Kaip džiovinti vynuoges namuose

Užauginę vynuoges sklype, daugelis sodininkų susimąsto, kaip išsaugoti derlių. Žinoma, yra valgomųjų veislių, kurios gali būti laikomos gana ilgą laiką, jei laikomasi visų sąlygų, kartais iki pusės metų. Tačiau net jos ilgiau nei šis laikas negali išlaikyti priimtinos išvaizdos ir šviežumo. Būtent šiuo atveju dalį uogų padės išsaugoti prinokusių vaisių džiovinimas.

Be to, razinos ir kišmišas yra puikus užkandis ir desertas. Jas galima valgyti paprastai arba dėti į patiekalus – ne tik saldžius, bet ir mėsos, žuvies, paukštienos bei daržovių. Taip pat razinos dažnai dedamos į bandeles, keksiukus.

Švieži vaisiai, daržovės ir uogos skoniu bei maistingųjų medžiagų kiekiu turi akivaizdžių pranašumų prieš konservuotus ar džiovintus. Ko gero, džiovinimas, palyginti su kitais perdirbimo būdais, leidžia išsaugoti didžiąją dalį vitaminų ir mikroelementų. Džiovinimas taip pat išsprendžia dar vieną aktualią problemą – derliaus išsaugojimą, ypač kai jis gausus. Taigi perteklius nedings, o namuose visada bus skanus ir sveikas užkandis, kuris taps geru vitaminų šaltiniu pavasario laikotarpiu.

Vynuogių džiovinimas namuose turi savo privalumų:

1. Renkantis žaliavą galima orientuotis į savo skonį ir pageidavimus, pasirinkti tą veislę, kuri labiausiai patinka.
2. Savarankiškas uogų paruošimas procesui leis būti tikriems, kad jos yra tinkamos kokybės, gerai išvalytos ir nuplautos.
3. Savo rankomis paruoštas produktas visada skanesnis.
4. Galima savarankiškai nuspręsti, kada verta sustabdyti procesą ir gauti tokio sausumo laipsnio produktą, koks patinka.

Kokios vynuogių veislės tinka džiovinti

Džiovinti galima beveik bet kurią vynuogių veislę. Tačiau didelės uogos su plona odele pareikalaus daugiau laiko ir pastangų džiovinimui. Be to, vaisius su dideliais kauliukais bus ne itin malonu valgyti. Todėl geriau teikti pirmenybę vynuogėms su mažomis arba vidutinėmis uogomis. Jų minkštimas ir odele turi būti tankūs, sėklos mažos arba visai jų nebūti. Jei imti veisles, kurių vaisiuose visiškai nėra sėklų, gausite kišmišą, o iš uogų su sėklomis gaunamos razinos.

Taigi savo pasirinkimą geriau sustabdyti ties valgamosiomis arba specialiomis valgomojo-razinų veislėmis. Jos turi ankstyvos brandos laikotarpius ir paprastai turi polinkį džiūti dar ant krūmų. Norint gauti kišmišą, galima rinktis Kišmiš Baltasis, Kišmiš Juodasis, Kišmiš Zaravšanas. Razinoms tinka Rizamat, Sultani, Nimrang.

Prieš pradedant procesą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į žaliavos skonį. Paprastai pirmenybė teikiama saldžioms veislėms, kurios po džiovinimo tampa dar saldesnės ir gerai laikosi. Tačiau kai kurios šeimininkės renkasi rūgštesnes vynuoges, o vėliau laikydamos jas apibarsto cukrumi. Čia reikia remtis tik savo skoniu ir pageidavimais.

Kaip paruošti uogas džiovinimui

Pasiruošimo procesas prasideda dar tada, kai derlius yra ant vynmedžio. Galima pradėti dar prieš nukertant kekes nuo krūmo. Likus porai savaičių nutraukti laistymą, kad būtų sukurtas drėgmės trūkumo efektas, pašalinti dalį lapų. Tuomet saulės spinduliai pateks tiesiai ant vaisių ir pradės džiūvimo procesą.

Tuomet nukirpti kekes nuo vynmedžio, perrinkti ir pašalinti supuvusias uogas bei tas, kurios turi pažeidimų. Po to vynuoges reikia gerai nuplauti. Tai būtina daryti atsargiai, kad nepažeistumėte odelės. Jei planuojama džiovinti natūraliu būdu pavėsyje, uogas galima palikti ant kekių. Kitais atvejais vaisius reikia nuimti, o šakeles išmesti. Nuimti reikia atsargiai, neleidžiant pažeisti odelės, kitaip sultys tiesiog išbėgs, ir razinos praras vertingus elementus bei skonį.

Nuplautas uogas nusausinti ant audeklinio ar popierinio rankšluosčio, o po to išdėti ant padėklų ar grotelių džiovinimui.

Verta atkreipti dėmesį, kad džiovinti tinka tik visiškai prinokę vaisiai.

Kaip teisingai džiovinti vynuoges

Yra keletas būdų gauti razinas iš šviežių vynuogių. Kiekvienas turi savo privalumų. Džiovinimas saulėje ar pavėsyje yra paprasčiausi variantai, nereikalaujantys elektros energijos sąnaudų, tačiau jie yra ir ilgiausi laiko atžvilgiu. Kelias savaites teks stebėti procesą, perrinkti žaliavą, vartyti ir maišyti uogas. Be to, jie labai priklauso nuo oro sąlygų. Jei staiga prasidės lietūs, teks ieškoti kitų būdų tęsti džiovinimą, kad pastangos nebūtų veltui, nereikėtų išmesti derliaus, nespėjusio pasiekti reikiamos būklės.

Variantai naudojant elektrinius prietaisus žymiai pagreitina procesą, tačiau šiuo atveju stipriai ribojami kiekiai, kuriuos galima džiovinti vienu metu. Teks džiovinti atskiromis partijomis, o ne visada yra galimybė tai padaryti, kai derlius gausus ir jau pradeda gesti.

Džiovinimo būdo pasirinkimas visiškai priklauso nuo konkretaus asmens sąlygų ir pageidavimų. Jei leidžia oro sąlygos ir vieta sklype, tačiau reikia iš karto išdžiovinti didelį žaliavos kiekį, geriau griebtis tradicinių ir šimtmečiais patikrintų metodų. Tiems, kas turi nedaug uogų arba derlius bręsta palaipsniui, galima pasinaudoti moderniais metodais, kurie žymiai sutaupys laiko ir pastangų.

Dabar verta plačiau sustoti prie kiekvieno iš būdų.

Orkaitėje

Paruoštas vynuoges reikia išdėlioti vienu sluoksniu ant skardų. Po uogomis geriau padėti kepimo popierių, silikoninį kilimėlį ar foliją, kad ištekėjusios sultys neterštų indų. Jei žaliava po plovimo dar drėgna, ją iš anksto reikia nusausinti ant audeklinio ar popierinio rankšluosčio.

Šiuo metu verta įjungti orkaitę, kad įšiltų. Temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 60 laipsnių. Taip pat, jei leidžia techninės charakteristikos, geriau naudoti veikiančio ventiliatoriaus ar konvekcijos režimą. Taip drėgmė išgaruos greičiau, o tai šiek tiek sutrumpins džiovinimo laiką. Įdėjus kepimo skardas į orkaitę, geriau palikti dureles praviras, kad pasišalintų garai ir produktas neperkaistų.

Džiovinimas truks 2–3 dienas. Tačiau orkaitė neturėtų veikti nuolat. Kad uogos džiūtų tolygiai ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų medžiagų, reikia periodiškai išjungti kaitinimą, ištraukti kepimo skardas, leisti produktui visiškai atvėsti, išmaišyti ir vėl siųsti džiovinti.

Paprastai uogos būna nevienodo dydžio ir turi skirtingą drėgmės kiekį, todėl periodiškai reikia perrinkti produktą ir pašalinti tas, kurios jau paruoštos, kitaip jos perdžius. Taip pat reikia keisti kepimo skardas vietomis, kad vynuogės džiūtų tolygiai.

Paskutiniame etape orkaitės temperatūrą reikėtų sumažinti iki 35–40 laipsnių ir išdžiovinti uogas iki reikiamos būklės. Po to išimkite paruoštas razinas, leiskite joms visiškai atvėsti ir perkelkite į laikymo indus.

Elektrinėje džiovykloje

Naudojant elektrinę džiovyklę žymiai sutrumpės razinų gaminimo laikas. Naudojant šį metodą, procesas užtruks nuo 8 iki 12 valandų. Džiovyklės yra paprastos naudoti, leidžia išdžiovinti didesnį produkto kiekį nei orkaitė.

Paruoštas uogas reikia išdėlioti viena eile ant grotelių, nustatyti pakopas, įjungti kaitinimą ne aukštesnį nei 60 laipsnių. Jei džiovyklė konvekcinė ir oras tiekiamas prie grotelių iš apačios į viršų, tai apatinis sluoksnis džius greičiau nei viršutiniai. Todėl kas valandą teks keisti pakopas vietomis, kad procesas vyktų tolygiai. Taip pat kas 3 valandas reikia išjungti prietaisą, palikti žaliavą atvėsti 2 valandas, o tada vėl tęsti džiovinimą. Tokius veiksmus verta pakartoti kas 3 valandas. Jei džiovyklėje nėra reguliatoriaus, kuris išjungia prietaisą perkaitimo atveju, nakčiai galima sustabdyti procesą ir atnaujinti jį ryte.

Kad vynuogės džiūtų tolygiai, verta jas rūšiuoti jau dėliojant uogas ant grotelių. Geriau, kai vienoje pakopoje vynuogės yra vienodo dydžio. Arba galima perrinkti uogas džiovinimo metu, pašalinant tas, kurios jau spėjo tapti paruoštomis. Taip pat nepamirškite maišyti.

Proceso greitis ir kokybė priklauso ne tik nuo veislės, uogų dydžio, bet ir nuo džiovyklės tipo. Galingesni prietaisai žymiai sutrumpina darbo laiką. Tačiau jie turi reikšmingą trūkumą. Jie veikia labai garsiai. Taip pat elektrinės džiovyklės skirstomos į konvekcines ir infraraudonąsias. Antrasis tipas su darbu susitvarko efektyviau ir greičiau dėl infraraudonųjų spindulių skverbimosi į produkto vidų ir drėgmės sugėrimo. Konvekciniai prietaisai tik šiek tiek nusausina drėgmę nuo paviršiaus, todėl procesas stipriai užsitęsia. Ypač tai jaučiama dirbant su vynuogėmis. Džiovinimo metu ant odelės susidaro tankus vaško sluoksnis, kuris trukdo aktyviam drėgmės išsiskyrimui iš produkto.

Taip pat yra prietaisų, kuriuose oras juda iš apačios į viršų. Tuo skiriasi pigesni modeliai. Yra brangesnių elektrinių džiovyklių, kuriose oras tolygiai paskirstomas tarp visų pakopų. Tokiu atveju produktas džiūsta greičiau, o padėklų keisti vietomis nereikia. Taip pat kokybei ir darbo greičiui įtakos turi medžiaga, iš kurios pagamintas prietaisas. Metalinės džiovyklės, nors ir brangesnės nei plastikinės, pralaimi joms efektyvumu dėl metalo įkaitimo, kuris atima reikiamą šilumą iš vynuogių.

Elektrinių džiovyklių pranašumas yra ne tik greitis ir patogumas. Jos leidžia razinose išsaugoti daug naudingų medžiagų.

Mikrobangų krosnelėje

Toks džiovinimo būdas yra turbūt vienas greičiausių. Jis užtruks vos kelias minutes. Tačiau jis turi esminį trūkumą. Į lėkštę, kuri dedama į mikrobangų krosnelės kamerą, tilps nedaug produkto. Todėl džiovinimo mikrobangų krosnelėje metodas tinka tiems, kurių vynuogių kiekiai džiovinimui nėra labai dideli.

Pirmiausia uogas reikia paruošti, atsargiai atskirti nuo šakelių, stengiantis nepažeisti odelės, nuplauti ir nusausinti ant rankšluosčio. Tada vaisius sudėti ant lėkštės vienu sluoksniu. Galima jį uždengti lininiu ar medvilniniu audiniu, kad ant viršaus uždėtumėte dar vieną sluoksnį. Taip galima padidinti džiovinamo produkto kiekį, o išsiskirianti drėgmė susigers į audinį.

Lėkštę įdėkite į kamerą, nustatykite 200 W galią 2 minutėms. Pasibaigus laikui, atidarykite mikrobangų krosnelės dureles, išimkite lėkštę su vynuogėmis. Palikite dureles atidarytas, kad išeitų susidarę garai. Patikrinkite pasirengimo laipsnį. Jei reikia, atvėsus vėl įdėkite lėkštę į mikrobangų krosnelę dabar jau 30 sekundžių, nekeisdami galios nustatymo.

Etapus reikia kartoti tol, kol gausite reikiamo džiūvimo laipsnio razinų. Nepamirškite vėdinti kameros tarp etapų ir leisti produktui atvėsti. Procesą reikia kontroliuoti, todėl nenustatykite laiko ilgesnio nei 30 sekundžių, geriau dar kartą patikrinkite, kaip vyksta procesas.

Saulėje

Džiovinimo saulės spinduliais metodas yra pats paprasčiausias ir seniausias. Jis leidžia perdirbti didelius derliaus kiekius, tačiau užima labai daug laiko. Esant geram orui, džiovinimas užtruks maždaug 3 savaites. Jei reikia iš karto išdžiovinti daug vynuogių, reikia daug vietos sklype. O tai toli gražu ne visiems prieinama. Nepaisant to, šis metodas leidžia išsaugoti maksimalų vitaminų ir mikroelementų kiekį, kurie razinas paverčia naudingu produktu, padedančiu palaikyti organizmo sveikatą.

Surinktas uogas reikia nuplauti, nuimti nuo šakelių ir išdėlioti ant padėklų, kuriuos reikia pastatyti tose vietose, kur saulės šviesa be kliūčių kris ant uogų. Kaip paklotas naudojamos grotelės, faneros ar medienos lakštai. Taip pat galima iškloti dugną pergamentiniu popieriumi, natūraliu audiniu arba popierinėmis servetėlėmis, rankšluosčiais. Kad vėjas nenupūstų produkto nuo pakloto ir neapniktų vabzdžiai, jį galima uždengti marle, kurią reikia pritvirtinti. Kas dvi dienas žaliavą reikia apversti ir pamaišyti. Jei atsiranda uogų, pasiekusių reikiamą paruošimo laipsnį, jas būtinai reikia nuimti.

Šis būdas turi dar keletą trūkumų. Veikiamos saulės spindulių razinos labai patamsėja, jų aromatas tampa ne toks sodrus.

Pavėsyje

Jei leidžia sklypo dydis, kuriame galima pastatyti gerai vėdinamą stoginę, arba yra atvira veranda, galima pasinaudoti dar vienu senoviniu vynuogių džiovinimo būdu. Jis iki šiol naudojamas Vidurinės Azijos šalyse. Džiovinimas šešėlyje leidžia išsaugoti natūralią spalvą, aromatą ir maksimalų naudingųjų medžiagų kiekį. Procesas, žinoma, vyksta lėčiau (4–5 mėnesius) ir reikalauja atidumo. Tokiu atveju uogos nenuimamos nuo šakelių. Jos pakabinamos tiesiog kekėmis, tai užtikrina gerą oro cirkuliaciją.

Šiuo būdu vynuoges galima džiovinti ir namo palėpėje, jei ten įmanoma užtikrinti oro patekimą. Procesas gali tęstis atėjus šalčiams. Produktas atlaiko temperatūros kritimą iki -10 laipsnių. Kai razinos pakankamai išdžius ir bus paruoštos, jos nuimamos nuo šakų ir padedamos saugoti.

Šarminis metodas

Šis būdas numato uogų apdorojimą karštu valgomosios sodos tirpalu. Tai nėra savarankiškas vynuogių džiovinimo metodas, o leidžia sutrumpinti džiovinimo laiką 2–2,5 karto. Taip atsitinka dėl to, kad nuo paviršiaus pašalinama vaškinė apnaša, kuri trukdo drėgmei garuoti. Taip pat apdorojimas šarminiu tirpalu sukelia smulkių įtrūkimų atsiradimą ant odelės. Tai taip pat leidžia gerokai paspartinti procesą.

Norint apdoroti vynuoges, pirmiausia jas reikia nuplauti. Ant viryklės užvirinkite vandenį dideliame puode, tada įberkite sodos. Dozė nustatoma apskaičiuojant 40 g sodos 10 l vandens. Vaisius kelioms sekundėms panardinkite į verdantį vandenį, o po to iš karto į šaltą vandenį, kad sustabdytumėte virimo procesą ir nuplautumėte šarminę apnašą nuo uogų. Po to galima dar kartą nuplauti po tekančiu vandeniu. Patogumui rekomenduojama naudoti kiaurasamtį arba sietą. Taip į verdantį vandenį su soda galima panardinti vynuoges dideliais kiekiais.

Po apdorojimo vaisius galima džiovinti bet kuriuo iš aukščiau išvardytų būdų. Pavyzdžiui, džiovinimas saulėje sutrumpėja nuo 3 savaičių iki 10–12 parų.

Kaip nustatyti produkto paruoštumą

Gatavos razinos išlaiko 20% drėgmės, 80% vitaminų ir 100% mikroelementų. Paruošimo laipsnis nustatomas pagal išvaizdos analizę ir lytėjimą. Reikia paimti gautą produktą, atidžiai apžiūrėti. Jis turėtų šiek tiek patamsėti ir išdžiūti. Paviršius pasidengia matine vaškine danga. Jeigu leisti ruošiniui nukristi, jis skleis lengvą dunkstelėjimą liesdamasis su paviršiumi. Taip pat razinas reikia suspausti dviem pirštais. Jei drėgmė ir toliau išsiskiria, reikia tęsti procesą. Jei po odele jaučiamas tankus želė pavidalo minkštimas, galima nutraukti džiovinimą. Pasirengimą lengva patikrinti sugniaužus saują razinų kumštyje. Optimaliai išdžiovintas produktas, atgniaužus, subyra ant delno.

Blogai, jei džiovinimas nebuvo baigtas. Toks produktas negalės ilgai laikyti – pradės rūgti ir gesti. Tačiau ir perdžiovinti nevertėtų. Razinos tampa kietos ir praranda visas skonio savybes bei aromatą.

Kaip teisingai laikyti džiovintas vynuoges

Ne mažiau svarbu išsaugoti gautą produktą kuo ilgiau. Pirmiausia reikia užtikrinti optimalias laikymo sąlygas. Razinoms idealiai tiks tamsi, vėsi, sausa vieta. Geriau, jei temperatūra neviršija +10 laipsnių. Tai gali būti rūsys, jei yra galimybė palaikyti pastovų drėgmės lygį patalpoje. Kai kurios šeimininkės mieliau naudoja šaldytuvą. Jo kamera atitinka visus reikalavimus.

Taip pat laikymo trukmei įtakos turi talpa, kurioje bus laikomas gatavas produktas. Geriausias variantas yra lininis maišelis. Jis turi būti pagamintas iš natūralių lininių arba medvilninių audinių. Tiks ir plastikiniai indai, tačiau jokiu būdu negalima jų uždaryti sandariais plastikiniais dangteliais. Rekomenduojama naudoti popierių, pavyzdžiui, kepimo pergamentą, arba natūralaus audinio gabalą. Juo pakanka tiesiog uždengti indą iš viršaus, o galus pritvirtinti virvute arba gumine juostele išilgai kraštų. Taip pat laikymui tinka stikliniai indai, tačiau juos reikia uždaryti tokiu pačiu būdu kaip ir indus. Dar vienas beveik idealus variantas yra popierinis maišelis. Jį galima nusipirkti arba pasigaminti pačiam. Tokia talpa leidžia produktui kvėpuoti, todėl viduje nesikaupia drėgmė.

Tokiu būdu džiovintos vynuogės gali būti laikomos pusmetį ir ilgiau. Tačiau vis tiek reikia periodiškai jas peržiūrėti, rūšiuoti, prireikus pašalinant pažeistas uogeles. Negalima leisti prasidėti puvimui, atsirasti kirminams ir pelėsiui.

Laikydamiesi gana paprastų laikymo taisyklių galėsite mėgautis skaniu saldumynu visus metus, iki pat naujo derliaus.

Kuo naudingos džiovintos vynuogės

Razinos priskiriamos supermaistui. Tai produktų grupė, kurios naudingos savybės leidžia išlaikyti sveikatą ir prailginti gyvenimą. Tačiau tai nereiškia, kad jas reikia valgyti didžiuliais kiekiais kasdien. Per didelis net ir naudingiausio produkto vartojimas daro neigiamą poveikį sveikatai.

Išskirtinė razinų savybė yra ta, kad po džiovinimo jos beveik visiškai išlaiko visus vitaminus ir mikroelementus. Daugiausia prarandama tik drėgmė. Todėl džiovintos vynuogės savo verte nenusileidžia šviežioms, priešingai, turi daug privalumų. Didelis naudingųjų cukrų kiekis leidžia pakeisti kenksmingus saldumynus, jos yra puikus užkandis, suteikiantis energijos. Tai ypač svarbu augančiam vaiko organizmui, sportininkams ir fizinį ar protinį darbą dirbantiems žmonėms.

Vynuogių trūkumas yra tas, kad jų negali vartoti žmonės, sergantys žarnyno ligomis. Jos sukelia fermentaciją, kuri gali pabloginti būklę. Razinos sukelia mažiau tokių pasekmių dėl drėgmės trūkumo, o jose esančios skaidulos gerina žarnyno peristaltiką.

Šis supermaistas turi daug organizmui naudingų medžiagų. Jame yra labai daug kalio, kuris palankiai veikia kraujagyslių sieneles ir širdies bei kraujagyslių sistemos darbą. Jis teigiamai veikia smegenų veiklą, nes yra atsakingas už nervinių impulsų perdavimą. Šiame procese mineralui padeda produkte esantys B grupės vitaminai. Kalis taip pat reguliuoja vandens balansą.

Magnis teigiamai veikia centrinės nervų sistemos darbą, stiprina atsparumą stresui, o tai palankiai atsiliepia nuotaikai ir imunitetui. Džiovintuose vaisiuose esantis varis dalyvauja hemoglobino sintezėje ir imuniteto stiprinime. Fosforas veikia kaulinio audinio formavimąsi. Manganas gerina lytinių liaukų darbą.

Naudingos savybės:

1. Gerina virškinimo sistemos darbą. Padeda maisto virškinimo procesui. Stambios skaidulos stimuliuoja žarnyno veiklą. Razinos turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, skatina žarnyno valymąsi ir šlakų, toksinų šalinimą. Kaloringos uogos padeda numalšinti alkį, todėl dažnai įtraukiamos į dietas.
2. Palankiai veikia odos, nagų ir plaukų būklę. Toksinų valymas teigiamai atsiliepia odai – ji tampa švaresnė. Esančios medžiagos skatina plaukų ir nagų augimą.
3. Padeda širdies ir kraujagyslių sistemos darbui, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį, padeda gydyti anemiją.
4. Teigiamai veikia lytinės sistemos darbą.

Tačiau ne visiems razinų vartojimas turi teigiamą poveikį. Yra keletas ligų, kai džiovintus vaisius reikia valgyti atsargiai arba jų visiškai atsisakyti. Nerekomenduojama vartoti produkto sergant cukriniu diabetu, skrandžio opalige, aktyvia tuberkuliozės forma. Taip pat razinos yra labai kaloringas produktas, todėl reikia stebėti jų suvartojamą kiekį.

Ką galima pagaminti iš džiovintų vynuogių

Razinos plačiai naudojamos kulinarijoje. Jos naudojamos ne tik kepiniams ir desertams ruošti, bet ir dedamos į mėsos, žuvies patiekalus, padažus ir salotas. Su džiovintomis vynuogėmis gaminami natūralūs sveiki saldainiai, naminė musli ir, žinoma, košės. Šis produktas turi salstelėjusį skonį, kuris suteikia patiekalui pikantiškumo.

Razinos be kauliukų paprastai naudojamos bandelėms, keksams, pyragaičiams ruošti. Jos dedamos kaip įdaras į tortus ar blynus. Produktas su kauliukais atlieka svarbų vaidmenį formuojant kompotų, giros, vaisvandenių skonį.

Džiovintos vynuogės aktyviai dedamos į daugelį Azijos virtuvės patiekalų. Jos yra plove, Indijos rūgščiai-saldžiai-aštriuose padažuose, yra svarbus ingredientas ruošiant garnyrus iš kuskuso, bulguro, ryžių, sorų.

Ypatingą skonį ir aromatą razinos suteikia paštetams iš vištienos, žąsienos ar antienos mėsos. Jų saldumas leidžia subalansuoti skonį.

Daugelyje pasaulio tautų virtuvių galima rasti šį unikalų ingredientą.

Brokolių ir raviolių salotos

Kad nustebintumėte svečius ar namiškius, galite paruošti brokolių ir raviolių salotas su razinomis. Paruošimas užtruks tik 20 minučių, o jomis galima pamaitinti 12 žmonių.

Ingredientai:

• 600 g paruoštų raviolių su kreminiu sūriu
• 6 šoninės riekelių
• 1 raudonas svogūnas
• 2–3 šviežios brokolių galvos
• 1 stiklinė razinų
• 1 stiklinė nuluptų saulėgrąžų sėklų
• 2 arbatiniai šaukšteliai obuolių acto
• 0,5 stiklinės majonezo
• druskos, cukraus pagal skonį

Paruošimas:

1. Pirmiausia apkepkite šoninės riekeles gerai įkaitintoje sausoje keptuvėje, kad jos taptų traškios. Išimkite ant lentos, leiskite atvėsti ir smulkiai supjaustykite.
2. Raudoną svogūną smulkiai supjaustykite.
3. Dabar išvirkite raviolius. Tam puode užvirkite vandens, šiek tiek jo pasūdykite. Sudėkite raviolius ir virkite, kol bus paruošti, 8–10 minučių. Išimkite iš puodo.
4. Brokolius padalinkite į didelius žiedynus ir šiek tiek blanširuokite verdančiame pasūdytame vandenyje, bet nevirkite iki minkštumo. Jie turi likti traškūs.
5. Paruoškite padažą, sumaišę majonezą, cukrų ir obuolių actą.
6. Dideliame dubenyje sumaišykite visus paruoštus ingredientus, įdėkite razinų ir saulėgrąžų sėklų.

Kaip lengvą ir pikantišką pagrindinį patiekalą galite paruošti plovą su džiovintais abrikosais ir razinomis. Šis patiekalas patiks visiems net ir be mėsos. Jį galima patiekti kaip spalvingą garnyrą šventiniam stalui.

Plovas su džiovintais abrikosais ir razinomis

Ingredientai:

• 1 stiklinė ilgagrūdžių ryžių
• 3 stiklinės mėsos arba vištienos sultinio
• 5–6 šaukštai razinų
• 10 vnt. džiovintų abrikosų
• 3 skiltelės česnako;
• 2 svogūnai;
• prieskonių pagal skonį;
• augalinio aliejaus ingredientams kepti

Paruošimas:

1. Paruoškite džiovintus vaisius. Džiovintus abrikosus pamirkykite karštame vandenyje ir palikite, kol išbrinks. Tada smulkiai supjaustykite šiaudeliais. Razinas nuplaukite šiltu vandeniu.
2. Svogūną smulkiai supjaustykite.
3. Įkaitinkite keptuvę, supilkite aliejų, kad jis šiek tiek padengtų dugną. Pakaitinkite.
4. Svogūną apkepkite ant vidutinės ugnies, kol jis taps permatomas.
5. Prie apkepto svogūno įdėkite džiovintų abrikosų ir smulkiai supjaustyto česnako. Pakepinkite viską porą minučių. Tada ant viršaus berkite ryžius, ant jų paskirstykite razinas. Viską užpilkite sultiniu, pasūdykite, įdėkite prieskonių.
6. Uždenkite dangčiu ir virkite ant vidutinės ugnies, kol visas skystis susigers.

Prieš patiekiant, plovą išmaišykite.

Kepti obuoliai su razinų ir pekano riešutų įdaru

Desertui galima paruošti keptą obuolį su įdaru iš razinų ir pekano riešutų. Cinamono, razinų ir riešutų kvapas pripildys visus namus šiluma. Puikus priedas prie deserto būtų riebi grietinėlė arba vanilinių ledų rutuliukas.

Ingredientai:

• 4 vnt. prinokusių didelių obuolių;
• 50 g pekano riešutų;
• 50 g razinų;
• 1 valg. š. sviesto;
• 0,25 st. rudojo cukraus, galima pakeisti paprastu baltuoju;
• 1 st. verdančio vandens;
• cinamono pagal skonį.

Paruošimas:

1. Pirmiausiai įjunkite orkaitę, kad ji spėtų įkaisti. Nustatykite 190 laipsnių temperatūrą.
2. Paruoškite obuolius. Vaisius nuplaukite, nusausinkite. Pašalinkite sėklalizdžius taip, kad liktų nepaliesti maždaug 2 cm obuolio iš priešingos pusės. Anga neturi būti kiaura, kitaip įdaras iškris iš priešingos pusės, o skanus padautas ištekės ant kepimo skardos.
3. Susmulkinkite riešutus ir razinas. Sumaišykite juos puodelyje su cinamonu ir cukrumi.
4. Obuolius sudėkite anga į viršų į gilią kepimo formą. Įdarykite vaisius paruoštu įdaru. Ant kiekvieno obuolio ant įdaro uždėkite po gabalėlį sviesto.
5. Ant formos dugno išpilkite ką tik užvirintą vandenį. Įdėkite obuolius į orkaitę ir kepkite 35–40 minučių, kol jie taps minkšti ir įgaus rusvą spalvą.

Prieš patiekiant desertą šiek tiek atvėsinkite.