Graikinių riešutų pertvarėlės: gydomosios savybės ir žala

Apie graikinių riešutų naudą žino daugelis. Iš tiesų, jų branduoliai turi daug riebalų rūgščių ir vitaminų. Tačiau iš tikrųjų žmonės, kurie perka jau išlukštentus graikinius riešutus, atima iš savęs galimybę pasinaudoti tomis naudingomis medžiagomis, kurios yra jų pertvarėlėse. Nors net ir tie, kurie riešutus valo patys, dažnai laiko pertvarėles šiukšlėmis, ir visiškai veltui. Jų naudingos savybės įrodytos šiuolaikinio mokslo.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Patys graikiniai riešutai yra labai kaloringi. Jų energinė vertė yra 700 kcal 100 g. Tuo tarpu 400 g branduolių, išvalytų nuo kevalų ir pertvarėlių, pakaks, kad visiškai patenkintų žmogaus dienos kalorijų poreikį. Tačiau pertvarėlėse nėra tiek daug augalinių riebalų ir baltymų (nors nedidelis kiekis riebalų rūgščių, baltymų ir cukrų jose vis dėlto yra), todėl jų kaloringumas yra labai mažas.

Riešutų pertvarėlėse yra nemažai naudingų medžiagų. Tai ir rauginės medžiagos (pačiuose branduoliuose jų nėra), ir kumarinai, ir cinkas, ir net jodas. Pilnas sąrašas atrodo taip:

1. Vitaminas A, kuris būtinas normaliam regėjimui, taip pat odos būklės gerinimui ir greitam žaizdų gijimui.
2. B grupės vitaminai, kurie atsakingi už medžiagų apykaitos normalizavimą ir nervų sistemos funkcionavimą.
3. Vitaminas C, kuris gerina kraujagyslių būklę ir didina organizmo atsparumą įvairioms ligoms.
4. Mineralai – geležis ir kalis, magnis ir cinkas, jodas ir natris.
5. Fitosteroidai – tai yra augalinis hormonų analogas.
6. Alkaloidai ir organinės rūgštys.

Rauginės medžiagos mažina infekcinių ligų riziką, o taip pat jos yra būtinos baltymų sintezei. Manganas ir cinkas pasižymi gebėjimu mažinti cukraus kiekį kraujyje. Vitaminai A ir C yra antioksidantai, pasižymintys priešuždegiminėmis savybėmis.

Kuo naudingos graikinių riešutų pertvarėlės

Bendroji nauda

Vandeniniai užpilai ir nuovirai iš graikinio riešuto pertvarėlių rekomenduojami sergant daugeliu ligų, įskaitant cukrinį diabetą, skydliaukės patologijas, aterosklerozę, hipertenziją, įvairius uždegiminius procesus.

Dažniausiai graikinių riešutų pertvarėlės vartojamos ne grynu pavidalu, o iš jų ruošiami nuovirai, užpilai ant vandens ir spirito. Be to, visi trys produktai pasižymi gana plačiu veikimo spektru, kuris leidžia kovoti su įvairiomis patologijomis.

Gydomosios priemonės riešutų pertvarėlių pagrindu:

1. Gerina širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimą.
2. Padeda kovoti su galvos skausmu ir migrenomis.
3. Jos yra veiksminga priemonė nuo viduriavimo dėl jų sudėtyje esančių rauginančių medžiagų, o jų antiseptinės savybės daro jas naudingomis sergant žarnyno infekcijomis.
4. Jos padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir taip skatina svorio metimą.
5. Jos pašalina jodo trūkumą, kuris pats savaime yra daugelio ligų priežastis.
6. Jos gerina kognityvinę funkciją, normalizuoja centrinės nervų sistemos veiklą, o tai skatina dėmesio koncentraciją.
7. Jos leidžia pašalinti miego sutrikimus.
8. Jos atstato organizmo resursus po ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų ir net po plaučių uždegimo.
9. Jos mažina sąnarių skausmą sergant artritu, taip pat veiksmingos sergant osteochondroze ir kitomis raumenų ir kaulų sistemos ligomis.

Kai kurie liaudies medicinos šalininkai teigia, kad priemonės iš graikinių riešutų pertvarų gali sustabdyti piktybinių navikų augimą, tačiau mokslinių tokio poveikio patvirtinimų nėra.

Šios augalinės žaliavos pagrindu pagaminta tinktūra turi bendrą stiprinantį poveikį. Be to, jos vartojimo rezultatas pasirodo gana greitai. Nuolat vartojant antpilą ar nuovirą, bus galima pastebėti ir virškinimo pagerėjimą, ir nerimo bei nervingumo jausmo sumažėjimą. Tačiau iš šios priemonės nereikėtų tikėtis stebuklų. Esant lėtinėms sisteminėms ligoms, ji gali būti kompleksinės terapijos dalimi, bet ne savarankišku vaistu.

Moterims

Graikinių riešutų pertvaros pasižymi daugybe naudingų savybių, kurias lemia jų cheminė sudėtis. Į ją įeinančios medžiagos padeda normalizuoti hormonų pusiausvyrą, o tai labai svarbu daugeliui moterų, nes problemų su ja gali kilti įvairiais gyvenimo laikotarpiais – nuo pirmųjų mėnesinių iki menopauzės. Stresas, bloga aplinkos padėtis, nėštumas ir gimdymas gali pabloginti situaciją.

Hormonų sutrikimai ilgainiui sukelia įvairias ginekologines ligas, pavyzdžiui, miomas. O graikinių riešutų pertvarų antpilo vartojimas leidžia normalizuoti hormonų pusiausvyrą ir užkirsti kelią patologijų vystymuisi.

Be to, ši priemonė pašalina jodo trūkumą organizme, kuris gali sukelti tokią nemalonią būklę kaip mastopatija ar net rimtus skydliaukės veiklos sutrikimus. Trūkstant jodo, nuolat susidarys užburtas ratas, susijęs su prasta skydliaukės veikla, dėl ko gaminama nepakankamai hormonų. Ypač ryškiai tokia patologija pasireiškia menopauzės laikotarpiu, o vartojant priemones iš graikinių riešutų pertvarų galima to išvengti.

Tačiau reikia atsiminti, kad jodo perteklius organizme taip pat gali sukelti skydliaukės ligas. Todėl pirmiausia reikia įsitikinti, ar šio elemento trūksta. Geriausia dėl to kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamų tyrimą. O namuose galima padaryti kažką panašaus į greitąjį testą. Jis labai paprastas – naktį reikia įprastine jodo tinktūra, parduodama vaistinėse, patepti kulnų odą. Jei iki ryto didžioji jos dalis liks ant odos, tai geras požymis – jis rodo, kad jodas blogai įsigeria, ir organizmui jo pakanka. Jei iki ryto jodo pėdsakai bus beveik nematomi – vadinasi, jaučiamas jo trūkumas. Deja, didžiojoje Rusijos teritorijos dalyje, išskyrus pajūrio rajonus, šio elemento trūkumas yra įprastas reiškinys.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams taip pat reikalingas jodas. Esant šio elemento trūkumui, žymiai padidėja adenomos ir uždegiminių prostatos ligų rizika. Taigi graikinių riešutų pertvarų užpilą galima vartoti netgi profilaktikos tikslais.

Nėštumo metu

Daugeliui būsimų mamų gali atsirasti jodo trūkumas organizme. Kadangi graikinių riešutų pertvarose šio elemento yra dideliais kiekiais, jos gali padėti išspręsti šią problemą. Tačiau jų nuovirą reikia vartoti labai nedideliu kiekiu.

Reikia nusipirkti kokybiškų riešutų, suskaldyti kevalus, išimti iš jų pertvaras. 0,5 stiklinės tokios žaliavos supilti į emaliuotą puodą, į kurį vėliau įpilti 0,4 l šalto vandens. Priemonę užvirti, 10 minučių pavirti ant silpnos ugnies, tada atvėsinti ir perkošti, naudojant tam marlę. Rezultatas – pakankamai tamsaus rudo atspalvio nuoviras, savo spalva jis turėtų priminti stiprią arbatą. Šį nuovirą reikia gerti tris kartus per dieną prieš pagrindinius valgius po gurkšnį.

Žindymo laikotarpiu

Atsigavimo laikotarpiu po gimdymo daugelis moterų susiduria tiek su hormoniniais sutrikimais, tiek su jodo trūkumu, tiek su geležies stokos anemija. Graikinių riešutų pertvarų nuoviras padės išspręsti šią problemą. Tačiau reikia suprasti, kad nepaisant visų teigiamų savybių, jis gali sukelti alergiją. Todėl mažiausiai mėnesį po gimdymo geriau nerizikuoti. O jau po to galima po truputį vartoti nuovirą, bet iš anksto pasitarus su gydytoju.

Vaikams

Vaikams iki trejų metų graikinių riešutų pertvarų nuoviro ir užpilo geriau neduoti, nes jų virškinimo sistema dar nėra subrendusi. Vartojant šią priemonę gali pasireikšti lėtiniai vidurių užkietėjimai, jau nekalbant apie galimybę išsivystyti alerginei reakcijai.

Tačiau jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams jau galima duoti riešutų pertvarų nuoviro – pažodžiui po 3 arbatinius šaukštelius per dieną, padalijus juos į tris kartus. Tai padės susidoroti su jodo trūkumu ar anemija. Bet tai galima daryti tik pasikonsultavus su pediatru.

Metant svorį

Pačios graikinių riešutų pertvarėlės neturi riebalus deginančių savybių. Tačiau jos leidžia normalizuoti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje, o tai netiesiogiai padeda sumažinti riebalinio audinio kiekį. Be to, jose esančios medžiagos – organinės rūgštys, alkaloidai ir glikozidai – padeda pagreitinti medžiagų apykaitos procesus, o tai taip pat skatina svorio metimą.

Galiausiai reguliarus graikinių riešutų pertvarų antpilo vartojimas leidžia normalizuoti virškinimo procesus, o geras virškinimo trakto darbas yra svarbiausia svorio mažinimo sąlyga.

Norint sulieknėti, rekomenduojama vartoti vandeninį graikinių riešutų pertvarų antpilą. Priemonė geriama po 3 valgomuosius šaukštus prieš kiekvieną valgį, užgeriant švariu negazuotu vandeniu. Siekiant pagerinti skonį, galima įdėti šiek tiek medaus. Minimalus vartojimo kursas – vienas mėnuo. Per šį laiką net ir nelaikant griežtos dietos galima numesti iki 3 kg. O jeigu vartojimą derinti su aktyviu sportavimu, pavyks numesti iki 4–5 kg.

Graikinių riešutų pertvarėlės medicinoje

Egzistuoja įvairios priemonės graikinių riešutų pertvarų pagrindu. Dažniausiai naudojamas variantas yra degtinės tinktūra, kuri turi daug naudingų savybių. Ją reikėtų vartoti sergant šiomis ligomis:

1. Cukrinis diabetas. Unikali cheminė pertvarų sudėtis leidžia normalizuoti cukraus kiekį kraujyje, tačiau tik ilgai vartojant priemonę. Minimali kurso trukmė – pusantro mėnesio. Visą šį laiką rekomenduojama kasdien tuščiu skrandžiu išgerti 10 lašų alkoholinės tinktūros, ištirpintų 1 valgomajame šaukšte virinto šalto vandens.
2. Skydliaukės ligos, sukeltos jodo trūkumo organizme. Riešutų pertvaros leidžia išspręsti ir šią problemą. Šiuo atveju minimali gydymo kurso trukmė yra 2 savaitės. Visą šį laiką tinktūra geriama po ½ arbatinio šaukštelio du kartus per dieną prieš valgį. Po to daroma mėnesio pertrauka ir prireikus vėliau kursas kartojamas.
3. Sergant sąnarių ligomis, tokiomis kaip artritas, artrozė ir reumatas, tinktūra nevartojama viduje, o naudojama kaip išorinė priemonė. Jos pagalba 4–5 kartus per dieną įtrynami probleminiai plotai. Dar vienas veiksmingas variantas – tinktūros naudojimas kompresams. Marlė sudrėkinama šia priemone, pridedama prie sergančio sąnario, fiksuojama polietilenine plėvele ir elastiniu tvarsčiu, o iš viršaus apšildoma vilnoniu audiniu. Patartina kompresą palikti visai nakčiai.
4. Sergant įvairiomis peršalimo ligomis, kurias lydi kosulys. Graikinių riešutų pertvarų pagrindu pagaminta tinktūra geriama po 1 arbatinį šaukštelį keturis kartus per dieną, nepririšant prie valgymo laiko. Kiekvieną kartą priemonė užgeriama dideliu kiekiu vandens.
5. Sergant viduriavimu, sukeltu įvairių patologijų, tinktūrą rekomenduojama vartoti kaip mikstūrą – po 1,5 valgomojo šaukšto tris kartus per dieną, kol situacija normalizuosis. Pertvarose esančios rauginės medžiagos pasižymi sutvirtinančiu poveikiu.

Ligų, kurioms riešutų pertvaros gali būti naudingos, sąrašas yra gana platus. Žemiau bus pateikti įvairūs receptai, kurie padės susidoroti su šiomis patologijomis. Kartkartėmis tinktūrą galima vartoti tiesiog kaip bendrą stiprinančią priemonę, tačiau tik jei nėra kontraindikacijų, kurios bus aptartos toliau.

Pertvarėlių naudojimo receptai

Yra daugybė patikrintų graikinių riešutų pertvarų naudojimo receptų. Be to, skirtingoms ligoms į receptus gali būti įtraukiama papildomų ingredientų. Pavyzdžiui:

1. Plaunamasis tirpalas nuo kandidozės ir gimdos kaklelio erozijos. Jis gaminamas iš 50 g riešutų pertvarų ir stiklinės žalių riešutų lukštų. Abi šios sudedamosios dalys turi priešuždegiminių savybių. Kruopščiai atrinktos žaliavos užpilamos 500 ml kokybiškos degtinės ir laikomos tris savaites, o po to naudojamos plovimui, tačiau tik iš pradžių praskiedus priemonę vandeniu (1/4 stiklinės tinktūros 1 litrui vandens). Neskiedžiama tinktūra gali nudeginti gleivines. Taip pat prie šio pagrindo galima įdėti vandeninio medetkų ar ramunėlių antpilo, kad sustiprintų priešuždegimines priemonės savybes.
2. Receptas kraujagyslėms valyti. Ši priemonė literatūroje kartais vadinama Tibeto receptu, tačiau iš tikrųjų joje nėra jokių egzotiškų komponentų – tai visos vaistinės žolės, kurias nesunku rasti vaistinėje. Imami lygiomis dalimis susmulkintos graikinių riešutų pertvaros, džiovinti ramunėlių žiedai, šlamučio ir jonažolės žolė, beržo pumpurai (pavyzdžiui, po 50 g kiekvieno komponento). Visi ingredientai sumaišomi ir laikomi stikliniame indelyje su sandariai užsukamu dangteliu. Kiekvieną dieną ruošiama šviežia priemonės porcija. Tam imamas 1 valgomasis šaukštas gauto mišinio ir užplikomas 2 stiklinėmis verdančio vandens. Priemonė paliekama 4 valandoms. Prieš vartojimą ji perkošiama. Stiklinė priemonės išgeriama 20–30 minučių prieš vakarienę; skoniui pagerinti įdedama medaus. Ryte priemonė šiek tiek pašildoma ir geriama pusvalandį prieš pusryčius. Tokia priemonė padeda išvengti cholesterolio plokštelių susidarymo.
3. Riešutų pertvarų tinktūra nuo difuzinio toksinio gūžio. 0,5 l kokybiškos degtinės imami 2 valgomieji šaukštai augalinės žaliavos. Priemonė laikoma tamsioje vietoje dvi savaites, periodiškai sukratoma. Prieš vartojimą ji perkošiama. Vartojama tris kartus per dieną po 1 arbatinį šaukštelį pusvalandį prieš pagrindinius valgius.
4. Alkoholinė tinktūra nuo mastopatijos ir nuo hormonų priklausomų ligų. Imamos pertvaros iš 20–25 graikinių riešutų ir laikomos ½ stiklinės degtinės arba medicininio spirito 10 dienų. Priemonė vartojama mėnesį – tai minimalus kursas. Rekomenduojama dozė – 20 lašų į ¼ stiklinės šalto virinto vandens tris kartus per dieną. Esant poreikiui, kursą po pertraukos galima pakartoti.
5. Nuoviras. Bakterinės kilmės konjunktyvitui gydyti taip pat galima naudoti graikinių riešutų pertvarų, sumaltų iki miltelių pavidalo (pavyzdžiui, tokio smulkumo galima pasiekti geroje profesionalioje kavamalėje), nuovirą. 100 g miltelių imama 350 ml šalto vandens, mišinys užvirinamas, palaikomas ant silpnos ugnies 20 minučių, po to perkošiamas per marlę, sulankstytą dviem sluoksniais. Galiausiai turėtų likti maždaug 100 ml tamsiai rudos spalvos skysčio. Šiame nuovire drėkinami marlės diskeliai ir dedami ant akių vokų maždaug 10 minučių, po to prausiamasi įprastu būdu. Alerginiam ar virusiniam konjunktyvitui gydyti ši priemonė netinka, tik bakteriniam. Minimali gydymo kurso trukmė – savaitė.
6. Nuoviras skydliaukės gydymui. Esant jodo trūkumui, galima vartoti ne spiritinę tinktūrą, o riešutų pertvarų nuovirą. Tam imama 1 valgomasis šaukštas augalinės žaliavos stiklinei verdančio vandens, mišinys užvirinamas, palaikomas ant silpniausios ugnies 10 minučių, filtruojamas ir geriamas tris kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą. Minimali kurso trukmė – 10 dienų. Po dviejų savaičių pertraukos kursą bus galima pakartoti dar du kartus.
7. Tinktūra lėtiniam kolitui gydyti. Tam 2–3 valgomiesiems šaukštams susmulkintų pertvarų imama stiklinė degtinės. Priemonė infuzuojama savaitę. Tinktūra geriama po 6–10 lašų tris kartus per dieną, būtinai skiedžiant vandeniu. Tačiau šį vaistą galima vartoti tik remisijos laikotarpiu, priešingu atveju uždegiminis procesas sustiprės.
8. Tinktūra smegenų kraujagyslių būklei pagerinti ir nuo migrenos. Ji geriama po 5–6 lašus į 1 valgomąjį šaukštą vandens tris kartus per dieną. Minimalus gydymo kursas – mėnuo.
9. Tinktūra sergant žarnyno ligomis. Gydymui imama 25–30 graikinių riešutų pertvarų dviem stiklinėms degtinės ir infuzuojama dvi savaites. Geriama po 20 lašų į 1 valgomąjį šaukštą vandens tris kartus per dieną prieš valgį.

Dauguma fitoterapijos šalininkų mano, kad pagrindinis graikinių riešutų pertvarų gydomasis poveikis yra susijęs su dideliu jodo kiekiu. Tačiau iš tikrųjų jis yra visų jų sudėtyje esančių medžiagų kompleksinio veikimo rezultatas. Taigi, be jodo, pertvarose yra aminorūgščių, įskaitant ir skydliaukei būtiną tiroziną. O stiprus jodo kvapas iš dalies yra dėl kitos medžiagos – juglono, kuris turi kiek kitokią prigimtį.

Graikinių riešutų pertvarėlių tinktūros naudojimas

Tokia tinktūra pasižymi priešuždegiminėmis, antiseptinėmis ir baktericidinėmis savybėmis. Tačiau reikia suprasti, kad ji nepakeičia antibiotikų terapijos, o tik ją papildo, tai yra sustiprina vaistų poveikį ir daro juos veiksmingesnius.

Alkoholinę tinktūrą vartokite atsargiai. Paprastai pradedama nuo mažų dozių, vėliau tam tikrą laiką vartojama maksimali dozė, palaipsniui mažinama, o po 2–4 savaičių būtinai daroma pertrauka, kad būtų išvengta šalutinių poveikių. Apie tai, kad gydymas veikia, pacientas sužino pagal pasikeitusią savijautą – dingsta ligos simptomai. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, pacientą nebekankina burnos džiūvimas.

Taip pat reikia suprasti, kad visiškai išgydyti daugelį sisteminių ligų, įskaitant cukrinį diabetą, kai kurias mastopatijos formas, stuburo patologijas, neįmanoma net ir naudojant šią tinktūrą. Ji tik palengvina ligos eigą ir sulėtina jos progresavimo tempą. Tačiau daugeliu atvejų to pakanka, kad būtų užtikrinta priimtina paciento gyvenimo kokybė.

Kaip pasigaminti tinktūrą

Klasikiniame variante tinktūra iš riešutų pertvarėlių gaminama taip. Paimamas tinkamo dydžio indas ir užpildomas maždaug trečdaliu iš anksto paruoštų riešutų pertvarėlių. Jų nereikia sutankinti, tarp atskirų gabalėlių turi likti oro tarpas, kad skystis galėtų netrukdomai prasiskverbti ir iš žaliavos ištraukti kuo daugiau naudingųjų medžiagų. Tokioms sąlygoms užtikrinti indas pakratomas.

Pertvarėlės užpilamos kokybiška degtine taip, kad ji visiškai užpildytų indą, beveik iki kaklelio. Tada gautas produktas 10–14 dienų palaikomas tamsioje ir sausoje vietoje, periodiškai pakratant indą. Po to tinktūra perkošiama per dvigubai sulankstytą marlę ir išpilstoma į buteliukus laikymui.

Ji vartojama atsargiai. Priklausomai nuo konkrečios problemos, dozė yra maždaug 7–15 lašų, kurie būtinai skiedžiami vandeniu.

Naudojimas kosmetologijoje

Didelis naudingųjų medžiagų kiekis leidžia naudoti graikinių riešutų pertvarėles kosmetologijoje. Kvepalų pramonėje jos paprastai sumalamos į miltelius, kurie vėliau naudojami šveitiklių gamybai. Namų sąlygomis jas taip pat galima malti kavamale, vėliau naudojant tiems patiems tikslams. Tačiau kadangi milteliai ne visada būna pakankamai smulkūs, geriausia juos naudoti kūno šveitikliui, o ne gležnai veido odai. Šis ingredientas dedamas į įprastą dušo gelį norimam efektui pasiekti.

Veidui

Namų kosmetologijoje dažniausiai naudojamos priešuždegiminės graikinių riešutų pertvarėlių savybės. Pavyzdžiui:

1. Tinktūra spuogams gydyti. Tam imama aukščiau aprašyta tinktūra – ne daugiau 1 valgomojo šaukšto ir ištirpinama stiklinėje karšto vandens. Iš šios priemonės daromi kompresai, turintys antiseptinį ir priešuždegiminį poveikį. Pageidaujant galima įlašinti 2 lašus arbatmedžio eterinio aliejaus, kad padidintų veiksmingumą. Kompresas laikomas 10 minučių, tada keičiamas kitu, ir taip kartojama keturis kartus. Procedūrą galima atlikti kasdien, o kai odos būklė pagerės – kas antrą dieną. Po kompreso rekomenduojama tepti drėkinamąjį kremą, skirtą probleminei ir jautriai odai.
2. Užpilas kovai su vitiligo. Jo veikimas pagrįstas tuo, kad užpile esančios medžiagos kuriam laikui padaro depigmentuotą odą tamsesnę. Imama 0,5 stiklinės riešutų pertvarėlių, sumaltų į miltelius, tiek pat riešutų lapų ir užpilama degtine, kad ji visiškai padengtų augalinę žaliavą. Priemonė užpilama 10–12 dienų. Jos nereikia perkošti, ant veido užpilas tepamas tiesiai su pertvarėlių košele. Tokia aplikacija daroma ryte ir vakare. Gydymo kursas trunka ne mažiau kaip du mėnesius. Košelę reikia tepti tik ant pažeistų vietų.

Tačiau graikinių riešutų pertvarėlės dažniausiai naudojamos ne veido odai gerinti, o kitoms problemoms spręsti – pavyzdžiui, pašalinti apnašas, atsiradusias dėl kavos ir arbatos vartojimo, taip pat gydyti hiperhidrozę (padidėjusį prakaitavimą). Beje, pastaruoju atveju užpilas gali būti naudojamas ir veido odai – juo impregnuojami kempinėliai ir daromi losjonai ant problemiškiausių vietų.

Plaukams

Kadangi graikinių riešutų pertvarėlėse yra daug naudingų medžiagų, jas galima naudoti plaukų būklei gerinti. Pavyzdžiui:

1. Losjonas visų tipų plaukams. Jis gaminamas iš žaliavos, kuri užpilama degtinės ir virinto vandens mišiniu, paimtų lygiomis dalimis. 120 g riešutų pertvarėlių (tai maždaug pusė stiklinės) imama tiek skysčio, kad jis visiškai padengtų šią žaliavą. Losjonas pilamas į indą, pageidautina iš tamsaus stiklo, ir pastatomas virtuvės spintelėje ar stalčiuje, kad į jį nepatektų saulės spinduliai. Užpilama 10 dienų. Kiekvieną dieną reikia išimti indą ir jį sukratyti. Kai losjonas bus paruoštas, jis perfiltruojamas per marlę ir perpilamas į kitą indą. Tada į jį įdedama eterinių aliejų – pavyzdžiui, pelargonijos ir eukalipto, bet galima imti ir bet kokį citrusinį, kad būtų malonus kvapas. Šie ingredientai dedami labai mažais kiekiais, po 2 lašus kiekvieno. Losjonas naudojamas vieną kartą per savaitę. Jis tepamas ant tampono ir juo drėkinama galvos oda bei plaukų šaknys. Ši procedūra atliekama prieš plovimą. Užtepus priemonę, galva uždengiama polietilenine plėvele, apšildoma kilpiniu rankšluosčiu, palaikoma 15 minučių, o tada nuplaunama naudojant šampūną.
2. Plaukų losjonas sausiems plaukams. Jis ruošiamas taip – sumaišoma 50 ml degtinės ir 50 g riešutų pertvarėlių. Priemonė paliekama brinkti dvi savaites sausoje ir tamsioje vietoje, periodiškai sukratant. Tada užpilas perfiltruojamas, įdedama 1 arbatinį šaukštelį skysto gėlių medaus, taip pat 2–3 lašai rožių eterinio aliejaus (arba rožmedžio – jis taip pat turi drėkinančių savybių). Priemonė įtrinama ne tik į galvos odą, bet ir paskirstoma per visą plaukų ilgį. Tada užmaunama polietileninė dušo kepurėlė, o ant jos – kilpinis rankšluostis. Mišinį reikia laikyti pusvalandį, po to jį galima nuplauti įprastu būdu.

Svarbu: reikia suprasti, kad reguliarus šių losjonų naudojimas padarys plaukus ne tik storesnius, bet ir suteiks jiems tamsesnį atspalvį.

Žala ir kontraindikacijos

Nors visos priemonės, pagamintos iš riešutų pertvarėlių, yra prieinamos ir pakankamai veiksmingos, jas reikia vartoti tik iš anksto pasitarus su gydytoju ir jei nėra kontraindikacijų, prie kurių priskiriama:

1. Alergija riešutams, įskaitant dilgėline pasireiškiančią.
2. Odos ligos – psoriazė, egzema.
3. Didelio rūgštingumo gastritas, taip pat ūminės uždegiminės ligos, tokios kaip pankreatitas ir kolitas.

Be to, šias priemones atsargiai reikia vartoti sergant dirgliosios žarnos sindromu ir vidurių užkietėjimu, nes pertvarėlėse esančios medžiagos gali pabloginti situaciją.

Graikinių riešutų pertvarėlių paruošimas ir laikymas

Norint gauti kokybiškas pertvarėles, pirmiausia reikia pasirinkti gerus riešutus. O tam teks pirkti atidžiai apžiūrint kiekvieną. Paprastai nelukštenti riešutai parduodami tik turguje, į prekybos centrus patenka jau paruošti ir supakuoti branduoliai. Turguje pirkėjas turi galimybę atidžiai apžiūrėti visus kevalus ir įsitikinti, kad juose nėra skylių, įtrūkimų ar kitų matomų pažeidimų. Reikalas tas, kad dėl to riešutuose gali atsirasti pelėsis, ir tuomet nei branduoliai, nei pertvarėlės nebus tinkami naudoti gydymo tikslais.

Kiekvieną riešutą verta pasverti rankoje, kad įsitikintumėte, jog jis pakankamai sunkus. Purtant jis neturėtų skleisti jokių garsų (jei atrodo, kad viduje kažkas rieda, vadinasi, tiek branduolys, tiek pertvarėlės išdžiūvo ir iš dalies prarado naudingąsias savybes).

Pageidautina patikrinti ne tik pačius riešutus, bet ir talpyklą, kurioje jie laikomi prieš pardavimą. Pakanka tiesiog įkišti ten ranką ir pažiūrėti, ar nėra drėgmės. Beje, šlapias kevalas jau yra rimta priežastis atsisakyti pirkti riešutus, nes greičiausiai branduoliai ir pertvarėlės jau sugadinti.

Kai kurios įmonės parduoda supakuotas graikinių riešutų pertvarėles. Tokiu atveju reikia atidžiai ištirti pakuotę, patikrinti galiojimo laiką ir įsitikinti, kad pakuotės vientisumas nepažeistas. Vidutiniškai naudingas pertvarėlių savybes išlieka pusę metų.

Jei pertvaros buvo surinktos namuose, geriausia jas laikyti lininiame maišelyje arba popierinėje talpykloje, kraštutiniu atveju – keraminiame indelyje su sandariai užsidarančiu dangteliu. Talpa turi būti nepermatoma, nes tiesioginiai saulės spinduliai gali ardyti pertvaras ir skatinti oksidacinius procesus. Laikyti galima ir kambario temperatūroje, svarbiausia – nelaikyti jų prie viryklės, kur karštas ir drėgnas oras.

Taip pat labai svarbu palaikyti normalią drėgmę. Tai taikoma ir tiems atvejams, kai laikomi sveiki riešutai. Esant didelei drėgmei, pertvarose esančios rauginės medžiagos pereina į branduolius. Dėl to riešutai karta, o pertvaros iš dalies praranda naudingas savybes.

Svarbu vengti ir kontakto su oru, kuris taip pat skatina oksidacinius procesus – šiems procesams taip pat yra veikiamos ir pertvaros, o kadangi jose yra riebalų rūgščių, netinkamai laikant jos gali aprūgti.

Ar reikia plauti riešutų pertvarėles

Jei pertvaros buvo paimtos iš sveikų riešutų namuose, iš principo jų plauti nebūtina, juo labiau kad ruošiant užpilus jos užpilamos spiritu arba verdančiu vandeniu. Bet geriau nuplauti pačius riešutus, kad į vidų nepatektų jokie teršalai ar infekcija. Kevalai plaunami įprastu muilu, naudojamu virtuvėje, arba (kaip variantas) nuplikomi verdančiu vandeniu.

Kai kurios šeimininkės rekomenduoja keletą minučių palaikyti neluptus riešutus silpname sodos tirpale. Kad ir kokiu būdu galiausiai nuspręsite naudotis, po plovimo riešutus reikia kruopščiai išdžiovinti, paliekant porai dienų ant popierinio arba medžiaginio rankšluosčio, kad ant jų nekristų saulės spinduliai.

Įdomūs faktai apie graikinius riešutus

Graikinis riešutas – vienas seniausių žmonijai žinomų augalų. Manoma, kad jis žmogaus racione yra jau daugiau nei 8 tūkstančius metų. Tačiau priešingai paplitusiam klaidingam įsitikinimui, jo tėvynė yra toli gražu ne Graikija – ten jis buvo atvežtas iš Vidurinės Azijos. Be to, archeologai rado senovės Mesopotamijos lenteles su tekstais, kuriuose buvo nurodyta, kad šie riešutai augo dar senovės Babilono soduose. Beje, senovės Graikijoje šis riešutas buvo vadinamas dievų gile, ir šiuo pavadinimu jis buvo žinomas ir romėnams.

Senovėje graikiniai riešutai buvo auginami Valakijos teritorijoje – tuo metu ši provincija priklausė Romai (šiandien tai – dalis Rumunijos). Į Kijevo Rusios teritoriją, o vėliau Maskvos caratą riešutus atveždavo graikų ir valakų pirkliai. Iš čia – rusiškas pavadinimas „gretskij orech“ ir ukrainietiškas „voloskyj horich“.

Gamta pasirūpino, kad graikinis riešutas būtų patikimai supakuotas. Norint iš jo išimti pertvaras, pirmiausia reikia jį nulupti. O juk jis turi du apsauginius sluoksnius – tankų žalios spalvos apvalkalą ir labai storą kevalą. Paprastai net turguose riešutai parduodami jau nuvalyti nuo išorinio apvalkalo (nors jis pats savaime taip pat labai naudingas).

Net jei šeimininkė neplanuoja gaminti užpilo iš riešutų pertvarėlių, geriau pirkti dar nelukštentus riešutus. Reikalas tas, kad, likę be kevalo, branduoliai pradeda oksiduotis ir praranda savo pirminį skonį. Todėl geriau juos laikyti nelukštentus, skaldant kevalą tik tiems riešutams, kurie bus suvartoti tuoj pat – pavyzdžiui, kepiniams ar desertui. Kaip tik ir pertvarėles bus galima išimti.

Skaldyti kevalą nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Tačiau palyginti neseniai buvo išvesti graikiniai riešutai su plonesniu kevalu, kurį tiesiog galima sutraiškyti, suspaudus kumštyje du tokius vaisius. Bet šiuo atveju vidinės pertvarėlės taip pat plonos, ir jas bus sunku atskirti nuo branduolių. Vidurinėje Azijoje tokioms riešutų veislėms yra savo gudrybės – branduoliai kartu su pertvarėlėmis sumaišomi su miltais, o paskui lengvai apkepinami keptuvėje be aliejaus. Po to, kai masė atsargiai išminkoma rankomis, pertvarėlės atsiskiria. Tačiau daryti iš jų klasikinį užpilą nerekomenduojama, nes dalis naudingų medžiagų tokio apdorojimo metu prarandama. Užtat jų branduoliai turi subtilesnį ir švelnesnį skonį.

Nors graikiniai riešutai yra skanūs ir maistingi, o jų pertvarėlės naudingos, iš tiesų su jais visada reikia laikytis saiko ir atsargumo. Visose riešuto dalyse esantis aliejus greitai oksiduojasi. Tai ne tik veikia jo skonio savybes, bet ir sukelia uždegiminį procesą burnos ertmėje ir tonzilėse. Štai kodėl po riešutų vartojimo rekomenduojama praskalauti burną vandeniu, o užpilą naudoti labai praskiestą.