Keptas svogūnas: naudingos savybės ir gaminimo receptai

Daugelio pirmųjų ir antrųjų patiekalų gaminimo sunku įsivaizduoti be svogūnų apkepimo. Naudojant svogūną galima visiškai pakeisti produktų skonio ypatybes, iš paprasčiausių ingredientų gauti nepaprastai skanų ir aromatingą patiekalą.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Ropinis svogūnas – mažai kaloringas produktas. 100 g yra tik 40 kcal, iš kurių baltymų – 1,3 g, riebalų – 0,2 g, angliavandenių — 8,1 g, maistinių skaidulų – 2,9. Cheminę sudėtį sudaro šie komponentai:

• geležimi;
• kaliu;
• natriu;
• jodu;
• fosforu;
• vitaminais C, E, B.

Kepto svogūno maistinė vertė skiriasi didžiausiu kaloringumo rodikliu dėl aliejaus pridėjimo gaminimo metu ir yra 250 kcal. Energinė vertė gali keistis priklausomai nuo naudoto aliejaus rūšies.

Kuo naudingas keptas svogūnas

Bendroji nauda

Svogūnas priklauso nedaugeliui produktų, kurie kepimo metu nežymiai praranda savo naudingąsias savybes. Kuo gi naudingas apkepimas? Dėl gausaus svarbių medžiagų kiekio svogūnų apkepimas daro tokį teigiamą poveikį žmogaus organizmui:

• papildo reikiamą vitaminų ir mineralų koncentraciją;
• leidžia palaikyti hemoglobino kiekį kraujyje;
• skatina raumenų stiprėjimą;
• turi antibakterinių savybių;
• gerina bendrą organizmo būklę;
• dėl vitamino B kiekio stiprina nervų sistemą;
• skatina normalų inkstų darbą;
• gerina medžiagų apykaitą ir riebalų mainus;
• turi diuretinį poveikį;
• lėtina vėžinių ląstelių augimą.

Moterims

Moterų organizmas pasižymi jautrumu stresinėms situacijoms. Reguliarus svogūno dėjimas į patiekalus ramina nervų sistemą.

Produkte yra vitamino B6, kuris normalizuoja daugumą svarbių funkcijų moters organizme:

• gerina virškinimą;
• atstato medžiagų apykaitą ir pagreitina metabolizmą;
• palengvina savijautą PMS ir menstruacijų metu;
• tarnauja kaip vėžinių ligų prevencija;
• padidina seksualinį susijaudinimą;
• sumažina nevaisingumo riziką.

Vitamino C ir E kiekis gerina odos, plaukų ir nagų būklę.

Vyrams

Svogūnų apkepimas naudingas ir vyrams dėl kelių priežasčių:

• padidina vyrišką libido;
• gerina spermos skysčio kokybę ir normalizuoja reprodukcinę funkciją;
• kartu su vaistais mažina prostatito simptomus;
• padeda atsikratyti šlapinimo problemų.

Nėštumo metu

Nėščioms moterims nereikėtų atsisakyti nedidelio kiekio kepto svogūno. Apkepime yra folio rūgšties, reikalingos palankiam vaisiaus vystymuisi.

Nėra paslaptis, kad nėštumo laikotarpiu moters organizmas yra itin pažeidžiamas. Įtraukus svogūnus į racioną, sustiprėja imuninė sistema ir sumažėja rizika užsikrėsti peršalimo ligomis. Be to, svogūnuose gausu vitaminų ir mikroelementų, būtinų tiek motinos sveikatai, tiek kūdikio vystymuisi.

Nėštumo metu nereikėtų valgyti keptų svogūnų kaip atskiro patiekalo. Šios rekomendacijos nesilaikymas gali sukelti rėmenį. Geriausias variantas – dėti keptų svogūnų ruošiant kitus patiekalus.

Trečiąjį trimestrą svogūnus reikėtų vartoti atsargiai, nepamirškite, kad daržovė gali sukelti alergiją.

Žindymo laikotarpiu

Kūdikio maitinimas krūtimi yra toks pat svarbus laikotarpis kaip ir nėštumas. Moteris turi ir toliau rūpintis savo sveikata, ypač atidžiai stebėdama mitybą. Svogūnuose esantys vitaminai ir naudingos medžiagos per motinos pieną patenka į kūdikio organizmą.

Maitinančios moters organizmas patiria didžiulį krūvį, dėl to pirmiausia nukenčia imuninė sistema. Svogūnuose esanti askorbo rūgštis atkuria apsauginę funkciją.

Atsiradus nedideliems suspaudimams krūtyje, uždegimui mažinti naudojami svogūnų kompresai. Gydymą galima taikyti pradinėje uždegiminio proceso stadijoje. Pastebėjus pirmuosius būklės pablogėjimo požymius (aukšta temperatūra, nesiliaujantis krūties skausmas), būtina kreiptis į specialistą.

Vaikams

Nevertėtų visiškai išbraukti svogūnų iš vaiko raciono. Šis produktas turi daugybę naudingų komponentų, galinčių sustiprinti silpną imuninę sistemą ir papildyti reikiamą vitaminų bei mineralų kiekį.

Keptų svogūnų nerekomenduojama duoti kūdikiui iki 1 metų. Jie gali sukelti alerginę reakciją, todėl į patiekalus juos reikėtų pradėti dėti mažomis porcijomis. Jei per parą nepastebima jokių pokyčių, prikūrimą galima tęsti.

Šviežių svogūnų reikėtų pradėti duoti sulaukus trejų metų. Termiškai neapdorota daržovė didina skrandžio sulčių rūgštingumą, taip pat dirgina stemplės ir skrandžio gleivines.

Metant svorį

Dietologai rekomenduoja dėti svogūnų ruošiant patiekalus. Daržovių apkepas normalizuoja medžiagų apykaitą ir pagreitina metabolizmą. Viena iš dietų netgi vadinama „svogūnų dieta“. Prancūzai ją pasiūlė remdamiesi svogūnų gebėjimu šalinti iš organizmo toksinus ir valyti nuo šlakų.

Svarbi svogūnų savybė – skaidyti riebalus nepakenkiant sveikatai.

Keptas svogūnas medicinoje

Gydomosios svogūnų savybės žinomos jau kelis šimtmečius. Jie vadinami natūraliu antibiotiku dėl antimikrobinių savybių. Svogūnų apkepo vertė – gebėjimas išlaikyti didžiąją dalį naudingų vitaminų ir mikroelementų net po terminio apdorojimo. Dėl šios priežasties kepti svogūnai naudojami daugelio negalavimų gydymui ir profilaktikai.

Esant aukštai temperatūrai

Kad normalizuotumėte kūno temperatūrą, kelis mažus svogūnus reikia nuvalyti nuo lukštų ir pakepinti keptuvėje su šiek tiek augalinio aliejaus, kol suminkštės. Gautą mišinį reikia įvynioti į popierinę servetėlę ar marlę ir priglausti prie krūtinės.

Šis būdas tinka tik tuo atveju, kai kūno temperatūra neviršija 38 laipsnių, priešingu atveju reikia kreiptis pagalbos į specializuotą medicinos įstaigą.

Esant laktostazei

Laktostazė – sukietėjimas moters krūtyje, atsiradęs dėl pieno latakų užsikimšimo. Pradinėse ligos stadijose rekomenduojama naudoti svogūnų ir medaus kompresus. Tam reikia 30 g šiek tiek apkepintos svogūnų košės sumaišyti su 15 g medaus. Masę gerai išmaišyti ir atvėsinti iki patogios temperatūros. Gautą mišinį priglausti prie probleminės srities.

Nelaiku gydoma laktostazė gali sukelti mastitą, dėl kurio gali atsirasti kraujo užkrėtimas. Pažeistos vietos pašalinimas dažnai atliekamas chirurginiu būdu. Dėl šios priežasties žindanti moteris, pajutusi pirmuosius būklės pablogėjimo požymius, turi būti skubiai hospitalizuota.

Keptas svogūnas kulinarijoje

Dėl gebėjimo iš esmės pakeisti patiekalo skonį keptas svogūnas plačiai naudojamas kulinarijoje. Jis dedamas į pirmuosius ir antruosius patiekalus, naudojamas ruošiant salotas ir užkandžius.

Svogūnų sriuba su skrebučiais

Ingredientai:

• 4 vidutiniai svogūnai;
• kietasis sūris – 100 g;
• duona – 150 g;
• sviestas – 30 g;
• miltai – 50 g.

Gaminimo būdas:

1. Svogūnus nuvalyti, nuplauti ir supjaustyti pusžiedžiais.
2. Dėti į keptuvę su sviestu. Kepti ant vidutinės ugnies, kol įgaus auksinį atspalvį, įberti miltų ir kepti dar kelias minutes.
3. Į puodą supilti 1,5 l vandens, užvirti ir sudėti su miltais keptą svogūną.
4. Įdėti sultinio kubelį.
5. Skrebučiams paruošti duoną supjaustyti nedideliais gabalėliais, pabarstyti tarkuotu sūriu ir dėti į iš anksto įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę 7 minutėms.
6. Sriubą išpilstyti į lėkštes, įdėti skrebučių ir patiekti.

Svogūnų žiedai

Užkandis iš svogūnų žiedų yra labai populiarus, skanų ir aromatingą patiekalą galima paruošti ir namų sąlygomis.

Ingredientai:

• 2 dideli svogūnai;
• bulvių traškučiai – 150 g;
• 2 kiaušiniai;
• miltai – 150 g;
• natūralus jogurtas arba neriebi grietinė – 200 ml;
• saulėgrąžų aliejus – 200 ml.

Gaminimo būdas:

1. Gilioje lėkštėje sumaišyti miltus ir druską. Dėl pikantiškumo įdėti prieskonių. Tiks bet kokie turimi.
2. Kitame inde sumaišyti natūralų jogurtą ir kvietinius miltus, įdėti vištų kiaušinių. Mišinį plakti plaktuvu, mikseriu arba blenderiu iki vientisos masės.
3. Svogūnus nuvalyti nuo lukštų, nuplauti ir supjaustyti stambiais žiedais.
4. Traškučius sutrinti į smulkius trupinius.
5. Supilti aliejų į keptuvę ir gerai įkaitinti.
6. Kiekvieną svogūno žiedą panardinti į tešlą, apvolioti traškučių trupiniuose ir dėti į keptuvę.
7. Kepti, kol įgaus auksinę plutelę.

Apkepti svogūnų žiedai puikiai dera su česnako padažu arba kečupu.

Česnako padažą nesunkiai galima pasigaminti namuose. Tam pakanka sumaišyti 50 g majonezo, grietinės arba graikiško jogurto su smulkintu česnako skilteliu.

Keptos bulvės su svogūnais ir grybais

Ingredientai:

• 4 didelės bulvės;
• 1 vidutinis svogūnas;
• 1 skiltelė česnako;
• švieži arba šaldyti pievagrybiai – 300 g;
• augalinis aliejus – 30 ml;
• druska, prieskoniai.

Gaminimo būdas:

1. Svogūną nulupti ir supjaustyti pusžiedžiais.
2. Aliejų įkaitinti keptuvėje ir sudėti svogūną. Kepti, kol pagels.
3. Grybus supjaustyti plonais griežinėliais ir sudėti prie svogūnų. Kepti 5 minutes.
4. Iš anksto nuluptas ir nuplautas bulves supjaustyti kubeliais ir sudėti į keptuvę. Įberti druskos, česnako ir prieskonių.
5. Kepti ant vidutinės ugnies, kol iškeps.

Žala ir kontraindikacijos

Didelis kiekis suvalgyto kepto svogūno gali pakenkti organizmui. Svarbu laikytis saiko vartojant produktą.

Keptas svogūnas nerekomenduojamas šiais atvejais:

• sergant virškinamojo trakto ligomis (daržovės vartojimas padidina skrandžio sulčių rūgštingumą);
• sergant gastritu ir skrandžio opa;
• sergant kepenų patologijomis (dėl aliejaus kiekio);
• sergant aukštu kraujospūdžiu.

Kaip laikyti keptą svogūną

Norint sutaupyti laiko, keptą svogūną galima paruošti iš anksto ir laikyti ilgą laiką. Tam prireiks šių ingredientų:

• svogūnas – 1 kg;
• augalinis aliejus – 0,5 l.

Gaminimo būdas:

1. Svogūną nulupti nuo lukštų ir kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.
2. Aliejų gerai įkaitinti keptuvėje ir sudėti smulkiai supjaustytą svogūną.
3. Ant vidutinės ugnies kepti, kol svogūnai įgaus auksinį atspalvį, tada ugnį sumažinti ir uždengti keptuvę dangčiu.
4. Toliau kepti 20 minučių, kol svogūnas visiškai iškeps.
5. Stiklainius ruošiniui laikyti sterilizuoti, sudėti į juos keptą svogūną ir uždaryti dangteliais.

Toks užpilas gali būti laikomas ilgą laiką (iki 12 mėnesių) ir tiks bet kokių patiekalų gamybai.

Ar galima užšaldyti

Keptą svogūną galima ir reikia šaldyti, nes toks būdas žymiai supaprastina patiekalų gamybos procesą. Tam svogūną rekomenduojama pakepinti aliejuje, kol atsiras auksinė plutelė, išdėlioti ant popierinio rankšluosčio, kad nutekėtų riebalų perteklius, ir sudėti į šaldymui skirtus indus. Tinka šaldymo maišeliai ir net ledo formelės. Užtenka į sultinį įdėti kelis ledinius svogūnų kubelius, ir paruošto patiekalo skonis visiškai pasikeis.

Kaip tinkamai kepti svogūną

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad svogūnų kepimo procese nėra nieko sudėtingo. Patyrusiam kulinarui taip ir yra. Pradedančiajam būtina atsižvelgti į keletą svarbių subtilybių, norint pasiekti norimą rezultatą.

1. Koks svogūnas tinka kepti? Geriausia naudoti valgomąjį (reputą). Ši veislė išlaiko didžiąją dalį naudingų savybių po terminio apdorojimo. Kepimo metu valgomasis svogūnas įgauna malonų auksinį atspalvį. Skonis tampa salokas, o aromatas – sodrus.
2. Žalias svogūnas dažniausiai naudojamas šviežias, jis kepamas tik naudojant kaip įdarą kepiniams.
3. Kepti tinka bet kokia keptuvė, tačiau indai su nelimpančia danga žymiai supaprastins gaminimo procesą. Daugelis kulinarijos mėgėjų pataria naudoti daugiafunkcį virimo puodą su "kepimo" arba "troškinimo" funkcijomis.
4. Kepimui geriausiai tinka rafinuotas augalinis aliejus. Su sviestu kepti svogūnai greitai pradės degti.

Klasikinis kepimo būdas:

1. Supilkite šiek tiek aliejaus į keptuvę, jis turėtų šiek tiek padengti dugną.
2. Smulkiai supjaustykite svogūną ir sudėkite į įkaitintą aliejų keptuvėje.
3. Kepkite ant vidutinės ugnies, kol griežinėliai taps permatomi, tada išmaišykite.
4. Kai įgaus šviesiai auksinį atspalvį, kepinys yra paruoštas. Jei reikia, pagal skonį įberkite druskos.

Įdomūs faktai apie svogūnus

1. Manoma, kad senovės žmogus pradėjo naudoti svogūną maistui maždaug prieš penkis tūkstančius metų.
2. Spėjama, kad svogūno tėvynė yra Azijos šalys.
3. Japonijos mokslininkai nustatė svogūno naudą kovojant su vėžinėmis ligomis. Tam jie graužikams skyrė vaistų, lėtinančių vėžinių ląstelių augimą. Lygiagrečiai mokslininkai dalį pelių šėrė svogūnais. Eksperimento metu paaiškėjo, kad graužikams, kurie maitinosi svogūnais, gydymo rezultatai buvo veiksmingiausi.
4. Indijos mokslininkai nustatė, kad ašaros, atsirandančios pjaustant daržovę, gali pabloginti regėjimą ir sukelti konjunktyvitą.
5. Ant Egipto piramidžių buvo rastas užrašas, kurio amžius yra apie 3 tūkstančius metų. Jame buvo aprašytas sidabro kiekis, išleistas darbininkų svogūnų pirkimui.
6. Ant Tutanchamono kapo buvo rastas svogūno atvaizdas.
7. Libijoje kiekvienas žmogus vidutiniškai suvalgo iki 35 kg svogūnų per metus, Senegale – iki 23 kg, Anglijoje – iki 10 kg, Prancūzijoje – iki 6 kg.
8. Pagal cukraus kiekį svogūnas pranoksta daugelį vaisių, ypač kriaušę ir obuolį. Kepant dalis eterinių aliejų išgaruoja, todėl svogūnas įgauna saldoką skonį.
9. Liaudies medicinos šalininkai šią daržovę vadina natūraliu antibiotiku.
10. Svogūno pagalba galima atsikratyti nemalonių vabzdžių įkandimų pasekmių.

Kepto svogūno nuotrauka