Kaip tinkamai džiovinti grybus: 8 būdai

Grybai yra tradicinis įvairių pasaulio šalių nacionalinės virtuvės produktas. Savo maistinėmis savybėmis jie yra verta alternatyva mėsai. Švieži – sezoninis produktas, tačiau tinkamai išdžiovinti grybai gali būti laikomi ilgą laiką.

Šio paruošimo būdo privalumas yra produkto neutralumas, palyginti su sūdytais ar marinuotais grybais. Džiovinimui nereikia jokių specialių ingredientų ar kitų produktų. Tokiu būdu atsargų žiemai galima pasidaryti miesto buto ar kaimo namo sąlygomis, turint minimalų įrangos rinkinį.

Sausi grybai pasižymi maža mase, palyginti kompaktiški saugojime. Iš nedidelės pagal svorį ir tūrį porcijos džiovintų miško gėrybių galima paruošti sotų maistą visai šeimai. Juos patogu naudoti ruošiant beveik bet kokius patiekalus.

Kokie grybai tinka džiovinimui

1. Geriausiai džiovinti tinka vamzdeliniai grybai. Jų skiriamasis požymis – kempinė struktūra apatinėje kepurėlės pusėje. Šiai grupei priklauso baravykai (baltieji grybai), raudonviršiai ir rudagalviai, samanotiniai, ąžuoliniai ir kitos valgomų vamzdelinių grybų rūšys.
2. Iš plokštelinių džiovinamos voveraitės, tačiau jos gali įgyti kartoką skonį. Todėl šiam miško delikatesui geriau, jei įmanoma, pasirinkti kitą paruošimo būdą.
3. Galima džiovinti ir bobausius – maišinius grybus. Šiai grupei priklauso ir brangieji trumai. Šios grupės grybai yra sąlygiškai valgomi, nes juose yra toksinų. Iš išorės jie atrodo tarsi išversti – jų sporos yra viršutinėje kepurėlės pusėje specialiose ertmėse. Tokie grybai atrodo beformiai ir retai sukelia susidomėjimą kaip maisto produktas. Juos galima džiovinti, tačiau pagal specialią technologiją, kuri padaro juos saugius vartoti. Skirtingai nuo kitų grybų, džiovinimo procesas yra labai ilgas ir trunka 2–3 mėnesius. Tiek laiko reikia visiškam pavojingų toksinų suirimui.
4. Iš plokštelinių (po kepurėle matoma briaunota plonų pertvarėlių struktūra) galima pabandyti džiovinti pievagrybius ir rudmėses, elninius ir skėtinius grybus.

Iš surinkto derliaus džiovinimui geriau atrinkti stiprius jaunus kempinių rūšių grybus. Perdirbti žaliavą reikia kuo greičiau grįžus iš miško. Todėl dar vienas tinkamų džiovinti grybų kriterijus – jie turi būti ką tik surinkti.

Pirmenybę reikėtų teikti vidutinio dydžio egzemplioriams. Milžinams ir mažiesiems yra tinkamesnių naudojimo būdų.

Idealiai tinka džiovinti grybai, surinkti sausiuose švariuose miškuose giedru šiltu oru. Tada jų nereikės plauti, o gatavas produktas bus aukštos kokybės.

Kokių grybų negalima džiovinti

Džiovinti beveik netinka visi lakštiniai grybai. Tai ūmėdės, bangelės, piengrybiai, kartučiai – jie trapūs ir lengvai trupėja. Net jei pavyktų jų nepažeisti džiovinimo metu, iš jų pagamintas patiekalas bus kartus. Dėl to kaltos pieno sultys, esančios lakštinių grybų kūne. Džiovinimo metu jos suteikia žaliavai kartumo, kuris kitais perdirbimo būdais nepastebimas.

Be grybo tipo, kuriam jis priklauso, reikėtų atkreipti dėmesį ir į žaliavos kokybę. Džiovinti netinka seni, šliužų pažeisti, kirmėlėti ir supuvę grybai.

Vertėtų atsisakyti šiuo būdu ruošti miško gėrybes, surinktas lietingu oru. Grybai, sugėrę daug drėgmės, džiovinimo metu gali sukirmėti. Todėl visą derlių, surinktą pelkėtoje vietovėje, geriau perdirbti kitu būdu.

Džiovinti netinka ir labai dideli egzemplioriai, nes jie arba turi per daug drėgmės, arba pasižymi pluoštine struktūra. Abiem atvejais paruošimo rezultatas nedžiugins. Tokius egzempliorius reikėtų naudoti konservavimui ir kepimui.

Visiškai maži grybukai – taip pat prasti kandidatai džiovinimui. Jie praras apimtį perdirbimo metu, o laikant greičiausiai tiesiog pavirs dulkėmis.

Jei krepšelyje atsidūrė grybas, kurio pavadinimo nepavyko tiksliai nustatyti, geriau atsisakyti jo džiovinimo. Dar geriau – jo nevartoti maistui jokia forma. Tai gali būti pavojinga.

Kaip paruošti grybus džiovinimui

Nuo paruošimo kokybės priklauso gautų ruošinių skonis. Todėl šiam etapui reikia skirti pakankamai laiko ir atrinkti džiovinimui tik pačius geriausius egzempliorius.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos momentus:

1. Prieš džiovinimą visą derlių reikia kruopščiai perrinkti ir atidėti grybus, tinkamus šiam perdirbimo būdui. Juos reikia surūšiuoti pagal rūšį (kempinius atskirai nuo lakštinių), pasirinkti pačius stipriausius, sausus, be pažeidimų.
2. Geriausia, jei atrinkti egzemplioriai bus švarūs. Plauti grybai džiovinimo metu praranda dalį aromato ir gali pradėti gesti (pelėti, kirmėti). Todėl pageidautina vengti drėgno žaliavos apdorojimo.
3. Nuo dirvožemio fragmentų, spyglių ir kitų sausų teršalų kiekvieną grybą reikia išvalyti rankomis naudojant peilį ir šiek tiek drėgną audinį. Grybieną, jei ji išlikusi, reikia visiškai nupjauti. Supuvusios, kirmėlėtos, labai drėgnos, senos žaliavos nereikia bandyti naudoti iš dalies, pašalinus sugadintą dalį ar nudžiovinus rankšluosčiu.
4. Daugelis grybų rūšių juoduoja nuo sąlyčio su metalu. Todėl juos apdorojant Jums geriau rinktis keraminį arba plastikinį peilį, tinka kaulo ir rago įrankiai.
5. Kempinių grybų kepurėles Jums geriau atskirti nuo kotelių. Šios dalys turi skirtingą struktūrą ir tekstūrą, todėl džiovinimui jas reikia paruošti skirtingais būdais.
6. Kepurėles geriau džiovinti visas arba supjaustytas per pusę ar ketvirčiais. Kotelius galima pjaustyti tiek išilgai – į lazdelius, tiek skersai – į apskritimus. Bet kokios formos gabalėlių storis turėtų būti apie 5 mm.
7. Plokštelinius grybus Jums patariama palikti sveikus. Rūšiuojant juos prieš džiovinimą, juos reikia perklėti labai atsargiai, kad nepažeistumėte trapių kepurėlių.

Jums reikia būti pasiruošus, kad iš 10 kg derliaus tinkamų džiovinti bus mažiau nei pusė, o išdžiovintas kiekis sudarys maždaug 1 kg. Iš šio kiekio maždaug trečdalis gali būti netinkami vartoti maistui, jei bus pažeista paruošimo technologija.

Kaip džiovinti grybus namų sąlygomis

Grybų džiovinimo būdų yra daug. Tradiciškai laikoma, kad kuo natūralesnės paruošimo sąlyzos, tuo kokybiškesnis produktas gaunamas. Todėl, kad žiemą būtų galima pasimėgauti grybų sriuba su miško dovanų aromatu, Jums reikia apsirūpinti kantrybe vasarą ir rudenį, grybų sezono metu.

Greito džiovinimo būdai tinka tais atvejais, kai Jums tenka rinktis tarp to, kad grybai suges ir juos teks tiesiog išmesti, ir skubaus paruošimo.

Saulėje

Tai natūraliausias grybų paruošimo būdas. Jis leidžia išsaugoti neprilygstamą aromatą ir išlaikyti maksimalų naudingųjų medžiagų kiekį, esantį miško dovanose. Paruoštą žaliavą Jums reikia išdėlioti vienu sluoksniu ant gerai drėgmę sugeriančio popieriaus (tiks paprasti laikraščiai) ir palikti saulėje. Nakčiai grybus Jums reikia nunešti į šiltą patalpą.

Visiškam paruošimui Jums prireikia 1–2 saulėtų dienų, priklausomai nuo grybų rūšies ir pjaustymo kokybės. Ploni griežinėliai išdžius greitai, tačiau laikant jie gali virsti dulkėmis. Šis būdas puikiai tinka kempiniams grybams.

Plokšteliniai grybai ir voveraitės saulėje džiūsta lėtai, o tokiu būdu gautas paruošinys vėliau vartojant maistui yra kiek guminės tekstūros. Taip yra todėl, kad grybai iš pradžių šiek tiek pavytinami saulėje, o paskui pradeda džiūti.

Toks paruošimo būdas nereikalauja jokių papildomų išlaidų, tačiau visą procesą paverčia priklausomu nuo oro sąlygų.

Ant siūlo

Dar vienas metų patikrintas būdas – džiovinimas ant siūlo. Pagal savybių ir aromato išsaugojimo laipsnį jis nenusileidžia atsargų paruošimui veikiant saulės spinduliams. O pagal turinį šis variantas yra labai paprastas. Stora adata grybų griežinėlius Jums reikia suverti ant storo siūlo. Gaunami savotiški karoliai, kuriuos Jums reikia įtempti saulėtoje vietoje ir, apsaugant nuo dulkių bei vabzdžių, uždengti marle. Esant blogam orui ir nakčiai paruošinį Jums reikia nunešti į namus.

Jei orai nepalankūs, o namuose šilta, grybai puikiai išdžiūsta ant siūlo ir šildomoje patalpoje. Turite užtikrinti, kad patalpoje, kurioje atliekamas džiovinimas, nebūtų aštrių kvapų. Grybai lengvai sugeria svetimus aromatus. Taip pat turite atsižvelgti į tai, kad šiltoje, bet drėgnoje patalpoje ruošinys suges.

Ant siūlo išdžiovintus grybus patogu laikyti. Tokiu būdu galima ruošti bet kokią miško gėrybių rūšį. Priklausomai nuo grybų rūšies ir gabalėlių dydžio, ant siūlo jie gali išdžiūti per 2–7 dienas.

Šis būdas tinka kaimo namams, bet vėlgi rezultatas priklauso nuo oro sąlygų ir namo temperatūros režimo.

Orkaitėje

Elektrinės viryklės orkaitėje paruoštus grybus galima džiovinti ant grotelių, išklotų pergamentu, 40–50 laipsnių temperatūroje. Procesas trunka kelias valandas ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Turite periodiškai atsargiai pamaišyti grybus arba tiesiog perstatyti groteles, keičiant griežinėlių padėtį šildymo elemento atžvilgiu.

Jei grybai apvytę, bet pradėjo stipriai susisukti, neišdžiūvę, turite padidinti kaitinimo temperatūrą iki 70–75 laipsnių ir užbaigti procesą atidarius orkaitės dureles. Tikslus gaminimo laikas priklauso nuo žaliavos ir orkaitės savybių.

Jei grybai džiovinami naudojant dujinę viryklę, pirmiausia turite gerai įkaitinti orkaitę maksimaliu kaitinimo lygiu, po to išjungti ugnį ir įdėti į ją supjaustytus grybus, išdėliotus ant kepimo skardos, išklotos pergamentu arba kepimo popieriumi. Visiškai atvėsus orkaitei, įvertinkite žaliavos būklę. Jei ji dar išlieka elastinga, turite užbaigti procesą minimaliu kaitinimo lygiu.

Yra ir kitas variantas, kaip naudoti dujinę orkaitę kaip džiovyklę. Ji įkaitinama iki 65–70 laipsnių, ir į vidų dedamos dvi kepimo skardos su grybais: viena viršuje, kita apačioje. Durelės paliekamos atviros laisvai oro cirkuliacijai. Kas 45–60 minučių viršutinė ir apatinė partijos keičiamos vietomis, kol produktas visiškai paruoštas.

Gerai orkaitėje išdžiovinti grybai neturėtų būti trapūs. Jei gabalėlį lengva pirštais sutrupinti į smulkius trupinius – vadinasi, džiovinant buvo naudojama per aukšta temperatūra.

Elektrinėje džiovykloje

Labai kokybiškas produktas gaunamas elektrinėje džiovykloje. Šis prietaisas specialiai skirtas tokiam ruošimo būdui. Geri džiovyklų modeliai būtinai turi ventiliatorių. Tai užtikrina oro cirkuliaciją, dėl ko visi griežinėliai išdžiūsta tolygiai, jų nereikia maišyti džiovinimo proceso metu.

Šio gaminimo būdo trūkumas tas, kad kompaktiškos džiovyklos per vieną ciklą apdoroja palyginti nedidelį kiekį žaliavos, o dideli agregatai yra labai dideli. Be to, jų negalima naudoti ten, kur nėra elektros.

Bet šiaip tai labai geras būdas gauti džiovintų grybų, savo aromatu ir kokybe nenusileidžiančių natūraliomis sąlygomis paruoštiems.

Mikrobangų krosnelėje

Norint išdžiovinti grybus mikrobangų krosnelėje, juos reikės supjaustyti mažesniais gabalėliais nei apdorojant kitais būdais. Geriau išsilaikys aromatas, jei paruoštą žaliavą 1–2 valandoms paliksite pavėdinti saulėje.

Džiovinimo mikrobangų krosnelėje principas – išgarinti iš grybų visą drėgmę. Todėl procesas atliekamas keliais etapais, kol pasiekiamas norimas efektas.

Tiksli veiksmų seka priklauso nuo mikrobangų krosnelės modelio, tačiau bendra logika yra tokia:

1. Grybai, supjaustyti griežinėliais, atsargiai išdėliojami ant plokščios formos mikrobangų krosnelės indo, kad gabalėliai nesiliestų vienas prie kito.
2. Paruoškite patiekalą, nustatę 200 W galią, 20 minučių.
3. Iš lėkštės išpilkite išgaravusį skystį.
4. Kartokite visas manipuliacijas, kol grybai taps sausi.

Džiūvimo metu negalima dėti naujos produkto porcijos. Iš tikrųjų toks būdas yra šoko dehidratacija – greitas drėgmės pašalinimas iš audinių.

Būdas gana operatyvus, tačiau tinka tik nedideliems žaliavos kiekiams apdoroti, nes reikalauja nuolatinės kontrolės viso proceso metu.

Oro gruzdintuvėje

Kaip ir kitais būdais, kurie apima buitinių elektrinių prietaisų naudojimą, grybų džiovinimo oro gruzdintuvėje detalės priklauso nuo prietaiso markės ir modelio.

Paruošti grybai išdėliojami vienu sluoksniu ant grotelių ir nustatomas "džiovinimo" režimas. Kad grybai tikrai išdžiūtų, o ne iškepėtų, oro gruzdintuvės dangtis paliekamas praviras, kad drėgmė netrukdomai garuotų.

Procesas vyksta 95–100 laipsnių temperatūroje ir, priklausomai nuo žaliavos kokybės, trunka nuo 1 iki 4 valandų. Džiovinimo metu tikrinamas pasirengimo laipsnis. Gali pasirodyti, kad žaliava džiūsta netolygiai. Visiškai paruošti griežinėliai pašalinami, į atsilaisvinusią vietą dėti šviežių gabalėlių nepageidautina.

Taikant šį paruošimo būdą, grybai supjaustomi didesniais gabalėliais – iki 1 cm storio. Taip pat galima pabandyti išdžiovinti šiek tiek drėgną arba plautą žaliavą. Galimas ir labai mažų grybų džiovinimas. Tokiu atveju jie išdėliojami ne ant grotelių, o ant tinklinio padėklo.

Rusiškoje krosnyje

Šiuolaikiniam žmogui rusiška krosnis – turbūt pats egzotiškiausias įtaisas grybams džiovinti. Senovėje tai buvo vienintelė alternatyva natūraliam paruošimo būdui saulės šviesoje arba prieangyje ant siūlelių.

Krosnis valoma nuo pelenų ir anglių, kruopščiai iššluojamas vidinis paviršius. Paklojamos malkos, ypač tinka beržiniai rąstai – jie greitai sudega ir duoda stiprų karštį. Kai anglys pradeda gesti, žarstekliu jos paskirstomos nuo centro į kraštus, atlaisvinant vidurį.

Grybai išdėliojami ant kepimo skardos ar grotelių griežinėliais arba dedami sveiki ant kepurėlės, koteliu į viršų. Džiovinimo procesas vyksta ant karštų plytų krosnies centre. Kad palaikyti apie 70–75 laipsnių temperatūrą, sklendė periodiškai atidaroma, kad grybai išdžiūtų, o ne apkeptų ir nepridegtų.

Jei po ranka nėra nei kepimo skardos, nei grotelių, nei aliuminio lakšto, grybus galima sudėti į krosnį, suvertus ant mažų šakelių. Tiks ir kulinariniai iešmeliai. Tokie improvizuoti šašlykai sustatomi kaip šiaudinė palapinė ir paliekami džiūti krosnies gilumoje.

Pagal fizinius procesus grybų apdorojimas rusiškoje krosnyje primena džiovinimą orkaitėje. Tačiau senovinės konstrukcijos ypatybė ir šilumos poveikis nuo malkų degimo suteikia gatavam produktui ypatingą, niekuo nepakeičiamą aromatą.

Džiovinant grybus, rusiškos krosnies negalima palikti be priežiūros, procesas reikalauja nuolatinės kontrolės. Tai svarbu tiek produktų kokybei, tiek priešgaisrinei saugai.

Pirtyje

Kalbant apie kaimo gyvenimą, pirtis taip pat yra tinkama vieta grybams džiovinti. Ant siūlų suverti griežinėliai pakabinami prieškambaryje, uždengiami plonu audeklu ar marle ir paliekami 7–10 dienų.

Proceso metu stebima, kad tarp grybų gabalėlių, jiems džiūstant, atsirastų ir išliktų tarpas. Suraikšnoti griežinėlius glaudžiai vienas prie kito galima tik tada, kai jie visi gerai išdžiūvę.

Džiovinimas pirtyje patogesnis nei namuose, nes šioje patalpoje lengviau išvengti pašalinių kvapų, kuriuos grybai gali sugerti.

Kaip nustatyti, kad grybai išdžiūvo

Norint mėgautis patiekalų iš džiovintų grybų skoniu ir aromatu, svarbu laiku sustabdyti paruošimo procesą. Per ilgas apdorojimas lemia jų pagrindinių savybių praradimą, kartumo, nemalonios spalvos ir kitų savybių atsiradimą, dėl kurių tokio produkto vartoti maistui bus neįmanoma.

Taikant bet kokį džiovinimo būdą, procesas nuolat kontroliuojamas. Kadangi grybai yra nevienodos tekstūros, vieni gabalėliai džiūsta greičiau, kiti – lėčiau. Todėl džiovinimo metu jie nuolat rūšiuojami. Paruošti laikyti griežinėliai atidedami į sausą švarų indą ar lininį maišelį. Tuo pačiu metu atsilaisvinusioje vietoje nauji gabalėliai nededami.

Džiovinto grybo pasirengimą nustato pagal tris požymius: jis kietas, bet elastingas; lankstosi, bet netrupa ir nelūžta; stipriai paspaudus neišsiskiria drėgmė.

Trapumas atsiranda dėl dviejų priežasčių: tai nesėkmingo bandymo išdžiovinti lakštinį grybą rezultatas arba džiovinimui buvo naudojama per aukšta temperatūra.

Ar galima džiovinti kirmėlėtus grybus

Kirminėti grybai džiovinimui netinka, net jei pažeista tik jų kūno dalis. Gyvi miško dovanų gyventojai – tai įvairių vabzdžių lervos. Pažeistoje vietoje žmogus mato tik iki šio lygio jau išsivysčiusius organizmus, tačiau grybo kūne gali būti daugybė kiaušinių, iš kurių lervos dar neišsirito.

Džiovinimo metu, ypač jei tai vyksta natūraliai, palyginti švelniomis temperatūromis ir ilgą laiką, šie nemalonūs padarai grybuose išdžius kartu su jais. Gali nutikti, kad jie nežus, o ims vystytis grybų ruošimo metu. Tada paruošta žaliava bus sugadinta – joje atsiras gyventojų.

Lervos lengvai iš užkrėstų riekelių persikrausto į sveikus ir gali sugadinti didelį kiekį geros žaliavos.

Valgyti grybus su tokiu papildomu garnyru kaip džiovinti vabzdžių kiaušinėliai – vargu ar maloni perspektyva. Todėl nereikia godžiauti, o kirmėtus egzempliorius pašalinti iš atrinktų džiovinti.

Kirmėtas grybas turi būdingų požymių: ant kotelio pjūvio matomi juodi taškeliai, o išilginiame bet kurios jo dalies pjūvyje aptinkami lervos gyvybinės veiklos pėdsakai – praėjimų ir koridorių sistema. Net jei paties gyventojo grybo viduje nėra, jo džiovinti nereikia. Ir apskritai geriau atsisakyti tokio rizikingo produkto vartojimo maistui.

Kaip teisingai laikyti džiovintus grybus

Po džiovinimo grybus reikia atvėsinti ir tik tada supakuoti bei padėti laikyti. Ruošiant natūraliu būdu (saulėje ar ant siūlo) iki išdžiūvimo grybai įgauna aplinkos temperatūrą. Visi kiti džiovinimo būdai reikalauja papildomo laiko visiškam produkto atvėsimui.

Džiovintų grybų laikymo sąlygos reikalauja palaikyti drėgmės-šilumos ir šviesos režimą. Laikymo vietos pasirinkimas priklauso nuo pakavimo būdo.

Lininiuose ir popieriniuose induose

Džiovinti grybai labai gerai išlaiko savo savybes lininiuose maišeliuose ir popieriniuose paketuose. Tai nepermatomos medžiagos, kurios neleidžia prasiskverbti saulės spinduliams ir dirbtiniam apšvietimui. Tekstilinėje pakuotėje užtikrinama papildoma oro cirkuliacija, todėl grybai nepelyja. Nuo tos pačios bėdos apsaugo ir popierinė tara dėl savo higroskopiškumo.

Ir maišelis, ir paketas turi būti patikimai uždaryti, kad į pakuotę nepatektų oras, neįlįstų vabzdžiai, neprisikimštų dulkės. Jei pakuotės nebus galima sandariai uždaryti po atidarymo, grybus reikėtų fasnoti mažomis porcijomis, kad kiekvienos užtektų vienam ar kitam patiekalui pagaminti.

Vakuuminėse pakuotėse ir talpyklose

Džiovintų grybų laikymas vakuumo sąlygomis – geras modernus sprendimas. Tokia aplinka pašalina bakterijas, kurių vystymasis gali sukelti puvimą ir pelėsį. Kad grybai pakete ar talpoje su vakuuminiu vožtuvu išlaikytų savo savybes, geriau laikyti juos vėsioje vietoje, galima net šaldytuve, lentynoje toliausiai nuo šaldiklio.

Stikliniuose induose

Stikliniai stiklainiai patikimai apsaugo ruošinius nuo drėgmės ir kvapų įsiskverbimo, vabzdžių atakų ir kitų pavojų, galinčių sugadinti džiovintus grybus. Nepaisant visų privalumų, tokia tara praleidžia šviesą, o tai gali sukelti grybų perdžiūvimą ir jų suirimą.

Todėl geriau naudoti tamsinto spalvoto stiklo indus, o jei tokių nėra – laikyti ruošinius tamsiose vietose, į kurias nepatenka šviesa. Prieš pakuojant stiklainiai sterilizuojami, o po pripildymo sausais grybais sandariai uždaromi.

Bet kokiu laikymo būdu rekomenduojama suvartoti visus džiovintus grybus per einamuosius kalendorinius metus. O prasidėjus naujam sezonui pradėti šviežius ruošinius.

Kuo naudingi džiovinti grybai

Džiovinti grybai pasižymi tomis pačiomis naudingomis savybėmis kaip ir švieži. Tai mažai kalorijų turintis produktas, o patiekalai iš jų suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir jėgų antplūdį. Maistinėmis savybėmis grybų baltymai yra artimi jautienai, todėl grybų patiekalai yra sotūs.

1. Grybai yra hipoalerginiai. Jų vartojimui maistui praktiškai nėra kontraindikacijų. Išimtis yra kasos ligos, jei jų yra, nuo grybų patiekalų geriau atsisakyti.
2. Moksliškai įrodyta, kad miško dovanos stimuliuoja intelektinę veiklą, gali turėti antidepresinį poveikį, jei yra paruoštos kartu su česnaku ir raudonaisiais pipirais.
3. Voveraitės valo kraują ir kepenis nuo toksinų, teigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą.
4. Kai kuriose pasaulio šalyse grybų patiekalai naudojami onkologinių ligų terapijoje. Šių produktų terapinės priemonės gali būti abejotinos, tačiau gebėjimas suteikti jėgų ir stiprinti bendrą žmogaus būklę nekelia abejonių.
5. Grybuose yra visas vitaminų kompleksas (A, B, D, E, PP) ir naudingų mikroelementų rinkinys, taip pat kokteilis iš pusantro tuzino nepakeičiamų aminorūgščių. Džiovinti grybukai yra sieros, fosforo, mangano, vario ir kalio šaltinis. Jie skatina melanino ir beta gliukano gamybą.
6. Grybų patiekalų vartojimas maistui teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas, padeda išlaikyti grožį ir jaunystę, gerina plaukų ir nagų būklę, stiprina raumenų ir kaulų sistemą bei kaulus.
7. Reguliarus grybų patiekalų įtraukimas į racioną leidžia kontroliuoti cholesterolio ir cukraus kiekį, palaikyti gerą fizinę formą ir nepriaugti perteklinio svorio, jaučiantis sotiems ir energingiems.

Ką galima pagaminti iš džiovintų grybų

Džiovinti grybai yra universalus ruošinys. Iš jų galima pagaminti bet ką: sriubas, įvairius antruosius patiekalus (plovą, zrazus, keptą mėsą, suflė, kišus), įdarus pyragėliams ir įvairiems kepiniams. Grybų padažai yra puikus priedas prie daugelio patiekalų.

Daugelyje receptų grybais galima pakeisti mėsos dalį neprarandant maistinės vertės ir skonio. Kad džiovinti miško dovanai taptų verta mėsos alternatyva, juos reikia pamirkyti vėsiame vandenyje kelias valandas. Po to juos galima termiškai apdoroti bet kokiu būdu.

Kaip pagaminti grybų miltelius

Iš džiovintų grybų galima pagaminti puikų universalų prieskonį – grybų miltelius. Jie naudojami ruošiant sriubas, padažus, garnyrus ir antruosius patiekalus. Skirtingai nei grybų griežinėliai, milteliai iš jų lengviau pasisavinami organizmo.

Manoma, kad aromatingiausias prieskonis gaunamas iš baravykų (baltųjų grybų), tačiau jį galima pagaminti ir iš kitų miško dovanų rūšių. Miltelių pavidalu tinka ir voveraitės, ir beržo baravykai. Kaip eksperimentą galima sukurti įvairių grybų mišinį, juo labiau kad tokio ruošinio receptas yra labai paprastas.

Sausi grybai sumalami į miltus iki vienalyčių miltelių. Tai galima padaryti naudojant bet kokį turimą prietaisą: rankinį arba elektrinį kavamalį, panardinamąjį arba stacionarų maišytuvą. Senovėje džiovinti grybai buvo grūdami grūstuvėje.

Reikia stengtis gauti lengvą tekstūrą be šiurkščių intarpų, kuo vienodesnę. Idealiai paruošti grybų milteliai liesdami turėtų priminti cukraus pudrą.

Kad prieskoniai įgautų aromato ir pailgėtų jų galiojimo laikas, įdedama druskos santykiu 1 svorio dalis 10 svorio dalių grybų miltelių. Pagal norą galima papildyti puokštę sausomis petražolių, krapų, salierų šaknies, įvairių rūšių kvapiųjų ir karčiųjų pipirų žalumynais, kmynų sėklomis.

Čia atsiveria erdvė fantazijai. Pasūdytus grybų miltelius galima padalyti į porcijas ir paeksperimentuoti su priedais, sukuriant aštrų arba pikantišką mišinį. Vieno pagrindinio komponento pagrindu lengva gauti skirtingo skonio atspalvių prieskonius sriuboms ir antriesiems patiekalams.

Grybų milteliai naudojami tiek gaminant maistą, tiek patiekiant porcijas į stalą. Į omletus ir įdarus prieskonių dedama maišymo ir plakimo metu. Salotos gardinamos grybų milteliais tada, kai į jas dedama druskos.

Prieskonius laikykite laikydamiesi tradicinių taisyklių: naudodami stiklinius sandarius indus, nepalikdami tiesioginiuose saulės spinduliuose, neleisdami drėgmei ir garams patekti į pakuotės vidų.

Kaip ir džiovinti grybai, jų milteliai vartojami maistui per vienerius metus. Iš naujo derliaus miško dovanų gaminami švieži ruošiniai.