priemonė nuo aterosklerozės ir pagerins smegenų veiklą.

Žirnių miltai kosmetologijoje

Iš žirnių miltų gaminamos įvairios kosmetinės priemonės veido ar rankų odai. Jie taip pat naudojami plaukų priežiūrai. Pagrindiniai šio ingrediento privalumai yra jo universalumas ir daugiafunkciškumas. Miltai tinka bet kokiam odos tipui – tiek sausai, tiek normaliai, riebiai ir mišriai. Viskas priklauso nuo to, su kuo miltai bus skiedžiami – vandeniu, pienu, kefyru, medumi ar baziniais aliejais.

Svarbu: naudojant namines kosmetines priemones visada yra alerginės reakcijos rizika bet kuriam komponentui. Jei po žirnių miltų ant odos atsiranda raudonas bėrimas, atsiranda dirginimas, lydimas niežėjimo, procedūros reikėtų atsisakyti.

Veidui

Galima daryti šias veido kaukes:

1. Sausai ir normaliai odai. Į 300 g žirnių miltų įpilama šiek tiek šilto vandens, kad gautųsi košė, ir įdedama pieno iki tirštos grietinės konsistencijos. Gautas mišinys laikomas ant silpnos ugnies 30 minučių, retkarčiais maišant. Tada masė atšaldoma ir įdedama 5–7 lašai rozmarinų eterinio aliejaus. Kaukė tepama ant veido, paliekama 15 minučių, tada nuplaunama šiltu vandeniu.
2. Riebiai odai. Žirnių miltai sumaišomi su šiek tiek pašildytu kefyru arba rūgpieniu, kad gautųsi ne per tiršta masė. Priemonė tepama ant odos 15 minučių, tada nuplaunama nenaudojant kosmetikos priemonių. Reikia atsižvelgti, kad kaukė suteiks lengvą balinimo efektą, kurį galima sustiprinti įdėjus šiek tiek šviežiai spaustų citrinos sulčių.
3. Jauninanti kaukė. Žirnių miltai sumaišomi su medumi lygiomis dalimis. Mišinys tepamas ant veido 15–20 minučių, tada nuplaunamas šiltu vandeniu.

Po visų išvardytų kaukių rekomenduojama antrą kartą nusiprausti šaltu vandeniu, kad susiaurėtų poros.

Plaukams

Iš žirnių miltų ir bespalvės chnos galima pasidaryti kaukę plaukams stiprinti ir augimui skatinti. 2 valg. š. miltų imama tiek pat bespalvės chnos ir 1 valg. š. varnalėšų arba alyvuogių aliejaus, taip pat 1 šviežias kiaušinio trynys. Visi ingredientai sumaišomi, įdedama šiek tiek šilto vandens iki grietinės konsistencijos. Kaukė pusę minutės kaitinama mikrobangų krosnelėje, tepama ant drėgnų plaukų pusvalandžiui, tada nuplaunama nenaudojant šampūno.

Tradicinėje kinų plaukų priežiūroje yra procedūra naudojant žirnių miltus, kuri padeda išvalyti plaukus ir galvos odą, jų neišsausindama. Tam paimami žirnių miltai ir užpilami šiltu vandeniu iki tirštos grietinės konsistencijos (kad nesusidarytų gumuliukų, reikia nuolat maišyti). Tada paliekama brinkti per naktį. Ryte gauta masė tepama ant galvos odos ir plaukų per visą ilgį ir paliekama pusvalandžiui, o po to nuplaunama šiltu vandeniu nenaudojant šampūnų ir balzamų. Ši priemonė skirta riebiems plaukams, nes padeda pašalinti riebalų perteklių.

Žala ir kontraindikacijos

Žirnių miltuose nėra kenksmingų medžiagų. Tačiau vartojant dideliais kiekiais gali kilti tokių nemalonumų kaip meteorizmas, pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai.

Kontraindikacijos:

1. Žirnių miltų reguliariai nerekomenduojama vartoti pagyvenusiems žmonėms, jei jie turi virškinimo problemų.
2. Žirnių miltai draudžiami sergant inkstų ligomis, įskaitant ūminį nefritą. Nepatartina jų įtraukti į valgiaraštį sergant ūminiu cholecistitu.
3. Esant ūminei pankreatito, gastrito, opos ligos, kitų uždegiminių virškinimo trakto ligų formai, žirnių miltai yra draudžiami. Tačiau nedideliais kiekiais jų galima įtraukti į racioną sergant lėtine šių ligų forma, jei yra stabili remisija. Ir, žinoma, prieš tai reikia pasitarti su gydytoju.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Renkantis bet kokius miltus labai svarbu patikrinti pakuotės vientisumą, kitaip yra rizika, kad viduje yra drėgmės. Be to, pakuotė turėtų būti pagaminta iš popieriaus, nes polietilene miltai nekvėpuoja. Prieš perkant taip pat reikėtų patikrinti galiojimo terminą. Žirnių miltai ilgai neišsilaiko, todėl imti atsargoms neverta.

Labiausiai vertinami vadinamieji žirnių miltai senuoju rusiškuoju būdu, tai stambiai malti arba pilno grūdo miltai, jie yra naudingiausi. Parduotuvėje jų, žinoma, nebus galima apžiūrėti, tačiau apskritai reikia žinoti, kad kokybiški žirnių miltai turėtų būti šviesiai smėlio spalvos. Ir kuo aukštesnis smulkumo laipsnis, tuo aukštesnė jų rūšis ir šviesesnė spalva. Žinoma, iškart reikia patikrinti, ar miltuose nėra tamsių taškelių, gumuliukų, vabaliukų ir pan.

Geri žirnių miltai, kurie buvo tinkamai laikomi, nekartūs, neturi rūgštelės, skonį galima apibūdinti kaip šiek tiek salstelėjusį. Jokio pasenusio poskonio ar nemalonaus kvapo neturėtų būti, taip pat ir smėlio pojūčio ant dantų ragaujant. Sausos būklės miltai apskritai neturėtų kvepėti niekuo, tačiau jei ant jų užpilti šiek tiek karšto vandens, atsiras būdingas žirnių kvapas.

Žirnių miltai tikrinami tokiu būdu – reikia paimti nedidelį kiekį produkto ir suspausti rankoje. Kokybiški miltai nesusidaro gumulų. Drėgni miltai limps prie odos.

Žirnių miltus rekomenduojama laikyti arba popieriniuose maišeliuose, arba drobiniuose maišeliuose, sausoje tamsioje vietoje, kad jie neoksiduotųsi ir neįgytų drėgmės.

Kaip pasigaminti žirnių miltų namuose

Žirnių miltus galima pasigaminti namuose iš džiovintų žirnių grūdelių. Paprasčiausias variantas – džiovintus žirnius sumalti kavamale iki miltelių. Iš karto didelio kiekio miltų tokiu būdu gauti nepavyks, tačiau įmaišyti į apkepą arba medicininiais ir kosmetiniais tikslais – tai geras variantas.

Yra ir sudėtingesnis variantas, užtat miltai gaunami švelnesni, o patiekalai – skanesni. Gaminant tokiu būdu, verdama žirnių košė (iš džiovintų žirnių) ir sutrinama trintuvu. Tada gauta tyrė išpilama ant kepimo skardos ir džiovinama orkaitėje kuo žemesnėje temperatūroje. Periodiškai masė maišoma. Galų gale gaunami švelnios konsistencijos milteliai, neturintys būdingo kvapo. Iš jų bus galima gaminti net saldumynus ir konditerijos gaminius.

Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu gauti žirnių miltai, pirmiausia juos turite išdėlioti ant balto audinio, paskirstydami paviršiuje tolygiu ne storesniu nei 2 cm sluoksniu. Šie miltai turi šiek tiek pagulėti sausoje vietoje, kad išgaruotų drėgmės likučiai. Jeigu jie lengvai atsiskiria nuo rankų odos, tai reiškia, kad jie visiškai paruošti. Tačiau prieš vartojimą juos vis tiek rekomenduojama persijoti.

Ką galima pagaminti iš žirnių miltų: receptai

Žirnių miltai – puikus dietinis produktas. Gaminimo proceso metu jie išlaiko visas naudingąsias medžiagas, už kurias yra vertinami. Be to, jie praktiškai nesugeria riebalų. Iš žirnių miltų gaminamos sriubos, blynai ir paplotėliai. Tiesa, kepiniams juos geriau derinti su kitais miltais – nebūtinai kvietiniais, galima avižiniais arba grikiais.

Oladai

Paplotėliai iš žirnių miltų yra populiarūs tradicinėje Indijos virtuvėje. Jų gamybai 10 valg. š. žirnių miltų imama 5 valg. š. avižinių, grikių arba kvietinių miltų. Taip pat reikės šių ingredientų: 1 pomidoro, 1 skiltelės česnako, 1 arb. š. tarkuotos imbiero šaknies arba atitinkamo kiekio miltelių, druskos ir ciberžolės pagal skonį.

Dubenyje sumaišomi miltai ir sausi prieskoniai, o tada pradedama po truputį pilti šaltą vandenį plona srovele, kad būtų galima gauti pakankamai tirštą tešlą paplotėliams. Nuo pomidoro nuimama odelė ir jis susmulkinamas trintuvėje su žalumynais, o tada pridedama prie gautos tešlos. Ji neturėtų būti lengva, reikia siekti jos elastingumo, prireikus įberti šiek tiek miltų. Iš tešlos formuojami paplotėliai ir kepami iš abiejų pusių nepridegančioje keptuvėje.

Blynai

Blynus iš žirnių miltų galima pagaminti tiek iš vandens, tiek iš kefyro. Egzistuoja ir kitų receptų – pavyzdžiui, indiški su imbieru, tačiau jie nėra tokie populiarūs.

Jeigu blynus gaminate su vandeniu, gausite kažką panašaus į neraugintą paplotėlį, kurį galima patiekti su daržovių salotomis, rūgštaus pieno produktais arba keptais svogūnais. Imama 200 g žirnių miltų, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį. Kiaušinis sumaišomas su miltais, tada įpilama šilto vandens, kad gautųsi grietinės konsistencija. Tada blyneliai kepami kaip įprasti – iš kvietinių miltų. Galima į tešlą įberti cukraus – tada patiekti juos geriau su medumi arba uogiene.

Antras variantas – blynai su kefyru. Imama 5 valg. š. žirnių miltų ir 3 valg. š. kvietinių miltų, 200 ml kefyro, 1 kiaušinis, druskos ir aliejaus pagal skonį. Abiejų rūšių miltai sumaišomi ir persijojami, tada pridedamas kiaušinis ir kefyras. Esant poreikiui, galima įpilti šiek tiek vandens, kad mišinys nebūtų tirštas. Tada blynai kepami keptuvėje įprasta tvarka.

Košė

Košė iš žirnių miltų verdama tiek ant viryklės, tiek daugiamečiame puode. Proporcija: 2 stiklinės vandens ir 1 stiklinė žirnių miltų. Jie išmaišomi, kad gautųsi skysta masė. Druska arba cukrus dedami pagal skonį. Gaminant ant viryklės, skysta masė virinama ant vidutinės ugnies iki tyrės konsistencijos. Gaminant daugiamečiame puode, pasirenkamas „Košės“ arba „Troškinio“ režimas. Priedai prie košės gali būti įvairūs – pavyzdžiui, troškinta su morkomis ir svogūnais saliero šaknis, troškinti grietinėje grybai ir t.t. Šio produkto nerekomenduojama derinti su mėsa dėl didelio augalinio baltymų kiekio. Saldžią košę galima patiekti su medumi ir džiovintais vaisiais.

Sriuba

Sriubą iš žirnių miltų išvirti labai paprasta. Tai gali būti tyrės sriuba, kuriai reikės 6 valg. š. miltų 1 l vandens, druskos, prieskonių ir žalumynų pagal skonį. Tada pakanka atskiesti miltus vandeniu, kad neliktų gumuliukų, įberti druskos ir prieskonių, užvirti nuolat maišant ir patiekti su žalumynais.

Antras variantas – išvirti bulves, svogūnus ir morkas, kaip įprastai sriubai. Atskieskite žirnių miltus vandeniu, kol neliks gumuliukų, įdėkite į pusgaminį su daržovėmis, užvirkite ir patiekite su žalumynais.

Kiselis

Senovės Rusijoje žirnių kisielius seniau gamindavo iš džiovintų žirnių. Tačiau iš miltų jis būna švelnesnis ir jį gali vartoti net žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis.

Klasikinė proporcija – 2 stiklinėms žirnių imama 5 stiklinės vandens ir virinama ant silpnos ugnies 30–40 minučių. Druska ir prieskoniai dedami pagal skonį. Tada jis atšaldomas, supilamas į formą ir paliekamas šaldytuve 3–4 valandoms, kad sustingtų. Daugelis kulinarų siūlo gaminti žirnių kisielių su grybais. Tokiu atveju grybai su svogūnais kepami atskirai. Sustingęs kisielius patiekiamas su grybų užkepėle. Jį įprasta valgyti pjaustant gabaliukais.

Įdomūs faktai apie žirnius

1. Pasaulyje yra tik septynios žirnių rūšys, o tai vienas naudingiausių produktų, jame daug skaidulų. Tačiau žirnių veislių išvesta daug daugiau. Sakoma, kad Tomas Džefersonas, trečiasis JAV prezidentas, savo dvare augino kelias dešimtis veislių.
2. Kai kurie mokslininkai spėja, kad žirniai buvo viena pirmųjų kultūrų, augintų žmogaus agrarinės revoliucijos epochoje prieš 10 tūkstančių metų. Manoma, kad pirmiausiai jie pradėti auginti Viduržemio jūros baseine ir Tolimuosiuose Rytuose. Būtent šiuose regionuose jie iki šiol vaidina svarbiausią vaidmenį kulinarijoje, nors šiandien paplitę visame pasaulyje. Daugiausiai jų auginama Kinijoje ir Rusijoje, tačiau į trejetuką įeina ir Kanada. Kai kurios sėjamųjų žirnių veislės gali užaugti iki 2 m aukščio.
3. Žirniuose yra daug baltymų. XIX–XX amžiuje ši savybė buvo naudojama gaminant erzac-dešrą, kuri iki Antrojo pasaulinio karo buvo vokiečių kareivių racione. Tiesa, dažniausiai į ją vis tiek būdavo dedama lašinių arba mėsos.

Žirnių miltų nuotrauka