Kaip suprasti, kad kalakutienos mėsa sugedo? Pagrindiniai požymiai

Šviežia, kokybiška kalakutiena neturi kontraindikacijų. Ji yra skani, sultinga, turtinga maistinėmis medžiagomis, vitaminais, o svarbiausia — baltymais. Šis subalansuotos sudėties produktas plačiai naudojamas viso pasaulio virtuvėje. Tačiau norint paruošti sveikus ir apetiškus patiekalus, mėsa turi būti tikrai šviežia. Gaminti ką nors iš ilgai gulinčio ir, juo labiau, sugedusio produkto, kategoriškai draudžiama! Todėl pabandysime išsiaiškinti kalakutienos gedimo požymius, laikymo terminus ir sąlygas, teisingo pasirinkimo kriterijus.

Sugedusios kalakutienos požymiai

Ilgai ir netinkamai laikant, žalia kalakutiena šaldytuve gali gana greitai sugesti. Gedimo požymiai šiuo atveju bus:

• nemalonus, šlykštus kvapas;
• tamsi mėsos spalva;
• gleivių buvimas paviršiuje.

„Kvapas“ pradedančios gesti kalakutienos primena puvėsį. Iš pradžių jis nėra pernelyg ryškus, tačiau paukščio irimo procese tampa vis labiau išreikštas, atstumiantis. Skeltuve tokia mėsa turi nemalonų, pilką atspalvį.

Faršas, nesilaikant laikymo sąlygų, suges greičiau nei šviežia skerdena. Požymiai, rodantys tai:

• aštrus puvimo kvapas;
• pilka, su žalsvu atspalviu, spalva;
• nemalonus lipnumas.

Todėl prieš gaminant faršą reikia pauostyti, paliesti rankomis, atidžiai apžiūrėti. Būtina – patikrinti tinkamumo vartoti terminą ant pakuotės!

Sugedusią kalakutienos filė galima išmesti, jei:

• paspaudus atsiranda stipri įduba;
• jos kvapas tampa puvimo, net šiek tiek „grybiniu“;
• ant rožinio paviršiaus atsiranda pilkų dėmių.

Slidi, gleivėta balta arba geltona spalva visada rodo produkto irimą. Vartoti tokios mėsos maistui negalima!

Paruošta – virta arba kepta kalakutiena sugedimo atveju bus rūgštaus skonio. Gedimą taip pat nustato pagal atstumiantį kvapą, tamsią, ne natūralią mėsos spalvą ir drėgną paviršių.

Laikymo terminai ir sąlygos

Filė, faršą ar kalakuto skerdeną reikia laikyti toje pačioje pakuotėje, kurioje produktas buvo įsigytas. Neatšaldant, iškart po pirkimo ją reikia padėti saugoti į šaldiklį, kurio temperatūra ne aukštesnė nei minus 17 laipsnių. Jei mėsa buvo be pakuotės, geriausia laikyti, įvyniojus į foliją ar maistinę plėvelę. Optimali drėgmė paukščio laikymui yra 80–90%. Taip laikant, mėsa gali išlikti šviežia iki vienerių metų, faršas – 3 mėnesius, filė ir atskiros paukščio dalys – iki 8 mėnesių.

Šaldytuve bet kokios žalios paukščio dalys, skerdena ar faršas turi būti laikomi tik iki visiško atšildymo. Kraštutiniu atveju – ne ilgiau kaip 2 paras.

Per 2-3 dienas šaldytuve paruošta kalakutiena išlaiko savo vartotojų savybes.

Kaip išsirinkti šviežią kalakutieną perkant

Perkant kalakutiena turi būti malonios spalvos su rausvu arba šiek tiek smėlio atspalviu. Krūtinėlė gali būti šiek tiek šviesesnė. Paspaudus neturi likti įdubimų. Taip pat renkantis skerdeną reikia atkreipti dėmesį į riebalus. Šviesūs, be pašalinio kvapo riebalai rodo produkto šviežumą.

Jokiu būdu šviežios kalakutienos kvapas neturi kelti pasibjaurėjimo. Pirkėją turi įspėti ir pašaliniai intarpai ant odos, mėlynės, sumušimai. Seną mėsą rodo įdubimai ant skerdenos paviršiaus. Šlapios, drėgnos mėsos negalima pirkti ir vartoti, nes ligas sukeliančios bakterijos jau pradėjo irimo procesą. Neverta pirkti skerdenos dalių, kur mėsa atsiskiria nuo kaulo.

Renkantis supakuotą kalakutieną, būtina atkreipti dėmesį, kad mėsa būtų sausa, be šlapių susikaupimų. Abejojant mėsos kokybe, nereikėtų jos plauti ir šalinti pašalinį kvapą marinavimu. Gali būti, kad bakterijos jau pradėjo savo darbą, todėl valgyti tokį produktą nesaugu sveikatai!

Patarimas! Geriau įsigyti kalakutieną iš ūkininkų, mugėse ar turguose. Masinio auginimo metu paukščiai šeriami specializuotais pašarais, dėl kurių atsiranda nemalonus kvapas žalioje mėsoje, pirktinėje prekybos centre. Namuose užaugintas paukštis turi malonų, pieno aromatą.

Kodėl kalakutienos mėsa yra kieta?

Dietinė, liesa kalakutiena kepant ar kitu gaminimo būdu gali pasidaryti kiek kieta. Kad neprarastų patiekalas sultingumo, ją reikia marinuoti. Yra daug skanių marinatų receptų, po kurių paukštiena tampa nepaprastai skani, apetitą kelianti, minkšta. Jie gaminami iš sojos padažo, majonezo ar grietinės, kečupo, medaus, prieskoninių žolelių ir prieskonių.