Moliūgų miltai: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Moliūgų sėklos yra vienas naudingiausių produktų. Jos pasižymi daugybe gydomųjų savybių. Tačiau jų naudojimo sritis ilgą laiką buvo ribota: jos buvo valgomos žalios arba džiovintos, arba iš jų buvo gaminamas aliejus. Pastaraisiais metais atsirado dar vienas jų perdirbimo produktas, turintis visas sėklų naudingąsias savybes – tai moliūgų miltai. Šiandien jie vis dažniau naudojami kulinarijoje ir kosmetologijoje.

Kas naudingiau: moliūgų ar kviečių miltai?

Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalima. Viena vertus, kvietiniuose miltuose yra didesnis kaloringumas – 342 kcal 100 g, o moliūgų miltuose – apie 305 kcal. Tuo pačiu metu kvietiniai miltai turi daugiau baltymų, jų maistinė vertė didesnė.

Kita vertus, kvietiniuose miltuose yra baltymo glitimo, kuris gali sukelti tokią ligą kaip celiakija. Moliūgų miltuose glitimo nėra, todėl jie tinka žmonėms, sergantiems šia liga. Be to, juose yra daug mikroelementų. Dažnai dietologai pataria maišyti abiejų rūšių miltus, kad gautumėte maksimalią naudą.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Moliūgų miltų energetinė vertė yra gana didelė – apie 305 kcal 100 g. Tačiau unikali cheminė sudėtis daro juos nepaprastai naudingus.

Moliūgų miltuose yra šių komponentų:

1. Askorbino rūgštis, stiprinanti imunitetą.
2. Karotinoidai, palankiai veikiantys regėjimą.
3. B grupės vitaminai, įskaitant folio rūgštį.
4. Vertingos omega-3 riebalų rūgštys, būtinos normaliam organizmo funkcionavimui.
5. Turtingas mineralų rinkinys, įskaitant fosforą, seleną ir cinką (tuo tarpu pagal cinko kiekį moliūgų miltai laikomi čempionais, nes daugiau šio elemento yra tik sezamo sėklose).

Taip pat reikėtų pažymėti, kad 60 g moliūgų miltų yra fosforo ir magnio tokiu kiekiu, kurio pakanka patenkinti suaugusio žmogaus paros poreikį.

Moliūgų miltuose yra daug flavonoidų ir kelios dešimtys aminorūgščių, dėl ko jie laikomi vertingu dietiniu produktu.

Kuo naudingi moliūgų miltai?

Bendroji nauda

Moliūgų miltuose yra daug naudingų medžiagų, dėl kurių jie gali būti naudojami:

• virškinimo normalizavimui;
• natūralaus imuniteto stiprinimui;
• širdies ir kraujagyslių veiklos gerinimui;
• helmintozės gydymui;
• svorio mažinimui ir cukrinio diabeto profilaktikai.

Taip pat moliūgų miltai padeda žymiai pagerinti odos, plaukų ir nagų būklę dėl didelio vitaminų ir cinko kiekio.

Moterims

Moterims moliūgų miltai – visų pirma grožio produktas, nes padeda kovoti su problemine oda ir skatina organizmo atjaunėjimą. Be to, šis produktas svarbus hormonų pusiausvyrai normalizuoti. Jis ypač naudingas menopauzės metu, nes padeda išvengti su ja susijusių komplikacijų ir nemalonių simptomų, užkerta kelią su šiuo laikotarpiu susijusiam širdies ir kraujagyslių veiklos pablogėjimui.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams šis produktas įdomus tuo, kad jame gausu cinko. Tai leidžia atsikratyti uždegiminių prostatos ligų ir apskritai gerai veikia erekcijos funkciją bei reprodukcinės sistemos organų būklę.

Nėštumo metu

Būsimoms mamoms šis produktas svarbus tuo, kad leidžia išvengti įvairių anemijos formų – su šia problema susiduria daugelis nėščiųjų, nes dauguma vitaminų ir mineralų organizmas sunaudoja vaisiaus vystymuisi. Tuo tarpu moliūgų miltai padeda atsikratyti patinimų ir padeda reguliuoti svorį, o tai taip pat labai svarbu nėštumo metu.

Žindymo laikotarpiu

Egzistuoja tyrimai, įrodantys, kad medžiagos, esančios moliūgų miltuose, leidžia pagerinti psichoemocinę būseną. Jaunoms mamoms tai svarbu, nes padeda išvengti pogimdyminės depresijos. Taip pat moliūgų miltų vartojimas padės atsikratyti perteklinio svorio, priaugto nėštumo metu, bei sutvarkyti odą ir plaukus.

Vaikams

Vaikams moliūgų miltai naudingi tuo, kad juose yra daug vitaminų, būtinų normaliam organizmo vystymuisi. Be to, juose nėra glitimo, o daugelis šiuolaikinių vaikų kenčia, jei ne nuo netoleravimo, tai nuo per didelio jautrumo šiam baltymui. Moliūgų miltus į vaikų racioną galima įtraukti po metų, po truputį dedant jų į košes.

Metant svorį

Pats savaime moliūgų miltai nėra riebalus deginantis produktas. Tačiau jie padeda sureguliuoti medžiagų apykaitą, o tai lemia riebalų sankaupų mažėjimą. Be to, jų pagalba galima normalizuoti virškinimo procesus, o tai leis atsikratyti toksinų.

Kai kurie dietologai pataria laikytis trijų savaičių dietos, kai vienas valgymas pakeičiamas kokteiliu iš rauginto pieno produktų ir moliūgų miltų. Kiti valgymai turi tiesiog atitikti sveikos mitybos taisykles, tai yra reikės atsisakyti keptų ir riebių produktų, alkoholio, saldžios gaziruotos vandens ir bandelių.

Kokteilio vartojimo schema bus tokia:

1. Pirmąją savaitę per pusryčius reikia išgerti pusę stiklinės kokteilio, pagaminto iš 100 ml neriebaus jogurto arba kefyro, sumaišyto su 1,5 arbatinio šaukštelio moliūgų miltų.
2. Antrąją savaitę pusryčiai bus maistingesni – jau 3 arbatiniai šaukšteliai moliūgų miltų 100 ml neriebaus kefyro arba jogurto.
3. Trečiąją savaitę didėja rytinės porcijos tūris – tai jau 4 arbatiniai šaukšteliai miltų 150 ml kefyro arba jogurto.

Per šį laiką galima numesti 5–7 kg antsvorio. Gali pasirodyti, kad tai nėra labai įspūdingas rezultatas. Tačiau jis bus stabilus, antsvoris negrįš ilgą laiką, ypač jei periodiškai gersite tokį kokteilį organizmo valymui. Be to, svorio metimas vyksta maksimaliai saugiu organizmui būdu.

Kaip vartoti moliūgų miltus gydymo tikslais

Unikali moliūgų miltų sudėtis daro juos puikia gydymo priemone. Ji retai naudojama kaip savarankiškas vaistas, tačiau yra svarbi kompleksinės terapijos dalis. Tarp jos privalumų, be kita ko, yra tai, kad ji gali derėti su bet kokiais patiekalais, neprarandant naudingųjų savybių. Be to, ją galima vartoti kartu su bet kokiais medikamentais. Kartais ji skiriama kaip profilaktinė priemonė, kai reikia vartoti daug įvairių vaistų. Tokiais atvejais moliūgų miltai leidžia sumažinti papildomą kepenų apkrovą ir atlieka hepatoprotektoriaus funkciją.

Suvalgyti šaukštą moliūgų miltų tiesiog taip, sausai, labai sunku. Todėl rekomenduojama jų dėti į rūgštaus pieno produktus po 1–2 arbatinius šaukštelius 100 ml kefyro ar jogurto. Tokią priemonę galima vartoti ne dažniau kaip du kartus per parą. Gydymo kursas trunka mėnesį, po to rekomenduojama padaryti pertrauką. Iš viso per metus galima atlikti 3–4 tokius kursus.

Naudojimas kosmetologijoje

Moliūgų miltus, gautus iš šio vaisiaus minkštimo, rekomenduojama naudoti namų kosmetologijoje. Juose yra B grupės vitaminų, askorbo rūgšties, taip pat cinko, pasižyminčio priešuždegiminėmis savybėmis, todėl šis produktas yra nepaprastai naudingas kovojant su spuogais. Tuo pačiu metu moliūgų miltuose yra tokių komponentų kaip metioninas ir lizinas. Tai aminorūgštys, kurios skatina kolageno – baltymo, atsakingo už odos jaunystę ir elastingumą – gamybą. Todėl priemonės iš moliūgų miltų pasižymi ir atjauninamuoju poveikiu.

Pavyzdžiui, galima ruošti šias kaukes:

1. Sausai odai. Reikia paimti 2 valg. šaukštus moliūgų miltų iš sėklų, sumaišyti su 1 valg. šaukštu kefyro ar grietinės, tokiu pat kiekiu gėlių medaus ir citrinos sulčių. Mišinį užtepti ant nuvalytos veido odos 15 minučių, tada kruopščiai nuplauti. Mišinys pasižymi lengvu balinamuoju poveikiu. Taip pat jis turi žaizdas gydantį poveikį, todėl kartais tepamas tik ant pažeistų vietų.
2. Kaukė nuo pigmentinių dėmių. Moliūgų miltus sumaišyti su karštu vandeniu taip, kad gautųsi labai skystos konsistencijos priemonė (panaši į kosmetinį pienelį). Į ją įpilti moliūgų sulčių arba šviežiai spaustų citrinos sulčių ir nuvalyti pigmentines dėmes vietoj losjono.
3. Jauninanti kaukė. Reikia maždaug 20 g miltų užplikyti nedideliame kiekyje verdančio vandens, kad neliktų gumuliukų, tada pavirti ant silpnos ugnies, kol sutirtštėtų, tada išjungti ir palaukti, kol atvės. Tuo tarpu odą nuvalykite alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių mišiniu, tada užtepkite moliūgų kaukę ir po 15 minučių nuplaukite šiltu vandeniu.

Panašiai naudojami moliūgų miltai rankų odos ir odelių priežiūrai. Juos galima derinti su įvairiais aliejais.

Taip pat moliūgų miltų dedama į paruoštas plaukų kaukes, kad sumažintų galvos odos uždegimą ir atsikratytų seborėjos.

Žala ir kontraindikacijos

Nors apskritai moliūgų miltai yra naudingi ir nesukelia alergijos, negalima atmesti individualaus netoleravimo. Įtraukiant šį produktą į racioną, visada verta keletą dienų stebėti organizmo reakciją prieš pradedant reguliariai vartoti.

Nerekomenduojama vartoti moliūgų miltų daugiau nei 4–5 arbatinius šaukštelius per dieną, nes tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą arba vidurių užkietėjimą, priklausomai nuo organizmo polinkio. Esant dirglaus žarnyno sindromui, dėl tokio kiekio skaidulų gali atsirasti vidurių pūtimas.

Kaip laikyti moliūgų miltus

Šis produktas laikomas taip pat, kaip ir bet kokie kiti miltai, tai yra užtikrinant apsaugą nuo drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių. Jei miltai stovės ten, kur nuolat pateks saulės šviesa, jie pakeis kvapą – jis taps šiek tiek apkartęs. Jų skonio savybės tokiu atveju taip pat pablogės.

Optimalus variantas – laikyti miltus tamsioje ir sausoje vietoje kambario temperatūroje. Daugelis gamintojų išleidžia juos sandarioje pakuotėje su specialiu užraktu. Jei miltai sunaudojami greitai, galima juos palikti toje pakuotėje. Priešingu atveju geriau juos suberti į stiklinį indelį, kurio dangtelis sandariai užsidaro.

Kaip pasigaminti moliūgų miltus namuose

Moliūgų miltus siūlo prekybos firmos, besispecializuojančios ekologiškuose produktuose. Nepaisant visų teigiamų tokių miltų savybių, jie turi rimtą trūkumą – aukštą kainą. Tačiau tokį produktą galima pasigaminti ir namuose. Tai ypač aktualu tiems žmonėms, kurie patys augina moliūgus, nes tokiais atvejais jie gali būti visiškai tikri dėl pradinės žaliavos kokybės.

Iš sėklų

Kaip jau minėta, moliūgų miltai dažniausiai gaminami iš sėklų. Tačiau ne iš kiekvieno moliūgo galima gauti sėklų, tinkančių miltų gamybai. Praktika rodo, kad geriausių rezultatų duoda stambiavaisės veislės. Be to, verta teikti pirmenybę kietosios žievės rūšims. Kai kuriose šalyse netgi buvo išvesti specialūs bežiaviai moliūgai, dar vadinami plikaisiais moliūgais. Pavyzdžiui, tokios veislės kaip Heraklis arba Plikųjų sėklų 14 (Gribovo stoties selekcija). Tokių veislių sėklos beveik neturi luobelės, o yra padengtos tik plona plėvele, todėl jas lengviau perdirbti ir gauti pagerintų savybių miltus. Juos bus lengva naudoti duonai, keksams ar blynams kepti.

Tačiau jei tokių moliūgų veislių nėra, galima apsiriboti paprastais. Tik reikia suprasti, kad miltų išeiga bus nedidelė, nes vaisiuose sėklų yra nedaug. Pavyzdžiui, jei daržovės svoris yra 3–4 kg, tai iš jos sėklų vidutiniškai gausite apie 100 g miltų. Taigi bet kuriuo atveju tai galima laikyti aukščiausios kokybės produktu.

Taigi, norint gauti miltų, vaisiai kruopščiai nuplaunami, po to nušluostomi audiniu. Valymo etapas yra labai svarbus, nes sėklos nėra termiškai apdorojamos.

Tada moliūgas perpjaunamas, sėklos išrenkamos, stengiantis iš karto jas nuvalyti nuo prilipusios minkštimo. Po to jos išdėliojamos vienu sluoksniu ant švaraus popieriaus (jokiu būdu ne ant laikraščio), o tada išdžiovinamos natūraliu būdu. Jei namuose yra augintinių ar mažų vaikų, sėklas geriau išdėlioti ant lentynos, kurios jie nepasiekia.

Valyti sėklų nuo luobelės nerekomenduojama. Reikalas tas, kad po luobele yra žalia plėvelė, o joje yra medžiagos kukurbitacino, kuris, kaip rodo tyrimai, padeda kovoti net su piktybiniais navikais.

Kitame etape išdžiovintos sėklos sumalamos kavamale arba specialioje grūdų malūnėlyje. Kiekvieną kartą į prietaisą dedama tokia porcija, kad peilis galėtų laisvai judėti. Pirminio apdorojimo metu peilis susmulkina sėklas, padalindamas jas į stambesnius gabalus. Tuo metu pati sėkla suskyla greičiau nei luobelė. Visuose vėlesniuose etapuose luobelė taip pat bus smulkinama, bet vis tiek tuo metu, kai sėkla pavirs milteliais, jos dalelės bus stambesnės nei likę miltai. Taigi paskutiniame etape gautas produktas būtinai persijojamas, kad atsikratytumėte sėlenų.

Iš minkštimo

Taip pat miltus galima pasigaminti iš džiovintos moliūgo minkštimo. Nors tai veikiau yra vitaminų milteliai, nes juose nebus tiek daug baltymų ir riebalų rūgščių. Tačiau juose bus daugiau karotinoidų, kurie pasižymi ryškiu antioksidaciniu poveikiu. Ir nors tokie miltai netinka kepti, juos taip pat galima dėti į kokteilius, smoothie, padažus, sriubas ir daržovių troškinius – dietiniais ir gydomaisiais tikslais.

Norėdami pagaminti tokius miltus, būtinai imkite prinokusį moliūgą, patikrinkite, ar jis nėra sugadintas. Tada kruopščiai nuplaukite, nulupkite žievelę ir išimkite sėklas. Minkštimą sutarkuokite stambia tarka, bet galite ir supjaustyti mažais kubeliais. Vėliau jį džiovinkite orkaitėje arba buitiniame džiovintuve, nes natūraliai džiūdamas tai užtruktų per ilgai. Išdžiovintą masę sumalkite blenderiu arba malūnėliu iki miltelių, kurie turės gražų geltoną arba oranžinį atspalvį.

Ką galima pagaminti iš moliūgų miltų: receptai

Nors šis produktas masiniu kiekiu pasirodė palyginti neseniai, kulinarai išmoko naudoti moliūgų miltus pačiuose įvairiausiuose patiekaluose. Skirtingai nuo kvietinių miltų, jie turi būdingą malonų poskonį. O iš jų pagaminti kepiniai laikomi puriais ir aromatingais. Tačiau moliūgų miltai naudojami ne tik kepiniams, bet ir kaip tirštiklis ruošiant sriubas ir padažus. Juos galima derinti su įvairiais ingredientais. Pavyzdžiui, kepiniams moliūgų miltai dažnai maišomi su kvietiniais, ruginiais ar avižiniais miltais. Taip pat jie derinami su linų ar sezamo sėklomis, riešutų branduoliais ir t.t.

Galite išbandyti šiuos receptus.

Varškės ir moliūgų troškinys

Jo paruošimui 500 g neriebios varškės reikės stiklinės moliūgų miltų (200 g), razinų ar kitų džiovintų vaisių, cukraus pagal skonį, 2–3 vištų kiaušinių (galite imti ir daugiau, jei jie maži).

Pirmiausia sutrinkite varškę su miltais ir cukrumi tol, kol gausite vienalytę masę, tada sudėkite razinas arba susmulkintus džiovintus vaisius ir gerai išmaišykite. Kiaušinius išplakite atskirai, tada supilkite gautą masę ir vėl išmaišykite. Jei norite, į šią tešlą galite įdėti šiek tiek vanilės ar cinamono. Kepimo formą patepkite aliejumi arba išklokite kepimo popieriumi. Aliejų rekomenduojama naudoti kukurūzų ar linų sėmenų, geriausia nerafinuotą, kad apkepas būtų aromatingesnis. Tešlą paskirstykite formoje, patepkite išplaktu tryniu ar grietine. Kepkite orkaitėje 250 laipsnių temperatūroje. Masė išeina tiršta, bet iškepa maždaug per 15–20 minučių.

Sausainiai iš moliūgų miltų

Kad kepiniai geriau išlaikytų formą, rekomenduojama maišyti moliūgų miltus su kvietiniais santykiu 1:2. Sausainiai vis tiek išlaiko naudingas savybes, tačiau juose bus mažiau glitimo nei įprastuose. Be to, jie išeina gana gražūs ir purūs, išliekant švieži keletą dienų.

Vienai stiklinei molūgų ir kvietinių miltų mišinio reikės 100 g sviesto ir 5 valgomųjų šaukštų cukraus. Sviestas kaitinamas, kol jis tampa skystas, tada dedamas cukrus ir gerai išmaišoma, kol ištirpsta, o tada sumaišoma su miltais. Jei reikia, tešlą galima padaryti mažiau tankią, įpylus pieno. Kad sausainiai būtų purūs, naudojamas arba kepimo milteliai, arba soda. Kad būtų malonus aromatas, dedama citrinos žievelės. Paruošta tešla iškočiojama kočėlu ir iš jos iškerpami sausainiai formelėmis. Gautos figūrėlės kepamos ant skardos (ant pergamento arba sviestu patepto paviršiaus).

Tradicinis pyragas

Šiam patiekalui reikės tik molūgų miltų – 0,5 kg 1 stiklinei cukraus ir 5 kiaušiniams. Kad keksas būtų aromatingesnis, naudojama šiek tiek romo arba aromatinės esencijos. Dėl purumo reikės kepimo miltelių arba sodos.

Kiaušinių baltymai išplakami su stikline cukraus, kol susidaro tiršti putos. Tryniai trinami su keliais šaukštais cukraus, vanile ir cinamonu. Tuo tarpu miltai persijojami per sietelį, kad jie taptų puresni (o tešla lengvesnė), dedami kepimo milteliai, tada supilami tryniai, išplakti su cukrumi, romas ir išmaišoma. Kai masė bus paruošta, įpilami išplakti baltymai. Tačiau šį kartą kruopščiai maišyti nereikia. Tokia netolygiai baltymais aplieta masė paskirstoma į formą ir dedama į orkaitę, įkaitintą iki 80 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai keksas kepamas 20 minučių, tada patikrinama jo būklė. Auksinis atspalvis yra būdingas paruošto patiekalo požymis. Kai keksas atvėsta, jis apliejamas kokosiniu arba šokoladiniu glajumi.

Žinoma, kepinius su molūgų miltais galima vadinti dietiniais tik sąlyginai, nes jie vis tiek turi cukraus, todėl juos vartojant reikia laikytis saikingumo.

Molūgų miltai patys savaime dažnai naudojami tradicinių patiekalų kaloringumui sumažinti. Pavyzdžiui, juose apvoliojami faršo gaminiai. Miltus iš molūgo minkštimo gaminant galima berti į pilno grūdo košes – gausis vitaminų priedas, kuris suteiks patiekalui gražų atspalvį.

Įdomūs faktai apie moliūgą

Tai, kad molūgas turi gydomųjų savybių, buvo žinoma dar senovėje. Tai rodo tiek archeologiniai radiniai, tiek molūgo paminėjimas daugelyje senovės Egipto ir Eurazijos tautų mitų. Viduramžiais europiečiai dar nežinojo saulėgrąžų aliejaus – saulėgrąžos buvo atvežtos daug vėliau iš Naujojo pasaulio. Tačiau jie mokėjo spausti aliejų iš molūgų sėklų, kuris dažnai buvo vadinamas juoduoju auksu – dėl savo spalvos, vertės ir naudingų savybių. Tuo pat metu pradėta perdirbti išspaudų likučius į miltus.

Jau Renesanso epochoje, kai atsivėrė nauji prekybos keliai į Aziją, molūgas pateko į Tolimųjų Rytų šalis – Kiniją, Japoniją, Indiją. Būtent čia dabar ir auginama daugiausia molūgų sėkloms. Ir molūgų miltai yra vieni populiariausių maisto priedų būtent šiame regione.

Moliūgų miltų nuotrauka